PDA

Keisti į išsamų rodinį : Ekonomikos naujienos (archyvas)


Puslapiai : 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 [14] 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

Tomas
2009.10.17, 18:31
Kubilius dėl pelno mokesčio kėlimo bent prisipažino klydęs, o jei tau patogiau eiti klausytis Kirkilo impotencinės prognozės "Krizės nėra" - tai ką žinau :nzn:

Sakyčiau, kad Lietuvoje yra per daug apmokestinama darbo jėga, ir per mažai kapitalas. Na o bet tačiau kadangi Lietuvoje nėra nė vienos "kairiosios" partijos pasikeitimų tikėtis neverta.

r08n
2009.10.18, 15:46
Radau čią tokią nuorodą (http://teigiamai.blogspot.com/):


Lietuvoje įsigalėjus ekonominiam sunkmečiui, o neigiamų naujienų srautui užtvindžius žiniasklaidą, nusprendėme sukurti atsvarą tokiam rašymo stiliui ir kas dieną pateikti po teigiamą naujieną iš Lietuvos. Dirbame finansų sektoriuje, todėl koncentruosimės ties ekonomikos, finansų ir verslo sričių naujienomis. Šios srities naujienas, aktualias bei įdomias kiekvienam piliečiui, talpinsime naujajame dienoraštyje.

Wycka
2009.10.21, 23:00
Fondai augo antrą ketvirtį iš eilės (http://www.delfi.lt/news/economy/business/fondai-augo-antra-ketvirti-is-eiles.d?id=24941379)

http://g.delfi.lt/images/pix/file21970738_1c6994a0010e77c89f.jpg

Lietuvoje registruotų fondų turto vertė didėjo antrą ketvirtį iš eilės: per 2009 m. III ketvirtį paaugo 61 mln. Lt (13,7 proc.). Teigiamą turto pokytį nulėmė teigiama fondų investicinė grąža, praneša Vyriausioji vertybinių popierių komisija.
Didžiausius teigiamus pokyčius fiksavo besivystančių valstybių akcijų, obligacijų indeksai, ypač tų, į kuriuos nukreipta didžiausia dalis fondų investicijų (Rusija, Baltijos valstybių rinkos).
2009 m. III–ąjį ketvirtį dalyvių skaičius, lyginant su II ketvirčiu, šiek tiek sumažėjo (0,8 proc. arba 331 dalyviais) ir siekė 41,8 tūkst.

Wycka
2009.10.21, 23:32
Gera naujiena ir Lietuvai (jeigu tikra), nes vis dar nemaža dalis Lietuvos eksporto keliauja į Rusiją.

Rusija skelbiasi įveikusi recesiją (http://www.delfi.lt/news/economy/business/rusija-skelbiasi-iveikusi-recesija.d?id=24894971)

Rusijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo, o tai reiškia, kad šalis išėjo iš recesijos, Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino žodžius cituoja „Reuters”.
„Aš patvirtinu, kad trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, ekonomika augo, ir mes galime kalbėti apie išėjimą iš recesijos”, - sakė A. Kudrinas, nepateikdamas konkrečių bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio pokyčių.
„RIA Novosti” praneša, kad Ekonomikos ministerija patvirtino ministro žodžius. Anot ministerijos, šalies ekonomika augo – trečiąjį ketvirtį 0,6 proc., lyginant su antruoju ketvirčiu. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu Rusijos ekonomika smuko 9,4 proc. Antrąjį ketvirtį šalies ekonomika augo 7,4 proc., lyginant su ankstesniojo ketvirčio rodikliais.

tivoli
2009.10.21, 23:39
Gera naujiena ir Lietuvai (jeigu tikra), nes vis dar nemaža dalis Lietuvos eksporto keliauja į Rusiją.

Rusija skelbiasi įveikusi recesiją (http://www.delfi.lt/news/economy/business/rusija-skelbiasi-iveikusi-recesija.d?id=24894971)

Rusijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo, o tai reiškia, kad šalis išėjo iš recesijos, Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino žodžius cituoja „Reuters”.
„Aš patvirtinu, kad trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, ekonomika augo, ir mes galime kalbėti apie išėjimą iš recesijos”, - sakė A. Kudrinas, nepateikdamas konkrečių bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio pokyčių.
„RIA Novosti” praneša, kad Ekonomikos ministerija patvirtino ministro žodžius. Anot ministerijos, šalies ekonomika augo – trečiąjį ketvirtį 0,6 proc., lyginant su antruoju ketvirčiu. Lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu Rusijos ekonomika smuko 9,4 proc. Antrąjį ketvirtį šalies ekonomika augo 7,4 proc., lyginant su ankstesniojo ketvirčio rodikliais.

Kas skaičiuoja augimą taip? Juk reikia lyginti atitinkamus ketvirčius; pagal tokią logiką ir Lietuva išbris iš krizės šį ketvirtį, nes katastrofišką kritimą III-me palyginus su bet kuriuo ketvirčiu atrodys, jog jau ir mes augame.

Wycka
2009.10.21, 23:43
Kas skaičiuoja augimą taip?

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas :D

tivoli
2009.10.21, 23:43
/\ Jo, nepastebėjau :D

John
2009.10.22, 03:39
Rusijos protu nesuvoksi :D

c2h5oh
2009.10.22, 09:58
Rusijos protu nesuvoksi :D

Na kodėl gi? Juk nafta pabrango ( http://www.lrytas.lt/-12561918801254111697-naftos-kaina-beveik-81-doleris-u%C5%BE-barel%C4%AF.htm ).

O ministras turbūt bvp skaičiuoja rubliais nominalia verte?

liutass
2009.10.23, 20:46
kaip vertinat bankų Lietuvoje nuostolius? Ar dar verta jiems čia dirbti?

tivoli
2009.10.23, 21:43
/\ Na neturi skandinavai jokių kitų priemonių dabar, kaip tik nuryti nuostolių piliulę, kol turi resursų padengti nuostolius; o kad šie smarkiai optimizuoja savo išlaidas, o ne bėga velniop iš United Baltic States, reiškias, jog vis dar mato pelningą rinką čia. Jei dabar toks nepelningas laikotarpis, tai vėliau atsigriebs su dividentais vienaip ar kitaip (SEBas ir kartais Swedbankas trimituoja kartais, jog dugnas pasiektas). Juolab tikrai abejoju ar nori skandinavai savo monopoliją naujose kolonijose paleisti velniop, kai ši tiek kainuoja dabar :) O skandinavų bankai nors ir susiduria su nuostoliais, nors ir tiesia rankutę Švedijoje paaukoti, bet laikosi neblogai reikia pasakyti, visgi tai ne CitiBank/CitiGroup, RSB ar net Lehmann Broth. atvejai

Wycka
2009.10.23, 23:07
/\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\ /\
Gitanas Nausėda: apsivalius bus gyventi lengviau (http://www.balsas.lt/naujiena/315613/gitanas-nauseda-apsivalius-bus-gyventi-lengviau/rubrika:naujienos-verslas-ekonomika)

Bankų formuojami atidėjiniai galimiems nuostoliams padengti, dėl kurių skelbiami šimtamilijoniniai nuostoliai, yra būtini, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Galbūt tas bankų finansinis rezultatas, kurį mes dabar matome, yra toks tikrai labai keliantis nerimo, bet tai yra tiesiog būtina padaryti tam, kad ateityje, apsivalius, būtų gyventi lengviau“, – Lietuvos radijui sakė analitikas.
Pasak G. Nausėdos, bankai valo blogų paskolų portfelius, o tai leidžia „šiek tiek optimistiškiau žiūrėti į ateitį“.
Analitiko teigimu, šiuo metu blogų kreditų yra ir tarp verslui, ir tarp gyventojams suteiktų paskolų. Tačiau, jo teigimu, fiziniams asmenims išduotų paskolų būklė yra geresnė nei išduotų verslininkams.
„O ir aiškiai matyti, ypač būsto paskolų segmente, žmonių pastangos tikrai bet kokiu atveju grąžinti, vykdyti savo įsipareigojimus. Ir jau tiktai tais kraštutiniais atvejais, kai nebėra jokių galimybių to padaryti ankstesnėmis sąlygomis, tada sėdama už stalo ir kalbamasi su banko atstovais, kaip galima būtų paskolą restruktūrizuoti“, – teigė G. Nausėda.
Anot SEB banko prezidento patarėjo, tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse matyti ekonomikos stabilizacijos ženklų.
„Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad taip drastiškai nebesmunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Tiksliau, lūkesčiai dėl trečiojo metų ketvirčio rezultatų nėra, švelniai tariant, blogesni negu dėl antrojo ketvirčio, kuris, kaip žinome, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, buvo, ko gero, pats blogiausias“, – kalbėjo analitikas.
Pasak analitiko, pagyvėję ir kai kurie pramonės sektoriai – medienos pramonė, tekstilė.
„Visa tai leidžia manyti, kad blogiausia jau, ko gero, yra praeityje“, – sakė G. Nausėda, tačiau jis pridūrė, kad to „toli gražu“ negalima pasakyti apie darbo rinką.
„Darbo rinkoje mes nematome kol kas jokių pragiedrulių ir, matyt, esant minusiniam ekonomikos augimui tikėtis nedarbo sumažėjimo bent jau artimiausius keletą ketvirčių tiesiog nėra pagrindo“, – kalbėjo analitikas.
Vienas didžiausių Lietuvoje komercinis SEB bankas trečiadienį pranešė, kad per devynis šių metų mėnesius patyrė 626,4 mln. litų, banko grupė – 942,8 mln. litų neaudituoto grynojo nuostolio. SEB taip pat paskelbė dėl tokių rezultatų keičiantis vadovą.
Bankas „Swedbank“ antradienį pranešė per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti Lietuvoje patyręs 592,3 mln. litų nuostolių.
Bankas „DnB Nord“ per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimai blogoms paskoloms patyrė 237,2 mln. litų nuostolių.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino teigimu, Lietuvos komerciniai bankai, nepažeisdami kapitalo pakankamumo normatyvo, „yra pajėgūs absorbuoti dar 2,2 mlrd. litų kredito rizikos nuostolių“.

Wycka
2009.10.24, 00:39
Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įtraukti Verslo dieną. Tokią Atmintinų dienų įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Algis Rimas. Jeigu Seimas pritartų, Verslo diena būtų minima lapkričio antrąjį šeštadienį. Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme įrašytos 54 dienos.
http://www.balsas.lt/naujiena/315686/i-atmintinu-dienu-sarasa-siuloma-itraukti-verslo-diena/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas (http://www.balsas.lt/naujiena/315686/i-atmintinu-dienu-sarasa-siuloma-itraukti-verslo-diena/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas)

Aisku, pacios dienos itraukimas i atmintinu dienu sarasa nieko neduos, bet gal tai prisides prie svietimo?
Su verslumu ("entrepreneurship") Lietuvoje yra labai prastai. Nors zmones ir darbstus ir dirba daug, bet visuomeneje nera supratimo apie daugybe verslo ir ypac verslumo niuansu, del ko Lietuva ir tapo prekybos centru krastu, kur visi prisieme paskolu tik pirko, pirko, pirko, nenoredami patys nieko kurti ir gaminti... Valstybe turi kalti i galva zmonems, kad kurti savo versla ir is to darytis pinigus yra gerai ir skatintina ("tapti turtingam yra didinga" - taip kazkada pasake Kinijos komunistu partijos galva Deng Xiaoping'as. Apie kinu versluma, ko gero, kalbeti nereikia. Man iki siol akyse rodosi vaizdeliai, kai moderniais Honkongo kvartalais 7 ryto savo vezimeli su darzovemis i turgu stumia gal 90 metu amziaus senukas, nes tai jo "verslas" ir is to jis darosi pinigus, nes tai tiesiog iauge jam i krauja - krapstytis savo kukliame versliuke ir is to uzsidirbti. Del ko ir suklestejo tokios salys kaip Honkongas ar Singapuras, nes zmones norejo ir mokejo darytis $, o valstybe juos palaike ir tai nebuvo marginalizuojama ir is to saipomasi. Apskritai pastebejau, kad Lietuvoje i smulkius verslininkus daug kas ziuri su siokia tokia pasaipa ar net panieka... o visiskai nepelnytai. Tai tures buti musu salies ekonomikos pamatu, o ne visokios Maximos ar Akropoliai. Sakyciau, labai sveikintina, kad kazkam kilo tokia ideja.

Nesutikčiau, kad su ekonominiu ir verslumo švietimu Lietuvoje yra visiškas 0. Negana to, kad Lietuvoje veikia ISM, keliuose universitetuose vyksta verslo ir vadybos studijos, t.p. ekonomikos studijos, bet ir vidurinėse mokyklose/gimnazijose yra dėstomos ekonomikos ir verslo pagrindų disciplinos. Vienas iš labai teigiamų pavyzdžių (http://www.rudamina.vilniausr.lm.lt/):


Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazijos mokinys Evaldas Tylenis per bandomąjį technologijų egzaminą pristatė darbą „Bitininkystės ūkio kūrimas“. Gimnazistas rinko medžiagą apie bitininkystę, numatydamas jos, kaip alternatyvios žemės ūkio verslo šakos, įgyvendinimo planą. Evaldas ne tik sistemino medžiagą, bendravo su bitininkais praktikais, bet ir pradėjo bitininkauti nuosavame bityne. „Džiaugiasi siela, kai mokinys atranda save“, – sakė gimnazijos technologijų mokytoja Jūratė Savičienė. Ji teigiamai vertina technologijų mokyklinį brandos egzaminą, nes, jos nuomone, „ši naujovė turintiems svajonių ir gabiems tam tikrai praktinei veiklai padės atsiskleisti“.
Paklaustas, kaip gimė idėja užsiimti bitininkyste, Evaldas papasakojo, kad bitininkauti pradėjo praėjusią vasarą, nes močiutei žmonės atidavė 3 avilius. Ji apie bites nieko neišmano, todėl prižiūrėti jas pasiūlė Evaldui. Bičių priežiūra greitai tapo įdomiu užsiėmimu. Tai jam suteikia džiaugsmo, aktyvaus poilsio ir papildomų pajamų. Šiuo metu prižiūri 4 bičių šeimas.
„Tėtis užsiminė, kad galėčiau įkurti bityną, nes seneliai turi žemės, kurioje galima pastatyti daugiau avilių ir pomėgį paversti verslu. Mokykloje per technologijų pamokas, besimokydamas verslo ir vadybos pagrindų, ėmiausi rašyti verslo planą. Mano tikslas – išplėsti bityną iki 20 šeimų ir prekiauti bičių produktais.“

praetor
2009.10.24, 14:16
^^^ Aš tai smulkiuosius verslininkus Lietuvoje įsivaizduoju kaip "gariūnščikus" ir pan. apgaudinėtojus. Jie jaučiasi labai kietai, tipo "nepatinka, nupirks kitas". Dar mobiliakų pardavėjai arba naudotų lietnykų pardavėjai. Arba kebabinės, kai išbandai dešimt jų ir visose kažkas na taip.
Nu jie patys nekuria gero savo įvaizdžio. Yra ir malonių žmonių, bet tie nemalonieji kaip degutas statinę medaus sugadina ir gerai apie juos atsiliept nelabai išeina.

Wycka
2009.10.24, 14:25
^^^ Aš tai smulkiuosius verslininkus Lietuvoje įsivaizduoju kaip "gariūnščikus" ir pan. apgaudinėtojus. Jie jaučiasi labai kietai, tipo "nepatinka, nupirks kitas". Dar mobiliakų pardavėjai arba naudotų lietnykų pardavėjai. Arba kebabinės, kai išbandai dešimt jų ir visose kažkas na taip.
Nu jie patys nekuria gero savo įvaizdžio. Yra ir malonių žmonių, bet tie nemalonieji kaip degutas statinę medaus sugadina ir gerai apie juos atsiliept nelabai išeina.

Visokių verslininkų yra. Yra gamybininkai, yra aptarnavimo sferos vystytojai, net žemdirbiai yra savotiški verslininkai. O Tamstos paminėti pavyzdžiai — spekuliantai, gal tik išskyrus kebabininkus. Bet vieni keikia kebabus, kiti McDonaldus, kiti picerijas, dar kiti alubarius, bet jeigu jie egzistuoja ir neužsidaro, vadinasi kažkam tokio verslo reikia.

Analitikas PlėtRa
2009.10.24, 18:43
A prie ko čia verslumas ir ISM bei kiti univerai?? aš manau čia ir yra problema, kad žiūrint kiek pas mus išsimokslinusių žmonių, kiek prikepta vadybos specialistų, o verslumo lygis labai žemas, tai ir parodo, kad kažkas yra ne taip.. o ne taip yra su verslo aplinka ir paskatom tuo verslu užsiimti.. daug kas svajoja apie savo verslą, bet kai pradeda skaičiuoti, kiek reiks mokesčių sumokėt, pro kokias biurokratines džiungles reiks prasibraut, ir kiek ten dar "mokesčių" reiks palikt, bei kaip daugelyje sričių jau įsikerpėję milžiniški monopolistai, nusvyra rankos ir tiesiog paprasčiau yra būt samdiniu, gyvenimo kokybė gal net geresnė šiuo atveju, infarkto tikimybė mažesnė, ant galvos plaukai ilgiau laikosi ir šiaip geriau stovi.. :D

Wycka
2009.10.24, 23:59
A prie ko čia verslumas ir ISM bei kiti univerai?? aš manau čia ir yra problema, kad žiūrint kiek pas mus išsimokslinusių žmonių, kiek prikepta vadybos specialistų, o verslumo lygis labai žemas, tai ir parodo, kad kažkas yra ne taip.. o ne taip yra su verslo aplinka ir paskatom tuo verslu užsiimti.. daug kas svajoja apie savo verslą, bet kai pradeda skaičiuoti, kiek reiks mokesčių sumokėt, pro kokias biurokratines džiungles reiks prasibraut, ir kiek ten dar "mokesčių" reiks palikt, bei kaip daugelyje sričių jau įsikerpėję milžiniški monopolistai, nusvyra rankos ir tiesiog paprasčiau yra būt samdiniu, gyvenimo kokybė gal net geresnė šiuo atveju, infarkto tikimybė mažesnė, ant galvos plaukai ilgiau laikosi ir šiaip geriau stovi.. :D

Yra kitas kelias — šešėlinis verslas, verslas užsienyje, arba kooperacija su užsienio kapitalu/vadovavimas užsienio kapitalo įmonei (padaliniui, filialui) Lietuvoje ;)

Analitikas PlėtRa
2009.10.25, 01:15
kur veda valstybę šešėlinis verslas gali pasižiūrėt į kokią Ukrainą ar Moldovą.. Kiti du - verslumo emigracija ir protų nutekėjimas bei kapitalo ištekėjimas. Visi trys - neįkainojama, parodo, kodėl būtent tas verslumas taip ir žūsta pas mus. :D gal tada, kita vertus, oficialiai iš karto sau pripažinkim ir imkim dirbt ta linkme - "pas mus šalyje šimtai universitetų ir mūsų prioritetinė ūkio šaka - verslių protų ugdymas ir eksportas"? :D

praetor
2009.10.25, 02:43
Kiti du - verslumo emigracija ir protų nutekėjimas bei kapitalo ištekėjimas. Visi trys - neįkainojama, parodo, kodėl būtent tas verslumas taip ir žūsta pas mus. :D gal tada, kita vertus, oficialiai iš karto sau pripažinkim ir imkim dirbt ta linkme - "pas mus šalyje šimtai universitetų ir mūsų prioritetinė ūkio šaka - verslių protų ugdymas ir eksportas"? :D

O rašoma taip:
bendroji rinka-vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.
Tai va šita rinka kol kas nelabai padeda drenuot į LT kapitalo. Bent įstatyminę bazę patvarkytų. Nekalbant apie stereotipų naujų formavimą.
O būtų visai fainai, jei Lietuvoj steigimas internetu pvz. atsirastų kaip kad UK.

John
2009.10.25, 02:55
Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika). Kito kelio nera. Vienintelis kitas kelias - tolesne oligopoliju ekspansija ir itakos didejimas. Valdziai reiktu keisti mastyma ir suvokti, kad smulkus verslininkai nera kazkas, is ko galima nugrezti mokesciu, bet kazkas, kas turi kurti musu salies ir jos ekonomines geroves pamata. Ka valstybe TURETU daryti sioje srityje, tai pagalba gaunant paskolas, rengiant projektus ES, fondai smulkiojo verslo paramai ir verslumo skatinimas bei svietimas.

Gator
2009.10.25, 03:46
Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika).

kokia tikimybe, kad taip atsitiks per artimiausius 5 metus? 0.01%? Manau tokiom fantastiko net diskutuot neverta. Uztektu, kad mokescius sumazintu bent kokiu trecdaliu, pelno mokescio pakelimas tai man isvis turbut bukiausias istatymas priimtas per pastaruosius metus. Tai tik skatina trauktis i seseli ir as tiesa sakant tuos verslininkus visiskai patesinu

John
2009.10.25, 04:40
kokia tikimybe, kad taip atsitiks per artimiausius 5 metus? 0.01%? Manau tokiom fantastiko net diskutuot neverta. Uztektu, kad mokescius sumazintu bent kokiu trecdaliu, pelno mokescio pakelimas tai man isvis turbut bukiausias istatymas priimtas per pastaruosius metus. Tai tik skatina trauktis i seseli ir as tiesa sakant tuos verslininkus visiskai patesinu

Siaip pats zinau (iskaitant labai artimoje savo aplinkoje) ne viena, vienaip ar kitaip susijusi ar besivercianti savo privaciu verslu Lietuvoje. Nei vienas ju nevykdo veiklos pagal formalius reikalavimus ir taip jau bemaz 20 metu. Vienintele beda ta, kad visgi islieka pavojus, jog kokia nors mokesciu inspekcija ims ir patikrins... o tada jau driokstels bauda ar dar bala zino ka. Mokant visus mokescius pagal taisykles ir laikantis visu "reikalavimu", toks verslas paprasciausiai negaletu egzistuoti, nes butu ekonomiskai nepagristas. Atrodo, lyg kazkas tycia noretu, jog bet koks smulkus verslas Lietuvoje neegzistuotu ir tam daromos visos imanomos kliutys.

Idomiausia tai, kad mokesciu is smulkiojo verslo valstybe, ko gero, visvien tesurenka "trupinius", nors vien faktas, kad tokie mokesciai ir biurokratiniai barjerai egzistuoja, daug kam kelia siurpa. Ar nebutu logiskiau tiasiog palikti viska ramybeje ir leisti zmonems, taip sakant, "darytis pinigus" pagal ismone, talenta, apsukruma ir kitus sugebejimus. Tai suaktyvintu visos salies ekonomika, ko pasekoje iplaukos i biudzeta visvien padidetu. Nejau kai kurie yra tiek buki, kad sito nesuvokia?

Sula
2009.10.25, 15:50
Nereikia isradineti dviraciu... Lietuvai siuo metu tieiog desperatiskai reikia gerinti salygas smulkiajam verslui... gal ir butu radikalu, bet reiktu naikinti is esmes VISUS (tiek biurokratinius, tiek mokestinius) apribojimus ir leisti verslui kurtis ir klesteti be jokio valstybes kisimosi ir reguliavimo (panasiai, kaip yra UK t.y. "uzmerktu akiu" politika). Kito kelio nera.

John, ar neklausei Aušros Maldeikienės interviu per Žinių Radiją?
Pas mus smulkus verslas moka ~0% mokesčių. Samdomi darbuotojai - apie 50-60% savo pajamų.

Taiga
2009.10.25, 16:54
„The Economist“: Euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms
http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/-the-economist-euro-zona-turetu-placiau-atverti-vartus-mazoms-valstybems-244884
Jau kelintą tokį gandą matau... Kaip tai vertinate, kolegos? :P

Berliner
2009.10.25, 17:48
„The Economist“: Euro zona turėtų plačiau atverti vartus mažoms valstybėms
http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/-the-economist-euro-zona-turetu-placiau-atverti-vartus-mazoms-valstybems-244884
Jau kelintą tokį gandą matau... Kaip tai vertinate, kolegos? :P

Na, tai yra tik "The Economist" nuomonė. Lietuvos į Eurozoną nepriėmė net su mažu infliacijos rodiklio neatitikimu. O Latvijos tokioj padėtyje tuo labiau niekas nepriims. Eurozonai priklauso daug labai skirtingų šalių, tad išlaikyti eurozonos stabilumą yra nelengva užduotis. Stabilumo išlaikymui tikrai nepadėtų tokių šalių kaip Latvija priėmimas. Teks jiems (ir mums) patiems išsikapanoti, o kai išsikapanosim teks sutvarkyti savo finansus taip, kad nepriekaištingai atitiktume visus reikalavimus (kaip nepriekaištingai juos atitiko ir visos kitos eurozonos narės).

John
2009.10.25, 18:05
Na, tai yra tik "The Economist" nuomonė. Lietuvos į Eurozoną nepriėmė net su mažu infliacijos rodiklio neatitikimu. O Latvijos tokioj padėtyje tuo labiau niekas nepriims. Eurozonai priklauso daug labai skirtingų šalių, tad išlaikyti eurozonos stabilumą yra nelengva užduotis. Stabilumo išlaikymui tikrai nepadėtų tokių šalių kaip Latvija priėmimas. Teks jiems (ir mums) patiems išsikapanoti, o kai išsikapanosim teks sutvarkyti savo finansus taip, kad nepriekaištingai atitiktume visus reikalavimus (kaip nepriekaištingai juos atitiko ir visos kitos eurozonos narės).

Is straipsnio:

Latvija yra finansinis nykštukas. Jos ekonomika tesudaro 0,1 proc. ES gamybos apimčių. Tačiau šios šalies valiutos problemos gali sukelti sunkių padarinių visame Rytų Europos regione, todėl ES vadovams pats laikas pabusti.

Taigi, tiek Latvijos, tiek Lietuvos priemimas i € zona monetarinei ECB politikai neturetu JOKIOS itakos, net jei musu infliacija ir deficitas butu 5 kartus didesni, uz reikalaujamus. Tai, kad pries kelis metus Lietuvai buvo uztrenktos durys i € zona del 0,1% nukrypimo (ir tas diskutuotinas) yra geras pavyzdys, kai vadovaujamasi ne sveiku protu, logika ir geromis intencijomis, o nezinia kuo. Nei kiek neabejoju, kad patys Eurokratai, tuo metu prieme sprendimus, dabar del to gailisi.

Ko gero, bijomasi "blogo" politinio precedento, nes tuomet is paskos pasiprasys ir visokios Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir t.t.

praetor
2009.10.25, 21:50
Ale kai pagalvoji tai ant kiek Lietuvoj dabar būtų geriau, jei būtų euras...

Gator
2009.10.25, 22:08
Ale kai pagalvoji tai ant kiek Lietuvoj dabar būtų geriau, jei būtų euras...

kuo geriau (neskaitant tarkim uzsienio investuotoju pasitikejimo Lietuva didesnio)?

somis
2009.10.25, 22:24
Tuo, kad pinigų persiuntimo mokesčiai iš vienos banko sąskaitos į kitą būtų mažesni

index
2009.10.25, 22:42
kuo geriau (neskaitant tarkim uzsienio investuotoju pasitikejimo Lietuva didesnio)?

Nebūtų įmanomos spekuliacijos dėl lito devalvacijos, dėl to turėtumėm žemesnes palūkanas bei apskritai mažesnį spaudimą valiutai.

Taip pat greičiausiai turėtumėm gerokai mažesnę infliaciją.

praetor
2009.10.26, 00:02
Paskutinis atsakymas manau labiausiai į temą. O šiaip gyventume tikrai geriau. Hmm, ale koks apmaudus pralaimėjimas buvo, kapituliacija tiesiog.
Juk galėjo kokį mokestį sumažint ir kainos būtų nukritusios, dėl to infliacija nebūtų ta dešimtąja pakilus. Shit...

Wycka
2009.10.26, 00:33
ne taip yra su verslo aplinka ir paskatom tuo verslu užsiimti.. daug kas svajoja apie savo verslą, bet kai pradeda skaičiuoti, kiek reiks mokesčių sumokėt, pro kokias biurokratines džiungles reiks prasibraut, ir kiek ten dar "mokesčių" reiks palikt, bei kaip daugelyje sričių jau įsikerpėję milžiniški monopolistai, nusvyra rankos ir tiesiog paprasčiau yra būt samdiniu.

Įsteigti individualiąsias įmones bus paprasčiau (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/ekonomika/isteigti-individualiasias-imones-bus-paprasciau-244886)

Ūkio ministerija žada, kad nuo šiol bus paprasčiau įsteigti individualiąją įmonę. Jos steigėjams pakaks nuostatus užpildyti pagal parengtas rekomendacijas.
Ūkio ministras Dainius Kreivys įsakymu patvirtino pavyzdinius individualios įmonės nuostatus ir jų pildymo rekomendacijas, kuriais supaprastinamas individualiosios įmonės steigimas.
„Individualiosios įmonės steigimas tapo paprastesnis ir tai dar vienas sprendimas, kuriuo tikimės palengvinti administracinę naštą verslui“, – sakė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė.
Pasak direktorės, pavyzdinių individualiosios įmonės nuostatų apimtis – vienas puslapis. Taigi steigiant individualią įmonę pakaks elektroniniu būdu ar raštu užpildyti tuščius pavyzdinių nuostatų laukus taip, kaip nurodyta rekomendacijose.
Be to, numatoma atsisakyti privalomo individualiosios įmonės nuostatų notarinio tvirtinimo, jeigu steigiamos individualios įmonės nuostatai atitiktų pavyzdinius nuostatus. Ši tvarka įsigalios, kai bus pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai.
Pavyzdinius individualios įmonės nuostatus ir jų pildymo rekomendacijas galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje, adresu www.ukmin.lt (http://www.ukmin.lt/), skirsnyje „Įmonių teisė“.
Juridinių asmenų registro duomenimis, spalio pabaigoje Lietuvoje buvo 58820 individualiųjų įmonių.

goolfietis
2009.10.26, 08:33
^^^ Tipiška Lietuvos įstaigoms:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20091026/i13_Ukio ministerija.JPG


Perfrazuojant tai kas matosi - "фиг вам"

Tomas
2009.10.26, 08:35
Teko girdėti tokią verslo skatinimo idėją. Kadangi privatūs bankai pasirodė esą neįgalūs, turėtų būti įsteigtas valstybinis "industrinis" bankas verslui finansuoti. Idėją išsakiusiojo teigimu nemažai Lietuvos įmonių iš kart su savo sąskaitas ir lėšas perkeltų į tokį banką. T.y. verslas savo noru suneštų pinigus valstybei :D Aišku šalutinis poveikis būtų tas, kad Lietuvoje ko gero sumažėtų komercinių bankų ...

Analitikas PlėtRa
2009.10.26, 12:15
jau atmetė šitą idėją.. steigt bankui reikia pinigų.. o jų nėra.. be to, švedams nepatiktų.. o iš ko mes skolinamės biudžetui? :D

c2h5oh
2009.10.26, 15:02
Tai, kad pries kelis metus Lietuvai buvo uztrenktos durys i € zona del 0,1% nukrypimo (ir tas diskutuotinas) yra geras pavyzdys, kai vadovaujamasi ne sveiku protu, logika ir geromis intencijomis, o nezinia kuo.

Lietuvos nepriėmė į euro zoną, nes ji neatitiko kriterijaus. Tas kriterijus buvo išreikštas pačiu aiškiausiu būdu, koks tik gali būti - konkrečiu skaičiumi, kurio turi neviršyti infliacija. Lietuvoje infliacija tą skaičių viršijo. Nu ir kas, kad tik 0,1%?

Taigi Lietuvos nepriėmimas į euro zoną buvo pagrįstas ir sveiku protu, ir logika, ir teisės aktais. O vat Lietuvos valdžios vykdyta kampanija buvo beviltiška. Juo labiau kad LT turėjo daugybė galimybių "pamasažuoti skaičius", kad infliacija tuo metu būtų 0,2% mažesnė. Galėjo, bet nepadarė.

Kalbos, kad mus priims į euro zoną, kai mes neatitinka jau nebe vieno, o visų kriterijų - tik žurnalistų paistalai. Mes per maži, kad dėl mūsų būtų keičiamos žaidimo taisyklės.

John
2009.10.26, 16:07
Kalbos, kad mus priims į euro zoną, kai mes neatitinka jau nebe vieno, o visų kriterijų - tik žurnalistų paistalai. Mes per maži, kad dėl mūsų būtų keičiamos žaidimo taisyklės.

Butent, mes per mazi, kad del tokio trivialaus neatitikimo butume padare kokia nors neigiama itaka Eurozonai.

