Šiaurės Lietuvos buv. siaurieji geležinkeliai (Panevėžys-Joniškis, Gubernija-Biržai)

[udrius]

Žeimelio-Vaškų-Joniškėlio-(Panevėžio) ruožas pastatytas 1939 m., nurinktas kaip neekonomiškas berods 1980-1985 m. Bėgių plotis - 750 mm.
Žeimelio geležinkelio stotis. Pradžioje 1916-1917 m. ji buvo medinė. Apie 1930 m. senoji medinė stotis pagal paskirtį nebebuvo naudojama, todėl stotis laikinai buvo įsikūrusi viename iš vagonų. Buvo ruošiamasi statyti mūrinę, tačiau pabaigta tik 1939 m. ji ir šliko iki mūsų dienų.
Atvaizdas

Šitoje vietoje esi viškai neteisus, Žeimelio stotis yra čia:



Tai ką nufotografavai, tai yra kooperatyvo sandėlys, statytas nepriklausomos lietuvos metu. Galėtum dar pasižiūrėti daugiau narrow.parovoz.com, šiame ruože buvau prieš porą mėnesių berods...

[Vytautas_LT]

Maži vagonėliai. Nemanau, kad galėtų būti plačiojo.

[Vitas]

Maži vagonėliai. Nemanau, kad galėtų būti plačiojo.

Ir pagal įžiūrimus bėgius nesunku spręsti, kad tai tikrai siaurukas.

[Vytautas_LT]

Bandžiau atsekti buvusį siauruko ruožą nuo Rubikių iki Utenos. www.maps.lt ortofoto jis puikiai matosi. Taip pat ir šiaurės Aukštaitijos geležinkeliai: Biržai, Joniškėlis, Linkuva, Pakruojis ir t.t... Nežinau ar ten bėgiai dar yra, nes tie geležinkeliai pažymėti ir žemėlapyje.

Nuo Pakruojo iki Radviliškio, kiek supratau, eina platusis geležinkelis (jeigu jis tebėra).

[Wycka]

Bandžiau atsekti buvusį siauruko ruožą nuo Rubikių iki Utenos. www.maps.lt ortofoto jis puikiai matosi. Taip pat ir šiaurės Aukštaitijos geležinkeliai: Biržai, Joniškėlis, Linkuva, Pakruojis ir t.t... Nežinau ar ten bėgiai dar yra, nes tie geležinkeliai pažymėti ir žemėlapyje.

Bėgiai formaliai yra, tačiau... Vasarą važiavau palei bėgius siauruko pylimu nuo Panevėžio geležinkelio stoties Joniškėlio link. Gaila neturėjau fotoaparato, nes vienas vaizdas buvo super. Bėgiai teoriškai kerta šiaurvakarinį Panevėžio apvažiavimą, ties "pervaža" vairuotojai perskaito kelio ženklą, kuriame parašyta kad tai siaurasis geležinkelis, kultūrinio paveldo objektas. Tačiau bėgiai yra ne užasfaltuoti (kaip ties įvažiavimu į stiklo fabriką), o nupjauti abipus kelio. Tiesiog veizdzialis pyž''''c.

[Salvijus]

Petrašiūnų-Pakruojo siauruko ruožas

Taigi, ruošiamasi kai ateis geresni laikai asfaltuoti nurinktą Pakruojo-Petrašiūnų siauruko ruožą ir įrengti dviračių taką (www.maps.lt rodo geležinkelio ruožą kaip esamą).
Neblogai yra išlikęs pylimas, tiltai-pralaidos ir t.t. Geriau jau nieko neasfaltuotų ir lauktų geresnių laikų siaurojo geležinkelio ruožo atstatymui, nes kai užasfaltuos - tai amžiams. Pasak Pakruojo savivaldybės tarnautojų - siaurukas per didelė prabanga Pakruojo r.
Šis maršrutas turizmui būtų patrauklus - restauruojami Pakruojo dvaro ir Linkuvos vienuolyno kompleksai, bet to ir atstumas nedidelis - tik 15 km. Tai tie 15 km siauruko ruožo suteiktų didesnio patrauklumo išvardytiems objektams. Būtų galima paleidus automotrisę naudoti ir vietiniui susisiekimui. Tai kažkodėl sėkmingai buvo realizuota venstpilyje, kur 1996 m. nutiesta 4 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaka (http://www.miestai.net/forumas/showt...545#post327545).
Kažką reikia daryti, nes paskutiniuoju metu Lietuvoje viskas tik naikinama, uždaroma ir t. t. Norisi išgirsti, kad ir kažkas atnaujinta, atidaryta - ne tik nauji "Akropoliai" ar kiti centrai.
Degu iš gėdos, kad mes joniškiečiai nesugebėjom išsaugoti Joniškio-Žeimelio-Joniškėlio siauruko ruožo.

