Pabaiskas- niekuo neišsiskiriantis miestelis Ukmergės rajone, prie plento iš Ukmergės į Gelvonus.
Pabaiske nėra jokios žymesnės sankryžos. Pro šalį eina 4305 plentas Vytinė (Vaitkūnai) - Gelvonai - Čiobiškis - Musninkai. Anksčiau kelias Ukmergė - Gelvonai ėjo tiesiai nuo Pašilės pro Pabaisko miestelį. Apie 1970 metus nuo Ukmergės - Vilniaus plento nutiestas labai siauras plentas aplenkiant Pabaiską iki Liukonių ir Gelvonų , kuris po 2000 m. praplatintas iki normalių matmenų.
Pabaiskas paskutinį šimtmetį perdaug nei augo, nei smuko. Tą lėmė mažas atstumas nuo Ukmergės miesto - tik 10 km nuo Ukmergės centro ir tik 5 km nuo Pašilės priemiesčio. Pabaiske 2011 m. gyveno 234 žmonių, prieš dešimtmetį - 249, 1959 m. - 189, o 1897 m. - 150.
Pabaiske nėra nei didelių upių ar ežerų. Per miestelį teka Vintara (gal kilęs iš Vikttorijos), šiet tiek toliau -Žirnaja (jei būtų sėliškas vardas - tai būtų Zirnaja). Žirnajų ežeras atrodo gražiai nuo Pabaisko - gelvonų plento, bet ten privažiuoti turbūt nelabai pavyktų - beveik visos pakrantės privatizuotos kaip prie kokio Asvejos ar Alaušo ežero.
Pabaiskas buvo įkurtas po 1435 m. Pabaisko (Šventosios, Žirnajų) mūšio, kai Žygimantas Kęstutaitis pastatė bažnyčią. Vėlesniais laikais šis miestelis niekuo neišgarsėjo - net Br. Kviklio "Mūsų Lietuvoje" ko nors išskirtinio po to mūšio nepavyko surasti.
Senuose žemėlapiuose Pabaiskas vadinamas Pobojsk - nuo lenkiško žodžio Pobojowisko, reiškiančio mūšį.
Administraciniu požiūriu Pabaiskas visada priklausė Vilmergės (Ukmergės) apskričiai ar rajonui. Pabaiskas caro laikais priklausė Kauno gubernijos Vilkmergės apskrities Vaitkuškio (Pašilės) valsčiui - Ковенская губернiя, Вилькомирскiй уезд, Войткушская волость.
Po I pasaulinio įkurtas Ukmergės apskrities Pabaisko valsčius. Jam priklausė didelė dabartinio Ukmergės rajono dalis į pietus nuo Šventosios. Mat Ukmergė po I pasaulinio karo tuomet buvo vienas iš keturių didžiausių Lietuvos miestų (po Kauno, Šiaulių ir Panevėžio), kurie turėjo apskrities teises.
Pabaiskas neturi nei senų žydiškų namų, nei svarbesnių kelių sankryžos, nei normalios aikštės (bet yra du į aikštę panašūs praplatėjimai - ties paminklu ir ties parduotuvėmis). Miesteliu jis laikomas iš esmės tik todėl, kad Smetonos laikais čia buvo valsčiaus centras.
Vienintėlė Pabaisko architektūros įžymybė - 1836 m. pastatyta klasicistinė bažnyčia su Ukmergės kraštui būdinga varpine (tokios yra ir Ukmergėje, Vidiškiuose, Giedraičiuose).
2005.09.13, minint Pabaisko mūšio 570 -ąsias metines, atidengtas paminklas
Pabaiskas nuo 2008 metų turi herbą, kuriame atvaizduoti du kirviai, primenantys Pabaisko mūšį
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pabaisko_herbas
Įvadinis pranešimas sukurtas 2013.09.08
Pabaiske nėra jokios žymesnės sankryžos. Pro šalį eina 4305 plentas Vytinė (Vaitkūnai) - Gelvonai - Čiobiškis - Musninkai. Anksčiau kelias Ukmergė - Gelvonai ėjo tiesiai nuo Pašilės pro Pabaisko miestelį. Apie 1970 metus nuo Ukmergės - Vilniaus plento nutiestas labai siauras plentas aplenkiant Pabaiską iki Liukonių ir Gelvonų , kuris po 2000 m. praplatintas iki normalių matmenų.
Pabaiskas paskutinį šimtmetį perdaug nei augo, nei smuko. Tą lėmė mažas atstumas nuo Ukmergės miesto - tik 10 km nuo Ukmergės centro ir tik 5 km nuo Pašilės priemiesčio. Pabaiske 2011 m. gyveno 234 žmonių, prieš dešimtmetį - 249, 1959 m. - 189, o 1897 m. - 150.
Pabaiske nėra nei didelių upių ar ežerų. Per miestelį teka Vintara (gal kilęs iš Vikttorijos), šiet tiek toliau -Žirnaja (jei būtų sėliškas vardas - tai būtų Zirnaja). Žirnajų ežeras atrodo gražiai nuo Pabaisko - gelvonų plento, bet ten privažiuoti turbūt nelabai pavyktų - beveik visos pakrantės privatizuotos kaip prie kokio Asvejos ar Alaušo ežero.
Pabaiskas buvo įkurtas po 1435 m. Pabaisko (Šventosios, Žirnajų) mūšio, kai Žygimantas Kęstutaitis pastatė bažnyčią. Vėlesniais laikais šis miestelis niekuo neišgarsėjo - net Br. Kviklio "Mūsų Lietuvoje" ko nors išskirtinio po to mūšio nepavyko surasti.
Senuose žemėlapiuose Pabaiskas vadinamas Pobojsk - nuo lenkiško žodžio Pobojowisko, reiškiančio mūšį.
Administraciniu požiūriu Pabaiskas visada priklausė Vilmergės (Ukmergės) apskričiai ar rajonui. Pabaiskas caro laikais priklausė Kauno gubernijos Vilkmergės apskrities Vaitkuškio (Pašilės) valsčiui - Ковенская губернiя, Вилькомирскiй уезд, Войткушская волость.
Po I pasaulinio įkurtas Ukmergės apskrities Pabaisko valsčius. Jam priklausė didelė dabartinio Ukmergės rajono dalis į pietus nuo Šventosios. Mat Ukmergė po I pasaulinio karo tuomet buvo vienas iš keturių didžiausių Lietuvos miestų (po Kauno, Šiaulių ir Panevėžio), kurie turėjo apskrities teises.
Pabaiskas neturi nei senų žydiškų namų, nei svarbesnių kelių sankryžos, nei normalios aikštės (bet yra du į aikštę panašūs praplatėjimai - ties paminklu ir ties parduotuvėmis). Miesteliu jis laikomas iš esmės tik todėl, kad Smetonos laikais čia buvo valsčiaus centras.
Vienintėlė Pabaisko architektūros įžymybė - 1836 m. pastatyta klasicistinė bažnyčia su Ukmergės kraštui būdinga varpine (tokios yra ir Ukmergėje, Vidiškiuose, Giedraičiuose).
2005.09.13, minint Pabaisko mūšio 570 -ąsias metines, atidengtas paminklas
Pabaiskas nuo 2008 metų turi herbą, kuriame atvaizduoti du kirviai, primenantys Pabaisko mūšį
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pabaisko_herbas
Įvadinis pranešimas sukurtas 2013.09.08
Comment