Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[LT->PL] Lietuvių kelionės į Lenkiją

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Elk'o Kaufland'e atsiskaityti CC nepavyko kol ne prisirinkom prekių ant 10 zlotu. Grynu deja, neturėjom.

    Comment


      #22
      Bandom apibendrinti, kam tas reiškinys naudingas, o kam ne. Sąrašas nėra baigtinis.
      Kalbama apie reiškinį, kai valiutų kursas ilgai laikosi apie 0,75-0,80 PLN/LTL.

      Kam naudinga
      1. Kiekvienam, nuvažiavusiam į Lenkiją
      - sutaupoma,
      - pamatoma pasaulio
      - paragaujama nematytų produktų
      2. Lietuvos verslui, kuris turi naudos iš lietuvių kelionių
      - vežėjai į Lenkiją
      - lenkiškų prekių importuotojai (pradedant statybininkais ir baigaint turgaus prekeiviais)
      - spauda ("karšta tema)
      3. Tiems vartotojams, kurie iš Lietuvos niekur nevažiuoja
      - kainos sumažės dėl natūralios defliacijos
      - kainos sumažės su šiek tiek fantastine išlyga, kad monopolistai ateis į protą ir sumažins viršpelnius iki tiek, kad kainos viršytų lenkiškas tik 10-15 procentų.
      4. Lenkijos verslui (mikro lygyje)
      - prekybininkams
      - gamintojams ir žemės ūkiui
      - paslaugų teikėjams (pradedant "zajazdais" ir baigiant parkingais)
      - padidės šiaurės rytinės Lenkijos turizmo infrastruktūros paklausa
      5. Lenkijos biudžetui ir valiutai (makro lygyje)
      - surenkami mokesčiai esant mažesnei mokesčių procentinei normai
      - nuolat kyla PLN paklausa ir zloto kursas pradės atsigauti
      6. Lietuvių ir lenkų santykiams - niekada turbūt nuo 1883 m. ("Auszros" laikų) reali lietuvių nuomonė apie lenkus nebuvo tokia palanki.

      Kam nenaudinga
      1. Lietuvos verslas (mikro lygyje)
      - degalinės (pasienyje)
      - maisto prekių ir kitos parduotuvės (pasienyje)
      - drabužių prekyba (tai atsitiks ne taip greit, bet kai atsitiks, bus rimtai ir ilgam). Gaila tų, kurie dar turi "Aprangos" akcijų
      - buitinės technikos, statybinių medžaigų prekyba (kai tai atsitiks, lietuvišką prekybą gali ištikti kolapsas)
      - maisto pramonė, ypač mėsos (čia problemos rimčiausios ir pastebimos jau dabar)
      - atvykstamasis turizmas (visų pirma Vilniuje ir pajūryje)
      2. Lietuvos ūkis (makro lygyje)
      - mažės pajamos iš mokesių
      - didėja užsienio valiutos poreikis
      - gali padidėti nedarbas
      - gali atsirasti defliacijos pavojus
      - dėl defliacijos dar labiau sumažėja mokesčių surinkimas
      3. Lietuvos vartotojai
      - pasipylus prekybininkų ir gamintojų bankrotams, dar labiau sumažės konkurencija ir nukentės vartotojas
      - dėl mažėjančio pardavimo mažės ilgalaikio vartojimo prekių pasiūla
      - dėl nesurenkamo biudžeto gali vėluoti atlyginimai
      4. Lenkijos vartotojai
      - kyla kainos dėl natūralios infliacijos
      - kai kur dėl lietuvių antplūdžio tampa sunkiau prieinamos paslaugos (pradedant apsipirkimu ir baigiant parkavimu)
      5. Lenkijos verslas - jei šitas "balius" pasibaigs staiga, nukentės tie, kas bus sukaupę perdaug atsargų būtent "litvinams" arba bus pradėję plėtrą.

      Tokia situacija bus tol, kol bus kainų skirtumas.
      Kuo ilgiau tokia situacija išliks nepasikeitusi, tuo rimtesnės bus pasekmės (ir teigiamos, ir neigiamos).

      Dabar lietuvių antplūdis Lenkijoje primena 1989-1990 metus, kai lenkai buvo užsplūdę Lietuvą ir visą vakarinę Sovietijos dalį ir pirko viską iš eilės.
      Nenustebsiu (bet labai to nenorėčiau), jei po 2 metų mes atsidursim tokioje padėtyje, kad nebeliks kai kurių ilgalaikių vartojimo prekių tinklų ir tas prekes galėsime įsigyti tik iš naujo atsiradusiose smulkiose krautuvėlėse.