[Sula]

Deja, niekas siauruko neatstatinės. Nėra jiems poreikio - kas važinės? Jeigu tik kažkaip panaudoja buvusią infrastruktūrą - jau tai sveikintina.

[Salvijus]

Pakruojo-Petrašiūnų siaurasis geležinkelis

Taigi, ruošiamasi kai ateis geresni laikai asfaltuoti nurinktą Pakruojo-Petrašiūnų siauruko ruožą ir įrengti dviračių taką (www.maps.lt rodo geležinkelio ruožą kaip esamą).
Neblogai yra išlikęs pylimas, tiltai-pralaidos ir t.t. Geriau jau nieko neasfaltuotų ir lauktų geresnių laikų siaurojo geležinkelio ruožo atstatymui, nes kai užasfaltuos - tai amžiams. Pasak Pakruojo savivaldybės tarnautojų - siaurukas per didelė prabanga Pakruojo r.
Šis maršrutas turizmui būtų patrauklus - restauruojami Pakruojo dvaro ir Linkuvos vienuolyno kompleksai, bet to ir atstumas nedidelis - tik 15 km. Tai tie 15 km siauruko ruožo suteiktų didesnio patrauklumo išvardytiems objektams. Būtų galima paleidus automotrisę naudoti ir vietiniui susisiekimui. Tai kažkodėl sėkmingai buvo realizuota venstpilyje, kur 1996 m. nutiesta 4 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaka (http://www.miestai.net/forumas/showt...545#post327545).
Kažką reikia daryti, nes paskutiniuoju metu Lietuvoje viskas tik naikinama, uždaroma ir t. t. Norisi išgirsti, kad ir kažkas atnaujinta, atidaryta - ne tik nauji "Akropoliai" ar kiti centrai.
Degu iš gėdos, kad mes joniškiečiai nesugebėjom išsaugoti Joniškio-Žeimelio-Joniškėlio siauruko ruožo.

Vis dėlto naujausiais nepatvirtintais gandais iš pareigūnų teko girdėti, kad turizmo tikslams ruošiamasi atkurti siaurojo geležinkelio ruožą nuo Petrašiūnų iki Pakruojo dvaro, o gal net ir iki senosios stoties - ten kur dabar yra Autobusų stotis. pagyvensim pamatysim.

[Salvijus]

Tai pavyzdys, kaip galima puikiai siaurąjį geležinkelį suderinti su miesto infrastruktūra ir padaryti jį naudinga ir malonia pramoga miesto visuomenei ir svečiams.

Visai prie ko. Mūsų siaurukas gali lygiai taip pata tarnauti turizmui. O Pakruojo-Petrašiūnų-Linkuvos variantas optimalus - tik 15 km. O jei dar sutvarkytų Linkuvos vienuolyną, Pakruojo dvarą - objektas Šiaurės Lietuvoje būtų labai patrauklus, tuo labiau, kad yra tarp dviejų didmiesčių - Šiaulių, Panevėžio. lengvai pasiekiamas plentu.

[mikita]

Beje, apie Joniškėlio siauruką dar šiek tiek galima rasti http://www.joniskelis.lt/content/view/481/2/
Gana nemažai yra informacijos knygoje "Joniškėlis", Akstis, 2007, p.260
Šioje knygoje rašoma, kad paskutinis keleivinio traukinio maršrutas Panevėžys - Biržai buvo uždarytas 1988 m. vasario 15d. Miestelio gyventojai, sužinoję apie mėgstamo maršruto uždarymą, surinko kelis šimtus parašų prašydami palikti traukinuką, bet prašymas nebuvo išgirstas.
Joniškėlio stotyje visų traukinių eismas buvo uždarytas 1996m. liepos 1d.
Šaltinis - jau minėta knyga ir http://www.joniskelis.lt.

