ES. Madridas / Madrid

[Jeanne]

Keletas foto is Madrido, veliau idesiu daugiau.


saulute sausio menesi


vuaaaaaa kokie medziai



o cia mazyte ispane


cia toks siaip parkas





B-)




lietuviskas maistas+ispaniskas maistas= beeeeeeeeeeeeeee..

[MindaugasD]

Mano foto iš Madrido:
Madrido simbolis - lokys ir žemuoginis medis, Puerta del Sol aikštėje miesto centre:


Prie vieno iš klubų/barų:


Gatvės vaizdai:




Prie Karaliaus rūmų:






Grindinys:


Servanteso jubiliejaus proga - kelio ženklai su jo kūrinių citatomis:


Ypatingi gatvių pavadinimai:

[MindaugasD]

Petanka/boulle aistruoliai:

[MindaugasD]

Kaip smagu parkelyje:

[MindaugasD]

Egiptiečių dovana ispanams - tikras faraonų laikų šventykla Debode:


9
Kelionių vadove rašo, kad ji statyta IV a. prieš Kristų, Išvežta iš Asuano užtvankos užtvindyto ploto.

[Hortis]

Madridas

Atgaivinu seną temą, ir pabandysiu pradėti didelį foto pasakojimą apie Madridą, trečiąjį pagal dydį Europos Sąjungos miestą. Lankiausi ir fotografavau 2009 m. birželio mėn.

1. Karalių rūmų (Palacio Real de Madrid) pietinio fasado dalis. Oficiali Ispanijos karalių rezidencija, čia vyksta valstybinės ceremonijos, kuriose dalyvauja karalius. Tai didžiausi karalių rūmai Europoje, plotas virš 135 tūkst. kv. m., virš 2800 kambarių. Iš jų 50 kambarių, kai nevyksta oficialios ceremonijos, yra atviri lankytojams. Rūmai statyti nuo 1738 iki 1755 m. Rūmuose didelė meno dirbinių, paveikslų kolekcija, tame tarpe Diego Velázquez, Francisco Goya, Caravaggio paveikslai, Stradivarius smuikų kolekcija. Karalius su šeima gyvena ne šiuose rūmuose, bet mažesniuose, Madrido priemestyje esančiuose Palacio de la Zarzuela.



2. Rūmų vaizdas nuo šalia esančios katedros. Priešais rūmus - Ginklų aikštė (Plaza de Armas), suformuota XIX a.



3.



4.



5. Plaza de Armas kiemo galerija



6.



7. Žibintas



8. Palacio Real, vienas iš rūmų vidaus kiemų



9. Palacio Real de Madrid, skulptūra, vaiduojanti Kastilijos karalienę Izabelę Katalikę (1451-1504 m.)



10. Ferdinandas Katalikas (1452-1516 m.)

[Hortis]

11. Karalių rūmų šiaurinio fasado dalis.



12. Jardines de Sabatini, XVIII a. karalių rūmų parkas.



13.



14. Karalių rūmų fasado dalis nuo Rytų aiktės (Plaza de Oriente) pusės.



15. Plaza de Oriente, (Rytų aikštė) ir Rekonkistos laikų Ispanijos karalius vaizduojančius skulptūros, pastatytos XVIII a. I-ojoje pusėje.



16. Pastatai šalia Plaza de Oriente, XIX a. Dešinėje - madrido karališkasis teatras (Teatro Real de Madrid), 1850 m.



17.



18. Paminklas karaliui Pilypui IV (monumento a Felipe IV de España) (1605–1665). Paminklas sukurtas 1640 m., autorius Pietro Tacca, ant dviejų žirgo kojų stovinčios skulptūros lygsvarą apskaičiavo italų fizikas Galileo Galilei. Paminklas dabartinėje vietoje pastatytas 1843 m. Plaza de Oriente



19.



20.

[Hortis]

21. Madrido katedra Santa María la Real de La Almudena. Šiaurinio fasado dalis. Statyba pradėta 1879 m., baigta 1993 m. Per tą laiką kelis kartus keisti statybos projektai, pradėta statyti kaip neogotikinė katedra, vėliau įgavo ir kitų stilių bruožų bei pasižymi didele stilių eklektika.

http://en.wikipedia.org/wiki/Almudena_Cathedral



22.



23. Katedros rytinio fasado dalis



24. Rytinio fasado dalies bronzinių įėjimo durų bareljefo fragmentas.



25.



