Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Uostas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Vakar



    Paskutinis taisė digital; 2023.11.09, 15:01. Priežastis: atkurtos foto
    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

    Comment


      Narų laivą Klaipėdai statys estai

      http://jura.diena.lt/lt/naujienos/uo...s-estai-508721
      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

      Comment


        Klaipėdos uosto krovos apžvalga

        2016 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,2 proc. – krauta 40,14 mln. t, t. y. 1 631,5 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gruodžio mėn.

        Tai geriausias metinis krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje! 2015 m. krauta 38,51 mln. t.

        Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

        skystieji kroviniai – pilta 11 171,9 tūkst. t, +10,4 proc. arba +1 054,0 tūkst. t;
        generaliniai kroviniai – krauta 12 350,0 tūkst. t, +10,7 proc. arba +1 193,3 tūkst. t;
        birieji kroviniai – pilta 16 616,6 tūkst. t, -3,6 proc. arba -615,8 tūkst. t.

        Comment


          Uoste įjungtas taupymo režimas

          Comment


            Į Klaipėdos uostą atplaukė ilgiausias kada nors iki šiol čia įplaukęs tanklaivis. Laivo „Ridgebury Captain Drogin“ ilgis – 285,41 m, plotis – 50 m. Su Maršalo salų vėliava plaukiojantis laivas prie AB „Klaipėdos nafta“ naudojamos krantinės bus pakrautas apie 90 tūkstančių tonų mazuto.
            http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/...klaivis/237551
            AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

            Comment


              Uždirbta daug, bet nerimą kelia konkursai

              Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasiekė tiek pajamų, tiek grynojo pelno rekordus. 2016 metais jos pajamos sudarė daugiau kaip 56,5 mln. eurų, t. y. 3,6 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Tai visų laikų jos rekordas. Pelnas taip pat labai padidėjo ir taip pat rekordiškas. Šiemet bus skelbiama daug konkursų, nerimą kelia tai, kad juose gali nepavykti sulaukti tinkamos kainos.

              Šiemet Uosto direkcija planuoja investuoti į uosto infrastruktūrą 36,6 mln. eurų. Per pastaruosius ketverius metus į uosto infrastruktūrą investuota 155 mln. eurų, o prieš tai per ketverius metus - 50 mln. eurų. Taigi 2017-ieji bus įtemptas laikotarpis, tačiau tai tik įžanga į didžiuosius darbus. Laikinai einantis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė tarsi užbėgdamas už akių atsiprašo klaipėdiečių, nes polių kalimas mieste bus girdimas gana dažnai.

              Mažinamos sąnaudos

              Viena iš priežasčių, kad šiemet direkcijos pelnas rekordiškas - parduotas Uosto direkcijos vilkikas "Stumbras", kurį ji daugelį metų nuomojo. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, direkcijos pajamos augo pirmiausia dėl didėjančios krovos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad uosto direkcija per visą gyvavimo laikotarpį niekada nedidino savo kainų. Pajamų augimas pasiektas tik per krovos apyvartos didėjimą. Tai nemažas iššūkis, nes sąnaudos didėja, veikia infliacija.

              Preliminariais duomenimis, 2016 metų Uosto direkcijos pelnas - 30,5 mln. eurų, t. y. 6,7 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais. Pajamos išaugo, o sąnaudas pavyko sumažinti 3,3 mln. eurų. Labiausiai sąnaudos mažėjo todėl, kad pernai buvo mažiau akvatorijos valymo darbų, dėl to sąnaudų buvo 1,4 mln. eurų mažiau. Uosto direkcijos sąnaudas ir toliau siekia optimizuoti. M. Armonaičio teigimu, šių metų finansinis rezultatas prognozuojamas šiek tiek prastesnis.

              Ieškoma tinkamų rangovų

              V. Paukštės teigimu, šių metų pirmą ketvirtį vyks labai daug konkursų. Bus skelbiami 10-11, 64-65, 105-106, 127-128 krantinių rekonstrukcijos konkursai. Šiuo metu jau vyksta 137-138 krantinių rekonstrukcijos ir dokų duobės iškasimo konkursas.

              Pasak l. e. p. infrastruktūros direktoriaus, deja, rinkoje veikiančios įmonės turi gana ribotus pajėgumus, tad gali būti, kad nepavyks pasiekti patrauklių kainų. Iškilo grėsmė, kad, paskelbus didelių apimčių statybos darbų konkursus, gali nebūti tinkamos konkurencijos. Per pastaruosius ketverius metus beveik visuose skelbtuose konkursuose buvo mažesnė kaina, negu numatyta projektuose atsižvelgiant į sistemines kainas.

