Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Metro

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Kokie pažystami vaizdai
    Pats dabar Osle, tai tikrai labai geras dalykas, visi tik ir važinėja metro, nes brangus kuras ir žymiai greičiau galima nuvykti iki centro ir atgal į miegamuosius rajonus. Manau tikrai kuriant metro Vilniuje reikėtų pasinaudoti Oslo patirtimi...
    Beje Vilniuje žymiai pigesni butų statybos kašai, nereikia rausti gyliai, užtektu iškasti duobę... Turime savo LG bėgių montavimo profus, tai protingai organizavus ir dirbant be atkatu pavyktu iki 2015 m. atidaryti linija Europos aikštė - Pilaitė...
    Čia aš todėl kad galima kastis kur jau yra kelias Tai butu nebrangu...
    Beje apie naujus metro vagonus iš Siemens, tai jie yra antivandaliniai...

    Comment


      #42
      Tikrai modernus ir grazus Bankoko metro.Aciu John uz reportaza.

      Comment


        #43
        Paryziaus metro, penkta linija, seni traukiniai (su plieniniais ratais), matosi 3 begiai, trecias (traukinio kaires puseje) kontaktinis:

        Comment


          #44
          Trumpa Berlyno U-Bahn istorija:

          Berlynas buvo atkurtas kaip Vokietijos sostinė iškart po dviejų Vokietijos valstybių susivienijimo 1990 m. Berlynas turi apytiksliai 3.5 milijonus gyventojų. Miestas turi vieną iš seniausių ir didžiausių metro tinklų Europoje. Spartaus tranzito tinklas iš tikrųjų susideda iš dviejų nepriklausomų sistemų, U-Bahn su 9 linijomis, ir S-Bahn. 1993 m. buvo įsteigta Verkehrsgemeinschaft Berlin-Brandenburg organizacija, kuriai buvo pavesta organizuoti susisiekima Berlyne ir jį supančioje Brandenburgo valstybėje.

          Pirma U-Bahn linija buvo atidaryta 1902 m. tarp Warschauer Brücke (dabar Warschauer Straße) ir Knie (dabar Ernst-Reuter-Platz), su šaka į Potsdamer Platz.



          Ši pirma linija buvo daugiausia antžeminė. Kitus metus tinklas augo nuolat į vakarus (šiandienis U2 į vakarus ir U1 į vakarus), taip buvo pastatytos šakos į pietus (dabar U3 ir U4). Originali linija buvo taip pat išplėsta į centrinę miesto dalį nuo Potsdamer Platz iki Spittelmarkt (U2). Pirmojo pasaulinio karo pradžioje 1914 m. Berlyno U-Bahn tinklas jau sudarė 37.8 km . Senesnės linijos priklauso mažajam profilio tinklui (2.3 m pločio metro traukiniai).

          1923 m. buvo atidaryta pirma naujos C linijos (dabar U6) dalis, tarp Seestraße ir Hallesches Tor. Ji ėjo tiesiai per miestą palei Friedrichstraße.
          Tai buvo pirmoji didžiujų profilių linija (2.6 m pločio metro traukiniai).

          Po karo, U-Bahn ir S-Bahn traukiniai važinėjo abiejose Berlyno pusėse iki 1961 m., kada buvo pastatyta siena, perskyrusi Berlyną į dvi dalis. Šiandienis U2 buvo perskeltas į dvi linijas. U1 buvo nukirstas ties Schlesisches Tor. U6, ir U8 pradėjo važiuoti tik per Rytų Berlyną, praleidžiant visas stotis, esančias VDR teritorije (dar kitaip vadinamos vaiduokliškos stotys). Išimtis buvo Friedrichstraße (U6), kuris buvo sienos perėjimas pėstiesiems, ir perėjimas į S-Bahn linijas.