26. Katedros interjeras, centrinis altorius



27.



28.



29. Katedros laidojimo rūsyje



30.

[Hortis]

31. Neoromaninio rūsio grindys padengtos antkapių plokštėmis



32.



33.



34. Monumento al cabo Luis Noval Ferrao (1887–1909), 1912 m. Plaza de Oriente.



35. Poilsis paminklo papėdėje



36. Plaza Mayor. Pagrindinė miesto aikštė šalį valdant Habsburgams. Įrengta valdant Pilypui III, XVII a. pirmojoje pusėje. Čia vyko valstybinės ceremonijos, turgus, korida bei inkvizicijos procesai (Auto de fe), pagridindinė nuteistųjų deginimo vieta Madride



37. Plaza Mayor. Paminklas karaliui Pilypui III (Monumento a Felipe III, 1578–1621). XVII a. pirmoji pusė.



38.



39.



40. Įėjimas į Plaza Mayor ir Colegiata de San Isidro bokštai.

[Hortis]

41. Del la Villa aikštė (Plaza de la Villa), Madrid de los Austrias. Aikštė susiformavo XVI a. Dešinėje - Casa de la Villa, buvusi miesto rotušė, XVII a. Kairėje Casa de Cisneros, kordinolo Cisneros giminės rūmai, pastatyti 1537 m. Bei aminklas admirolui Álvaro de Bazán (1526–1588), sunaikinusiam turkų karo laivyną. XIX a.



42. Monasterio del Corpus Christi (Carboneras), portalo detalė.



43. Casa y Torre de los Lujanes, XV a. rūmai. Plaza de la Villa



44.



45. Plaza de Puerta Cerrada. El Madrid de los Austrias



46. Keramikinių plytelių dėlionė - tipiškas gatvių ir aikščių pavadinimų užrašymo būdas Madride



47.



48.



49.



50. Paminklas kiemsargiui



51.Basílica Pontificia de San Miguel, XVIII a. pirma pusė, architektas Giacomo Bonavia. Šiuo metu priklauso Opus Dei organizacijai. Callede San Justo, Madrid de los Austrias



52. Basílica Pontificia de San Miguel, fasado detalės, XVIII a. pirma pusė.



53. Basílica Pontificia de San Miguel, interjeras.



54.



55.

[Analitikas PlėtRa]

Oo, taip, tai vienas gražiausių ir įspūdingiausių miestų Europoje, ko gero.. Bent jau man, puikūs prisiminimai žiūrint šias nuotraukas.

[Hortis]

Ačiū už įvertinimus, malonu, kad kažkam tai įdomu. Šiaip man yra susidaręs įspūdis, jog Madridas nėra labai patrauklus lietuviams kaip turistinio pažinimo objektas. Dar planuodamas šią kelionę pabandžiau internete paieškoti ten besilankiusių tautiečių atsiliepimų, nepaisant didelės į Ispaniją iš Lietuvos pasukusių emigrantų bangos, radau tik keletą ir tai labai trumpų bei fragmentiškų atsiliepimų. Matyt, jog daugiau Ispaniją pažintiniais bei poilsiniais tikslais lankančių lietuvių dėmesio nusipelno pajūryje esanti Barselona su Katalonijos regionu, o ne pačiame šalies viduryje esanti sostinė. Barselonoje kol kas neteko lankytis, tad su Madridu palyginti negaliu, tačiau po šios kelionės galiu pasakyti, jog Madridas tikrai įdomus, jaukus, gražus bei vertas dėmesio didelis miestas, niekuo nenusileidžiantis kitoms Europos sostinėms, o Ispanija dėl išlikusio didžiulio kultūrinio paveldo man yra viena įdomiausių Europos šalių.

[Hortis]

56. Šv. Onos aikštė (Plaza de Santa Ana), Madrido senamiesčio dalies, vadinamo Austrų Madridu (nes daugumas pastatų statyti valdant Habsburgams, XVI-XVII a., Literatų kvartale (Barrio de las Letras). Anksčiau čia buvo rengiamos koridos.



57. Paminklas pilietinio karo metu nužudytam poetui Federico García Lorca, pastatytas 1986 m.



58. Miesto teatras (Teatro Español), 1849 m. Plaza de Santa Ana.



59. Pastatai Plaza de Santa Ana



60. Viešbučio pastatas aikštėje



Plaza de Santa Ana

61.



