PDA

Keisti į išsamų rodinį : Klaipėdos giliavandenis uostas


Puslapiai : [1] 2

ArTuRAs
2005.08.12, 16:41
Sausio 21d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomai giliavandenio jūrų uosto koncepcijai, remiantis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros JICA studija.

Studija siūlopadengti numatomą uosto pajėgumų trūkumą ir patenkinti pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, būtina statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, suformuojant 400 m nuotolyje nuo kranto dirbtinę 1500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri kelių ir geležinkelių transporto privažiuojamaisiais keliais bus sujungta su veikiančiu uostu. Bendra statybų kaina 1022 mln. eurų.

Atsižvelgdamas į giliavandenio (iki 17 m) Klaipėdos uosto plėtros koncepcijoje išdėstytus dabartinio uosto plėtros galimybės ir trūkumus bei galimybės ateityje užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, Strateginio planavimo komitetas pritarė pateikiamo sprendimo projektui.

Naujas giliavandenis jūrų uostas padengs prognozuojamus po 2015 m. uosto pajėgumų trūkumus ir patenkins pervežimų poreikius, sudarant sąlygas priimti Baltmax tipo laivus, taip pat užtikrins Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Taigi, statyti giliavandenį uostą už dabartinio uosto ribų, t. y. jūroje, būtina.


Kaip jus manot? Reik ar ne? :hm:
Butu idomu pamatyt nuotrauku kaip jis atrodys.

Gladiator
2005.08.12, 17:19
Na dabar juk dirba tik 50% pajegumu. Kai dirbs 100% ir bus realus trukumas tada ir gales statyti. Nors jei cia ne uz valstybes, o uz privaciu kompaniju pinigus tai tegul stato nors ir rytoj.

ArTuRAs
2005.08.12, 17:26
Tokio uosto statymas uztruktu ne vienus metus, todel apie tai reikia galvoti is anksto.
Beje, pinigai valstybiniai, bet paskaiciuota, kad jie atsipirktu per 14 metu ;)

MARKA
2005.11.15, 13:12
Sveiki, kazkada buvo Klaipedos juru gilavandenio uosto ateities projektas - filmas. Gal netycia kas nors turi ji, ar bent zino kur galechiau ji gauti, nes labai reikia.

ArTuRAs
2005.11.15, 14:50
Ten nieko apie ji beveik nebuvo, tik primityvus renderingas. Karolis buvo sukures tema , kur idejo nuotraukas is to filmo, yra ir to uosto.

ArTuRAs
2005.12.09, 14:02
Atvers kelius į giliavandenį uostą

Vidmantas Matutis

Šiuo metu rengiamas ir jau pradėtas derinti dokumentas, kuriame bus numatyti privažiavimo į giliavandenį uostą ties Melnrage keliai ir geležinkelis. Klaipėdos miesto bendrajame plane, kuris koreguojamas, tai iki šiol nebuvo numatyta.

Klaipėdos giliavandenio jūrų uosto koncepcijos įgyvendinimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymo dokumentą rengia Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorija, kurios vadovas, taip pat projekto vadovas yra profesorius Brunonas Gailiušis.

Daugiau nei prieš metus Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) nustatė, kad apie 2015-2017 metus Klaipėdos uosto krovinių apyvarta viršys dabartinius uosto pajėgumus. Išnagrinėję keturis dabartinio Klaipėdos uosto vystymo variantus japonai konstatavo, kad tikslingiausia būtų jūroje ties Melnrage už 350 metrų nuo dabartinio kranto įrengti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Šiame 105 hektarų plote būtų įrengta naftos produktų krovos krantinė, taip pat du trąšų, po vieną grūdų, generalinių krovinių ir konteinerių terminalą. Prie trijų krantinių gylis būtų 17 metrų, o dar prie trijų – 15 metrų. Dirbtinei salai supilti reikėtų maždaug 7 mln. kubinių metrų grunto. Šalia dirbtinės salos jūroje turėtų būti įrengta ir bangolaužiais nuo jūros atitverta 108 hektarų 1800 metrų ilgio ir 600 metrų uosto akvatorija.

Dirbtinė sala jūroje būtų formuojama ne Klaipėdos miesto savivaldybei, o valstybei priklausančioje teritorinėje jūroje. Tačiau tiek kelias, tiek geležinkelis eitų per savivaldybės teritoriją, todėl šie objektai turėtų būti pažymėti Klaipėdos miesto bendrajame plane. Japonai savo studijoje siūlė geležinkelį į giliavandenį uostą tiesti nuo Pauosčio stoties per mišką pagal „Klaipėdos naftos“ talpyklas kertant Burių gatvę ties sankryža su Molo gatve ir Girulių plentu. Šiuo metu Lietuvos geležinkelių bendrovės užsakymu atliekama Pauosčio geležinkelio stoties plėtros poveikio aplinkai analizė.

Pagal japonų studiją automobilių kelias į giliavandenį uostą turėjo eiti P.Lideikio gatve ir Girulių plentu iki Burių ir Molo gatvių sankryžos. Tačiau dabar siūlomas Melnragei dar palankesnis variantas.

Automobilių kelias į giliavandenį uostą eitų nauja trasa nuo P.Lideikio gatvės geležinkelio viaduko per mišką šalia planuojamo geležinkelio. Jei sunkiasvoriai automobiliai į giliavandenį uostą važiuotų šia trasa, Melnragės gyvenvietei jų poveikis gerokai sumažėtų.

Pagal išankstinius vertinimus į giliavandenį uostą ateityje turėtų būti nutiestas naujas 1,4 kilometro ilgio 20 metrų pločio kelias ir dar rekonstruota apie pusę kilometro senojo kelio.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teritorijų panaudojimo ir planavimo grupės vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad giliavandenis uostas yra valstybinės reikšmės objektas, todėl reikia pašalinti urbanistines kliūtis jam vystyti.

„Šiandien didžiulė dirbtinė sala šalia Melnragės gal kai kam ir atrodo nerealus dalykas, tačiau turime galvoti, kad jei ne mes, tai gal mūsų vaikai statys giliavandenį uostą“, - svarstė R.Valatka.

ArTuRAs
2005.12.09, 16:40
Is "Klaipedos":

http://img447.imageshack.us/img447/8740/gu7pc.jpg

ArTuRAs
2006.03.14, 12:52
Giliavandenio uosto šalininkai siūlo Melnragės nebeplėsti

http://www.ve.lt/galery/2006-03-14/an3-1m_.jpg

Į naująjį Klaipėdos miesto bendrąjį planą uostamiesčio valdžios sprendimu giliavandenis uostas neįtrauktas, tačiau jo šalininkai tai vadina netoliaregiškumu - esą uostas Melnragėje kada nors vis tiek bus, o sklypus ten dabar perkantys gyventojai tuomet teisėtai kels triukšmą.

Vis dėlto, pasak miesto valdžios atstovų, įtraukti į 10 metų galiojantį Bendrąjį planą giliavandenį uostą, apie kurį dar neturima išsamios informacijos, nėra reikalo, o nuo sklypus Melnragėje perkančių žmonių jokia informacija nėra slepiama.

Rezervuoti reikia

"Ryt poryt giliavandenio uosto tikrai nepradėsime statyti, bet uždaryti tam perspektyvą yra nusikaltimas - rezervuokime vietą iš anksto. Dar 1996-1997 metais pradėjome kalbėti apie šį uostą, bet sklypai ten toliau buvo pardavinėjami. Jei taip elgiamės, tai ir turime žmonių nepasitenkinimą", - sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, pasaulyje einama prie didelių laivų, ir vėliau giliavandenį uostą reikės statyti, jei norėsime išlikti konkurencingi, arba teks pereiti prie upių uosto.

"Dėl šiandieninių kvapų, kurie teisėtai jaudina mūsų visuomenę, kaip tik būtų skatintina krovos linijas atitraukti nuo kranto", - sakė A. Vaitkus.

Be to, pasak jo, didelės grimzlės laivai yra ekologiškesni už mažuosius.

Beje, kol neatliktas poveikio aplinkai vertinimas, anot A. Vaitkaus, niekas neturi jokių įrodymų dėl giliavandenio uosto kenksmingumo, ir visos kalbos - tik diletantiški svarstymai. Ekologinės ir apskritai gyvenimo sąlygos miestiečiams būtų gerinamos ir iš uosto uždirbamų pinigų - jau dabar uoste vis augant krovos apimtis jis sukuria apie 18 proc. šalies ir 44 proc. miesto BVP.

Jo teigimu, rezervuojamos teritorijos nebūtų labai didelės - jų reikėtų tik privažiavimo keliams, geležinkeliams.

A. Vaitkus neatmetė galimybės, jog apsukresnieji, nusipirkę sklypus teritorijoje, kurios vėliau reikėtų uostui, gali bandyti pelnytis reikalaudami iš valstybės milijoninių kompensacijų.

Giliavandenis uostas miesto bendrajame plane turi būti, antrino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Sigitas Dobilinskas.

"Žmonės turi žinoti, kad uostas gali kada nors plėstis, o kad jis reikalingas, ir turi plėstis, parodė japonų atlikta studija. Žinoma, žmonių gerovė taip pat neturi būti pamiršta", - sakė S. Dobilinskas.

Jo teigimu, reikėtų gerinti sąlygas melnragiškiams, bet pačios gyvenvietės nebedidinti, o dabar dėl trumpalaikio populiarumo uostamiesčio valdžia esą pjauna šaką, ant kurios visi sėdime.

Užkonservuoti neverta

Pasak Klaipėdos miesto Tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, uostamiesčio valdžia skeptiškai nusiteikusi giliavandenio uosto atžvilgiu ne todėl, kad jo nereikėtų, o todėl, kad jis yra gamtosaugos požiūriu jautrioje vietoje.

"Kai tokio uosto atsiradimo galimybė bus išnagrinėta gamtosauginiu, socialiniu, ekonominiu ir visais kitais parametrais, tik tada galėsime svarstyti, ar įtraukti jį į bendrąjį planą. Bet net ir tuo atveju, jei būtų įrodyta, kad šis ekonominis monstras papuoš Lietuvos pajūrį, galime svarstyti, ar verta jam pritarti", - sakė A. Šulcas.

Tiesa, jo teigimu, uosto neįtraukus į bendrąjį planą buvo pasielgta gana drąsiai, ir gali būti sulaukta spaudimo iš Vyriausybės.

Pasak Savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, giliavandenis uostas neatsiras per 10 metų - laikotarpį, kurį apima bendrasis planas.

"Nėra pagrindo stabdyti gyvenvietės plėtros. Melnragėje suformuoti sklypai yra labiau nutolę nuo uosto ir pajūrio, nei jau esantys. Ar turėtume užkonservuoti teritoriją ir laukti kažko? Gal kita Vyriausybė bus kitokios nuomonės apie giliavandenį uostą nei ši", - sakė R. Gružienė.

Anot jos, jau ir dabar yra rezervinių uosto teritorijų, kurios ir stovi apleistos.

Beje, R. Gružienė svarstė, jog gyvenamosios paskirties žemės sklypo Melnragėje aukcionas, vykęs dar prieš Bendrojo plano viešąjį svarstymą, mažo pirkėjų susidomėjimo galėjo sulaukti kaip tik dėl nežinomybės, ar bus plane numatytas giliavandenis uostas. Iškart po viešo Bendrojo plano svarstymo vykęs kitas šalia esančio sklypo aukcionas sulaukė kur kas daugiau dalyvių.

"Ir pramogų įstaigų poreikis, ir poreikis gyventi yra didelis. Norėdamas Melnragėje apsigyventi ar užsiimti verslu žmogus turi informaciją ir gali spręsti, ką daryti", - sakė R. Gružienė.

2007.01.13, 01:18
http://www.zvejone.lt/uostas/image/zemelapis%20500.jpg
Žemėlapis iš: http://www.zvejone.lt/uostas/index.php

Pats žemėlapis įdomus pažiūrėti, nors jame gal yra pasikeitimų (nežinau kada jis sukurtas), bet man nuostabą sukėlė tos dvigubos punktyrinės linijos, kurios, jei teisingai suprantu, reiškia planuojamas krantines ir uosto plėtrą gilyn į jūrą?

ArTuRAs
2007.01.13, 11:21
Na tai cia tas pats giliavandenis uostas, apie kuri jau nemazai kalbu buta ;)

2007.01.13, 14:54
Na tai cia tas pats giliavandenis uostas, apie kuri jau nemazai kalbu buta ;)
Daugiau nei prieš metus Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) nustatė, kad apie 2015-2017 metus Klaipėdos uosto krovinių apyvarta viršys dabartinius uosto pajėgumus. Išnagrinėję keturis dabartinio Klaipėdos uosto vystymo variantus japonai konstatavo, kad tikslingiausia būtų jūroje ties Melnrage už 350 metrų nuo dabartinio kranto įrengti 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio salą. Šiame 105 hektarų plote būtų įrengta naftos produktų krovos krantinė, taip pat du trąšų, po vieną grūdų, generalinių krovinių ir konteinerių terminalą. Prie trijų krantinių gylis būtų 17 metrų, o dar prie trijų – 15 metrų. Dirbtinei salai supilti reikėtų maždaug 7 mln. kubinių metrų grunto. Šalia dirbtinės salos jūroje turėtų būti įrengta ir bangolaužiais nuo jūros atitverta 108 hektarų 1800 metrų ilgio ir 600 metrų uosto akvatorija.
Buvau neskaitęs ir negirdėjęs apie tai, įdėmiai visą temą peržvelgiau, dabar aišku.
Neblogai neblogai... ;)


Čia daugiau apie krovinių ir keleivių terminalo projektą:
http://www.vtv.lt/content/view/30759/123/

Eimantas
2007.02.05, 00:40
Prasideda mūšis dėl giliavandenio uosto

http://www.ve.lt/galery/2007-02-05/pi1-1_.jpg
Klaipėdos valdžia įnirtingai priešinasi tam, kad naujajame bendrajame miesto plane ties Melnrage būtų numatytas giliavandenis uostas.

Siekdama sutvirtinti savo pozicijas, miesto Taryba netgi inicijavo miestiečių apklausą, kuri prasideda šiandien.

Tokį uostamiesčio valdžios žingsnį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir Susisiekimo ministerijos vadovai vadina gėdingu politikavimu ir kartu akcentuoja, jog poreikis ties Melnrage statyti giliavandenį uostą atsiras tik po penkerių, dešimties, o galbūt ir po dvidešimties metų.

Šiuo metu esą siekiama tik to, kad bendrasis planas užkirstų kelią laisvose žemėse atsirasti naujiems objektams, kuriuos vėliau valstybei tektų brangiai išpirkinėti. Juolab kad tokių pavyzdžių uostamiestyje jau ir dabar netrūksta.

Kam reikalinga apklausa?

Nuo savaitės pradžios į 600 klaipėdiečių duris belsis bendrovės "TNS Gallup" darbuotojai ir prašys atsakyti į klausimą "ar pritariate giluminio uosto statyboms Baltijos jūroje ties Melnrage". Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjo Liutauro Kraniausko, būtent tokį klausimą savo nutarimu suformulavo miesto Taryba.

"Politikai norėjo apklausti apie 1 500 klaipėdiečių, norėjo, jog būtų pateikiama daugiau klausimų, kad būtų gali sužinoti argumentus, tačiau viskas atsirėmė į lėšas. 600 respondentų garantuoja minimalią paklaidą, kuri sieks tik iki 3 procentų", - sakė L. Kraniauskas.

"TNS Gallup" kiekybinių tyrimų projektų vadovė Viktorija Jonikova taip pat tvirtina, kad 600 respondentų pakanka tiksliai klaipėdiečių nuomonei nustatyti.

"Jei daromas visai Lietuvai skirtas tyrimas, apklausiame 1 000 žmonių, regionams užtenka 500, tačiau Klaipėdos atveju nutarta apsistoti ties 600 įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių respondentų", - sakė V. Jonikova.

Pasak L. Kraniausko, apklausos duomenys pagal sutartį turi būti paskelbti iki vasario 28 dienos. Tačiau "Vakarų ekspresas" iš patikimų šaltinių sužinojo, kad būtent apklausos rezultatai lems, kada jie bus paskelbti - prieš vasario 25 dieną vyksiančius savivaldybių tarybų rinkimus, ar tik po jų.

Tuo tarpu tiek Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, tiek KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas akcentuoja, kad giliavandenio uosto statybos yra jau ne Klaipėdos miesto, bet visos valstybės klausimas.

"Dabar šiuo itin svarbiu valstybei klausimu žaidžiama, spekuliuojama. Ypač nemalonu, kad pasirinktas priešrinkiminis laikotarpis, giliavandenis uostas pasirinktas kaip baubas, kuriuo gąsdinama visuomenė. Tačiau visiškai nekalbama apie uosto naudą valstybei ir visų pirma pačiam Klaipėdos miestui. Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko studiją, kurios rezultatai rodo, kad apie pusę visų pajamų Klaipėdos miestas gauna būtent iš uosto", - sako A. Vaitkus.

A. Kamarauskas taip pat tvirtina, kad organizuodama apklausą miesto valdžia paprasčiausiai politikuoja. Tuo metu Klaipėdos meras tokius teiginius atmeta.