          Tuo metu, kai Berlynas buvo padalytas į dvi dalis, buvo išplėsta rytinėje pusėje esanti U5 linija. Ji buvo tiesiama antžeminiu būdu į rytuose esančius naujus gyvenamuosius rajonus (1973 Tierpark, 1989 Hönow). Vakaruose buvo atidaryta nauja U9 linija (tarp 1961 ir 1976 m.). Ji buvo tiesiama išvengiant perėjimo per senąjį Berlyno centrą. Vėliau buvo pastatyta U7 linija, kuri tapo svarbia jungtimi tarp pietrycių ir vakarų. Galinė jos stotelė pietuose (Rudow) buvo pastatyta 1972 m. , o vakaruose (Rathaus Spaudau) pastatyta 1984 m.

          Po to, kai 1989 m. lapkritį buvo nugriauta Berlyno siena, dalinai atkurta U2 linija. 1993 m. ji buvo visiskai atstatyta. Dar po dviejų metų 1995 m. buvo sugražinta U1 linija su galine Warschauer Straße stotele.

          Po 9 metų egzistavimo, linija U15 dingo iš žemėlapio, vietoj jos 2004 m. gruodžio 12-ąją įveta U3 linija. Dabar ji aptarnauja Nollendorfplatz - Krumme Lanke maršrutą.

          Šiuo metu, Berlyno U-Bahn tinklas yra apytiksliai 146 km ilgio. Ilgiausia linija yra U7 (32 km) , o trumpiausia U4 (3 km).

          Comment


            #45
            Londono metro bankrutavo

            Londono metro bankrutavo

            Bankrutavo svarbiausia Londono transporto sistema - metro. Dėl to kompanijoje“Metronet“, valdančioje požeminių traukinių sistemą, teismo sprendimu įvestas išorinis administracinis valdymas. Ketvirtadienį naujoji direktorių taryba pradeda eiti savo pareigas.

            „Metronet“ dėl didžiulių įsiskolinimų nebeįstengė tęsti normalaus metro darbo.

            Tačiau, kaip patikino Londono meras Kenas Livingstonas (Ken Livingstone), sostinės metro traukiniai „ir toliau važinės“ ir „nebus uždaryta nė viena metro stotis“.

            Londono metro yra seniausias metro pasaulyje. Pirmoji linija čia pradėjo veikti 1863 m. sausį.

            Šiuo metu požeminių traukinių sistemą sudaro 275 stotys, bendras linijų ilgis siekia 408 km.

            Kasdien Londono metro traukiniais pervežama apie tris milijonus žmonių.

            www.klaipeda.diena.lt
            Jei kauniečiai nesupyks, - Lietuvos širdis <3

            Comment


              #46
              Kažkas čia ne taip. Arba pats ištraukei seną naujieną, arba klaidina "Klaipėda". Labiausiai keista yra tai, kad nei vienas šaltinis nepateikia šito bankroto priežasčių. Štai ir aš radau jau daugiau nei metų senumo pranešimą:


              Bankrutavo Londono metro

              2007.07.20 10:00

              Dėl Londono metro valdančios „Metronet Rail“ kompanijos bankroto nepakils kainos už važiavimą, - praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi Londono mero Keno Livingstone‘o pareiškimu.
              „Mercer Consulting“ duomenimis, dabar pravažiavimas Londono metro yra pats brangiausias pasaulyje. Pats pigiausias bilietas kainuoja 4 svarus sterlingų (apie 20 litų).
              2003 m. „Metronet“ pasirašė 30 m. kontraktą, pagal kurį turėjo rekonstruoti 12 Londono metro linijų ir pritraukti šiam tikslui 17 mlrd svarų sterlingų. Tačiau kompanija nepajėgė įvykdyti kontrakto sąlygų ir sumokėti susikaupusių skolų.
              Dabar britų mokesčių mokėtojams gali tekti sumokėti „Metronet“ skolas, kurios sudaro 2 mlrd svarų sterlingų. Vienok Livingstonas mano, kad skolos padengimas – šalies vyriausybės uždavinys. Būtent Britanijos vyriausybė pasisakė už privačią ir valstybinę partnerystę, kurios pagrindu ir veikė bendradarbiavimas su „Metronet“.
              „Metronet“ yra bendra įmonė, į kurią įeina „WS Atkins Plc“, „Balfour Beatty Plc“, „Bombardier Inc“, „Electricite de France SA“ ir „Thames Water Plc. Holdingas dirbo 9 Londono metro linijose, kitas tris valdo „Tube Lines Ltd“.
              Šaltinis: http://www.balsas.lt/naujiena/137564...asaulioverslas
              Paskutinis taisė Wycka; 2008.12.30, 10:27.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                #47
                Sank Peterburgas (Санкт-Петербург)