O taisykliu laikymasis vardan taisykliu laikymosi vargiai vadintinas sveiku protu.

r08n
2009.10.26, 17:25
Tai, kad pries kelis metus Lietuvai buvo uztrenktos durys i € zona del 0,1% nukrypimo (ir tas diskutuotinas)

Tai kad tas 0,1% skirtumas buvo pasiektas dirbtinai, tik tam momentui prieš pat
numatomą euro įvedimą. Ir prieš tai, ir po to infliacija buvo žymiai didesnė. Koks nors pilvūzas gali kelioms sekundėms įtraukti savo alaus pilvą, sustabdęs kvėpavimą, bet ar ilgai jis taip išsilaikytų? Analogiškai, vertinant ir buvo atsižvelgta į realias galimybes, o ne į momentinę infliacijos vertę.

goolfietis
2009.10.26, 18:52
^^^ Būtent, kiek pamenu, beveik iš karto po to, kai ES pasakė, kad lietuviai EUR matys kaip savo ausis, kainos šovė į viršų.

Tomasl
2009.10.26, 18:58
Privačioje įmonėje už tokio lygio nusižengimą , kuri atliko ponas šarkinas pyp. Butų kokis penkiolika kartu atleidę , o čia toliau sau patenkintas valstybinį lovi srebia. Kažin ką piliečiai galetu atlikti kad tokius nevekslas pašalinti nuo postu. :(

tivoli
2009.10.26, 19:05
John'ui iliustruoti, jog čia buvo ne tik principo reikalas - užtenka pažiūrėti į lito infliacijos dinamiką iš karto poto, kai neįstojom į eurozoną. Plius prieš tai tie patys eurokratai (tarp kurių buvo tuo metu ir Grybauskaitė), kiek atsimenu, sakė, jog dirbtinai įšaldyta infliacija keliems mėnesiems, nieko negelbės; o kas trukdė tuo metu, valdžiai užsiimti defliatoriniais metodais, pristabdyti infliaciją, kuomet socdemai buvo perspėti?

http://media.rgemonitor.com/images/blogs/blogbalticbaltic_inflation_1_640.gif

Taiga
2009.10.26, 20:40
Lietuvos nepriėmė į euro zoną, nes ji neatitiko kriterijaus. Tas kriterijus buvo išreikštas pačiu aiškiausiu būdu, koks tik gali būti - konkrečiu skaičiumi, kurio turi neviršyti infliacija. Lietuvoje infliacija tą skaičių viršijo. Nu ir kas, kad tik 0,1%?

Kiek teko girdėti, tai į eurozoną Lietuvos nepaėmė ne todėl, kad kriterijai buvo negeri. Norint, galima skaičiuoti juos pagal kitokią šiek tiek metodiką (dabar nepasakysiu kokią...) ir visi sueis kriterijai... Buvo pasakyta, kad tie skaičiai yra "netvarūs", kas beje buvo tiesa, kad ir kaip skaudu pripažinti tai.
Esmė tame, kad tada nebuvo NORO priimti Lietuvius į eurozoną. Kodėl - neklauskit. Klauskit Grybauskaitės. Arba Čekuolio. :D

suoliuojantis
2009.10.26, 22:09
Būtent nebuvo noro iš Briuselio pusės. Lietuviai spaudė tą infliaciją, o iš Briuselio ateidavo signalai - nespauskit dirbtinai, mums reikia sustainable inflation. O jei perdaug spausit, apkarpysim ES išmokas... Atkreipkit dėmesio, kad tarp pagrindinių politikų Lietuvoje nėra esminių kaltinimų šiuo klausimu - opozicija ir pozicija (tiek tuometinė, tiek dabartinė) supranta, kad tada Briuselis (o ypač kelios nacionalinės vyriausybės ir visų pirma Prancūzija) labai nenorėjo priimti Lietuvos į eurozoną.

Sula
2009.10.27, 16:46
2009 m. III ketvirčio rezultatas: per metus BVP sumažėjo 14,3 proc.

http://www.delfi.lt/news/economy/business/2009-m-iii-ketvircio-rezultatas-per-metus-bvp-sumazejo-143-proc.d?id=25112403

Pesimistiškiausios prognozės neišsipildė...

Wycka
2009.10.28, 00:04
Roubinis mato JAV recesijos pabaigą (http://vz.lt/2/straipsnis/2009/10/27/Roubinis_mato_JAV_recesijos_pabaiga)

Giliausias JAV nuosmukis po 1930-ųjų recesijos atrodo baigiasi, sako pastarąją krizę numatęs Niujorko universiteto profesorius Nourielis Roubinis.
Atsigavimas pažengusiose ekonomikose išliks silpnas, sako p. Roubinis, Niujorke įsikūrusios pasaulinės tyrimų ir konsultacijų bendrovės "Roubini Global Economics" vadovas. Kalbėdamas Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika) surengtoje konferencijoje jis sakė, kad "labiau optimistinė" yra kylančių rinkų perspektyva.

Wycka
2009.10.28, 00:37
"Eurovia Lietuva" penktadienį atidaro asfaltbetonio gamyklą (http://vz.lt/2/straipsnis/2009/10/27/Eurovia_Lietuva_penktadieni_atidaro_asfaltbetonio_ gam2)


Penktadienį, spalio 30 d., AB “Eurovia Lietuva” šalia Vilniaus Mažojoje Riešėje atidarys naują asfaltbetonio gamyklą. Ji įsikurs šalia nuo 1999 m. veikiančios ir planuojamos uždaryti gamyklos.
„Dabar investicijos siekia 12 mln. Lt, ateityje planuojame investuoti daugiau“, - sako Audronius Šereika, bendrovės komercijos ir mechanizacijos direktorius.
Pasak jo, kol kas naujų darbuotojų priimti neketinama, nors naujoji gamykla gamins dvigubai daugiau nei senoji veikianti gamykla. Įmonėje dirba apie 150 darbuotojų.
„Senoji gamykla gamina 160 tonų asfaltbetonio mišinio per valandą, o naujoji – 320 t. Kol kas dirbs abi gamyklos, bet ateityje mes planuojame senesnę gamyklą išardyti“, - sako jis.
Pasak p. Šereikos, nauja gamykla ne tik išplės gamybos apimtis, bet bus gaminama aukštesnė kokybės produkcija, sumažės aplinkos tarša.
„Eurovia Lietuva“ sukurta Vilniaus kelių valdybos Nr.9 pagrindu. Dabar įmonė priklauso Prancūzijos kapitalo kelių tiesimo bendrovei „Eurovia“. „Eurovia Lietuva“ yra asociacijos „Lietuvos keliai“ narė.

John
2009.10.28, 06:52
Siek tiek apie Kinijos situacija ir BVP augima

China's Growth Is Real
http://www.forbes.com/2009/10/26/china-gdp-economy-opinions-contributors-zachary-karabell.html

China put its $600 billion package to work almost immediately and backed that up with more than $1 trillion in loans.

Taigi, viso i ekonomika buvo "paduota" ~US$1,6 trilijono, kas grubiai butu ~30% viso Kinijos 2009 metu BVP. Vien stimulo paketas, sudare ~80% viso BVP prieaugio. Kitaip tariant, jei ne valstybes isikisimas, Kinijos BVP, ko gero, butu smiges i minusa kokius -3-4%.

Dabar kalbama apie stimulo "isemima" is ekonomikos. Tik idomu, kaip tai pavyk? Jei viskas pavyks ir ekonomika toliau augs >8% per metus, tai is esmes reikstu milziniska Kinijos kilstelejima globalioje ekonomikoje, nes rezervu vis dar yra labai daug, o prieaugis islieka, kai praktiskai visas likes pasaulis vos vos kapanojasi is krizes.

Analitikas PlėtRa
2009.10.28, 19:20
2009 m. III ketvirčio rezultatas: per metus BVP sumažėjo 14,3 proc.

http://www.delfi.lt/news/economy/business/2009-m-iii-ketvircio-rezultatas-per-metus-bvp-sumazejo-143-proc.d?id=25112403

Pesimistiškiausios prognozės neišsipildė...


et, kaip man patinka statistika.. tai tobuliausia melo rūšis.. :D juokingiausia, kaip iš karto Kubilius su Kreiviu spaudos pranešimus išpyškino asmeninius, kaip čia viskas super gerai ir kaip jie tą įtakojo.. ketvirtinis pokytis tai daugiau nei keistas, ypač turint omeny, kad tą pačią dieną paskelbti mažmenos rodikliai ir tai buvo žiaurus -10 proc. per mėnesį!!! šitas nuvažiavimas niekaip neatsispindi įvertyje, nes jis buvo modeliuotas neturint šių duomenų. Be to, čia suveikia metodika skaičiavimo, nes kažkodėl mes savo grandinę vis dar skaičiuojam net nuo 2000, nors rekomenduojama bazę keisti kas 5 metus. Viso to ir burbulinio ekonomikos vystymosi su didele infliacija pasekoje BVP defliatorius (nominalus BVP dalinti iš realaus) yra daugiau nei absurdiškas apie 30 proc. kadangi dabar turim defliacijos etapą, tai defliatorius smuko ir taip pakėlė realaus BVP įvertį, kuris net sugebėjo parodyti augimą 13 proc. ketvirtinį. Tskant, matematiniai-statistiniai fokusai, bet kokie palankūs paramą prarandančiai Kubiliaus chebrai, ar ne? ;) Ekonomika negali augti pinigų masei mažėjant. O tą pastaruoju metu parodė ir LB duomenys ir tas pats BVP, žvilgtelkit į nominalųjį, dar taip nėra buvę, kad sočiausias mūsų ketvirtis būtų mažesnis nominalia už antrąjį!!! Tai rodo, kad pinigų masė ir toliau senka ir smarkiai..

John
2009.10.28, 20:01
Ekonomika negali augti pinigų masei mažėjant. O tą pastaruoju metu parodė ir LB duomenys ir tas pats BVP, žvilgtelkit į nominalųjį, dar taip nėra buvę, kad sočiausias mūsų ketvirtis būtų mažesnis nominalia už antrąjį!!! Tai rodo, kad pinigų masė ir toliau senka ir smarkiai..

Ar teisingai suprantu, kad nominaus BVP Q3 sumazejo, lyginant su Q2, o padidejo tik "realus" t.y. ivertinus infliacijos/defliacijos faktorius? Tada is esmes reikstu, kad apie dugna ir kilima kalbeti dar beveik ankstoka.

Analitikas PlėtRa
2009.10.28, 20:52
būtent tai ir noriu pasakyti, + kad tas defliatorius dar kiek iškrypęs gaunasi. paskutinių 2 metų ketvirtiniai nominalūs BVP mln. Lt:

2008 IQ 24636,2
2008 IIQ 28697,8
2008 IIIQ 29478,5
2008 IVQ 28377,4
2009 IQ 20882,1
2009 IIQ 23870,5
2009 IIIQ 23713,3

6 proc. sezoniškai išlyginto realaus ketvirtinio augimo nėra buvę net bumo ir klestėjimo metais.. ar toks įmanomas siaučiant visuotinei krizei, užsuktais kreditų čiaupiais, senkant pinigų masei ir verslui masiškai traukiantis į šėšelį?? can not haz it..

senuko Laspeyres'o grandinėlė turi šitą savybę overestimating GDP growth.. nesistebiu, kad Mockus viešai prabilo, kad netiki tuo augimu, nes pats mato tik tolesnį smukimą.. įsivaizduoju, kad daugumą verslininkų krapštėsi galvas skaitydami ir galvodami, ką jie praleido.. :D

John
2009.10.28, 20:55
O is kur jie gavo tokius didelius defliatorius, skaiciuodami realu BVP?

Analitikas PlėtRa
2009.10.28, 21:26
Iš to, kad bazė (100) yra 2000 m., o nuo to laiko apturėjom dideles infliacijas, o dabar disinfliacija, ir kadangi indeksas vis skaičiuojamas iš sąlyginių defliatorių, kurių bazė tokia sena, tai ir gaunas defliatoriai kosminiai.. :) pabandykit pasidalint lentelėj std susiradę nominalą iš realaus kas ketvirtį, pamatysit, kokie defliatoriai gaunasi.. labai sudėtinga metodika ten to grandininio skaičiavimo ES reglamentuota.. bet žinau, kad dėl to pačio defliatoriaus problemų ir JAV buvo kilę tokių pat abejonių vienu metu, tai kai kurios šalys jau tą problemą sprendžia bazę perstumdami vis, ar ten kažkaip 2 metų vidurkį imdami.. aišku, jie apie tokias infliacijas nesvajoja, tai pas juos ir tie nuokrypiai ne tokie baisūs, bet vis tiek.. statistika..

John
2009.10.29, 03:21
Ka apie tai raso Vakaru ziniasklaida:

Lithuania Q3 GDP drop slows to 14 pct, worries remain
http://www.forbes.com/feeds/afx/2009/10/27/afx7047339.html


VILNIUS, Oct 27 (Reuters) - Lithuania's economy shrank less than forecast by 14.3 percent year-on-year in the third quarter and grew on a quarterly basis, official data showed on Tuesday, but analysts said any respite might be temporary.

The economy expanded 6.0 percent quarter-on-quarter in seasonally adjusted terms in the third quarter after a revised fall of 7.7 percent in the second quarter, the statistics office's preliminary GDP estimate showed.

That was the first quarterly growth since the first three months of 2008 while the year-on-year decline in the third quarter was better than the 20.0 percent drop forecast in a Reuters survey.

'That clearly shows the economy has reached the bottom,' the Prime Minister Andrius Kubilius said in a statement.

But the better results did not allow the government to relax and it had to continue its spending cuts and structural reforms, he said.

John
2009.10.29, 03:27
Cia, beje, kaip suprantu kazkokie tamstos yra linke pritarti Analitikui Pletrai del defliatoriu ir statistikos "netikslumu"

Lithuania: Recovery or massive deflation?
http://www.fxstreet.com/fundamental/economic-indicators/lithuania-recovery-or-massive-deflation/2009-10-27.html

Tue, Oct 27 2009, 13:12 GMT
by Lars Christensen, Violeta Klyviene
Danske Bank A/S


Lithuanian GDP:– Recovery Or Massive Deflation?

Today, Lithuanian Statistics has published its flash estimate of GDP growth for Q3 09 – GDP fell by 14.3% y/y, up from a fall of 20.2% y/y in Q2. The outcome was significantly better that the consensus forecast and our estimate of a drop of 25% y/y.
However, we believe the quality of the numbers is highly questionable as they indicate a recovery in GDP that has not been reflected in the monthly data and as the “recovery” is due to very deep deflation in the GDP deflator – something that is not visible in the monthly inflation data measures by the consumer price index (CPI).
Details
Lithuania’s GDP fell by 14.3% y/y in Q3 09, up from minus 20.2% y/y in Q2 09. On the surface this is an indication of a rather remarkable recovery in Lithuanian GDP from Q2 to Q3. However, this is due to statistical “oddities” rather than a reflection of the real state of the Lithuanian economy.

There are two reasons why we question the quality of the GDP numbers. First of all, the “recovery” indicated by the GDP numbers is not visible in any of the monthly data – such
as retail sales, industrial production, or exports.

Second, and more importantly, a closer look at the data shows that the “recovery” in GDP in constant prices is due to very serious deflation in the GDP deflator, from the second to third quarter of the year. Hence, if one compares GDP growth in constant prices with GDP growth in current prices one will notice a huge difference between the two numbers. Hence, GDP dropped by 14.3% y/y in constant prices, but in current prices it fell by 19.5% y/y! Therefore the GDP deflator has dropped by more than 5%! This compares to a rise in consumer prices (CPI – the “normal” inflation measure) of 2.7% y/y in the same period. This is a huge discrepancy between the GDP deflator and the CPI numbers that is very difficult to explain. In fact seasonally the GDP deflator dropped nearly 20% from Q2 to Q3 (see graph on the right). That surely cannot be right.

Therefore, we do not believe that today’s GDP numbers reflect a “recovery” in the Lithuanian economy, but rather are a result of the way that GDP in current prices has been deflated. In fact, if one uses CPI to deflate GDP numbers in current prices, GDP dropped by more than 20% in Q3 (19.5%-2.5%). For a comparison of GDP deflated by the GDP deflator and the CPI deflator see the graph on the right.

To conclude, our forecast for GDP in Q3 was too pessimistic, but it was not as wrong as
that indicated by the official GDP numbers.

Therefore, we believe it is difficult to conclude that there are any real signs of recovery in the Lithuanian economy. That said, we remain optimistic that Lithuanian recovery will begin during 2010.

Tomas
2009.10.29, 09:49
ketvirtinis pokytis tai daugiau nei keistas, ypač turint omeny, kad tą pačią dieną paskelbti mažmenos rodikliai ir tai buvo žiaurus -10 proc. per mėnesį!!!

Normalu, prekybininkai vis dar sunkiai suvokia, kad jau reikia realiai mažinti kainas, nes pirkėjai nebeturi pinigų.

c2h5oh
2009.10.29, 10:17
Cia, beje, kaip suprantu kazkokie tamstos yra linke pritarti Analitikui Pletrai del defliatoriu ir statistikos "netikslumu"

Lithuania: Recovery or massive deflation?
http://www.fxstreet.com/fundamental/economic-indicators/lithuania-recovery-or-massive-deflation/2009-10-27.html

Bet palaukit, įsivaizduokim atvirkščią variantą. Infliacija 9%, ekonomikos augimas nominaliom kainom 10%. Juk visi pultų rėkti, kad čia nesąmone, "statistika - melo rūšis", realus ekonomikos augimas artimas nuliui. Ir būtų teisūs.

Tai kodėl dabar, kai yra didelė defliacija, šito jau nebereikia įskaičiuoti? Tik dėl to, kad gautas skaičius šiuo atveju jau yra gražesnis valdžiai (infliacijos atveju būtų priešingai)?

Analitikas PlėtRa
2009.10.29, 11:53
kažkokie tamstos.. :D gerai kalba, būtent tai, ką ir aš noriu pasakyt..

matai c2h, tame ir bėda, kad infliacija (cpi) ir bvp defliatorius nėra tas pats.. šiaip daugumoj atveju, kai ekonomika nėra tokia išsibalansavus, kai statistiniai modeliai laiku atnaujinami ir tvarkingi, jie būna artimi vienas kitam, gi čia dabar yra kitaip, kaip tie tamstos sako huge discrepancy. 9 proc. infliacijos ir 5 proc. defliacijos yra nesveiki skaičiai nesveikoj ekonomikoj, todėl ir statistika pasidaro nebesveika.. kai yra infliacija, o nominalus bvp auga, tai anyway yra gerai, nes nors realus bvp atėmus defliatorių ir atrodo mažesnis, bet jis vis dar auga, o dar svarbiau auga pinigų masė, kas užtikrina, kad augimas įmanomas ir toliau. kai yra defliacija, tai net nominalus bvp gali kristi, o realus rodys augimą, bet pinigų masė tai mažėja? interpretavimo subtilybės, visada reikia žiūrėti visą panoramą, o ne vieną skaičiuką. o kaip patirtis rodo, dabar dar ir metodiką reikia žiūrėti.. :D Bet kuriuo atveju, į visą šitą situaciją galime žiūrėti taip, lygiai, kaip lėtėjantis mažas realaus bvp augimas, nors nominalus būdavo augdavo ir po 14 proc. rodė, kad artėja pakilimo ciklo pabaiga, taip šitas realus augimas rodo, kad artėja smukimo pabaiga. tuom ir pasidžiaukime. :D

Sula
2009.10.29, 13:36
Manau, kad tai gali tapti rimtesne problema Lietuvos ekonomikai, nei vidin4s problemos:

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

http://www.delfi.lt/news/economy/business/bankai-rengiasi-latvijos-zlugimui.d?id=25179811

tivoli
2009.10.29, 13:55
Manau, kad tai gali tapti rimtesne problema Lietuvos ekonomikai, nei vidin4s problemos:

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

http://www.delfi.lt/news/economy/business/bankai-rengiasi-latvijos-zlugimui.d?id=25179811

FOREX'o ir valiutų spekuliantų žinučių dar viena mass media banga? Slaptai nutekėjusi informacija... nais! O straipsnyje atkartota viskas, kas seniai žinoma. :zirgagalv

Analitikas PlėtRa
2009.10.29, 14:45
periodiškai latą vis dusina.. bet ekonominių priežasčių tą daryti kaip ir nebėra, per vėlu, lieka tik politinė rizika, kad matydami, kad praloš rinkimus dabartiniai sugalvos palikti sceną su fanfarom ir krūva problemų būsimąjai valdžiai.. arba naujieji matydami, kaip viskas beprasmiška, sugalvos paeksperimentuoti.. viskas politikos rizikai nurašoma.. bet Sula teisus, čia būtų financial mayhem 2 mūsų regionui.. Latvijos default'as faktiškai iš karto reikštų ir mūsų jeigu TVF'as, į kurį mes nuolat spjaudėm, nepakištų pagalvės.. geriau apie tai net negalvoti..

c2h5oh
2009.10.29, 15:29
Manau, kad tai gali tapti rimtesne problema Lietuvos ekonomikai, nei vidin4s problemos:

Bankai rengiasi Latvijos žlugimui

http://www.delfi.lt/news/economy/business/bankai-rengiasi-latvijos-zlugimui.d?id=25179811

Nagi toksai delfio komentarų personažas "Worras" buvo išbūręs, kad spalio 28 Latvija kris :)

Ametistas
2009.10.29, 18:31
Patiko man šitas straipsnis, o ir šiaip patinka man Aušros Maldeikienės pasisakymai. O ji sako, kad verslas Lietuvoje tik inkščia, bet realiai nesiima veiksmų, kad pritrauktų daugiau klientūros - nesielgia drastiškai ir apgalvotai. Verslas tik nori, kad valstybė mažintų mokesčius (o tai lengviausias kelias pasididinti pelną). Kodėl verslininkai tokie tinginiai ir bijo naujovių savo versle?

Verslas uždirba pelną, bet reikalauja mažinti mokesčius
Lietuvos verslas antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 534 mln. Lt pelno, tačiau Vyriausybė nuo kitų metų planuoja nuo 20 proc. iki 15 proc. mažinti pelno mokestį, o verslininkai, pasirašę Nacionalinį susitarimą, protokoluose dar reikalauja mažesnio pridėtinės vertės mokesčio tarifo bei žemesnio dividendų apmokestinimo. Ir visa tai tuo metu, kai švedų audito kompanija KPMG paskelbia, jog šiais metais mokesčiai verslui visame pasaulyje linkę didėti.

delfi.lt (http://www.delfi.lt/news/economy/business/verslas-uzdirba-pelna-bet-reikalauja-mazinti-mokescius.d?id=25198381)

Sula
2009.10.30, 09:10
Patiko man šitas straipsnis, o ir šiaip patinka man Aušros Maldeikienės pasisakymai. O ji sako, kad verslas Lietuvoje tik inkščia, bet realiai nesiima veiksmų, kad pritrauktų daugiau klientūros - nesielgia drastiškai ir apgalvotai. Verslas tik nori, kad valstybė mažintų mokesčius (o tai lengviausias kelias pasididinti pelną). Kodėl verslininkai tokie tinginiai ir bijo naujovių savo versle?


Nors ir diskutuotini jos teiginiai, bet man imponuoja, kad ji bene vienintelė nebijo pasakyti, kad "karalius nuogas".
Aš, pvz. niekaip nesuprantu, kodėl verslininkas gali važinėti savo bendrovės mašina, naudoti apyvartines lėšas, darbo jėgą savo privačiom reikmėm. Ir, dažnai, niekuo nerizikuoti, nes dažno UAB'o įstatinis yra vos 10000Lt (dar lygtais mažinti numatyta iki vos 1000Lt). Mano galva, bet kurio verslo tikslas - pelnas ir dividentai už įgyvendintas idėjas bei moralinis pasitenkinimas, o ne parazitavimas "nuchaltūrintais" mokesčiais ir finansinėmis machinacijomis. Jau nekalbu apie verslo dalyvavimą bendruomeniniame gyvenime.
Kodėl savininkui nerūpi, kokie darbuotojai pas jį dirba, kuo jie užsiima po darbo, kas juos skatina dirbti, kaip jie gali padėti sau ir bendram verslui? Kas be ko, verslo etikos besilaikantys mūsuose pralaimi konkurencinę kovą.
Visa tai yra dažno tautinio verslo realiojos :negausi!
Štai tuo ir skiriasi Danijos verslas...

taspac
2009.10.30, 09:20
Gal kam bus idomu, gan issami I. Simonytes nuomone asmeniskai parasyta A. Racui.

http://racas.lt/sodrai-kaput-finansu-ministre-i-simonytes-nuomone/

Valiukas
2009.10.30, 09:59
Aš, pvz. niekaip nesuprantu, kodėl verslininkas gali važinėti savo bendrovės mašina, naudoti apyvartines lėšas, darbo jėgą savo privačiom reikmėm...
Kai pats pabandysi sukurti bent kažkokį verslą, bent vieną darbo vietą (sau pačiam),nuomonė gerokai pasikeis. Garantuoju.

Sula
2009.10.30, 10:11
Kai pats pabandysi sukurti bent kažkokį verslą, bent vieną darbo vietą (sau pačiam),nuomonė gerokai pasikeis. Garantuoju.

Jau pabandžiau :kerta:

Wycka
2009.10.30, 10:53
Aš, pvz. niekaip nesuprantu, kodėl verslininkas gali važinėti savo bendrovės mašina, naudoti apyvartines lėšas, darbo jėgą savo privačiom reikmėm. Ir, dažnai, niekuo nerizikuoti, nes dažno UAB'o įstatinis yra vos 10000Lt (dar lygtais mažinti numatyta iki vos 1000Lt). Mano galva, bet kurio verslo tikslas - pelnas ir dividentai už įgyvendintas idėjas bei moralinis pasitenkinimas, o ne parazitavimas "nuchaltūrintais" mokesčiais ir finansinėmis machinacijomis. Jau nekalbu apie verslo dalyvavimą bendruomeniniame gyvenime.
Kodėl savininkui nerūpi, kokie darbuotojai pas jį dirba, kuo jie užsiima po darbo, kas juos skatina dirbti, kaip jie gali padėti sau ir bendram verslui? Kas be ko, verslo etikos besilaikantys mūsuose pralaimi konkurencinę kovą.
Visa tai yra dažno tautinio verslo realiojos.

Kai pats pabandysi sukurti bent kažkokį verslą, bent vieną darbo vietą (sau pačiam),nuomonė gerokai pasikeis. Garantuoju.

Man 'širdies neskauda' kada verslininkas su savo (uždirbtais ar skolintais) daro ką tik nori, jeigu tik tai yra legalu. Tai tokie patys pinigai, kuriuos bet kuris pilietis gauna kaip atlyginimą arba skolinasi (iš kredito įstaigų, draugų, giminių ir t.t.), ir mes nesikišame kas kur kiek ir kaip tuos pinigus išleidžia. Jau esu pasimokęs ir nebedirbčiau mėgstančiam išgerti darbdaviui. Mano tėvas yra jau dvi įmonęs 'įsukęs', aš pats bandžiau savo verslą pradėti, bet viską kruopščiai apskaičiavęs nedrįsau — man tam dar trūksta patirties (čia aš pats taip manau). Idealiu atveju pradėčiau verslą su patyrusiu versle porininku, bet dar neradau tokio žmogaus, kuriuo taip pasitikėčiau ir jis pats manimi pasitikėtų + norėtų užsiimti bendra veikla. Grįžtant prie "tautinių verslininkų", padėtis Lietuvoje dar yra sąlyginai gera, ačiū užsienio kapitalui. Na praktiškai neturime verslo tradicijų (kai verslas paveldimas iš tėvų ar senelių), mūsų verslininkai (vietiniai, o ne grįžę iš emigracijos) dar neturi sąžiningo, skaidraus ir garbingo verslo patirties (na nebent patirtimi vadinsime Gariūnų periodą), konkurencija spaudžia čia ir dabar — nėra laiko mokytis, o klaidos skaudžiai kainuoja, pagaliau ir valstybės mokesčių politikos kūrėjai netrykšta kapitalizmo patirtimi (gimę ir užaugę sovietmečiu). Kai paskaitau 1990-1997 metų Lietuvos ekonominės politikos blaškymąsį, tai panašu į 'nuogos ir aklos vištos kudakavimą tarp dilgėlių' :D Tuo metu tik totaliai bukas stuobrys arba nepataisomas idealistas galėjo nevogti kad ir tiesiai iš biudžeto. Kokie naivūs turėjome būti 1988-1990 metais, tikėdamiesi, kad jau po 5-6 metų mūsų ekonomika pavys Švediją :D Pamenu, vienoje TV diskusijų laidoje žiūrovas paklausė valdininko kodėl LT tokie dideli mokesčiai, o šis atsakė, kad taip yra todėl, kad sąžiningi verslininkai moka už nesąžiningus. Tai pasakykite gerbiamieji, kodėl verslininkas turėtų būti toks durnas, kad mokėtų savo uždirbamus pinigėlius už save ir dar už mokesčių nemokantį konkurentą? Visada teigiau, kad aukšti mokečiai skatina lengvatų sistemos išvystymą, ir visa tai drauge skatina šešėlinį verslą ir korupciją. Šešėlinis verslas ne tik nemoka mokesčių, bet ir turi pagundą 'paragauti' nelegalios arba apribotos veiklos — alkoholis, tabakas, lošimai, narkotikai, ginklai, prostitucija ir t.t..
Dabar Jūs tikriausiai pagalvojote, kad aš kritikuoju Kubilių. Na nelabai. Aš sutinku su esamomis reformomis ir taip pat su mano algos apkarpymu — juk viskas mano šalies finansinio stabilumo labui, bet... Su griežta sąlyga, kad visa tai yra tik laikinai, iki kol tas stabilumas bus pasiektas ir BVP vėl akivaizdžiai ims stiebtis aukštyn.
P.S.: Perskaičiau jau dvi Donaldo Trampo knygas. Supratau, kad verslo 'darymas' — pragariškas darbas, reikalaujantis ne tik darbštumo, stropumo, įžvalgos, kapitalo, bet ir TALENTO. Ar visi tokį talentą turime?

praetor
2009.10.31, 02:17
Aš, pvz. niekaip nesuprantu, kodėl verslininkas gali važinėti savo bendrovės mašina, naudoti apyvartines lėšas, darbo jėgą savo privačiom reikmėm. Ir, dažnai, niekuo nerizikuoti, nes dažno UAB'o įstatinis yra vos 10000Lt (dar lygtais mažinti numatyta iki vos 1000Lt). Mano galva, bet kurio verslo tikslas - pelnas ir dividentai už įgyvendintas idėjas bei moralinis pasitenkinimas, o ne parazitavimas "nuchaltūrintais" mokesčiais ir finansinėmis machinacijomis. Jau nekalbu apie verslo dalyvavimą bendruomeniniame gyvenime.

Dėl to, kad sistema leidžia tam pačiam asmeniui būti ir steigėju/akcininku ir direktorium. O tada jau ką nori tą ir darai, visos "akcininkų demokratijos" gali būt pamirštamos. Tereik laikytis formalumų (pvz. dėl "akcininkų susirinkimo" ir jo priimamų sprendimų ir pan.).

O įstatinio kapitalo reikalavimas tai daugiau popierizmas nei, kad kokia kreditorių apsauga. Svarbu kiek ir kokio turto bendrovė turi, o ne koks įstatinis.

Gator
2009.10.31, 19:40
verslo tikslas - pelnas ir dividentai už įgyvendintas idėjas bei moralinis pasitenkinimas, o ne parazitavimas "nuchaltūrintais" mokesčiais

Nereikia pamirsti, kad tie nuchalturinti mokesciai yra tie, kuriuos tu pats savo verslo sukurimu ir vystymu uzdirbi valstybei. Tai yra jei tu nekurtum verslo tu moketum 0 pelno ir kitu mokesaciu, o jei kuri tave tiek apiplesineja, kad visiskai naturalu, kad tu nori nors truputi sumazinti ta mokesciu nasta.

Kitas pvz tarkim kokie nors freelance programuotojai, kurie teikia paslaugas uzsienieciams. As visiskai juos suprantu jei jie nenori moket valstybei jokiu mokesciu ir bando nuslept tas lesas. Jau vien tai, kad jie "importuoja" pinigus i Lietuva valstybei yra naudinga

Ametistas
2009.10.31, 19:49
Kai pats pabandysi sukurti bent kažkokį verslą, bent vieną darbo vietą (sau pačiam),nuomonė gerokai pasikeis. Garantuoju.Vis tik Lietuvoje yra verslininkų, kurie nebijo būti ne tik darbdaviu, bet ir draugu darbuotojui - švenčių proga sumoka priedus, keičiasi dovanomis, rūpinasi viso kolektyvo išvykomis. Čia priklauso tiek nuo įmonės dydžio, tiek nuo paties verslininko požiūrio ir jo asmeninių gebėjimų.

Eidvis
2009.11.01, 15:49
Vis tik Lietuvoje yra verslininkų, kurie nebijo būti ne tik darbdaviu, bet ir draugu darbuotojui - švenčių proga sumoka priedus, keičiasi dovanomis, rūpinasi viso kolektyvo išvykomis.

