Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Ekonomikos naujienos (archyvas)

Collapse
This topic is closed.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #21
    Lietuva tik viena is daugelio saliu kandidaciu i tokias investicijas. dar plius vokieciai nera 100% apsisprende, tai praktiskai sis projektas turi ne daugiau, kaip 50% sansu, jog jis bus igyvendintas.

    Comment


      #22
      Parašė Rokas
      Lietuva tik viena is daugelio saliu kandidaciu i tokias investicijas. dar plius vokieciai nera 100% apsisprende, tai praktiskai sis projektas turi ne daugiau, kaip 50% sansu, jog jis bus igyvendintas.
      Tas tiesa, taciau mane neramina tai, kad miesto vadovai padarys VISKA, kad ta investicija neateitu. Prisiminkim atveji su Ryanair ir Vilniaus oro uostu... Nesvarbu, kad jau dabar galejo plusti turistai is UK, Vokietijos ar kitu krastu bei nesti milijoninius pelnus pramogu, viesbuciu ir maitinimo sektoriui, na bet juk tai neapsimokejo VNO darzinei, nes ORO UOSTAS (lyg tai butu pasaulio bamba) negaus pelno...
      va del tokio poziurio reikia susirupinti.

      Comment


        #23
        Padarys viską, kad investicija neateitų? Čia mažumėlei perdėjai, juk kokio miesto valdžia trugdytų tokioms investicijoms (nebent tai susikirstų su visuomenės poreikiais). Be to, lyginti su oro uosto atveju irgi netinka, čia visai kitas pobūdis
        Mano galerija Flickr'yje

        Comment


          #24
          Parašė Mantaz
          Padarys viską, kad investicija neateitų? Čia mažumėlei perdėjai, juk kokio miesto valdžia trugdytų tokioms investicijoms (nebent tai susikirstų su visuomenės poreikiais). Be to, lyginti su oro uosto atveju irgi netinka, čia visai kitas pobūdis
          gali susikirst su "kazkieno tai poreikiais" juk jei toki objekta pastatytu, tai visoms kitoms palangos sanatorijoms, viesbuciams apyvarta kristu, o to jie tikrai nenori.

          Comment


            #25
            Bet kokiu atveju, tarkim imame Utenos pavyzdį. Valdžioje susirinkę asmenys, tampriai susiję su vietiniu prekybos verslu, jau buvo pasigirdę, kad neleis statyt nei planuojamos Maximos, nei Senukų.

            Šiuo metu Maxima jau baiginėjama (su bažnyčia pašonėj), o Senukai irgi pradedami (vietoj senos autobusų stoties, db jau nauja pastatyta). Matyt nėra viskas taip blogai
            Mano galerija Flickr'yje

            Comment


              #26
              yooo, nebūtų davęs vpm'as ar senukai litų miestui, labai abejoju ar dar ir dabar tai nebūtų tik derybos. Kad ir Kaune, už leidimą statyti akropolį, garažas virš Karaliaus MIndaugo pr. Iš vienos pusės tai galima būtų vadinti kaip gražų verslininkų požiūrį, iš kitos, tam tikrą valdininkų naudos siekimą už leidimus statyti ir kas žino, gal naudos ne tik miesto labui.
              Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

              Comment


                #27
                aisku, butu l.gerai jei viskas iseitu ok ir vokieciai paliktu cia savo tuos 50 mln. , bet... abejoju ar taip bus :/

                Comment


                  #28
                  Parašė Mantaz
                  Padarys viską, kad investicija neateitų? Čia mažumėlei perdėjai, juk kokio miesto valdžia trugdytų tokioms investicijoms (nebent tai susikirstų su visuomenės poreikiais). Be to, lyginti su oro uosto atveju irgi netinka, čia visai kitas pobūdis
                  Pobutis kitas, bet esme panasi. Kazkas paiso tik savo arba savo valdomos kontoreles siurus interesus (siuo atveju Vilniaus oro suosto) ir neleidzia ateiti investicijai (siuo atveju low-costams), kurie nestu didele nauda miestui ir valstybei.