Keleivinis traukinys stotyje 1967 m.


1960 m. iešmas 2-ojo posto rajone.


1960 m. iešmas 3-ojo posto rajone.


1967m kolektyvas: Pirmoje eilėje iš kairės: stoties budėtojai J. Tinteris, V. Lašinis, stoties viršininkas J. Kaškelis, būtėtojai J. Jodinskas, J. Čeponkus. Antroje eilėje iš kairė: vyr. iešmininkai B. MUlevičius, P. Rimkevičius, J. Tautkus, D. Strigockis, J. Lukoševičius. Trečioje eilėje iš kairės vyr. iešmininkai P. Baliūnas, P. Vinciūnas, J. Giedrė, svėrėjas A. Astrauskas, vyr. iešmininkas J. Glebavičius. Ketvirtoje eilėje iš kairės vyr. iešmininkas J. Gruodis, kasininkas A. Žukauskas, vyr. iešmininkai A. Mikalajūnas, J. Vanagas.


Beje, dar keletas kaip sako patys joniškėliečiai, retų nuotraukų:
Citata iš Joniškėlio bendruomenės tinklapio:
"Reta nuotrauka. 1929 metai. Traukinio avarija Joniškėlyje. Autorius – tarpukario miestelio fotografas – A. Janeliūnas.
Nuotraukoje matyti senasis medinis geležinkelio tiltas (naujasis metalinis atsirado apie 50-uosius praeito amžiaus metus), ir nuo jo į upę nuvažiavęs sąstatas."

[Salvijus]

Joniškėlis

Beje, apie Joniškėlio siauruką dar šiek tiek galima rasti http://www.joniskelis.lt/content/view/481/2/
Gana nemažai yra informacijos knygoje "Joniškėlis", Akstis, 2007, p.260
Šioje knygoje rašoma, kad paskutinis keleivinio traukinio maršrutas Panevėžys - Biržai buvo uždarytas 1988 m. vasario 15d. Miestelio gyventojai, sužinoję apie mėgstamo maršruto uždarymą, surinko kelis šimtus parašų prašydami palikti traukinuką, bet prašymas nebuvo išgirstas.
Joniškėlio stotyje visų traukinių eismas buvo uždarytas 1996m. liepos 1d.
Šaltinis - jau minėta knyga ir http://www.joniskelis.lt.[/URL]

Ačiū už gražų reportažą. Įkeliu dar vieną nuotrauką. Panašiu metu nustojo kursuoti traukinukas į Linkuvą. Vienu žodžiu mes viską tik naikinam, uždarome. Tikriausiai liksime betono ir asfalto valstybė su smalkių ir išmetamų teršalų smogu ore.
O dar atokiose vietose prasidėjo pasak mūsų literatūros klasiko kraštiečio J. Avyžiaus "Sodybų tuštėjimo metas" ir Lietuva taps panaši į buv. Rytprūsius.

[Salvijus]