"Kai gimė idėja rengti apklausą, buvo galima įžvelgti vienos iš miesto Tarybos frakcijų siekį gauti politinių dividendų. Tačiau kiek vėliau tam pritarė visos be išimties miesto Taryboje esančios frakcijos. Tai kas dabar gali iš to gauti politinės naudos?" - prieštarauja uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius.

Anot jo, apklausos duomenys bus svarbūs tolesnėje diskusijoje, Savivaldybė esą turės tvirtesnę poziciją.

"Jei apklausos rezultatai turės kokios nors įtakos užkertant kelią teritorijos rezervavimui, tebūna tai palikta ją inicijavusių žmonių sąžinei. Taip žygiuodami, keldami tokius klausimus visų pirma jie turėtų pagalvoti ir apie jaunos kartos ateitį. Visgi neabejoju mūsų valstybės pragmatiškumu ir jos ateitimi", - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus.

Dėl ko nesutariama?

Pažymėti giliavandenio uosto vietą rengiamame naujame miesto bendrajame plane Klaipėdos miesto savivaldybei rekomendavo su Japonijos specialistų atlikta giliavandenio uosto studija susipažinęs Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, vadovaujamas tuometinio premjero Algirdo Brazausko.

Tačiau pernai paaiškėjo, kad miesto vadovai nesiruošia to daryti.

Toks Klaipėdos miesto valdžios užsispyrimas stebina A. Vaitkų. Anot jo, giliavandenio uosto pažymėjimas bendrajame miesto plane reikštų ne statybas, o tik teritorijos rezervavimą, kad joje neiškiltų naujų objektų.

"Reikia nekartoti tokių klaidų, kokios jau buvo daromos. Dar 1996 metais Klaipėdos valdžia buvo raginama neleisti statyti naujų namų Melnragėje, teritorijoje šalia "Klaipėdos naftos". Deja, šie raginimai nebuvo išgirsti", - teigia sekretorius.

Jam antrina ir A. Kamarauskas: "Būsimo uosto pažymėjimas bendrajame plane būtų pagrindinis saugiklis, užtikrinantis, jog ateityje būtų išvengta sunkumų, kad valstybei nereikėtų brangiai išpirkinėti namų ir žemių. Jei nebus žymės bendrajame plane, gyvenimas padarys savo, bus atrasta, kaip apeiti kliūtis ir įsikurti toje teritorijoje".

Tuo metu Klaipėdos meras R. Taraškevičius laikosi nuomonės, kad būsimo giliavandenio uosto pažymėti bendrajame plane dabar ne tik nereikia, bet ir neįmanoma.

"Jei Susisiekimo ministerijai ar uosto direkcijai svarbu tik rezervuoti teritoriją, o Savivaldybe nepasitikima, manoma, kad ji gali pardavinėti sklypus ir leisti naujas statybas, galima pasirašyti trišalį susitarimą", - sakė meras, pabrėžęs, kad miesto valdžia ir be jokių susitarimų nesiruošia plėsti Melnragės.

Jis taip pat akcentuoja, kad bendrasis planas nėra šventa karvė, jį visada galima operatyviai redaguoti ir koreguoti.

"Be to, Uosto direkcija ar Susisiekimo ministerija turėtų duoti projektus, ką pavaizduoti. Juk negalima burti iš kavos tirščių. Kur eis transporto koridoriai, kur geležinkelis, kur komunikacijos? Pagal kokius duomenis tai parodyti? Nėra normalios studijos, kaip turi būti įrengta inžinerinė infrastruktūra", - teigia R. Taraškevičius.

Tuo metu A. Kamarauskas yra įsitikinęs, kad jau japonų parengtą studiją galima traktuoti kaip priešprojektinį pasiūlymą ir iš jo esą tikrai galima numatyti, kuri žemė būtų reikalinga giliavandenio uosto keliams, geležinkeliui, inžineriniams tinklams. Visos rezervuoti būtinos teritorijos yra pietinėje Melnragės dalyje.

KVJUD atstovas nesiryžo atsakyti, ar pakaktų mero siūlomos alternatyvos - trišalio susitarimo.

"Yra Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto rekomendacija, ja reikia ir vadovautis. Visi kiti pasiūlymai turi būti svarstomi aukštame lygyje", - sakė A. Kamarauskas.

Jis akcentuoja ir tai, kad Klaipėdos valdžios pozicija yra nesąžininga KVJUD atžvilgiu. Ši institucija bendrojo miesto plano rengimui skyrė daugiau nei 600 tūkst. litų. Iš jų buvo finansuota apie du trečdaliai projektavimo darbų.

Kas nutiktų Melnragei?

Anot Klaipėdos mero, dabar yra svarbiausia užsitikrinti, kad nebūtų ribojamos esamų Melnragės gyventojų teisės - jie galėtų rekonstruoti savo namus ir t.t.

A. Kamarauskas sako, kad jei bendrajame miesto plane būtų pažymėtas giliavandenis uostas, dabartiniams Melnragės gyventojams tokie pančiai tikrai nebūtų uždėti.

"Pavyzdys - Smeltės kvartalas, esantis rezervinėje uosto teritorijoje. Jame gyventojams leidžiama rekonstruoti namus, tvarkytis ir taip toliau. Tačiau net ir tai nereiškia, kad Melnragei būtų taikomas rezervinės uosto teritorijos statusas", - teigia KVJUD direktorius infrastruktūrai.

Klaipėdos mero nuomone, prieš įtraukiant giliavandenį uostą į bendrąjį miesto planą, reikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris atsakytų, ar toks objektas iš viso gali būti statomas. Tai KVJUD atlikti nurodė Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas.

Praėjusią savaitę spaudoje publikuotoje Savivaldybės informacijoje apie giliavandeni uostą teigiama, kad jo statyba "užgoš vietovės grožį ir sumažins lankytojų skaičių", kad ji "gali sumažinti žuvų ir gyvūnijos populiacijas Kuršių marių ir jūros pakrantės teritorijoje, gali būti trikdomi paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje, gali kristi žemės ir pastatų kaina Melnragėje, dėl drumsto vandens žmonės nebenorės naudotis šalia esančiais paplūdimiais, juos gali užteršti tepalai, degalai, kitos cheminės medžiagos". Esą gali būti sukelta Klaipėdos paplūdimių erozija.

Tačiau Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus teigia, kad dauguma viešai skelbiamų minčių yra paremtos įsivaizdavimu, bet ne realybe.

"Šiuo metu, kai kalbama tik apie teritorijos rezervavimą, reikalavimas padaryti būsimo uosto PAV šiuo metu yra tikrai nelogiškas. Pagal galiojančius teisinius aktus PAV galioja tik penkerius metus. Jo kaina siektų nemažiau kaip 2 milijonus litų. Taigi tokią sumą reikėtų išmesti į balą, nes giliavandenis uostas gali būti statomas po 10-15 metų, o gal ir dar vėliau", - sako A. Vaitkus.

Anot jo, japonų studijoje numatyta, kad pirmoji giliavandenio uosto krantinės linija bus nutolusi ne mažiau kaip 400 metrų nuo kranto, o krantinė, ties kuria būtų aptarnaujami laivai - už kilometro. Tačiau viską konkrečiai parodytų techniniai projektai, galbūt uostas būtų statomas dar toliau nuo kranto.

Pasak KVJUD rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, kai atsiras tokio uosto poreikis, viskas bus daroma taip, kad šis objektas darytų minimalią įtaką ir vaizdiniu, ir ekologiniu požiūriu. Galbūt sala būtų pilama ne išilgai palei krantą, kaip yra pasiūlę japonai, o tolyn į jūrą.

"Nėra vien tik pramonė ir pinigai mūsų akyse bei protuose. Vienas iš nuogąstavimų, kurį kėlėme Japonijos ekspertams, - ar nesudarytų balos efektas tarp šiandienio šiaurinio molo ir naujosios salos. Japonai nardė, darė tyrimus ir atsakė, kad vienas iš variantų - injekcinis vamzdis, kuris leistų cirkuliuoti vandeniui. Blogiausia, kas galėtų atsitikinti - karščiausiu vasaros metu vandens temperatūra šioje jūros vietoje pakiltų pora laipsnių", - A. Drungilui antrino Susisiekimo ministerijos sekretorius, pabrėžiantis, kad kai tik ryškės giliavandenio uosto poreikis, bus atliktas ir PAV, ir visi kiti būtini tyrimai, bus tariamasi su Melnragės gyventojais.

Anot A. Drungilo, nėra net jokių abejonių, kad tiems Melnragės gyventojams, kuriuos labiausiai palies būsimam uostui reikalingos infrastruktūros statybų darbai, bus sąžiningai kompensuota.

Rytoj skaitykite:

* Kodėl Klaipėdai apskritai reikia kito uosto
* Kas rašoma Japonijos specialistų parengtoje uosto plėtros projekto studijoje

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Budulis
2007.02.05, 00:53
Klaipėdai reikalingas naujas gilavandenis uostas, tačiau daugiau nei dešimtmetį yra tik šnekama. Man atrodo, kad šiais laikais visiškai lengvai galima suderinti miesto ir uosto poreikius.

Eimantas
2007.02.06, 01:52
Kam Lietuvai reikia dar vieno uosto?

http://www.ve.lt/galery/2007-02-06/an1-1m_.jpg
Tęsinys. Kaip vieną pagrindinių argumentų, kodėl nereikia naujajame Klaipėdos bendrajame plane pažymėti giliavandenio uosto ties Melnrage, miesto valdžia mini tai, jog dabartinis uostas išnaudoja tik šiek tiek daugiau nei pusę savo pajėgumų.

Šiandien "Vakarų ekspresas" skaitytojus supažindina su argumentais, kuriais Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) įrodinėja, jog Lietuvai būtina turėti giliavandenį uostą ties Melnrage.

Kodėl reikės kito uosto?

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, jei Lietuva nori likti jūrine valstybe, giliavandenio uosto poreikis atsiras neišvengiamai. Tiesa, kada tai bus, atsakyti kol kas niekas negali.

"Pernai uoste perkrauta 8 procentais daugiau krovinių, tačiau atplaukė mažiau laivų, nes didėja jų tonažas. Vis aktualesni konkurencinėje kovoje tampa "Baltmax" tipo laivai. Esamas uosto kanalas neleidžia prasilenkti dviem tokio tipo laivams. Giliavandenio uosto studiją atlikę japonų specialistai akcentavo pasaulinėje praktikoje taikomą formulę - jei laivui išoriniame reide reikia laukti 10 procento laiko, kurį jis praleidžia stovėdamas prie krantinės, toks uostas tampa nepopuliarus. Iškyla grėsmė Klaipėdai likti tik upiniu uostu ar uosteliu vardan egzistencijos. Taip pat iškyla grėsmė Lietuvai prarasti tranzitinės valstybės statusą", - sako ministerijos sekretorius.

KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas akcentuoja prognozes, kad 2015 metais padvigubės pasaulinė konteinerių apyvarta.

"Dėl to visi Šiaurės jūros uostai pertvarko, modernizuoja savo terminalus. Gylis jau šiuo metu ten vidutiniškai siekia 16,8 metro. Baltijos jūroje kol kas plaukioja fideriniai konteinervežiai, tačiau jau po 3-4 metų gali pasirodyti 14,5 metro grimzlės konteinervežiai. Jie plauks ten, kur bus sąlygos. Plauks į Gdanską, Mugą, kur netrukus bus pastatyta nauja 2 kilometrų ilgio krantinė, ties kuria bus 16,5 metro gylis. Rygos uostas keliasi į Dauguvos žiotis, kur taip pat dideli gyliai. Ką tada darys Klaipėda?" - retoriškai klausia A. Kamarauskas.

Anot jo, kai kuriuos krovinius Klaipėda, jei turėtų giliavandenes krantines, galėtų pritraukti jau dabar.

"Naftininkai jau sako, kad yra didelių laivų poreikis. Taip pat būtų galima pritraukti daugiau birių krovinių, kurių nemažai nukeliauja į Ventspilio uostą, nes jis yra gilesnis", - sakė pokalbininkas.

Ar yra alternatyvų?

Miesto valdžia akcentuoja, kad dabartinio uosto pajėgumai siekia 35-40 mln. tonų krovinių per metus. Pernai perkrauta 23,5 mln. tonų krovinių. Be to, uoste dar ne vieneriems metams yra rezervinių teritorijų, esančių nuo II Smiltynės perkėlos į pietus, tad uosto plėtrai vietos dar pakanka.

Tuo metu A. Kamarauskas tvirtina, kad negalima akcentuoti vien tik likusių tonų iki maksimalaus uosto apkrovimo. Esą labiausiai reikia akcentuoti krovos kokybę ir laivų aptarnavimo operatyvumą.

Anot Susisiekimo ministerijos sekretoriaus A. Vaitkaus, vos 2004 metais buvo pristatyta japonų specialistų studija apie giliavandenį uostą, iškart pasigirdo nuomonių, kad tokį uostą galima įrengti dabartinėje teritorijoje, o ne ties Melnrage.

"Tokiu atveju reikėtų platinti esamą uosto kanalą, tad reikėtų visą Smiltynę užkalti špuntu, nes kitaip akvatorijos gilinimo darbai galėtų paveikti šią jautrią teritoriją. Šie darbai ir atskirų krantinių renovacija perkalant špuntą giliau kainuotų 2,5 karto daugiau nei giliavandenio uosto statybos ties Melnrage", - sakė A. Vaitkus.

KVJUD rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad giliavandenis uostas ties Melnrage visiškai nepelnytai paverčiamas baubu.

"Kai miesto valdžia pritaria verslininkų norams "Laivitės" teritorijoje statyti gyvenamuosius namus, tai argumentai, jog jie atsiras šalia veikiančio uosto, yra laikomi beveik niekiniais. Tuo metu apie uostą, kurio pirmoji, pramoginiams laivams skirta krantinė būtų statoma maždaug už pusės kilometro nuo Melnragės kranto, o reali krova vyktų dar už 500 metrų, kalbama kaip apie baubą", - sako A. Drungilas.

Vienais rimčiausių argumentų prieš giliavandenį uostą A. Vaitkus laiko uostininkų nuogąstavimus, kad, atsiradus naujoms giliavandenėms krantinėms ties Melnrage, esamas lietuviškas kapitalas dabartiniame uoste gali netekti savo vertės ir praras realias pajamas, kurias gauna jau padarytų investicijų dėka.

"Tačiau ir šis klausimas gali būti išspręstas sudarant naujųjų krantinių nuomos sąlygas. Jos turėtų padėti išvengti tokių klaidų, kokios buvo padarytos nuomojant esamas krantines - operatoriai neįsipareigoja vykdyti konkrečių investicinių projektų ir taip susidaro sąlygos vidinei konkurencijai, nors reikėtų vienytis konkurencinėje kovoje prieš kitų valstybių uostus", - teigia sekretorius.

Rytoj skaitykite:

Kas rašoma japonų specialistų studijoje apie giliavandenį uostą
Kaip galėtų atrodyti giliavandenis uostas ties Melnrage Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Rimantas
2007.02.06, 17:33
Aš prieš giliavandenį uostą, nematau didelio reikalo, ir dar pažiūrėkim ir gamtos pusės...

ValdasJ
2007.02.06, 20:08
Klausimas nelabai nutuokiančio. Ar nėra taip, kad didesniems laivams norint prasilenkti reikia laukti gana toli nuo kranto (dėl seklios pakrantės tie Klaipėda). Tai yra, ar nėra taip, kad tik vizualiai kanalas nėra ilgas?

Kaip suprantu sala zadama pilti mazdaug 300-400 metru nuo kranto. Pamatavau ant Google-Earth ir pasirodo mazdaug tiek i jura yra issikises siaurinis molas. Taigi jei ten zadama daryti giliavandeni uosta iseitu, kad gylio uztenka.

Eimantas
2007.02.06, 21:30
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_zemelapiai_ir_planai/klaipedos_uosto_gyliai/2108

Budulis
2007.02.07, 01:46
Aš esu visom keturiom už rimtą giliavandenį uostą. Taip pat ir miestas turėtų gauti tiesioginių pajamų iš uosto. Užknisa LT valdžios, atsakingų asmenų neįžvalgumas.

Eimantas
2007.02.07, 01:56
Gelbėkite!
Kas nors pabandykite įdėti straipsnį iš www.ve.lt apie giliavandenį uostą čia. Man kažkokį debugą išmeta, tai net perskaityti negaliu:najaune:

taimis
2007.02.07, 01:58
Ką japonai išpranašavo Klaipėdai

http://www.ve.lt/galery/2007-02-07/tr11-2_.jpg

Pabaiga. Mieste pradėjus vykdyti gyventojų apklausą dėl giliavandenio uosto statybų Melnragėje, "Vakarų ekspresas" savo skaitytojus šįkart supažindina su 2003-2004 metais Japonijos specialistų atliktos Klaipėdos uosto plėtros projekto studijos galutine ataskaita.

Studija buvo atliekama reaguojant į Lietuvos Vyriausybės prašymą. Visus darbus atlikti Japonijos Vyriausybė patikėjo Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JICA). Jos pasamdyta ekspertų grupė dvejus metus lankėsi Lietuvoje - diskutavo su pareigūnais, atliko įvairius tyrimus.

Kodėl reiks uosto?