                Šis, 4,04 mln. gyventojų (2005 m.) turintis miestas yra įsikūręs prie Nevos upės žiočių. Tai pats šiauriausias, daugiau nei milijoną gyventojų turintis miestas. Sank Peterburgas buvo Rusijos sostine iki 1917m. Rusijoje vykusios revoliucijos. Nuo tada sostinės vardą turi Maskva.

                Sank Peterburgo metro linijų ilgis - 110.2 km. Yra įrengtos 63 metro stotelės. Žinoma Sank Peterburgo metro stotys, kaip ir Maskvos, išsiskyriai nepaprastu grožiu ir elegancija. Jų apdailai panaudoja daug granito plokščių. Metro traukiniai pradeda kursuoti 6 valandą ryto ir baigia darbą 1 valandą nakties.

                54 iš 60-ies Sankt Peterburgo metro stočių, yra įrengtos labai gyliai po žeme. Jų gylis siekia 30-100 m. Pirmoji metro linija buvo atidaryta tik 1955 m.

                Sank Peterburgo metro schema:


                Metro stotis Chernyshevskaya

                Metro sotis Narvskaya

                Metro stotis Ploshchad Muzhestva

                Metro stotis Kirovsky Zvod






                Saltinis: http://www.urbanrail.net
                Paskutinis taisė groundzer; 2009.02.21, 20:39.

                Comment


                  #48
                  Sveiki,
                  Puiki rubrika!
                  Keletas foto iš Briuselio ir Maskvos metropolitenų!!!
                  Matau,kad yra siunčiamos gražios foto.Sudalyvaukite fotorubrikos konkurse
                  http://www.vilniausmetro.lt/foto_rubrika
                  Attached Files

                  Comment


                    #49
                    Šitoje metropoliteno stotyje gyvena Paryžiaus dvasia:

                    Comment


                      #50
                      Kijevas:










                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                      Comment


                        #51
                        Parašė LT-1
                        Idesiu foto apie Maskvos metro. Jauciama jame tu praejusiu laiku dvasia, matosi kai kur tvarkos trukumas, taciau meniniu lygiu tai turbut pats pasaulyje graziausias metro..


                        Jo, tikrai gražiausias...

                        Šiaip tai daugumoje tai toks stalinistinis socrealizmo menas, kuris mane, pavyzdžiui, slegia. O įranga ir komunikacijos, kaip matau, beviltiškai pasenusi.
                        Net negalima lyginti su Vakarų šalių metro.

                        Comment


                          #52
                          Niūrus atrodo Maskvos metro: mažai šviesos, žmonių spūstys.

                          Comment


                            #53
                            Parašė Franas Rodyti pranešimą
                            Niūrus atrodo Maskvos metro: mažai šviesos, žmonių spūstys.
                            http://m.lrytas.lt/-1308629241130735...ms-belieka.htm

                            Comment


                              #54
                              Ko norėt kai ten tiek milijonų gyvena
                              You might surprise yourself.

                              Miestai.net FB

                              Comment


                                #55
                                Nusprendžiau smulkiai aprašyti kiekvieną Berlyno U-Bahn liniją, bei pridėti fotografijų. Tad pasiruoškit, nuotraukų bus tikrai nemažai. Kartais gali pasitaikyti ne taip išverstų žodžių, nes mano vokiečių žodynas visiškai apgailėtinas, tad tenka į pagalbą pasitelkti vertimo programas.