                  Panasiai gali buti ir su ta investicija Palangoje. Kazkais paisys jau esanciu poilsio namu ar kitu poilsio istaigu interesus ir neleis ateiti naujiems "konkurentams", nors jie galetu atnesti didele nauda miestui. Panasiu atveju Lietuvoje nestinga.

                  Comment


                    #29
                    Parašė John
                    [
                    Panasiai gali buti ir su ta investicija Palangoje. Kazkais paisys jau esanciu poilsio namu ar kitu poilsio istaigu interesus ir neleis ateiti naujiems "konkurentams", nors jie galetu atnesti didele nauda miestui. Panasiu atveju Lietuvoje nestinga.
                    jei investicijoms ar plėtrai lemta būti, taip ir bus. Pasižiūrėk į vpm, kiek buvo ir yra jų priešininkų, neva žlugdomos mažos parduotuvėlės ir etc. nieko nepadarysi vienaip ar kitaip plėtra tęsiasi iki šiol, o priešininkų mažėja. Kiekvienas randa savo nišą. Dažnai būna taip, kad užsienio investuotojai reikalauja sau išskirtinių sąlygų, nesusitarus, pasitraukia šūkaudami apie biurokratizmą mūsų valdžioje. Taip, biurokratai egzistuoja ir jų gal per daug, bet ir patys investitoriai ne visada tokie "gražūs" kaip prisistato. Vieni žiūri kaip geriau padaryti, kiti kaip daugiau uždirbti. Manau pats atidaręs kokią padangų parduotuvė, negalvosi kaip žmogui patogu nusipirkti padangą pas tave, galvosi kaip daugiau jų parduoti. Greičiausiai tokia logika remiasi ir investuojantis žmogus.
                    Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                    Comment


                      #30
                      Parašė 99
                      Parašė John
                      [
                      Panasiai gali buti ir su ta investicija Palangoje. Kazkais paisys jau esanciu poilsio namu ar kitu poilsio istaigu interesus ir neleis ateiti naujiems "konkurentams", nors jie galetu atnesti didele nauda miestui. Panasiu atveju Lietuvoje nestinga.
                      jei investicijoms ar plėtrai lemta būti, taip ir bus. Pasižiūrėk į vpm, kiek buvo ir yra jų priešininkų, neva žlugdomos mažos parduotuvėlės ir etc. nieko nepadarysi vienaip ar kitaip plėtra tęsiasi iki šiol, o priešininkų mažėja. Kiekvienas randa savo nišą. Dažnai būna taip, kad užsienio investuotojai reikalauja sau išskirtinių sąlygų, nesusitarus, pasitraukia šūkaudami apie biurokratizmą mūsų valdžioje. Taip, biurokratai egzistuoja ir jų gal per daug, bet ir patys investitoriai ne visada tokie "gražūs" kaip prisistato. Vieni žiūri kaip geriau padaryti, kiti kaip daugiau uždirbti. Manau pats atidaręs kokią padangų parduotuvė, negalvosi kaip žmogui patogu nusipirkti padangą pas tave, galvosi kaip daugiau jų parduoti. Greičiausiai tokia logika remiasi ir investuojantis žmogus.
                      Be jokios abejones. Taciau as pazymejau butent tai, kad kai kada nugali siauresni interesai. Velgi kaip buvo su Vilniaus oro uostu ir Ryanair. Sitam atvejui visiskai galima pritaikyti ir tavo varianta, kad tam tikra kompanija cia ejo tik tam kad pasidarytu sau pelno. TACIAU, neziurint i tai, is to galejo pelno tureti ir valstybe bei daugybe privataus sektoriaus istaigu, o viskas zlugo tik todel, kad oro uostui tai nepelninga, nors oro uosto pelningumas toli grazu nera svarbiausias valstybes ir miesto prioritetas.

                      Comment


                        #31
                        Beje, Oro uostas yra privati įmonė, tad vis dar nesuprantu, kaip pastatrieji atvejai rišasi
                        Mano galerija Flickr'yje

                        Comment


                          #32
                          Parašė Mantaz
                          Beje, Oro uostas yra privati įmonė, tad vis dar nesuprantu, kaip pastatrieji atvejai rišasi
                          is www.vno.lt

                          Visas pavadinimas – Valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

                          Steigėjas - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
                          privati?