Įdomus palyginimas :) nemanau, kad draugai moka priedus arba rūpinasi viso kolektyvo išvykomis. O verslininkas yra tiek suinteresuotas priedais, švenčių organizavimu ir dovanomis, kiek tai pakels motyvaciją. Vieni verslininkai renkasi labiau motyvuoti dovanomis, sporto klubais ir t.t., kiti tiesiog didesniu atlyginimu, treti dar kitaip. Vieningo recepto nėra, tiesiog darbuotojai dažnai į darbdavį žiūri kaip į kažkokį niekšą ir tai natūralu, nes jie turi atsiskaityti jiems, o jeigu ko nors nepadaro, tai negi pripažins savo kalte? Savo kaltės niekas nepripažįsta- kad nėra duonos už ką nusipirkti, kalti yra darbdaviai, politikai, verslininkai, mokesčiai, kaimynai, bet tik ne mes patys :)

Sula
2009.11.02, 09:12
Nereikia pamirsti, kad tie nuchalturinti mokesciai yra tie, kuriuos tu pats savo verslo sukurimu ir vystymu uzdirbi valstybei.

Tai kuo aš "kvailesnis", kad sąžiningai moku visus mokesčius valstybei ir balansuoju ant ribos (beje ir aš nusuku - neatlygintinu darbu bendrovei), kai konkurentas turėdamas analogiškas rinkas ir apyvartas gyvena kaip inkstas taukuose. Ar tiesiog valstybei naudingesnis "gariūninis" biznis?

John
2009.11.03, 04:54
Hmm... idomu. Ar ne kazkuris is forumo tamstu (ar ne p. Analitikas? :)) prognozavo kazka panasaus?

China rushes towards a Japan-style bubble
http://www.ft.com/cms/s/0/39f61cb6-c818-11de-8ba8-00144feab49a.html
If China continues to follow the Japanese template, the end of the dollar peg will be the trigger event, setting off a Godzilla-sized credit binge. Why would China's rulers embark on a such a disastrous course? Because the alternative - unleashing deflationary forces stored up over years of mercantilist policies - would be too painful to contemplate. That was the choice made by Japanese policymakers, who had 100 years' experience of managing a quasi-capitalist economy.

This time the denouement would be one of the biggest bubbles in history, probably in scale and certainly in number of people involved. Could China weather the subsequent financial turmoil as stoically as Japan? It seems unlikely; at the least its ascent to global hegemony would suffer an interruption.

Idomu, idomu... :hm:

Analitikas PlėtRa
2009.11.03, 09:41
Kažką panašaus tikrai, atrodo, esu kontempliavęs.. :) Labai įdomu viskas, žiauriai įdomu.. Nuojauta kužda, kad dabartinė krizė buvo tik gėlytės palyginti su tais nuotykiais, kurie dar bus ateityje (tik klausimas kada?), ir kuriuos dar labiau įkvepia dabartinės monetarinės politikos.. Artimiausiu metu įdomiausia yra a) ima jaustis JAV commercial real estate paskolų defaultinimas, b) doleris kurion pusėn važiuos ir c) Kinijos burbulai ir nesveikai dideli valiutos rezervai ir jų likimas..

Gator
2009.11.03, 18:49
Tai kuo aš "kvailesnis", kad sąžiningai moku visus mokesčius valstybei ir balansuoju ant ribos (beje ir aš nusuku - neatlygintinu darbu bendrovei), kai konkurentas turėdamas analogiškas rinkas ir apyvartas gyvena kaip inkstas taukuose. Ar tiesiog valstybei naudingesnis "gariūninis" biznis?

Nekvailesnis, bet mokesciai yra ant tiek drakoniski, kad kartais tik ju vengdamas gali issilaikyt, aisku gaila saziningai mokanciu kai ju konkurentai nemoka dalies. Todel ir sakau, kad mokesciu mazinimas verslui turi buti prioritetinis darbas musu valdzios, deja jie to nelabai supranta, o vadovaujasi mastymu, kad kuo didesni mokesciai tuo daugiau pinigu surinksim. Deja, kad ne viskas taip parasta ir, kad dazniausiai taip nera mus moke jau 9 klasej mokykloje.
As pazistu ne viena zmogu, kuris uzsiima siokiu tokiu verslu, bet nesiryzta kurti bendroves, nes tada praktiskai nieko neuzdirbtu, arba eitu i minusa. Taip ir dideja seseline ekonomika

Valiukas
2009.11.03, 20:40
Ne nu bet tai irgi jūs juokingai mastot. Pavyzdėlis - ką aš turėčiau daryt? Tarkim, turiu UAB, esu PVM mokėtojas. Dirbu aš (direktorius) ir dar 2 darbininkai, tarkim. Man reikia automobilio, kurį naudosiu tiek darbui tiek asmeniniams reikalams. Ką siūlot man daryt? 1 variantas - išsimokėti sau 20.000 Lt atlyginimą "į rankas" ir dėl to sumokėti papildomai beveik 15.000 Lt mokesičų ir už tuos pinigus pirkti automobilį, AR 2 variantas - pirkti automobilį "ant įmonės", nurašyti šias išlaidas į veiklos sąnaudas, taip sumažinant pelno mokestį ir dar susigrąžinti PVM'ą. Rezultatas - sutaupyta daugiau nei 15.000 Lt mano paties uždirbtų pinigų ir turiu tą patį automobilį, kuriuo visiškai legaliai, nenusukdamas nei lito mokesčių galiu sau į sveikatą naudotis.
Dabar parodykit man bent vieną naivuolį, kuris rinksis pirmąjį variantą.
Klausimas ar darbuotojams mokėti oficialiai ar vokelyje - taip, diskutuotinas ir, aišku, vokelio atvejis nepriimtinas. Bet klausimas ar pirkti automobilį įmonės vardu ir juo naudotis asmeniniais reikalais - visiškai kitas reikalas.

Ametistas
2009.11.03, 21:58
Suplanuokite patys savo valstybės biudžetą

Finansų ministerija ir DELFI iki lapkričio 24 dienos siūlo skaitytojams pamėginti sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą – paskirstyti lėšas pagal pateiktoje lentelėje įvardintas biudžeto lėšomis finansuojamas sritis. (http://www.delfi.lt/news/economy/business/biudzetas-2010-suplanuokite-patys-savo-valstybes-biudzeta.d?id=25288497#a_emb_12572779589882_447)

delfi.lt

Lentelę, kurioje galite surašyt skaičius, rasite tame pačiame straipsnyje šiek tiek žemiau. Reikia nepamiršti, kad galima sumažinus asignavimą vienoje srityje, jį padidinti kitoje.

Wycka
2009.11.03, 22:23
Suplanuokite patys savo valstybės biudžetą

Finansų ministerija ir DELFI iki lapkričio 24 dienos siūlo skaitytojams pamėginti sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą – paskirstyti lėšas pagal pateiktoje lentelėje įvardintas biudžeto lėšomis finansuojamas sritis. (http://www.delfi.lt/news/economy/business/biudzetas-2010-suplanuokite-patys-savo-valstybes-biudzeta.d?id=25288497#a_emb_12572779589882_447)

delfi.lt

Lentelę, kurioje galite surašyt skaičius, rasite tame pačiame straipsnyje šiek tiek žemiau. Reikia nepamiršti, kad galima sumažinus asignavimą vienoje srityje, jį padidinti kitoje.

/\ Finansų ministerija ir premjeras pritrūko specialistų?
Sužaidžiau ir aš tą žaidimą. Pavyko 'sutaupyti' 821 mln. Lt, tačiau... Viską žymėjau 'ant greitųjų', iš dalies mano pasirinkimas priklausė nuo emocijų, nes bent paviršutiniškai įsigilinti į situaciją reikėtų ne mažiau 3h, o ir ne viskas detaliai pateikta, pvz neaišku kas slepiasi už pavadinimo "kitos programos". Labiausiai šokiravo, kad valstybės skolai aptarnauti kasmet išleidžiama ~1,5 mlrd. Lt; vadinasi, kasmet prarandame ~10proc. biudžeto pajamų. Na tokius procentus kokia JAV gali sau leisti, nes turi pasaulinę valiutą dolerį, na o mes net euro dar neturime...

rat
2009.11.03, 22:35
Ten kur kažkokios "Kitos" galima drąsiai 25 procentais kirst.
Daugiau praktinių patarimų. Kelių galima netaisyt, užpilt duobes žvyru. Šviesoforus išjungt, įdarbint reguliuotojus. Išjungt liftus. Įvest komendanto valandą nuo 23 iki 5 ryto ir "vyrubint" šviesas. Išvis išjungt lempas, įvest kaip senovės Londone apšvietėjo su deglu profesiją (susimoki litą kitą ir palydi iki kur reikia). Visiems išdirbusiems 40 valandų darbo savaitę mokėt 1000 litų į mėnesį. (Jei šeimoje du asmenys dirba ir abu registruoti toje pačioje Chruščiovkėj - alga po 750 Lt ir t.t.). Nepirkt kinų prekių ir neėst kinų restoranuose, kad nevažiuotų čia. Grąžint mirties bausmę ir praretint liaudies. Va, išlipau iš krizės.

Ametistas
2009.11.03, 22:46
/\ Finansų ministerija ir premjeras pritrūko specialistų?
Sužaidžiau ir aš tą žaidimą. Pavyko 'sutaupyti' 821 mln. Lt, tačiau... Viską žymėjau 'ant greitųjų', iš dalies mano pasirinkimas priklausė nuo emocijų, nes bent paviršutiniškai įsigilinti į situaciją reikėtų ne mažiau 3h, o ir ne viskas detaliai pateikta, pvz neaišku kas slepiasi už pavadinimo "kitos programos". Labiausiai šokiravo, kad valstybės skolai aptarnauti kasmet išleidžiama ~1,5 mlrd. Lt; vadinasi, kasmet prarandame ~10proc. biudžeto pajamų. Na tokius procentus kokia JAV gali sau leisti, nes turi pasaulinę valiutą dolerį, na o mes net euro dar neturime...Labai nepatiko man tavo toks požiūris. Aš kaip tik apsidžiaugiau, kad tai yra bent toks mažas žingsnelis, kai į valstybės valdymą įtraukiama visuomenė. Nesvarbu, atsižvelgs ar neatsižvelgs į žmonių nuomonę, bet esmė, kad žmonėms parodoma kaip sunku suplanuoti metų valstybės biudžetą.Ten kur kažkokios "Kitos" galima drąsiai 25 procentais kirst.
Daugiau praktinių patarimų. Kelių galima netaisyt, užpilt duobes žvyru. Šviesoforus išjungt, įdarbint reguliuotojus. Išjungt liftus. Įvest komendanto valandą nuo 23 iki 5 ryto ir "vyrubint" šviesas. Išvis išjungt lempas, įvest kaip senovės Londone apšvietėjo su deglu profesiją (susimoki litą kitą ir palydi iki kur reikia). Visiems išdirbusiems 40 valandų darbo savaitę mokėt 1000 litų į mėnesį. (Jei šeimoje du asmenys dirba ir abu registruoti toje pačioje Chruščiovkėj - alga po 750 Lt ir t.t.). Nepirkt kinų prekių ir neėst kinų restoranuose, kad nevažiuotų čia. Grąžint mirties bausmę ir praretint liaudies. Va, išlipau iš krizės.Manu esi per daug drastiškas, impulsyvus ir linkęs į prorusišką valdymo formą. Nesutinku su tavo mintimis.

rat
2009.11.03, 22:53
Kai dalintis ES pinigus ar kitokius pinigus, tai visuomenė neįtraukiama :D Arba koks Salamakakinas su Lexus nepavėžina, nors visiškai užtektų ir Skoda.

Wycka
2009.11.03, 22:58
Labai nepatiko man tavo toks požiūris. Aš kaip tik apsidžiaugiau, kad tai yra bent toks mažas žingsnelis, kai į valstybės valdymą įtraukiama visuomenė. Nesvarbu, atsižvelgs ar neatsižvelgs į žmonių nuomonę, bet esmė, kad žmonėms parodoma kaip sunku suplanuoti metų valstybės biudžetą.

Pala pala, LR Konstitucija numato daug kitokių būdų kaip įtraukti visuomenę į valstybės valdymą: teisė rinkti valdžios atstovus, teisė būti išrinktam, peticijų teisė, teisė į neginkluotus susirinkimus, žodžio, įsitikinimų ir sąžinės laisvė, teisė rinkti ir skleisti informaciją (jeigu tai nėra šmeižtas ir nesusiję su kito asmens privačiu gyvenimu) ir t.t.; kitas klausimas kiek tuo yra pasinaudojama. Šitą projektą vertinu kaip pažintinį-edukacinį, iš dalies net PR, nes čia panašiai kaip paklausti 'kiek pinigų kitąmet skirsime puslaidininkų fizikos/lazerinių technologijų mokslo plėtrai finansuoti'. Ne specialistas išreikš nebent emocijomis paremtą sprendimą, o vat štai klausimui 'kiek kitąmet dirbs kiemsargiai ir kiek jiems mokėsime' gausime tūkstančius 'kompetetingų specialistų' atsakymų. Aišku, bendravimas su visuomene yra gerai, bet čia būtų pakakę tik išsamios ir aiškios informacijos, o nuomonę pareikšti patikėta ekonomikos ir politikos mokslų dėstytojams. studentams ir patiems ekonomistams, nes iš jų galima tikėtis argumentuoto požiūrio. Dar kartą pasikartosiu — šią iniciatyvą vertinu teigiamai, tik tai yra pernelyg naivu.

Ametistas
2009.11.03, 23:09
Aišku, kad naivu, bet visgi kažkas daroma. Kita vertus, tai gali būti tiesiog Finansų ministerijos bandymas susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą ir pasikelti ministerijai savo reitingus ir manau tai labiausia tikėtinas scenarijus.
O žmonės, pildydami tą anketą, tikrai gali būti neobjektyvūs, bet iš kitos pusės, ministerija bent jau žinos, ko žmonės tikisi ir, vėlgi, galės numatyti visuomenės reakciją po metinio biudžeto projekto pateikimo. Tai ministerijos savotiška apklausa. Iš esmės tau pritariu, tik pirmasis tavo komentaras mano buvo nesuprastas.

rat
2009.11.03, 23:16
Manu esi per daug drastiškas, impulsyvus ir linkęs į prorusišką valdymo formą. Nesutinku su tavo mintimis.
Kodėl drastiškas, valdymo aparatas švaistūniškas buvo/yra, tik niekam nerūpėjo, kol turėjo už ką paėst ir paskolas mokėt.

Siekdami sumažinti biudžeto deficitą ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kuriuos mokesčius didintumėte?
Labai įdomu, iš kur tie durniai mokesčius surinks? Retorinis klausimas.

Beje, gal kas žino, kiek visokie atašė ir jų antrosios pusės gauna? Čia jau ne retorinis klausimas.

Ametistas
2009.11.03, 23:26
Kodėl drastiškas, valdymo aparatas švaistūniškas buvo/yra, tik niekam nerūpėjo, kol turėjo už ką paėst ir paskolas mokėt.
Labai įdomu, iš kur tie durniai mokesčius surinks? Retorinis klausimas.Kaip iš ko? Iš atlyginimų. Pvz., aš biudžeto projekte padariau daugmaž taip: programoms asignavimą kirpau nuo 1 iki 30 proc.; ekonomikos skatinimo ir ūkio augimo programoms asignavimą pakėliau 20-30 proc., atlyginimams asignavimą pakėliau 10-15 proc. Smarkiai mažinau asignavimą bendrosioms valstybės paslaugoms. Ir dar liko 18 mln. Lt :)
Taigi jei algos nėra mažinamos, didinamas asignavimas ekonomikos skatinimui, tikėtina, kad ūkis negrims dar žemiau. Šiaip manau reikėtų dar padidinti akcizą alkoholiui ir tabakui. 5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc., sumažinus biudžete asignavimą kai kurioms sritims (pasilikus rezervinių lėšų pirmiesiems ketvirčiams).

rat
2009.11.03, 23:30
Kas ir iš ko mokės mokesčius, jei firmoms nėra užsakymų, ir atleidžiami žmonės? Čia gali skirstyt ką nori ir kaip nori. Bus kiauras biudžetas su neaiškaus plauko bevertėm programom skambiais pavadinimais.

Wycka
2009.11.03, 23:31
Šiaip manau reikėtų dar padidinti akcizą alkoholiui ir tabakui.

Pritariu, nors neramu, kad padidės kontrabanda, kurios žala bus didesnė nei surinktų akcizo mokesčių padidinimo skirtumas.

5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc.

Labai gerai, kad pradedi šią diskusiją. Taigi išsiaiškinam — KODĖL?

Ametistas
2009.11.03, 23:37
Kas ir iš ko mokės mokesčius, jei firmoms nėra užsakymų, ir atleidžiami žmonės?Čia kaip užburtas ratas. Nesu ekonomistas, bet aišku viena - politika nėra visagalė, nes ekonomika veikia ir savieiga. Tai net kai kurie valstybės sprendimai gali būti, gali jų ir nebūti - ekonomikoje rezultatas būtų panašus.

Ekonomikai paskatinti reikalingas impulsas, jei būtų smarkiau apkarpomas kitų metų biudžetas (neliečiant pašalpų ir algų) ir būtų sumažintas PVM, na gerai, iki 15 proc., tada gal ir būtų galima ko nors pasiekti. Bet kas atsitiktų, jei sumažinus PVM, atsivertų biudžete dar didesnė skylė, nes tą kapitalą verslas pasiliktų sau, o ne sumokėtų kaip mokesčius? Gal verslas net nekurtų naujų darbo vietų...

Į tavo klausimą vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes visada yra rizikos faktoriai ir turbūt tik kompetentingi ekonomistai galėtų išdrįsti siūlyti ir spėlioti - kaip šiuo metu ir daroma TV laidose.Labai gerai, kad pradedi šią diskusiją. Taigi išsiaiškinam — KODĖL?Man asmeniškai įdomu paspėlioti ir pasvarstyti galimus variantus, siekiant iškopti iš biudžeto deficito. Nebijau nusišnekėti, nes turiu tik labai bazinius ekonomikos pagrindus, įgytus tik vidurinėje mokykloje (na dar šiek tiek pagilintos žinios universitete).

tivoli
2009.11.03, 23:54
Koks impulsas? Ką kalbat? Pažiūrėkit į Obamos "stimulus project" kaip veikia po abejotinu public-private skėčiu, t.y. tiksliau veikia sunkiai - o ateities kartos turės ryti šią piliulę (tikriausiai su infliacija tolimoje ateityje)... Skirti asignavimus privačiam kapitalui? Pf... pažiūrėkit į depresinį Detroitą ir "Stambųjį trejetą", Mičigano ir JAV federalinės milijoniniai asginavimai neišgelbėjo GM, o "šalpa" buvo suteikiama pratiškai nuo 8 dešimtmečio... Viskas galbūt gražiai veikia teoriniam modeliukyje ir modulių kūrime, bet asignavimas nėra išeitis; kam remti "paliegelius"?

Ametistas
2009.11.03, 23:59
Koks impulsas? Ką kalbat? Pažiūrėkit į Obamos "stimulus project" kaip veikia po abejotinu public-private skėčiu, t.y. tiksliau veikia sunkiai - o ateities kartos turės ryti šią piliulę (tikriausiai su infliacija tolimoje ateityje)... Skirti asignavimus privačiam kapitalui? Pf... pažiūrėkit į depresinį Detroitą ir "Stambųjį trejetą", Mičigano ir JAV federalinės milijoniniai asginavimai neišgelbėjo GM, o "šalpa" buvo suteikiama pratiškai nuo 8 dešimtmečio... Viskas galbūt gražiai veikia teoriniam modeliukyje ir modulių kūrime, bet asignavimas nėra išeitis; kam remti "paliegelius"?Asignavimas nėra lygu šelpimas. Biudžetas be asignavimo neegzistuotų. Tuomet įdomu išklausyti tavo nuomonę, kaip tu siūlytum koreguoti šalies finansus, kad būtų pasiektas ūkio augimas ir būtų kuo labiau išvengtas bedarbių augimas.

Analitikas PlėtRa
2009.11.04, 00:10
Žinot, ką man primena šitas "pasidaryk pats biudžetą" reikalas? Ogi komunizmą, kur kiekviena melžėja, anot didžiojo vado, gali valdyti valstybę.. :D kaip mes savo kailiu patiriame jau 20 metų, tai toli gražu ne taip, net ir ne melžėjoms, o statybininkams, fizikams ir pilotams nesiseka.. o čia dabar kad delfi komentatoriai valstybės biudžetą sudarinėja, nu tai atsiprašau, PR akcija, bet labai apgailėtina, niekur nevedanti ir netgi dar labiau kiršinanti visuomenę (tam duosiu, o tam ne, tas ir taip gerai gyvena).. galų gale, biudžetas yra toks sudėtingas reikalas, su tiek daug apribojimų.. kad simcity variantas, kur sukliksi procentukus į tam tikrą grafą, tai čia absoliutus profaniškumas ir jo skatinimas.. Aišku, o ko norėt, per tuos 20 metų valdymo profesionalų taip ir neatsirado.. nežinau, kaip Jums, bet man atrodo, kad dabartiniai valdantieji daugeliu prasmių (didžiausias demaršas ir lašas taurėje - flirtas su Upaspsicho šutve, kurią prieš rinkimus laidojo kaip "jau su šitais tai į koaliciją niekad") jau baigia išnaudoti savo tautos pasitikėjimo limitą.. tragedija tik tame, kad kiti dar blogesni..

Wycka
2009.11.04, 00:13
5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc.

Labai gerai, kad pradedi šią diskusiją. Taigi išsiaiškinam — KODĖL?

Man asmeniškai įdomu paspėlioti ir pasvarstyti galimus variantus, siekiant iškopti iš biudžeto deficito. Nebijau nusišnekėti, nes turiu tik labai bazinius ekonomikos pagrindus, įgytus tik vidurinėje mokykloje (na dar šiek tiek pagilintos žinios universitete).

Na gerai, tada aš pradedu. Kviečiu kuo daugiau forumiečių įsijungti į šią diskusiją, siekiant nepaversti diskusijos tik dialogu :)
Kuo skiriasi PVM nuo pelno mokesčio? Vartotojui daug kuo, o štai verslui — nedaug. Manau logiška, kad jeigu yra pelno mokestis, turėtų būti ir nuostolio mokestis, tik pastarąjį jau turėtų mokėti valstybė ;)
Verslui pelno mokestis skiriasi nuo PVM tik tuo, kad PVM nors ir netiesiogiai verslas sumoka nepriklausomai nuo veiklos pelningumo, o štai pelno mokestį — tik gavus audituotą pelną. Čia iškyla klausimas — kam tas mokestis reikalingas? Aš manau, kad ekonomiškai jis yra daugiau žalingas, o vat politiškai — daugiau naudingas. Vat jeigu užsiimdamas verslu sumokėjai algas personalui, komunalines paslaugas, atsiskaitei su tiekėjais ir tarpininkais, pagaliau sumokėjai mokesčius valstybei (tą patį PVM ir dar keliolika kitų mokesčių) ir vis tiek gavai pelno — tu dar papildomai 15proc. privalai atseikėti valstybei, ir už ką? Už tai, kad buvai protingesnis, darbštesnis ir įžvalgesnis už konkurentus, kurie patyrė nuostolių? Visa tai tik sąlygoja pelno slėpimą/dirbtinį mažinimą; taigi ekonomiškai šis mokestis nenaudingas. Tačiau jei valstybė tarkim įveda 0 pelno mokesčio tarifą, t.y. jį panaikina? Gręsia profsąjungų mitingai ir gal net tų profsąjungų inspiruoti streikai, esą valstybė rūpinasi tik verslu ir pamiršta darbuotoją. Nediskutuokime, kas tam darbuotojui neleidžia susirasti daugiau mokančio darbdavio arba pačiam imtis verslo, tačiau nors ir trumpalaikė suirutė nėra gerai nei verslui, nei valstybės finansams. Taigi valdžia yra tarsi tarp kūjo ir priekalo — reikia atsižvelgti į visų pusių interesus.
Ką aš siūlau? Paaiškinsiu kaip mėgėjas, paprastais žodžiais ir be specialių terminų. Įvedamas 10proc. pelno mokesčio tarifas, tačiau 1/5 to mokesčio dalis (t.y. 2proc) yra grąžinama toms privataus kapitalo įmonėms, kuriose per einamuosius (mokestinius) metus nebuvo fiksuota jokų finansinių ar darbo apskaitos pažeidimų; kurios daugiau kaip pusę savo produkcijos eksportuoja (tiesiogiai ar per tarpininkus) arba gamina produkciją/teikia paslaugas, kurios daugiau kaip 2/5 Lietuvos rinkos sudaro importinės prekės ar paslaugos (pvz jūrų, oro transportas); taip pat įmonė nėra monopolininkė Lietuvos rinkoje (užima mažiau kaip 1/3 rinkos). Vadinasi, susigrąžinti pelno mokesčio permoką negalės tokios įmonės kaip VP Market, Švyturys-Utenos alus ir pan.. Šita 1/5 pelno mokesčio dalis grąžinama ne vėliau kaip po 12 mėn.; t.y. valstybė iš sąžiningų nemonopolininkių įmonių savotiškai pasiskolina dalį pinigų be palūkanų. jei per tą laiką paaiškėja įmonės padaryti pažeidimai, permoka nebegrąžinama. Siekiant užkirsti kelią valstybės savivalei, kai permokos negrąžinamos ilgesniam laikui negu susitarta, motyvuojant lėšų trūkumu ir pan., laiku mokečius mokanti įmonė gauna teisę sustabdyti pelno mokesčio mokėjimą tol, kol valstybė negrąžins permokos.
Taigi esmė tokia, o visa kita — jau detalės.
PVM yra mažesnė neteisybė, nes dėl šio mokesčio pakeitimo vienodai laimi/nukenčia ir verslas, ir darbuotojai, todėl jį paprasčiau ir ne taip skausminga kaitalioti.
Laukiu kontrargumentų :)

Lettered
2009.11.04, 00:21
Aišku, o ko norėt, per tuos 20 metų valdymo profesionalų taip ir neatsirado..

Profesionalai į politiką ir nelenda.

tivoli
2009.11.04, 00:21
Asignavimas nėra lygu šelpimas. Biudžetas be asignavimo neegzistuotų. Tuomet įdomu išklausyti tavo nuomonę, kaip tu siūlytum koreguoti šalies finansus, kad būtų pasiektas ūkio augimas ir būtų kuo labiau išvengtas bedarbių augimas.

Manau krizės laikais kalbėti apie augimą yra mažų mažiausiai nepadoru :) Juolab, kad pagrindinės eksporto rinkos atsigauti pradeda (ir dar didelis klausimas ar tikrai šios atsigauna realiai).

Jei ką kalbu apie šiais laikais skambančią jau populistišką frazę - "private-public synergy/relationship". Joks ilgesnio laikotarpio asignavimas nepadės, kol pati rinka neišsivalys ir neatsigaus; o pripumpuoti papildomų lėšų gali, kuomet šių turi. O mes jų turime?

Taip fiskalinė dalis yra atskiriama nuo ekonominės, ir "for the sake of litas" reikia susitvarkyti savo savo einamąsias sąskaitas, bet nereikia pamiršti tarpusavio koreliacijos tarp fiskalinės ir ekonominės dalies. Tad kol pastaroji neatsigaus, tai mano manymu tėra mėtymas lėšų ilgoje perspektyvoje, kuomet net einamoji sąskaita nėra sutvarkyta. Tad ir kaip ciniškai skambės, bet kol drastiškai neapsivalys rinka su to išplaukiančiom pasėkmėm (kaip bedarbiai), tol jokio augimo impulsais nepasieksi. Tokia ta auksinė taisyklė po tų krizių: ar žiūrėsi į naftos krizę vakaruose, ar Pietų ir Pietryčių Azijos krachą, ar Švedijos NT sprogimą, ar "dot com" burbulo sprogimą - pirma apsivalo rinka, visi išsilaižo žaizdas ilgai ir nuobodžiai (kartais per dešimtmetį)- o tada ir apie augimą galima kalbėti. O šiaip mokesčiai yra tas konstruktyvesnis svertas.

Wycka
2009.11.04, 00:24
Tuomet įdomu išklausyti tavo nuomonę, kaip tu siūlytum koreguoti šalies finansus, kad būtų pasiektas ūkio augimas ir būtų kuo labiau išvengtas bedarbių augimas.

Aš manau, kad svarbiausia yra išsaugoti esamas darbo vietas. Tada nereikėtų nei bedarbio pašalpų, nei perkvalifikavimo kursų (kurie didžiąją dalimi atliekami tik dėl 'popieriuko'), ir darbuotojas nepraras darbinių įgūdžių ir t.t.. darbo biržos mokama bedarbio pašalpa — tai krosnies kūrenimas banknotais. Jau verčiau tais pinigais remti darbdavius, kad šie būtų suinteresuoti iš paskutiniųjų išlaikyti esamus darbuotojus/darbo vietas. Pvz.: mokėti dalį bedarbio pašalpos ne buvusiam darbuotojui, kuris sėdi be darbo, o jo darbdaviui už tai, kad vis dar neatleidžia šio darbuotojo. Kitas dalykas, kaip tai padaryti/sistema. Turiu minčių apie tai, bet ar kam nors tai bus įdomu 0.30h?

index
2009.11.04, 00:28
Kaip iš ko? Iš atlyginimų. Pvz., aš biudžeto projekte padariau daugmaž taip: programoms asignavimą kirpau nuo 1 iki 30 proc.; ekonomikos skatinimo ir ūkio augimo programoms asignavimą pakėliau 20-30 proc., atlyginimams asignavimą pakėliau 10-15 proc. Smarkiai mažinau asignavimą bendrosioms valstybės paslaugoms. Ir dar liko 18 mln. Lt :)
Taigi jei algos nėra mažinamos, didinamas asignavimas ekonomikos skatinimui, tikėtina, kad ūkis negrims dar žemiau. Šiaip manau reikėtų dar padidinti akcizą alkoholiui ir tabakui. 5 proc. (kaip planuojama) mažinti pelno mokestį manau nėra geras sprendimas - geriau pelno mokestį palikti, koks yra, bet PVM sumažinti iki 18 proc. O jei įmanoma, iki 16 proc., sumažinus biudžete asignavimą kai kurioms sritims (pasilikus rezervinių lėšų pirmiesiems ketvirčiams).

PVM'o mažinimas naudos greičiausiai daug neduotų, nes kainos greičiausiai daug nemažėtų ir vartojimas ženkliai nepakiltų. Verslas būtų linkęs sutaupytą PVM'ą pasilikti sau, o netgi šiek tiek sumažėjus kainoms (kas dabar ir natūraliai šiek tiek vyksta) ženkliai padidinti vartojimo paprasčiausiai nebūtų iš ko. Daugiau naudos, manau, būtų bent šiek tiek sumažinus GPM'ą, nes tada, galbūt, būtų bent šiek tiek sumažintas šešėlis ir jo surinkimas bent kažkiek padidėtų (O taip pat atpigtų darbuotojų išlaikymas = mažiau bedarbių). Taip pat galbūt reiktų šiek tiek padidinti pelno mokęstį (ir nustatyti nulinį mokęsti Lietuvoje reinvestuojamam pelnui). Ir dar greičiau įvesti progresinius mokesčius (kurie išlaiko aukštesnį BVP lygį). O kirsti daugiausiai reiktų per neesmines programas (karinius pirkimus, neprioritetines statybas, restauravimus, o taip pat stambinti įstaigas, taip mažinant valdymo aparatą).

c2h5oh
2009.11.04, 09:06
Žinot, ką man primena šitas "pasidaryk pats biudžetą" reikalas? Ogi komunizmą, kur kiekviena melžėja, anot didžiojo vado, gali valdyti valstybę.. :D

nu plem, ar visai sublūdot - koks dar komunizmas, visuomenės įtraukimas į valdymą? :durnas?

Čia gi elementarus kompiuterinis žaidimas (tokio pat stiliaus kaip pvz "Football manager", "Rock band", "Simcity" arba "Civilization"), supaprastintai imituojantis tikrovę.

Vienintelė nauda iš tokio žaidimo (neskaitant pramogos) - kad žaidėjai įgis bet paviršutinišką supratimą, kas tai yra valstybės biudžetas ir su kuo jis valgomas.

Sula
2009.11.04, 11:09
Bet klausimas ar pirkti automobilį įmonės vardu ir juo naudotis asmeniniais reikalais - visiškai kitas reikalas.

Naudoju trečią variantą :) Automobilis pirktas iš savo santaupų savo vardu. Irgi "vargo" variantas - paprasčiausiai bendrovė negali sau leisti išimti iš apyvartos 30000-40000Lt. Apie lizingą tokioj situacijoj irgi nešneku...
Štai ir pavyzdys, kai valstybė iš biedno paėmė ir PVM, ir GPM ir Sodros mokesčių, o turtuolis to gali sau leist nemokėti.

praetor
2009.11.04, 16:11
Naudoju trečią variantą :) Automobilis pirktas iš savo santaupų savo vardu. Irgi "vargo" variantas - paprasčiausiai bendrovė negali sau leisti išimti iš apyvartos 30000-40000Lt. Apie lizingą tokioj situacijoj irgi nešneku...
Štai ir pavyzdys, kai valstybė iš biedno paėmė ir PVM, ir GPM ir Sodros mokesčių, o turtuolis to gali sau leist nemokėti.