Ekspedicija Pakruojis-Linkuva-Petrašiūnai-Pamūšis-Joniškėlis-Pasvalys-Biržai

1899 m. Praėjo 110 m. kai Lietuvoje buvo nutiestas Panevėžio-Rubikių-Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas. Laikas ir techninės inovacijos ilgokai neišstūmė šios transporto priemonės. Ji ilgiausiai išliko Šiaurės Lietuvoje - gelbėjo Panevėžio cukraus, linų, stiklo fabrikai. Į juos produkciją iki pat XX a. pabaigos gabeno Šiaurės Lietuvos žemdirbiai. Tad pagrįstai Panevėžys laikytinas neoficialia Lietuvos siaurojo geležinkelio sostine - panašiai kaip Radviliškis Lietuvos geležinkelių sostine.
Šiandien (2009 m. kovo 14 d.) su vienu kolega iš forumo dalyvavome ekspedicijoje, kurios tikslas aplankyti Šiaurės Lietuvos siaurąjį geležinkelį Pakruojis-Linkuva-Petrašiūnai-Joniškėlis-Pasvalys-Biržai. Jis buvo nutiestas 1916 ir 1922 m. Keleivių susisiekimui eksplotuotas iki 1988 m. (nepaisant vietos žmonių protestų - matyt siaurukas giliai buvo įsišaknijęs žmonių sąmonėje), krovinių - iki 1994-1996 m.
Didžiausią įspūdį paliko Joniškėlio stotis su 3 peronais ir 7 keliais, iešmais, semaforu ir t.t., dar likusiais buvusios sovietinių laikų stoties aplinkos tvarkos reliktais - betoninėmis gėlių klombomis, darželiais (kaip ir senose XX a. 6-9 dešimtmečių nuotrakose (http://www.miestai.net/forumas/showt...723#post331723; http://www.miestai.net/forumas/showt...765#post331765) ...), ketaus suoleliais, išdaužytais peronų šviestuvais. Neveltui užrašas ant šilumvežio skelbia, kad ši stotis klestėjimo laikais buvo didžiausias siaurųjų geležinkelių mazgas Lietuvoje - geležinkeliai vedė į keturias puses - Žeimelį-Joniškį, Panevėžį-Švenčionėlius, Šiaulius, Biržus. Pasak kalbintų žmonių tiek vietoje, tiek autobuse maloniai besidalinančių prisiminimas keleivių, iš Joniškėlio stoties kursuodavo traukinių sąstatai iš 5-6 vagonų ir jie būdavo sausakimši keleivių (skubėdavo į darbą sūrių gamykloje), kelionė iki Pasvalio trukdavo beveik 1 val.
Įdomu buvo fiksuoti laiko ir žmonių nepaliestas didelę mūrinę Petrašiūnų ir medinę Linkuvos stotys su išlikusiais keliais ir iešmais, pralaidą prie Pakruojo, tiltus per Mūšą - ties Petrašiūnais, per Daugyvenę - ties Pamūšiu, per Mažupę - Joniškėlyje.
Iš visų stočių beveik pagal paskirtį - tarnauti keleiviams - naudojama tik Pakruojo stotis, kur dabar yra įrengta autobusų stotis.
Pasvalyje išliko keleivių patogumui svarbi detalė - mūrinis lauko tualetas.
Petrašiūnų stotyje veikia siaurojo geležionkelio eskpozicija. Tikriausiai tokia Lietuvoje yra vienintelė. Jus pasitiks malonus igametis Pamūšio stoties viršininkas p. Padgoreckas ir papasakos įdomias istorijas apie Petrašiūnų stoties traukinius, keliones ir bendradarbius geležinkelininkus, kurių gretos retėja... Bilietas kainuoja tik 2 Lt, kuriuos p. Padgoreckas atžymės su 1988 m. gegužės 27 d. data - kai paskutinį kartą buvo komposteruotas paskutinio traukinio Nr. 56 keleivio bilietas... ties ta data komposterius ir laikas sustojo ... amžinai ...
Bėgiais jau senokai nebedunda traukinių ratai ..., tik tyliai vėjo kedenama tarp bėgių šnara sužėlę žolės ir krūmų lapai...
Gal kiek romatiškai gavosi, tačiau ši ekspedicija man įspūdį padarė. Kviečiame ir kitus forumo dalyvius apsilankyti šiame ruože.

[Vytautas_LT]

