Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Rinkos apžvalgos ir naujienos

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #81
    Parašė sauls Rodyti pranešimą
    na teks latviams i eurus visas paskolas perfinansuoti (nors manau ir iki siol daug kas eurais eme). na o megstantiems rizika zmonems dabar pats laikas keisti pinigus i latus ir deti indelius i bankus uz tokias palukanas
    Tai būtų labai jau rizikinga ...
    Parašas :)

    Comment


      #82
      Ima pigti senos statybos butai

      Senos statybos remontuotinų butų kainos ir toliau turėtų šiek tiek mažėti, nes rinkai pateikiama vis daugiau naujos statybos butų ir jų įsigijimui bankai taiko liberalesnius būsto paskolos gavimo kriterijus nei seniems butams.

      Klaipėdoje ir Kaune labiausiai didėjo naujos statybos neįrengtų ir senos statybos kapitaliai suremontuotų arba renovuotų butų kainos miegamuosiuose miestų rajonuose.

      Per pirmuosius tris metų mėnesius jos vidutiniškai išaugo 3-7 proc. ir šiuo metu yra vidutiniškai 3000 – 3800 Lt/kv.m. už naujos statybos neįrengto ir atitinkamai 2800 – 3500 Lt/kv.m. už renovuoto buto kv.m Kaune.

      Klaipėdoje nusistovėjo vidutinė 3500 – 4500 Lt/kv.m kaina už naujos statybos neįrengto ir 3500 – 4300 Lt/kv.m už renovuoto buto kvadratinį metrą.

      Pasak nekilnojamojo turto rinkos ekspertų, pirmąjį ketvirtį kiek labiau nei Vilniuje brango Kauno ir Klaipėdos centruose bei prestižiniuose mikrorajonuose naujai pastatyti neįrengti butai – jų kaina padidėjo vidutiniškai 5 proc. Šiuo metu tokie butai kainuoja apie 4200 – 6000 Lt/kv.m Kaune ir 5500 – 8700 Lt/kv.m Klaipėdoje.

      Senų remontuotinų butų kainos Kauno ir Klaipėdos centruose, senamiesčiuose ir prestižiniuose mikrorajonuose per pirmąjį metų ketvirtį vidutiniškai padidėjo 3 proc., t.y. iki 4400 – 5700 Lt/kv.m Kaune ir iki 5000 – 6300 Lt/kv.m Klaipėdoje.

      Toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose, kaip ir sostinėje, remontuotinų butų kainos vidutiniškai mažėjo 1-6 proc. ir šiuo metu siekia 2600 – 3000 Lt/kv.m Kaune ir 3300 – 3700 Lt/kv.m Klaipėdoje.

      Senos statybos suremontuoti arba renovuoti butai Vilniaus centre, senamiestyje ir kituose prestižiniuose mikrorajonuose vidutiniškai kainuoja 6000 – 11000 Lt/kv.m, tuo tarpu neremontuoti butai – beveik perpus pigiau.

      Suremontuotų butų miegamuosiuose sostinės mikrorajonuose kaina per pirmąjį šių metų ketvirtį išliko nepakitusi ir vidutiniškai yra 4000 – 5000 Lt/kv.m. Maždaug 3 proc. atpigę seni remontuotini butai toliau nuo miesto centro esančiuose Vilniaus mikrorajonuose dabar vidutiniškai kainuoja 3600 – 4200 Lt/kv.m.

      „ŽIA valda real estate“ informacija
      www.klaipeda.daily.lt
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        #83
        Prireikė inžinerinių sistemų pasų

        Siekiant užtikrinti geresnę statybų kokybę, pastatams bus išduodami inžinerinių sistemų pasai. Pirmasis statinio inžinerinių konstrukcijų kokybę įvertinantis dokumentas numatytas Klaipėdoje statomam gyvenamajam daugiaaukščiui „Minijos banga“.

        Ateityje tokie dokumentai turėtų tapti privalomi kiekvienam statomam namui.

        Pasak Baltijos šalių plastikinių vamzdžių gamintojų asociacijos BPPA direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, šiame dokumente atsispindės visa informacija apie pastate sumontuotas vamzdynų sistemas, jų gamintojus ir naudotų medžiagų kokybę. „Šis dokumentas naudingas ir pastato užsakovams, ir rangovams, ir vamzdžių gamintojams, ir, žinoma, galutiniam vartotojui – būsto pirkėjui, - sakė E. Mackevičius. - Neretai pasitaikydavo atvejų, kuomet rangovai sumontuodavo prastesnės kokybės ar kitas medžiagas nei yra nurodyta statinio projekte. Inžinerinių sistemų pasas padės išvengti nesusipratimų, nes jame bus privalu nurodyti visą informaciją apie panaudotas medžiagas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias nekokybiškoms medžiagoms“.

