Projektai Jurbarke

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[Tylus]

[represser]

Naujamiesčio parke pirmasis mažosios architektūros statinys:


Knygų avilys yra UAB „Akmens uola“ dovana Naujamiesčio parkui. Jo paskirtis yra mainytis knygomis - kiekvienas gali jų palikti, arba pasiimti.
Rugsėjo 1 d. buvo oficialus šio parko atidarymas ir jis vadinamas nebe Naujamiesčio parku, o Jaunimo parku. Man juokingiausia tai, kad visur žiniasklaidoje imant interviu buvo pabrėžiama, kad nors pavadinime ir yra žodis jaunimas, bet parkas skirtas visų amžiaus grupių žmonėms. Genialu

Dėl daugiabučių renovacijos, tai praitame atnaujinime praleidau renovuojamą Gedimino g. 25 daugiabutį. Kitame atnaujinime įkelsiu jį ir tikiuosi, kad su laiku pastebėsiu ir daugiau pražiopsotų renovuojamų daugiabučių

[Tylus]

Pro dvaro vartus atsiveria parko grožis (nuotraukos)

Penktadienio vakarą oficialiai atidarytas Jurbarko dvaro parkas. Jurbarko savivaldybė kartu su partneriais įgyvendino projektą „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“. Sveikinimo kalboje Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (JTVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė paskutiniame projekto įgyvendinimo etape iškilusias kolonas pavadino Vilties vartais.

Baltosios kolonos – paskutinis darbas įgyvendinant dar 2010 metais pradėtą projektą. Derinimas užtruko ilgai – sutartis pradėti darbus pasirašyta tik 2013 m. sausio 7 d. Tada keitėsi ir JTVIC vadovybė – reorganizavus įstaigas ir iš darbo išėjus Vidmantai Marcinkevičienei direktore tapo G. Mačiulaitienė. Šis projektas buvo bene didžiausias jos rūpestis pastaruosius trejus metus.

Projektą „Turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtra atkuriant ir išsaugant miesto parkų istorinį-kultūrinį paveldą“ įgyvendino Jurbarko r. savivaldybės administracija kartu su partneriu iš Rusijos – Karaliaučiaus miesto apygardos administracija. Šis projektas buvo vykdomas pagal 2007-2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programą. Bendras projekto biudžetas buvo 2863200 Eur, o Europos Sąjungos paramos dalis sudarė net 90 proc. visos sumos.

Užbaigus projektą surengtoje konferencijoje dalyvavo partneriai iš Rusijos, kaimyninių rajonų, Kultūros paveldo departamento atstovai, Jurbarko r. savivaldybės administracija, rangovai. Susirinkusiesiems rūpėjo pasidžiaugti nuveiktu darbu bei pažvelgti į ateities perspektyvas.

Konferencijoje ne iš vienų lūpų skambėjo mintis, kad kiekvienas rajonas atskirai yra per mažas vykdyti didelius projektus, todėl pabrėžta bendradarbiavimo bū- tinybė. Įgyvendinant Jurbarko dvaro parko atkūrimo projektą patikimu partneriu tapo Kaliningrado miesto administracija ir šio miesto regioninio parko direkcija. Galvojant apie 2014-2020 m. finansavimo laikotarpį žvelgiama į aplinkines savivaldybes – Šakių, Kauno miesto ir rajono, Tauragės. Šių savivaldybių atstovai taip pat pasiryžę dirbti kartu.

[represser]

Jurbarko miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo 2013-2020 m. programa

Lauko g. 8:




Gedimino g. 23:




Žemaitės g. 29:




Gedimino g. 25:




Vasario 16-osios g. 11:




K. Donelaičio g. 40:

[represser]

Dariaus ir Girėno g. 47:




Dariaus ir Girėno g. 49:




K. Donelaičio g. 30:




Dariaus ir Girėno g. 43:




Dariaus ir Girėno g. 41:




Dariaus ir Girėno g. 70:

[represser]

Vytauto Didžiojo g. 7:




P. Cvirkos g. 4:




P. Cvirkos g. 11:




M. Valančiaus g. 4:




Kauno g. 34:




Kranto g. 2:

[DeSadas]

Kiek dar nerenovuotu daugiabuciu liko?

[represser]

Nežinau kiek tiksliai jų yra. UAB "Jurbarko komunalininkas" administruoja 90 (tiek suskaičiavau jų interneto puslapyje). Mano žiniomis Jurbarke užbaigti renovuoti arba vis dar renovuojami - 34-i daugiabučiai (33-jų nuotraukas esu įkėlęs į šį forumą, dar 1-ą pastebėjau šiandien eidamas į parduotuvę po to, kai baigiau fotografuoti kitus ). Nežinau kiek Jurbarke yra daugiabučių bendruomenių, bet įtariu, kad jas eitų suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Tai grubiai gaunasi, kad Jurbarke jau yra renovuotas kas 3-ias daugiabutis.

[Gator]

Kas 3 renovuotas turbūt rekordiškai daug Lietuvos miestų kontekste?

