[LT-PL] LitPol Link. Elektros jungtis su Lenkija

[DeSadas]

Keitiklis yra butinas, sistemos veikia skirtingais dazniais. Perjungti iskart neimanoma nes mes siaures rusijos-baltojos ziede ir jungciu su baltarusija ne tik lietuvoje bet ir latvijoje ir estijoje pilna (visu jug neatjungsi)!

[J.U.]

Jeigu gerai prisimenu, keitiklis yra laikinas. T.y. kai Lietuva sinchronizuosis su vakarais, keitikliai bus perkelti prie sienų su Rusija ir kt. Taip daroma ko gero tam, kad nereikėtų pasistačius tinklus laukti kol bus baigtos visos procedūros, reikalingos sinchronizacijai.

Kiek aš suprantu energetikoje (nesu šios srities specialistas) Karaliaučiaus kraštas kaip ir Lietuva yra sincronizuota su Rusijos tinklais, dirba vienu dažniu ir ta pačia faze. Sakykime, Lietuva atjungia keitiklius ir sincronizuojasi su Lenkijos (Europos) dažniais ir fazėmis. Tai reiškia, kad Karaliaučiaus kraštas lieka nestabilia energetine sala su didele griūties rizika.
Lietuva, statydama keitiklį su Lenkija faktiškai gelbsti Karaliaučiaus krašto energetikos sektorių. Tiesia ranką Rusijai, nežiūrint į visas Rusijos pusės mums daromas bjaurastis.
Išeitį aš matau tokią. Sinchronizuojamės su Lenkija iš karto, be jokių keitiklių. Karaliaučiaus okupuotojo krašto energetiniam stabilumui palaikyti nutiesiame aukštos įtampos liniją (ar panaudojame esamą) Baltarusija-Karaliaučius. Ir čia iš karto visos kortos mūsų rankose bei nemaži pinigai už tranzitą. Tokios linijos statyba nebūtų brangesnė nei keitiklio prie Lenkijos montavimas.
Keitiklis nėra toks paprastas ir pigus įtaisas:
http://www.siemens.com/press/pool/de...-04_300dpi.jpg

[Creatium]

/\ Tavo šis supratimas remiasi ne kažkokiomis energetikos žiniomis, o tiesiog politinėmis įžvalgomis ir emocijomis.

Normaliai sinchronizacijai visų pirma reikia turėtų sujungtus tinklus ir bendrą elektros rinką. Lietuva jau veikia Nord Pool Spot biržoje (nors energijos ir negauna), dar reikės įėjimo į bendrą Europos rinką. Kitas dalykas - negalim imti ir atsijungti (desinchronizuoti) tiesiog nuo Rusijos. Tam reikalingos derybos su ta pačia Rusija. Tą, beje, daro Europos Komisija Baltijos šalių vardu.

Kitas dalykas, yra keli scenarijai su Karaliaučiumi. Pirmas - tai Karaliaučiaus tinklų sinchronizacija su vakarais. Antrasis - tai Karaliaučiaus palikimas taip, kaip yra dabar, tik pastatant keitiklius. Abiem atvejais Karaliaučius lieka priklausomas nuo Lietuvos, kalbant apie tinklus.

Norint jungtis pilnai prie vakarų reikia sustiprinti ir savo vidines jungtis. Taip pat reikėtų ko gero kalbėti ir apie stipresnes jungtis su Lenkija (LitPol Link 2), taip pat ko gero su Latvija. Atitinkamus sustiprinimus turi atlikti ir Lenkija.

Na ir finale - visi teisiniai dalykai.

P.S. Dar buvo kalbos ir apie bazinių elektros poreikių užtikrinimą. Buvo planuojama, kad tą padarys VAE. Kaip dabar bus - nežinau. Nežinau ir to, ar tai yra būtina ar ne.

[Lettered]

Kiek aš suprantu energetikoje (nesu šios srities specialistas) Karaliaučiaus kraštas kaip ir Lietuva yra sincronizuota su Rusijos tinklais, dirba vienu dažniu ir ta pačia faze. Sakykime, Lietuva atjungia keitiklius ir sincronizuojasi su Lenkijos (Europos) dažniais ir fazėmis. Tai reiškia, kad Karaliaučiaus kraštas lieka nestabilia energetine sala su didele griūties rizika.
Lietuva, statydama keitiklį su Lenkija faktiškai gelbsti Karaliaučiaus krašto energetikos sektorių. Tiesia ranką Rusijai, nežiūrint į visas Rusijos pusės mums daromas bjaurastis.
Išeitį aš matau tokią. Sinchronizuojamės su Lenkija iš karto, be jokių keitiklių. Karaliaučiaus okupuotojo krašto energetiniam stabilumui palaikyti nutiesiame aukštos įtampos liniją (ar panaudojame esamą) Baltarusija-Karaliaučius. Ir čia iš karto visos kortos mūsų rankose bei nemaži pinigai už tranzitą. Tokios linijos statyba nebūtų brangesnė nei keitiklio prie Lenkijos montavimas.
Keitiklis nėra toks paprastas ir pigus įtaisas:
http://www.siemens.com/press/pool/de...-04_300dpi.jpg

