Neries krantinės ir laivyba Vilniuje

[deep'as]

Gyvybė grįžta į upes

Neris nenaudojama

Vandens arterijos, kurios teka per daugelį Europos sostinių, yra pilnos didesnių ir mažesnių laivų: nuolatiniais maršrutais pervežami keleiviai, organizuojami pažintiniai, turistiniai, pramoginiai kruizai. Vilnius iki šiol šiuo aspektu visiškai skiriasi nuo kitų žemyno didmiesčių – per jį sruvenanti Neris yra tarsi išmirusi ir visiškai nenaudojama laivybai. Upė yra ne dar vienas susisiekimo kelias, o tik gamtos kliūtis, dalijanti sostinę pusiau.


Laivyba Neryje buvo pradėta dar 1929 metais. Po karo miesto ribose taip pat buvo įrengtas plūdurais pažymėtas vandens kelias, ir Nerimi plaukiojo keleiviniai garlaiviai bei motorlaiviai. Tačiau vėliau upė nuseko, laivai ir upės uostas paseno techniškai, ir laivyba apmirė.


Apie laivybos Nerimi Vilniaus teritorijoje atgaivinimą pradėta kalbėti prieš porą metų. 2005-aisiais miesto savivaldybės atstovai pranešė ketinantys skelbti konkursą įmonėms, kurios Neryje įrengtų mobiliąsias prieplaukas.


Teigta, kad iš pradžių šios prieplaukos būtų naudojamos plukdyti keleivius kateriais ir kitais mažais laivais, dėl kurių nereikia gilinti upės vagos. Taip pat buvo kalbama, kad ateityje Neris taptų ne tik turistų traukos objektu, bet ir dar vienu susisiekimo keliu patiems vilniečiams. Pavyzdžiui, Antakalnio gyventojai, dirbantys miesto centre, į darbą galėtų vykti ne nuosavu transportu ar troleibusais, o maršrutiniais laiveliais, aplenkdami rytines spūstis gatvėse.


Kol kas Neries laivininkystės atgimimas tėra tolima perspektyva. Nors savivaldybė skelbia, kad iki 2010 metų pabaigos bus įrengtas žiemos uostas ir šešios prieplaukos, tačiau ar darbai bus baigti numatytu laiku, prognozuoti sunku.


Tuo labiau kad tie darbai dar net nepradėti. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė teigė, kad iš pradžių turi būti atlikti upės dugno tyrimai, po kurių paaiškės, kur ir kokie laivai gali plaukti. Be to, darbų tempai priklausys ir nuo finansavimo – miestas siekia, kad didžioji dalis Neries atgaivinimo programos būtų finansuojama iš ES struktūrinių fondų.

[Rimas_OK]

Liudni iki graudumo tie nesibaigiantys biurokratų popierizmai ir verkšlenimai.

Kai žinai, kad pats galėtum įsirengti prieplauką su minimaliom investicijom, įkalęs keletą kuolų į žemę ir negailėti, kad ledai ją nuplaus, kitąmet vėl pastatyt, turi klausytis, kaip šūdbiurokračiai metų metais svarsto kaip jie statys "kosmines" prieplaukas, kurios kainuoja tiek, kad finansuoti išgali tik ES.

Keista, kad paežerių sodybų gyventojai be ES paramos sugeba pasistatyti dar ne tokias prieplaukas. Ir neverkšlena metų metais, o tiesiog ima ir pasistato.

[Edd]

Su minimaliom investicijom tik baidarės ir plaukios. Tegul viską normaliai sutvarko, kad ir iki 2010 metų.