Anot JICA specialistų prognozių, krova Klaipėdos uoste 2015 metais sieks 37,8 mln. tonų. Net jei iki to laiko esamas uostas bus visiškai renovuotas, tokie krovinių srautai viršys techninius pajėgumus.

Vienas iš trukdžių dabartinio uosto veiklai yra labai siauras kanalas uosto vartų zonoje, kuris leidžia tik vienos krypties judėjimą daugumai laivų. Be to, yra ribota navigacinė erdvė laivų apsisukimui vidiniame kanale. Navigacinės problemos dar labiau paaštrės ateityje, didėjant laivų eismo intensyvumui.

Norint išsaugoti Klaipėdos uosto konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, reikės išspręsti pajėgumų trūkumo ir navigacines problemas.

Naujojo vidinio uosto variantas būtų nepriimtinas visų pirma aplinkosauginiu požiūriu. Jei būtų vykdomi gilinimo darbai į pietus nuo dabartinio uosto, į Kuršių marias pradėtų skverbtis daugiau druskingo vandens, o tai darytų žalą trapiai ekologinei sistemai - būtų sunaikinti dabartiniai gyvenami plotai, kuriuos užimtų jūrinės rūšys iš Baltijos jūros. Taip pat nustatyta, kad didelės apimties gilinimo ir sausinimo darbai siaurame kanale gali sukelti Smiltynės, Kiaulės nugaros salos krantų eroziją, o tai neigiamai paveiktų svarbius gyvenamus plotus Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir aplink jį - nendrynus, žuvų mailiaus augimvietes ir paukščių šėryklas.

Taigi siūloma ties Melnrage jūroje formuoti dirbtinę 1500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri būtų nutolusi 350 m nuo pakrantės.

Kompiuterinis modeliavimas leido nustatyti optimalų jūrinių terminalų skaičių, dydį ir pobūdį. Išoriniame uoste siūloma statyti du trąšų bei po vieną naftos, grūdų, generalinių krovinių ir konteinerių terminalus, prie kurių krantinių galėtų būti aptarnaujami "Panamax" ir "Baltmax" tipo laivai.

Skaičiuojant 2004 metų kainomis, toks projektas kainuotų 633 mln. eurų (2,18 mlrd. litų). Studijoje numatoma, kad šio projekto finansavimo šaltiniais gali būti šalies Vyriausybė ir daugiašalės finansinės institucijos - Europos investicijų bankas, Pasaulio bankas, Šiaurės investicijų bankas.

"Šalies ekonominio stabilumo požiūriu, užsienio prekyba Lietuvai yra esminis dalykas, o Klaipėdos uostui tenka šalies prekybos centro vaidmuo. Lietuvos ateitis daug priklausys nuo sėkmingos Klaipėdos uosto plėtros", - rašoma JICA studijoje.

Statybų procesas

Manoma, kad giliavandenio uosto statybos truktų 3 metus. Jų metu būtų nusausinti 58 hektarai teritorijos.

Kad naujojo uosto vidinis kanalas, apsisukimo baseinas ir krantinės būtų apsaugoti nuo jūros bangų, reikėtų pastatyti 3 bangolaužius: vakarinį - 1000 m, pietinį - 1400 m ir šiaurinį - 500 m. Dabartinis jūrinis kanalas būtų platinamas iki 300 m, jis būtų išgilintas iki 17-17,5 m. Prieš tai dar reikėtų išmontuoti esamą šiaurinį molą, o tai, anot ekspertų, netgi sumažintų ilgo periodo bangų aukštį ties AB "Klaipėdos nafta" nuomojamomis krantinėmis.

Nagrinėjant, kaip turi būti nutiesti geležinkelio bėgiai, buvo nuspręsta siūlyti Pauosčio kelyno plėtrą. Šis variantas reikalautų mažesnių investicijų ir nebūtų trikdomas nuolatinis geležinkelio darbas. Nuo Pauosčio stoties reikėtų nutiesti 18,3 km vienbėgio geležinkelio su vienu atsarginiu keliu. Dėl to būtų iškirsta 10,3 ha miško. Naujas geležinkelis numatytas į pietus nuo Melnragės, už AB "Klaipėdos nafta" teritorijos.

Sprendžiant automobilių kelių plėtrą, pasiūlyta Pamario gatvę nuo sandūros su P. Lideikio gatve paplatinti iki 4 juostų. Iki giliavandenio uosto dar reikėtų nutiesti 1,4 km ilgio 20 m pločio privažiavimo kelią. Vykdant šiuos darbus reikėtų iškirsti hektarą miško.

Statybų poveikis aplinkai

Yra tikimybė, kad pastačius naujus bangolaužius ir susiformavus vadinamajai šešėlinei zonai ims eroduoti į šiaurę nuo jų atsiduriantys paplūdimiai. Kaip apsaugines priemones japonų specialistai siūlo šiaurinį bangolaužį statyti ne stačiakampės, bet kreivos linijos formos. Taip pat siūloma įrengti papildomus kranto apsaugos statinius - iškyšulius ar dirbtinius ragus, paplūdimius papildyti smėliu.

JICA specialistai atkreipia dėmesį, kad giliavandenio uosto statybų metu drumsto vandens dėmės, sklindančios iš suformuotų sausumos teritorijų, galėtų sumažinti žmonių norą vasarą naudotis šalia esančiais paplūdimiais. Dėl to būtų siūloma naudotis skydais, kurie drumsto vandens dėmes nukreiptų nuo kranto ir Smiltynės paplūdimių. Sausumos formavimo darbus siūloma suplanuoti taip, kad jie nebūtų vykdomi pagrindiniais atostogų mėnesiais - liepą ir rugpjūtį.

Dar viena iš statybų metu galinčių iškilti grėsmių - išsiliejus statybų aikštelėje naudojamiems tepalams, degalams ir kitoms cheminėms medžiagoms, gali būti užteršti šalia esantys paplūdimiai. Siekiant to išvengti japonai siūlo, kad visos minėtosios medžiagos būti laikomos plotuose, apsaugotuose betoninėmis grindimis ir sienelėmis, taip pat turėtų būti įdiegtos procedūros, apsaugančios nuo išsiliejimo.

Neatmetama galimybė, kad statybos gali užkirsti kelius žuvims, migruojančioms palei pakrantę į marias nerštui, o žuvų mailius nebegalės naudoti Melnragės pakrantės kaip savo augimvietės. Tokiu atveju siūloma suplanuoti švelninančias priemones dirbtinai įžuvinant, arba finansiškai kompensuoti nuostolius žvejams. Pripažįstama, kad statybų darbai sunaikintų daug gyvūnų, tačiau jie esą nėra reti.

Taip pat manoma, kad paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje arba perintys tenai pavasarį, gali būti trikdomi statybos darbų triukšmo ar vaizdo. Tokiu atveju siūloma taip suplanuoti darbus, kad paukščiai nebūtų trikdomi svarbiausiu laikotarpiu, pavyzdžiui apribojant triukšmingą veiklą.

Kaip vienintelis neigiamas giliavandenio uosto statybų efektas, kurio nebūtų galima neutralizuoti, išskiriama tai, jog statybų metu Melnragė gali tapti mažiau pageidautina vieta gyventi ir dėl to gali kristi čia esančios žemės ir pastatų kaina.

Uosto poveikis aplinkai

Studijoje neneigiama, kad pastačius uostą, sumažės vietovės grožis, o tai gali sumažinti lankytojų skaičių bei atsiliepti vietinei Melnragės ekonomikai. Taip pat gali sumažėti pastatų bei žemės kaina.

Šias problemas siūloma spręsti rytinėje giliavandenio uosto teritorijos dalyje sodinant medžius bei taikant kitas žemėtvarkos priemones, kurios padėtų paslėpti uostą. Įlanką tarp nusausintos teritorijos ir Melnragės paplūdimio siūloma skirti visuomeninės rekreacijos vystymui, pavyzdžiui, poilsinių laivų prieplaukai. Dėl šios krypties verslo plėtros nekilnojamo turto kaina Melnragėje gali net pradėti kilti.

JICA specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad norint būsimą įlanką tarp nusausintos teritorijos ir Melnragės paplūdimio panaudoti rekreacijai, reikės užtikrinti, kad joje būtų aukšta vandens kokybė. Tai pasiekti bus nelengva, nes dėl labai ribotų potvynių iš išorės įlankos vanduo lėtai atsinaujins jūros vandeniu.

Anot ekspertų, naujasis uostas turėtų atnešti ekologinę naudą, nes ant naujų akmeninių ir betoninių paviršių apsigyvens didesnė gyvūnų įvairovė, nei puriose nuosėdose, kurios šiuo metu yra dabartinėje teritorijoje. Esą susikurs naujos nerštavietės strimelėms, kurios tam naudoja molus ir šiuo metu.

Teigiama, kad pradėjus funkcionuoti giliavandeniam uostui pietinė Melnragė bus trikdoma intensyvesnio automobilių ir traukinių eismo. Taip pat kartais galimas tam tikras triukšmas dėl krovos darbų. Dėl to čia įsikūrusiems gyventojams turi būti pasiūlyta garso izoliacija ir finansinės kompensacijos. Taip pat į šiaurę nuo kelio siūloma iš visžalių medžių suformuoti buferinę juostą.

Reziumuojant studijoje teigiama, kad toks giliavandenis uostas padidintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų vyriausybei, o tai esą turės teigiamą poveikį visai šaliai, jei šios papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, transporto ir kitų sričių vystymui. Klaipėdoje naujasis uostas sukurtų daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines - ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką. Ekonominė nauda esą nusvers neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir galimą Melnragės gyventojų nepasitenkinimą.

Kartu studijoje pabrėžiama, kad atliekant detalųjį uosto plėtros projektavimą bus reikalingas naujas poveikio aplinkai vertinimas, nes projektui vystantis, gali keistis jo elementai ir atsirasti daugiau informacijos apie statybos metodus, medžiagų šaltinius ir t.t.

www.ve.lt

Eimantas
2007.02.07, 02:00
Ačiū;)

C5
2007.02.07, 10:25
Sutikit, sunku susidaryt tvirtą nuomonę apie šio uosto reikalingumą – čia ne apie kokį Pilsotą padiskutuot: gražu-negražu. Na nebent esi užkietėjęs žaliasis – tada viskas aišku. Be abejo, toks industrinis monstras turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau žiūrint į tolimą perspektyvą ir jei ir toliau norim deklaruot save kaip jūrinę valstybę, nuvertėjęs tūkstančio melnragiškių turtas neturėtų būti pagrindinis rodiklis. Nežinau, pasimetęs...

umbrella
2007.02.07, 11:03
Seip kiek suprantu tai niekas nenori kad jau dabar butu nuspresta jog sis uostas bus statomas dabar. Kalba eina apie tai, kad bendrajam plane butu palikta galimybe ji statyti ateityje. Ar as klystu del to?

URBANISTAS
2007.02.07, 13:57
manau ateityje toks uostas bus butinybe.......o del vietos dar galima butu padiskutuoti...

2007.02.08, 00:45
Esminis klausimas - ar toks uostas butu ekonomiskai naudingas saliai (iskaitant visus imanomus poveikius aplinkai ir pan.)? Jeigu taip, kalbu "reikia - nereikia" nebeturetu buti.

Atsakymas daugiau nė akivaizdus.

ValdasJ
2007.02.08, 17:00
Atsakymas daugiau nė akivaizdus.

Gal galetum pasidalint tuo akivaizdziu atsakymu?

Beje, tarkim atsakymas del naudos saliai akivaizdus. Kaip del naudos miestui?

2007.02.08, 17:20
Gal galetum pasidalint tuo akivaizdziu atsakymu?

Tingiu ;)

ValdasJ
2007.02.09, 20:18
Esminis klausimas - ar toks uostas butu ekonomiskai naudingas saliai (iskaitant visus imanomus poveikius aplinkai ir pan.)? Jeigu taip, kalbu "reikia - nereikia" nebeturetu buti.

Kadangi kolega tingi tai pabandysiu paaiskint kodel atsakymas nera toks paprastas ir akivaizdus:

1. Sunku apskaiciuoti busima nauda ir zala. Juolab, kad uostas toli grazu nera pilnai isnaudojamas be to yra nemazai tusciu rezerviniu plotu.
2. Sunku sulyginti ekonomine nauda ir ekologine zala.
3. Ko gero didziausia problema: Ekonomine nauda keliautu krovos kompanijoms ir valstybei, o ekologine zala kesti ir taisyti tektu miestui. Manau panasus klausimai sprestusi zymiai paprasciau, jei uostas nebutu miestui svetimkunis, t.y. jei miestas turetu balsa jo valdyme ir gautu tiesiogine nauda.

Eimantas
2007.02.10, 03:26
Giliavandenis uostas: pliusai ir minusai
2007-02-05 Viešųjų ryšių poskyrio vedėjas Andrius Juškevičius

Japonai klaipėdiečiams užminė nelengvą mįslę: 2004 metais baigtoje studijoje jie pasiūlė Melnragėje statyti naują uostą – šalia miestiečių ir svečių pamėgto paplūdimio. Jūroje, už 350 metrų nuo pakrantės, būtų suformuota dirbtinė 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala, kurioje įsikurtų modernus giliavandenis uostas. Nusausinta išorinio uosto teritorija turėtų kelių ir geležinkelio transporto privažiuojamuosius kelius, sujungtus su kranto infrastruktūra.

Uostas neišnaudoja rezervų

Šis Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertų projektas tapo diskusijų objektu. Vieni teigia, kad ekonominiu požiūriu jis būtų labai naudingas Lietuvai ir Klaipėdai, kiti – kad atneštų nuostolių jautriai pajūrio gamtai ir gyventojams. Kodėl Klaipėdai reikia naujo uosto, kai turime vieną, regis, tenkinantį šiandieninius poreikius?

Pačių japonų ekspertų teigimu, dabartinis jūrų uostas pajėgus per metus perkrauti 35-40 mln. tonų krovinių. Nors skelbiama apie rekordiškai didėjančias krovos darbų apimtis, uostas tik artėja prie 23 mln. tonų metinės krovos apimties. Taigi, rezervų dar yra ne vieneriems metams, o žvelgiant į metų metais apleistas ir nenaudojamas rezervines uosto teritorijas, nusidriekusias nuo II Smiltynės perkėlos į pietus, matyti, kad ir dabartinio uosto plėtrai vietos dar pakanka.

Prognozes koreguoja Rusija

Japonų ekspertų teigimu, siekdamas plėtoti Rytų-Vakarų jūrinę prekybą ir išlaikyti augančią ekonomiką, Klaipėdos uostas turės varžytis su konkuruojančiais Rytų Baltijos uostais: Talino - Estijoje, Rygos ir Ventspilio - Latvijoje, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo – Rusijoje.

Anksčiau buvo prognozuojama, kad krovinių apimtys per artimiausius 15 metų išaugs iki 2,4 karto ir dabartinis vidinis uostas nebebus pajėgus atlaikyti tokių krovinių srautų, jam teks neišvengiamai plėstis, nes iki 2015 metų bus maksimaliai išnaudotos dabartinio uosto galimybės.

Tačiau ar prieš keletą metų atliktoje studijoje japonai numatė, kokiais tempais bus statomi, vystomi Rusijos uostai Baltijos šiaurėje? Pastarųjų metų tendencijos liudija, kad rusai nelinkę savo krovinių atiduoti kaimynams, o krovinių gabentojams siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Ekspertų išvada buvo tokia: siekiant patenkinti pervežimų poreikius, išsaugoti konkurencingumą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, uostas turėtų būti išplėstas už dabartinio uosto teritorijos ribų. Tačiau, prieš pereinant prie giliavandenio uosto statybos, siūloma visiškai išnaudoti dabartinius potencialius Klaipėdos uosto pajėgumus: renovuoti jūros ir sausumos statinius, išplėsti sandėliavimo plotus ir privažiuojamuosius geležinkelius.

Poveikis aplinkai - neištirtas

Ekspertai prognozuoja, kad pradėjus eksploatuoti naująjį uostą, įvyktų nemažai teigiamų pokyčių, uostas pagyvintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų. Jeigu papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų sričių vystymui, tai turės teigiamą poveikį visai šaliai. Naujasis uostas sukurtų ir daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką.

JICA studijos išvadose daug dėmesio skiriama ir galimiems rizikos faktoriams, analizuojama galima naujojo uosto žala aplinkai. Būsimojo uosto teritorija yra per 1 km nutolusi nuo Kuršių nerijos turizmo ir gamtos objektų bei per 600 m nuo Melnragės, kur yra rekreacinė zona ir čia gyvena apie 2000 gyventojų.

Būsimojo uosto statyba, kuri truks ne vienerius metus, neabejotinai turės įtakos kraštovaizdžio pokyčiams - užgoš vietovės grožį ir sumažins lankytojų skaičių, taip paveikdama vietinę ekonomiką. Tačiau vietiniai gyventojai turėtų daugiau galimybių įsidarbinti, o vietinės įmonės – teikti savo paslaugas.

Naujojo uosto statyba gali sumažinti žuvų ir gyvūnijos populiacijas Kuršių marių ir jūros pakrantės teritorijoje, gali būti trikdomi paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje, gali kristi žemės ir pastatų kaina Melnragėje, dėl drumsto vandens žmonės nebenorės naudotis šalia esančiais paplūdimiais, juos gali užteršti tepalai, degalai, kitos cheminės medžiagos. Išorinio uosto plėtra gali sukelti ir šiauryn link Palangos nusidriekiančių Klaipėdos paplūdimių eroziją.