                          Comment


                            #33
                            Aik jau, maniau privatizavo Matyt tik LAL'ą
                            Mano galerija Flickr'yje

                            Comment


                              #34
                              čia gal kiek išsamiau apie uosto mokesčių sistemasL:

                              Remiantis vyriausybės 2002 m. nutarimu, Lietuvos oro erdvėje ir už naudojimąsi oro uostais imamos šios rinkliavos: už oro navigacijos paslaugas, oro navigacijos, oro uosto navigacijos, už naudojimąsi oro uostais, orlaivio tūpimo, išskrendančio keleivio, orlaivio stovėjimo, orlaivio saugumo ir orlaivio palydos.

                              Lietuvoje rinkliavų dydis yra reguliuojamas vyriausybiniu lygiu. Šiuo metu vyriausybė yra nustačiusi aukščiausią mokesčių ribą. Orlaiviams, skrendantiems tarptautiniais maršrutais, Vilniaus oro uoste reikia mokėti 80 Lt mokestį, Kauno ir Palangos – 72 Lt bei Šiaulių – 60 Lt. Orlaiviams, skrendantiems vietiniu maršrutu, Vilniaus oro uoste reikia mokėti 40 Lt, Kauno bei Palangos – 46 Lt, o Šiaulių – 32 Lt.

                              Išskrendančio keleivio rinkliava imama už išskrendančių iš Lietuvos oro uosto keleivių aptarnavimą. Keleiviams, skrendantiems tarptautiniu maršrutu, Vilniaus oro uoste yra taikomas 60 Lt, Kauno ir Palangos – 40 Lt ir Šiaulių oro uoste – 20 Lt mokestis. Keleiviams, skrendantiems vietiniu maršrutu, Vilniaus oro uoste nustatytas 20 Lt, Kauno ir Palangos oro uostuose – 14 Lt, o Šiaulių – 10 Lt mokestis.

                              Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Mindaugas Ivanauskas sako, kad visoms kompanijoms yra taikomos vienodos rinkliavos, nes to reikalauja verslo etika. „Tokia praktika yra susiklosčiusi ES valstybėse, todėl taikyti kitokių tarifų negalime“, – teigia oro uosto vadovas.

                              Kauno oro uosto komercijos direktorius Kęstutis Cucėnas sako, kad yra nustatyta tik viršutinė rinkliavos riba, tačiau oro uostai taiko įvairias nuolaidas kompanijoms ir stengiasi jas mažinti, ypač toms kompanijoms, kurios vykdo daug skrydžių bei skraidina daug keleivių. „Tačiau dažnai įvairių kompanijų reikalavimai yra nerealūs, todėl oro uostams neapsimoka taikyti didelių nuolaidų, nes tuomet nebelieka pelno“, – sako jis.

                              Aviakompanijos „Lietuva“ komercijos direktorė Rūta Matijošaitytė teigia, kad dažniausiai oro mokestis priklauso nuo skrydžių bendrovės bei oro uosto susitarimo. „Šiuo metu taikomas oro mokestį vietiniams reisams iš Palangos bei Kauno oro uostų yra 14 Lt, iš Šiaulių – 20 Lt. Tarptautiniams reisams Kaune ir Palangoje „Aviakompanija Lietuva“ klientams taikomas 40 Lt mokestis, o Vilniaus oro uoste 60 Lt“, – paaiškina R.Matijošaitytė.
                              Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                              Comment


                                #35
                                Parašė Mantaz
                                Aik jau, maniau privatizavo Matyt tik LAL'ą
                                Deja ir LAL'o dar ne... ir neaisku, kada privatizuos, nors jau seniai turejo tai padaryti.
                                Gerai, kad bent atejo i Vilniu AirBaltic'as, nes kitu atveju ir toliau moketume LAL'ui uz skrydzius i Europos miestus po 1500LTL one-way.