      Mūsų prekybos tinklai (ir maisto, ir ilgalaikio vartojimo prekių) šioje situacijoje kol kas elgiasi taip, kaip nekilnojamojo turto vystytojai 2007 - 2008 metais (kaip "šuo ant šieno") - nors parduodu vis mažiau, tačiau užsispyręs laikau aukštas kainas.
      Ką daryti mūsų vyriausybei - tikrai nepavydėtinas uždavinys.

      Comment


        #23
        Šioje temoje bandžiau skaičiuoti, kiek pas mus turėtų kainuoti lenkiškas mineralinis vanduo. Suskaičiavau, kad vietoj 2,09 Lt turėtų kainuoti apie 1,50 Lt.

        Realybė kur kas įdomesnė už drąsiausius skaičiavimus.
        Lenkijoje lietuviškas mineralinis vanduo vakar kainavo:
        "Rasa" - 1,69 PLN / 1,26 Lt (pas mus apie 2,00 Lt)
        "Elite" - 1,79 PLN / 1,33 Lt (pas mus 2,09 Lt)

        Comment


          #24
          Parašė Romas Rodyti pranešimą
          Lenkijoje lietuviškas mineralinis vanduo vakar kainavo:
          "Rasa" - 1,69 PLN / 1,26 Lt (pas mus apie 2,00 Lt)
          Aš ir mačiau jo pirkti už tokią kainą. Tačiau neseniai internete vaikščiojo paveikslėlis su vieno iš lenkiškų tinklų reklaminiu lankstinuku, kur buvo akcija Rasos mineraliniam vandeniui - 1,09 zl. Gaila, dabar nesiseka rasti.

          O kalbant apie kitus dalykus - man atrodo Maxima jau sureagavo. Vakar išpardavinėjo visą video, audio ir buitinę techniką su 50% nuolaida. Lietuviai masiškai šlavė visus televizorius ir kitką palidami tuščias lentynas. Pardavėjai aiškino, kad dabar ta kaina su nuolaida jau gerokai pigiau nei Lenkijoje (nors aš dėl kai kurių prekių nesu tikras). Dabar bus proga tas ištuštintas lentynas užpildyti naujai atsivežtomis prekėmis už konkurencingą kainą (jei vis tik paskaičiuos, kad apsimoka pardavinėt daugiau su mažesnėm maržom).
          kaip?

          Comment


            #25
            Parašė alm Rodyti pranešimą
            .................

            O kalbant apie kitus dalykus - man atrodo Maxima jau sureagavo. Vakar išpardavinėjo visą video, audio ir buitinę techniką su 50% nuolaida. Lietuviai masiškai šlavė visus televizorius ir kitką palidami tuščias lentynas. Pardavėjai aiškino, kad dabar ta kaina su nuolaida jau gerokai pigiau nei Lenkijoje (nors aš dėl kai kurių prekių nesu tikras). Dabar bus proga tas ištuštintas lentynas užpildyti naujai atsivežtomis prekėmis už konkurencingą kainą (jei vis tik paskaičiuos, kad apsimoka pardavinėt daugiau su mažesnėm maržom).
            pataisa - 50proc. gražinamu maksima litų į ačių kortelę. kitaip tariant niekur tie pinigai iš maksimos neišeis. o dar žinant, kad tais maksima litais gali apmokėti tik dalį kainos (berods pusė), nuolaida jau kaip ir mažėja. ir dar neaišku kiek teks prisipirkti nereikalingų daiktų, kad tą 50 proc. nuolaidą pilnai išnaudoti.
            Silpnoji lytis stipresnė už stipriają dėl stipriųjų silpnybės silpnajai

            Comment


              #26
              Viskas normaliai su tuo išpardavimu, jei valgyt vis viena perki maximoj, tai ilgainiui vis viena išleisi tą sutaupytą sumą. Beje, gudresni, kurie pirko iš karto kelis daiktus, darydavo taip: nubrauki vieną su kortelę, kitą braukdamas jau nubrauki pusę sumos iš maximos kortelės pinigais.. Rezultate gavosi labai neblogai už jau padorią kainą buvo galima paimti neblogų rakandų, kam reikėjo.