Jeigu sinchronizuojami tinklai su Lenkija, tuomet reiktų dar statyti kokius 7 keitiklius Lietuvos pasienyje su Gudija ir Latvija.

[Al1]

Kas pateiks rimtus argumentus, kodėl mums reikia sinchronizuotis su V. Europa??? Politiniai nedomina, nes jie pagrįsti tik emocijomis.

[index]

Kas pateiks rimtus argumentus, kodėl mums reikia sinchronizuotis su V. Europa??? Politiniai nedomina, nes jie pagrįsti tik emocijomis.

Argumentas, kurį sugalvoju, būtent ir būtų politinis: kad dėl politikos "sugedus" linijoms į Rusiją netyčia neliktumėm be rezervo. Jei Rusija nebūtų linkusi dėl politikos daryti tokių nesąmonių ir atjunginėti tai to, tai ano, tai iš tikro nebūtų didelio skirtumo.

[Al1]

Taigi sakau, kad politiniai nedomina. Kaliningrado sritį pamiršai? Ar buvo nors kartą atjungtos dujos ir elektra? Naftotiekis ne argumentas, nes jis turėjo pabaigą Lietuvoje. Nei dujotiekis, nei elektros tiekimo linija nesibaigia Lietuvoje. O dar ir geležinkelis eina per Lietuvą. Taip kad yra kuo atsakyti. Tik reikia tuo naudotis, o ne liežuviu malti. Rusija savęs dėl Lietuvos nebaus. Ji nepjauna šakos, ant kurios sėdi. Todėl ir sakau, kad nėra jokių argumentų, kaip tik politiniai. Jungtis dar suprantama, bet sinchronizacijos keitimas visiškai nebūtinas, nes pirkome, perkame ir pirksime elektrą iš Rusijos, kuri ten visuomet bus pigesnė nei Vakaruose.

[balietis]

Kol kas tos amžinai pigios rusiškos elektros tiesiog nebūna, kai reikia, ir tenka vietoje gaminti brangią.

[luknas]

Mitas, kad elektra pigesne Rytuose. Nauju generavimo saltiniu statybos kainos Rusijoje pasakiskos. Siandien Lietuva perka elektra uz 25 cnt\KW, pries savaite buvo + 32 cnt\KW. Lenkija ir kitos Rytu Europos salys prisijunge prie Vakaru Europos elektros tinklo ir yra patenkintos.
O Rusijos "sutrese" elektros perdavimo tinklai (Karaliauciuje vien praeitais metais buvo keli stambus atsijungimai) ilgai nepatems.
Nejaugi Lietuva turi uz savo pinigus Rusijai modernizuoti jos teritorijoje elektros perdavimo linijas.
Lietuvai nenaudinga buti sistemoje, kuri nera patikima ir neaiski jos ateitis.

[digital]

Kiek aš suprantu energetikoje (nesu šios srities specialistas) Karaliaučiaus kraštas kaip ir Lietuva yra sincronizuota su Rusijos tinklais, dirba vienu dažniu ir ta pačia faze. Sakykime, Lietuva atjungia keitiklius ir sincronizuojasi su Lenkijos (Europos) dažniais ir fazėmis. Tai reiškia, kad Karaliaučiaus kraštas lieka nestabilia energetine sala su didele griūties rizika.

Yra čia kažkiek info - http://www.miestai.net/forumas/showt...t=13188&page=2 . Kiek pamenu, rusai dar nėra iki galo apsisprendę - iš pradžių planavo Karaliaučių (kartu su Lietuva) sinchronizuoti su vakarais, paskui lyg persigalvojo ir dabar planuoja izoliuoti.