                                Pradėkime nuo seniausios U1 linijos.
                                Linijos U1 tunelio pradžia yra Uhlando gatvėje (Uhlandstraße), žemiau žymiosios Berlyno miesto Kurfiursteno užtvankos (Kurfürstendamm). Kai 1913 m. buvo atidaryta sekcija į Vitenbergo aikštę (Wittenbergplatz), toje pačioje sekcijoje 1961 m. buvo pridėta papildoma stotis, kuri suteikė persėdimą į tais pačiais metais atidarytą naująją U9 liniją. Nolendorfo aikštės (Nollendorfplatz) stotyje U1 linija dalinasi 4 bėgių keliais su U3 ir U4 linijomis. Tarp stočių Nollendorfplatz ir Gleisdreieck liniją nutiesta viršutiniame lygyje (virš gatvės). Ši atkarpa pabaigta tiesti 1926 m. 1912 m. buvo rekonstruota triašė kelių sankryža, esanti Gleisdreieck stotyje. Po rekonstrukcijos, jinai tapo dviejų lygių geležinkelio kelių sankirta. Ši rekonstrukcija leido nutiesti tiesioginę liniją iš Kreuzberg į Vitenbergo aikštę (Wittenbergplatz). Nuo Gleisdreieck iki Varšuvos gatvės (Warschauer Straße) U1 linija nutiesta viršutiniame lygyje, pakeltame virš automobilių kelių. Ši atkarpa, kuri buvo atidaryta 1902 m. yra vadinama seniausia Berlyno metro linija. Įdomus faktas apie šią liniją: nuo 1961 m. iki 1995 m., kai Berlyno miestas buvo perkirstas siena, U1 linija buvo sutrumpinta iki Silezijos vartų (Schlesisches Tor).



                                Bendras linijos ilgis 8.9 km (3.1 km iš bendro ilgio linija driekiasi virš žemės). Linijoje iš viso yra 13 stočių.

                                Linijų sankirtos
                                Stotis | Kertančios linijos
                                Kurfürstendamm ->
                                Wittenbergplatz ->
                                Nollendorfplatz ->
                                Gleisdreieck ->
                                Möckernbrücke ->
                                Hallesches Tor ->
                                Kottbusser Tor ->
                                Warschauer Straße ->

                                Varšuvos gatvės (Warschauer Straße) stotis




























                                Archyvinė medžiaga apie šią stotį

                                Istorinės stoties nuotraukos










                                Naudoti šaltiniai:
                                http://www.urbanrail.net/eu/bln/berlin.htm#links
                                http://www.untergrundbahn.de/u1.htm

                                Nuotraukų autoriai Andreas Titz ir Andre Loop
                                Paskutinis taisė groundzer; 2010.07.06, 19:23.

                                Comment


                                  #56
                                  Ar visose linijose važiuoja tik tokio tipo traukiniai, ar yra naujensių?
                                  Ačiū už nuotraukas ir temos atgaivinimą. Jeigu būčiau radęs šią temą anksčiau, pranešimą apie Stokholmo metro būčiau parašęs čia.

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                    Ar visose linijose važiuoja tik tokio tipo traukiniai, ar yra naujensių?
                                    Ačiū už nuotraukas ir temos atgaivinimą. Jeigu būčiau radęs šią temą anksčiau, pranešimą apie Stokholmo metro būčiau parašęs čia.
                                    Gali naudotis 'Bėginio transporto temų rodykle': http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8222

                                    I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                    Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                                      Gali naudotis 'Bėginio transporto temų rodykle': http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8222

                                      Atvaizdas
                                      Ops, o aš paieška pasitikėjau.
                                      Ačiū

                                      Comment


                                        #59
                                        Perkeliu i kitos temos:

                                        Kadangi detalensių pranešimų apie Stokholmo metro neradau, trumpai apibūdinsiu šio miesto metro (švediškai: Tunnelbana arba dažnai vadinama U-bahn) sistemą.