O kaip akcininkas kredituot bendrovės negalėjai ir tada pirkt?

Sula
2009.11.04, 16:59
O kaip akcininkas kredituot bendrovės negalėjai ir tada pirkt?

Nelabai išeina, yra ir kiti akcininikai, interesai. Bendrovė nėra pseudo individuali įmonė.
Čia jau šiek tiek off-topic'as išeina. Esmė ta, kad mažiems ir sąžiningiems keleriopai sunkiau. Ūkio ministras žadėjo verslo skatinimo programą, kol kas jam gaunasi atvirkščiai...

Valiukas
2009.11.04, 19:22
Nelabai išeina, yra ir kiti akcininikai, interesai. Bendrovė nėra pseudo individuali įmonė.
Čia jau šiek tiek off-topic'as išeina. Esmė ta, kad mažiems ir sąžiningiems keleriopai sunkiau. Ūkio ministras žadėjo verslo skatinimo programą, kol kas jam gaunasi atvirkščiai...

Ne mažiems ir sąžiningiems, bet mažiems ir biedniems - kalbėkim teisingais terminais. Jei didelis gali iš kasos pasiimt 150.000 Lt naujam Lexus'ui, tai mažas lygiai taip pat gali pasiimt 1,500 Lt senam Golfui ir pirkt jį tokiom pat sąlygom (nu, PVM'o gal jau čia nepritaupysi, bet visa kita bus tas pats). O jei neturi pinigų, tai gali būt sąžiningas ar nesąžiningas iki negaliu, vis tiek nieko nepadarysi :) Tavo atveju būtent taip ir buvo, kaip suprantu :)

Wycka
2009.11.04, 22:40
Lietuviai į Lenkiją, o latviai į Lietuvą :D

Lietuviai pirkėjus atsiveža iš Latvijos (http://www.delfi.lt/news/economy/business/lietuviai-pirkejus-atsiveza-is-latvijos.d?id=25313571)

Kol kaimyninėje šalyje nė vienas „Akropolis“ dar neiškilo, Latvijos pirkėjai gundomi atvykti į Lietuvos prekybos centrus. Jiems netgi organizuojamos specialios apsipirkimo kelionės. Ir nors ekspertai garsiai skalambija apie Latvijai gresiantį bankrotą, keliaujančiųjų apsipirkti į Lietuvą netrūksta, rašo „Lietuvos rytas”.
Kauno „Akropolis“ tokį neįprastą rinkodaros būdą sumąstė bendradarbiaudamas su viena Latvijos leidykla, leidžiančia populiariausią šioje šalyje laikraštį rusų kalba „Vesti segodnia“. Kiekvienam prenumeratoriui šįmet nuspręsta įteikti dovaną – nemokamą kelionę į Kauną.
Šiauliuose veikiantį išparduotuvių centrą „Bruklinas“ bei du Panevėžio „Babilonus“ valdanti bendrovė „Ogmios Real Estate“ neslepia, kad latviai – itin geidžiami klientai. Panevėžyje latviai sudaro apie 15 proc., Šiauliuose – net 20 proc. pirkėjų.

Wycka
2009.11.04, 23:57
Estai jau žino, kaip įsives eurą (http://www.delfi.lt/news/economy/business/estai-jau-zino-kaip-isives-eura.d?id=25370379)

Estijos finansų ministerija parengė ir suderinimui pateikė euro įvedimo šalyje įstatymo projektą. Projekte numatyta, jog pereinamasis keitimo laikotarpis nebus taikomas sąskaitoms kronomis, ūkinės veiklos atsiskaitymams ir sutartiniams santykiams.
Dvi savaites nuo euro įvedimo šalyje atsiskaitymai grynaisiais bus galimi tiek kronomis, tiek ir eurais.
Visi šalyje veikiantys komerciniai bankai kronas į eurus keis šešis mėnesius nuo perėjimo prie euro datos centrinio banko nustatytu kursu, šios paslaugos neapmokestindami. Tokią keitimo tvarką ketinama pradėti taikyti likus vienam mėnesiui iki euro įvedimo. Visuose šalyje veikiančiuose bankomatuose ne vėliau kaip po 48 valandų nuo euro įvedimo momento bus išduodami tik eurai.
Estija tikisi eurą įsivesti 2011-ųjų sausio 1-ąją. Primename, kad pagal Europos Komisijos prognozę, Lietuva ir Latvija nesugebės įsivesti euro 2011 m. — tam trukdys per didelis biudžeto deficitas. Tuo tarpu prognozės dėl Estijos — optimistinės.

Ametistas
2009.11.04, 23:59
Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

tivoli
2009.11.05, 00:11
Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Aš kažką praleidau gal, bet kada toks susitarimas ar deklaracija buvo pasiekti? Juk, net kai Lietuva buvo arti euro įsivedimo, nebuvo jokio monetarinio solidarumo - ir iš principo būti negali, jei neatitinki realių ECB kriterijų. Gal kažką praleidau? :?

Ametistas
2009.11.05, 00:19
Aš kažką praleidau gal, bet kada toks susitarimas ar deklaracija buvo pasiekti? Juk, net kai Lietuva buvo arti euro įsivedimo, nebuvo jokio monetarinio solidarumo - ir iš principo būti negali, jei neatitinki realių ECB kriterijų. Gal kažką praleidau? :?Manau tai buvo ne kažkoks raštiškas susitarimas, bet solidarus susitarimas tarp ankstesnių valstybių valdžių. Per google neradau konkrečios informacijos. Gal kas nors pamena, kai maždaug 2005-2007 m. apie tai kalbėjo per žinias?

Eimantas
2009.11.05, 00:28
O tai didelis mums skirtumas kartu ar ne?

tivoli
2009.11.05, 00:33
Manau tai buvo ne kažkoks raštiškas susitarimas, bet solidarus susitarimas tarp ankstesnių valstybių valdžių. Per google neradau konkrečios informacijos. Gal kas nors pamena, kai maždaug 2005-2007 m. apie tai kalbėjo per žinias?

Manau tai buvo eurokratams ir baltokratams skirta skambi populistinė frazė, kai ekonomika augo ir įsivesti eurą pražiopsojo tiek Estija, tiek Lietuva....Nes kitu atveju, tai tada iš kur logika tokia? Joks solidarumas čia negali būti, jeigu neatitinki Maastrichto; juk nelauksi kol kaimynės susireguliuos savo monetarinę politiką dėl kažkokio simbolinio žingsnio. Ypač kai euras tampa gelbėjimosi ratu fiskaliniuose reikaluose krizės metu.

Nes vardan solidarumo, kol sulauksi dviejų "padrūškių", kad visos trys prisijungto prie klubo, trečioji rizikuoja, jog pačios "dressing code" neatitiks uždaro klubo reikalavimų laikui atėjus - tai taip liks visos trys prie paradinių durų, arba gudresnės dvi pasiųs trečią velniop prie įėjimo :D

Berliner
2009.11.05, 06:45
Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Na tikrai tokio dalyko nepamenu ir net nesuprantu, ką jis duotų Baltijos šalims. Juk Baltijos šalys yra atskiros ir pakankamai skirtingos. Šiaip reikia pasidžiaugti Estijos ambicijomis ir palinkėti jai sėkmės. Tikrai nematau jiems prasmės laukti kol mes atitiksim kriterijus.

c2h5oh
2009.11.05, 13:43
Va tau ir bendras Baltijos šalių susitarimas - šuniui ant uodegos. Juk Baltijos šalys yra susitarusios, kad eurą įsives vienu metu.

Tokio susitarimo nebuvo. 2006 metais estai ir latviai įsivesti euro net nepretendavo (tada, kai Lietuvai pritrūko 0,1% iki kriterijaus atitikimo).

O beje, tas pranešimas "Estai jau žino, kaip įsives eurą" yra niekinis. Estijoje priimtas įstatymas, kuris reguliuoja pačią įvedimo procedūrą - t.y. kaip bus perskaičiuotos kainos, kaip bus keičiami banknotai, nominuojamos sąskaitos, kiek laiko kursuos kronos ir eurai kartu, kaip bus galima pasikeisti kronas į eurus vėliau, kiek laiko bus privaloma nurodyti kainas kronomis ir eurais, ir panašios technikalijos. Neabejoju, kad analogiškas įstatymas seniai jau guli pas Šarkiną stalčiuje (o gal net buvo priimtas 2006?).

Pagrindinis klausimas - kada Estija atitiks kriterijus ir kaip tai bus pasiekta. O šitas įstatymas yra ne apie tai.

Wycka
2009.11.05, 16:35
Britai ekonomikai skatinti atspausdins dar 25 mlrd. svarų :| (http://www.delfi.lt/news/economy/business/britai-ekonomikai-skatinti-atspausdins-dar-25-mlrd-svaru.d?id=25411331)

Anglijos bankas nusprendė ekonomikai skirti papildomus 25 milijardus svarų (96,4 milijardo litų), vykdant pinigų spausdinimo programą, praneša BBC. Jau aštuntąjį mėnesį iš eilės jie išlaiko nepakitusias palūkanų normas – 0,5 proc.
Bankas programai jau išleido 175 milijardus svarų (674,7 milijardo litų). Jos metu spausdinami pinigai, skirti turto pirkimui iš bankų ir kitų bendrovių, siekiant stimuliuoti ekonomiką.
Anglijos banko teigimu, papildomi 25 milijardai svarų (96,4 milijardo litų) bus išleisti per ateinančius tris mėnesius. Tai rodo, kad sulėtėjo banko lėšų skyrimas ekonomikai. Per praėjusius tris mėnesius jis išleido 50 milijardų svarų (192,8 milijardo svarų). Verslo grupės pritarė šiam papildymui, teigdamos, kad be šių lėšų galėtų kilti pavojus, kad ekonominis augimas sulėtės.

Lietuva litų nespaudins?

kaskas
2009.11.05, 16:53
Kiek girdejau ES neleidzia mums kazkokiais istatymais...

Wycka
2009.11.05, 16:55
Kiek girdejau ES neleidzia mums kazkokiais istatymais...

O britai "lygesni už lygius"? :D

blitz
2009.11.05, 16:56
Tai reikšų neišvengiamą LTL devaluaciją.

Sula
2009.11.05, 17:05
Lietuva litų nespaudins?

Taigi spausdina, bet tik tiek, kol perkami/padengiami 1EUR ekvivalentu už 3.4528 LTL. Rodos taip :|

Eidvis
2009.11.05, 20:05
Lietuvos bankas pagerino BVP ir nedarbo prognozes, tačiau atsigavimą vertina atsargiai

Lietuvos bankas (LB) ketvirtadienį paskelbė, kad, vertinant paskutiniuos BVP rezultatus, galima teigti, jog šalis pasiekė lūžio tašką ir pradeda atsigauti, tačiau atsigavimą vertina atsargiai.

„Nors šalies ūkyje matyti stabilizavimosi ženklų, duomenų rodomas ekonomikos atsigavimas kol kas vertintinas atsargiai“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame LB pranešime.

Bankas pagerino BVP prognozes – šiais metais šalies ekonomika trauksis 14,3 proc., o 2010 m. 1,5 proc. Kuomet liepą prognozavo, kad BVP šiemet mažės 19,3 proc., o kitąmet – 5,2 proc.

Optimistiškiau žvelgiama ir į nedarbą – metų gale jis sieks 13,9 proc. (ankstesnė prognozė – 15,7 proc.), o 2010 m. – 17,7 proc. (ankstesnė prognozė 19,3 proc.).


Na, išties reikia pasidžiaugti, kad pagaliau kažkas savo prognozę koreguoją į teigiamą, o ne į neigiamą pusę. Išties pakoregavus antrojo ketvirčio rezultatus, kada pirminiais skaičiavimais BVP smuko -22,4%, o patikslinus smukimas buvo sumažintas iki -19,5%, tai yra ganėtinai didelis skirtumas. Tuo tarpu trečiasis ketvirtis dar labiau nustebino, kad visi tikėjosi ne geresnio rezultato nei antrajį, o čia pasirodė, kad ekonomika smuko "vos" -14,3%. Sunku nesutikti, kad lūžio taškas jau buvo pasiektas antrąjame ketvirtyje ir dabar telieka atsitiesti po sunkaus kritimo. Šita naujausia statistika ir progzonės leidžia manyti, jog ekonomika išties nesmuks tiek, kiek buvo prognozuojama (prognuozuojama buvo ~-18%). Tačiau ne apie tai noriu pakalbėti :) noriu pakalbėti apie kitų metų biudžetą. Šių ir kitų metų biudžetas buvo ir yra sudaromi atsižvelgiant į finansų ministerijos prognozes, kurios yra berods -18,2% BVP šiems metams, kitiems berods kažkas apie -4%. Tačiau jeigu ekonomika šiemet ir kitais metais smuks keliais procentais mažiau, tai reikš kad mažėja mūsų biudžeto deficitas. Tačiau aš manau, kad sudarant kitų metų biudžetą, Kubilius neskubės atsižvelgti į šitas naujas aplinkybes. Visų pirma, tai jau praeiti kryžiaus keliai pasirašant nacionalinį susitarimą, kuris buvo pasirašomas socialiniams partneriams rodant visas skaudžias prognozes taip parodant, jog nėra kito kelio kaip tik mažinti išlaidas. Visų antra, tai, jog bus mažesnis biudžeto deficitas, yra tikrai ne blogiau, o daug geriau. Ir visų trečia, tai Kubilius jau nebenori girdėti blogų žinių, pvz.: jeigu biudžetas būtų sudarytas atsižvelgiant į naujas prognozes, tai kitais metais apie tai nieko nebegirdėtumėm, tačiau jeigu biudžetas bus sudarytas pagal prastas prognozes, tai kitais metais mes išgirsime "biudžeto planas yra stipriai viršijamas- konservatorių politika pasiteisino". Taip jie gaus dividentus, kad išvedė šalį iš krizės ir sugebėjo suvaldyti valstybės finansus. Šie dividentai jiems yra visiškai pelnyti, visgi šiai vyriausybei teko padirbėti iš peties ir labai labai labai sudėtingu laiku. Tačiau yra kita problema- problema vadinasi vieno balso persvara seime. Opozicija dabar ypač agresyviai pradės norėti valdžios, nes bus pats tinkamiausias laikas į ją ateiti ir pasiskelbti išgelbėtojais. Nedaug žmonių supranta, kad šiuo metu valdžios daromi darbai efektą dažniausiai duoda po metų ar gal net dar vėliau, tačiau visi krizės įveikimą sies su nauja valdžia. Dėl šitos priežasties konservatoriams yra tiesiog būtina pritraukti bent kelis viena lietuvininkus, kad sustiprintų savo pozicija. Belieka pasidžiaugti, kad koalicijoje yra ir liberalų sąjudis, kuris tikrai neturėtų parsiduoti ir susibičiuliauti su opozicijos populistais, o be jų nauja koalicija nebūtų galima.

index
2009.11.05, 22:50
Kiek girdejau ES neleidzia mums kazkokiais istatymais...

Šiaip litus spausdinti galėtume, tik reikėtų atsijungti nuo ERM 2, atrišti litą nuo euro ir jo įvedimas atsidėtų dar ilgesniam laikui. Na ir taip būtų nusmukdytas lito kursas, kas smarkiai kirstų pasiėmusiems paskolas eurais ;). Yra savų privalumų ir trūkumų.

John
2009.11.06, 00:28
Stai, kaip Lietuvoje "skatinamas" smulkusis verslas :geras: :nene:

Kinų prekeiviai bando inspektorių kantrybę
http://www.delfi.lt/news/economy/business/kinu-prekeiviai-bando-inspektoriu-kantrybe.d?id=25386643

Wycka
2009.11.06, 00:35
Stai, kaip Lietuvoje "skatinamas" smulkusis verslas :geras: :nene:

Kinų prekeiviai bando inspektorių kantrybę
http://www.delfi.lt/news/economy/business/kinu-prekeiviai-bando-inspektoriu-kantrybe.d?id=25386643

Citata iš minėto straipsnio:

Inspektoriai nustatė ir kitų įdomių dalykų. Pavyzdžiui, tai, kad kinų bendrovių buveinės registruotos Panevėžyje, tačiau prekes jos sandėliuoja Kaune ir Klaipėdoje. Dalies jų buhalterinė apskaita tvarkoma Vilniuje, o prekyba vyksta Šiauliuose


O kas čia tokio, jeigu joks įstatymas ar kitas teisės aktas to nedraudžia?

Ametistas
2009.11.06, 00:39
Citata iš minėto straipsnio:


O kas čia tokio, jeigu joks įstatymas ar kitas teisės aktas to nedraudžia?Nedraudžia, bet kelia įtarimą ir šypseną :D

John
2009.11.06, 01:09
Jei VMI imtu taip tikrinti visus be isimties, ko gero, Lietuvoje apskritai tektu uzdaryti visas (dar likusias) smulkiojo verslo imones :|

Kazkaip sunku patiketi, kad tiek VMI, tiek vyriausybeje sedetu visiski kvailiai, nesuprantantys smulkiojo verslo reiksmes. Jau beveik pradedu tiketi, kad yra koks nors neformalus oligopoliu ir valdzios zmoniu susitarimas "dulkinti" smulkuji versla, kad pernelyg nesuvesetu. :hm:

praetor
2009.11.06, 01:09
^^^ Čia gi visiškas mizeris tas lokalizavimasis skirtingose Lietuvos vietose. Net dėmesio turėtų nekreipt.
Būna, kad įsteigta vienur, veikia kitur, direktorius sėdi trečiur, mokesčius moka ketvirtoj vietoj ir tai pasaulio mastu. Tada vieni patarinėja kaip padaryt, kad neišrištų, o kiti stengias išrišt :D

c2h5oh
2009.11.06, 09:16
Kiek girdejau ES neleidzia mums kazkokiais istatymais...

"Kažkokie įstatymai" - tai Lietuvos Respublikos Lito patikimumo įstatymas?

tivoli
2009.11.09, 13:23
Nežinau, kur dėti. Esmę iškarpiau:

Anhidrito kasyklos žmonėms nekenks? (http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/anhidrito-kasyklos-zmonems-nekenks-247102)

Jeigu investuotojams ir bendruomenei pavyks išspręsti ginčus, Garliavos apylinkėje po trejų metų atsiras milžiniška anhidrito kasykla, kurioje dirbs 700 žmonių.

Kasyklos projektą vykdanti bendrovė "Margasmiltė" šachtos statybos darbus ketina pradėti kitą rudenį, o pirmieji anhidrito luitai būtų iškasti 2012 m.

Į kasyklą prie Kauno planuojama investuoti 200 mln. litų: bus iškastos dvi vertikalios šachtos, įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio atšaka, antžeminė darbų aikštelė. Iš šios sumos valstybei, kaip įvairūs mokesčiai, atitektų apie 25 mln. litų.

"Tai bus žinoma kalnakasybos bendrovė, užtikrinsianti sklandų eksportą į užsienį", - prasitarė Kauno verslininkas. Tačiau jis atsisakė įvardyti potencialaus investuotojo vardą, kol nepasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Pasaulinėje rinkoje tona anhidrito kainuoja apie 100 JAV dolerių.

Wycka
2009.11.09, 16:01
Iš lėto daugėja gerų naujienų:
2009 11 09 09:30
EUR/USD (http://www.seb.lt/pow/wcp/)
Šįryt paskelbti Vokietijos rugsėjo prekybos balansas ir einamoji sąskaita atitinkamai buvo 10,6 ir 9,4 mlrd. eurų. Einamoji sąskaita buvo geresnės būklės negu tikėtasi. Paskelbti Vokietijos gamyklų užsakymai, pašalinus sezoniškumo įtaką, per rugsėjį didėjo 0,9 proc. t.y. šiek tiek mažiau negu buvo tikimasi.

Šaltinis: http://www.seb.lt —> Privatiems klientams —> Akcijos ir finansai

praetor
2009.11.09, 18:36
Nežinau, kur dėti. Esmę iškarpiau:

Anhidrito kasyklos žmonėms nekenks? (http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/anhidrito-kasyklos-zmonems-nekenks-247102)

Puikios naujienos:) Tikėkimės reikalai nesustos ties visais popierizmais ir prieštaravimais.
Nes kaip bebūtų keista, lietuviai nemėgsta nei vėjo malūnų, nei fermų, nei šiukšlių deginimo, nieko, kas tik vyksta šalimais.

Wycka
2009.11.09, 23:22
J.C.Trichet: „Pasaulio ekonomika išvengė pavojingos depresijos“ (http://www.lrytas.lt/-12577829241256232913-j-c-trichet-pasaulio-ekonomika-i%C5%A1veng%C4%97-pavojingos-depresijos.htm)

Pasaulio ekonomikai pavyko išvengti „pavojingiausio laipsnio“ depresijos, tačiau vis dar išlieka rimta rizika, pareiškė Europos centrinio banko ECB prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.
ECB vadovas kalbėjo pagrindinių pasaulio ekonomikų centrinių bankų vadovų vardu.
„Kaip matote, šiuo metu tam tikri požymiai patvirtina tą faktą, jog mes išvengėme pavojingiausio laipsnio depresijos“, - J.C.Trichet žodžius cituoja agentūra „France Presse“.
Pasak jo, specialiosios priemonės, kurių ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai, padėjo sustabdyti „laisvąjį ekonomikos kritimą“.
Tuo pačiu ECB vadovas perspėjo, kad vis dar išlieka „tam tikrų požymių, raginančių išsaugoti budrumą ir atsargumą“.
Pasak J.C.Trichet, būtina atsižvelgti į augančio nedarbo problemą ir finansinį disbalansą. Abu šie faktoriai, sakė J.C.Trichet, griauna pasitikėjimą ekonomika.

Wycka
2009.11.10, 00:08
Latvijos ekonomikos smukimas sulėtėjo (http://www.alfa.lt/straipsnis/10298666/?Latvijos.ekonomikos.smukimas.suletejo=2009-11-09_15-12)

Latvijos statistikai pranešė, kad pirminiu įverčiu šalies BVP trečiąjį ketvirtį sumažėjo mažiau nei tikėtasi. Šiuo laikotarpiu Latvijos ekonomika, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, susitraukė 18,4 proc.
Analitikai prognozavo jog BVP įvertis mažės 19,6 proc. Antrąjį ketvirtį Latvijos ekonomika traukėsi 18,7 proc.
„Šie duomenys pagyvino viltis, kad recesija Latvijoje pagaliau baigėsi, tačiau atsigavimo procesas vis dar labai trapus ir manome, kad grėsmės, susijusios su ateities augimo perspektyvomis, niekur nedingo“, – rašoma „Danskebank“ pranešime spaudai.
Alfa.lt primena, kad Lietuvos BVP, preliminariais duomenimis, trečią ketvirtį per metus smuko 14,3 proc.

Wycka
2009.11.10, 01:01
Rugsėjį šalies eksportas ir importas augo (http://www.alfa.lt/straipsnis/10298599/?Rugseji.salies.eksportas.ir.importas.augo=2009-11-09_11-16)

Statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2009m. sausio–rugsėjo mėn. eksportuota prekių už 29,2 mlrd. litų, importuota – už 33 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,7 mlrd. litų ir buvo 73,5 procento mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 2,9 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 9,3 proc.


Prekybos deficitas ženkliai mažėja :bravo:

Wycka
2009.11.10, 01:27
Biurokratijos burbulas nebesipučia (http://www.alfa.lt/straipsnis/10298565/?Biurokratijos.burbulas.nebesipucia=2009-11-09_10-03)

Kaip skelbia „Vilniaus diena“, Valstybės tarnybos departamento (VTD) prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai per 12 mėnesių visose šalies institucijose paskelbta daugiau kaip 5 tūkst. konkursų į valstybės tarnautojų postus. Vidutiniškai per vieną darbo dieną būdavo paskelbiama po beveik 20 konkursų į laisvas vietas valstybės ir savivaldybių institucijose.
Šiemet per darbo savaitę paskelbiama vidutiniškai po 5-7 konkursus. Nuo sausio iki spalio jų paskelbta 958, tai yra beveik penkiskart mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Turimais duomenimis, esant ekonominiam sunkmečiui ir didėjant nedarbui, sėkmingai baigiasi dauguma konkursų į laisvas darbo vietas valstybės tarnyboje.

c2h5oh
2009.11.10, 10:00
Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 3,7 mlrd. litų ir buvo 73,5 procento mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau rugsėjo mėn., palyginus su rugpjūčiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 2,9 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 9,3 proc.


Ši žinia gera tuo, kad paneigia "racionalų" argumentą devalvacijai. O tai reiškia mažiau panikavimo.

Perfect
2009.11.11, 11:26
Gal kas pakomentuos šį rodiklį?

Einamosios sąskaitos perviršis per mėnesį padidėjo beveik 700 mln. Lt (http://vz.lt/straipsnis/2009/11/11/Einamosios_saskaitos_pervirsis_per_menesi_padidejo _beve2)
VZ.LT

2009 m. rugsėjo mėn. šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balanso perviršis sudarė 826,9 mln. Lt. Palyginti su rugpjūčio mėn., jis padidėjo 696,4 mln. Lt. Tai daugiausia lėmė teigiamas pajamų balanso pokytis, skelbia Lietuvos bankas.
Išankstiniais vertinimais, liepos–rugsėjo mėn. mokėjimų balanso einamosios sąskaitos perviršis, rodantis skirtumą tarp į šalį patenkančių ir ją paliekančių pinigų, sudarė 920,1 mln. Lt (3,9 % BVP), o sausio–rugsėjo mėn. – 971,5 mln. Lt (1,4 % BVP).
2008 m. liepos–rugsėjo mėn. ir sausio–rugsėjo mėn. einamosios sąskaitos balansai buvo deficitiniai ir atitinkamai sudarė 2,9 ir 12 mlrd. Lt (-9,9 % ir -14,5 % BVP).

Sula
2009.11.11, 12:37
Einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą. Vadinasi šiemet investuojama tiek kiek sukaupiama, kas yra visai natūralu.

John
2009.11.11, 23:03
R.Rudzkis: po kelerių metų mus aplenks baltarusiai
http://www.delfi.lt/news/economy/business/rrudzkis-po-keleriu-metu-mus-aplenks-baltarusiai.d?id=25611571

praetor
2009.11.12, 14:48
^^^ Kad jis nieko nesiūlo, tik eilinį kartą delfio eteryje paniurna. Juk visiem aišku, kad negerai dedas.

Wycka
2009.11.13, 18:53
Europoje oficialiai baigėsi recesija (http://www.alfa.lt/straipsnis/10299488/?Europoje.oficialiai.baigesi.recesija=2009-11-13_13-37)

Euro zonos ekonomika pakilo iš didžiausios recesijos nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, praneša „Bloomberg“. Paūgėjo ir visos Europos Sąjungos BVP.
Šešiolikos euro zonai priklausančių valstybių bendrasis vidaus produktas trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, paaugo 0,4 proc. – padidėjęs Prancūzijos ir Vokietijos eksportas kompensavo išliekantį namų ūkių nenorą išlaidauti.
Vokietijos ir Prancūzijos ūkiai augo atitinkamai 0,7 proc. ir 0,3 proc., Italijos - 0,6 proc., tuo tarpu Ispanijos ekonomika smuko 0,3 procento.
Lietuvos ekonomika augo daugiausiai - 6 proc., Estijos - smuko 2,8 procento.
Tuo tarpu ekonomistai įspėja, jog ES augimą kurį laiką dar stabdys išaugęs nedarbo lygis.
„Bloomberg“ rašo, kad Europos ekonomikos atgauna jėgas po to, kai vyriausybės ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių, o Europos centrinis bankas, skatindamas skolinti, į rinkas įliejo milijardus eurų.

Lettered
2009.11.13, 19:25
^^^ Kad jis nieko nesiūlo, tik eilinį kartą delfio eteryje paniurna. Juk visiem aišku, kad negerai dedas.

Siūlo, tik gal konkretumo šiek tiek trūksta. Bet iš esmės kalba teisingai.

Wycka
2009.11.14, 00:00
Lietuviškose durpėse ir bananai auga (http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=5324726)


http://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gifPraėjusiais metais naują modernią durpių perdirbimo gamyklą pastačiusi „Durpeta“ skaičiuoja pelną ir didesnes pardavimo pajamas.
Bendrovė šiuo metu eksportuoja apie 70 proc. produkcijos, ją veža į kone visas Europos šalis.
„Kuo piečiau, tuo šviesiųjų durpių šalys turi mažiau. Skandinavai ir airiai jų turi patys, tad į jas mažiau eksportuojame. Kažkiek tokių durpių yra Vokietijoje, Lenkijoje, o Čekija, Austrija jų neturi, ką jau kalbėti apie Ispaniją ar Prancūziją“, — Lietuvoje iškasamų išteklių eksporto žemėlapį piešia Jonas Kantautas, „Durpeta“ generalinis direktorius.
Pasak jo, šiemet bendrovė atrado ir dar vieną, egzotišką rinką. Šiek tiek produkcijos gabenama į Gvadelupą (salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas) bananams auginti.

Berliner
2009.11.14, 07:19
Einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą. Vadinasi šiemet investuojama tiek kiek sukaupiama, kas yra visai natūralu.

Einamosios sąskaitos deficitą ar perviršį didžiąja dalimi lemia prekių ir paslaugų eksporto ir importo skirtumas. Šiuo metu turime einamosios sąskaitos perviršį, tai reiškia, kad dėl sumažėjusios perkamosios galios importuojame mažiau prekių, o dėl atsigaunančių vakarų rinkų eksportuojame daugiau.

Taip aš jį suprantu. Gal gali plačiau pasidalinti savo mintimis, kaip einamosios sąskaitos deficitas rodo investavimo ir taupymo balansą?

Wycka
2009.11.14, 23:18
Pirmasis krematoriumas Lietuvoje bus statomas Kėdainiuose (http://www.alfa.lt/straipsnis/10299645/?Pirmasis.krematoriumas.Lietuvoje.bus.statomas.Ked ainiuose=2009-11-14_18-00)

Penktadienį Kėdainių verslo ir informacijos centre žiniasklaidos atstovai buvo supažindinti su krematoriumo statybomis Kėdainių pramoniniame parke.
Kėdainiečiams buvo pristatytas detalusis planas, naujos technologijos, paliestas aplinkos taršos klausimas, vietos pasirinkimas, pažvelgta į kitų šalių krematoriumų veiklą.
Pirmasis Lietuvoje krematoriumas bus statomas Kėdainių pamoniniame parke, 0,75 ha ploto žemės sklype. Planuojama investicija į statybą siekia 10,5 mln. litų, o paslaugos kaina klientams kainuos tik 1040 Lt. Šiuo metu Rygos krematoriume ši paslauga yra atliekama už 4500 Lt. „K2 LT“ taip pat užtikrina, kad šiuolaikinių technologijų krematoriumo įranga neterš aplinkos, ji puikiai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetamųjų dujų — tarša nesiekia Europos Sąjungos direktyvose nustatytų reikalavimų. Žmonės neužuos jokių kvapų, nes jie sudega kremavimo proceso metu, esant 850 laipsnių Celsijaus temperatūrai, ir nematys jokių dūmų.
„Jei visi veiksmai, atliekami pagal reglamentą vyks sklandžiai, statybos galėtų prasidėti 2010 m. pavasarį ir trukti iki rudens“, — sako UAB „K2 LT“, investicinio projekto — krematoriumo — direktorius Vytenis Labanauskas.

praetor
2009.11.14, 23:24
Įdomu įdomu, kaip ten su kvapais būna. Nes kas jau kas, bet žmogaus kūnas turi labai specifinį kvapą.
O šiaip sveikintinas žingsnis ir net keista, kad taip ilgai užtruko iki realių planų. Regis, popierizmai trukdė ilgą laiką.

Wycka
2009.11.14, 23:35
Įdomu įdomu, kaip ten su kvapais būna. Nes kas jau kas, bet žmogaus kūnas turi labai specifinį kvapą.
O šiaip sveikintinas žingsnis ir net keista, kad taip ilgai užtruko iki realių planų. Regis, popierizmai trukdė ilgą laiką.