Rekomendacija - elgtis apgalvotai

Tam, kad uosto plėtra priešais Melnragę būtų sėkmingai įgyvendinta, prieš pažymint jo galimo buvimo vietą miesto bendrajame plane, japonų ekspertai Poveikio aplinkai studijoje (PAV) rekomendavo kruopščiai atlikti visas aplinkosaugines procedūras. Be to, prieš pažymint giliavandenio uosto buvimo vietą reikia numatyti teritorijas, kurios bus naudojamos automobilių, geležinkelio keliams, inžinerinėms komunikacijoms. Atsižvelgiant į konkrečią uosto vietą neabejotina, kad bus reikalaujama iškirsti nemažą dalį Girulių miško.

Susipažinęs su japonų studija, Lietuvos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas Klaipėdos miesto savivaldybei rekomendavo pažymėti giliavandenio uosto vietą bendrajame plane, o Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo nurodyta įvertinti būsimojo uosto galimą poveikį aplinkai. Kol kas poveikis gamtai dar neištirtas.

www.klaipeda.lt

2007.02.13, 12:23
Kadangi kolega tingi tai pabandysiu paaiskint kodel atsakymas nera toks paprastas ir akivaizdus:

1. Sunku apskaiciuoti busima nauda ir zala. Juolab, kad uostas toli grazu nera pilnai isnaudojamas be to yra nemazai tusciu rezerviniu plotu.
2. Sunku sulyginti ekonomine nauda ir ekologine zala.
3. Ko gero didziausia problema: Ekonomine nauda keliautu krovos kompanijoms ir valstybei, o ekologine zala kesti ir taisyti tektu miestui. Manau panasus klausimai sprestusi zymiai paprasciau, jei uostas nebutu miestui svetimkunis, t.y. jei miestas turetu balsa jo valdyme ir gautu tiesiogine nauda.


Pirmas ir antras punktas beveik pakartoti. Nauda man atrodo akivaizdi, neabejoju, kad ji būtų (manau, kad jau yra) pagrįsta studijomis. Toks uostas būtent šiuo metu dar nėra būtinybė, tačiau jau dabar laivai negali prasilenkti. Tačiau aiškiai pasakyta kada jo reikės (rasi paskaitęs japonų išvadas) ir manau, kad dabar pradėję jį statyti nepersistengtume skubėdami nes tokio masto ir tokio finansavimo reikalaujantys projektai greitai neįgyvendinami. Nauda valstybei ir miestui, uostas kuria itin didelę Klaipėdos BVP dalį ir t.t., be to visų pirma ir turi būti žiūrimi visos valstybės interesai, o ne vieno miesto. Na kaip sakiau, tingiu rašyt nes nematau tikslo tau kažką aiškint.

ValdasJ
2007.02.13, 19:29
Pirmas ir antras punktas beveik pakartoti. ...
Ne. Antru punktu as norejau pasakyti jog nauda ir zala nera taip lengva sulyginti, nes matavimo vienetai skirtingi. Nauda-uzdirbti pinigai. Zala- prarastos zuvu populiacijos, eroduojantys krantai, nepatogumas miestieciams del pailgejusios keliones iki pajurio ir pan.

... be to visų pirma ir turi būti žiūrimi visos valstybės interesai, o ne vieno miesto.
Jei nepastebejai, tai nesutarimas yra tarp uosto ir savivaldybes. Kaip zinia savivaldybe turi ziureti miesto interesu. Valstybes interesais rupinasi Seimas ir vyriausybe.

Na kaip sakiau, tingiu rašyt nes nematau tikslo tau kažką aiškint.
Tavo valia. Bet butent del to, kad uosto valdzia ir susisiekimo ministerija "nemato tikslo kazka aiskint" didzioji dalis miestieciu pries ji ir nusiteike. Dialogas visada reikalingas :buksvx:

Beje as pats kolkas nesu nei uz nei pries, tiesiog bandau kritiskai ziuret i abieju pusiu teiginius ir ieskot informacijos padesiancios apsisprest.

tricky_kid
2007.02.15, 15:36
tai va apie ta giliavandeni uosta vis netyla kalbos ... as manau, kad tai tik laiko klausimas, nes jei uostas ir toliau liks tokioj pozoj, kokioj ir dabar yra, tai vis daugiau atsiras konfrontacijos su salia stovinciu miestu, jau ir dabar pats uostas stovi kaip kokia tvirtove, neprileidzianti miesto prie vandens ... miestas - uostas, o vandens beveik nemato ... keista ...

siaip vis gincijamasi, kur tas jachtas deti ir siaip apie pramogines laivybos vystymasi ... pastacius nauja uosta galetu rimtai pagalvoti apie klasco iskelima is visos teritorijos, kuri driekiai nuo pat danes upes ziociu iki tos vietos, kur uzsisuka naujoji uosto gatve i dariaus ir gireno ... pagalvokit: atsivertu visa ziemos ilanka (ar kaip ji - geda, nes abejoju del vietos pavadinimo klp :Z ), kuri itin lengva pritaikyti jachtu svartavimui, stovi gatavi molai, skiriantys ja nuo mariu, beje jei jau prakalbus ir apie istorine tradicija, tai pietine sios ilankos krantine, buvo lyg dabartinis kruiziniu terminalas priimantis laivus, beje jei neklystu, ten ir pats adolfukas padejo savo kojele ant lietuvos zemeles. taigi teritorija nuostabi, beje atsivertu ir krantines dalis, kuria nepasiduodant oligarchu ir lochu visokiu spaudimui galetu paversti itin aukstos kokybes rekreacine zona, padesiancia gaivinti centra ir gydyti senosios vites zaizdas, kurios kaip bebutu gaila dabar tik dar labiau gilinamos : vites verslo centras, dar siaip visokie sudpastaciai pagal naujaja uosto gatve, kuria reiketu perkelti i senaja jos vieta ir grazinti malku gatve (vel suabejojau) pavadinima.


o siaip as pries dabartines akvatorijos gilinima, nes tai sunaikintu kursiu marias ... ideomu kaip dar butu su visu vandens kilimu ziema... pagal ideja tai gilesne akvatorija daugiau vandens paiima ir maziau dane tvinsta, bet jauciu, kad butu kitaip, nes didesnis kanalas reiskia didesnes vandens mases santyki su kanalo plociu, kuris nekistu, todel didetu sroves greitis ir stiprumas, taigi reiktu labai rimtai tvirtinti krantines, beje manau kad senamiesti pradetu dazniau uzpilineti ... cia aisku tik hipotezes, bet yra tam juk kompiteriai ir vandens dinamikos tyrimai ... gerai ismanat elementarius tyrimus galima net su 3d programa padaryti: pvz Maya ar 3ds maxu. siaip panaudojant tas kompiuterines simuliacijas turetu paziureti ir pakrantes kismus, pastacius naujaji uosta, bijau, kad olandu kepures neliktu, nes ten sroves pradetu ilanka daryti, tokia kokia dabar prie melnarages yra ... o pastebejot, kad tose vietose papludinius maziau niokoja ???

o del kanalo, tai jis tikrai yra ilgas, nes uosto reidas, kur laivai laukia prasilenkimo yra ar tai uz 15 - 20 km nuo kranto ar pan, o juroje tikrai yra kanalas ... idomu ar to jurinio kanalo neiseitu paplatinti ?

atrodo tiek

ValdasJ
2007.03.16, 15:25
Uostas gali plėstis tik brisdamas į jūrą <...>

Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.

molotov_47
2007.03.17, 23:05
Keistoki argumentai. Nezinau tikslios situacijos su krantinem, tarkim visos jau uzimtos. Ir kuom tada padetu tas "bridimas i jura"? OK, gautumem kelis simtus metru krantiniu. Po keleriu metu vel ta pati problema iskiltu. Kodel nekalbama apie pletimasi i pietus? Kaip suprantu gerb. Dobilinskas tiesiog nori prastumti giliavandenio uosto ideja. Tai gal tada ir reiketu kabet butent apie giliavandenio uosto reikalinguma, o ne krantiniu trukuma apskritai. Kuo daugiau viska bandoma supainiot tuo stipresni kyla itarimai kad cia kazkas nesvaraus dedasi. Galbut giliavandenis uostas ir reikalingas, bet uosto vadovybe turetu suprasti: tol kol ji elgsis su miestieciais kaip su kvailiais tol sie pletrai i jura priesinsis.
Dėl plėtros į pietus jau nemažai buvo kalbėta. Visų pirma tai nelabai apsimoka dėl pastovaus sąnašų kaupimosi ( pastoviai vykdomi brangiai kainuojantys uosto gilinimo darbai ), antra- klaipėdos sąsiauryje maža vietos normaliam laivų eismui. Be to kitame krante savo ragus rodo "šventoji karvė" Kuršių nerija. Tad, mano manymu, nėra prasmės kalbėt apie uosto plėtrą į pietus. Be to nemažai kalbama ne tik apie krantinių trūkumą, bet ir apie Klaipėdos sąsiaurio keliamas problemas laivybai.

Eimantas
2007.03.17, 23:21
1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?
2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

2007.03.18, 19:22
1. Ar labai įtempta padėtis dėl laivybos Klaipėdos sąsiauryje?

Vienas iš trukdžių dabartinio uosto veiklai yra labai siauras kanalas uosto vartų zonoje, kuris leidžia tik vienos krypties judėjimą daugumai laivų. Be to, yra ribota navigacinė erdvė laivų apsisukimui vidiniame kanale. Navigacinės problemos dar labiau paaštrės ateityje, didėjant laivų eismo intensyvumui.
Taip pat kažkuriame straipsnyje skaičiau, kad dėl kanalo siaurumo didesniems laivams tenka laukti, o dėl tam tikro ilgio (nepamenu kiek tiksliai, ten buvo procentais parašyta) gaišos uoste, transportuoti tampa ekonomiškai nenaudinga (arba mažiau naudinga).

2. Dar neaišku kokią įtaką darytų giliavandenis uostas "šventajai karvei" ir žemyninei pakrantei, nes nėra atlikta poveikio aplinkai studijai.

Studija, vienokia ar kitokia, atlikta yra. Tai JICA studija, kurią ir pats skaitei, tik, turbūt, faktų gausoje užsimiršai :) (šioje temoje ji yra 402 pranešime)

Vidinio (pietinio) uosto įtaka vertinama taip:
Naujojo vidinio uosto variantas būtų nepriimtinas visų pirma aplinkosauginiu požiūriu. Jei būtų vykdomi gilinimo darbai į pietus nuo dabartinio uosto, į Kuršių marias pradėtų skverbtis daugiau druskingo vandens, o tai darytų žalą trapiai ekologinei sistemai - būtų sunaikinti dabartiniai gyvenami plotai, kuriuos užimtų jūrinės rūšys iš Baltijos jūros. Taip pat nustatyta, kad didelės apimties gilinimo ir sausinimo darbai siaurame kanale gali sukelti Smiltynės, Kiaulės nugaros salos krantų eroziją, o tai neigiamai paveiktų svarbius gyvenamus plotus Kuršių nerijos nacionaliniame parke ir aplink jį - nendrynus, žuvų mailiaus augimvietes ir paukščių šėryklas.
Nepamirškit ir to, kad ne vien siauras įplaukos kanalas trugdo, bet ir tai, jog vesti laivą į pietus mariomis taip pat užtrunka.

Naujojo šiaurinio (prie Melnragės) uosto įtaka Kuršių Nerijai, mano nuomone, būtų minimali (apie tai studijoje, atrodo, neužsimenama, todėl sakau savo nuomonę, bet gal dėl to ir neužsimenama, kad įtakos nebūtų).

O apie Melnragės teritoriją:

Problema:
Yra tikimybė, kad pastačius naujus bangolaužius ir susiformavus vadinamajai šešėlinei zonai ims eroduoti į šiaurę nuo jų atsiduriantys paplūdimiai.

Išeitis:
Kaip apsaugines priemones japonų specialistai siūlo šiaurinį bangolaužį statyti ne stačiakampės, bet kreivos linijos formos. Taip pat siūloma įrengti papildomus kranto apsaugos statinius - iškyšulius ar dirbtinius ragus, paplūdimius papildyti smėliu.

Problema:
JICA specialistai atkreipia dėmesį, kad giliavandenio uosto statybų metu drumsto vandens dėmės, sklindančios iš suformuotų sausumos teritorijų, galėtų sumažinti žmonių norą vasarą naudotis šalia esančiais paplūdimiais.

Išeitis:
Dėl to būtų siūloma naudotis skydais, kurie drumsto vandens dėmes nukreiptų nuo kranto ir Smiltynės paplūdimių.

Problema:
Neatmetama galimybė, kad statybos gali užkirsti kelius žuvims, migruojančioms palei pakrantę į marias nerštui, o žuvų mailius nebegalės naudoti Melnragės pakrantės kaip savo augimvietės.

Išeitis:
Tokiu atveju siūloma suplanuoti švelninančias priemones dirbtinai įžuvinant, arba finansiškai kompensuoti nuostolius žvejams.

Problema:
Taip pat manoma, kad paukščiai, žiemojantys Smiltynės šiaurėje arba perintys tenai pavasarį, gali būti trikdomi statybos darbų triukšmo ar vaizdo.

Problema:
Studijoje neneigiama, kad pastačius uostą, sumažės vietovės grožis, o tai gali sumažinti lankytojų skaičių bei atsiliepti vietinei Melnragės ekonomikai. Taip pat gali sumažėti pastatų bei žemės kaina.


Nepaisant šių problemų (turinčių bent jau dalinius sprendimus) šio uosto reikia, nes:
"Šalies ekonominio stabilumo požiūriu, užsienio prekyba Lietuvai yra esminis dalykas, o Klaipėdos uostui tenka šalies prekybos centro vaidmuo. Lietuvos ateitis daug priklausys nuo sėkmingos Klaipėdos uosto plėtros", - rašoma JICA studijoje.
Reziumuojant studijoje teigiama, kad toks giliavandenis uostas padidintų Lietuvos prekybą ir duotų naujų pajamų vyriausybei, o tai esą turės teigiamą poveikį visai šaliai, jei šios papildomos lėšos bus panaudotos švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, transporto ir kitų sričių vystymui. Klaipėdoje naujasis uostas sukurtų daug naujų darbo vietų, tuo pagerindamas socialines - ekonomines sąlygas ir stimuliuodamas vietinę ekonomiką. Ekonominė nauda esą nusvers neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir galimą Melnragės gyventojų nepasitenkinimą.
Melnragės ar Klaipėdos gyventojams siūlyčiau atkreipti dėmesį į galinėje pranešimo dalyje paryškintus žodžius ir suprasti, kad jei žiūrėsim kiekvienas savo interesų tai visi bendrai ir nukentėsim (nukentės visos šalies interesai), o jei žiūrėsim platesnių interesų, tai sumoje naudos bus daugiau nė žalos. Aišku, lengva man kalbėt kai tai manęs tiesiogiai neliečia, bet čia panaši situacija kaip su miesto aplinkkeliais, pavyzdžiui, Vilniuje. Saujelė žmonių kenkia visam miestui. O kadangi tai nacionalinės reikšmės projektas, tai ir pakenkta būtų nacionaliniu mastu.

Eimantas
2007.03.18, 23:59
Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.

2007.03.19, 19:17
Dėl poveikio aplinkai, tai tik preliminarūs japonų pastebėjimai, nes tikroji poveikio aplinkai studija dar neatlikta.
Gali būti, pavadinkim JICA studiją preliminariais pastebėjimais. Tačiau, esu tikras, kad toje "tikrojoje" studijoje išvados nuo minėtosios kardinaliai nesiskirs, bet tik ją papildys ir sukonkretins ;)

Dėl laivybos intensyvumo: pastaraisiais metais laivų kažkiek mažėja, tik tonažas didėja.
Tai gali reikšti ir tai, kad tik daugėja tokių laivų, kuriems reikia laukti, kad prasilenktų :)

Dėl laivų laukimo: prieš Rusijos krizę vidiniame reide (priešais Klasco) net po kelis laivus laukdavo vietos prie krantinės, laivyboje čia nėra kažkoks nesuprantamas dalykas, jau nekalbant apie palaukimą prie kanalo.
Mažesnė gaiša uoste - geresnės ekonominės sąlygos. Kodėl to neišnaudoti?

ArTuRAs
2007.03.19, 19:26
Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.

Reik atsizvelgt ir i taip kiek yra isnaudojami tie 10km, ir kokia nauda duotu tie 1,5km. Prie tu 10km yra perkraunama 24 mln. t., o tarkim prie tu 1,5km i savaite perkraunant bent po du baltmax tipo laivus, krova sudarytu apie 10mln. t., taciau krantiniu turetu uztekti net kokiems 3-4 tokiems laivams vienu metu. Kiek prisimenu, viena toki laiva pilnai pakraut uztrunka apie 3 dienas, tad krova galetu buti dar didesne...
Zinoma, cia tik mano pamastymai...