1899 m. Praėjo 110 m. kai Lietuvoje buvo nutiestas Panevėžio-Rubikių-Švenčionėlių siaurojo geležinkelio ruožas. Laikas ir techninės inovacijos ilgokai neišstūmė šios transporto priemonės. Ji ilgiausiai išliko Šiaurės Lietuvoje - gelbėjo Panevėžio cukraus, linų, stiklo fabrikai. Į juos produkciją iki pat XX a. pabaigos gabeno Šiaurės Lietuvos žemdirbiai. Tad pagrįstai Panevėžys laikytinas neoficialia Lietuvos siaurojo geležinkelio sostine - panašiai kaip Radviliškis Lietuvos geležinkelių sostine.
Šiandien (2009 m. kovo 14 d.) su vienu kolega iš forumo dalyvavome ekspedicijoje, kurios tikslas aplankyti Šiaurės Lietuvos siaurąjį geležinkelį Pakruojis-Linkuva-Petrašiūnai-Joniškėlis-Pasvalys-Biržai. Jis buvo nutiestas 1916 ir 1922 m. Keleivių susisiekimui eksplotuotas iki 1988 m. (nepaisant vietos žmonių protestų - matyt siaurukas giliai buvo įsišaknijęs žmonių sąmonėje), krovinių - iki 1994-1996 m.
Didžiausią įspūdį paliko Joniškėlio stotis su 3 peronais ir 7 keliais, iešmais, semaforu ir t.t., dar likusiais buvusios sovietinių laikų stoties aplinkos tvarkos reliktais - betoninėmis gėlių klombomis, darželiais (kaip ir senose XX a. 6-9 dešimtmečių nuotrakose (http://www.miestai.net/forumas/showt...723#post331723; http://www.miestai.net/forumas/showt...765#post331765) ...), ketaus suoleliais, išdaužytais peronų šviestuvais. Neveltui užrašas ant šilumvežio skelbia, kad ši stotis klestėjimo laikais buvo didžiausias siaurųjų geležinkelių mazgas Lietuvoje - geležinkeliai vedė į keturias puses - Žeimelį-Joniškį, Panevėžį-Švenčionėlius, Šiaulius, Biržus. Pasak kalbintų žmonių tiek vietoje, tiek autobuse maloniai besidalinančių prisiminimas keleivių, iš Joniškėlio stoties kursuodavo traukinių sąstatai iš 5-6 vagonų ir jie būdavo sausakimši keleivių (skubėdavo į darbą sūrių gamykloje), kelionė iki Pasvalio trukdavo beveik 1 val.
Įdomu buvo fiksuoti laiko ir žmonių nepaliestas didelę mūrinę Petrašiūnų ir medinę Linkuvos stotys su išlikusiais keliais ir iešmais, pralaidą prie Pakruojo, tiltus per Mūšą - ties Petrašiūnais, per Daugyvenę - ties Pamūšiu, per Mažupę - Joniškėlyje.
Iš visų stočių beveik pagal paskirtį - tarnauti keleiviams - naudojama tik Pakruojo stotis, kur dabar yra įrengta autobusų stotis.
Pasvalyje išliko keleivių patogumui svarbi detalė - mūrinis lauko tualetas.
Petrašiūnų stotyje veikia siaurojo geležionkelio eskpozicija. Tikriausiai tokia Lietuvoje yra vienintelė. Jus pasitiks malonus igametis Pamūšio stoties viršininkas p. Padgoreckas ir papasakos įdomias istorijas apie Petrašiūnų stoties traukinius, keliones ir bendradarbius geležinkelininkus, kurių gretos retėja... Bilietas kainuoja tik 2 Lt, kuriuos p. Padgoreckas atžymės su 1988 m. gegužės 27 d. data - kai paskutinį kartą buvo komposteruotas paskutinio traukinio Nr. 56 keleivio bilietas... ties ta data komposterius ir laikas sustojo ... amžinai ...
Bėgiais jau senokai nebedunda traukinių ratai ..., tik tyliai vėjo kedenama tarp bėgių šnara sužėlę žolės ir krūmų lapai...
Gal kiek romatiškai gavosi, tačiau ši ekspedicija man įspūdį padarė. Kviečiame ir kitus forumo dalyvius apsilankyti šiame ruože.

Papildau nuotraukomis.
Kelionė prasideda nuo Pakruojo. Čia kaip paminklas stovi siauruko šilumvežis su vagonėliu. Pakruojo geležinkelio stoties pastate dabar įsikūrė autobusų stotis. Matyti kur buvo peronai ir kelynas. Taip pat, ir sandėlio rampa.




Sekdami palei nurinktą Pakruojo-Petrašiūnų ruožą netoli Pakruojo dvaro aptikome buvusį tiltuką.


O čia Linkuvoje. Galinis punktas, bėgiai čia ir pasibaigia.



Buvusi Linkuvos keleivių stotis.


Bėgių būklė, kaip ir daugumoje vietų, atrodo liūdnai.


Rampa Linkuvoje.


Petrašiūnų-Linkuvos ruože geležinkelis eina prie pat automobilių kelio.