Matyt dabar vilniečiai, ypač Naujininkų gyventojai nagus grauš ir vėl "valdžią" keiks — ypač per krizę papildoma darbo vieta ir sumokami mokesčiai niekam nepamaišys, o čia vat kad tau — pasirodo, nei dūmų nei kvapų nėra :D

Wycka
2009.11.15, 10:35
Dirbti motyvuoja nebe įmonės automobilis ar premija, o pats darbashttp://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gif (http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5324557)

Darbdaviai neslėpdami rėžia, kad laikai, kai norint išlaikyti darbuotojus juos reikėjo papildomai motyvuoti, jau pasitraukė. Profsąjungos teigia, kad kai kur darbuotojų lojalumas dar skatinamas, tačiau ne taip kaip pernai ar užpernai, o kai kurie darbdaviai, net ir gerai gyvuodami, esą dangstosi krize, kad turėtų pretekstą dar apkarpyti algas.
„Dabar labiausiai žmones motyvuoja pats darbas“, – teigia Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Verslo plėtros komiteto pirmininkė Nijolė Uinskienė.
Ji sakė žinanti įmonių, kurios naudojasi galimybėmis savo darbuotojams lengvatinėmis salygomis nupirkti mėsos, dešros, kiaušinių, tačiau, anot jos, tai „ne išeitis“.
„Mes, verslininkai, labai suinteresuoti, kad žmonės, kurie dirba pas mus, gautų normalesnį atlyginimą, kad būtų normalus apkrovimas, bet taip nėra. Apyvarta šiandien kritusi 40 proc., niekas nieko nenori pirkti, dairosi tik į pačius būtiniausius dalykus.
Duok Dieve, kad šiandien visi turėtume darbo, kad visos darbo dienos būtų dirbamos, o ne taip, kaip toje dainoje: „Kad vis taip būt, kad vis taip būt, kad visos šventos dienos būt, viena diena dirbama ir ta pati išgeriama“, – kalbėjo darbdavių atstovė.
Anot N. Uinskienės, esame „tokioje situacijoje, kai iš tikrųjų darbas ir užsakymai žmogui kaip ir tampa pagrindine motyvacija“.
Profsąjungos: situacija labai pasikeitė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, jog nepaisant sunkmečio Lietuvoje dar lieka įmonių, kurios ieško papildomų motyvų, kad išlaikytų darbuotojus, net jeigu ir tenka mažinti atlyginimus.
Tačiau pašnekovas neslepia, jog dėl pasikeitusios situacijos rinkoje „darbdavių motyvacija dėl darbuotojų išsaugojimo, lyginat su praėjusiais ir užpraeitais metais, yra sumažėjusi“.
Anot A. Černiausko, ir dabar yra įmonių, kurios savo darbuotojams apmoka medicinines paslaugas, kompensuoja dalį išlaidų už sanatorinį gydymą, poilsines keliones ar pietus, pusryčius, vakarienę įmonės teritorijoje esančiose maitinimo įstaigose.
„Bet iš kitos pusės mes turime būti sąžiningi ir pasakyti, kad rinkoje situacija labai pasikeitė. Jeigu kada buvo darbuotojų trūkumas (ypač profesionalų), esamus darbuotojus stengėsi išsaugoti, tai dabar to trūkumo taip stipriai nebesijaučia, nors kvalifikuotų specialistų ir dabar trūksta“, – teigė profsąjungų atstovas.
Jo tvirtinimu, „kai kurios įmonės, kurios net ir šiuo laikotarpiu gerai laikosi, vis tiek mažina darbuotojų užmokestį, teigdamos, kad krizė, visiems atlyginimai sumažėjo ir mes irgi turime mažinti“.
„Tokios įmonės tikrai neskiria jokių lėšų, kad motyvuotų darbuotoją likti lojalų įmonei“, – teigė A. Černiauskas.
Projektas miega Seime
Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko, situaciją galėtų kiek pagerinti Seimui pateikto Socialinių iniciatyvų įstatymo projekto priėmimas.
„Dar prieš ekonomikos sunkmetį 2007-2008 metais mes buvome paruošę Socialinių iniciatyvų įstatymo projektą. Ruošėme jį kartu su darbdaviais. Realiai tas projektas dabar yra Seime, sunkmečio laikotarpiu jo svarstymas atidėtas, bet jis niekur nedingęs. Jame numatoma, kad per kolektyvines sutartis darbuotojams bus suteikiamos tam tikros socialinės garantijos ir jos motyvuos darbuotojus būti lojalius“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Anot jo, „numatomas platus garantijų spektras: ir maitinimas, ir gydymas, ir poilsis, ir mokymas, bet kol kas situacija yra ganėtinai sudėtinga, nes ne kiekviena įmonė turi pakankamai lėšų darbuotojams motyvuoti“.
Pageidauja laiku mokamo atlygio
Personalo atranką vykdančios kompanijos „Novalux“ projektų vadovė Jolanta Bendoraitienė sako, kad anksčiau į išskirtinę poziciją pretenduojantis asmuo iš potencialių darbdavių neretai pageidaudavo automobilio, nurodydavo ir pageidaujamą jo markę.
Taip pat būdavo pageidaujama gauti kuponų apsipirkti, finansuoti sporto klubo abonementą, premijuoti už metinius rezultatus.
Šiuo metu ieškantiems darbo žmones, pasak pašnekovės, didžiausia motyvacija yra „laiku mokamas stabilus atlyginimas“.
„Šiuo metu, kai kalbamės su kandidatais apie tai, kas juos motyvuotų, išaiškėja, kad jiems svarbiausia stabilumas – daugeliui pakanka normalaus dydžio laiku mokamo atlyginimo“, – pasakojo specialistė.
O ir pačios įmonės, anot J. Bendoraitienės, apie jokius papildomų premijų išmokėjimus nekalba.
„Yra įmonių, kuriose veikia finansinis motyvavimas, bet tai yra stabilus atlyginimas, ne jo didinimas. Stabilaus atlyginimo mokėjimas laiku turbūt pati didžiausia motyvacija šiuo metu“, – kalbėjo „Novalux“ projektų vadovė.
Motyvacinės priemonės — vadovo vertybių veidrodis
„Noriu personalo sprendimų“ grupės direktorė Palmira Sirusienė pažymi, kad motyvacinės priemonėmis, kuriomis darbuotojai bus arba nebus skatinami, labai priklauso nuo įmonės vadovo požiūrio ir vertybių, įmonėje suformuotos kultūros.
„Labai nemažai priklauso nuo vadovo supratimo apie žmonių valdymą, bet jeigu kompanijoje vyrauja labiau autokratinis valdymas (daugiau „seno sukirpimo“ bendrovėse), labiau tikėtina, kad dėmesys motyvacinėms priemonėms skiriamas mažesnis, dirbama senesniais metodais – priedai ir premijos ne visada tiesiogiai susiję su žmogaus darbo rezultatais, bet iš įpratimo pabarstoma, kai yra galimybė, arba nuimama, kai galimybės nėra“, – pasakojo pašnekovė.
„Kita vertus, yra labai šiuolaikiškai besitvarkančių kompanijų. Tiesiog laikmečio specifika ta, kad tikrai reikia stengtis daugiau, savaime tai jau nebevyksta, tampa aišku, kas realiai dirba, deda daug pastangų, o kas tik imituoja darbą“, – pridūrė P. Sirusienė.

Wycka
2009.11.18, 01:06
I.Šimonytė: euras reikalingas kaip įmanoma greičiau (http://www.delfi.lt/news/economy/business/isimonyte-euras-reikalingas-kaip-imanoma-greiciau.d?id=25822553)

Apie eurą 2012-2013 m. vargu ar galime svajoti, tačiau jį įsivesti reikia kuo greičiau, nes vėliau Lietuvos skola užtrenks duris. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, norint bendros Europos Sąjungos valiutos dabar, reikėtų biudžeto išlaidas kirpti tiek, kad į euro zoną ne patys patektume, o mus įneštų.
„Bet kuriuo atveju reikia euro as soon as possible (angl. kaip įmanoma greičiau)“, - antradienį vykusioje Lietuvos verslo konfederacijos diskusijoje apie iššūkius verslui ir valstybei teigė ministrė, komentuodama Estijos užmojus (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=25370379) įsivesti eurą jau 2011 m. ir mūsų šalies galimybes pasekti jos pavyzdžiu.
Vyriausybės narė prisiminė ne kartą girdėjusi nuostabą, esą kam reikalinga tokia užgaida, kaip euras. „Dabar imu galvoti, kad gal ir žmonės iš gatvės pradeda suprasti. Gyvenimas paneigė vieną labai aiškų mitą, kad įvedus eurą kyla kainos. Mes jau aiškiai pamatėme 2007-2008 m., kad kainos kyla dėl pinigų pertekliaus, o euras čia niekuo dėtas.“
Vienu euro privalumu Vyriausybė įsitikino birželį, platindama euroobligacijų emisiją. Ją tuomet platino ir Slovakija, jau turinti bendrą ES valiutą. Palūkanų skirtumas sudarė maždaug 4 procentinius punktus, arba euro kainą. „Anksčiau buvo sakoma, kad nereikia mokėti bet kokios kainos už euro įvedimą. Dabar mokame už euro neįvedimą“, - kalbėjo I. Šimonytė.
„Tie dalykai rodo, kad mums reikia euro kaip įmanoma greičiau, - pabrėžė ji. - Tai nereiškia, kad euras išspręs mūsų problemas, toli gražu ne. Bet mes skiriamės nuo estų keletu, deja, labai skausmingų parametrų. Estijos valdžia gerovės laiku elgėsi apdairiai. Jos žiniasklaida manęs klausia, ar patartumėte Vyriausybei vien dėl euro nupjauti (nuo deficito) 1 proc. BVP. Dėl to aukoti žmonių gerovę?.. Jei mums trūktų iki euro to 1 proc. deficito, sakyčiau, pjaukime bet ką, nes dar turime šansų patekti į euro zoną leisgyviai. Dabar, jei bandytume pjauti tiek, kiek mums reikėtų iki deficito ribos, mes į euro zoną patektume šiek tiek kitokios būklės. Raimondas Kuodis teisingai juokauja: mes turbūt nenorime, kad mus įneštų į euro zoną.“
Ministrės žodžiais, jei pavyks susitarti dėl visų 2010 m. biudžetų, bus galima kalbėti apie konkrečią euro įvedimo datą. „Faktas, kad 2012-ieji nėra reali data. Manau, kad ir 2013-ieji nėra reali. Bet mes negalime atidėlioti sprendimo labai toli, nes jei to nepadarysime, paskui skola mums užtrenks duris. Skola bus užaugusi tiek, kad mes vėl nebegalėsime (įsivesti euro – DELFI)“, - aiškino I. Šimonytė.
Ji užtikrino, kad ES nekeičia pozicijos dėl Mastrichto kriterijų švelninimo: „Manau, kad tai būtų bergždžia viltis.“
Lietuva siekė įsivesti eurą 2007 m., tačiau dėl infliacijos, keliomis dešimtosiomis procentinio punkto viršijusios nustatytą ribą, šio plano neįgyvendino.

zajcik
2009.11.19, 19:31
Jeigu niekas nepasikeis, tai nuo kitų metų vidurio turėtų atsigauti mūsų senų auto pardavėjai ir žinoma Marijampolė :)
Lapkryčio 27 dieną Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos prezidentai turi pasirašyti jau parengtą vieningą muitinės kodeksą, kuriame numatoma prekių išmuitinimą perkelti prie išorės sienų. Tai reiškia, jog importuojamas i Rusijos Federaciją naudotas automobilis bus apmokestinamas pagal Baltarusijos mokestinėje bazėje numatytas sumas ir laisvai per Minską toliau keliaus i RF.

Palyginimui:
Mazda 3, 1,6 l, 2008 m. — muitas Rusijoje minimum 3600 еurų, Baltarusijoje — 1120 еurų.
BMW X5, 3,0 l, 2003 m. — Rusija — 12000 eurų, Baltarusija — 1800 eurų.
Audi A4, 2,0 l, 2001 m. — Rusija — 9600 eurų, Baltarusija — 800 eurų.

Tikėkimės niekas nepasikeis :)

Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).

Wycka
2009.11.20, 00:14
„East Capital“: investuotojams atėjo laikas supirkinėti viską Baltijos šalyse (papildyta) (http://www.lrytas.lt/-12586344831258428426-east-capital-investuotojams-at%C4%97jo-laikas-supirkin%C4%97ti-visk%C4%85-baltijos-%C5%A1alyse-papildyta.htm)

Krizės iškastos duobės dugnas — geriausias laikas apie ilgalaikes investicijas galvojantiems verslininkams. „East Capital“ grupės, investuojančios Rytų Europoje, vadovai teigia, kad atėjo laikas „supirkinėti viską“ Baltijos šalyse, nes turtas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra pernelyg nuvertintas ir gali atnešti naudos, kai pradės atsigauti Rusijos rinka.
http://img.lrytas.lt/img/p.gif
Grupės valdybos pirmininkas Peteris Hakanssonas teigė, kad atsižvelgiant į paskutinius trijų Baltijos šalių vertinimus, dabar išaušo geriausias metas investuoti. „Aš pirkčiau viską“, — optimizmo nestokojo jis.
Stokholme įsikūrusi bendrovė, turinti turto už 3 mlrd. eurų, Lietuvoje yra investavusi į akcinę bendrovę „Pieno žvaigždės“ ir telekomunikacijų bendrovę „Teo LT“.
Smarkiausiai nuo ekonomikos nuosmukio nukentėjęs Europos Sąjungos regionas ėmė siųsti teigiamus stabilizacijos ženklus investuotojams. Suomijos „Pohjola“ bankas praėjusį mėnesį pranešė apie galimybę atidaryti savo filialus Baltijos šalyse. Latvija užsiminė radusi galimą pirkėją „Parex“ bankui.
Didžiausi šalyse veikiantys bankai „Swedbank“ ir SEB pranešė, kad blogų paskolų skaičius nebeturėtų augti.
P.Hakanssonas teigė, kad investuotojų pasitikėjimas Baltijos šalimis padidėjo, kai švedų gigantas „TeliaSonera“ pasiūlė supirkti visas „Teo LT“ ir „Eesti Telekom“ akcijas. Jis pridūrė, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybės gali privatizuoti valstybės valdomas įmones.
Taip jos gali elgtis todėl, kad Lenkija, bandydama sumažinti kitų metų deficitą, parduoda elektros, naftos, kasybos ir telekomunikacijų bendrovių akcijų dalį. „Baltijos šalys turi pasivyti. Jos turi dar daug ką parduoti“, — įsitikinęs P.Hakanssonas.

praeivis
2009.11.20, 01:01
O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).[/QUOTE]

c2h5oh
2009.11.20, 09:08
O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).[/QUOTE]

Arba, kaip dažnai būna Rytuose, bus iškilmingai pasirašytas susitarimas, bet niekas nepasikeis, nes jis tiesiog nebus vykdomas.

c2h5oh
2009.11.20, 14:22
Šios savaitės Economiste yra įdomus straipsnelis apie ES šalių viešuosius finansus

http://www.economist.com/world/europe/displaystory.cfm?story_id=14921414

Mes vis mušame gulintį kubilių, o pasirodo, kad Airijos biudžeto deficitas yra 14% bvp, o biudžeto įplaukos sumažėjo trečdaliu. Skirtumas tik toks, kad vidutiniam airiui tas biudžeto deficitas - tolima abstrakcija kurios jis gatvėje nemato (ir netgi priešingai, gatvės gražėja, jeigu valdžia ima "skatinti" ūkį viešaisisia darbais, pvz gėlyčių sodinimu).

praetor
2009.11.20, 22:31
Šios savaitės Economiste yra įdomus straipsnelis apie ES šalių viešuosius finansus

http://www.economist.com/world/europe/displaystory.cfm?story_id=14921414

Mes vis mušame gulintį kubilių, o pasirodo, kad Airijos biudžeto deficitas yra 14% bvp, o biudžeto įplaukos sumažėjo trečdaliu. Skirtumas tik toks, kad vidutiniam airiui tas biudžeto deficitas - tolima abstrakcija kurios jis gatvėje nemato (ir netgi priešingai, gatvės gražėja, jeigu valdžia ima "skatinti" ūkį viešaisisia darbais, pvz gėlyčių sodinimu).

Keistas man tas reguliavimas ir ECB politika tokių šalių atžvilgiu, galima tris procentus, tie turi keturiolika. Patekai su trim, o tada belekas jau...

John
2009.11.21, 00:26
O tai kas bus airiams iš ECB pusės? Nieko? Jokių sankcijų ar bent jau pagrąsymų? Taip tiesiog nesąžininga :X

tivoli
2009.11.21, 00:47
O tai kas bus airiams iš ECB pusės? Nieko? Jokių sankcijų ar bent jau pagrąsymų? Taip tiesiog nesąžininga :X

Na patys (t.y. airiai) kentės. Ypač manau kentėtų, jei tarkim Vokietija, Prancūzija ar Italija susitvarkytų su savo deficitais. Plius dabar galima prisidengti "sunkiais laikais", ką visi daro eurozonoje (ypač ispanai). Bet jei tik didieji išlips iš "nenormos", o Airija nesugebės (jau prognozuoja Bloomberg, jog Airijos "keltų tigro" burbulas sprogo bent trims metams), tada jau žiūrėsim, kokią muziką užsakys ECB Airijai.

zajcik
2009.11.21, 14:56
O gal viska suvienodins pagal rusijos federacijos muitus ?:-)))) Ir bus didesni muitai visoms salims:-)))
Importuojamų naudotų automobilių rinka 2009 metais dėl naujų muitų ir sumažėjusios perkamosios galios susitraukė 95% (3,5 mlrd. USD).
Ko gero būsi teisus dėl panaudotų automobilių. Visos trys šalys nuo 2010 sausio 1d. suvienodina muitinės tarifus ir senų auto importo muitas bus kaip dabartinis Rusijoje. Prieš kalėdas gali nusidriekti panaudotų auto eilės Baltarusijos pasienyje, nors šalys dėl kai kurių prekių grupių dar gali turėti pereinamąjį laikotarpį.

Sumažės importo muitai buitinei technikai, išskyrus šaldytuvus, televizorius ir skalbykles.

Smarkiai išauga muitas pigiems rūbams. Kinijoje pasiūti drabužiai turėtų pabrangti 80-100%.

Didėja muitai mėsai ir ryžiams, išskyrus kiaulieną ir vištieną (importuojami pagal kvotas).

praetor
2009.11.21, 15:34
Ko gero būsi teisus dėl panaudotų automobilių. Visos trys šalys nuo 2010 sausio 1d. suvienodina muitinės tarifus ir senų auto importo muitas bus kaip dabartinis Rusijoje. Prieš kalėdas gali nusidriekti panaudotų auto eilės Baltarusijos pasienyje, nors šalys dėl kai kurių prekių grupių dar gali turėti pereinamąjį laikotarpį.

Sumažės importo muitai buitinei technikai, išskyrus šaldytuvus, televizorius ir skalbykles.

Smarkiai išauga muitas pigiems rūbams. Kinijoje pasiūti drabužiai turėtų pabrangti 80-100%.

Didėja muitai mėsai ir ryžiams, išskyrus kiaulieną ir vištieną (importuojami pagal kvotas).

O RF toliau svaigsta apie narystę WTO :nene:

Wycka
2009.11.21, 21:49
Labai ilgas straipsnis, todėl necituoju viso. Daugelis teiginių labai verčia susimąstyti, pvz apie universitetų ruošiamų vadybininkų skaičių. Labai rekomenduoju nepagailėti 5 min. ir perskaityti:

Krizė: paskęsime ar išsikapanosime (http://www.delfi.lt/news/economy/business/krize-paskesime-ar-issikapanosime.d?id=25959049)

Graikų kalba žodis „krizė” reiškia kaitos tašką, o kinų – tiek grėsmę, tiek galimybę. Istorijos vingiuose lietuviai išliko, nepaisant nuolatinės grėsmės Lietuvos egzistavimui. Galbūt šis sunkmetis yra tik dar vienas išbandymas, dar vienas kaitos taškas su naujomis galimybėmis?
(Yra daugiau)

John
2009.11.22, 19:01
Įdomus straipsnis žurnale "Valstybė" vis labiau aktualėjančia tema.

Į Vakarietiškų investicijų traukinį Lietuva pavėlavo. Įdomu, ar pavėluos ir į kinietiškų?


Kinija Lietuvą pirks kartu su Skandinavija?
http://www.delfi.lt/news/economy/business/kinija-lietuva-pirks-kartu-su-skandinavija.d?id=25958021

http://www.valstybe.eu/style/valstybe.png
Atrodo, Kinija – paradoksų šalis, balansuojanti tarp savo augančios ekonominės galios ir senamadiškų šūkių. Amerikos dienraščio „The Christian Science Monitor“ korespondentas, stebėdamas Kinijos 60-mečio iškilmių renginius spalio pradžioje, išskyrė prieštaravimą tarp šalies lyderio Hu Jintao kalboje minėtų progreso šūkių ir tradicinių socializmo šlovinimų visuomenės ir kariuomenės parade. Karinis orkestras grojo tokius kūrinius kaip „Be komunistų partijos nėra naujos Kinijos“.

Tikrovė vis tiek turiningesnė – pasak reguliariai Kinijoje besilankančio Vilniaus universiteto lektoriaus Vyčio Siliaus, nuvykęs į Šanchajų, Pekiną, Čongčingą, Nankiną ar kitus miestus supranti, kad iki jų mums dar labai toli. Kinijoje sėkmingai besiplečiančios Lietuvos įmonės „Fermentas“ generalinis direktorius ir netoli Honkongo esančiame Šendženo mieste įsteigtos įmonės „Fermentas China“ valdybos pirmininkas Algimantas Markauskas dar kategoriškesnis: palyginti su Šendženu, Čikaga atrodo kaip kaimas, tad Kinija tikrai nėra trečiojo pasaulio šalis.

Vilniaus universiteto lektoriaus nuomone, galvodami apie kinų investicijų įsileidimą, daugiau problemų gali turėti patys lietuviai, nes mūsų šalyje tebėra gana tvirtas Kinijos kaip trečiojo pasaulio šalies įsivaizdavimas. Kadangi dauguma mūsų joje niekada nebuvo, stereotipas apie pigius sportinius batelius ir trečiarūšius marškinėlius labai tvirtas. Kinijoje to esama, bet yra ir daugybė puikios kokybės daiktų bei aukštosios technologijos pavyzdžių. Mums dar sunku suvokti, kad čia atvykęs kinų verslininkas gali statyti gamyklą, kurti darbo vietas ir mus išmokyti kurti verslą. Ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, tebesidžiaugiame Vakarais kaip pasaulio centru, bet horizontas jau „nubėgęs“ ir į Rytus (tarp kitko, daugėja šalių, tokių kaip Australija, kur kinų kalba dėstoma bendrojo lavinimo mokyklose).
Be to, nedera pamiršti, kad mūsų oligarchai save labai myli. Potencialiam kinų ar bet kurios kitos šalies investuotojui reikės būti labai apdairiam, kad kokiam vietiniam „oligopolui“ ar „grupei“ neužmintų ant kojos.

praetor
2009.11.22, 21:12
Į Vakarietiškų investicijų traukinį Lietuva pavėlavo.

Nu jau nu jau :)
Labai bulvarinė frazė. Viskas įmanoma, tik reikia terpę kurt tinkamą. Investicijų pasaulis juk nesustojo suktis tarkim 2002-aisiais, kaip investavo, taip ir investuos toliau. Tik va reik pradėt išskėstom rankom stovėt.

Wycka
2009.11.22, 21:46
Nu jau nu jau :)
Labai bulvarinė frazė. Viskas įmanoma, tik reikia terpę kurt tinkamą. Investicijų pasaulis juk nesustojo suktis tarkim 2002-aisiais, kaip investavo, taip ir investuos toliau. Tik va reik pradėt išskėstom rankom stovėt.

Taip, Tamsta teisus, tik manau ne taip supratai frazę "Lietuva pavėlavo į Vakarų investicijų traukinį". Gal ir aš ne taip suprantu, bet bandau paaiškinti pagal savo logiką:
1988m.-1992m. Vakarams (Vakarų Europa, Šiaurės Amerika, gal mažiau Australija, Naujoji Zelandija, Japonija ir Pietų Korėja) atsivėrė nauja investicijų niša: Centrinė postsocialistinė Europa. Ypač pasisekė VDR ir šalia jos esančioms Lenkijai ir Čekijai, nes VFR turėjo sąlyginai didelį investicinį potencialą. Austrija prisiminė Vengriją. Italija ir Austrija dėl geografinio artumo susidomėjo Slovėnija. Natūralu, kad šios šalys kone šovė aukštyn. Dar trupinius susrinko Estija iš Suomijos ir Švedijos. Paradoksalu, bet dalį investicijų iš Pabaltijo valstybių, Baltarusijos ir Ukrainos nupumpavo Rusija. Kodėl? Didelė rinka visada yra patrauklesnė dėl savo potencialo, o Maskva ir Peterburgas visada ekonomiškai pirmavo visoje Rusijoje. Pas mus (LTU) per pirmuosius 4-5 metus atėjo tik tie investuotojai, kurie visur eina: Coca Cola, BBH, Carlsberg, Kraft Jacobs, Philip Morris ir t.t.; arba investavo užsienio lietuviai (Omnitel), dar kelios išimtys, tokios kaip Sabonio ir Marčiulionio verslai.
Mes ilgai, iki 1996m. pabaigos neįsileidome užsienio bankų, iki 2001m. pradžios neleidome organizuoti azartinių žaidimų ir atlikome dar nemažai nesąmonių, dėl ko net stebuklas kad nežymiai lenkiame Latviją. Ne visada ir dabar užsienio kapitalui tik žalią šviesą degame (pvz nurenkame bėgius Mažeikiai-Rengė), todėl jis ilgai "laužosi" iki ateidamas čia (Barclay's bankas). Sveikintinas dalykas, kad SM susitinka su Kinijos transporto atstovais, traukinys Šanchajus-Klaipėda turėtų duoti milžinišką naudą mūsų pramonės ir transporto sektoriui, tačiau nuo susitarimo iki realių veiksmų paprastai ilgas kelias.

praetor
2009.11.23, 00:53
Taip, Tamsta teisus, tik manau ne taip supratai frazę "Lietuva pavėlavo į Vakarų investicijų traukinį". Gal ir aš ne taip suprantu, bet bandau paaiškinti pagal savo logiką

Supratau tamstą.
Gal ir taip, ta pagrindinė masė investicijų jau pravažiavo. Tačiau kaip ir minėjau - pasaulis nestovi vietoj, reik pasukt makaulę ir bus tų investicijų. O svarbiausia - nesiparint.

sauls
2009.11.24, 22:59
Įdomus straipsnis žurnale "Valstybė" vis labiau aktualėjančia tema.

Mums dar sunku suvokti, kad čia atvykęs kinų verslininkas gali statyti gamyklą, kurti darbo vietas ir mus išmokyti kurti verslą. Ištrūkę iš Sovietų Sąjungos, tebesidžiaugiame Vakarais kaip pasaulio centru, bet horizontas jau „nubėgęs“ ir į Rytus (tarp kitko, daugėja šalių, tokių kaip Australija, kur kinų kalba dėstoma bendrojo lavinimo mokyklose).


Na tenka pastebėti, kad kinų imonės kaip tik stengiasi kurti bendras įmones su Vakaru šalimis, kad perimtų jų vadybos ir marketingo patirti (kol kas jie moka tik gaminti). Geriausias pavyzdys - didžiausi Kinijos bankai, pritraukiantys investicijas iš Vakarų bankų. Kinai kol kas perka tik žaliavas, kasyklas ir naftos telkinius. Visur kitur jie ne kuria darbo vietas, bet perka prekinius vardus ir rinka (klientus) - Volvo, Hummer ir kitos istorijos. Taigi nereikia tik aklai kartoti kaip varnoms, kad "kinai mus išmokys".

Patarčiau pasidomėti apie Kinijos "investicijas" Afrikoje, kur kinai perka ūkius, atsiveža savo darbininkus juose dirbti, iš tos šalies praktiškai neperka nieko, o visa užaugintą maistą taip pat išsiveža. Jei kalbame apie tokias "investicijas" tai, ačiū, bet mums jų nereikia.

Wycka
2009.11.25, 00:55
Vilniaus apskrityje sukuriama 39 proc. šalies BVP (http://www.alfa.lt/straipsnis/10301224/?Vilniaus.apskrityje.sukuriama.39.proc..salies.BVP =2009-11-24_15-16)

Vilniaus apskričiai pernai teko 39 proc. šalyje sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP). Kauno apskrityje praėjusiais metais sukurta 19,3 proc., Klaipėdos - 11,3 proc. šalies BVP.
2008 metais visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, padidėjo. Daugiausia nominalusis BVP vienam gyventojui išaugo Utenos apskrityje (19,2 proc.) ir Marijampolės apskrityje (17,1 proc.), kai šalies nominalusis BVP vienam gyventojui išaugo 13,4 procento, pranešė Statistikos departamentas.
Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, daugiausia teko Vilniaus (154,3 proc.) ir Klaipėdos (100,1 proc.) apskritims, tačiau vienam gyventojui nominalusis šiose apskrityse išaugo tik atitinkamai 11,5 ir 10,7 proc. - tai pats mažiausias nominalaus BVP vienam gyventojui augimas apskrityse.
Penkiose apskrityse (Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės) sukurto BVP vienam gyventojui dalis vis dar sudaro iki 80 proc. šalies vidurkio. 2007 metais tokių apskričių buvo šešios.
Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų pernai nesumažėjo. Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui du ir daugiau kartų viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Tauragės apskričių rodiklius.
__________________________________________________

Taigi Vilnius jau pastaruosius ~20 metų (gal ir ilgiau) yra Lietuvos ekonominis variklis.
Dar faktų:
Gyventojai http://lt.wikipedia.org:
Lietuva — 3 366 357, 100proc.
Vilniaus apskritis — 849000, 25,22proc.
Kauno apskritis — 701500, 20,83proc.
Klaipėdos apskritis — 385700, 11,46proc.
Šiaulių apskritis — 370000, 10,99proc.
Panevėžio apskritis — 299900, 8,91proc.
Alytaus apskritis — 187700, 5,58proc.
Marijampolės apskritis — 188600, 5,60proc.
Utenos apskritis — 185900, 5,52proc.
Telšių apskritis — 179800, 5,34proc.
Tauragės apskritis — 134200, 3,99proc.

Taigi turime skaičius, kad Vilniaus apskrityje sukurta 39proc. BVP, nors joje gyvena 25,22proc. LR gyventojų. Taigi išeina, kad 1 gyventojui teko 1,546 BVP vidurkio. Einam toliau. Kauno apskrityje sukurta 19,3proc. BVP, ir joje gyvena 20,83proc. LR gyventojų, tad 1 gyventojui teko 0,927 BVP vidurkio. Toliau — Klaipėdos apskritis, ir atitinkamai 11,3proc., 11,46proc. ir 1 gyventojui teko 0,986 BVP vidurkio. Gaila, kad nėra tikslesnių kitose apskrityse sukurto BVP duomenų, tad darome taip: likusiose 7 apskrityse sukurta 30,4proc. BVP, jose gyvena 42,49proc. LR gyventojų, taigi 1 gyventojui teko tik 0,715proc. BVP vidurkio.
Išvada?
Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP :D
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs. :cip:

praetor
2009.11.25, 01:16
Vilniaus apskrityje sukuriama 39 proc. šalies BVP (http://www.alfa.lt/straipsnis/10301224/?Vilniaus.apskrityje.sukuriama.39.proc..salies.BVP =2009-11-24_15-16)

Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP :D
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs. :cip:

Būtų Kaunas sostinė - būtų ten max BVP sukuriamas. Va, kokia diskusija tikėtina :D

Nesupykit, man šiai Kaunas patinka :)

John
2009.11.25, 01:25
Na tenka pastebėti, kad kinų imonės kaip tik stengiasi kurti bendras įmones su Vakaru šalimis, kad perimtų jų vadybos ir marketingo patirti (kol kas jie moka tik gaminti).
Geriausias pavyzdys - didžiausi Kinijos bankai, pritraukiantys investicijas iš Vakarų bankų. Kinai kol kas perka tik žaliavas, kasyklas ir naftos telkinius. Visur kitur jie ne kuria darbo vietas, bet perka prekinius vardus ir rinka (klientus) - Volvo, Hummer ir kitos istorijos. Taigi nereikia tik aklai kartoti kaip varnoms, kad "kinai mus išmokys".
Perka, nes tai pats protingiausias ir labiausiai ekonomiškai pagrįstas variantas dabartinėje aplinkoje. Krizės metu turintiems pinigų - tikras rojus. Taip jau išėjo, kad būtent Kinija turėjo prisikaupusi daug $ ir dabar juos pamažu leidžia pirkiniams. Toks veikimas tik dar labiau paspartins Kinijos verslo plėtrą ir technologinį pažangumą.

Patarčiau pasidomėti apie Kinijos "investicijas" Afrikoje, kur kinai perka ūkius, atsiveža savo darbininkus juose dirbti, iš tos šalies praktiškai neperka nieko, o visa užaugintą maistą taip pat išsiveža.
Perka, ir dar kaip: naftą, metalus, kitas žaliavas. Už tai stato kelius, geležinkelius, ligonines ir t.t. Aišku, galima sakyti, kad Afrikos šalys taip "išnaudojamos", bet pažiūrėjus, kokiame mėšle jie dabar sėdi, tai jiems lyg dovana iš dangaus. Ar nebūsi prisiskaitęs "Vakaro Žinių" tipo paistalų? Siūlyčiau pasidomėti kiek giliau apie Kinijos investicijas Afrikoje (pageidautina iš neutralių šaltinių t.y. ne BBC ar pan., kurie dažnai neapsieina be politinės potekstės)

Jei kalbame apie tokias "investicijas" tai, ačiū, bet mums jų nereikia.