[luknas]

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties tiesimas: darbai vyksta sklandžiai

2014-08-19 12:12 Alfa.lt
Europinės reikšmės energetinio projekto, 400 kV galingumo Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „Litpol Link“, statybų darbai vyksta pagal grafiką ir bus užbaigti iki 2015 m. gruodžio. Šis strateginės reikšmės projektas užbaigs Baltijos elektros žiedą – visos apie Baltijos jūrą išsidėsčiusios valstybės bus sujungtos elektros jungtimis. Tai yra vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių kada nors vykdytų projektų. Projekto vertė Lenkijos pusėje siekia daugiau nei 1,8 mlrd. zlotų (apie 430 mln. eurų), o Lietuvos pusėje – apie 517,8 mln. litų (apie 150 mln. eurų).
„Litpol Link“ statybos darbai vyksta nuo šių metų balandžio. Lietuvos teritorijoje jau įrengti 45 pamatai atramoms ir pastatytos 35 plieno atramos iš numatytų 150. Lenkijos pusėje įrengta 120 pamatų atramoms vienetų ir pastatyta 20 plieno atramų iš numatytų 297.
Sėkminga darbų eiga įsitikino Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių „Litgrid“ ir PSE atstovai, su statybų rangovais susitikę prie Elko miestelio Lenkijoje, kur statoma transformatoriaus pastotė.
„Elektros tilto darbai vyksta pagal planą, šiuo metu yra tiesiamos elektros linijos ir statomos pastotės Lietuvoje ir Lenkijoje. Darbai vyksta sklandžiai, nes Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai produktyviai keičiasi informacija“, – sako „Litpol Link“ viceprezidentas Andrziejus Kurpiewskis.
Visu pajėgumu veikiantis „tiltas“ leis diversifikuoti elektros energijos tiekimą ir sustiprins energetinį saugumą Lietuvoje bei šiaurės rytų Lenkijoje. Elektros rinkos dalyviams šis tinklas turėtų tapti prieinamas 2016 m. pradžioje.
„Ši jungtis yra europinės reikšmės projekto, kurio tikslas sujungti Baltijos jūros regiono valstybių perdavimo tinklus, dalis. Lenkijoje mes statome 112 km ilgio aukštos įtampos elektros perdavimo liniją, kuria tekės 400 kV srovė“, – aiškina PSE Investicijų departamento direktorius Marcinas Laskowskis.
Lenkijos pusėje kaip dalis Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties iš viso įgyvendinama 11 investicinių projektų. Mazovijos, Palenkės ir Varmijos-Mozūrų regionuose yra statomos ir modernizuojamos elektros linijos ir pastotės, tarp jų – 4 elektros linijos, kurių bendras ilgis siekia maždaug 400 km, ir septynios pastotės.
„Litpol Link“ yra istorinės svarbos projektas, tai bus pirmoji jungtis tarp Lietuvos ir žemyninės Europos. Ši jungtis ne tik taps nauju galingu energijos tiekimo šaltiniu abiems šalims, bet ir prisidės prie pilnavertės rinkos integracijos bei prekybos elektros energija plėtros tarp rinkos dalyvių Baltijos jūros regione“, – sako „Litgrid“ valdybos pirmininkas Daivis Virbickas.
Pagrindinis „Litpol Link“ įrenginys – nuolatinės srovės intarpas su 400 kV skirstykla, skirtas suderinti skirtingas elektros perdavimo sistemas. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija priklauso IPS/UPS elektros sistemai, šalyje veikia 330 kV įtampos elektros linijos. Lenkija priklauso žemyninės Europos elektros sistemai, joje veikia 400 kV linijos.
Lietuvos pusėje 400 kV elektros perdavimo linija nuo Lenkijos pasienio iki Alytaus drieksis 51 km. Tai bus pirma šalyje 400 kV elektros linija. Projektas apima ne tik 500 MW nuolatinės srovės intarpo statybą, bet ir Alytaus pastotės atnaujinimą bei plėtrą, joje įrengiant 400 kV skirstyklą.
„Nuolatinės srovės intarpas yra pats svarbiausias ir ypač sudėtingas „Litpol Link“ technologinis elementas. Jis reikalingas, kad būtų galima perduoti elektros energiją tarp skirtingoms sinchroninėms zonoms priklausančių elektros linijų. Šiandien jau galime stebėti šio įrenginio statybos darbus, kuriems pasirengti nuo planavimo iki leidimų gavimo užtruko 5 metus. Pastatyti nuolatinės srovės intarpą užtruks ženkliai trumpiau – 2 metus. Tad „Litpol Link“ jungtis, kaip ir planuota, bus baigta 2015 m. pabaigoje“, – sako „Litpol Link“ prezidentas Artūras Vilimas.
Kompanija „Litpol Link“ investiciniame Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties projekte dalyvavo nuo pat pasirengimo etapo pradžios ir užtikrino projekto koordinavimą tarptautiniu mastu, derindama bendradarbiavimo veiksmus tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų, taip pat su susijusiomis Europos institucijomis. Teigiamus rezultatus šiame projekte atnešė gebėjimas sukoordinuoti visų susijusių pusių bendrą veiklą, kurios dėka „Litpol Link“ projektas tapo efektyvaus tarptautinio bendradarbiavimo, sėkmingai siekiant strateginių tikslų, įtrauktų ir į europinius prioritetus, pavyzdžiu.