62. Paminklas XVII a. dramaturgui Pedro Calderón de la Barca, 1878 m.



63.



64.



65.

[Hortis]

66. Šv. Iziodoriaus bažnyčios (Colegiata de San Isidro), fasado dalis. Iki 1993 metų - Madrido katedra. Pastatyta XVII a. Stipriai nukentėjo 1936 m. bombardavimo metu kilusiame gaisre. Palaidotas šv. Izidorius, Madrido globėjas. El Madrid de los Austrias.



67. Šv. Izidorius bažnyčios bokštai



68. Colegiata de San Isidro, interjeras. Centrinis altorius su Madrido globėjo šv. Izidoriaus (Isidro Labrador, 1070-1130 m.) karstu.



69. Colegiata de San Isidro, interjeras.



70.



Tęsiame pasivaikščiojimą po Madrido senamiestį.
71. Šv. Petro bažnyčios (Iglesia de San Pedro el Viejo) fasado dalis. XIV - XVII a.



72. Tos pačios bažnyčios mudéjar (maurų) stiliaus bokštas, manoma, kad pastatytas ne vėliau kaip XIV a. Gatvė (La calle) del Príncipe de Anglona. Kairėje - Príncipe de Anglona, XVII a. kunigaikščių de Osuna rūmų dalis.



73. Iglesia de San Pedro el Viejo, interjero detalė. Jesús el Pobre, skulptūra, nešiojama gatvėmis procesijoje per šventąją savaitę (Semana Santa)



74. Gatvė šalia Iglesia de San Pedro el Viejo



75. Pastatai šalia tos pačios bažnyčios

[Hortis]

76. Šv. Andrius bažnyčia (Iglesia de San Andrés), fasado dalis. XVII a. vid. Madrid de los Austrias.



77. Iglesia de San Andrés, portalo dalis. XVII a. vid.



78.



79. Gyvenimas šalia Iglesia de San Andrés



80. Plaza de la Paja, šalia Iglesia de San Andrés, Madrid de los Austrias.



81. Pastatai šalia Plaza de la Paja



82. Fontanas de la Paja aikštėje



83. Einant nuo Nuo Iglesia de San Andrés link parko (Jardín del Príncipe de Anglona)



84. Jardín del Príncipe de Anglona, Buvęs rūmų sodas, XVIII a. Lotynų kvartalas (Barrio de La Latina).



85. Vaizdas iš Jardín del Príncipe de Anglon

[Hortis]

86. Šv. Sebastijano bažnyčia (Iglesia de San Sebastián), fasado dalis iš Atocha gatvės pusės. Pastatyta XVI a., per Ispanijos pilietinį karą XX a. 4-ajame dešimtmetyje, buvo dalinai sugriauta, atstatymo darbai atlikti 1943 - 1959 m., šiuo metu įtraukta į nacionalinių paminklų sąrašą. Bažnyčioje bei šventoriuje buvusiose kapinėse palaidoti literatai Miguel de Cervantes, Lope de Vega, Juan Ruiz de Alarcón, architektai Ventura Rodríguez, Juan de Villanuev bei daugelis kitų žymių Ispanijos žmonių.



87. Iglesia de San Sebastiá fasado dalis su alyvmedžiu nuo Šv. Onos aikštės pusės.



88. Fasado dalies fragmentas



89. Paminklinis užrašas, žymintis spėjamą dramaturgo Lope de Vega palaidojimo vietą 1635 m., jo kapas, kaip ir Servanteso, nėra išlikęs.



90.



91. Iglesia de San Sebastián, interjeras, gana minimalistinis, nes buvo sunaikintas pilietinio karo metais.



92. Kupolas



93. Šalia Šv. Sebastijano bažnyčios



94.



95. Miguel de Cervantes bei jo sukurtiems garsiesiems herojams skirta paminklinė lenta

[Hortis]

96. Šv. Kryžiaus bažnyčios (Iglesia de Santa Cruz), XIX a. pb. fasado dalis. El Madrid de los Austrias



97. Šv. Kryžiaus bažnyčios portalo bareljefas



98. Viena iš Šv. Kryžiaus bažnyčios koplyčių



99. Koplyčios lubų skliautas



100. Senamiesčio gatvė šalia šv. Kryžiaus bažnyčios



101. Šv. Kryžiaus rūmai (Palacio de Santa Cruz), XVII a. pradžia, perstatyti XVIII a. pb. Šiuo metu įsikūrusi Ispanijos užsienio reikalų ministerija.