[molotov_47]

Nesuprantu, kam dabar reikia švaistyti pinigus pramoginei laivybai sostinėje, kai yra daug svarbesnių dalykų. Juk dabar ne XX a. vidurys, kai Baltarusijoje dar nebuvo užtvenkta Neris, jau vandens lygis kokiais 1,5m žemesnis.
O jei žmonės nori naudoti Nerį transportui - prašom! Galiu iš karto pasiulyti vieną maršurutą:
Lazdynai - Žvėrynas - Centras - Žirmūnai - Antakalnis. Manau visai praverstų kamščių metu

[.junkie]

Apie statybas vandens pakrantėse, Vilniaus vandens telkinius, Neries prieplaukas ir darnią plėtrą aplamai:

Darni plėtra per darnų dialogą

Vandens telkiniai nuo seno turėję itin svarbią socialinę, ekonominę ir dvasinę reikšmę žmonių gyvenime, šiandien tampa itin mėgiama žmonių susibūrimų vieta, neatsiejama socialinio gyvenimo dalimi. Tačiau, specialistų teigimu, pilnavertis gyvenimas šalia vandens telkinių bus tuomet, kai pakrantės bus pritaikytos visuomenės poreikiams – gyventi, poilsiauti, sportuoti, bendrauti. Apie tai, kaip vandens telkinius miestuose priartinti prie žmogaus, kad jie tarnautų visuomenei ir kurtų miestui pridėtinę vertę buvo kalbama renginyje-diskusijoje „Statybos vandens pakrantėse“, organizuotame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), kurios tradicinis Klubas4 įgauna pagreitį šviečiant-informuojant bei diskutuojant apie darnios plėtros perspektyvas, principus ir idėjas, kurios šiuolaikinėje visuomenėje tampa itin svarbios ir reikalaujančios išskirtinio dėmesio.