              Lietuvoje, turinčioje vieną uostą, maža rinka, todėl iškyla ir projektų rengimo problema. Pasak V. Paukštės, Lietuvoje šiuo metu yra tik trys įmonės, galinčios projektuoti krantines, hidrotechninius statinius.

              Dar pernai Uosto direkcija kreipėsi į 15 stambiausių Lietuvos statybos įmonių ir Lietuvos statybininkų asociaciją informuodama, kokie projektai ir kada pasirodys rinkoje, bei kvietė dalyvauti konkursuose. Ji rašė raštus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių - Lenkijos, Vokietijos, Olandijos statybos įmonėms siekdama didinti rangovų konkurenciją. Kalbamasi ir su Baltijos bei Šiaurės jūros ambasadų vadovais, dirbančiais Lietuvoje, jų prašoma paskleisti informaciją tarp savo šalies įmonių. V. Paukštės teigimu, reakcijos jau sulaukta.

              Comment


                Malkų įlanka. Smeltės pusiasalio povandeninės šlaito dalies tvirtinimo darbai.

                Paskutinis taisė digital; 2023.11.09, 14:58. Priežastis: atkurta foto
                GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                Comment


                  Ministras – už tinkamiausius techninius sprendimus

                  Comment


                    Laivo areštas tapo kraštutine priemone

                    Klaipėdos uoste kartas nuo karto areštuojami laivai, bet informacija apie tai į viešumą prasiskverbia retai.

                    Pastaraisiais metais dažniau girdėdavome apie Lietuvos jūrų laivininkystės laivų areštus. Tačiau ir kitų pasaulio laivybos kompanijų laivai neretai areštuojami. Ką jaučia sulaikomo laivo kapitonas yra tekę pajusti ir jūrų kapitonui Juozui Liepuoniui, kai jo valdomas laivas „Hermann Schoening“ 2014 metų sausį buvo areštuotas prie Gibraltaro. Areštavus laivą įprastai ant jo vairinės lango priklijuotas laivo arešto lapas.

                    2016 metų pirmosiomis rugpjūčio dienomis Klaipėdos uoste buvo areštuotas su Bahamų vėliava plaukiojantis 179 metrų ilgio 19 tūkst. tonų talpos laivas „CS Crystel“. Sprendimą areštuoti laivą 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi priėmė Klaipėdos apygardos teismas. Tas pats teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi areštą ir panaikino.

                    Laivas buvo areštuotas kompanijos „Jupiter Shipping and Trading Ltd“ prašymu už tai, kad 2015 metais kelis kartus pylėsi kuro ir pagal išrašytas net 4 sąskaitas neatsiskaitė. Bendra skola su palūkanomis siekė 540 tūkst. 137 JAV dolerius. Skolininkais buvo įvardinti laivo savininkas kompanija „Crystal Shipping Co Ltd“ ir naudos iš laivo gavėja kompanija „Campbell Shipping Co Ltd“.

                    Šios kompanijos su teismo ieškiniu nesutiko. Jos nurodė, kad nebuvo sudariusios jokių sutarčių su tiekėjais dėl kuro. Sutartys neva buvusios išrašytos dar kitiems su laivu susijusiems juridiniams asmenims „Drybulk Investment Holding S.A“ bei „Spot Shipping and Trading Ltd“.

                    Bet teismas areštuodamas laivą priėmė sprendimą, kad ir laivo valdytojas ir jo savininkas yra atsakingi už piltą kurą. Mat „Drybulk Investment S.A“ bei „Spot Shipping and Trading Ltd“ užsakymuose buvę nurodyta, kad užsakovai yra laivo „CS Crystel“ savininkai ir valdytojas.

                    Areštas tapo puikia priemone sureguliuoti skolos problemą. Laivo prastovos brangiai kainuoja. Buvo nurodyta, kad dėl laivo stovėjimo krantinėje patiriama 2097 eurus nuostolių per parą.