Andrew
2007.03.19, 19:42
Ash:

kategoriskai tau pritariu. iskelei viena opiausiu musu visu problemu- vieso ir privataus intereso atskyrima. Daznai privatus kazkieno interesas iskreiptai laikomas viesu (pvz, vietos gyvenamasis ar rekreacinis interesas laikomas viesu). Pavyzdziui aisku, kad Melnrages gyventoju interesai yra privatus, jie turi teise ji ginti, bet siuo atveju galutinai sprendziant klausimus turime suprasti,kad visada ir visur , ir bet kokiu atveju bus susiduriama su privaciu vietos interesu, kuris niekada nesutiks, kad butu kazkas statoma, pletojama ar pan. Aisku, interesus reikia derinti, bet nereikia pamirsti, kad viesas interesas tenkina musu visu interesus. Siuo atveju giliavandenis uostas yra viesas interesas.

kitas dalykas, kad niekas nuosekliai nekontraargumentavo japonu studijoje pateiktiems argumentams

ValdasJ
2007.03.19, 20:37
Tarp kitko. Uzmeciau aki i panasu projekta Roterdame. Vadinasi Maasvlakte - tai mazdaug 6 km plocio ir 4 km i jura issikisusi sala. Galite pasiziuret cia (http://wikimapia.org/#y=51959702&x=4041596&z=12&l=0&m=a&v=2). Tiesa dabar jau ir sitos salos nebeuztenka, ruosiasi naujoms statyboms - Maasvlakte 2. Tai cia iskilo klausimas: ar protingai projektuojant galima neprarasti pajurio o netgi gauti jo daugiau?

ArTuRAs
2007.03.19, 21:00
Ziurint kaip supranti ta pajurio praradima. Man atrodo, kad tie keli kilometrai pajurio, labai jau maza auka, uz ta nauda, kuria Lietuvai ir Klaipedai duotu sis uostas. Tuo paciu butu galima sumazinti apkrova miesto teritorijoje esanciam uostui ir taip daugiau teritoriju atverti miestui...

ValdasJ
2007.03.19, 22:45
Na siuo atveju turimas omeny rekreaciniu pajurio plotu praradimas. Be abejo jei gyventojams atsivertu didesni dabartinio uosto plotai tai butu labai teigiamas reiskinys. Siaip idomu kaip bus su naujuoju keleiviniu terminalu. Is principo turetu buti gana atvira zmonems teritorija isskyrus pacias krantines.

Eimantas
2007.03.30, 15:11
Paliko vietos giliavandeniam uostui

NERINGA MACIŪTĖ

Miesto bendrajame plane palikta vietos giliavandeniam uostui.

Vakar savivaldybėje dalis klaipėdiečių prieš tai protestavo. Jie tikino, kad tai neteisėta, nes pasiūlymas nebuvo aptartas su gyventojais. Savivaldybės atstovai aiškino, kad bendrasis planas buvo svarstomas 3 metus ir ne kartą diskutuota apie giliavandenį uostą.

Giliavandenis uostas būtų statomas Baltijos jūroje ties Melnrage. Už 350 metrų duo dabartinio kranto būtų supilta 1500 metrų ilgio ir 700 metrų pločio sala.

Iki uosto Melnragėje turėtų būti nutiesti keliai, geležinkeliai.

Miesto Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas teigė, kad jei keliams ir geležinkeliui bendrajame plane nebūtų palikta vietos, ši teritorija būtų užstatyta pastatais. Šiuo metu giliavandenio uosto statyboms trukdytų tik pasieniečių bokštelis.

Kad giliavandenio uosto teritorija būtų pažymėta bendrajame plane, priešinosi miesto meras Rimantas Taraškevičius. Tam netgi buvo surengta gyventojų apklausa, kainavusi apie 14 tūkstančių litų.

Dar nėra žinoma, ar tikrai numatytoje teritorijoje bus giliavandenis uostas. Jį statyti patarę Japonijos ekspertai (JICA) įspėjo, kad giliavandenio uosto poveikis krantams bus labai didelis.

Kol kas nėra atlikta uosto poveikio aplinkai vertinimo studija. Ji kainuotų apie porą milijonų litų. Todėl būtų atlikta tik žinant, kad giliavandenė prieplauka jūroje tikrai bus statoma.

Jei bendrąjį planą patvirtins miesto taryba ir Vyriausybė, giliavandenio uosto Klaipėdoje bus galima tikėtis.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.14, 23:24
Giliavandenis uostas greičiausiai bus statomas
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=13200063

Eimantas
2007.05.15, 00:28
Naujas giliavandenis uostas bus

http://www.ve.lt/galery/2007-05-15/an2-2m_.jpg
Premjeras Gediminas Kirkilas neabejoja, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje bus, ir pavedė dar kartą sudaryti specialią komisiją, kuri po dviejų mėnesių duos galutinį atsakymą, ar naujojo uosto vieta - Melnragė.

Tokie planai paaiškėjo po vakar uostamiestyje vykusio pirmojo po pasibaigusių savivaldos rinkimų išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio.

Jo metu delegacija lankėsi konteinerių terminale, susipažino su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu ir galimų naujo giliavandenio uosto Melnragėje statybų prieigomis.

Ministrai ir Klaipėdos vadovai dvi valandas už uždarų durų dalijosi mintimis apie įvairius planus, kurių aktualiausias - naujo giliavandenio uosto statybos.

"Klaipėda - visais atžvilgiais labai svarbus miestas, ypatingai dėl transporto infrastruktūros. O dėl naujo uosto statybų diskusija dar nebaigta. Turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. Priimtas sprendimas dar kartą sudaryti darbo grupę iš Klaipėdos miesto savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Vyriausybės, ministerijų atstovų. Bus dar kartą pateiktas pasiūlymas Vyriausybei. Šį kartą - galutinai. Duotas dviejų mėnesių terminas", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius patikslino, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia tuomet, kai žinai, kur tas uostas tiksliai bus.

"Dar neaišku, kokie bus terminalai ir kokias konkrečiai funkcijas uostas atliks. Matome, kad uostai paskutiniu metu specializuojasi. Žinome, kokie darbai Klaipėdoje atliekami, kokie - Estijoje, Latvijoje, Rusijoje. Orientuosimės mes į tai, kad pastaruoju metu reikia priimti kuo didesnius laivus", - sakė ministras.

G. Kirkilas teigė, kad Klaipėda atrodo labai stipriai bendrame regiono kontekste, uostas - Baltijos regione.

"Turime galvoti apie ateitį. Yra atlikta giliavandenio uosto studija. Kas toliau - dalyvausime tolesnėje konkurencijoje su giliavandeniais uostais ar sustosime per vidurį ir po truputį pasmerksime uostą nykimui? Čia - labai rimtas iššūkis. Ne vien aplinkos, kraštovaizdžio klausimas.

Mes galėtumėme nesiimti tokio sunkaus klausimo, tačiau kiekvieno politiko garbės reikalas yra nuspręsti ateitį. Jeigu išsemsime galimybes, kitą dieną nebepastatysime giliavandenio uosto", - tikino premjeras.

Jo manymu, tai, kad dabar uostas išnaudoja tik 60 proc. krovos pajėgumų, tėra laiko klausimas - esą po 7-8 metų viskas bus užpildyta.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad dėl naujo uosto reikia išspręsti principinius klausimus, nubrėžti kontūrus. Jei būtų nuspręsta statyti naująjį uostą Melnragėje, tektų iš naujo tvirtinti miesto Bendrąjį planą, nes dabartiniame dokumente uostas minėtoje vietoje nenumatytas. Prieš tai vyktų viešieji svarstymai, diskusijos su gyventojais.

"Neturi gyventojai vien tik diktuoti savo sąlygas ir dėl to nevykti plėtra. Taip mes nieko nepadarysime. Bus taip, kaip visame pasaulyje. Jei reikia plėstis, yra valstybiniai poreikiai, tuomet bus pasielgta taip, kaip visame demokratiniame pasaulyje. Viešojo ir privataus intereso derinimas turi vykti sveiko proto ribose", - sakė G. Kirkilas.

Pasak premjero, naujojo uosto statybų finansavimas būtų mišrus, pritraukiant ir privatų kapitalą, ir panaudojant valstybės, Savivaldybės pinigus.

"Buvo malonu girdėti pagyras Klaipėdai. Mes norėtumėme, kad adekvačiai būtų atlyginama ir mums. Mes norime ne tik dirbti, bet ir poilsiauti. Norime ir universalią sporto bei pramogų areną turėti, ir delfinariumą išplėsti. Turime problemų su mažųjų laivų ir jachtų uosto statybų finansavimu. Kreipėmės dėl pagalbos", - sakė R. Taraškevičius.

A. Butkevičius tikino, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus statomas naujasis uostas, bus plečiama Pauosčio geležinkelio stotis.

Denisas NIKITENKA
www.ve.lt

Eimantas
2007.05.15, 00:43
Uosto ateitis miglota

Jelena Listopad

Priešingai nei tikėtasi, vakar Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo ir Vyriausybės narių vizitas į Klaipėdą, susijęs su giliavandenio uosto statyba, nieko nepaaiškino.

Sprendimas atidėtas dar dviems mėnesiams.

Vizito metu svarbūs valdininkai domėjosi tik uosto įmonėmis ir su uostu susijusiais objektais.

Jie lankėsi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos keltų bei krovinių terminaluose, Pauosčio geležinkelio stotyje, keltu „Neringa“ plaukiojo uosto akvatorijoje.

Aštrios diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos, pradėtos apžiūrint uostą, buvo tęsiamos ir dvi valandas trukusiame pasitarime Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Premjeras sakė, jog bus sunku priimti galutinį sprendimą. Šiuo metu naudojama tik 60-70 proc. uosto pajėgumų, tačiau po 6-7 metų jų jau nepakaks.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad dar nenumatyta tiksli planuojamos statybos vieta bei konkretūs krovinių terminalai.

Giliavandenio uosto nėra ir miesto bendrajame plane. Todėl jeigu Vyriausybė priims politinį sprendimą statyti giliavandenį uostą, su Klaipėdos miesto savivaldybe ji turės tartis dėl pakeitimų plane. Tik po to bus galima pradėti tirti šio objekto poveikį aplinkai.

Svarstyti ir Pauosčio geležinkelio stoties plėtimo planai, kurie priklausys nuo to, ar turėsime giliavandenį uostą. Jeigu uosto nestatys, bus apsiribota pirmuoju stoties rekonstrukcijos etapu. A.Butkevičius tvirtino, kad, padidinus Pauosčio pajėgumus, pavojingi kroviniai per miestą nebus gabenami.

Vakar pasitarime buvo nutarta, kad prie Vyriausybės įsteigta darbo grupė savo siūlymus dėl giliavandenio uosto statybos jai turi pateikti po dviejų mėnesių.

www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.05.15, 14:18
Naujas giliavandenis uostas bus <...> www.ve.lt

Uosto ateitis miglota <...> www.klaipeda.daily.lt

Kiek zurnalistu tiek interpretaciju ...

Eimantas
2007.05.16, 02:07
Giliavandenės iliuzijos
http://www.ve.lt/?rub=1065924816&data=2007-05-16&id=1179245358

2007.05.16, 02:29
Vyriausybė dar galvos, spręs, vertins, skaičiuos, tik tada galutinai spręs.
Saviraiškos problemos? :)
Bet aš savo nuomonę jau turiu dabar giliavandenis uostas Melnragėje ne tik nereikalingas, bet ir pavojingas.
Dabar čia galiu įžvelgti bent du prieštaravimus (jam). Pirmas - Vyriausybė dar vertins, darys išvadas ir tik tada spręs. O šis žmogus jau turi savo nuomonę. Šiam žmogui jokie paskaičiavimai nereikalingi. Nuomonė išankstinė, o jos pagrindas turbūt taip pat aiškus. Antras - kadangi žmogus remiasi savo išankstine nuomone, o ne išvadomis, kaip jis gali kalbėti apie giliavandenio uosto Melnragėje nereikalingumą. Faktai, kurių teisingumu abejoti nereikia, byloja kitaip. Po maždaug septynerių metų bus išnaudotos visos dabartinio Klaipėdos uosto galimybės ir jis taps nebekonkurencingas. Taip pat jis neturės tam tikrų privalumų, kuriuos turėtų giliavandenis uostas (galimybė priimti didesnius laivus ir spartesniais tempais, jiems nelaukiant galimybės įeiti į uostą).
Pirma ekonominis statybos tikslingumas. Jis kelia daug abejonių, vienareikšmiško atsakymo nėra. Dabartinis uostas neišnaudojamas, rezervai pakankamai dideli.
Vien ekonominiais tikslais uostas ir būtų statomas. Žmogus yra akivaizdžiai trumparegis. Dabartinis uostas neišnaudojamas, bet kodėl gi jam nepasižiūrėjus į uosto plėtros tempus ir į paskaičiavimus, kurie jam, visažiniui, nereikalingi, kad rezervai bus išsemti po maždaug septynerių metų.
Sako, krova sparčiai auga. Tačiau nepamirškime ekonomikos vystymosi cikliškumo dabar Lietuva ir visa ES yra ekonominio kilimo fazėje, tačiau ateis ir sąstingio ar net nuosmukio fazė, kažin ar tada uosto krova taip sparčiai augs.
Pesimizmas neigiant plėtros būtinybę - tiesiausias kelias į stagnaciją. Kauno pavyzdys.
Antra poveikis aplinkai.
Be abejonės jis bus. Gal tada nereikėjo Klaipėdos LEZ kurti, kiek teritorijos iš gamtos atimta. Tačiau tą poveikį galima mažinti, atpirkti kitais įmanomais būdais (japonų studijoje tai buvo aptarta). Sakoma grožis reikalauja aukų, plėtra taipogi. Tik tos aukos, mano nuomone, būtų prasmingos ir atneštų daugiau naudos.
Trečia poveikis miestui ir žmonėms. <...> paplūdimių sunykimas jiems ir jų pajamoms turės didelę neigiamą įtaką.
Vietinis paplūdimių sunykimas neigiamą įtaką turės. Saujai žmonių, lyginant Lietuvos mastu. Jonavos gyventojai turbūt irgi norėtų "Achemą" iškelti kitur. Uostas yra valstybinės reikšmės objektas. Jis visai Lietuvai turi didelės įtakos, neša jai naudą. Neabejotina nauda yra ir Klaipėdai. Čia jau minėtas miesto aplinkkelio pavyzdys, kai grupės žmonių interesai trugdo viso miesto plėtrai ir nuo to visas miestas kenčia. Dabar analogiška situacija gali būti su visa valstybe.
Raimundas PALAITIS,
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Daugiau tokių Seimo narių ir Lietuvos perspektyvos man bus aiškios. Šis žmogus pats savo logika ir siekiais sukurs tą ekonomikos stagnaciją, apie kurią kalba. Iš dabar turimų galimybių mes turime kurti dabartinės plėtros tąsą, o ne patys ją stabdyti.

Eimantas
2007.05.16, 02:37
Be abejonės bus. Gal tada nereikėjo Klaipėdos LEZ kurti, kiek teritorijos iš gamtos atimta.
Dirvonuojantis laukas šalia pramoninės zonos.

Vietinis paplūdimių sunykimas neigiamą įtaką turės. Saujai žmonių, lyginant Lietuvos mastu.

Nepradėsiu skaičiuoti automobilių pajūryje su kitų regionų numeriais...

P.S. iš anksto nesu 100 proc. nusistatęs prieš uostą...

2007.05.16, 02:46
Dirvonuojantis laukas šalia pramoninės zonos.
Kad dirvonuojantis, tai kaip tik "natūralus", galima laikyti. Klaipėdos LEZ tik pavyzdys. Noriu pasakyti, kad galime nieko nevykdyti, tada tikrai gamta nenukentės. Bet koks miestų vystymasis reikalauja tam tikros duoklės iš gamtos. Per energetiką, per tiesioginę teritorijos plėtrą ir t.t.. Žinoma, visada galime grįžti prie mūsų prosenelių gyvenimo būdo. Pasėji daržą, ganai gyvūliukus. Vertiesi šiaip ne taip. Čia toks vaizdingas pavyzdys, bet esmę nusako. Ir be to, nebūtų nesiskaitoma su gamta. Kaip jau minėjau, būtų ir yra ieškomi būdai iš jos ne vien imti, bet ir kažkuo atsilyginti.
Nepradėsiu skaičiuoti automobilių pajūryje su kitų regionų numeriais...
Kiek žinau, dabar numeriai pagal regionus jau nebeklasifikuojami (o gal lystu, bet atrodo yra būtent taip). Tų numerių, net ir pradėjęs skaičiuoti, tikrai nesuskaičiuosi trijų milijonų. O būtent tiek ir dar daugiau žmonių iš giliavandenio uosto turės naudą. Įskaitant ir pačius klaipėdiečius. Jiems pasireikš ir tam tikra žala, bet nauda taip pat pasireikš didesniu kiekiu aspektų, nė likusiai Lietuvos daliai (darbo vietos, investicijos į miestą ir t.t.). Giliavandenio uosto įtaka, neigiama įtaka, lyginant su kiekiu žmonių, kuriems tai bus teigiama įtaka, bus itin maža. Nelygintini dalykai.