        Šiuo metu inžinerinių sistemų pasas yra rekomenduojamas, tačiau neprivalomas dokumentas. Pasak E. Mackevičiaus, ne pirmus metus ir patikimai rinkoje dirbančios statybų kompanijos yra suinteresuotos užtikrinti savo objektų kokybę, tad labai noriai domisi galimybe gauti šį dokumentą.

        Pasak šio projekto vadovo Tomo Šaparausko, norint užtikrinti patogų ir pilnavertį gyvenimą klientams, būtina imtis visų garantijos priemonių. „Labai svarbu, kad pastate būtų sumontuota vientisa ir kokybiška vamzdyno sistema, kuri garantuos ramų gyvenimą būsimiems gyventojams, - sako T. Šaparauskas. - Esame suinteresuoti išlaikyti gerą kompanijos vardą, todėl šis dokumentas padės mums užtikrinti kokybiškas statybas bei suteikti daugiau informacijos pirkėjui apie jo būsto statybai naudotas medžiagas“.

        Inžinerinis pasas padės užkirsti kelią neretai ne pagal projektą naudojamai nekokybiškai produkcijai ir tuo pačiu efektyviau užtikrins viso objekto statybų kokybę. Apskaičiuota, kad kokybiška vamzdyno sistema turėtų tarnauti ne mažiau nei 50 metų.

        www.klaipeda.daily.lt
        GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

        Comment


          #84
          Pasidomėkit kokios butų ir statybinių medžiagų kainos berlyne. Būsit lengvai šokiruoti . Įdomu kaip pora gerų straipsnių delfyje paveiktų NT rinka?
          Architektas - ne žmogus

          Comment


            #85
            biesaitis:
            apšviesi?
            Nes pavyzdžiui man tai nieko nesako nei litas, nei 50ct už plytą.

            Comment


              #86
              http://www.immobilienscout24.de/de/f...hnen/index.jsp

              kaufen - pirkimas
              mieten - nuoma
              Wohnungen - butas

              Atsiprašau jei neteisingai išverčiau. Paieškokit ir pamatysit, kad kainos vidutiniškai eina nuo 2,5 iki 3,5K litų už kv. metrą. Cementas pas mus kainuoja 2 kartus brangiau negu vokiečiuos, nors pas mus elektra ir darbo jėga pigesnė. Logika tame, kad vokiečiai linkę butus nuomotis, o ne pirkti. O Lietuvoj mąstymas toks "jau geriau 40 metų arti juodai, bet turėt savo" arba "jei kaimynas nusipirko moskvičių, tai aš būtinai turiu nusipirkt žigulį"
              Architektas - ne žmogus

              Comment


                #87
                Parašė biesatis Rodyti pranešimą
                http://www.immobilienscout24.de/de/f...hnen/index.jsp

                kaufen - pirkimas
                mieten - nuoma
                Wohnungen - butas

                Atsiprašau jei neteisingai išverčiau. Paieškokit ir pamatysit, kad kainos vidutiniškai eina nuo 2,5 iki 3,5K litų už kv. metrą. Cementas pas mus kainuoja 2 kartus brangiau negu vokiečiuos, nors pas mus elektra ir darbo jėga pigesnė. Logika tame, kad vokiečiai linkę butus nuomotis, o ne pirkti. O Lietuvoj mąstymas toks "jau geriau 40 metų arti juodai, bet turėt savo" arba "jei kaimynas nusipirko moskvičių, tai aš būtinai turiu nusipirkt žigulį"
                Tokia statistika įdomi, bet ji pati savaime nieko nesako.
                NT kaina juk priklauso ne nuo cemento kainos, o nuo tokių interneto puslapyje nematomų dalykų kaip to buto kokybė, įrengimas, namo būklė, kaimynai, aplinka kurioje stovi namas, susisiekimas, darbo/verslo galimybės toje vietovėje, ir t.t. Žinoma, ir mentaliteto bei psichologiniai skirtumai.

                Didžiasalio su Užupiu gi nelygintum šitaip.

                Comment


                  #88
                  taip Didžiasalio su Užupiu nelyginiau, bet nepaneigsi kad NT turto kaina pas mus didesnė negu Vokietijoje. Plius pragyvenimo lygių skirtumai.
                  Architektas - ne žmogus

                  Comment


                    #89
                    Parašė biesatis Rodyti pranešimą
                    taip Didžiasalio su Užupiu nelyginiau, bet nepaneigsi kad NT turto kaina pas mus didesnė negu Vokietijoje. Plius pragyvenimo lygių skirtumai.
                    ok tai ir vaziuok i vokietija jei cia blogai

                    Comment


                      #90
                      ^^ o gal i SSSR atgal nori?