102. Link Didžiosios aikštės



103. Vienas iš įėjimų į Didžiąją aikštę, de la Sal gatvė




104. Casa de la Carnicería, XVII a. pirmoji pusė.



105. Didžioji aikštė nakties metu

[Hortis]

106. Gatvė Lotynų kvartale (Barrio de La Latina)



107. Monumento al atentado, paminklas atminti žuvusiems per 1906 m. anarchisto įvykdytą pasikėsinimą į karalių Alfonsą XIII. Pastatytas 1963 m. ir Ispanijos kariuomenės bažnyčia (Catedral Arzobispal Castrense)



108. Barokiniai XVII a. pastatai šalia Kariuomenės bažnyčios



109. Kariuomenės bažnyčia sutemus



110. Plaza de la Villa



111. Iglesia de San Nicolás de Bari o Los Servitas. Viena seniausių Madrido bažnyčių, manoma, kad ji pertvarkyta iš mečetės į bažnyčia XII a., barokinis perstatymas XVIII a.



112. San Nicolá bažnyčios portalas



113. Bažnyčios cokolio akmenų fragmentas



114. Karalių rūmų (Palacio Real de Madrid) fasado dalis, vaizdas iš de Bailén gatvės. Dešinėje matosi Torre de Madrid dangoraižis (XX a. vid)



115. Šalia karalių rūmų

[Hortis]

116. Templo de Debod, II a. pr. Kr. Senovės Egipto šventykla, anksčiau stovėjusi teritorijoje, šiuo metu esančioje Asuano užtvankos dugne. Padovanota Egipto vyriausybės Ispanijai 1968 m., kaip draugystės bei atsidėkojimo už pagalbą statant užtvanką, ženklas
Plačiau http://en.wikipedia.org/wiki/Temple_of_Debod



117.



118. Kolonų detalė



119. Parque de Rosales, vaizdas į katedrą ir karalių rūmus



120. Paminklas 1808 m. sukilėliams prieš Napoleono įvykdytą Ispanijos okupaciją



121. Parque de Rosales



122. Parkuose gyvybės netrūksta



Vaizdai iš parko terasos

123. Šv. Pranciškaus bažnyčia tolumoje




124. Miegamieji Madrido rajonai



125. Žvilgsnis į Madrido miegamuosius rajonus nuo karalių rūmų terasos



126. Šis Ispanijos sostinės vaizdas man primena Vilnių...



127. Astūrijos sidabro kompanijos (Compañía Asturiana de Minas) pastatas. Pastatytas XIX a. pb., priklausė kalnakasybos kompanijai. Ispanijos aikštė (Plaza de España)



128. Casa Gallardo. Pastatytas 1909 pagal italų architekto N. Daverio projektą. Art Noveau stilius. Plaza de España




129. Ispanijos aikštėje



130. Vienuolynas šalia Ispanijos aikštės

[Hortis]

131. Ispanijos aikštėje. Iš kairės į dešinę: Madrido bokštas (Torre de Madrid) - 142 m. aukščio, pastatytas 1954-1957 m., centre - paminklas Servantesui (Monumento a Miguel de Cervantes), kairėje - Ispanijos pastatas (Edificio España), 1953 m., 117 m. aukščio, 32 aukštai. Seniausias Madrido dangoraižis.



132. Monumento a Miguel de Cervantes. Plaza de España. Architektai Rafael Martínez Zapatero ir Pedro Muguruza, skulptorius Lorenzo Coullaut Valera. Pastatytas 1925-1930 m., galutiniai darbai baigti 1957 m. Pietvakarių pusės monumento dalis.



133. Paminklas Migeliui Servantesui (1547–1616) yra 22 m. aukščio, 17 m. pločio.



134. Monumento a Miguel de Cervantes. Don Quixote ir Sacho Panza. Skulptorius Lorenzo Coullaut Valera, 1925 m.



135. Monumento a Miguel de Cervantes. Literatūros alegorija centre, iš šonų skulptūros, vaizduojančios Mistika ir Karą



Paminklas Miguel de Cervantes, detalės

136. Skulptūrinė grupė Čigonaitė (La gitanilla),



137. Rasės ir kultūros susivienija "Don Kichoto" žygdarbių studijoms.



Naktiniai Plaza de España vaizdai

138.



139.