              O radijas sako, kad per savaitę mūsų turguose mėsos kg kainos (kiauliena, veršiena) smuko 3-4 Lt!!! Sakė, kad kai kurie ūkinykai atsiveža vos vieną gyvulį ir per 3 dienas jo nesugeba parduoti, turgai užversti mėsa, o pirkimo nėra.. Pražudys mus tie lenkai su savo zlotu..
              Jūsų,
              Analitikas PlėtRa™

              Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

              Comment


                #27
                Parašė agnette Rodyti pranešimą
                Elk'o Kaufland'e atsiskaityti CC nepavyko kol ne prisirinkom prekių ant 10 zlotu. Grynu deja, neturėjom.
                Vakarų Europoje daug kur kortelėmis galima atsiskaityti tik nuo tam tikros sumos, nes kortelės aptarnavimas pardavėjui kainuoja.
                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                Comment


                  #28
                  Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                  Vakarų Europoje daug kur kortelėmis galima atsiskaityti tik nuo tam tikros sumos, nes kortelės aptarnavimas pardavėjui kainuoja.
                  Kažkaip neteko susidurti su tokiu apribojimu anksčiau. Arba apribojimų nebuvo, arba sumos virš tam tikros ribos buvo.

                  Comment


                    #29
                    Atrodo, kai kas pradeda reaguoti ir pas mus

                    ELTA 2009 kovo mėn. 14 d. 12:28
                    Turguose atpigo kiauliena, veršiena, kai kurios daržovės
                    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=20989970


                    www.lrt.lt
                    2009 kovo mėn. 15 d. 17:20
                    Savaitgalį turgavietėse pigo mėsa
                    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=21003876

                    Comment


                      #30
                      Parašė Analitikas PlėtRa Rodyti pranešimą
                      Pražudys mus tie lenkai su savo zlotu..
                      Arba kitaip sakant:
                      Kalti lenkai, kad mūsuose verslininkai įpratę turėti 40proc antkainį viskam, nes "pirkėjai niekur nesidės". Kaip tik ačiū lenkams,kad mūsų prekybininkus bent kartą į protą atves, ko iki šiol nesigavo padaryti jokiai valdžiai.

                      Comment


                        #31
                        Dar vienas štrichas mūsų monopolistinių omnitelių (toks naujas žodis, reiškiantis savo norų pateikimą kaip kliento norai) tolimam atšokimui nuo realybės iliustruoti.

                        Neseniai Lietuvoje pamačiau šampūno Hedendšoulders (vad. galvapetis arba H&S) reklamą apie nuolaidas. Tik kaina sustabdė. Importuotojai ką tik pakėlė bazines kainas nuo 8,50-9,00 Lt iki 10,15 Lt.
                        Lenkijoje tas daiktas kainuoja 8,75 PLN (~6,60 Lt).

                        Čia ne lenkiška, o importinė prekė. Pas mus PVM 19%, Lenkijoje - 22%.
                        Kažkaip galai nesueina.

                        Comment


                          #32
                          Mane stebina kainos tokios vyriškų prekių kategorija kaip skūtimosi reikmenys. Seniai įtariau, kad jie gerokai pervertinti.
                          Pvz.: Gillette Mach 3 keturių peiliukų pakelis Maximoj kainuoja 39 Lt. Man akys ant kaktos iššoko, po kiek juos perka didmenininkai - 1.79USD (4.83Lt) už pakelį!!!
                          O tai juk kasdienio vartojimo prekė!

                          Comment


                            #33
                            Viskas gerai, kuo daugiau lietuvių Suvalkuose ar Augustave, tuo geriau. Ten juk etninės Lietuvos žemės ir apskritai galima nepabijot pasakyt, kad tai tik Lietuvos dalis ne Lietuvos valstybės teritorijoje, juk lenkai ją okupavo 1920 m. kaip ir Vilnių tik tos dalies neatgavome, žmonės, reikia žvelgti giliau, ne tik iš ekonominės pusės.
                            DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                            Comment


                              #34
                              /\ Apie tokius dalykus gal reikia papasakoti tiems, kas ten gyvena...

                              Dabar "atlietuvinti" bandoma ekonominėmis priemonėmis

                              Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
                              2009 kovo mėn. 19 d. 19:05
                              Straipsnis Stojant vartojimui – naktinis išpardavimas „Maximoje“

                              Komentaras iš lietuviu liaudies folkloro
                              Lietuviai uzkariauja Lenkija

                              Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.

                              Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas - menkas kareivis.
                              Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.

                              Prekybos centre "Kaufman" iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu:
                              "Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių". Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų "Maximose", valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
                              Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos. O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
                              "Cholera litewska", - šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis "blietj"!
                              Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
                              Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia "kawy i pyragiego", o padavėja mekena: "co takiego, co takiego?"