                      Comment


                        #91
                        Ispanijoj NT važiuoja žemyn
                        'Bubble' fears hit Spanish property Financial Times

                        Spanish property boom ends
                        By Leslie Crawford in Madrid

                        Updated: 3:40 a.m. ET April 20, 2007

                        Spanish real estate companies took a hammering in the stock market Thursday as evidence mounted that Spain's 10-year property boom is over.

                        Shares fell in Fadesa, Inmocarral, Colonial, Metrovacesa and Urbis, after a year of feverish speculation that had seen real estate stocks rise by more than 1,000 per cent in some cases.

                        But Thursday, disappointing data on house prices and reported trouble with some companies triggered a big sell-off.

                        House prices rose 7.2 per cent in the first quarter, the lowest increase in eight years, according to data published Thursday by the housing ministry. In many regions, house prices are falling.

                        The ministry said there was now oversupply, with licences issued for 800,000 new housing starts compared with an estimated demand for 600,000. Builders say there has been a rush to apply for construction licences ahead of stringent new environmental standards that come into force this year, and that this has added to the glut of unsold property.

                        The tepid news from the housing ministry came on top of reported trouble with some companies and controversy surrounding Sacyr Vallehermoso in France.

                        Astroc Mediterraneo, star of the real estate sector, went into free-fall on Wednesday after the company's audited accounts for 2006 revealed that part of its profits came from the sale of assets to a fund controlled by chairman Enrique Bola-ños. Astroc's shares fell 43 per cent in one day, wiping out €2.3bn ($3.1bn) of its market value.

                        The shares gained 6 per cent Thursday after the company denied that some of its biggest shareholders, including Amancio Ortega, chairman of the Spanish fashion group Inditex and Spain's wealthiest businessman, were jumping ship. Mr Ortega owns 5 per cent of Astroc through an investment trust.

                        Mr Bolaños became a paper billionaire after Astroc was listed in June last year. Astroc's shares rose more than 1,000 per cent and were worth €72.6 at their peak in February, when the company was valued at €9bn.

                        But according to Spanish trading houses, these kind of valuations for real estate companies are a thing of the past.

                        "The Spanish real estate sector is not a bubble, it is a huge balloon. When it blows up there will be an enormous bang," said one Madrid trader.

                        Traders said most investment funds had already exited the real estate sector, and that the free float for many of the listed companies was very small.
                        Statybos Technikumo Technikumas

                        Comment


                          #92
                          JAV nekilnojamojo turto rinkoje tęsiasi krizė

                          Kovą Jungtinėse Valstijose senų namų pardavimai sumažėjo 8,4 proc. Tai didžiausias mėnesio kritimas per 18 metų, kuris dar kartą patvirtina, kad JAV būsto rinka atsidūrė krizėje, praneša BBC.

                          Statistikos duomenys taip pat rodo, kad namų pardavimas buvo mažiausias per pastaruosius keturis metus. Būsto rinką pastaraisiais mėnesiais ištiko krizė, o tai kelia baimę dėl bendros ekonomikos būklės.

                          Nekilnojamo turto rinkos patikimumas sumažėjo dėl didelio rizikingesnių paskolų gavėjų procento. Rizikingos paskolos buvo teikiamos asmenims su prasta paskolų gavimo istorija. Dėl to žlugo ne viena kredito kompanija, o tyrimą dėl jų žlugimo atlieka Kongresas.
                          Statybos Technikumo Technikumas

                          Comment


                            #93
                            Ispanų ir airių ekonomikas kaitinęs būsto bumas bliūkšta

                            Audrius Stasiulaitis 2007.05.10 07:11
                            Skaityti komentarus(0)

                            Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Žanas Klodas Trišė (Jean-Claude Trichet) pažymėjo, jog ketina stabdyti Airijos nekilnojamojo turto (NT) bumą pakeldamas palūkanų normą daugiausia per šešerius metus. Europos bankų klientai mažiausiomis per šešiasdešimt metų palūkanomis mėgavosi nuo 2003 m. birželio iki 2005 m. gruodžio, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

                            Naujienų agentūros Bloomberg apklausti 22 ekonomistai teigė, kad greičiausiai p. Trišė pritars ECB ketinimams birželį pakelti palūkanų normą iki 4%. Bloomberg teigimu, apie tai gali būti pranešta po šiandien ECB tarybos posėdžio paliekant galioti 3,75% bazinių palūkanų normą.