"ne ačiū" Lietuva sakė nuo pat 1990. Kas iš to? Esame Estijos ir Latvijos uodegoje pagal investicijas... greit būsim (gal irgi esam?) ir Bulgarijos bei Rumunijos uodegoje. Panašia "logika" vadovavosi ir Vilniaus Oro uostas, kuriam "nereikėjo" nuolaidžiauti "plėšrioms" avialinijoms, kurios neneša pelno. Kur tai nuvedė? Su tokiu verslo suvokimu toli neisim.

O pasimokyti iš kinų mums reikia paprasčiausio verslumo (entrepreneurship). Geras pavyzdys pačioje Kinijoje - Szhenzheno miestas, kuris buvo pradėtas prieš 30 metų nuo nulio kaip LEZ teritorija. Rezultate šiandien ten stovi miestas didesnis už Londoną su aukščiausiu BVP per capita šalyje ir nesuskaičiuojama krūva investuotojų (tiek vietos, tiek užsienio).

Geras pavyzdys - Barclay's Banko IT skyriaus įsikūrimas Vilniuje. Nors net ir šiuo atveju atsirado tokių lapausių, kurie "įžvelgė" tame kažką neigiamo (dėl valstybės dotacijos).

Kadangi esame labai konkurencingoje aplinkoje, investuotojus renkamės ne mes, bet investuotojai renkasi mus. Taigi, viskas, ką mes galime daryti, stengtis ir daryti viską, kad jie pasirinktų būtent mus. Kol kas mes darėme atvirkščiai, ko pasekoje likome paprasčiausiais luzeriais.

c2h5oh
2009.11.25, 09:37
Išvada?
Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją. Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP :D
P.S.: Jeigu iš tikrųjų IAE uždaro ir jos vietoje nepastato naujos jėgainės, teoriškai Vilniaus apskrities BVP dalis Lietuvos rodiklyje dar labiau išaugs. :cip:

Vilniaus - Kauno grybų karui šioje temoje ne vieta.

ps: lietuviškos apskritys - toks dirbtinis darinys, kad lyginimasis apskritimis nieko neparodo.

Wycka
2009.11.25, 09:48
Vilniaus - Kauno grybų karui šioje temoje ne vieta.

ps: lietuviškos apskritys - toks dirbtinis darinys, kad lyginimasis apskritimis nieko neparodo.

Visiškai sutinku, kad diskusija/pokalbis neturėtų pereiti į Vilnius vs Kaunas ;)
Apskritys — dirbtinis darinys, tačiau kaip dar palyginti skirtingų LT regionų ekonomikas? Akivaizdu, kad Vilniaus apskritis yra LT ekonomikos 'lokomotyvas', o kitos apskritys tik 'vagonai'. Tad kyla klausimas, kas tą sąlygoja. Kažkas iš forumiečių anksčiau yra teigęs, kad jeigu įmonė yra registruota Vilniuje/Vilniaus apskrityje, tačiau didžiąją veiklos dalį vykdo kitur (pvz VP Market), jos finansiniai rodikliai fiksuojami tik Vilniaus apskrityje. Gal yra forumiečių, kurie su ta tvarka susipažinę ir galėtų kitus labiau apšviesti? ;)
P.S.: Pagaliau jeigu ekonomika aiškiai koncentruojasi viename šalies centre — tai yra gerai ar blogai? Kodėl?

Tomas
2009.11.25, 10:48
Diskusija visai beprasmė, nes nežinoma BVP skaičiavimo metodika.

suoliuojantis
2009.11.25, 15:27
Aš pats nesu šios srities specialistas, bet mano žmona yra būtent šių reikalų specialistė. Kažkada esu bandęs jos išklausti kaip BVP skaičiuojamas, tai iš to išėjo , kad taip – BVP priskiriamas tai apskričiai, kurioje įmonė yra registruota. Su jos kolegomis esu bandęs diskutuoti, kad tai nėra teisinga, bet jie mane yra gana įtikinę, kad tiksliai suskaičiuoti ir neįmanoma. Pvz, LG perveža rusišką tranzitinį krovinį iš Kenos į Klaipėdą. Procese dalyvauja (ir be abejo kuria BVP) ir Radviliškio depas, ir Klaipėdos uosto geležinkelininkai, bet kaip įvertinti kiekvienos iš tų grandžių indėlį ? Todėl ir BVP priskiriamas tai vietovei, kur įmonė registruota. Tas pats ir su kokiu VP Market, pardavusiu ką nors pvz. Šiauliuose. Galima paskaičiuoti viso proceso metu sukurtą BVP, bet kaip ji padalinti tarp parduotuvės Šiauliuose, sandėlių Vilniuje ir pvz. Panevėžyje esančių jų vežikų ? Todėl Vilniaus BVP buhalteriškai yra didesnis negu „realus“. Jis yra tikrai didesnis negu Lietuvos vidurkis vienam gyventojui, tačiau ne toks didelis kaip oficialiai deklaruojama.

r08n
2009.11.25, 16:34
Vilniaus apskritis 'nokautuoja' kitas apskritis ekonomikos (BVP sukūrimo) srityje. Kodėl? Vat dėl to kviečiu Jus į diskusiją.


Spėju, kad bus tik dar viena liepsna (fleimas).


Tik nereikia aiškinti, kad valdžios aparatas ar užsienio šalių ambasados kuria BVP :D


Apie ką tada diskutuoti? Apie įmonės registracijos vietą ir jos sukuriamo BVP priskyrimą jau minėta (kažkada klausiau apie tai, tai suoliuojantis dabar ir atsakė).
Daugybė valdininkų, pradedant prezidentu(-e), baigiant visokių departamentų klerkeliais, finansuojami iš visos LT biudžeto, bet reziduoja VNO, tai ten didžiąją dalį pajamų ir išleidžia, jos ten is pasilieka; o dirba jie ne už minimumą. Aišku, atitinkamai ir kitos įstaigos iš jų uždirba; komunaliniai mokesčiai už valstybinių institucijų išlaikymą irgi pasilieka VNO. Na, ir dar daug čia galima prirašyti. Kitas klausimas - kokį procentą apskrities BVP jie sudaro; pats aš tokių duomenų neturiu, bet gal kas turi ir pasidalintų?

Gal VNO kažkokios ypatingai patrauklesnės verslo sąlygos? Prisiminiau 1 tokį pvz: buvo kadaise Kaune toks SBA koncernas, o prieš kažkiek metų jis persikraustė į VNO. Vienas iš paaiškinimų buvo toks: kai jie buvo įsikūrę KUN, jų valdžiai tekdavo net po kelis kartus per dieną važinėti į VNO derinti visokių reikalų valdžios įstaigose. Aišku, dėl tos priežastiems vilniškiams lengviau tvarkyti reikalus, negu kokiam šilutiškiui, atitinkamai, palankiau turėti būstinę VNO negu kažkur kitur. Bet tai tik rodo šalies biurokratizaciją, kitaip sakant - žemą valdymo veiksmingumą, o ne kažkokį VNO privalumą.

Dar galima pridė tikslinį finansavimą -- Mindaugo karūnavimo 750-metis,
VEKS2009 ir pan.

IMHO, LT atveju toks vienos apskrities (miesto) dominavimas tik rodo feodalinę
valstybės santvarką, kai visi stengiasi telktis arčiau dvaro, kur nubyra daugiausia trupinių.

Eidvis
2009.11.25, 16:54
Aš pats nesu šios srities specialistas, bet mano žmona yra būtent šių reikalų specialistė. Kažkada esu bandęs jos išklausti kaip BVP skaičiuojamas, tai iš to išėjo , kad taip – BVP priskiriamas tai apskričiai, kurioje įmonė yra registruota. Su jos kolegomis esu bandęs diskutuoti, kad tai nėra teisinga, bet jie mane yra gana įtikinę, kad tiksliai suskaičiuoti ir neįmanoma. Pvz, LG perveža rusišką tranzitinį krovinį iš Kenos į Klaipėdą. Procese dalyvauja (ir be abejo kuria BVP) ir Radviliškio depas, ir Klaipėdos uosto geležinkelininkai, bet kaip įvertinti kiekvienos iš tų grandžių indėlį ? Todėl ir BVP priskiriamas tai vietovei, kur įmonė registruota. Tas pats ir su kokiu VP Market, pardavusiu ką nors pvz. Šiauliuose. Galima paskaičiuoti viso proceso metu sukurtą BVP, bet kaip ji padalinti tarp parduotuvės Šiauliuose, sandėlių Vilniuje ir pvz. Panevėžyje esančių jų vežikų ? Todėl Vilniaus BVP buhalteriškai yra didesnis negu „realus“. Jis yra tikrai didesnis negu Lietuvos vidurkis vienam gyventojui, tačiau ne toks didelis kaip oficialiai deklaruojama.

Nesu ir aš šitos srities specialistas, tačiau kiek suprantu, kai LG pasirašo su kokia Rusijos kompanija sutartis ir jinai už jas atsiskaito- tai skaičiuojasi kaip Vilniaus BVP, tačiau Šiaulių maximos apyvarta turi būti skaičiuojama į Šiaulių BVP kraitį, nes už prekes yra atsiskaitoma ir jos parduodamos Šiauliuose, pirkėjai nevažiuoja už jas susimokėti Vilniuje. O Vilniaus BVP yra daug didesnis daugiausiai dėl įmonių centrinių būstinių, kurios yra Vilniuje, taip pat kaip ir dauguma valdžios institucijų, organizacijų ar užsienio šalių atstovybių.

tivoli
2009.11.25, 17:10
Viena aišku, jog skaičiavimo metodika sujungiant į apskritis yra ydinga; ir nesuparntu, kodėl taip daroma - komet kiekviena (beveik) savivaldybė turi atskirą statistiką renkant padalinį.
O Jūs vėl mielieji kolegos: Vilnius, Šilutė, Klaipėda, Kaunas ir t.t... Juk aiškiai parašyta - kintamieji yra apskritys, ne savivaldybės!!! Taip Vilniaus apskrities BVP liūto dalį sukuria Vilnius, bet kiek to BVP (tarkim % išraiška) sukuria, neįmanoma pasakyti, nes atskirai kiekvienos savivaldybės indikatorių nepateikta - tada interpretacijos ir diskusijos, pagal tokią statistiką, tampa blefu, kuomet kiekvienas gali įrodinėti savo tiesą aptakiais/super abstrakčiais rezultatais.

Plius pagal tokius gautus (aptakius) rezultatus išeitų/galima spėti/interpretuoti - jog darbo našumas Vilniaus apskrityje irgi belekoks; o tarkim Maximos kasininkė Šalčininkuose geba sukurti aukštesnę pridėtinę vertę nei tarkim Maximos kasininkė Panevėžyje.

Jei galima nueiti iki tokių absurdiškumų - tai apie kokią diskusiją galima kalbėti.

senasnamas
2009.11.25, 18:22
Neigiamas dalykas, kai ekonominis aktyvumas daugiausia sutelktas sostinėje. Žinoma, sostinė natūraliai yra traukos centras, daug gyventojų, geresnis susisiekimas, visi biurokratiniai reikalai tvarkomi sostinėje ir t. t. Tačiau provincija merdi, o iš to išplaukia krūva socialinių problemų: nedarbas, nusikalstamumas ir kt. Manau, valdžia turėtų taikyti lengvatas ar kitaip skatinti investicijas atokiau nuo sostinės. Įsisukus verslui miesteliai atgytų, atsirastų lėšų restauracijoms, aplinkos tvarkymui, provincija neatrodytų tokia apleista ir tuščia. Pasitvarkius aplinką, atrestauravus kokį dvarą, pareklamavus po to galima papildomai uždirbti ir iš turizmo. Tik visam tam reikia gero pradinio postūmio (kapitalo).

Lettered
2009.11.25, 18:35
Neigiamas dalykas, kai ekonominis aktyvumas daugiausia sutelktas sostinėje. Žinoma, sostinė natūraliai yra traukos centras, daug gyventojų, geresnis susisiekimas, visi biurokratiniai reikalai tvarkomi sostinėje ir t. t. Tačiau provincija merdi, o iš to išplaukia krūva socialinių problemų: nedarbas, nusikalstamumas ir kt. Manau, valdžia turėtų taikyti lengvatas ar kitaip skatinti investicijas atokiau nuo sostinės. Įsisukus verslui miesteliai atgytų, atsirastų lėšų restauracijoms, aplinkos tvarkymui, provincija neatrodytų tokia apleista ir tuščia. Pasitvarkius aplinką, atrestauravus kokį dvarą, pareklamavus po to galima papildomai uždirbti ir iš turizmo. Tik visam tam reikia gero pradinio postūmio (kapitalo).

Kad taip nėra, Lietuvoje tarp Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos nedideli skirtumai lyginant pvz. su Latvija ar Estija, kur viskas yra atitinkamai Rygoje ir Taline. Vilnius yra sostinė, Kaunas taip pat didelis miestas, geografinis centras Lietuvos, infrastrūktūros mazgas, Klaipėda uostas.

senasnamas
2009.11.25, 19:45
Tie skirtumai, palyginti su Latvija, Estija, atsiradę labiau dėl istorinių priežasčių nei dėl sąmoningų pastangų. Ryga ir Talinas yra uostai. Jei Klaipėda būtų sostinė, panašus vaizdas būtų ir pas mus. Dar gelbsti sovietiniais metais pastatytos po Lietuvą išsimėčiusios įmonės (kurios nebankrutavo). O visos dabartinės investicijos juda gana vangiai, ne veltui investuotojai skundžiasi dėl didelės korupcijos. Estai po metų įsives eurą ir taps dar pranašesni, nesvarbu, kad turi mažiau gyventojų ir geografiškai mažiau patogūs. Jei ekonomikos augimo metais provincijoje pas mus būtų dygusios ne Maksimos su Ikiukais, o būtų investuota į produktą kuriančias šakas, dviženklio BVP kritimo tikrai nebūtų.

Wycka
2009.11.25, 23:02
Krintant eksportui ieškoma egzotiškesnių krypčių (http://www.delfi.lt/news/economy/business/krintant-eksportui-ieskoma-egzotiskesniu-krypciu.d?id=26038663)

Šiemet eksporto valstybių sąraše atsirado naujų krypčių. populiarėja maršrutai į Aziją ir Afriką, rašo „Lietuvos rytas“.
Nauja yra tai, kad pieno produkcija ėmė keliauti į Senegalą ir Bangladešą, Indijos Delio metro metalo konstrukcijas parūpins irgi lietuviai.
Naujas rinkas įprastesnėje eksporto partnerėje - Vokietijoje - atrado vaistų gamintojai, tačiau didžiausius kiekius vaistų jie išgabena į tolimąją Meksiką.
Mėsos vis dar daugiausiai išvežama į Rusiją, tačiau šiemet atvertos ir naujos rinkos Vengrijoje ir Rumunijoje.
Apskritai, eksportas rugsėjį buvo 8,7 proc. didesnis nei rugpjūtį, tačiau, palyginti su pernai, jis sumažėjo trečdaliu - 32 proc.
Vienas svarbiausių faktorių eksporto rodikliuose - naftos perdirbimo įmonės „PKN Orlen“ veiklos rezultatai. Pernai per tris ketvirčius eksportuota už 10,9 mrld. litų, o šiemet - už 6,2 mlrd. litų.
Ekspertai atsargiai viliasi, kad artimiausiu metu eksportas ūgtelės dar 4-5 proc.

Wycka
2009.11.25, 23:08
...provincija merdi, o iš to išplaukia krūva socialinių problemų: nedarbas, nusikalstamumas ir kt. Manau, valdžia turėtų taikyti lengvatas ar kitaip skatinti investicijas atokiau nuo sostinės. Įsisukus verslui miesteliai atgytų, atsirastų lėšų restauracijoms, aplinkos tvarkymui, provincija neatrodytų tokia apleista ir tuščia. Pasitvarkius aplinką, atrestauravus kokį dvarą, pareklamavus po to galima papildomai uždirbti ir iš turizmo. Tik visam tam reikia gero pradinio postūmio (kapitalo).

Na nedarbą ir nusikalstamumą įtakoja ne tik nevienodas ekonominis išsivystymas (jeigu toks de facto yra), bet ir nenoras dirbti. Juk ir ekonominio klestėjimo laikais nedarbas viršijo 3proc. — nejaugi visi šie bedarbiai niekaip nerado darbo???
O investicijos į provinciją eina, pirmiausia iš ES fondų. Tiesa, daugiausiai remiama žemės ūkis ir kaimo turizmas, tačiau po truputį atsiranda ir maisto perdirbimo fabrikėlių (arba vieni atsidaro — kiti užsidaro), aludarių.

Analitikas PlėtRa
2009.11.26, 18:13
Wycka, 3 proc. nedarbas jau ir taip rodo, kad iš esmės dirbo net tie, kurie lyg ir nenori dirbti, natūralus nedarbo lygis, kai jau skaitosi, kad ekonomika yra visiškame užimtume, yra 5-7 proc., nelygu pagal kieno teoriją. Tai, kad pas mus dirbo net tie, kurie ne tokio bumo sąlygom nedirbtų, rodė irgi sąlyginai, kad yra perkaitimas, dėl ko atsirado nebesveikas algų augimas, kuris iššaukė infliaciją, neleido įsivesti euro, paskandino Kirkila in sweet oblivion ir jis užkėlė soc. išmokas iki nerealybės, visa tai pakirto mūsų konkurencingumą, kurį dabar bandom atgauti. o senasnamas teisus - provincija merdi ir politika yra tokia, kad lyg ir stengiamasi numarinti provinciją. kokia prasmė įsukinėti verslą provincijoje matant tokią politiką? žmonės migruoja iš provincijos arba lauk iš šitos šalies, arba, jaunimas per studijas, į didžiuosius miestus.

praeivis
2009.11.26, 18:22
Wycka, 3 proc. nedarbas jau ir taip rodo, kad iš esmės dirbo net tie, kurie lyg ir nenori dirbti, natūralus nedarbo lygis, kai jau skaitosi, kad ekonomika yra visiškame užimtume, yra 5-7 proc., nelygu pagal kieno teoriją. Tai, kad pas mus dirbo net tie, kurie ne tokio bumo sąlygom nedirbtų, rodė irgi sąlyginai, kad yra perkaitimas, dėl ko atsirado nebesveikas algų augimas, kuris iššaukė infliaciją, neleido įsivesti euro, paskandino Kirkila in sweet oblivion ir jis užkėlė soc. išmokas iki nerealybės, visa tai pakirto mūsų konkurencingumą, kurį dabar bandom atgauti. o senasnamas teisus - provincija merdi ir politika yra tokia, kad lyg ir stengiamasi numarinti provinciją. kokia prasmė įsukinėti verslą provincijoje matant tokią politiką? žmonės migruoja iš provincijos arba lauk iš šitos šalies, arba, jaunimas per studijas, į didžiuosius miestus.



Algu augimas buvo tik del to,kad truko darbuotoju ir visi stengesi persivilioti pas save ,nes tikejosi su tais darbuotojais sukurti dar didesni savo imoniu pelna . Ir nereikia cia issigalvoti kazkokiu nebutu priezasciu.

Analitikas PlėtRa
2009.11.26, 18:26
nu o aš apie ką kalbu?? kur aš čia ką išsigalvojau?

praeivis
2009.11.26, 18:36
nu o aš apie ką kalbu?? kur aš čia ką išsigalvojau?


Tie kurie gere ir nedirbo,tie ir toliau ir gere ir nedirbo. O algos kilo tik tiems kurie dirbo ir anksciau,tik kele jas tam ,kad persivilioti pas save,kad neisbegtu kitur.

Wycka
2009.11.26, 18:47
Wycka, 3 proc. nedarbas jau ir taip rodo, kad iš esmės dirbo net tie, kurie lyg ir nenori dirbti, natūralus nedarbo lygis, kai jau skaitosi, kad ekonomika yra visiškame užimtume, yra 5-7 proc., nelygu pagal kieno teoriją. Tai, kad pas mus dirbo net tie, kurie ne tokio bumo sąlygom nedirbtų, rodė irgi sąlyginai, kad yra perkaitimas, dėl ko atsirado nebesveikas algų augimas, kuris iššaukė infliaciją, neleido įsivesti euro, paskandino Kirkila in sweet oblivion ir jis užkėlė soc. išmokas iki nerealybės, visa tai pakirto mūsų konkurencingumą, kurį dabar bandom atgauti. o senasnamas teisus - provincija merdi ir politika yra tokia, kad lyg ir stengiamasi numarinti provinciją. kokia prasmė įsukinėti verslą provincijoje matant tokią politiką? žmonės migruoja iš provincijos arba lauk iš šitos šalies, arba, jaunimas per studijas, į didžiuosius miestus.

Na gal ir kažkiek sutikčiau, ypač su pabraukta dalimi. Ten, kur nepabraukta, jau yra visai kita tema, dėl kurios nenorėčiau dabar plėstis.
Be abejo žinai, kad nedarbo lygis apskaičiuojamas pagal darbo biržoje užsiregistravusių darbingų biliečių santykį, t.y. sveiki darbingi piliečiai, kurie yra pilnamečiai, nesimoko dieninėje ugdymo įstaigoje, netarnauja kariuomenėje, nėra įkalinti, negauna pensijos ir t.t., bet ieško darbo valstybinėje darbo biržoje. Dar kai kurie dirbo/dirba nepilnu krūviu.
Nerasiu dabar tos lentelės, bet sveikoje visuomenėje dirbantieji+bedarbiai sudaro 55proc. visuomenės (kita dalis — vaikai, mokiniai, studentai, pensininkai, invalidai ir t.t.), Lietuvos atveju tai būtų 1.851.496 žmonių, taigi 3proc. bedarbių bus 55.545 žmonių. Per 50 tūkst. žmonių ekonomikos pakilimo laikais neturi darbo??????? Nejaugi Jūs netikite, kad mažiausiai pusė jų tėra bedarbiai-savanoriai, arba kitaip veltėdžiai, mintantys visų mokesčių mokėtojų dosnumu??? Ir koks buvo tikslas socdemams taip pakelti bedarbio išmokas? nepastebėjau, kad kažkur tai buvo argumentuotai paaiškinta. Ir kame logika dabar mažinti bedarbio išmokas, kada statistinis žmogus negauna darbo ne dėl savo tingėjimo? Aaa, na taip, taupymas. Gal čia sustosiu, kol nesu apkaltintas demagogijomis ;)

Analitikas PlėtRa
2009.11.26, 19:56
tai aš taip ir nesupratau, praeivi, kurioje vietoje aš ką išsigalvojau???

Wycka, taip, aš ir neginčyju, kad tie 3 proc. jau ir buvo tie beviltiški, kuriems geriau gyvent iš pašalpų nieko neveikiant. bet pripažinkim, tie 50 ar tiksliau berods 70 tūkst. yra labai mažai, ir apie tokius nedarbo rodiklius daug kas galėjo tik pasvajoti. be to, neįsivaizduokite, kad visi bedarbiai gauna tą tūkstantį litų ir dar neribotą laiką. juk nekvalifikuoti, pajamų negavusieji gauna minimalias išmokas, ir tik 6 mėnesius, paskui nebegauna nieko, nors ir yra užsiregistravę biržoje, iki kito pašalpų gavimo galimo turi praeiti metai.

dabar, registruotas nedarbas, taip, būtent tas yra, kur skaičiuojamos galvos įrašytos darbo biržoje. Kitas nedarbas skaičiuojamas STD, apklausos metodu, ir jis net ir tais gerais laikais buvo berods dvigubai didesnis, ir jis atitiko maždaug natūralų nedarbo lygį. Ką mes turime visi suprasti, net jei bus visiškai panaikintos nedarbo išmokos, ir ši draudimo forma apskritai, vis viena nebus taip, kaip Baltarusijoje, kur nedirba 1 proc. žmonių, nes tai tiesiog neįmanoma, visada bus veltėdžių, kurie gyvens iš kokių kitų išmokų, nebent siūlote apskritai naikinti bet kokią soc. rūpyba ir daryti pure capitalism? Bet čia net JAV taip nėra. Apskritai, nematau prasmės diskusijai apie natūralų nedarbo lygį, tiesiog reikia tai priimti, kaip dėsnį ir viskas, aš tik bandžiau pastebėti, kad tamsta siekia nepasiekiamo ir stebisi, kad net ir bumo metu buvo bedarbių.. :D diskusija būtų prasmingesnė jei diskuotuotume, o ką gi daryti, kad dabartinis 14-16, jaunimo 30 proc. nedarbas būtų įveiktas, nes padėtis yra katastrofiška ir greit nepasitaisys ir bus labai skausminga ir sunku gyventi tokiojo ekonomikoje.. o vėliau dar sunkiau, nes ir toliau vyks brain drain..

Wycka
2009.11.26, 20:24
Wycka, taip, aš ir neginčyju, kad tie 3 proc. jau ir buvo tie beviltiški, kuriems geriau gyvent iš pašalpų nieko neveikiant. bet pripažinkim, tie 50 ar tiksliau berods 70 tūkst. yra labai mažai, ir apie tokius nedarbo rodiklius daug kas galėjo tik pasvajoti. be to, neįsivaizduokite, kad visi bedarbiai gauna tą tūkstantį litų ir dar neribotą laiką. juk nekvalifikuoti, pajamų negavusieji gauna minimalias išmokas, ir tik 6 mėnesius, paskui nebegauna nieko, nors ir yra užsiregistravę biržoje, iki kito pašalpų gavimo galimo turi praeiti metai.

Kaip tai nieko negauna po 6 mėn.? O nemokama sveikatos apsauga? Savo akimis mačiau ir savo ausimis girdėjau tokių žmonių pasakojimus, kaip jie darosi operacijas (konkrečiu atveju operavosi nosį). Kiba pats Dievulis visa tai apmoka??? Čia juk ne pirminė/būtinoji pagalba...

dabar, registruotas nedarbas, taip, būtent tas yra, kur skaičiuojamos galvos įrašytos darbo biržoje. Kitas nedarbas skaičiuojamas STD, apklausos metodu, ir jis net ir tais gerais laikais buvo berods dvigubai didesnis, ir jis atitiko maždaug natūralų nedarbo lygį. Ką mes turime visi suprasti, net jei bus visiškai panaikintos nedarbo išmokos, ir ši draudimo forma apskritai, vis viena nebus taip, kaip Baltarusijoje, kur nedirba 1 proc. žmonių, nes tai tiesiog neįmanoma, visada bus veltėdžių, kurie gyvens iš kokių kitų išmokų, nebent siūlote apskritai naikinti bet kokią soc. rūpyba ir daryti pure capitalism? Bet čia net JAV taip nėra. Apskritai, nematau prasmės diskusijai apie natūralų nedarbo lygį, tiesiog reikia tai priimti, kaip dėsnį ir viskas, aš tik bandžiau pastebėti, kad tamsta siekia nepasiekiamo ir stebisi, kad net ir bumo metu buvo bedarbių.. :D diskusija būtų prasmingesnė jei diskuotuotume, o ką gi daryti, kad dabartinis 14-16, jaunimo 30 proc. nedarbas būtų įveiktas, nes padėtis yra katastrofiška ir greit nepasitaisys ir bus labai skausminga ir sunku gyventi tokiojo ekonomikoje.. o vėliau dar sunkiau, nes ir toliau vyks brain drain..

Čia matyt klausi ką darytum, jei būtum premjeras? :D
Pirmiausia skatinčiau verslumą. Bent teoriškai mūsų valdžia ir dabar tai daro, bet jau apsukos........ Pigūs ir greitai išduodami verslo liudijimai, įmonės steigimo procedūra neturėtų užtrukti ilgiau nei savaitę (dabar pačiu optimaliausiu atveju tai trunka ~mėnesį), drąstiškai naikinti verslo kontrolės institucijas — palikti tik tas, be kurių apskritai neįmanomas verslo-valstybės santykis (pvz VMI), šiek tiek retinti planinius patikrinimus, liberalizuoti darbuotojų priėmimo/atleidimo tvarką ir ,aišku, taip nesitaškyti socialinėmis išmokomis (invalidumas, bedarbio, ligos išmokos ir t.t.).
Tuo pačiu pamirštama dar viena sritis. Paradoksas, bet mūsų valstybė yra šiek tiek per daug "teofilinė". Tradicinės bažnyčios atleistos nuo žemės ir NT mokesčio, jei neklystu jos net yra remiamos iš biudžeto, kunigai nemoka GPM (nes nėra kaip nustatyti konkrečias pajamas), tačiau jiems teikiama valstybės socialinė apsauga. Už panašias nuolaidas Bažnyčia galėtų bent dalinai iš valstybės perimti socialinę naštą: steigti ir pati išlaikyti mokyklas (tegul ir su sustiprintu tikybos mokymu), prieglaudas benamiams ir vienišiems senukams, skurstančiųjų maitinimas ir aprengimas, visokeriopa pagalba daugiavaikėms ir nepilnoms šeimoms ir t.t..

qwe
2009.11.27, 11:51
Kaip tai nieko negauna po 6 mėn.? O nemokama sveikatos apsauga? Savo akimis mačiau ir savo ausimis girdėjau tokių žmonių pasakojimus, kaip jie darosi operacijas (konkrečiu atveju operavosi nosį). Kiba pats Dievulis visa tai apmoka??? Čia juk ne pirminė/būtinoji pagalba...


O aš savo akim mačiau ir ausim girdėjau kaip žmogaus pas šeimos gydytoja nepriėmė dėl to, kad "jūs jau buvot šį mėnesį apsilankes, tai dabar susimokėt reiktų" Tai kaip dabar gaunasi? :)

Wycka
2009.11.27, 16:35
O aš savo akim mačiau ir ausim girdėjau kaip žmogaus pas šeimos gydytoja nepriėmė dėl to, kad "jūs jau buvot šį mėnesį apsilankes, tai dabar susimokėt reiktų" Tai kaip dabar gaunasi? :)

Bet tai pirmą kartą nemokamai priėmė? Kas tą vizitą apmokėjo? Juk niekas nedraudžia dar turint darbą draustis draudimo kompanijoje, arba jei jau toks jautiesi turtingas gaudamas bedarbio išmokas (ir nesivargini kuo greičiau susirasti darbo) — tai būk malonus ir susimokėk. O gal privati klinika atitiks poreikius? :D
Ir tas bedarbio išmokos mokėjimas tik 6 mėn. turi vieną bet... Įrodęs, kad abu sutuoktiniai bedarbiai, gali prašyti socialinės išmokos, kuri ne ką mažesnė už bedarbio pašalpą.
Tai galiausiai velniop dirbti? Šitaip man į akis yra pasakę jau keli amžini bedarbiai. Net ir šiomis krizės dienomis savo garaže remontuoja draugams ir kaimynams automobilius, taiso kompiuterius ir televizorius. Iš to gauna 400-600Lt + visokiausios išmokos irgi ~700Lt. Niekur į darbą važiuoti nereikia, valgo namuose, dar gauna nuolaidas šildymui (šįmet gal jau nebegaus, jei pasikeis įstatymai). Ir tikrai — kam dirbti, įsipareigoti darbdaviui, anksti keltis, derinti laisvalaikį prie darbo, jeigu panašų rezultatą gali gauti nedirbdamas? Arba tyčia dirbdamas tik < puse etato?

qwe
2009.11.27, 17:47
Bet tai pirmą kartą nemokamai priėmė? Kas tą vizitą apmokėjo? Juk niekas nedraudžia dar turint darbą draustis draudimo kompanijoje, arba jei jau toks jautiesi turtingas gaudamas bedarbio išmokas (ir nesivargini kuo greičiau susirasti darbo) — tai būk malonus ir susimokėk. O gal privati klinika atitiks poreikius? :D


O tai palauk kam tada mokami visi mokesčiai dirbant? Jei jau užsiimam spėlionėm, tai mėginkim galvot, kad žmogus kol dirbo gal neikart nebuvo poliklinikoj, dabar neteko darbo. Stresas, mažiau pinigų=prastesnis maistas, prasti orai/nusilpes imunitetas viso to išdava - liga. Jei žmogus užsiregistravęs darbo biržoje, tai jis turi tam tikras soc. garantijas. Ar jau nebe? O čia matai "jau buvai". Gal to žmogaus nepriėmė pas gydytoją butent dėl to, kad tavo pažystamas nosį operavosi ir kokiam nors fonde pinigai pasibaigė? Nors ką čia, dabar net bedarbiu nereik būti, kad poliklinikoj susimokėt paprašytų.