Diskusijoje dalyvavo LR Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė, Investicijų programų skyriaus vedėja Rūta Matonienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros ekspertas Gintautas Tiškus ir LNTPA nariai.
Pasak LNTPA direktorės Dalios Bardauskienės pagrindinis susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti kokie šiuo metu galiojantys teisės aktai reglamentuoja statybas Lietuvos pakrantėse, aptarti problemas, kliūtis, kurios trukdo efektyviam vandens telkinių pakrančių pritaikymui visuomenės poreikiams, ieškant galimybių šį procesą padaryti aiškesnį tiek visuomenei, tiek verslui, tiek valdžiai.
Aplinkos apsaugos ministras Arūnas Kundrotas palankiai vertino verslininkų iniciatyvą diskutuoti apie efektyvesnį vandens telkinių pakrančių panaudojimą. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vandens telkinių pakrantės neturėtų virsti vieno ar grupės asmenų uždara poilsio ar gyvenimo zona. Anot ministro, reikia išvengti privataus ir viešojo intereso priešpriešos, turi užtekti vietos ir viešam interesui – kurortiniams, viešas paslaugas tenkinantiems objektams, paplūdimiams, ir asmenims, norintiems gražiau gyventi savo kuriamoje aplinkoje prie vandens.
Arūnas Kundrotas atkreipė dėmesį į tai, kad kalbant apie paprastesnes galimybes įgyvendinti investicinius projektus pakrantėse, reikalinga tiek investuotojų, tiek visuomenės branda, taip pat diskusijos, padėsiančios sukurti planavimo ir kitus instrumentus.
„Diskutuojame apie leistinas ribas, atstumus nuo vandens telkinių statiniams, bet neturime bendro miesto vaizdo kaip vienas ar kitas statinys įtakos ir pakeis jį, kaip jis bus deramai integruotas į miesto, miestelio ar kaimo gyvenimą? Kaip bus derinami visuomenės ir verslo interesas?“, – diskusijoje sakė ministras. Jis pasiūlė visiems kartu ieškoti instrumentų, saugiklių, galinčių užtikrinti darnią plėtrą šalia vandens telkinių, įtraukiant visuomenę, verslą, valdžią, kraštovaizdžio ir kitus kompetentingus specialistus. „Esame atviri bendradarbiavimui tobulinant ir rengiant teisės aktus, formuojant bendrus efektyvius miestų darnios plėtros planavimo principus. Esu tikras, kad visi čia susirinkę esame gamtos mylėtojai ir saugotojai, norime būti jai draugiški ir atsakingi“, - pabrėžė Aplinkos ministras.
Tuo tarpu Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros ekspertas Gintautas Tiškus, skaitęs pranešimą „Teisiniai statybų vandens telkinių apsaugos zonose ir juostuose klausimai“ kalbėjo, kad nors tobulų teisės aktų nėra, tačiau dabartiniai galiojantys neriboja statybų miestų ir miestelių pakrantėse jeigu jos vykdomos pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Didžiausia problema, anot jo, kad įvairios atsakingos valstybinės institucijos nevienareikšmiškai aiškina ir taiko galiojančius teisės aktus. Pasak jo, šiuo metu yra trys pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys statybas pakrantėse – LR Saugomų teritorijų įstatymas, LR Aplinkos ministro įsakymas dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo, Vyriausybės nutarimas dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų. Kalbėdamas apie statybas pakrantėse, specialistas kaip vieną iš barjerų efektyviam pakrančių panaudojimui paminėjo ir išankstines nuostatas, dažniausiai grindžiamas draudimu. „Valdininkai jaučia didesnę pareigą uždrausti ir neleisti nei padėti ieškant geriausio sprendimo, įvertinant galiojančius teisės aktus“, - kalbėjo Gintautas Tiškus. Jis atkreipė dėmesį, kad bet koks pastatas nepriklausomai nuo vietos gali kraštovaizdį pagražinti arba priešingai – jį sumenkinti. Anot jo, tai priklauso nuo architekto profesionalumo, konteksto suvokimo, tinkamo kraštovaizdžio įvertinimo. Gintautas Tiškus taip pat akcentavo, kad būtina bendradarbiauti ir mažinti šiuo metu vyraujančią priešpriešą tarp investuotojų, valdžios ir visuomenės atstovų. „Tai ilgas, bet perspektyvus kelias, kuomet laimi visi. Visuomenės gerbūvio kūrimas turi tapti bendru interesu“, – sakė ekspertas.
Apie vandens telkinių pakrančių tvarkymo principus pranešimą skaičiusi Vilniaus savivaldybės atstovė Vaiva Deveikienė pristatė dalyviams miesto vandens telkinių panaudojimo ir tvarkymo poreikius kaip antai – viešo naudojimo paplūdimių vystymas ir jų būklės gerinimas, naujų poilsio parkų kūrimas prie vandens telkinių, jų įsisavinimas ir vystymas kuriant naujus miesto želdynus, upių pakrančių pritaikymas miestiečių rekreacijai, išsaugojant gamtinę aplinką.
Dalyviai buvo supažindinti ir su šiuo metu Vilniuje vykdomais vandens telkinių pakrančių tvarkymo projektais – Vilnelės (nuo Markučių iki Neries); Bernardinų sodo (Sereikiškių parko); Kūdrų parko (Užupis), A.Krutulio parko (Jeruzalė) projektiniai siūlymai; Neries slėnio parko (abipus Baltojo tilto) projekto konkursas; pramoginės laivybos Neries galimybių studija. Susitikime LNTPA atstovams taip pat buvo pristatytas ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste“, kurio tikslas – paskatinti poilsinį ir sportinį turizmą, tam reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir modernizavimą. Vilniaus miesto savivaldybės pranešėjai pakvietė nekilnojamojo turto plėtros atstovus taip pat dalyvauti minėtuose projektuose, prisidėti prie darnios aplinkos vystymo, įgyvendinant miesto viziją ir plėtros prioritetus.
Apibendrindami diskusijos apie statybas pakrantėse rezultatus, jos dalyviai pripažino, kad būtinas darnus dialogas tarp visuomenės, valdžios ir verslo siekiant surasti geriausią sprendimą per planavimą, bendradarbiavimą ir interesų suderinamumą.

[.junkie]

Neries prieplaukų išdėstymo schema:



ir




Kelių prieplaukų vietų vizualika:

[molotov_47]

/\Junkie, kur galima gauti didesnę šio plano versiją? Nes dabar net su padidinamu stiklu nieko neįžiūriu

[Rimas_OK]

<...>Juk dabar ne XX a. vidurys, kai Baltarusijoje dar nebuvo užtvenkta Neris, jau vandens lygis kokiais 1,5m žemesnis.
O jei žmonės nori naudoti Nerį transportui - prašom! Galiu iš karto pasiulyti vieną maršurutą:
Lazdynai - Žvėrynas - Centras - Žirmūnai - Antakalnis. Manau visai praverstų kamščių metu

Kadangi čia išpūsta iki milžiniško projekto, tai galima būtų žemiau Vilniaus irgi įrengti užtvanką / rėvą / slenkstį / susiaurinimą. Kad Vilniuje Vandens lygis pakiltų metrą. Tuomet būtų sutaupyta dugno tyrimams ir gylio matavimams Ir šiaip mieste upė gal nebeatrodytų taip varganai kaip kokia džiūvanti senvagė.