                            „2% palūkanos išjudino pinigų srautus Ispanijoje ir Airijoje, jie nusėdo NT rinkoje“, – vyriausiąjį „Barclays Capital“ banko Europos rinkos ekonomistą Džuljeną Kelou (Julian Callow) cituoja Bloomberg. „Dabar lazda apsisuko antru galu, ir NT rinka jaučia didžiausią neigiamą poveikį“, – sakė p. Kelou.
                            Nuo 2000 m. labiausiai iš visų 13-os euro zonos šalių augusios Ispanijos ir Airijos ekonomikos pradeda lėtėti. ECB vadovas pavadino Airiją sėkmės modeliu, o Ispanijoje pernai buvo sukurta beveik trečdalis visų euro zonos šalių darbo vietų.

                            Lėtėjantis augimas
                            Nuo 1996 m. Airijos BVP kasmet didėjo vidutiniškai po 7%, o Ispanijos – 4% ritmu, kai vidutinis augimas kitose euro zonos šalyse sudarė 2,2%. Pirmadienį paskelbta Europos Komisijos (EK) prognozė 2008 m. numato 4% augimą Airijoje ir 3,4% Ispanijoje. EK prognozuoja, kad kitos euro zonos šalys šiemet augs 2,6%, o kitąmet – 2,5%.

                            Londone įsikūrusio investicinio banko „Merrill Lynch & Co“ vyriausiasis Europos ekonomistas Klausas Baderis (Klaus Baader) Bloomberg sakė, kad „dėl pakilusių palūkanų abi ekonomikos vaikščios peilio ašmenimis, o jų augimas kitąmet bus lėtesnis nei kitose euro zonos šalyse.“

                            Kai kurie bankai prognozuoja, kad 19 ECB tarybos narių toliau kels bazines palūkanų normas stengdamiesi pažaboti euro zonos infliaciją 2% ribose.
                            Diuseldorfe įsikūręs trečias pagal dydį privatus Vokietijos bankas „WestLB“ praėjusį mėnesį pakėlė savo ECB palūkanų prognozes nuo planuotų 4% iki 4,25%. Didžiausio Italijos banko "UniCredit MIB" Milano skyrius kovą prognozavo, kad ECB palūkanos šiemet pašoks iki 4,5%.

                            Solidi plėtra
                            Balandžio viduryje p. Trišė teigė, kad NT rinka „išlieka stipri nepaisant sulėtėjusio būsto kainų augimo kai kuriuose regionuose. Tačiau pinigų politika dėl to privalo išlikti atidžiai stebima, ypač dėl stiprios plėtros NT rinkoje daugelyje euro zonos šalių,“ – kalbėjo ECB vadovas.

                            Bloomberg primena, kad dėl pigių paskolų pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugusios būsto kainos Ispanijoje ir Airijoje bei jas sekęs statybų bumas daug prisidėjo prie spartaus šalių ekonominio augimo. Tačiau dabar tai keičiasi. 7,2% būsto kainų kilimas Ispanijoje buvo mažiausias per 9 metus. Balandžio 24 d. prestižinių Ispanijos bendrovių akcijų indeksas IBEX 35 nukrito 3,1% dėl NT kainų burbulo sprogimo grėsmės. Nuo to laiko IBEX 35 nuvažiavo dar 1,7%, rašo Bloomberg.

                            Būsto kainų augimas Airijoje pradėjo lėtėti pirmą kartą per penkerius metus, kai kovą buvo užfiksuotas 0,6% kritimas, sako Dubline įsikūręs būsto kreditavimo bankas
                            „Irish Life & Permanent“. Skolintojas pažymi, kad pirmą kartą NT kompanijos pradėjo vilioti pirkėjus siūlydamos nemokamą virtuvės įrangą.

                            Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, šlovingos NT bumo dienos jau praeityje. Būsto kainos Airijoje nuo 1995 m. iki 2005 m. išaugo 355%, tai yra labiausiai iš visų 18 tirtų Europos šalių. Tuo pačiu laikotarpiu kainos Ispanijoje išaugo 169%, o didžiausioje Europoje Vokietijos rinkoje jos tuo metu nekito.
                            Statybos Technikumo Technikumas

                            Comment


                              #94
                              Parašė vaidaslt Rodyti pranešimą
                              ok tai ir vaziuok i vokietija jei cia blogai
                              o man čia gerai "mažasis drauge"
                              Architektas - ne žmogus