                              Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip "Snaigės" darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.

                              Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!
                              (iš spam flood )
                              http://www.delfi.lt/news/economy/bus...om=1&s=1&no=80

                              Straipsnio pavadinimas lietuviškas, o monopolistų pagerėjimo priežastys - lenkiškos
                              Paskutinis taisė Romas; 2009.03.19, 22:44. Priežastis: Formatas

                              Comment


                                #35
                                Turiu kažkur nuskanuotą kompe plakatą gal nepriklausomybės laikų pavadinimu " Pilieti, į kovą priėeš lenkus. Tačiau baisu jį įkelt, dar sukelsiu skandalą.
                                DINGĘS MIESTAS - MERKINĖ <<

                                Comment


                                  #36
                                  Kai bus gražesni orai ir bus nuotaikos, nulėksiu į Bialystoką į H&M
                                  Tik nepakantumas teisės pažeidimams ir optimizmo skleidimas atves mūsų valstybę į tiesos kelią :)

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                    /\ Apie tokius dalykus gal reikia papasakoti tiems, kas ten gyvena...

                                    Dabar "atlietuvinti" bandoma ekonominėmis priemonėmis


                                    http://www.delfi.lt/news/economy/bus...om=1&s=1&no=80

                                    Straipsnio pavadinimas lietuviškas, o monopolistų pagerėjimo priežastys - lenkiškos
                                    Man šitas straipsnis labai patinka. Kurioje nors akimirkoje aš juokte juokčiausi. Grotesko aukščiausias meistriškumas. Iškart prisirengiau jį išversti į lenkų kalbą. Bet du klausimai – pirmai, ar gerai man atrodo, kad „blietj” tai iškraipyta rusų žodžio блядь forma? O antrai, kas yra „jetitvaitatj” iš kur tas žodis kilęs?

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė Elvus Rodyti pranešimą
                                      Man šitas straipsnis labai patinka. Kurioje nors akimirkoje aš juokte juokčiausi. Grotesko aukščiausias meistriškumas. Iškart prisirengiau jį išversti į lenkų kalbą. Bet du klausimai – pirmai, ar gerai man atrodo, kad „blietj” tai iškraipyta rusų žodžio блядь forma? O antrai, kas yra „jetitvaitatj” iš kur tas žodis kilęs?
                                      Taip "blietj" yra laisvo elgesio moteris rusiškai, tik su suvalkiečių akcentų (Net nežinau, kaip jį pavaizduoti lenkų kalboje ), o „jetitvaitatj” tai tikriausiai kitas pamodifikuotas nelabai gražus rusiškas išsireiškimas, bet dėl šio nesu garantuotas .
                                      Post in English - fight censorship!

                                      Comment


                                        #39
                                        "Alytaus gidas" | Verslas, ekonomika | 2009.03.20 d.
                                        Lenkiškų prekių griebiamasi lyg šiaudo

                                        Daliai lietuvių ši apsipirkimo Lenkijoje banga - bene vienintelė išeitis aprūpinti šeimą maistu prieinamomis kainomis.
                                        „Iš darbo atleido, viena auginu du mažamečius vaikus, visos pajamos - menki buvusio vyro mokami alimentai ir bedarbės pašalpa. Jei ne Lenkija, vaikus turėčiau maitinti ir pati valgyti tik košes. Dabar ant stalo būna ir mėsos, ir daržovių, ir jogurtų mažiesiems", - vardijo alytiškė Vilija.
                                        http://www.alytausgidas.lt/lt/naujie...si-lyg-siaudo/

                                        Comment


                                          #40
                                          Lietuvos konkurencijos taryba keliasi į Suvalkus

                                          Dar vienas folkloro pavyzdys

                                          PRANEŠIMAS SPAUDAI

                                          ...
                                          Valstybės biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (A.Vienuolio g. 8 Vilnius LT-01104 Kodas juridinių asmenų registre 8866819 Tel./ faks. (8 5) 212 6492 El. p. tarnyba@konkuren.lt) praneša, kad persikelia į Suvalkų "Kauflandą", adresas ul. Wierusza-Kowalskiego 2, Suwałki, tel. (0048) 087 5627300

                                          Interneto adresas iki šv. Velykų:
                                          http://mapa.pf.pl/Kaufland%20Polska%...0B827_MAP.html

                                          Comment

                                          Working...
                                          X