Analitikas PlėtRa
2009.11.27, 17:50
Wycka, kaip matau aršus neoliberalizmo radikalas.. :D O pažiūrėkim iš kitos pusės, o kodėl aš turėčiau norėti dirbti, arti penkias dienas per savaitę po 8, o dažniau 10, kai kuriais atvejais net 12-14 valandų, kai tas pats darbdavys man sumokėtų 800-1000 Lt, už kuriuos išeina tik nusipirkt maisto ir susimokėt komunalines, apie kad ir 1 k. buto nuoma pvz. Vilniuje aš jau nebešneku.. Vien dėl to, kad įrodyt, kad aš ne tinginys?? Taigi dirbti nemotyvuoja ne tik soc. sistema, bet ir darbo rinka, darbdaviai.. ir tarkime panaikinę visas soc. garantijas ir taip sąlyginai suvarę visus eiti lažą darbdaviui, kad gauti kapeiką ant duonos kriaukšlės, mes gautume kažkokį papildomą pridėtinės vertės efektą?? nemotyvuoti darbuotojai daugiau bvp neprikurs, verslų nesukurs, jei jau buvo tinginiai visą laiką iki tol, o ir naudos darbdaviui iš tokio darbuotojo maža.. Maža to, jei tarkim panaikinus visas soc. garantijas išmestume į darbo rinką dar ir tuos veltėdžius, o esamus paliktume be saugos pagalvės netekus darbo, tik dar paaršėtų kova dėl darbo vietų, o mūsiški darbdaviai galetų dar labiau tyčiotis iš darbuotojų, faktiškai diktuoti bet kokias sąlygas, nes jo rankose atsidurs visiška derybinė galia ir jis laikys maitinantį šaukštą. Visa tai vėl antru vėzdo galu smogtų per mokesčių surinkimą ir suma sumarum, klausimas kas yra pigiau, išlaikyti kažkokią procentinę dalį veltėdžių, ar dar labiau užsmaugus vartojimą turėti vėl klausimų dėl biudžeto dalykų.. ech, smagus reikalas ta ekonomika, viskas taip susiję, kad niekada nežinai, kur ką spustelėjęs, kokių pasekmių košelės privirsi.. :D

zajcik
2009.11.27, 18:02
Maža to, jei tarkim panaikinus visas soc. garantijas išmestume į darbo rinką dar ir tuos veltėdžius, o esamus paliktume be saugos pagalvės netekus darbo, tik dar paaršėtų kova dėl darbo vietų, o mūsiški darbdaviai galetų dar labiau tyčiotis iš darbuotojų, faktiškai diktuoti bet kokias sąlygas, nes jo rankose atsidurs visiška derybinė galia ir jis laikys maitinantį šaukštą. Visa tai vėl antru vėzdo galu smogtų per mokesčių surinkimą ir suma sumarum, klausimas kas yra pigiau, išlaikyti kažkokią procentinę dalį veltėdžių, ar dar labiau užsmaugus vartojimą turėti vėl klausimų dėl biudžeto dalykų.. ech, smagus reikalas ta ekonomika, viskas taip susiję, kad niekada nežinai, kur ką spustelėjęs, kokių pasekmių košelės privirsi.. :D

Sumažinus soc. išmokas, analogiška suma sumažinus mokestine našta, gautusi dvigubas efektas. Į viešuma išlenda dalis juodųjų, verslas tampa konkurencingesnis tarptautiniu mastu. Didėja mokesčių surinkimas į biudžetą. Argi ne šunu :)
Įsivaizduokit, kad po naujųjų pelno mokestis kaip Estijoje pradedamas apmokestinti 0% tarifu, o maisto produktams taikomas 3-5% lengvatinis PVM, kuro akcizas sumažėja 40ct litrui.
Aišku bananų krašte grybai auga ir tikėtis, jog per krizę verslo skatinimas būtų logiškas..... Geras pavyzdys Kinija: panaikino virš 100 mokesčių ir daugybe licendzijų. Rezultatus visi gerai žinome :)

Analitikas PlėtRa
2009.11.27, 18:17
sumažinus soc. išmokas.. o kur jas mažinti? sveikatos sistema bankrutuoja, ir fiziškai ir morališkai. pensininkai, kurių išmokos yra didžiausia dalis Sodros išlaidose, jau ir dabar mėsą tik ypatingom progom valgo, motinoms - ok, sutinku, ir tą ne kartą sakiau, kad ne pagal kišenę tokios sąlygos, reikia mažinti. nedarbo išmokos iš ten tų 9 mlrd. ar kiek išmokų yra vos apie 0,4 mlrd. Ką sumažinę gausim? Kadangi ekonomika skęsta, algų gaunančių mažėja, pačios algos (mokesčių bazė) mažėja, geriausiu atveju sumažinam deficitą, tas ir daroma dabar. Kiek reikėtų karpyti išmokas, kad atsirastų galimybė mažinti mokesčius? Tiek, kad sveikatos sistema garantuotai bankrutuotų ir taptume Afrikos šalimi šiame kontekste, gimstamumas vėl smigtų į duobę ir grasintų neišvengiama katastrofa ateities sodros sistemai, pensininkai išmirtų nuo avitaminozės ir būtume apkaltinti golodomoru 2.. lietuviui verslininkui kraujyje šešėlis, ar gali garantuoti kad šiai dienai paskatinus verslą mokesčių mažinimu šėšėlis reikšmingai sumažėtų?.. ;)

Wycka
2009.11.27, 19:01
O tai palauk kam tada mokami visi mokesčiai dirbant? Jei jau užsiimam spėlionėm, tai mėginkim galvot, kad žmogus kol dirbo gal neikart nebuvo poliklinikoj, dabar neteko darbo. Stresas, mažiau pinigų=prastesnis maistas, prasti orai/nusilpes imunitetas viso to išdava - liga. Jei žmogus užsiregistravęs darbo biržoje, tai jis turi tam tikras soc. garantijas. Ar jau nebe? O čia matai "jau buvai". Gal to žmogaus nepriėmė pas gydytoją butent dėl to, kad tavo pažystamas nosį operavosi ir kokiam nors fonde pinigai pasibaigė? Nors ką čia, dabar net bedarbiu nereik būti, kad poliklinikoj susimokėt paprašytų.

Visi mokesčiai? Na, jei nesidomėjai, atsakysiu iš atminties: apie pusė asmens sumokėtų mokesčių kaupiama jo paties pensijai, kitaip tariant išmokama pensininkams, invalidams, bedarbiams, motinoms, vaikams, ligoniams ir t.t., su viltimi, kad jaunoji karta dirbdama išlaikys pasenųsi mokesčių mokėtoją :) Dar dalis eina Tamstos privačiai pensijai (jeigu pasirašei sutartį), t.p. valstybei išlaikyti (policija, kariuomenė, gaisrinė ir pan.). Aš tai siūlyčiau maždaug tokį variantą: sveikatos draudimas yra garantuojamas pusei paskutinės darbovietės stažo laikui, jeigu dirbta pilnu etatu; pvz paskutinėje darbovietėje Antanas išdirbo 15 metų, gamykla bankrutavo, Antanas liko be darbo. Žmogelis susinervavo, juk jau buvo įpratęs dirbti būtent tą darbą, ir ėmė prastėti sveikatėlė. Pagal mano pasiūlymų valstybė Antanui dar 7,5 metų garantuotų nemokamą gydymą, bet ne vaistus (patekus į ligoninę, darant operaciją Antanui reikėtų susimokėti už visus medikamentus, tvarsliavą, vienkartinius švirkštus ir t.t.).
O apie pačią sveikatos apsaugos sistemą reikėtų diskutuoti kitoje temoje.

Wycka, kaip matau aršus neoliberalizmo radikalas.. :D O pažiūrėkim iš kitos pusės, o kodėl aš turėčiau norėti dirbti, arti penkias dienas per savaitę po 8, o dažniau 10, kai kuriais atvejais net 12-14 valandų, kai tas pats darbdavys man sumokėtų 800-1000 Lt, už kuriuos išeina tik nusipirkt maisto ir susimokėt komunalines, apie kad ir 1 k. buto nuoma pvz. Vilniuje aš jau nebešneku.. Vien dėl to, kad įrodyt, kad aš ne tinginys?? Taigi dirbti nemotyvuoja ne tik soc. sistema, bet ir darbo rinka, darbdaviai.. ir tarkime panaikinę visas soc. garantijas ir taip sąlyginai suvarę visus eiti lažą darbdaviui, kad gauti kapeiką ant duonos kriaukšlės, mes gautume kažkokį papildomą pridėtinės vertės efektą?? nemotyvuoti darbuotojai daugiau bvp neprikurs, verslų nesukurs, jei jau buvo tinginiai visą laiką iki tol, o ir naudos darbdaviui iš tokio darbuotojo maža.. Maža to, jei tarkim panaikinus visas soc. garantijas išmestume į darbo rinką dar ir tuos veltėdžius, o esamus paliktume be saugos pagalvės netekus darbo, tik dar paaršėtų kova dėl darbo vietų, o mūsiški darbdaviai galetų dar labiau tyčiotis iš darbuotojų, faktiškai diktuoti bet kokias sąlygas, nes jo rankose atsidurs visiška derybinė galia ir jis laikys maitinantį šaukštą. Visa tai vėl antru vėzdo galu smogtų per mokesčių surinkimą ir suma sumarum, klausimas kas yra pigiau, išlaikyti kažkokią procentinę dalį veltėdžių, ar dar labiau užsmaugus vartojimą turėti vėl klausimų dėl biudžeto dalykų.. ech, smagus reikalas ta ekonomika, viskas taip susiję, kad niekada nežinai, kur ką spustelėjęs, kokių pasekmių košelės privirsi.. :D

Taip, aš liberalių pažiūrų, bet ne radikalas :D Manau, kad liberalizmo irgi turėtų būti su saiku, antraip jis pavirs chaosu/anarchija. Totaliai nubraukti visas įmanomas socialines išmokas nesiūlau, tik apriboti ir griežčiau kontroliuoti jų išmokėjimų pagrįstumą. Išmoka turėtų padėti žmogui pratemti sunkų, bet laikiną periodą, o ne tapti pragyvenimo šaltiniu.
Begales kartų kartoju ir kartoju; et, dar kartą pasikartosiu: BŪTINA skatinti verslumą — ir per mokesčius, ir per biurokratijos apribojimą, ir per kontrolės liberalizavimą, pagaliau per verslo sąmonės ugdymą. Likau sužavėtas Japonijos visuomene — kone kas antra šeima vykdo šeimyninį verslą. Sudaro ilgalaikę sutartį su paprastai didele kompanija ir savo namuose arba netoli namų prekiauja tik tos kompanijos, kartais ir kelių kompanijų produkcija. Kadangi tai gana siauras segmentas, jie žino nuo A iki Ž ką parduoda ir kaip tai veikia. Tai naudinga ir kompanijai, nes bet koks jų produktas operatyviai pasiekia net vidutinio dydžio miestelius, produkcija yra išsamiai pristatoma pirkėjui. Bet tai tik vienas iš milijardų teigiamų pavyzdžių. Garantuoju, kad jeigu nedarbas neviršytų 1proc. (ir ne formaliai, o praktiškai) — beveik neatsirastų darbdavių-Erodų. Nepatiko dirbti pas Petrą — išėjau pas Bronių, o jeigu ir ten negerai — kuriu savo smulkų verslą, kuris, jei daug ir įžvalgiai dirbsiu, vieną dieną bus net labai stambus :)

sumažinus soc. išmokas.. o kur jas mažinti? sveikatos sistema bankrutuoja, ir fiziškai ir morališkai. pensininkai, kurių išmokos yra didžiausia dalis Sodros išlaidose, jau ir dabar mėsą tik ypatingom progom valgo, motinoms - ok, sutinku, ir tą ne kartą sakiau, kad ne pagal kišenę tokios sąlygos, reikia mažinti. nedarbo išmokos iš ten tų 9 mlrd. ar kiek išmokų yra vos apie 0,4 mlrd. Ką sumažinę gausim? Kadangi ekonomika skęsta, algų gaunančių mažėja, pačios algos (mokesčių bazė) mažėja, geriausiu atveju sumažinam deficitą, tas ir daroma dabar. Kiek reikėtų karpyti išmokas, kad atsirastų galimybė mažinti mokesčius? Tiek, kad sveikatos sistema garantuotai bankrutuotų ir taptume Afrikos šalimi šiame kontekste, gimstamumas vėl smigtų į duobę ir grasintų neišvengiama katastrofa ateities sodros sistemai, pensininkai išmirtų nuo avitaminozės ir būtume apkaltinti golodomoru 2.. lietuviui verslininkui kraujyje šešėlis, ar gali garantuoti kad šiai dienai paskatinus verslą mokesčių mažinimu šėšėlis reikšmingai sumažėtų?.. ;)

Tai leiskime pensininkams dirbti, jeigu jiems sveikata leidžia ir patys to norėtų. Ar Jūs visi 100proc. patenkinti savo atlyginimu? Aišku, kad ne. Tai kodėl pensininkas turėtų būti patenkintas savo pensija? Juk jis mato tik "nuogą" pensiją, o lengvatos — ne pinigas.
Dėl darbo vietų. Pažiūrėkim, kodėl LT kil krizė. Aaa, dėl JAV. OK, tada kas bendro dar prieš 1,5-2 metus buvo tarp JAV ir LTU? Ogi tai, kad ekonomikos augimas paremtas ne tik pramone, atvykstamuoju turizmu ar eksportu, o sąlyginai labai didele dalimi veikla, kuri Lietuvai nekuria pridėtinės vertės: prekyba akcijomis, prekyba NT, išvykstamasis turizmas, importas, ir visokiausio pobūdžio spekuliacija. Būtent pastarosios veiklos paprastai sukuria ir susprogdina "burbulą".
Dėl šešėlio. Jis egzistuoja visur, ir JAV, ir Vakarų Europje. Bet jo dalis ekonomikoje ne tokia didelė, kaip centrinėje ir Rytų Europoje. Kaip kovoti? Neužkelti mokesčių iki Visatos palubės (kaip kas PVM), skatinti visuomenės pilietiškumą (informuojama apie vokelius, nelegalų darbą ir t.t.), labiau skatinti "Baltosios bangos" programą. Šiaip būdų yra sugalvota daug, ne visi Lietuvoje taikomi, bet jau nebesiplėsiu. Jeigu reikia — užklauskite.
O gal Jūs turite kitokią nuomonę? Laukiu kontrargumentų :)

qwe
2009.11.27, 19:14
Visi mokesčiai? Na, jei nesidomėjai, atsakysiu iš atminties: apie pusė asmens sumokėtų mokesčių kaupiama jo paties pensijai, kitaip tariant išmokama pensininkams, invalidams, bedarbiams, motinoms, vaikams, ligoniams ir t.t., su viltimi, kad jaunoji karta dirbdama išlaikys pasenųsi mokesčių mokėtoją :) Dar dalis eina Tamstos privačiai pensijai (jeigu pasirašei sutartį), t.p. valstybei išlaikyti (policija, kariuomenė, gaisrinė ir pan.). Aš tai siūlyčiau maždaug tokį variantą: sveikatos draudimas yra garantuojamas pusei paskutinės darbovietės stažo laikui, jeigu dirbta pilnu etatu; pvz paskutinėje darbovietėje Antanas išdirbo 15 metų, gamykla bankrutavo, Antanas liko be darbo. Žmogelis susinervavo, juk jau buvo įpratęs dirbti būtent tą darbą, ir ėmė prastėti sveikatėlė. Pagal mano pasiūlymų valstybė Antanui dar 7,5 metų garantuotų nemokamą gydymą, bet ne vaistus (patekus į ligoninę, darant operaciją Antanui reikėtų susimokėti už visus medikamentus, tvarsliavą, vienkartinius švirkštus ir t.t.).
O apie pačią sveikatos apsaugos sistemą reikėtų diskutuoti kitoje temoje.


Ne visai suprantamai išsireiškiau su tais "visais mokesčiais" :) Mano kaltė. Turėta omenyje, kad mokėti mokesčiai, tame tarpe ir sveikatos.
Jo 7,5 metų Antanas galėtų džiaugtis nemokamų gydymu. Tik už viską mokėt turėtu pasak taves :) Ir dabar mes džiaugiamės tuo nemokamu mokamu gydymu.

Wycka
2009.11.27, 19:20
Ne visai suprantamai išsireiškiau su tais "visais mokesčiais" :) Mano kaltė. Turėta omenyje, kad mokėti mokesčiai, tame tarpe ir sveikatos.
Jo 7,5 metų Antanas galėtų džiaugtis nemokamų gydymu. Tik už viską mokėt turėtu pasak taves :) Ir dabar mes džiaugiamės tuo nemokamu mokamu gydymu.

Na va — radom bendrą kalbą :)
Išvada ir apibendrinimas: vadinkime daiktus tikrais jų vardais. Kam garantuoti tą nemokamą sveikatos priežiūrą, jeigu ne pirmi metai ji de facto yra mokama?

senasnamas
2009.11.27, 19:32
Reikia mokytis iš rytų šalių: pensininkus tėvus išlaiko vaikai. Pliusai du: mažesni mokesčiai ir didesnis gimstamumas :). Mūsų Sodra yra kiauras maišas, galima pilti kiek nori vis tiek bus tuščias. Turint galvoje lietuvių gebėjimus susiveikti įvairiausias pašalpas ir nuslėpti mokesčius bei neefektyvų Sodros valdymą, jei nebus esminės reformos, ji gramzdins valstybę ilgai ir nuobodžiai. O visos reformos dažniausiai būna skausmingos. Todėl tik kamšomos skylės, problemas nukeliant ateičiai. O kokia gali būti ateitis, kai dabar kas trečias iki 25 m amžiaus neturi darbo. Jie išvažiuoja į užsienį. O pensininkai niekur neižvažiuoja ir jų vis daugėja. Ir nors tos pensijos neatrodo didelės, sunku surinkti ir tas. Dar pridėjus genialius socdemų sprendimus dėl motinystės pašalpų, krūvą kitokių išmokų, gaunasi, kad didžiajai daliai gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra Sodra. Kažkur skaičiau, kad Lietuvoje yra tik 2 proc. verslininkų. Šitą procentą ir reikėtų visų pirma didinti: mažinant biurokratinius suvaržymus, visaip skatinant ir pan. Vokietijoj jei atidarai smulkią įmonę, mokesčių inspekcijos pareigūnai pirmus metus konsultuoja ir padeda. O Lietuvoje tos institucijos pareigūnų dėmesys sukelia siaubą, nes jie tik ieško pažeidimų, kad galėtų nubausti. Kaip nebus tų pažeidimų, jei mokesčių sistema nuolat kaitaliojama ir taisoma, visokių poįstatyminių aktų tiek, kad juos pamačius praeina noras būti tuo verslininku. Kai verslą įkurti bus paprasčiau nei susiveikti pašalpą, tada ir deficito nebus ir bus iš ko tas pensijas mokėti.

Analitikas PlėtRa
2009.11.28, 22:30
Wycka, keletas dalykų. Sodros mokesčiai neina išlaikyti gaisrinių, švietimo ir policijų, jie eina iš GPM'o. Antra, nelygink CEE su Japonija, kuri turi gilias verslo tradicijas, niekada nebuvo komunizme, kai mes dar tik 20 metų gyvenam nulipę nuo žagrės ir ne komunizme, net jei čia būtų pačios geriausios sąlygos verslui, abejoju ar tų verslininkų padaugėtų daugiau, visa tai, tas verslumas, noras verstis ateis tik su laiku, su tradicijom ir t.t. Dar kartą pasikartosiu, 1 proc. nedarbas yra neįmanoma misija, nebent tai Baltarusija ar Šiaurės Korėja arba padėtis po maro epidemijos, nors ir tai abejočiau, nes kartu su dirbt galinčiais išmiršta ir vartotojai, taigi vėl darbo jėgos reiktų mažiau. Dėl šešėlio, žiūrėti sakinį apie Japoniją.. ;) kol neišmirs paskutinis menantis bent šiek tiek sovietmečio ir laukinio nepriklausomybės pradžois laikmečio, tol nebus pagerėjimo šitoje plotmėje.. o deja, bet artimiausią penkmetį ko gero nenusimato nieko, kas palengvintų mokestinę situaciją ir šešėlis pasmerktas tik didėti, kitaip, dažniausiai, net nėra prasmės pradėti kokį nors verslą šioje šalyje, geriau tada eit i biržą arba emigruoti to verslo daryti kitur. sad but true..

John
2009.12.01, 06:26
Kubiliaus interviu BBC studijoje

Kubilius: Lithuania economy ‘stabilising’
http://news.bbc.co.uk/1/hi/programmes/hardtalk/8386082.stm

Pilnas interviu (gali neveikti ne UK)
http://www.bbc.co.uk/iplayer/episode/b00p930b/HARDtalk_Andrius_Kubilius_Prime_Minister_of_Lithua nia/

Tomasl
2009.12.01, 08:10
Kubiliaus interviu BBC studijoje

Kubilius: Lithuania economy ‘stabilising’
http://news.bbc.co.uk/1/hi/programmes/hardtalk/8386082.stm

Pilnas interviu (gali neveikti ne UK)
http://www.bbc.co.uk/iplayer/episode/b00p930b/HARDtalk_Andrius_Kubilius_Prime_Minister_of_Lithua nia/

Ir neveikia

c2h5oh
2009.12.01, 11:48
kai mes dar tik 20 metų gyvenam nulipę nuo žagrės ir ne komunizme, net jei čia būtų pačios geriausios sąlygos verslui, abejoju ar tų verslininkų padaugėtų daugiau, visa tai, tas verslumas, noras verstis ateis tik su laiku, su tradicijom ir t.t.
Tiesa. Dėl to lengvumas pradėti verslą mums yra ypač svarbus - kad tiems, kas sugalvojo pradėt verslą, tas noras nepraeitų bevaikštant pažymų iš vienos valdiškos įstaigos į kitą.

praeivis
2009.12.01, 11:57
Reikia mokytis iš rytų šalių: pensininkus tėvus išlaiko vaikai. Pliusai du: mažesni mokesčiai ir didesnis gimstamumas :). .



O kad nebutu tai tik ''tusti zodziai pavejui'' pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus???? Ne tas salis ,kur gyvena susispaude kartu ,didelemis seimomis ir pasidalina sriubos lekste, bet tas salis kur tai istatymu itvirtinta.

Wycka
2009.12.01, 12:08
O kad nebutu tai tik ''tusti zodziai pavejui'' pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus???? Ne tas salis ,kur gyvena susispaude kartu ,didelemis seimomis ir pasidalina sriubos lekste, bet tas salis kur tai istatymu itvirtinta.

LR Konstitucija (http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm)
38 straipsnis:
Tėvų teisė ir pareiga — auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
Vaikų pareiga — gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.

praeivis
2009.12.01, 12:27
LR Konstitucija (http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm)
38 straipsnis:





As rasiau : pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus

Tu suradai: privaloma gerbti ir globoti



Ar jauti skirtuma? Jei nejauti,tai toliau ir nediskutuokim,nes tai reiks ,kad mes snekam tapacia kalba, bet tuos pacius zodzius suprantame skirtingai ka jie reiskia.

alm
2009.12.01, 12:38
O kad nebutu tai tik ''tusti zodziai pavejui'' pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus???? Ne tas salis ,kur gyvena susispaude kartu ,didelemis seimomis ir pasidalina sriubos lekste, bet tas salis kur tai istatymu itvirtinta.

Lietuva:
http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50802&strnr=3.205

praeivis
2009.12.01, 12:50
Lietuva:
http://tm.infolex.lt/?item=taktai_list&aktoid=50802&strnr=3.205



Lietuvos istatymuose sakoma: 1. Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus

O musu teisingumo ministras simasius juk nori ko kito: jis noretu aplamai panaikinti pensijas visiems be isimties. Pagal istatyma vaikai privaletu islaikyti tik NEDARBINGUS IR PARAMOS REIKALINGUS , o pensijas norima nubraukti visiems. Vadinasi tas zmogus ,kuris nors ir pensijinio amziaus ,bet dar darbingas : negales nei is vaiku prisiteisti ,nei is valstybes gaus uztarnauta pensija.;-)

praetor
2009.12.01, 13:38
O musu teisingumo ministras simasius juk nori ko kito: jis noretu aplamai panaikinti pensijas visiems be isimties. Pagal istatyma vaikai privaletu islaikyti tik NEDARBINGUS IR PARAMOS REIKALINGUS , o pensijas norima nubraukti visiems. Vadinasi tas zmogus ,kuris nors ir pensijinio amziaus ,bet dar darbingas : negales nei is vaiku prisiteisti ,nei is valstybes gaus uztarnauta pensija.;-)

Laikas eit užtarnauto poilsio. Va kokia išeitis. Jaunimas sėdi be darbo.

dr.
2009.12.01, 15:36
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ebalys-3-milijonai-mankurtu.d?id=26255693

Labai įdomios mintys Lietuviško mentaliteto tema.

Wycka
2009.12.01, 15:41
As rasiau : pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus
Tu suradai: privaloma gerbti ir globoti
Ar jauti skirtuma? Jei nejauti,tai toliau ir nediskutuokim,nes tai reiks ,kad mes snekam tapacia kalba, bet tuos pacius zodzius suprantame skirtingai ka jie reiskia.

Kaip paklausei, tokį atsakymą ir gavai.
Nenori — nediskutuok ;)

index
2009.12.01, 16:18
O kad nebutu tai tik ''tusti zodziai pavejui'' pabandyk dabar isvardinti tas salis,kur TEISISKAI yra privaloma islaikyti pensininkus tevus???? Ne tas salis ,kur gyvena susispaude kartu ,didelemis seimomis ir pasidalina sriubos lekste, bet tas salis kur tai istatymu itvirtinta.

Turkmėnijoj berods.

lencas
2009.12.01, 18:59
Gal ir ne į temą, bet noriu paklausti šito: jei Kinija nori išlaikyt juanio kursą stabilų, tai kodėl jai reikia pirkti obligacijas iš JAV (arba kitos šalies)?

senasnamas
2009.12.01, 19:11
Čia rasi paaiškinimą:
http://petras.kudaras.lt/archyvas/2005-05-20/kinijos-juanis.html
Straipsnis nenaujas, bet maždaug paaiškina principus.

lencas
2009.12.02, 16:21
Čia rasi paaiškinimą:
http://petras.kudaras.lt/archyvas/2005-05-20/kinijos-juanis.html
Straipsnis nenaujas, bet maždaug paaiškina principus.

Būtent šį straipsnį perskaičius ir iškilo klausimas... :D

John
2009.12.02, 19:18
Londono ir ES (ar Prancūzijos?) interesai ir vėl kertasi:

Darling Tells France London Is Only Rival to New York
http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=20601085&sid=amoPsXug2tms

Dec. 2 (Bloomberg) -- Chancellor of the Exchequer Alistair Darling warned the incoming French financial-services regulator for the European Union to tread carefully with rules to police markets, saying Europe will suffer if London’s position is hurt.

The appointment of Barnier, a former French minister, “proves that Europe has taken the consequences of the crisis” into account, Sarkozy said yesterday in a speech in La-Seyne- sur-Mer, southern France. “The crisis has come from the drift of an Anglo-Saxon model. For the world, I want the victory of the European model, which has nothing to do with the excess of financial capitalism.”


Apie Britanijos dienraščių isteriją, ko gero, net nereiktų pradėti (kiek ramesniu tonu kalba tik The Guardian) :)

Šiaip, įdomu, kokie tikrieji Sarkozy motyvai ir kaip iš tikrųjų viskas bus? Kol kas man tai panašiau į mažą širšių lizdo (t.y. šiltos bankų gūžtelės Londone) krestelėjimą. Net jei ir bus sugriežtintas reguliavimas, viskas baigsis tuo, kad ir toliau sau ramiai darysis pelną... gal tik kiek atsargiau ir su mažiau rizikos (aišku, prieš tai padidinę bankų aptarnavimo mokesčius). :|

praetor
2009.12.02, 21:29
Šiaip, įdomu, kokie tikrieji Sarkozy motyvai ir kaip iš tikrųjų viskas bus? Kol kas man tai panašiau į mažą širšių lizdo (t.y. šiltos bankų gūžtelės Londone) krestelėjimą. Net jei ir bus sugriežtintas reguliavimas, viskas baigsis tuo, kad ir toliau sau ramiai darysis pelną... gal tik kiek atsargiau ir su mažiau rizikos (aišku, prieš tai padidinę bankų aptarnavimo mokesčius). :|

Su JAV ir jos bendrovėm yra įdomiai. Iš kurios pusės bepažiūrėsi (akcininkų daugetas arba nuosavybės išsiskaidymas, skolų ėmimo būdas - per obligacijas ir kitus mainomus instrumentus, valdymo organų skyrimas, jų autonomijos mastas, valdymo organų narių kompensacijų schemos, darbuotojų neatstovavimas valdymo struktūroje) JAV bendrovių teisė yra terpė kelti akcijų kainas tai darant nepamatuotai t.y. priimant rizikingus sprendimus. Neretai esminis stabdis valdymo organus kontroliuot - pasitikėjimas ir tokios pareigos kaip rūpestingumas bei lojalumas.
Aišku nėra viskas katastrofiška, tai sava sistema ir ji veikia. Bet globalizacijos sąlygomis jos poveikis globaliai ekonomikai sunkiai prognozuojamas. Nes Europa, net ir ta pati UK yra daug konservatyvesnė akcininkų-valdymo organų santykio atžvilgiu.

Wycka
2009.12.04, 00:21
Baltarusijos trąšų bendrovė “Belaruskalij” siekia didinti pervežimo apimtis per Klaipėdą (http://www.gelsistemos.lt/baltarusijos-trasu-bendrove-belaruskalij-siekia-didinti-pervezimo-apimtis-per-klaipeda/)


http://www.gelsistemos.lt/wp-content/uploads/2009/12/DSC_0056-600x398.jpg (http://www.gelsistemos.lt/wp-content/uploads/2009/12/DSC_0056.JPG)

Baltarusijos kalio trąšų gamintoja “Belaruskalij” siekia didinti kalio trąšų pervežimo apimtis per Klaipėdos uostą. Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas trečiadienį Vilniuje susitiks su “Belaruskalij” generaliniu direktoriumi Valerijumi Kirijenka.
Klaipėdos uosto direkcijos atstovė ryšiams su visuomene Geda Marozaitė BNS teigė, jog susitikimas organizuojamas abiejų pusių iniciatyva. Susitikime, kuriame dalyvaus ir susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, ketinama aptarti kalio trąšų eksportą per Lietuvos teritoriją bei tai, kaip jį galima būtų padidinti. Klaipėdos uostas, pasak G.Marozaitės, yra suinteresuotas krovos didinimu: “Mums, liaudiškai tariant, kuo daugiau – tuo geriau”.
Ketvirtadienį, pasak uosto astovės, Baltarusijos bendrovės vadovai tęs vizitą Klaipėdoje ir lankysis dviejose kalio trąšas kraunančiose uostamiesčio įmonėse – koncerno “Achemos grupė” valdomoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (”Klasco”) ir Birių krovinių terminale (BKT).
Pasak žiniasklaidos, iš buvusių pagrindinių trijų “Belaruskalij” kalio trąšų gabenimo uostų trąšas šiemet krauna tik Klaipėdos ir Ukrainos Nikolajevo uostai – baltarusiai atsisakė Ventspilio uostų paslaugų, o vasarą pasirašė sutartį dėl produkcijos eksporto į Indiją. “Klasco” ir BKT pernai perkrovė 3,25 mln. tonų trąšų iš Baltarusijos.
Iš viso, uosto duomenimis, pernai Klaipėdoje buvo perkrauta 6,6 mln. tonų krovinių iš Baltarusijos.

Wycka
2009.12.05, 01:36
A. Kubilius: ekonomika didžiausias bėdas atlaikė, nedarbas bus liekamasis reiškinys (http://www.kelias.net/11659.html)

Premjeras Andrius Kubilius sako, jog „daugelis parametrų rodo, kad mums pavyko atlaikyti pačius rūsčiausius ekonomikos išbandymus“, tačiau priduria, kad tebeaugantis nedarbas bus „tas ilgiau išliekantis liekamasis reiškinys“. Anot jo, dėl to Vyriausybė padėčiai darbo rinkoje gerinti kitais metais ketina mesti dar 8 mlrd. litų.
Pasak jo, tai įrodo bendrojo vidaus produkto duomenys, padėtis pramonės sektoriuje. „Mūsų pramonė šią krizę išgyveno geriau nei Vokietijos ar Didžiosios Britanijos pramonė“, – kalbėjo Premjeras.
Jis priduria, kad geras ženklas esąs ir tas, kad sulėtėjo bedarbystės augimas, tačiau pripažįsta, jog „daugelis pavyzdžių rodo, kad bedarbystė bus tas ilgiau išliekantis liekamasis reiškinys“.

John
2009.12.05, 04:10
Benaršydamas SSC Kinijos geležinkelių temą radau štai ką. Nežinau, kiek ši naujiena tiesiogiai aktuali Lietuvai, bet manau, kad Lietuva iš to gali turėti naudos. Ypač daug reiškia faktas, kad mūsų vėžė tokia pati, kaip ir Rusijos, kas reiškia, kad pro Rusiją Europos kryptimi keliaujantys konteineriai gali keliauti tiesiai į Klaipėdos uostą...