Eimantas
2007.05.16, 03:14
Kad dirvonuojantis, tai kaip tik "natūralus" galima laikyti. Klaipėdos LEZ tik pavyzdys. Noriu pasakyti, kad galime nieko nevykdyti, tada tikrai gamta nenukentės. Bet koks miestų vystymasis reikalauja tam tikros duoklės iš gamtos. Per energetiką, per tiesioginę teritorijos plėtrą ir t.t.. Žinoma, visada galime grįžti prie mūsų prosenelių gyvenimo būdo. Pasėji daržą, ganai gyvūliukus. Vertiesi šiaip ne taip. Čia toks vaizdingas pavyzdys, bet esmę nusako. Ir be to, nebūtų nesiskaitoma su gamta. Kaip jau minėjau, būtų ir yra ieškomi būdai iš jos ne vien imti, bet ir kažkuo atsilyginti.

Tikrai nesu iš tų veikėjų, tipo Šiaurinė gatvė neatliks aplinkelio funkcijų, jos nereikia ir pan. ;)

Keik žinau dabar numeriai pagal regionus jau nebeklasifikuojami (o gal lystu, bet atrodo yra būtent taip). Tų numerių, net ir pradėjęs saičiuoti, tikrai nesuskaičiuosi trijų milijonų. O būtent tiek ir dar daugiau žmonių iš giliavandenio uosto turės naudą.Įskaitant ir pačius klaipėdiečius. Jiems pasireikš ir tam tikra žala, bet nauda taip pat pasireikš didesniu kiekiu aspektų, nė likusiai Lietuvos daliai (darbo vietos, investicijos į miestą ir t.t.). Giliavandenio uosto įtaka, neigiama įtaka, lyginant su kiekiu žmonių, kuriems tai bus teigiama įtaka, bus itin maža. Nelygintini dalykai.

Neklasifikuojami, bet ir senų pakanka, ne numeriuose esmė, bet mintį turbūt supratai. Mūsų pajūris yra rekreacinė zona reikšminga visos šalies mastu, tai ne Lampėdžių karjerai, kurie aktualūs tik aplinkiniams.
Asmeniškai aš Smiltynėje dribsau, tai man pirmosios Melnragės pliažo nereikia, bet čia jau kalba apie visos žemyninės (gal ne tik) dalies paplūdimių likimą. Senų akmenų ištraukimas po Palangos tiltu atnešė didžiulius nuostolius, o čia nepalyginamai didesnis veiksnys.
Taigi tokias problemas jau dabar galima įžvelgti. Bet galutinę nuomonę susidarysiu tik kai paaiškės kaip ten viskas bus, nes dabar tik kalbos praktiškai.

2007.05.16, 03:26
Mūsų pajūris yra rekreacinė zona reikšminga visos šalies mastu, tai ne Lampėdžių karjerai, kurie aktualūs tik aplinkiniams.
Suprantama, bet anaiptol ne apie pajūrį reikia šnekėti. Tai yra tik maža jo dalis. Mūsų kurortinės zonos Lietuvos mastu nenukentės, nukentės kurortinė zona Klaipėdos mastu. Bet, kaip minėjau, ir nauda iš šio projekto Klaipėdai yra didesnė, nė likusiai Lietuvos daliai. Ir nepamirškim svarbos visai valstybei.
čia jau kalba apie visos žemyninės (gal ne tik) dalies paplūdimių likimą. Senų akmenų ištraukimas po Palangos tiltu atnešė didžiulius nuostolius, o čia nepalyginamai didesnis veiksnys.
Tai yra visiškai skirtingi dalykai, kur vydyti veiklą tiesiogiai kurortinėje zonoje (Palangos), o kur vykdyti veiklą prie Klaipėdos ir kalbėti apie grėsmę Palangai. Aš praktiškai neabejoju, kad Lietuvos mastu paplūdimiai nenukentės. Jei ant kortos būtų pastatyta ir Palangos ir kitų kurortų rekreacija, tuo tikrai nebūtų rizikuojama. Kiek aš matau, tai yra kalbama apie įtaką Melnragės gyventojų turtui ir Melnragės rajono rekreacijai. Galbūt įtakota pajūrio zona sieks toliau nė Melnragės ribos, bet tikrai ne žemyno dalies pajūrio zonos mastu. O kaip minėjau, šio miesto rajono (Melnragės) su Lietuvos valstybe nelyginčiau.

Eimantas
2007.05.16, 03:37
Tai yra visiškai skirtingi dalykai, kur vydyti veiklą tiesiogiai kurortinėje zonoje (Palangos), o kur vykdyti veiklą prie Klaipėdos ir kalbėti apie grėsmę Palangai. Aš praktiškai neabejoju, kad Lietuvos mastu paplūdimiai nenukentės. Jei ant kortos būtų pastatyta ir Palangos ir kitų kurortų rekreacija, tuo tikrai nebūtų rizikuojama. Kiek aš matau, tai yra kalbama apie įtaką Melnragės gyventojų turtui ir Melnragės rajono rekreacijai. Galbūt įtakota pajūrio zona sieks toliau nė Melnragės ribos, bet tikrai ne žemyno pajūrio zonos mastu. O kaip minėjau, šio miesto rajono (Melnragės) su Lietuvos valstybe nelyginčiau.

Kol nėra padarytas poveikio aplinkai vertinimas tai aišku grėsmė kolkas hipotetinė. Grėsmė laisvai gali būti žemyno pajūrio mastu, nes invazija didelė į hidro procesus. Vienoje vietoje pasikeitus procesams, keičiasi būklė ir kitoje.

2007.05.16, 03:46
Kol nėra padarytas poveikio aplinkai vertinimas tai aišku grėsmė kolkas hipotetinė. Grėsmė laisvai gali būti žemyno pajūrio mastu, nes invazija didelė į hidro procesus. Vienoje vietoje pasikeitus procesams, keičiasi būklė ir kitoje.
Jei paaiškėtų, kad tokio giliavandenio uosto statyba turėtų reikšmingos neigiamos įtakos rekreacinėms pajūrio zonoms valstybės mastu, tuomet neabejoju, Palangos, Šventosios ir kitų pajūrio miestelių ekonomika nebūtų griaunama. Ir pats tokiam šių kurortų "paaukojimui" nepritarčiau. Bet tik šiuo atveju, kuris, beveik neabejoju, nepasitvirtins. Palaukim ir pažiūrėkim.

Tačiau, kad galėčiau prieštarauti tam Seimo nariui, laukti man nereikia. Žmogus be jokių tyrimų ir skaičiavimų smerkia projektą, taip akivaizdžiai elgdamasis neteisingai.

Eimantas
2007.07.18, 00:46
Giliavandenis uostas švedams - ne baubas
http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-07-18&pried=2007-07-18&id=1184690397

Užs. nr. ??? :)

ValdasJ
2007.07.20, 21:05
Statyba prasidėtų po 5 metų

Vidmantas Matutis

Giliavandenis uostas Klaipėdoje šalia Melnragės galėtų būti pradėtas statyti maždaug 2012 metais.

Taip viešai pareiškė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius. Kartu jis minėjo, kad po penkerių metų statyba galėtų prasidėti su išlyga, jei po atliktų tyrimų bus pritarta tokio uosto projektui.

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybėje yra nemažai prieš giliavandenio uosto statybą nusiteikusių žmonių.

Tačiau atliktas tyrimas pa-rodė, kad apie pusę klaipėdiečių pritartų tokio uosto statybai.

Maždaug 5 mlrd. litų vertės giliavandenis uostas galėtų būti finansuojamas ne tik valstybės, bet ir privataus kapitalo lėšomis.

Unikali statyba truktų gana ilgai. Jos metu jūroje tektų suformuoti didžiulę salą. Manoma, kad pirmasis laivas į giliavandenį uostą gali atplaukti maždaug po 15 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios.

Vykdant giliavandenio uosto statybą tektų pastatyti ir naują krovininę geležinkelio stotį. Tai padarius, Klaipėdos miesto geležinkelio stotyje nebeliktų traukinių cisternų ir vagonų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija jau gavo susisiekimo ministro nurodymą inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą. Jis galėtų užtrukti maždaug dvejus metus.

Prieš kelis metus Japonijos tarptautinė agentūra atliko galimo giliavandenio uosto statybos Lietuvoje tyrimą. Buvo konstatuota, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra ties Melnrage.

http://www.klaipeda.daily.lt/

ValdasJ
2007.09.12, 10:19
Giliavandenio uosto Melnragė neišvengs (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=14354996)
Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
2007 rugsėjo mėn. 12 d. 07:54

Staigus šių metų krovos šuolis palieka vis mažiau abejonių - Lietuvai reikės giliavandenio uosto. Antradienį vykusiame Vyriausybės sudarytos giliavandenio uosto darbo grupės pirmajame posėdyje kalbėta apie tai, kur jį reikėtų statyti. Kol kas tinkamiausia tam atrodo Melnragė.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad giliavandenis uostas turėtų būti pradėtas statyti 2012 metais. Ilgai delsti nėra prasmės, nes jei pildysis prognozės, jau 2015 metais šiandieninis Klaipėdos uostas pradės dusti nuo krovinių, nebepajėgs priimti visų laivų.

Tuo metu pagal prognozes jis turėtų krauti 45 milijonus tonų krovinių. Vakar uostininkai įvardijo, kad pagal turimus pajėgumus šiandien jie galėtų krauti apie 38 milijonus tonų.

Vakar vykusiame posėdyje sutarta, kad pradžioje Susisiekimo ministerija paskirs giliavandenio uosto reikalų specialistą, o vėliau bus įsteigta atskira šio uosto administracija.

Darbo grupė, kurią sudaro 22 įvairių sričių specialistai, iki spalio 12 dienos pateiks savo siūlymus ir pageidavimus dėl tolesnės veiklos. Iki lapkričio vidurio numatyta surengti kitą posėdį.

Analizuos dar kartą

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pastebėjo, kad Vyriausybės sukurta giliavandenio uosto darbo grupė priėjo prie panašios išvados, kaip ir Klaipėdos miesto tarybos posėdžiuose. Grupės nariai paprašė, kad būtų parengta išsami giliavandenio uosto statybos ties Melnrage studija, poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuoti galimi krovinių srautai, atsakyta į klausimus, kas investuos į būsimąjį uostą.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigiamai įvertino pirmąjį darbo grupės posėdį. Jis neišgirdo kategoriškų pasisakymų, kad nereikia statyti giliavandenio uosto. Siekis viską detaliai išanalizuoti, anot A.Vaitkaus, atitinka jų norus. Anksčiau buvę tik kaltinimai neva prievarta žmonėms ant galvų pastatyti uostą, o ne noras analizuoti.

Kiti variantai netinkami

Svarbiausia vieta, kur galėtų būti statomas giliavandenis uostas, ir toliau išlieka galima sala jūroje ties Melnrage. Tačiau aptarti ir kiti variantai.

Plėtimasis į Kuršių marias nepriimtinas, nes gilinimas joms pakenktų. Laivybos kanale negalėtų prasilenkti du dideli laivai, platinant ir gilinant kanalą reikėtų perkalti naujus polius pagal Smiltynės krantą.

Statyti giliavandenį uostą ties Būtinge ir Šventąja būtų be galo brangu. Ten žemės jau išdalintos savininkams. Jie yra pasirengę pristatyti poilsiaviečių. Uostą ties Būtinge ir Šventąja dar labiau nei žemių savininkai pabrangintų ir toli nuo kranto esantys natūralūs 18-20 metrų gyliai. Į jūrą tektų tiesti kelių kilometrų ilgio molus, o po kiekvienos audros smėliu užneštą uostą uždaryti ir valyti.

"Klaipėda" (http://www.klaipeda.daily.lt/)

2007.09.27, 22:48
Išvažiuojamajame posėdyje Seimo Audito ir Ekonomikos komitetai aptarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros ir investicijų perspektyvas (http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3693&Page=0&Page2=0&Action=0&SearchTXT=)
1 tona krovinio jūrų uoste duoda 45 litus pajamų Lietuvos ūkio subjektams, 2006 m. uoste perkrauta 23,61 mln. tonų krovinių, 2007 metais prognozuojama perkrauti 27 mln. tonų. Klaipėdos uosto dėka sukuriamo Lietuvos BVP dalis sudaro apie 3 proc.
Komitetų nariai mano, kad giliavandenio uosto statybą tikslinga pripažinti valstybinės svarbos projektu <...>

Kažin, kiek papildomai tonų leis perkrauti giliavandenis uostas. Jei, šiuo metu, 27 milijonai tonų sukuria ~3 procentus Lietuvos BVP. Galim pasiskaičiuot, kokia būtų nauda. Klausimo, būti giliavandeniam uostui ar nebūti, kilti neturėtų. Klausimas čia tik kaip šį projektą įgyvendinti taip, kad kuo mažiau nukentėtų gamta ir vietos gyventojai.

Čia senesnis komentaras apie giliavandenio uosto reikalingumą:
Praėjusiais metais Klaipėdos jūrų uoste krautas rekordinis kiekis krovinių – 23,45 mln. tonų. Tačiau iki maksimalios ribos, kai kroviniai nebetilps uoste, dar toli.
Šiais metais uosto krova padidėjo apie 4 milijonais tonų. Jei uostas išlaikys tą patį procentinį augimą (kas yra labai tikėtina), tai tonomis pavertus tas augimas kasmet bus netgi vis didesnis. Tai paskaičiuokim, kiek ilgai užtruks pasiekti maksimalią krovos ribą (~35 milijonai tonų). Pradedant kitais metais - daugiausiai tris metus. Dabar galim paklaust, kiek laiko užtruks pastatyt giliavandenį uostą? Siūlyčiau pradėt nedelsiant... ;)

Beje, ar apie tai (šie planai gali būt seni):
Šiuo metu pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą parengti du Šventosios uosto atgaivinimo variantai. Pagal pirmąjį variantą Šventosios uostas būtų jachtų įplaukimo uostas su krantinių įranga. Šiam variantui įgyvendinti skaičiuojamos 32 mln. Lt investicijos. Pagal antrąjį variantą tai būtų visiškai naujas giliavandenis uostas su 3 mln. tonų apyvarta, su galimybe stovėti NATO karo laivams. Šio varianto įgyvendinimui būtų reikalingos 1,3 mlrd. Lt investicijos.
šiame forume galima daugiau paskaityti?

ValdasJ
2007.09.27, 23:27
<...>

Beje, ar apie tai (šie planai gali būt seni):

Šiuo metu pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą parengti du Šventosios uosto atgaivinimo variantai. Pagal pirmąjį variantą Šventosios uostas būtų jachtų įplaukimo uostas su krantinių įranga. Šiam variantui įgyvendinti skaičiuojamos 32 mln. Lt investicijos. Pagal antrąjį variantą tai būtų visiškai naujas giliavandenis uostas su 3 mln. tonų apyvarta, su galimybe stovėti NATO karo laivams. Šio varianto įgyvendinimui būtų reikalingos 1,3 mlrd. Lt investicijos.

šiame forume galima daugiau paskaityti?


Kaip ten bebūtų rodos viskas krypsta link to kad giliavandenis uostas Klaipėdoj visgi bus. Aš pats buvau gan skeptiškai nusiteikęs jo atžvilgiu, bet rodos pasirinkimo nelabai ir turim.

O apie Šventosios uostą forume informacijos jei neklystu beveik nėra, bet kaip suprantu apsistota ties pirmuoju variantu ir apie giliavandeni uostą Šventojoj beveik nebediskutuojama.

groundzer
2007.10.24, 20:29
Klaipėdiečiai kamantinėjami apie giliavandenį uostą



Visuomeninės organizacijos "Liberalios reformos" iniciatyva atliktos gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad kiek daugiau nei pusė respondentų ketinimams Baltijos jūroje ties Melnrage statyti giliavandenį uostą taria "ne".

Apklausą rugsėjo 15 - spalio 2 dienomis atliko bendrovė "Klaipėdos apskrities visuomenės tyrimai". Respondentai buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš visų Klaipėdos rajonų gyventojų. Iš viso buvo apklausti 502 aštuoniolikos metų ir vyresni klaipėdiečiai.

57 proc. apklaustųjų atsakė gerai žiną apie planus statyti giliavandenį uostą. Šį bei tą girdėję teigė 22 proc. respondentų.

Į klausimą "Pritariate ar nepritariate, kad jūroje ties Melnrage būtų įrengtas giliavandenis uostas?", neigiamai atsakė 51 proc. apklaustųjų.

Be išlygų už tokio objekto atsiradimą pasisakė 13 proc. apklaustųjų, iš dalies šiems ketinimams pritarė 11 proc. respondentų. 25 proc. apklaustųjų teigė neturį nuomonės ar vis dar abejojantys.

Tos pačios visuomeninės organizacijos iniciatyva analogiška apklausa buvo atlikta ir sausio mėnesį. Tąsyk buvo apklausta kiek mažiau - 400 klaipėdiečių.

Palyginus abiejų apklausų rezultatus matyti, kad nepritariančiųjų giliavandenio uosto statybai skaičius išliko beveik nepakitęs ir sudaro apie 52 proc. visų apklaustųjų. Tuo tarpu pasisakančiųjų "už" sumažėjo - nuo 23 proc. sausį iki 13 proc. spalį.

Palyginti su sausiu, išaugo ir neapsisprendusiųjų skaičius - nuo 16 iki 25 proc. Tyrimui vadovavusio Andriaus Sutkevičiaus nuomone, abejoti žmones privertė padidėjęs informacijos srautas.

Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės užsakymu atlikta analogiška gyventojų apklausa dėl giliavandenio uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybos vienareikšmio atsakymo nepateikė.

Apklausą sausio 26 - vasario 11 dienomis atliko konkursą laimėjusi bendrovė "TNS Gallup". Tąkart buvo apklausta 615 klaipėdiečių.

Tyrimas parodė, kad tarp apklaustųjų tokio uosto šalininkų ir jo priešininkų yra maždaug po lygiai: už giliavandenio uosto statybą pasisakė 38 proc. apklaustųjų, 42 proc. teigė tokiam sumanymui nepritarią, likusių 20 proc. respondentų atsakymas - "nežinau, sunku pasakyti".

Antra vertus, akivaizdu ir tai, kad per pastaruosius trejus metus klaipėdiečių pozicija giliavandenio uosto atžvilgiu pastebimai sušvelnėjo. 2003-iaisiais surengus panašią apklausą net 63 proc. klaipėdiečių pasisakė prieš uosto plėtrą, 11 proc. apklaustųjų jai pritarė, o 24 proc. atsakė neturį nuomonės.
www.ve.lt

ValdasJ
2007.10.25, 11:38
Ar reikia Lietuvai giliavandenio uosto? (http://www.ve.lt/?data=2007-10-25&rub=1065924818&id=1193251913)

http://www.ve.lt/galery/2007-10-25/ke15-1_.jpg

Diskusijos dėl giliavandenio uosto ties Melnrage statybos dar labiau paaštrėjo pateikus Seimui siūlymą pripažinti šio uosto statybą svarbiu valstybei ekonominiu projektu. Tikimasi, jog Seimas tai padarys dar šį mėnesį.

Europos uostai taip pat susiduria su jų plėtros problema. Pastebima tendencija - jie kelia savo veiklą iš miestų centrų į pakraščius, pavyzdžiui, taip daroma tiek Helsinkyje, tiek Stokholme, tiek Hamburge, tiek Osle. Daugelyje uostų iš anksto yra numatytos plėtros galimybės.

Neretai yra supilamos salos jūroje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, blogiausia, kad bendrajame Klaipėdos miesto plane net nepažymėta, kur Klaipėdos uostas galėtų plėstis. Giliavandenio uosto klausimu sutarimo neranda nei Klaipėdos miesto, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, nei Susisiekimo ministerijos, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, todėl manoma, jog svarų žodį turėtų tarti Lietuvos parlamentas, pripažindamas šio uosto statybą svarbiu Lietuvos ekonomikai projektu.

Pasaulyje krovinius gabenantys laivai didėja, nes tokiu atveju mažėja krovinio gabenimo kaštai. Klaipėdos uosto laivybos kanale yra vienpusis eismas ir du didesni laivai jame jau negali prasilenkti. Praplėsti kanalą tiesiog neleidžia geografinės sąlygos, todėl, be giliavandenio uosto ties Melnrage, vienintelis Lietuvos uostas po kelerių metų atsidurs gana keblioje padėtyje.

Sala - pigiausia

Pasak S. Dobilinsko, pigiausias būdas pastatyti giliavandenį uostą yra salos supylimas. Juo naudojasi ir vokiečiai, ir olandai. Svarstomi du salos ties Melnrage variantai. Jeigu ji būtų 120 ha, tai, 2004 m. duomenimis, toks uostas Lietuvai kainuotų apie 662 mln. eurų, o jei 59 ha - tai apie 360 mln. eurų. Turint omenyje, kiek šis uostas uždirbs, tai tikrai nedideli pinigai.

Saloje iš Melnragės pusės bus įrengtos prieplaukos ir pramoginiams, ir uostą aptarnaujantiems laivams, taigi uždirbs ne vien tik krovos kompanijos ir Uosto direkcija.

Beje, Klaipėdos uostas gyvena iš to, ką pats užsidirba, jis nėra dotuojamas valstybės. Klaipėdos uosto vadovo manymu, naujame uoste galėtų būti panaši situacija, kokia yra dabar uoste - infrastruktūra rūpintųsi valstybė, o suprastruktūra - privačios kompanijos.

S. Dobilinsko teigimu, nuo tada, kai bus paleistas "skaitliukas", t. y. po pirmos uosto linijos atsiradimo iki tol, kol uostas bus pastatytas, kaip rodo patirtis Europoje, turėtų praeiti apie 12-15 metų. Taigi vertinant tendencijas kaimyniniuose uostuose, šią statybą Klaipėdoje galima vadinti netgi pavėluota.

Taps nepatraukliu

Japonų, atlikusių studiją ir pasiūliusių supilti salą ties Melnrage, apskaičiavimu, Klaipėdos uostas, kai per metus pradės perkrauti 35 mln. t krovinių, toks, koks jis yra dabar, nebebus patrauklus. Laivams ilgai teks laukti įplaukimo į jį.

Apskaičiuota, kad jeigu laivas sugaišta laukdamas įplaukimo 10 proc. to laiko, per kurį jis iškraunamas ar pakraunamas, toks uostas jau yra nepatrauklus. Be to, jeigu jis dar neturi vystymosi perspektyvų, krovinio siuntėjas jau turi pradėti ieškoti galimybių naudotis kito uosto paslaugomis. Pasak S. Dobilinsko, iš uosto išėjusiems kroviniams susigrąžinti gali prireikti 5-6 metų.

Pernai krova Klaipėdos uoste, palyginti su užpernai, padidėjo 8 proc., o šiemet ji didėja, palyginti su pernai, net 16 proc. Pradėjo daugėti ir tranzitinių krovinių. Nuo 2000 metų Klaipėdos uoste beveik nebeliko Rusijos krovinių, o šiemet jų jau kraunama 1,5 mln. t, apie 5 mln. t sudaro Baltarusijos kroviniai. Šiais metais Klaipėdos uoste tikimasi perkrauti 27 mln. t, taigi maksimali riba - 35 mln. t - jau ne už kalnų.

Melnragėje brangiausia žemė

Šiandien labai jautrus klausimas - Melnragės gyvenvietės vystymasis. Kalbama, kad jos gyventojai labai priešinasi tokio uosto statybai net nebandydami įvertinti jo pranašumų. Pasak S. Dobilinsko, kad būsimo uosto kaimynystė negąsdina gyventojų, rodo tai, jog Melnragėje šiuo metu yra patys brangiausi žemės sklypai.

Šiaurinis molas yra gana lankoma klaipėdiečių vieta. Kai prieš kelerius metus Melnragėje vėlų rudenį ant kranto buvo išmestas laivas, gyvenvietėje veikė visos kavinės kaip vasarą, nes žmonės plūdo jo pažiūrėti. Klaipėdos uosto vadovo manymu, pastačius giliavandenį uostą Melnragė taps dar didesniu klaipėdiečių traukos centru. Bus įrengtos promenados, kuriomis jie galės vaikščioti ir grožėtis laivais, jūros vaizdais.

Bus atliekami tyrimai

S. Dobilinskas tikina, jog niekas nepradės statyti tokio uosto be poveikio aplinkai įvertinimo, be kitų būtinų dalykų. Reikės atlikti tyrimus, kainuosiančius milijonus litų. Anot Uosto direkcijos vadovo, kol neatlikti tyrimai, niekas negali pasakyti, ar tą uostą apskritai neįmanoma statyti, ar, priešingai, jis padėtų išspręsti ir kitą Lietuvos problemą - krantų eroziją.

Beje, Europos Sąjungos direktyvos reikalauja krovinius iš ratuotų transporto priemonių perkelti į laivus. Nė vienas autotreileris nepaims tiek daug krovinių kaip laivas. Kuo daugiau krovinių bus gabenama laivais, tuo mažiau bus išmetama anglies dvideginio. Taigi tuo Lietuva prisidėtų ir prie ekologinių Europos problemų sprendimo.

Nieko nedarant ir tik politikuojant Lietuva gali prarasti svarbų ekonominį objektą ir neišnaudoti ekonominio rezervo. Galima liūdnai pajuokauti, ar ne geriau būtų apskritai užpilti dabartinį uostą smėliu ir įrengti vietoj jo pliažus, statyti gyvenamuosius namus. Klaipėdos mieste dabar pastebima tendencija - noras greitai užsidirbti pinigų, ką padaryti įmanoma būtent statant gyvenamuosius namus.

Valentinas UBAS
ve.lt (http://www.ve.lt/?data=2007-10-25&rub=1065924818&id=1193251913)

ValdasJ
2007.11.12, 13:45
Melnragės salos variantas Rusijoje (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"

Rusijoje vyksta statyba, kuri turi panašumų su giliavandenio uosto salos pylimu Klaipėdoje ties Melnrage.

Sankt Peterburge vykdomas projektas „Jūrų fasadas“. Įlankoje planuojama supilti naują 476 hektarų teritoriją. Klaipėdoje šalia Melnragės planuojama supilti 120 hektarų salą.

Tarp šių dviejų projektų yra ir skirtumų, ir panašumų. Rusijoje papildoma teritorija „klijuojama“ prie jau esančios Vasiljevo salos, o Klaipėdoje nauja sala būtų supilta atviroje jūroje, už 300-400 metrų nuo kranto.

Lietuviškas variantas sudėtingesnis, nes aplink salą tektų kalti įlaidus. Kai kur labai ilgus, nes susidarytų natūralus 17 metrų gylis. O įlankoje ties Vasiljevo sala natūralūs gyliai yra gerokai mažesni.

Statyboms reikalingos lėšos būtų panašios. Giliavandenio uosto statyba saloje ties Klaipėda kainuotų 700 mln. eurų, arba 2,5 milijardo litų. Rusijos „Jūrų fasadas“ kainuotų 29 milijardus rublių, arba 2,8 milijardo konvertuojant į litus.

Lietuva šalia Melnragės planuoja statyti giliavandenį uostą. Jame būtų įrengti terminalai, kur būtų kraunami naftos produktai, trąšos, konteineriai, įvairūs atskirų rūšių kroviniai.

Giliavandenis uostas galėtų priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius iki 300 metrų krovininius laivus. Per metus šis uostas krautų apie 25 mln. tonų krovinių, o kartu su dabartiniu uostu iki 60 mln. tonų krovinių.

Rusijos „Jūrų fasade“ būtų statomas naujas keleivių terminalas su septyniomis krantinėmis. Pirmajame etape planuota supilti maždaug 140 hektarų plotą. Realiai 2006 metais buvo supilta 35 hektarų, šiais metais – 50 hektarų teritorija. Iki 11 metrų išgilintas ir naujas laivybos kanalas, kad galėtų atplaukti dideli kruiziniai laivai.

Likusioje supiltoje Vasiljevo salos dalyje būtų statoma apie 3 mln. kvadratinių metrų gyvenamųjų namų ploto, prekybos, verslo, pramogų centrai. Į salos dalį tiesiamas naujas privažiavimo kelias, kuris eitų virš Sankt Peterburgo uosto ir laivybos kanalo 55 metrų aukštyje, kad pro tilto apačią galėtų praplaukti laivai.

Pagrindinius keleivių terminalo pastatus planuojama pradėti statyti netrukus. Pirmasis „Jūrų fasado“ kompleksas, kurį sudarytų dvi krantinės kruiziniams laivams priimti ir valdymo centras, pagal planą turėtų pradėti veikti jau kitų metų pavasarį.

Skelbiama, kad iki 2012 metų bus sukurtas tarptautinio lygio keleivių terminalas, kuris galės priimti iki 300 metrų ilgio keleivinius laivus. Terminalas per metus planuoja aptarnauti iki 1,5 mln. keleivių.

http://g.delfi.lt/images/pix/file14569388_klaipeda_logo.jpg_s.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Ruslanas
2007.11.14, 10:35
Diskusijų objektas – giliavandenis uostas

Milda Manomaitytė

Ar reikia Klaipėdai naujo uosto? Tokį klausimą iškėlė Japonijos ekspertų (JICA) atlikta giliavandenio uosto studija. Vieni sako, jog ekonominiu požiūriu toks projektas būtų labai naudingas Lietuvai, kiti prieštarauja tvirtindami, jog naujasis uostas atneštų nesuskaičiuojamų nuostolių gamtai ir gyventojams.

Žurnalas JŪRA MOPE SEA jau rašė, kad vasario 25 d. LR susisiekimo ministerijo je Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) pristatė Klaipėdos uosto plėtros antrojo etapo pažangos ataskaitą.
Joje JICA ekspertai pateikė ekonominius Klaipėdos uosto vertinimus, preliminarias uosto plėtros kainas.
JICA transporto planavimo ir ekonominės analizės specialistas Tomo Amanas (Tomoo Amano) teigia, jog per artimiausius dvidešimt metų labiausiai išaugs konteinerių, grūdų bei trąšų krova. Iki 2015 m. bendra uosto krova turėtų pasiekti apie 30 mln. t per metus, o iki 2025 m. – per 40 mln. tonų. T.Amano skaičiavimais, iki 2025 m. kasmet uoste krovinių turėtų padidėti apie 4 proc.
JICA uostų planavimo ir uosto finansų analitikas Jugo Otsukis (Yugo Otsuki) tvirtina, kad net galutinai išvysčius esamos uosto teritorijos infrastruktūrą, uosto pralaidumas kritinę ribą pasiektų jau 2017 metais.
Japonų ekspertų siūlymu, giliavandenį uostą statyti reikėtų šiaurinėje pakrantėje, šalia Girulių ir Melnragės paplūdimių. Jų manymu, planuoti giliavandenį uostą už Tarptautinės jūrų perkėlos ribų yra netikslinga. Taip uosto pralaidumas nebūtų padidintas, o ateityje dar labiau plėstis ten nepakaktų vietos.
Žurnalas JŪRA MOPE SEA įvairių specialistų klausė: “Ar reikalingas Klaipėdai naujas giliavandenis uostas?”.

Yra du neigiami aspektai

Ramūnas Povilanskas
Klaipėdos universiteto docentas
Fizikos mokslų daktaras

Pirmasis – tai krantų dinamika. Tokio didelio objekto įterpimas į kranto zoną labai pavojingas. Pavyzdžiui, dėl Palangoje esančio tilto nuplaunami krantai. Tačiau juk tilto negalima net lyginti su uostu! Kas tuomet atsitiktų Klaipėdos pajūriui?
Mūsų pajūris ypatingas – turime smėlio krantus, kuriuos nuolat aplanko stiprūs vakarų bei pietvakarių štormai.
Mano manymu, pagrindinė taisyklė yra tokia: jei gali nesikišti, tai ir nesikišk, netgi jei gali kištis, tai geriau nesikišk. Tokio uosto statyba būtų tiesiog nusikaltimas gamtai.
Antrasis aspektas – gyventojai. Klaipėdos gyventojai apskritai ir Melnragės gyventojai konkrečiai. Juk giliavandenis uostas būtų statomas tiesiog gyventojams “ant galvų”. Mes patys iš savęs atimame dalį pajūrio, kurio teturime 99 km, iš jų 45 km - Neringa. Be to, naikiname patį patraukliausią lankytojams pajūrio gabalą.
Tai būtų labai neigiamos pasekmės, kurioms tikrai per mažai skiriama dėmesio.
Be to, kaip siūlo JICA, statyti uostą ir palikti ruožą vandens yra neapgalvota. Melnragė virstų užutekiu. Jau ir taip nuo šiaurinio molo esančiame vandenyje kaupiasi visi iš marių atplaukiantys nešvarumai. Srovių atžvilgiu šis pajūrio ruožas yra šešėlinė zona. Jei uostas bus statomas kaip siūlo Japonijos ekspertai, susidarys kišenė, po kurio laiko virsianti kloaka.
Mūsų stiprybė - atviri smėlio krantai, tai didžiausias turtas ir privalu jį saugoti.

Investicijos turi atsipirkti

Eduardas Plauška
Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius

Šiuo metu uostas gali krauti iki 35 mln. tonų krovinių, tačiau krauna tik pusę tiek.
Aš esu verslininkas, ir kaip verslininkas, investuodamas į ką nors pinigus, noriu žinoti, kada šios investicijos realiai atsipirks. Lietuva nėra tokia stipri valstybė ir, mano manymu, mums kol kas nauja skola uosto statybai nereikalinga. Šiuo metu mums nereikia tokio didelio uosto. Kaip jau sakiau, ir taip neišnaudojame esamų galimybių. Vien KLASCO gali krauti iki dvidešimt milijonų tonų krovinių, taip pat ir kitos krovos kompanijos turi rezervinių galimybių.
Į naujo giliavandenio uosto statybą aš žiūriu skeptiškai. Žinoma, JICA ekspertų atlikta studija yra profesionali ir reikalinga. Mes, jau žinodami ateities prognozes, galime kažką planuoti, tačiau, mano manymu, kol kas ši studija gali gulti į stalčių. Šiuo metu situacija yra tokia, kad Rusijos krovinių smarkiai mažėja, tarptautiniai projektai, tokie kaip 2K, realios naudos neatnešė, todėl nematau, iš kur čia tų krovinių taip staigiai gali atsirasti. Sutinku, kad augs konteinerių krova. Gal Europos Sąjunga mums “atneš” naujų krovinių, gal, negaliu tvirtinti. Kol kas didieji “Panamax” laivai masiškai neplaukioja, o jei atplauks vienas kitas, tai dėl jų tikrai neapsimoka statyti giliavandenį uostą, kuris neatsipirks.
Mano manymu, reikia paisyti eiliškumo ir Klaipėdos uostą privalu vystyti laipsniškai.