                              Comment


                                #95
                                Nekilnojamo turto bendrovės „InReal“ duomenimis, naujos statybos būstų kainos nuo šių metų sausio, priklausomai nuo vietos, išaugo nuo 500 iki 900 litų už kvadratinį metrą – maždaug 10–15 procentų. Žymesnis kainų šoktelėjimas pastebėtas kovo ir balandžio mėnesiais.
                                "Šiemet maždaug dešimtadaliu išaugo naujos statybos būstų kainos" (Inreal apžvalga @valdos.net)
                                Nekilnojamo Turto naujienos

                                Comment


                                  #96
                                  jo, o pagal aruodas.lt ANALizus kas mėnesį po 5-9proc brango

                                  kaip tau toks:

                                  Butu kainos:
                                  ----------------------------------------------blablabla---------------------------------- 74,02 kv.m. trijų kambarių butai nuo 425177 Lt (su 4,65 kv.m, balkonu) Tai yra nuo 5744 Lt/ kv.m.

                                  Yra ir kitų variantų.

                                  Galimos nuolaidos iki 10%
                                  Paskutinis taisė tagamorezapenerifaketris; 2007.05.28, 13:41.
                                  Statybos Technikumo Technikumas

                                  Comment


                                    #97
                                    dar vis isivaizduojat kad nebrangsta ? : )

                                    Comment


                                      #98
                                      Brangsta brangsta. Ir kainas tiesiogiai įtakoja žmonių lūkesčiai. Prieš metus neįvedus euro pasipylė straipsniai apie sprogstantį burbulą. NT rinkoje įsivyravo ramybė. Dingo paklausa, kainos nebekilo. Prieš naujus metus pradėjo rodytis straipsniai apie nuo kitų metų sparčiai brangsiančias statybines medžiagas bei darbo užmokestį, paskui juos sekė straipsniai ir apie butų kainų kilimą. Baigėsi sprogstamieji straipsniai. Nuo naujų metų vėl pradėjo visi sparčiai pirkti butus, ko pasekoje statybininkai kelti kainas. Taigi jei pirkėjai nebūtų pridėję į kelnias ir laukę toliau, kainos būtų nebekilę, nes erdvės brangti medžiagoms ir darbo užmokesčiui šiek tiek dar yra.

                                      Comment


                                        #99
                                        Latvijoje pradėjo pigti butai
                                        http://www.delfi.lt/news/economy/bus...hp?id=13340136

                                        Ir pas mus bankai zada grieztinti paskolu isdavima.

                                        Comment


                                          čia, žinoma, Latvija, nerimauti neverta

                                          Возможны банкротства застройщиков

                                          Антон ЛОПЕТА, Бизнес&Балтия
                                          29 мая 2007 08:19 Послать
                                          Сообщить об ошибке
                                          Читать комментарии (34)
                                          Распечатать

                                          В ближайшие годы на латвийском рынке недвижимости произойдет существенная ценовая корректировка и, возможно, банкротства некоторых застройщиков, считает президент одной из крупнейших строительных компаний Merks Ивар ГЕЙДАНС. Однако хорошим проектам с удачной планировкой в Риге ничего не угрожает — и Merks надеется получить согласие столичной мэрии на возведение еще одного микрорайона.

                                          По мнению г-на Гейданса, Риге необходимо возводить порядка 10 тыс. квартир ежегодно. "Сравните площадь, приходящуюся на душу населения в Латвии и других европейских странах. У нас она в два раза меньше. Нам еще такими темпами строить и строить!"
                                          Реклама





                                          Однако рано или поздно предложение превысит спрос. По мнению руководителя Merks, это совершенно нормально: "20% жилья должно стоять пустым, чтобы у покупателя был выбор. И тогда, безусловно, нашу страну ожидает существенная корректировка цен. Я думаю, что спустя года два некоторые предприниматели будут вынуждены сбросить цены, а то и вообще станут банкротами. Но цены на хорошие проекты с удачной планировкой не упадут".

                                          Очевидно, Merks уверен в том, что запланированный им район на улице Сканстес относится именно к последней категории. Компания уже получила одобрение этого проекта во всех предварительных инстанциях мэрии. Сегодня предприятие надеется получить окончательное одобрение муниципалитета — предстоит рассмотрение полным составом Рижской думы.

                                          Ивар Гейданс рассказал &, что на этом участке расположатся строения различных типов — два офисных здания, гостиница и — со стороны улицы Гростонас — несколько жилых домов примерно с 250 квартирами, ориентированными на потребителей среднего класса. Они будут с хорошей планировкой, качественно исполненные, но без претензий на эксклюзив".
                                          Statybos Technikumo Technikumas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X