                    Siekdamos išlaisvinti laivą ieškinio reikalavimus įvykdė kompanijos „Crystal Shipping Co Ltd“ ir „Campbell Shipping Co Ltd“ - pervedė pinigus į teismo depozitinę sąskaitą. Bet jau išlaisvinus laivą jos dar bandė ginčytis teisme ar jis teisėtai buvo areštuotas. Apeliacinis skundas šių metų sausio pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nebuvo priimtas – konstatuota, kad nelikę ginčo prasmės.

                    Comment


                      Uoste – švartavimo įrangos įvairovė

                      Comment


                        Sėkmingas 2017 m. startas

                        Š. m. vasario 6 d. duomenimis, 2017 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,4 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,4 tūkst. t mažiau nei 2016 m. sausio mėn.

                        Tai antras geriausias sausio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

                        2016 m. sausio mėn. krauta 3,41 mln. t.Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. sausio mėn.:

                        skystieji kroviniai – pilta 942,7 tūkst. t, -15,8 proc. arba -176,9 tūkst. t;
                        generaliniai kroviniai – krauta 956,1 tūkst. t, +12,7 proc. arba +107,8 tūkst. t;
                        birieji kroviniai – pilta 1 507,3 tūkst. t, +4,6 proc. arba +66,8 tūkst. t.

                        Comment


                          Uosto statybose – vienetai vietinio verslo

                          Comment


                            "BKT" plėtra



                            Plečiamas sandėlių kompleksas, rekonstruojamos krantinės. Plėtra jau "surijo" naujausią sandėlį-šaldytuvą uoste, kuris anksčiau priklausė "Klaipėdos Smeltei". Įranga išmontuota, pastatas ardomas ar išardytas.
                            Paskutinis taisė digital; 2023.11.09, 14:59.
                            GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                            Comment


                              Bankrotų bangos skalauja ir uostą

                              Comment


                                Statybos padidino uosto vertę

                                Comment


                                  Didžiausi Lietuvos ir Švedijos uostai – beveik dvyniai

                                  Klaipėdos uostas 2016 metais lygiavosi su didžiausių Švedijos Geteborgo uostu.

                                  Didžiausio Švedijos Geteborgo ir didžiausio Lietuvos Klaipėdos uostų krova 2016 metais buvo beveik tokia pat – atitinkamai 40,1 ir 40,9 mln. tonų.

                                  Ir 2015 metais jų krovinių kiekiai buvo panašūs – Klaipėdos – 38,5, Geteborgo – 38,2 mln. tonų.

                                  Geteborgas Klaipėdos uostą aplenkė todėl, kad jo krova per 2016 metus išaugo net 7 proc. Tai lėmė ryškus energetinių resursų (+12 proc.) ir automobilių (+15 proc.) kiekio augimas.

                                  Klaipėdos uosto krovos augimas palyginti su 2015 metais siekė 4,2 proc.

                                  Klaipėdos uostas nuo Geteborgo skiriasi tuo, kad jame nėra tokio didelio lengvųjų automobilių kiekio kaip didžiausiame Švedijos uoste. 2016 metais Geteborgo uoste krauta net 246 tūkst. automobilių.

                                  Klaipėdos uostas ryškiai skiriasi nuo Geteborgo pagal krovinių nomenklatūrą. 2015 metais net 32,7 mln. tonų Geteborgo krovinių sudarė naftos produktai.

                                  Tuo tarpu Klaipėdoje yra keturi pagrindiniai kroviniai - naftos produktai, trąšos, konteineriai ir jūrų keltais gabenami kroviniai. Taip pat Klaipėdos uoste atsiranda ir penkta krovinių grupė – grūdai ir maisto produktai.

                                  Geteborgas yra vienas pagrindinių Baltijos jūros regiono konteinerių krovos uostų. Į jį gali įplaukti patys didžiausi pasaulio konteinervežiai. Jame pernai krauta 798 tūkst. TEU konteinerių. Tiesa, tai 3 proc. mažiau nei 2015 metais.

                                  Geteborgo uostas yra išskirtinis pagal jūrinių keltų srautus. Pernai šiame uoste lankėsi per 1 mln. 780 tūkst. keleivių.

                                  Bet jei palygintume kruizinių laivų srautus, tai jis Klaipėdoje didesnis, nors Geteborge turistams yra ką pamatyti. Pernai Klaipėdoje kruiziniai laivai lankėsi 51 kartą. Tuo tarpu į Geteborgą jie užsuko 34 kartus.