                                Comment


                                  #36
                                  Parašė John
                                  Parašė Mantaz
                                  Aik jau, maniau privatizavo Matyt tik LAL'ą
                                  Deja ir LAL'o dar ne... ir neaisku, kada privatizuos, nors jau seniai turejo tai padaryti.
                                  Privatizavo Aviakompanija "Lietuva" Kaune. Ja nupirko kita Kauno firma "Arijus". Bet kauno aerouostas dar valdiskas, ir ten galioja valstybiniai mokesciai, kuriu niekaip nenori nuleisti valdininkai.

                                  Comment


                                    #37
                                    Parašė John
                                    Parašė Mantaz
                                    Aik jau, maniau privatizavo Matyt tik LAL'ą
                                    Deja ir LAL'o dar ne... ir neaisku, kada privatizuos, nors jau seniai turejo tai padaryti.
                                    Gerai, kad bent atejo i Vilniu AirBaltic'as, nes kitu atveju ir toliau moketume LAL'ui uz skrydzius i Europos miestus po 1500LTL one-way.
                                    *rusiškas keiksmas* Tiksliai, pažėjau dabar www.lal.lt ir tikrai, valstybės turtas
                                    Mano galerija Flickr'yje

                                    Comment


                                      #38
                                      Parašė 99
                                      Vilniaus oro uoste reikia mokėti 80 Lt mokestį
                                      hmm, o ar ne padidejo tas mokestis iki 105 LTL? Ar as cia kazka painioju?

                                      Comment


                                        #39
                                        Šiuo metu vyriausybė yra nustačiusi aukščiausią mokesčių ribą
                                        tai kaip suprantu jei yra nustatyta maksimali riba, tai niekas nedraudžia imti mažesnį mokestį, neleidžiama imti tik didesnio, tai valdžia tikriausiai čia nekalta. Patys oro uostai užsiplėšę tokas kainas

                                        beje čia gan įdomus komentaras iš delfi.lt:

                                        ko jus cia visi nervinates? Manot, kad ryanair ar kitas lowcost rinkos netyrineja? Kai tik atsiras potencialas, tuomet nei oro uostu, nei jusu neklaus - kaip mat atidarys reisa. O kol tokie kaip cia daugumas mano, kad uz 10 EUR gales skraidyti, raso, tol tikrai Ryanair neskris. F.Y.I., vien oro navigacijos islaidos Vilniaus - Londono marsrutui sudaro apie 2.500 EUR, zibalas - 12 t x 300 EUR. Kur dar lektuvo nuoma, igulos islaidos, draudimas ir pan, kas apytikriai sudaro dar 8.000 EUR. Taigi, paskaiciuokite. Islaidu gaunasi apie 14.000 EUR arba 50 EUR vienai vietai (esant 140 vietu lektuve). Oro uosto toks Ryanair salia visu minetu islaidu dar sumoketu apie 800 EUR ir tiek pas Londone. Taigi, brangieji, jeigu norite skristi su Ryanair, turite moketi vidutiniskai ne maziau 60 EUR, arba vieni po 10 EUR, o kiti - po 150 EUR, bet cia jau aviakompaniju matematika
                                        Miestai ir architektūra - http://www.miestai.net

                                        Comment


                                          #40
                                          Tokie "komentarai is delfi" nieko is esmes nepasako arba yra LAL'o darbuotojai bandantys nors kiek apginti katastrofiskai griunanti LAL'o ivaizti. Tiesa tai, kad didele dalis pajamu low-costams ateina visai ne is pigiuju bilietu, bet is brangesniu, kurie uzsisako likus maziau laiko iki skrydzio. Taciau visvien islieka galimybe nusipirkti pigiu bilietu tiems, kam to tikrai reikia - zmones bent turi pasirinkimo laisve.

                                          Beje, neseniai buvo AirBaltic'o akcija - skrydziai uz 5LTL bet kuriuo marsrutu i viena puse (su airporto tax'ais butu apie 110LTL i viena puse tarkim i LGW, nebrangu ar ne?).
                                          Kodel MAN turetu rupeti, ar jie is to gaus pelna ar ne? Jeigu visgi skraido, turbut zino, kad gaus pelna, o man belieka tuo tik pasinaudoti, nes mano tikslas nuskristi i taska kuo pigiau

                                          Comment

                                          Working...
                                          X