China's container rail network on the fast track
http://www.seatradeasia-online.com/News/4930.html

Hong Kong: China's container rail network is to take a major step forward next year, eventually linking via Russia with the European rail grid, according to an official of one of its main backers, reports the South China Morning Post. The network could have 18 stations operational by 2012, an official of NWS Holdings, the infrastructure arm of New World Development, has said.

...
On the one hand the network will link inland cities with China's sea ports, but a planned evolution is to open up an overland rail link to Europe. Such a service might carry up to 400,000teu a year, a research study for CUIRC carried out by consultants Macquarie found. Despatching a container from China to Europe by rail might take 21 days, compared to nearer 32 by sea, the study also suggested. [03/12/09]

aesde
2009.12.05, 10:08
Benaršydamas SSC Kinijos geležinkelių temą radau štai ką. Nežinau, kiek ši naujiena tiesiogiai aktuali Lietuvai, bet manau, kad Lietuva iš to gali turėti naudos. Ypač daug reiškia faktas, kad mūsų vėžė tokia pati, kaip ir Rusijos, kas reiškia, kad pro Rusiją Europos kryptimi keliaujantys konteineriai gali keliauti tiesiai į Klaipėdos uostą...

China's container rail network on the fast track
http://www.seatradeasia-online.com/News/4930.html

Šiaip kazachai, šia vasarą, pas save sukurė netgi atskirą padalinį (ar įmonę), kuri įgyvendins dviejų 1435 mm vėžės linijų nuo KInijos sienos tiesimo projektus.

aij, tiesa, reiktų pastebėti, kad informacija gauta kaboke, kažkur Europoje, iš vieno nusitašiusio kazacho, kuris gyrėsi esantis paskirtas tos įmonės direktoriumi ir atvažiavęs ten ieškoti 1435 mm standartų. žodžiu, kiek šioje info teisybės yra negaliu pasakyti.

Wycka
2009.12.05, 12:32
Benaršydamas SSC Kinijos geležinkelių temą radau štai ką. Nežinau, kiek ši naujiena tiesiogiai aktuali Lietuvai, bet manau, kad Lietuva iš to gali turėti naudos. Ypač daug reiškia faktas, kad mūsų vėžė tokia pati, kaip ir Rusijos, kas reiškia, kad pro Rusiją Europos kryptimi keliaujantys konteineriai gali keliauti tiesiai į Klaipėdos uostą...

China's container rail network on the fast track
http://www.seatradeasia-online.com/News/4930.html

Na bent jau man asmeniškai visa tai nebe naujiena, tik detalesnė informacija to, ką jau kuris laikas žinau :)
Juk kažkur prieš nepilną mėnesį vyko Trasporto forumas, net ir šiame forume buvo skelbta, kad iškelta idėja ir ji yra plėtojama Kinijos krovinius iš laivų perkelti į geležinkelius. Tam yra du būdai: a) Transsibiro — per Rusiją į Pabaltijo uostus (taip greičiau ir pigiau); b) Šilko kelias — per Centrinę Aziją, Iraną ir Turkiją (taip ilgiau užtruks dėl muitinės procedūrų, bus šiek tiek brangiau, bet manoma, kad taip patikimiau, bet tada Lietuva gali ir 'neparagauti' kiniškų krovinių). ;)

praetor
2009.12.05, 16:45
Na bent jau man asmeniškai visa tai nebe naujiena, tik detalesnė informacija to, ką jau kuris laikas žinau :)
Juk kažkur prieš nepilną mėnesį vyko Trasporto forumas, net ir šiame forume buvo skelbta, kad iškelta idėja ir ji yra plėtojama Kinijos krovinius iš laivų perkelti į geležinkelius. Tam yra du būdai: a) Transsibiro — per Rusiją į Pabaltijo uostus (taip greičiau ir pigiau); b) Šilko kelias — per Centrinę Aziją, Iraną ir Turkiją (taip ilgiau užtruks dėl muitinės procedūrų, bus šiek tiek brangiau, bet manoma, kad taip patikimiau, bet tada Lietuva gali ir 'neparagauti' kiniškų krovinių). ;)

Nu jo. Iranas patikimumo viršunė :D

Wycka
2009.12.05, 16:53
Nu jo. Iranas patikimumo viršunė :D

Matyt, Kinija sutaria su Iranu geriau negu ES :D

e2ards
2009.12.05, 16:55
Nu jo. Iranas patikimumo viršunė :D

Tik tiems kas serga rusofobija

praeivis
2009.12.05, 17:11
Matyt, Kinija sutaria su Iranu geriau negu ES :D



Iranas niekuom kinijai negali padeti ,todel toks ir draugas..... rusai daug daugiau bendradarbiauja su kinais technologiju srityje ir greiciausiai butu pasirinkti rusai. Tik stai neaisku ,kam reikalingas pabaltijis: juru uostus turi ir pati rusija,o is Lietuvos i vakaru europa gelezinkelio begiu standartas irgi netinka....

Lettered
2009.12.05, 17:14
Iranas niekuom kinijai negali padeti ,todel toks ir draugas..... rusai daug daugiau bendradarbiauja su kinais technologiju srityje ir greiciausiai butu pasirinkti rusai. Tik stai neaisku ,kam reikalingas pabaltijis: juru uostus turi ir pati rusija,o is Lietuvos i vakaru europa gelezinkelio begiu standartas irgi netinka....

Reikalingas tam, nes neužtenktų Rusijos uostų visiems kroviniams perkrauti, o kuo didesniu tranzitu Rusija turėtų būti suinteresuota.

e2ards
2009.12.05, 17:27
Iranas niekuom kinijai negali padeti ,todel toks ir draugas..... rusai daug daugiau bendradarbiauja su kinais technologiju srityje ir greiciausiai butu pasirinkti rusai. Tik stai neaisku ,kam reikalingas pabaltijis: juru uostus turi ir pati rusija,o is Lietuvos i vakaru europa gelezinkelio begiu standartas irgi netinka....

pabaltijis, gi jau priklauso ES ir turi rusiska veze

Mørtã
2009.12.05, 17:31
O kas pasake kad per Lietuva konteineriai bus vezami?

Wycka
2009.12.05, 17:35
Iranas niekuom kinijai negali padeti ,todel toks ir draugas..... rusai daug daugiau bendradarbiauja su kinais technologiju srityje ir greiciausiai butu pasirinkti rusai. Tik stai neaisku ,kam reikalingas pabaltijis: juru uostus turi ir pati rusija,o is Lietuvos i vakaru europa gelezinkelio begiu standartas irgi netinka....

Jeigu kinai sutartų su rusais kaip Mao+Stalino laikais, Iranas čia išvis net nešmėžuotų. Dabar tikriausiai kinai ieško bent vienos nors teoriškai galimos alternatyvos.
Pabaltijys mano supratimu reikalingas visų pirma ne dėl geležinkelio, o dėl uostų. Tarkim krovinys keliauja iš Kinijos į Vokietiją/Beneliuksą. Taigi geležinkeliais (su perkrovimu KLR-RF pasienyje) krovinys pasiekia Klaipėdą (nors taip pat gali pasiekti Kaliningradą, Liepoją, Ventspilį, Rygą, Taliną, S. Peterburgą ar Vyborgą), čia perkraunamas į keltą ir plukdomas į Mukraną, kad ir rail-rail tipo keltu. Čia jis vėl geležinkeliu vežamas į galutinį punktą.
Rusijai nėra patogu vykdyti eksportą per Murmansko uostą, nes jis žiemomis užšąla. Peterburgas/Vyborgas jau pakankamai apkrauti (gal net perkrauti). Lieka Pabaltijys ir Kaliningradas, o iš pastarojo savo dalelę atsiriektume nuo krovinių tranzito :)

O kas pasake kad per Lietuva konteineriai bus vezami?

Jie niekada nebus vežami, jeigu patys savo pastangomis jų neprisikviesime :)
O objektyvios priežastys pervežti per Lietuvą (Klaipėdą) yra ;)

praetor
2009.12.05, 17:36
Nežinau, kaip dėl muitinės procedūrų ilgumo ir kitų subtilybių, bet Klaipėda yra geografiškai geresnėje vietoje. Plius ledlaužiai ten tikrai reikalingi.
Skaičiau standartinę sutartį laivo frachtavimo, tai ten net pabrėžta kokiose platumose negali laivas naviguoti. Pvz.: Botnijos įlanka aukščiau Vaasa miesto (platumos nurodytos), bei į rytus nuo tam tikros ilgumo giliau į Suomijos įlanką. Aišku, tai pakeičiama viskas susitariant galutinai, bet vaizdas toks, kad tie, kas ruošė sutartį standartinę, tai "primetė", jog Rusijon plaukt negerai.

Mørtã
2009.12.05, 17:50
...Rusijai nėra patogu vykdyti eksportą per Murmansko uostą, nes jis žiemomis užšąla.
Many but not everybody knows that being in North Pole –in latitude 68° 58’ North port of Murmansk unlike the other ports of North-West of Russia, is unfrozen all the year round. Murmansk Commercial Seaport (http://www.portmurmansk.ru/index.phtml?100)

Wycka
2009.12.05, 17:59
Murmansk Commercial Seaport (http://www.portmurmansk.ru/index.phtml?100)

Matyt, aš vienas iš tų 'not everybody' :D
Taip, į Barenco jūrą įteka šiltoji Šiaurės Atlanto srovė, o ir žiemos tampa vis labiau šiltesnės, tad tikriausiai pastaraisiais metais Murmanskas tapo nebeužšąlančiu uostu ;)
Kita vertus, plukdyti iš jo tranzitinius krovinius į Vakarų Europą nebūtų labai išmintinga, nes tektų arba brautis deja bet užšąlančiu Baltosios-Baltijos kanalu, arba plaukti aplink visą Norvegiją ;)

praetor
2009.12.05, 18:00
Murmansk Commercial Seaport (http://www.portmurmansk.ru/index.phtml?100)

Gal čia turima galvoj jau išėjimą į atvirą jūrą. Nes patys fiordai, viename iš kurių yra ir Murmanskas, užšąlą.

John
2009.12.05, 18:09
Šiaip kazachai, šia vasarą, pas save sukurė netgi atskirą padalinį (ar įmonę), kuri įgyvendins dviejų 1435 mm vėžės linijų nuo KInijos sienos tiesimo projektus.

aij, tiesa, reiktų pastebėti, kad informacija gauta kaboke, kažkur Europoje, iš vieno nusitašiusio kazacho, kuris gyrėsi esantis paskirtas tos įmonės direktoriumi ir atvažiavęs ten ieškoti 1435 mm standartų. žodžiu, kiek šioje info teisybės yra negaliu pasakyti.

Ko gero, kad kroviniai bus gabenami per Rusiją. Kam tąsytis per Vidurio Aziją? Tik įdomu, kaip bus sprendžiamas skirtingų vėžės pločių klausimas Kinijos-Rusijos pasienyje? SSC forume kažkas paminėjo idėją, kad tam būtų panaudotas automatizuotas terminalas, kur kranai tiesiog perkeltų konteinerius nuo vieno traukinio ant kito. Aišku, tada toks traukinys galėtų keliauti be sustojimo į Klaipėdą.

Mørtã
2009.12.05, 18:45
..Aišku, tada toks traukinys galėtų keliauti be sustojimo į Klaipėdą.Vezti 10k km traukiniu, po to krauti i laivus, tik tam kad dar 1k km gabenti jura. Gal geriau iskart visus 11k km traukinu tuos konteinerius vezti?

praeivis
2009.12.05, 18:45
pabaltijis, gi jau priklauso ES ir turi rusiska veze



tik iki lenkijos,o toliau stop. o jei i europa vezti ne gelezinkeliu,o laivais,tai galima i laivus perkrauti ir rusijoje. nemanyciau,kad rusams tam neuztenka pajegumu.

Mørtã
2009.12.05, 18:50
Gal čia turima galvoj jau išėjimą į atvirą jūrą. Nes patys fiordai, viename iš kurių yra ir Murmanskas, užšąlą.Murmanskas (rus. Мурманск) – miestas šiaurės vakarinėje Rusijoje, neužšąlantis uostas prie Barenco jūros Kolos įlankos.
wikipedia.org

Wycka
2009.12.05, 19:05
Vezti 10k km traukiniu, po to krauti i laivus, tik tam kad dar 1k km gabenti jura. Gal geriau iskart visus 11k km traukinu tuos konteinerius vezti?

tik iki lenkijos,o toliau stop. o jei i europa vezti ne gelezinkeliu,o laivais,tai galima i laivus perkrauti ir rusijoje. nemanyciau,kad rusams tam neuztenka pajegumu.

Nejaugi Jums net nekilo klausimas kam iš viso prasidėjo kalba apie traukinius, jeigu iki šiol kroviniai lyg ir sėkmingai keliaudavo jūra? Čia esmė yra greitis. Tiksliai nepamenu kiek, berods dvigubai greičiau, o tikslų transportavimo laiką tikrai galima rasti panaršius internete :)

Mørtã
2009.12.05, 19:09
Tiksliai nepamenu kiek, berods dvigubai greičiau, o tikslų transportavimo laiką tikrai galima rasti panaršius internete :)
Tai gi duotas laikas, traukiniais 21 diena, laivais - 32.

Despatching a container from China to Europe by rail might take 21 days, compared to nearer 32 by sea

Lettered
2009.12.05, 19:21
Tai gi duotas laikas, traukiniais 21 diena, laivais - 32.

O kodėl toks nedidelis skirtumas? Juk atstumas sausuma yra dvigubai mažesnis nei vandeniu, o ir traukiniai gerokai greičiau važiuoja nei plaukia laivas.

Wycka
2009.12.05, 19:48
O kodėl toks nedidelis skirtumas? Juk atstumas sausuma yra dvigubai mažesnis nei vandeniu, o ir traukiniai gerokai greičiau važiuoja nei plaukia laivas.

Bijau suklysti, tad atsakysiu gana aptakiai:
Vidutinis prekinio traukinio greitis yra ~33km/h, BAM yra vienkelis (nors gal ir ne visas?), taigi pakeliui dažnokai tenka sustoti norint prasilenkti traukiniams, praleisti greitesnį keleivinį traukinį ir t.t., taip pat perkrovimas iš standartinės į rusišką vėžę, t.p. nors ir sąlyginai nedaug, bet užtrunka ir muitinės kontrolė.

John
2009.12.06, 00:18
Palyginkime Baltijos šalių BVP statistiką šiais metais (visa info iš Eurostato ir statistikos agentūrų... tikiuosi, neįvėliau kokios klaidos :)):

http://farm3.static.flickr.com/2448/4161414844_277542f0ce_o.gif

Matome, kad susumavus Lietuvos ir Estijos BVP rodiklius, skaičiai gaunasi iš esmės identiški. Latviai atrodo truputį blogiau, bet iš esmės irgi panašiame lygyje.

Visgi, įdomaiusias dalykas yra ES BVP "prognozės". Kad išsipildytų Lietuvai pateikiama prognozė, 2009 Q4 kritimas turėtų būti gerokai per 20% (ko akivaizdžiai nebus), kuomet Estijos kritimas turėtų būti gerokai mažesnis t.y. apie -10%, kad išsipildytų pastarajai priskiriama prognozė. Ir visgi man įdomu, kuria savo kūno vieta remdamiesi ES statistikos rinkėjai daro tokias prognozes? Ar čia tuo pasireiškia Estijos "išskirtinumas" tarp Baltijos šalių, kai 10 metų iš eilės Estijai priskiriamos "geresnės" prognozės neišsipildo, bet jos visvien ir toliau visada būna geresnės? :D

Šiaip, panašu, kad Lietuvos BVP rodikliai 2009 gali būti geriausi iš visų Baltijos šalių (tegu ir marginaliai).

Gal kai kurie tamstos nutuokia, kokio kritimo galima tikėtis paskutiniame ketvirtyje? Kaip su ekonomikos aktyvumu Lietuvoje šiandien?

senasnamas
2009.12.06, 12:12
Atsakymas paprastas - Estijos valdžia protingesnė :).
Užtenka paminėti vien biudžeto pertekliaus iššvaistymą augimo metais. Pvz., motinystės išmokos yra nenormalaus dydžio, atsižvelgiant į šalies ekonominius pajėgumus. Dar skaičiau, kad Estijos valstybės įmonės pelną perveda į biudžetą, o mūsiškės - išsidalina. Ko gero, kad viso to priežasčių reikėtų ieškoti ir mentalitetų skirtume. Viską sudėję matome, kad esame uodegoje. Jei 4 ketv. ir bus neblogas, tai dar nieko nereikš, nes nuo sausio 1 d. verslo aplinką neigiamai veiks elektros kainos. Dabar svarbiausia politinis stabilumas, kad neprasidėtų rietenos valdžioje.
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12576888771257580532

John
2009.12.06, 19:11
Atsakymas paprastas - Estijos valdžia protingesnė :).
Užtenka paminėti vien biudžeto pertekliaus iššvaistymą augimo metais. Pvz., motinystės išmokos yra nenormalaus dydžio, atsižvelgiant į šalies ekonominius pajėgumus. Dar skaičiau, kad Estijos valstybės įmonės pelną perveda į biudžetą, o mūsiškės - išsidalina. Ko gero, kad viso to priežasčių reikėtų ieškoti ir mentalitetų skirtume. Viską sudėję matome, kad esame uodegoje. Jei 4 ketv. ir bus neblogas, tai dar nieko nereikš, nes nuo sausio 1 d. verslo aplinką neigiamai veiks elektros kainos. Dabar svarbiausia politinis stabilumas, kad neprasidėtų rietenos valdžioje.
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12576888771257580532

Šimonytė iš esmės pasakė tą patį, ką ir aš (nekalbant apie rezervą) :D. Didelių skirtumų tarp Estijos ir Lietuvos ekonomikų ji nemato. Dėl biudžeto deficito tiesa, tačiau tai nėra vienintelis ir, ko gero, ne svarbiausias dalykas, įtakojantis šalies ekonominį vystymąsi.

O Jakilaitis šiek tiek meluoja (ir panašu, kad šiaip nelabai gaudosi finansiniuose ir ekonomikos reikaluose :D). Pvz., BVP kritimas ne "kaip Latvijoje", bet greičiau "kaip Estijoje". Ir ne "dvidešimt procentų", o tik apie 14 procentų. Negana to, atsižvelgiant į 2008 BVP rodiklius, nuo krizės pradžios Lietuvos BVP krito mažiau, nei Estijos ar Latvijos. Tai yra faktas, kurio nereiktų nutylėti liaupsinant Estiją ir peikiant Lietuvą.


P.S. Šimonytei bekalbant nukrito apyrankė (nuo 8 min.) :D

senasnamas
2009.12.06, 20:25
Nėra tiek svarbu, ar BVP krito keliais procentais daugiau, ar mažiau. Biudžeto deficitas reiškia didėjančią valstybės skolą, didėjančius mokesčius jai užkišti ir didėjančias sumas jai aptarnauti. Vien dėl to negalima svajoti apie eurą 2011 m. kaip kad estai. Šiemet pasiskolinta maždaug 10 mlrd. Kitais metais reikės skolintis keliais milijardais mažiau. O estai per augimo metus buvo sukaupę 10 mlrd. litų. Ir ta pagalvė jiems leidžia daug laisviau elgtis, nekelti mokesčių ir t. t. Pasibaigus krizei jiems nereikės vargti su skolomis, todėl galės sparčiau žygiuoti į priekį, o jei įsives eurą, įgis didesnį konkurencinį pranašumą. Aišku, gal ir gražiai skamba, kai Kubilius per BBC sako, kad 3 ketv. Lietuvos ekonomika, palyginti su ankstesniu, kilo daugiausiai Europoje. Tačiau realiai tas vienas ketvirtis kol kas nieko nereiškia.

John
2009.12.06, 20:49
Nėra tiek svarbu, ar BVP krito keliais procentais daugiau, ar mažiau. Biudžeto deficitas reiškia didėjančią valstybės skolą, didėjančius mokesčius jai užkišti ir didėjančias sumas jai aptarnauti. Vien dėl to negalima svajoti apie eurą 2011 m. kaip kad estai. Šiemet pasiskolinta maždaug 10 mlrd. Kitais metais reikės skolintis keliais milijardais mažiau. O estai per augimo metus buvo sukaupę 10 mlrd. litų. Ir ta pagalvė jiems leidžia daug laisviau elgtis, nekelti mokesčių ir t. t. Pasibaigus krizei jiems nereikės vargti su skolomis, todėl galės sparčiau žygiuoti į priekį, o jei įsives eurą, įgis didesnį konkurencinį pranašumą. Aišku, gal ir gražiai skamba, kai Kubilius per BBC sako, kad 3 ketv. Lietuvos ekonomika, palyginti su ankstesniu, kilo daugiausiai Europoje. Tačiau realiai tas vienas ketvirtis kol kas nieko nereiškia.

Tiesa, deficito nebuvimas yra pliusas. To niekas neneigia. Visgi faktas, kad BVP vis dėl to krito lėčiau, nei Estijoje NEPAISANT geresnės Estijos situacijos su biudžetu, rodo, kad Lietuvoje galbūt nėra viskas taip blogai, kaip kai kas kalba.

Aišku, vienintelis būdas sužinoti, kaip bus, yra tiesiog palaukti artimiausių ketvirčių duomenų.

Eidvis
2009.12.06, 22:29
Gal kai kurie tamstos nutuokia, kokio kritimo galima tikėtis paskutiniame ketvirtyje? Kaip su ekonomikos aktyvumu Lietuvoje šiandien?

Aš prognozuočiau 10-12% BVP kritimą ketvirtąj5 ketvirtį. Teigiamai BVP statistiką turėtų įtakoti tai, kad pernai paskutinį ketvirtį pirmą kartą buvo fiksuojamas BVP kritimas, kada BVP smuko -2,2%. Paaiškinimas: sakykime BVP trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė 100 mlrd LT, vadinasi kritimas šių metu trečiojo ketvirčio buvo skaičiuojamas nuo tu 100 mlrd LT, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP bus skaičiuojamas jau nuo 97,8 mlrd LT, nes pernais metais BVP ketvirtojo ketvirčio jau buvo sumažėjęs, o tai teigiamai įtakos paskutiniojo ketvirčio rezultatus.
Be šito, trečiasis ketvirtis nuteikė daug optimistiškiau ir atrodo, kad mūsų ūkis pradėjo atsigauti. Tačiau manau bus ir neigiamų veiksnių, vienas iš jų- kalėdinė prekyba, kuri turi daug reikšmės BVP, nes jeigu praeitais metais dar visi išlaidavo, tai šiemet kalėdinė prekyba gali būti ta sritis, kurios sąskaita bus taupoma labiausiai.

John
2009.12.06, 22:59
Aš prognozuočiau 10-12% BVP kritimą ketvirtąj5 ketvirtį. Teigiamai BVP statistiką turėtų įtakoti tai, kad pernai paskutinį ketvirtį pirmą kartą buvo fiksuojamas BVP kritimas, kada BVP smuko -2,2%. Paaiškinimas: sakykime BVP trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė 100 mlrd LT, vadinasi kritimas šių metu trečiojo ketvirčio buvo skaičiuojamas nuo tu 100 mlrd LT, tačiau ketvirtojo ketvirčio BVP bus skaičiuojamas jau nuo 97,8 mlrd LT, nes pernais metais BVP ketvirtojo ketvirčio jau buvo sumažėjęs, o tai teigiamai įtakos paskutiniojo ketvirčio rezultatus.
Be šito, trečiasis ketvirtis nuteikė daug optimistiškiau ir atrodo, kad mūsų ūkis pradėjo atsigauti. Tačiau manau bus ir neigiamų veiksnių, vienas iš jų- kalėdinė prekyba, kuri turi daug reikšmės BVP, nes jeigu praeitais metais dar visi išlaidavo, tai šiemet kalėdinė prekyba gali būti ta sritis, kurios sąskaita bus taupoma labiausiai.

Jei kritimas Q4 bus 10-12%, tai 2009 metinis kritimas bus 15-16%.

Dabar įdomu, kaip seksis estams.

Beje, dar vienas įdomus straipsnelis: http://www.europeanvoice.com/article/2009/11/recession-comes-to-an-end/66426.aspx

Ten teigiama (apie 2009 Q3):
the highest percentage growth was achieved by Austria and Portugal, whose economies both grew by 0.9% of GDP.

Contraction
The economies of Estonia, Greece, Spain, Cyprus, Hungary, Romania and the UK all contracted in the third quarter. The largest contraction recorded was in Estonia, whose economy shrank by 2.8% compared to the previous three-month period.

Netiesa! Didžiausias augimas, lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, buvo ne Austrijoje ar Portugalijoje, bet Lietuvoje! Tai patvirtina Eurostat'o statistikos lentelės. :)

Gerai, kad bent jau neužsiminė, kad didžiausias augimas buvo Estijoje (aišku, tokio nebuvo, bet, turint omeny, kad pateikiama informacija visvien melaginga, tai koks gi skirtumas) :|

Wycka
2009.12.07, 20:05
Ki­nų tai­ki­ny­je — Uk­mer­gė (http://www.aina.lt/naujienos/aukstaitija/9833-kinu-taikiklyje-ukmerge.html)

Lie­tu­vos rin­ko­je mė­gi­nan­tys įsi­tvir­tin­ti ki­nai sa­vo pre­ky­bos cen­trus ati­da­ro kai­my­ni­niuo­se ra­jo­nuo­se. Ki­nų pre­ky­bi­nin­kai do­mi­si ver­slo ga­li­my­bė­mis ir Ukmergės mies­te.
Smul­kių ra­jo­no ver­sli­nin­kų ži­nia apie ki­nie­čių par­duo­tu­ves ne­džiu­gi­na. Juos gąs­di­na ki­nų pre­ky­bi­nin­kų kon­ku­ren­ci­ja. Pir­kė­jai žiū­ri iš sa­vo bokš­to — ti­ki­si, kad, at­si­ra­dus tie­sio­gi­niam tie­kė­jui, ki­niš­kų pre­kių ke­lias nuo ga­min­to­jo iki pre­kys­ta­lio su­trum­pės ir pre­kių kai­nos su­ma­žės.
(...)
Iki šiol ki­nai sa­vo pre­ky­vie­tėms rin­ko­si ne ma­žes­nius kaip 30 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų ša­lies mies­tus. Ma­žiau­sias mies­tas, ku­ria­me ne­se­niai bu­vo ap­si­spręs­ta ati­da­ry­ti ki­niš­kų pre­kių pre­ky­bos cen­trą, — Kė­dai­niai, ku­riuo­se gy­ve­na 29 tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų.
Be­je, S. Nar­vi­las sa­ko, kad dau­ge­lis įsi­vaiz­duo­ja, jog ki­nų pre­ky­bos cen­truo­se — vien tik ki­niš­kos pre­kės: „Jie ieš­ko pre­kių ir ki­to­se ša­ly­se — Ita­lijo­je, Is­pa­ni­jo­je, Tur­ki­jo­je.“
Šie­met pra­si­dė­jus ki­nų pre­ky­bi­nin­kų ant­plū­džiui Lie­tu­vo­je šak­nis įlei­do jau apie tris­de­šimt Ki­ni­jos pre­ky­bos įmo­nių.

sauls
2009.12.07, 22:25
Tiesa. Dėl to lengvumas pradėti verslą mums yra ypač svarbus - kad tiems, kas sugalvojo pradėt verslą, tas noras nepraeitų bevaikštant pažymų iš vienos valdiškos įstaigos į kitą.

Na neverkit jus del to pazymu. Kazin ar bent vienas savo versla (bet realu, ne perku-parduodu) darote? Ne pazymos didziausia verslo kliutis - jei taip butu, tai seniai isikure imones (kurios savo pazymas pries simta metu jau susitvarke) nebankrutuotu.

Bet kurio verslo kraujas - pinigai. O pinigai ateina is pardavimu. Jei mokesi parduoti savo sukurta produktua, visa kita bus smulkmenos.

Ametistas
2009.12.07, 22:32
Na neverkit jus del to pazymu. Kazin ar bent vienas savo versla (bet realu, ne perku-parduodu) darote? Ne pazymos didziausia verslo kliutis - jei taip butu, tai seniai isikure imones (kurios savo pazymas pries simta metu jau susitvarke) nebankrutuotu.

Bet kurio verslo kraujas - pinigai. O pinigai ateina is pardavimu. Jei mokesi parduoti savo sukurta produktua, visa kita bus smulkmenos.Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

Sula
2009.12.08, 08:52
Iš tiesų, biurokratinės kliūtys daugumai Lietuvos verslo nėra itin didelės, gal būt išimtys yra visuomeninio maitinimo, viešbučių paslaugos.
Šiuo metu yra atsivėrusios nišos tam tikrose rinkose. T.y. rinka duoda šansų pradėti/vystyti verslą. sauls teisus, kad verslo variklis - pinigai. Ir čia mūsų verslas pralošia konkurentams, nes gauti pinigų iš bankų šiuo metu Lietuvoje praktiškai neįmanoma - tai yra esminė kliūtis.

jungengg
2009.12.08, 09:54
Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

Man tai čia skamba labiau kaip piktoka demagogija, nei analizė.

Beje, JAV apie puse smulkių įmonių neišgyvena ilgiau kelių metų.

c2h5oh
2009.12.08, 10:22
Lietuvoj didelė dalis "verslininkų" tėra "iš gatvės" atėję, jokio ekonominio išsilavinimo neturintys žmonės, kurie tikisi, kad jiems pavyks užauginti pinigų medį. Lietuvoj dauguma verslo valdytojų netgi neplanuoja verslo - nerašo verslo planų, tai ko mes galime tikėtis iš tokių "verslininkų"?

Manau didžiausia Lietuvoje verslumo problema - per maža verslininkų kompetencija, verslininkų nemokėjimas planuotis verslo valdymo, verslininkų neryžtingumas imtis kardinalių priemonių, kad būtų išreklamuotas produktas, pritrauktas pirkėjas. Lietuvoje yra mažai žmonių, vertų žodžio verslininkas ir tai puikiai matyti - daugiau nei pusė įmonių Lietuvoje suklypo kaip kortų nameliai per ekonominę krizę, nes neplanavo savo veiklos į priekį.

O iš kur atsiras tie "verslininkai" jau gatavai su išsilavinimu ir viską mokantys šalyje, kuri 50 metų statė komunizmą? Iš mėnulio atskris? Ar juos kažkaip stebuklingai universitetuose išmokys dėstytojai, kurie patys prieš 25 metus rašė disertacijas apie "socialistinį brigadinį lenktyniavimą" ir panašius briedus?

Visos tos kompetencijos pagrindas - praktika. Bandymai ir klaidos.

Valiukas
2009.12.08, 10:27
O iš kur atsiras tie "verslininkai" jau gatavai su išsilavinimu ir viską mokantys šalyje, kuri 50 metų statė komunizmą? Iš mėnulio atskris? Ar juos kažkaip stebuklingai universitetuose išmokys dėstytojai, kurie patys prieš 25 metus rašė disertacijas apie "socialistinį brigadinį lenktyniavimą" ir panašius briedus?

Visos tos kompetencijos pagrindas - praktika. Bandymai ir klaidos.

Pritariu 100 proc. Šiuo metu galbūt vienintelė mokslo įstaiga, gebanti bent kažkiek realiau ugdyti verslumą ir mokyti taip vadinamos enterprenerystės, yra ISM, kuris taip pat organizuoja mokymus ir jau sėkmingai dirbantiems verslininkams. Na o apie "klasikinius" VU, VGTU mokslus net nesinori kalbėt. Aš pats asmeniškai žiauriai gailiuosi, kad ėmiausi studijuot VU verslo vadybos magistrantūroje.. pinigai į balą visiškai.

Analitikas PlėtRa
2009.12.08, 15:17
o Valiukai, tu tiki, kad verslumo galima išmokti? :) aš manau, gali tik įsikirsti į verslo reikalus, bet ne tapti versliu. ir nieko tokio, kad verslą daro ne vien verslo vadybą baigę, netgi ačiū dievui, nes tai leidžia turėti labai įvairių idėjų, produktų ir t.t., kurie neatsirastų jei visi mastytų racionaliai kaip verslininkai. kad žemas lygis mūsų aukštojo mokslo, taip taip, ir pats ta ir čia šimtus kartų sakiau, bet net jei tarkim pas mus atsidarytų Cambridge ar Wharton filialas, tai verslumo musyse neišugdytų, taip mes būtume labiau išsilavinę, apsiskaitę, eruditai, bet verslumas nuo to kardinaliai nepasikeistų. Tiesa pasakius, baigiu įtikėti, kad lietuvio mentalas tinkamas iš esmės tik vogti ir kombinuoti.. su kai kuriom gražiom išeitim, kurios tik patvirtinta taisyklę.. :D