O dėl transporto, tai man keista, kad iki šiol niekas nepradėjo vežioti keleivių. Nes iš Antakalnio iki Centro, Žvėryno tikrai būtų greitesnis susisiekimas. Bet matyt biurokratai neduda leidimų, ar kokios ten problemos?

[molotov_47]

Kadangi čia išpūsta iki milžiniško projekto, tai galima būtų žemiau Vilniaus irgi įrengti užtvanką / rėvą / slenkstį / susiaurinimą. Kad Vilniuje Vandens lygis pakiltų metrą. Tuomet būtų sutaupyta dugno tyrimams ir gylio matavimams Ir šiaip mieste upė gal nebeatrodytų taip varganai kaip kokia džiūvanti senvagė.

Keista, kad pie tai net nepagalvojau. Jei kur nors prie kabančio tilto į bukčius padarytų šiokią tokią užtvanką būtų žymiai paprasčiau įdiegti laivybą. Be to, šokinėjantys nuo Baltojo tilto pagaliau turės realią galimybę paskęsti Tačiau tuo atveju reikės irengti naujas Neries krantines centre, nes dabartinės atsidurs po vandeniu, be to nebegalima bus rekonstruoti senąjį elingo pastatą. Tad manau, kad tavo idėjos įgyvendinimas gali būti žymiai brangesnis.

[Tomas]

Kadangi čia išpūsta iki milžiniško projekto, tai galima būtų žemiau Vilniaus irgi įrengti užtvanką / rėvą / slenkstį / susiaurinimą. Kad Vilniuje Vandens lygis pakiltų metrą. Tuomet būtų sutaupyta dugno tyrimams ir gylio matavimams Ir šiaip mieste upė gal nebeatrodytų taip varganai kaip kokia džiūvanti senvagė.

Lietuvos įstatymai draudžia statyti patvankas. Kažkas Kaune labai "stumė" mintį patvankomis pakelti Nemuno lygį ir sumažinti jo svyravimus, bet galiausiai viskas atsimuša į įstatymus.

[liutass]

Lietuvos įstatymai draudžia statyti patvankas. Kažkas Kaune labai "stumė" mintį patvankomis pakelti Nemuno lygį ir sumažinti jo svyravimus, bet galiausiai viskas atsimuša į įstatymus.

O, Vilniuje būtų kitaip. Visi įstatymai gali būti pritaikyti kaip reikia.

[Eimantas]

„Rygos“ pamokos Vilniui
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16883297

[baltic]

„Rygos“ pamokos Vilniui
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=16883297

Smagu, kad kažkas bando kažką gaivinti nelaukdami kol savivaldybė ir kitos institucijos imsis šitų reikalų. Aišku, tai dėl litų daroma, tačiau manau, kad tai tikrai į naudą ir gal privers truputį greičiau pajudinti valdininkų šiknas šiuo klausimu.

[Kema]

Na kažkas plaukioja Nerimi, tik nežinau, ar čia "maršrutinis" laivelis ar čia kažkokia akcija vyksta:

[Taut.]

"Bliūškis" čia.Jau daug metų po visą Lietuvą plaukioja.

http://blog.delfi.lt/node/2721

[Kema]

buvo tokia nuojauta

[Kartmen]

Kelios foto iš žiemos uosto Žirmūnuose

Įlanka, dabar tik kažkokia plaukiojanti troba prišvartuota, o žiema buvo dar laivelis ir 50 poledines žuklės megėjų


Informacinė lenta apie būsimą projektą


Šalia Neries gatvės tiesiamas pėsčiųjų-dviratininkų kelias


Vaizdas iš pusiasalio į Nerį

[Eidvis]

Teko pasiplaukioti si savaitgali per Neri. Plaukem nuo Valankampiu papludimio iki gariunu turgaus tilto (kur prakiurde mums baidares kazkokie strybai)