[Mindzius-LT]

Kas 3 renovuotas turbūt rekordiškai daug Lietuvos miestų kontekste?

Praeitų metų lyderė - Ignalinos r. savivaldybė, kuri praeitų metų gale skelbėsi, kad, skaičiuojant pagrindinio daugiabučių namų administratoriaus valdomus daugiabučius, tuo metu buvo renovuota/renovuojama/buvo įsigyti rangos darbai ~90 proc. visų Ignalinos rajono daugiabučių
Šiais metais taip pat visus metus užtikrintai lyderiavo Ignalinos r. sav. Įdomu, kokie rezultatai bus 2016 m. liepos mėn, kai pasibaigs 40proc/ 100proc. finansavimas ir liks tik 35 proc./ 50 proc.

[Knope]

Gražu žiūrėt. Tik spėkim, kiek bendrijų norės renovuotis, kai finansavimo modelis pasikeis? Dabar lėtai kruta (išskyrus pora miestelių), tai kas bus tada? Laukiu nesulaukiu, kai mūsų valdžia (galų gale) pamatys, jog "savanoriško" renovavimosi kelias - ne pats tinkamiausias Lietuvai ir padarys reikalą privalumu (kaip - kitas klausimas). Mano akimis, galima rinktis namo atnaujinimo medžiagas (putplastis ar vata), sprendinius (ventiliuojamas fasadas ar ne), bet ne atnaujinimą iš esmės. Tai turėtų būti nekvestionuotinas dalykas, jei energijos taupymą, aplinkos saugojimą, miestų ir miestelių estetiką vertiname rimtai.

[Creatium]

Bet kaip tu tą įgyvendintum? Privaloma renovacija reikalautų pilno valstybės finansavimo arba kažkokio skolinimo. Kitokiu atveju kils nepasitenkinimo banga, jeigu valstybė nuspręs, kad tu turi renovuotis, o tu būsi priverstas imti banko paskolą milijonui eurų. Taip ir įsivaizduoju straipsnius ir komentarus ta tema... ypač kai pas mus visi myli Skandinaviškus bankus

[Knope]

Bet kaip tu tą įgyvendintum? Privaloma renovacija reikalautų pilno valstybės finansavimo arba kažkokio skolinimo. Kitokiu atveju kils nepasitenkinimo banga, jeigu valstybė nuspręs, kad tu turi renovuotis, o tu būsi priverstas imti banko paskolą milijonui eurų. Taip ir įsivaizduoju straipsnius ir komentarus ta tema... ypač kai pas mus visi myli Skandinaviškus bankus

Mąstau taip. Dalį finansuoja valstybė, dalis dengiama iš ES fondų lėšų, dalis - paskola, pririšama prie buto. Kalbant apie nepasitenkinimą.... Jei būtų priimtas politinis ir strateginis sprendimas renovuoti privaloma tvarka, tiek to jau tie straipsniai ir komentarai. Priešingu atveju, turint galvoje mūsų mentalitetą, mes nesirenovuosim niekada. Pasirinkimas gyventojams turi būti paliktas,to neneigiu, be tik tam tikrame lygmenyje (kaip minėjau: medžiagų, tam tikrų darbų, galbūt rangovo), bet ne iš esmės.

[Mindzius-LT]

Mąstau taip. Dalį finansuoja valstybė, dalis dengiama iš ES fondų lėšų, dalis - paskola, pririšama prie buto. Kalbant apie nepasitenkinimą.... Jei būtų priimtas politinis ir strateginis sprendimas renovuoti privaloma tvarka, tiek to jau tie straipsniai ir komentarai. Priešingu atveju, turint galvoje mūsų mentalitetą, mes nesirenovuosim niekada. Pasirinkimas gyventojams turi būti paliktas,to neneigiu, be tik tam tikrame lygmenyje (kaip minėjau: medžiagų, tam tikrų darbų, galbūt rangovo), bet ne iš esmės.

Aš ir kadaise svajojau apie priverstiną renovaciją Tačiau, itin menkai tikėtina..

Dabar tiesiog pamąstau, kad galėtų panaikintų lengvatinį 9 proc. PVM šildymui (taip gaunasi, kad kuo neefektyvesniame daugiabutyje tu gyveni arba kuo didesniame bute tu gyveni, tuo daugiau valstybė tau 'sumoka'). Teoriškai +12 proc. šildymo pabrangimas.

Naujus daugiabučius nuo šių metų projektuos ir statys A energinės klasės, nuo 2018 m. A+, nuo 2022 m. A++. Reiškia nauji būstai mažai tai pajus (na tarkim nuo 30 Eur pabrangs šildymas iki 33,3 Eur). Tuo tarpu seni D-G klasių daugiabučiams - gerokai daugiau - didesnė motyvacija renovuotis.

Paramą galėtų išlaikyti 30 proc. darbams ir 50 proc. parengimui/priežiūrai/ administravimui, bei kaip paskatinimą savivaldybės sutvarkytų šaligatvius/parkavimo aikšteles/ vaikų žaidimo aikšteles prie renovuotų daugiabučių. Žinoma, labiausiai skatintina būtų kvartalinė renovacija.