[Romas]

Dviejose vietos nufotografavau statomą LitPol Link

Žemėlapis iš www.maps.lt

Dalis statomos LitPolLink trasos eina ten, kur yra esama 110 kV linija, todėl nereikėjo gaišti laiko išperkant žemes ar nustatant servitutus. Įdomu, ar 110 kV ir 400 kV linijų apsaugos zonos yra tokio pačio pločio.

[Romas]

Foto 2014.09
Ties Simnu. Kelias 181 Simnas - Igliauka

[Romas]

Foto 2014.09
Ties Butrimiškiais. Kelias 1105 Ūdrija - Alytus

[ZXS]

„LitPol Link“ jungties statyba beveik įpusėjo


Vieno svarbiausių pastarojo meto Lietuvos energetikos projektų – elektros tilto su Lenkija „LitPol Link“ statyba sparčiai veržiasi į priekį – jau įgyvendinta 45 proc. numatytų darbų. Iki spalio vidurio pastatyta trečdalis Lietuvoje stovėsiančių aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos atramų, kyla nuolatinės srovės keitiklio pastatas, link pabaigos artėja Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcija.
Naujosios elektros linijos kontūrus galima matyti važiuojant Alytaus apylinkėmis link Simno ir Lazdijų. 50 metrų aukščio atramos statomos vidutiniškai kas 300 metrų, numatytoje trasoje per Alytaus ir Lazdijų rajonus. Iš viso Lietuvoje bus pastatyta 150 tokio dizaino, dėl savo ažūrinės konstrukcijos su gamta susiliejančių atramų. Vėliau šį rudenį ir žiemą tarp atramų bus tiesiami elektros laidai.
Didžiausias darbas verda kelių kilometrų atstumu nuo Alytaus nutolusiuose laukuose, kur ruošiama bene 12 hektarų pločio aikštelė elektros jungties įrenginiams. Šalia rekonstruojamos Alytaus transformatorių pastotės Butkūnų kaime, beveik dviejų futbolo aikščių dydžio teritorijoje per vasarą nukastas gruntas, išlyginta žemė, paruoštas plotas nuolatinės srovės keitiklio bei naujos 400 kilovoltų skirstyklos statybai. Jau dabar statybvietėje matyti iškilusios būsimojo keitiklio pastato kolonos, į žemę įgręžti konstrukcijas laikysiantys poliai, supilti specialūs, triukšmą sugersiantys natūralūs pylimai. Sausį čia bus atvežti du iš aštuonių transformatorių, kiekvienas jų svers apie 200 tonų.
„Visi „LitPol Link“ statybos darbai vyksta griežtai pagal numatytą grafiką, darbai atliekami laikantis griežtos kontrolės, saugumo reikalavimų ir aukštos darbo kultūros principų. Jau kitą vasarą bus užbaigti visi keitiklio statybos darbai“, – apie elektros jungties statybą pasakojo Karolis Sankovski, projektą įgyvendinančios įmonės „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius.
Į pabaigą juda ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcija. 330 kilovoltų skirstyklos statybos darbai buvo pradėti pernai lapkritį. Šiandien čia jau galima matyti stovint didžiąją dalį moderniausių įrenginių. Senoji skirstykla bus nugriauta dar šią žiemą. Prie šios pastotės bus jungiamas nuolatinės srovės keitiklis, vienas svarbiausių jungties elementų, reikalingas sujungti dvi skirtingų parametrų elektros energetikos sistemas – kontinentinės Europos ir IPS/UPS, kurioje šiuo metu veikia Lietuva.
Jungties statybos darbus atliekantys rangovai nuolat bendradarbiauja su vietos gyventojais, iškilusius klausimus sprendžia greitai ir konstruktyviai. Visais atvejais jungties statybos metu sugadintą gyventojų gerbūvį rangovas turės sutvarkyti užbaigus statybos darbus.