Na o atsiliepimai tokie:
Kokia 80% marsruto visiskai nesijaute, kad plaukiam per miesta, na nebent vienas kitas zvejys ar kai kur is uz medziu virsunu pasimatantis kokio nors kominbloko stogas primine, kad mes visgi plaukiam per Vilniu. Taciau gamta isties Neryje yra labai grazi. Idomiausia urbanistiniu poziuriu atkarpa zinoma yra nuo arsenalo iki baltojo tilto, taciau tai salygininai labai trumpa atkarpa, beto vaizda uzgozia ganetinai auksti upes slaitai.

Keletas foto:






















Apibendrinant galima butu pasakyti, kad isplaukes Nerimi turistai neturetu tiketis apziureti miesta, o greiciau gamta. Kaip ten bebutu, tai irgi gali buti atrakcija, netgi privalumu, kad cia pat gali patekti i visiskai kitokia atmosfera. Del to Vilnius tikrai turetu labiau pasistengti greiciau ir placiau isnaudoti Neries teikiamas laivybos galimybes.

O stai ir musu Tomo Sojerio namelkis be stogo:



Plausto nuoma visai dienai su nuvezimais/ parvezimais/ saslykine ir t.t. kainavo 300Lt. Turint omeny, kad plaustas yra 6vietis, tai tikrai nera brangu ir labai netgi idomu. Visiems rekomenduoju

[Perfect]

[deep'as]

Miesto Taryba pritarė Neries žiemos uosto plano konceptualiajai daliai

2008-06-06

Vilniaus miesto taryba pritarė 9,2 ha teritorijos, esančios prie Žirmūnų žiemos uosto tarp Neries gatvės ir Neries upės detaliojo plano konceptualiajai daliai. Planuojama teritorija vakarinėje dalyje ribojasi su Žirmūnų mikrorajonu. Žirmūnų žiemos uostas dešiniajame Neries krante prie Šilo tilto, upės užutekyje. Nuo Žirmūnų g. prie uosto veda asfaltuota Neries gatvė.

Teritorija skirta Žiemos uosto įrengimui. Numatoma projektuoti stacionarią prieplauką, administracines-komercinės patalpas, vandens kelio aptarnavimo patalpas, mažųjų laivų sandėliavimo aikštelę – elingą, degalinę laivų aptarnavimui, krano aikštelę – laivų iškėlimui, krantinę. Iki šiol turima laivybos bazė sunyko, upės uostas su turima įranga technologiškai paseno.

Sostinėje kuriamą turistinį vandens kelią Neries upe aptarnaus žiemos uostas ir šešios prieplaukos.Turistinis vandens kelias Neries upe tęsis nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto, šalia turistinės trasos bus sukurta viešoji infrastruktūra. Šį kelią numatoma įrengti iki 2010 metų pabaigos.

Projektą „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste“ planuojama įgyvendinti 3 etapais. Pirmojo etapo metu, iki 2008 metų rugsėjo, bus parengta techninė dokumentacija, 2009–2010 metais numatoma įgyvendinti antrąjį ir trečiąjį etapus – „Vidaus vandens kelio įrengimas“ ir „Prieplaukų bei uosto statybos ir rekonstrukcijos darbai“. Įgyvendinant pirmąjį etapą, Vilniaus mieste bus ištirtas Neries upės dugnas, parengta išsami galimybių studija, vandens kelio techninis projektas, atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Taip pat bus parengti minėto žiemos uosto ir prieplaukų teritorijų detalieji planai bei techniniai projektai.

Paramos sutartis pirmajam projekto etapui įgyvendinti pasirašyta 2006 metų gruodį. Bendra šio etapo darbų vertė –1,35 mln. litų. Beveik 87 proc. reikiamų lėšų – 1,17 mln. litų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto. Dar 177 tūkst. litų šiam projektui skirs Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybė pagal patvirtintą Taryboje koncepciją bus transporto ir inžinerinės infrastruktūros koridorių, viešųjų erdvių, ir kitų detaliojo plano sprendinių organizatoriumi.

www.vilnius.lt