                                        Istorija. Kadagi Stokholmo miestas yra įsikūręs salose, atskirtose ežero, įtekančio į Baltijos jūrą ir turi daug priemiečių (kurie ilgainiui tapo miesto dalimi), XX a. pradžioje buvo mąstoma apie susisiekimo mieste palengvinimą ir paspartinimą, o kartu ir miesto plėtrą ateityje. Realūs darbai pradėti 1941 metais, o pirmojoje "metro" linijoje važinėjo tramvajai. Ilgainiui požemin ė infrastruktūra plėtės ir pirmoji tikrojo metro linija tarp Slusseno ir Hökarängen buvo atidaryta 1950 metais. 1952 buvo atidarytos dar dvi linijos, o 1957 po senamiesčiu, Gamla Stan, jos buvo sujungtos. Tai vainikavo žaliosios linijos pietinių atšakų statybų pabaigą. 1964 m. užbaigta raudonoji linija, kuri turėjo dvi atšakas į šiaurės rytus ir pietvakarius. Paskutinioji, mėlyna metro linija buvo atidaryta 1975 metais ir ji turėjo atšaką, pradžioje, tik į šiaurės vakarus nuo miesto centro, o vėliau buvo papildyta Skarpnäck stotele ir visos Stokholmo metro linijos buvo sujungtos miesto centre, T - centralen stotelėje.

                                        Dabartis. Liakui bėgant, metro sistema tapo pagrindine transporto rūšimi susiekimui Stokholme, o kitos transporto priemonės (tramvajai, autobusai, priemiestiniai traukiniai) suderintos su metro.
                                        Šiuo metu Stokholmo metro yra 110 km. ilgio, nutiestos 7 linijos (mėlyna, žalia ir raudona su atšakomis), yra 100 stotelių (47 po ir 53 virš žemės). Vidutiniškai dienos metu metro sistema pasinaudoja 1,1 mln žmonių. Visos metro linijos operuoja nuo 05:00 ryto iki 02:00 vakaro, o savaitgaliais visą parą. Mažiausias intervalas tarp reisų: 2-3 min., didžiausias - 10, rečiau 15 minučių.

                                        Stokholmo metro sistemos žemėlapis atrodo taip:


                                        Technika. Dabartiniu metu Stokholmo metro yra naudojamos dviejų tpų metro vagonai, t.y. naujesnės kartos C20 ir senesni Cx stock. Traukiniai dažniausiai būna suformuoti iš 3 C20 vagonų eilių arba 4, 6 arba 8 Cx vagonų eilių. Viso yra 270 traukinių. Vieno traukinio ilgis dažniausiai siekia 140 m. viename traukinyje telpa 1250 keleivių. Traukiniai valdomi automatika, bet juos yra mašinistai atlikti papildomiems darbams.

                                        Naujesnės kartos C20 traukiniai atrodo taip (sistemoje nuo 2000 metų):


                                        Menas po žeme. Nors Stokholmo metro skaičiuoja 60 - uosius gyvavimo metus, šio miesto metro stotelės, kaip ir pats miestas, išsaugojęs Viduramžišką architektūrą, slepia savotišką istoriją ir alsuoja tam tikra nuotaika. O tą nuotaiką įvairiais laikotarpiais kūrė tiek žymūs, tiek niekam nežinomi dailininkai, architektai, dizaineriai, architektai. Kadangi nuo miesto metro atidarymo pradžios pralėkė ne vienas dešimtemtis, įvairiais piešiniais, mozaikomis arba net grafitti ir vitrinomis išdailintų metro stočių vis daugėjo ir šiuo metu Stokholmo metro yra pripažintas ilgiausia paroda Pasaulyje.

                                        T - centralen mėlynosios linijos stotelė:


                                        Kungstradsgorden stotelė:


                                        Ir t.t. Kai kurios stotelės pagražintos neoninėmis lemputėmis, o lipant Odenplan stotelės laiptais - pianino klavišais, galima ir šunų valsą sugroti.

                                        Ateitis. Kadangi miesto gyventojų skaičius sparčiai auga ir, nors Stokholmo viešasis transportas Pasualyje pripažįstamas kaip aukščiausiosk lasės, ateityje planuojama plėsti Stokholmo metro tinklą, papildant jį dviemis linijomis: Odenplan - Karolinksta/Norra ir Kungsträdgården - Nacka.

                                        Tikiuosi, kad skaityti mano psakojimą neprailgo ir šiek keli faktai, kuriuos pateikiau, papildys viešojo transporto temą.
                                        Pabaigai - dar keli Stokholmo metro vaizdeliai:

                                        [center]





                                        Comment


                                          #60
                                          Forumo dalyvio Gnoss įkelta senesnio tipo vagono nuotrauka:


                                          Argi ne panašūs į Berlyno metro vagonus?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X