Šis tiltas pastatytas siaurukui, bet vėliau išplatintas ir dabar per jį važinėja automobiliai. bet siauruko bėgiai išliko.





Petrašiūnai (Petrošiūnai) - vienas iš didesniųjų siaurojo geležinkelio mazgų šiaurės Aukštaitijoje. Dabar stoties pastate gyvena žmonės, bet dalyje jo įrengta ekspozicija. Mums ją aprodė ilgametis stoties budėtojas.


Ten, kur dabar matosi tvoros ir daržai - anksčiau ėjo geležinkelis į Pakruojį....





Kasos langelis buvusios stoties pastate...


Pervaža Petrašiūnuose. Priekyje atšaka eina į Linkuvą.


Bėgiai netoli stoties.


Bėgiai netoli tilto per Daugyvenę.


Ir pats tiltas.




Antroji dalis - rytoj.

[Vytautas_LT]

Tęsiame kelionę toliau.

Joniškėlis. Didžiausias siaurojo geležinkelio mazgas Lietuvoje. Čia sueidavo keliai nuo Panevėžio-Anykščių-Utenos-Švenčionėlių, Pasvalio-Biržų, Petrašiūnų-Pakruojo-Gubernijos (Šiaulių), Žeimelio-Joniškio.



Joniškėlio stotyje pamatėme jau antrąjį šilumvežį-paminklą.



O kažkada čia vyko intensyvus gyvenimas... Dabar viskas užaugę, apleista... Rūdija bėgiai, iešmai ir semaforai... Stotyse gyvena žmonės...



Tiltas Joniškėlyje.



Ko gero vienintelis išlikęs siauruko semaforas.



Pasvalys. Taip pat nemaža stotis.



Privažiuojamųjų kelių buvo visur...


Na ir galinis siauruko, tuo pačiu ir mūsų kelionės punktas - Biržai. Stoties teritorijos būta didelės, nors pastatas ir nedidukas. Čia, kaip ir visur buvo prekių stoties sandėliai. Gerai išlikęs vandens bokštas ir depo pastatas.

[nagi]

/\Puikus reportažas! Ačiū!
Užsikrėčiau noru iš arčiau patyrinėti Aukštaitijos siauruko likučius.

[Wycka]

Šįmet prieš pat Velykas aš su žmona keliavome dviračiais palei siauruko bėgius ruože Panevėžys — Joniškėlis. Padariau per 200 nuotraukų, bet ne visas dar sutvarkiau. Čia kol kas įkeliu tik tris, bet mano nuomone labiausiai iliustruojančias pastaruosius pranešimus. Manau, kad jų net komentuoti nebūtina:

[Vytautas_LT]

Šįmet prieš pat Velykas aš su žmona keliavome dviračiais palei siauruko bėgius ruože Panevėžys — Joniškėlis. Padariau per 200 nuotraukų, bet ne visas dar sutvarkiau. Čia kol kas įkeliu tik tris, bet mano nuomone labiausiai iliustruojančias pastaruosius pranešimus. Manau, kad jų net komentuoti nebūtina:

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Semaforą vėl pavogė?

[Salvijus]

Kuris semaforas?

Semaforą vėl pavogė?

O kurioj vietoj jis buvo? Mes tada jį matėm tik ruože Petrašiūnai-Joniškėlis prie Joniškėlio.

[Vytautas_LT]

O kurioj vietoj jis buvo? Mes tada jį matėm tik ruože Petrašiūnai-Joniškėlis prie Joniškėlio.

Jų ten nemažai buvo prie Joniškėlio. Mes kai buvom aš mačiau tik vieną. Kitas gal buvo kitoje stoties pusėje... Ir tie patys buvo pavogti ne kartą. Vis sugrąžindavo vieton juos. Dabar atsiprašau, susimaišiau dėl vietos truputį.

O bėgių gabalą vis tiek pavogė...

[Wycka]

O bėgių gabalą vis tiek pavogė...

Na jeigu ir pavogė, tai legaliai, savi kelininkai Sioje vietoje siuaruko begius kerta šiaurvakarinis Panevėžio aplinkelis. Bėgiai yra nupjauti, o tarp jų išpiltas asfaltas. Panašiai yra su atšaka į stiklo fabriką, tik ten tiesiai ant bėgių užasfaltuota.