                                  Comment


                                    Klaipėdos uosto krovos apžvalga

                                    2017 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,41 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,35 tūkst. t mažiau nei 2016 m. sausio mėn. Tai antras geriausias sausio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

                                    Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

                                    skystieji kroviniai – pilta 942,7 tūkst. t, -15,8 proc. arba -176,9 tūkst. t;
                                    generaliniai kroviniai – krauta 956,1 tūkst. t, +12,7 proc. arba +107,8 tūkst. t;
                                    birieji kroviniai – pilta 1 507,3 tūkst. t, +4,6 proc. arba +66,8 tūkst. t.

                                    Comment


                                      "Uosto klausa darosi jautresnė"

                                      Comment


                                        Klaipėdos uoste laivas kliudė rampą

                                        Trečiadienį, apie 12.40 val. laivas „Svyatitel Aleksiy“ atsirėmė į UAB Centrinio krovinių terminalo (CKT) naudojamą kranto kilnojamą rampą.

                                        Incidentas įvyko, kai šis laivas, kurio ilgis 128 m, plaukė prie AB „Klaipėdos Smeltė“ naudojamos krantinės Nr. 82 švartuotis. Laivui manevruojant stipri srovė iš Kuršių marių pusės ėmė jį stumti. Siekdamas išvengti susidūrimo su krantine, laivas išmetė priekinį bei galinį inkarus. Tačiau tai nepadėjo išvengti laivo priekio kontakto su CKT naudojamos krantinės Nr. 81 A rampa. Vėliau srovė laivą prispaudė prie minėtos krantinės.

                                        „Manome, kad incidentas įvyko dėl hidrometeorologinių sąlygų, laivą ėmė nešti stipri srovė bei tuo metu fiksuotas 12 m/s stiprumo tos pačios krypties pietų vėjas. Turimais duomenimis, laive visi mechanizmai dirbo tvarkingai, nebuvo jokių gedimų. Per incidentą žmonės nenukentėjo“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.

                                        Comment


                                          Uostas nori plėstis į šiaurę ir pietus

                                          Posėdžiavusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba priėmė sprendimą dėl prioritetinės Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvos. Uosto tarybos narių nuomone, strateginių uosto plėtros planų įgyvendinimą ir jo konkurencingumą labiausiai užtikrintų ketvirtoji Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyva. Uosto taryba supažindinta su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (SPAV).

                                          Rengiamas uosto bendrasis planas numato plėtros perspektyvą 25 metų laikotarpiui. Jame išdėstyti keturi galimi uosto plėtros modeliai. Uosto taryba pritarė prioritetinei plėtros koncepcijos alternatyvai, kurioje numatyta daugiausia naujų uosto plėtrai skirtų teritorijų – šiaurėje į atvirą jūrą bei į pietinę dalį.

                                          „Per pastaruosius ketverius metus buvo ne viena kompanija, rimtai besidominti galimybėmis uoste, deja, neturėjome joms ką pasiūlyti. Be jokios abejonės, turime matyti ir girdėti pirmiausia esamų uosto naudotojų lūkesčius, tačiau reikia kurti ilgalaikę uosto strategiją ir matyti ir plėtros galimybes“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

                                          Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika pabrėžė, jog būtina jau šiandien įvertinti greitai besikeičiančias tendencijas laivybos sektoriuje.

                                          „Įvertinkime 40-50 metų perspektyvinį laikotarpį, kai su tuo metu būsiančiais laivų parametrais į Klaipėdos uostą galbūt nebebus galima patekti. Pasaulinės laivybos tendencijos rodo, jog viskas sparčiai keičiasi, tad uostas turi būti pritaikytas naujovėms ir pasirengęs ateities permainoms“, – sakė V. Šileika.

                                          Jam pritarė ir uosto tarybos narys, profesorius Vytautas Paulauskas. Anot jo, uostui būtina turėti ilgalaikę plėtros viziją.

                                          „Jei neturėsime ilgalaikės strategijos, ateityje gali būti rimtų problemų. Kaip žinia, dokumentų parengimas ir kiti procesai užtrunka keletą metų, tad būtina pasiruošti iš anksto, kad ateity nekiltų problemų ir esant būtinybei būtų galima tuo iškart pasinaudoti. Tad kalti kuoliukus reikia jau dabar“, – kalbėjo profesorius.

                                          Uosto tarybą sudaro Susisiekimo ministerijos, Uosto direkcijos, uosto kompanijų, asociacijų, AB „Lietuvos geležinkeliai“, miesto bei Klaipėdos universiteto atstovai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X