Skaitykite daugiau: „LitPol Link“ jungties statyba beveik įpusėjo | Alfa.lt http://alfa.lt/straipsnis/1022554/li...#ixzz3GsB6oWuh

[daktaras]

Įspūdingai skamba. Džiugu ir matyti tokius vaizdus nuotraukose, apima geras jausmas - į europą tiek geležinkeliu, tiek laidais :-)

[suoliuojantis]

Straipsnis senesnis, bet Internete publikuotas tik šiandien. Visad sakiau ir sakysiu: dabartinėmis sąlygosmis jungtis su Lenkija mums kaip šuniui penkta koja (būtų bususi naudinga kol Ignalina turėjome ir galėjome eksportuoti):

„NordBalt“ jungties naudą gali nusiurbti Lenkija
http://vz.lt/?PublicationId=4c26ee78...=powerlinklist

Vidutinė 8 mėnesių elektros kaina Švedijos III zonoje (Stokholmo), kurią su Lietuva sujungs „NordBalt“, šiemet siekia 10,8 ct/kWh. NPS Lietuvos zonoje per tą patį laikotarpį vyravo vidutinė 17 ct/kWh elektros kaina. Tačiau neigiamą įtaką prielaidoms mažėti kainoms Lietuvos rinkoje nuo 2016-ųjų gali turėti kito strateginę reikšmę turinčio objekto – jungties su Lenkija „LitPol Link“ – veiklos pradžia. Svarbiausia priežastis – aukštos prognozuojamos kainos Lenkijos rinkoje. Ateities sandoriai rodo, kad 2016-ųjų pradžioje šalyje kaimynėje per didžiausią paklausą (7–22 val.) tikimasi sulaukti vidutinių 18,8 ct/kWh kainų.


Ir dar daug įdomios info

...


...

[ONV_]

Strategiskai LitPol gerai bet taktiniu poziuriu pigesne elektra nusiurbs Lenkija is Svedijos kabelio

[Arunasx]

Dujotiekis, jungiantis Lietuvą su Lenkija, bus pastatytas per ketverius metus, o elektros tiltas „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos jau baigiamas tiesti ir pradės veikti kitų metų sausio 1 d. Be to, 2016-ųjų pradžioje turėtų būti užbaigtas ir Lietuvą su Lenkija jungsiantis elektros tiltas „LitPol Link“.
Ponas Butkevičius priminė, kad šiuo metu įgyvendinamas dar vienas svarbus strateginis projektas – rengiamasi Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio, kuris žiedu sujungs tiekimą Šiaurės ir Vakarų Europoje, statybai: „Valstybiniu lygiu sutarėme su Lenkijos partneriais ir profesionaliai parengti projektų įgyvendinimo analizes. Tai padėjo iš ES gauti finansavimą, padengsiantį daugiau kaip du trečdalius parengiamųjų ir statybos darbų kaštų. Planuojame pradėti darbus 2016 m., o 2019 m. jau būtų suvirintos paskutinės jungčių siūlės. Šis dujotiekis taps Baltijos šalių energetinės integracijos instrumentu ir stipriu ES bendros rinkos elementu.“
Pernai pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, šie metai, pasak premjero, irgi bus svarbūs energetinėje srityje. „Metų pabaigoje bus įgyvendintas dar vienas strateginis projektas – pakviesime į Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ atidarymą Klaipėdoje. 2016 m. sausio 1 d. pradedama eksploatuoti jungtis sudarys sąlygas pirkti pigesnę skandinavišką elektros energiją ir padės išvengti didelės priklausomybės nuo tiekėjo Rytuose“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, 2016 m. pradžioje bus pradėta eksploatuoti Lietuvos–Lenkijos jungties „LitPol Link“ 500 MW galios linija, kuri dar labiau sustiprins Lietuvos elektros sistemos energetinį saugumą ir integraciją į ES bendrą energetikos sistemą.
http://vz.lt/article/2015/1/23/elekt...o-keleriu-metu

[Arunasx]

Jei neklystu, tai linija su Švedija bus 700MW, reiškia net blogiausiu atveju Lenkija nusiurbs max 500MW ir paliks min 200MW.
Yra aišku dar tokia rakštis Latvija, kurios ir elektros ir dujotiekių pralaidumas yra lievas ir todėl gaunasi, kad Estijoje elektra visada pigesnė nei LT/LV rinkoje.
Tai taip gausis, kad LV irgi netyčia pretenduos į Švedijos pralaidumą, nors visada pagalius kaišiojo ir į elektros linijų, ir LNG terminalo statybas.