Dar neišnaudotos visos galimybės

Aloyzas Kuzmarskis
Klaipėdos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas,
krovos kompanijos "Bega" generalinis direktorius

Mano manymu, Klaipėdos uosto plėtra yra reikalinga, tačiau būtina numatyti pagrindines jos kryptis.
Pažvelkime į praeitį. 1980 metais uosto kanalas buvo 10 m gylio, o laivų grimzlė – 8,5 m; 1990 metais įplaukos gylis jau siekė 12 m, grimzlė – 10,5, šiais metais Klaipėdos uosto kanalas išgilintas iki 14,5 m, o laivų grimzlė siekia 12 metrų.
Jeigu 1980 metais kas nors būtų pasakęs, kad turėsime tokį uostą, koks jis yra dabar, kai kas tai būtų palaikęs fantazija. Jei tuomet kas būtų pagalvojęs, kad turėsime dengtų sandėlių, kurių bendra vienkartinė pakrovimo talpa yra 350 tūkst. tonų, būtų pasakęs, kad tai nerealu.
Tačiau pažiūrėkime, kaip išnaudojame šiuos esamus pajėgumus. Šiuo metu krantinių užimtumas yra 30-40 proc., o naujausiais skaičiavimais, Klaipėdos uostas per metus gali krauti daugiau nei 35 milijonus tonų krovinių. Praėjusiais metais krauta 21 mln. tonų krovinių. Taip pat Klaipėdos uostas turi nemažai rezervinių teritorijų, kurios dar gali būti panaudotos plėtrai. Šių teritorijų įsisavinimas sudarys Klaipėdos uostui naujas galimybes ir galėsime krauti dar daugiau krovinių.
Aš pritariu, kad studija reikalinga. Turime sugebėti įžvelgti uosto perspektyvas kitomis akimis. Sveikinu užsienio specialistų atliktą darbą, tačiau juk studija dar nebaigta. Manau, kad dar reikės spręsti daug klausimų.
Visų pirma tai - krovinių srautai. Jie labai glaudžiai susiję su Lietuvos ir šalių partnerių (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas ir kt.) ekonominiu bendradarbiavimu. Ir tik kai bus tiek krovinių, kad jie viršytų esamus Klaipėdos uosto pajėgumus, atsiras poreikis pereiti į naują uosto vystymo lygį.
Neneigiu galimybės, kad giliavandenis uostas galės būti labai prasmingas, kai atsiras dar daugiau perspektyvinių krovinių – pavyzdžiui, konteinerių. Tačiau pirmiausia turime išnaudoti esamas galimybes, rezervines teritorijas, visiškai apkrauti krantines.
Kiek pinigų reikia įdėti, kad jis atsipirktų? Kada šis balansas bus teigiamas, tuomet galima galvoti apie giliavandenio uosto statybą.

Studija neišsami

Saulius Manomaitis
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos narys

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos miesto skyriuje svarstėme šį uosto plėtros klausimą. Buvo nutarta, kad JICA atlikta studija yra neišsami, neatliktas nuodugnus poveikio aplinkai įvertinimas.
Tokioje jautrioje zonoje kaip Lietuvos pajūris bet koks įsikišimas labai ryškiai pasimato. Pavyzdžiui, kai Palangoje buvo pakeistas medinis tiltas ir išardyta akmenų damba, Lietuva prarado nemažą savo teritorijos dalį, buvo nuplautas paplūdimys.
Toks stambus projektas, kaip giliavandenio uosto statyba jūroje, negali būti net rimtai svarstomas, jei nėra nuodugniai įvertintas poveikis aplinkai.
Žinoma, šalies ekonomika yra be galo svarbi, tačiau šiandien gali būti svarbiau gyventojas. Žmogaus ir gamtos santykis finansiniu požiūriu yra didesnė vertybė nei pramonė.
Aš nesakau, kad reikia atsisakyti uosto plėtros, tačiau iš vienintelės studijos negalima nutarti, kad tai jau galutinis sprendimo būdas.
Reikia atkreipti dėmesį, jog pastačius giliavandenį uostą jūroje, kokį siūlo Japonijos ekspertai, jis būtų atskirtas nuo miesto ir reiktų tiesti naujus transporto mazgus. Klaipėdos architektai ir dabar svarsto galimybę sunkiųjų krovinių, geležinkelių kelius perkelti už miesto, padaryti aplinkkelį. Šiuo atveju geležinkelį ir automobilių kelią, kuriais važinėtų sunkūs kroviniai, tektų tiesti per vienintelį Klaipėdos miesto žaliąjį plotą. Jį sunaikinę, kito nebeturėsime.
Jei uostą vis tiek tektų statyti jūroje, ar būtina tai daryti Klaipėdoje? Juk yra Būtingės giliavandenis uostas, be to, galima uostą vystyti ir Šventojoje. Jei žiūrėsime į uostą kaip į strateginį Lietuvos objektą, jis nebūtinai turi būti Klaipėdoje.
Architektai mato galimybes Klaipėdoje turizmo plėtrai, o pramonės rajonus siūlo nukelti už miesto.

Ruslanas
2007.11.14, 10:40
Tiesa, nors dabartinio uosto pajėgumai
išnaudojami ne pilnai, anot pirmadienį
uostamiestyje viešėjusio Gedimino Kirkilo
giliavandenis uostas būtinas norint konkuruoti
su kitomis šalimis.

„Šiuo metu Klaipėda tikrai atrodo labai stipriai. Tačiau mes turime galvoti kas bus toliau. Juk yra tam tikros ribos iki maždaug 40 milijonų tonų per metus. Kas bus toliau – ar mes bandysim konkuruoti su kitais uostais ar pasmerksim uostą nykimui. Ką reiškia 60proc., 7-8 metai ir viskas bus užpildyta“,- kalbėjo premjeras Gediminas Kirkilas.

Nors Klaipėdiečiai per specialiai surengtą apklausą nepritarė uosto statybai, premjeras Gediminas Kirkilas teigė, jog tai vyriausybės apsisprendimui jokios įtakos neturės.

„Mes tokių klausimų daug kur turim. Todėl tai neturi būti iškelta virš visų. Negali vien gyventojai diktuoti savo sąlygų. Jei taip būtų mes nepadarytume nieko į jokią pusę. Gana griežtai pasakysiu - bus taip kaip yra visam pasaulyje “, - kalbėjo premjeras.

Jei vyriausybė pritars giliavandenio uosto statybai bus pradedamas poveikio aplinkai tyrimas ir paties uosto statybos, kurios kainuos daugiau nei 2 mlrd. litų.

Ruslanas
2007.11.14, 10:48
Pirmas giliavandenio uosto darbo grupės
posėdis rengiamas rugsėjo 11 dieną.

Susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos darbo grupės nariai - ministerijų, kitų valstybės institucijų, geležinkelių ir krovos bendrovių atstovai.

A.Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje, šalia Melnragės galėtų būti pradėtas statyti maždaug 2012 metais su sąlyga, jog tokio uosto projektui bus pritarta po tyrimų.

Plėstis vietos nebeturintį Klaipėdos uostą išgelbėti galintis giliavandenis uostas kainuotų apie 5 milijardus litų.

Premjeras Gediminas Kirkilas neabejoja, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje bus, ir pavedė dar kartą sudaryti specialią komisiją, kuri po dviejų mėnesių duos galutinį atsakymą, ar naujojo uosto vieta - Melnragė.

Tokie planai paaiškėjo po vakar uostamiestyje vykusio pirmojo po pasibaigusių savivaldos rinkimų išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio.

Jo metu delegacija lankėsi konteinerių terminale, susipažino su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu ir galimų naujo giliavandenio uosto Melnragėje statybų prieigomis.

Ministrai ir Klaipėdos vadovai dvi valandas už uždarų durų dalijosi mintimis apie įvairius planus, kurių aktualiausias - naujo giliavandenio uosto statybos.

"Klaipėda - visais atžvilgiais labai svarbus miestas, ypatingai dėl transporto infrastruktūros. O dėl naujo uosto statybų diskusija dar nebaigta. Turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas. Priimtas sprendimas dar kartą sudaryti darbo grupę iš Klaipėdos miesto savivaldybės, apskrities viršininko administracijos, Vyriausybės, ministerijų atstovų. Bus dar kartą pateiktas pasiūlymas Vyriausybei. Šį kartą - galutinai. Duotas dviejų mėnesių terminas", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius patikslino, kad poveikio aplinkai vertinimo reikia tuomet, kai žinai, kur tas uostas tiksliai bus.

"Dar neaišku, kokie bus terminalai ir kokias konkrečiai funkcijas uostas atliks. Matome, kad uostai paskutiniu metu specializuojasi. Žinome, kokie darbai Klaipėdoje atliekami, kokie - Estijoje, Latvijoje, Rusijoje. Orientuosimės mes į tai, kad pastaruoju metu reikia priimti kuo didesnius laivus", - sakė ministras.

G. Kirkilas teigė, kad Klaipėda atrodo labai stipriai bendrame regiono kontekste, uostas - Baltijos regione.

"Turime galvoti apie ateitį. Yra atlikta giliavandenio uosto studija. Kas toliau - dalyvausime tolesnėje konkurencijoje su giliavandeniais uostais ar sustosime per vidurį ir po truputį pasmerksime uostą nykimui? Čia - labai rimtas iššūkis. Ne vien aplinkos, kraštovaizdžio klausimas.

Mes galėtumėme nesiimti tokio sunkaus klausimo, tačiau kiekvieno politiko garbės reikalas yra nuspręsti ateitį. Jeigu išsemsime galimybes, kitą dieną nebepastatysime giliavandenio uosto", - tikino premjeras.

Jo manymu, tai, kad dabar uostas išnaudoja tik 60 proc. krovos pajėgumų, tėra laiko klausimas - esą po 7-8 metų viskas bus užpildyta.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad dėl naujo uosto reikia išspręsti principinius klausimus, nubrėžti kontūrus. Jei būtų nuspręsta statyti naująjį uostą Melnragėje, tektų iš naujo tvirtinti miesto Bendrąjį planą, nes dabartiniame dokumente uostas minėtoje vietoje nenumatytas. Prieš tai vyktų viešieji svarstymai, diskusijos su gyventojais.

"Neturi gyventojai vien tik diktuoti savo sąlygas ir dėl to nevykti plėtra. Taip mes nieko nepadarysime. Bus taip, kaip visame pasaulyje. Jei reikia plėstis, yra valstybiniai poreikiai, tuomet bus pasielgta taip, kaip visame demokratiniame pasaulyje. Viešojo ir privataus intereso derinimas turi vykti sveiko proto ribose", - sakė G. Kirkilas.

Pasak premjero, naujojo uosto statybų finansavimas būtų mišrus, pritraukiant ir privatų kapitalą, ir panaudojant valstybės, Savivaldybės pinigus.

"Buvo malonu girdėti pagyras Klaipėdai. Mes norėtumėme, kad adekvačiai būtų atlyginama ir mums. Mes norime ne tik dirbti, bet ir poilsiauti. Norime ir universalią sporto bei pramogų areną turėti, ir delfinariumą išplėsti. Turime problemų su mažųjų laivų ir jachtų uosto statybų finansavimu. Kreipėmės dėl pagalbos", - sakė R. Taraškevičius.

A. Butkevičius tikino, atsižvelgiant į tai, kokioje vietoje bus statomas naujasis uostas, bus plečiama Pauosčio geležinkelio stotis.

Ruslanas
2007.11.14, 10:56
Štai dar truputi radau

Turizmo sferą plečianti Melnragė bijo uosto plėtros

Melnragė - viena populiariausių pajūrio lankytinų vietų, ir vasarai baigiantis vis dar sulaukdavusi nemažo poilsiautojų antplūdžio. Nepaisant to, turizmo situacija Pirmojoje Melnragėje vertinama labai prieštaringai.
Vienų nuomone, Pirmoji Melnragė - besiilsinčiųjų, ypač pačių klaipėdiečių, pamėgta vieta, atitinkanti būtiniausius poilsinės gyvenvietės reikalavimus. Kiti - priešingai - mano, kad ne tik pliažo, bet ir siūlomų turizmo paslaugų situacija Pirmojoje Melnragėje kur kas prastesnė nei Antrojojoje Melnragėje.
Vokiečių valdymo laikais Melnragė buvo nedidelis kaimelis, kurio gyventojai vertėsi žvejyba ir žemės ūkiu. Po Pirmojo pasaulinio karo Melnragė buvo paversta vasarviete: buvo tiesiamos gatvės, pastatyti vasarnamiai. 1933 metais Melnragei suteiktos vasarvietės teisės.
Dabar Melnragės vietiniai gyventojai ir naujakuriai statosi naujus namus, kai kurie jų čia norėtų vystyti komercinę turizmo veiklą. Šiuo metu Pirmojoje Melnragėje neskaičiuojant laikinų vasaros kavinių, veikia 4 kavinės - barai, neseniai atsidariusi picerija. Apgyvendinimo paslaugas teikia viešbutis ir poilsiavietė, nuomojanti kambarius ir namelius.

Skirta mažesnes pajamas turintiems poilsiautojams

Melnragės ir Girulių seniūnės Vandos Dorčienės teigimu, Pirmąją Melnragę labiau renkasi vidutines ir mažesnes pajamas turintys poilsiautojai, tuo tarpu turtingesnieji mieliau renkasi Antrąją Melnragę ir Girulius. Patogus (greičiausiai pasiekiamas pajūris) ir nebrangus susisiekimas - viena pagrindinių Pirmosios Melnragės populiarumo sąlygų.
Beveik 2 tūkstančius gyventojų turinti gyvenvietė seniūnės nuomone yra patraukli ir vietiniams, ir atvykėliams. Vien jau Šiaurinis Molas sulaukia didelio skaičiaus lankytojų.

Šiukšlina daugiausia poilsiautojai

Paplūdimių švarą vertinantys specialistai arčiau uosto esantį Pirmosios Melnragės paplūdimį vertina kaip nešvariausią iš visų pajūrio pliažų.
Anot Melnragės seniūnės, didžiausiais šiukšlintojais reikėtų laikyti vasarvietės lankytojus, nes nuo didelio jų srauto kenčia ne tik paplūdimys, bet visa gyvenvietės teritorija.
Klaipėdoje paplūdimių tvarkymo darbus atlieka UAB "Pamario pliažai", prižiūrinti Girulių ir Melnragės pakrantes. Ši firma išveža šiukšles, valo smėlį, tvarko visų paplūdimių kopas ir takus į juos. Pliažų tualetais rūpinasi UAB "Specialus autotransportas". Pačios gyvenvietės teritorija - seniūnijos ir vietinių gyventojų rankose.
UAB "Pamario pliažai" direktorės Ivetos Česnaitytės teigimu, sanitarinio rankinio ir mechanizuoto valymo darbai visuose paplūdimiuose atliekami reguliariai: kiekvieną dieną, įskaitant ir poilsio dienas, šiukšlės išvežamos iš šiukšlių konteinerių, taip pat kasdien šiukšles surenka traktorius. Smėlio valymo dažnumą įtakoja oro sąlygos, kadangi šlapio smėlio mechanizuotu valymu švarinti negalima. Nepaisant to, smėlį stengiamasi valyti kelis kartus per savaitę.

Teritorija aplink molą - niekieno neprižiūrima

Pasak Ivetos Česnaitytės, UAB "Pamario pliažai" dažnai sulaukia kaltinimų dėl teritorijos, esančios aplink šiaurinį uosto įplaukos molą, nešvarumo. Taip yra todėl, kad niekieno netvarkomą molo teritoriją žmonės klaidingai priskiria prie minėtos bendrovės prižiūrimų paplūdimių.
"Jau ne pirmus metus vyksta ginčai dėl alink molą esančio 60 kvadratinių metrų ploto priežiūros, miesto savivaldybė nenusprendžia kas turėtų rūpintis teritorijos aplink molą švara. Ne kartą savivaldybei teikėme pasiūlymus, kad primokėjus tam tikrą dalį lėšų sutiktume sutvarkyti ir prie molo esančią pakrantę", - teigė Iveta Česnaitytė.
Aplink molą esančią teritoriją teršia ne vien molo lankytojai, daug šiukšlių palieka ir čia žvejojantys žvejai, taip pat šis ruožas kenčia nuo šunų, kurie dažnai čia lankosi su savo šeimininkais. O tvarkoma ši teritorija, pasak UAB "Pamario pliažai" direktorės, nebent epizodinių talkų metu, gyventojų ar asmenų, atliekančių viešuosius darbus.


Turizmo plėtros perspektyvos

Pasak seniūnės Vandos Dorčienės, Pirmąją Melnragę stengiamasi gražinti ir daryti kuo patrauklesnę lankytojų akiai. "Jau ne pirmus metus Melnragėje ir Giruliuose rengiame "Tvarkingiausios sodybos (kiemo) konkursą, kuriuo skatiname gyventojus savarankiškai prižiūrėti aplinką, aplink savo namus", - pasakoja seniūnė.
Pasidomėjus Pirmosios Melnragės perspektyvomis, seniūnė prasitarė, kad seniūnija norėtų plėsti turizmo ir pramogų paslaugas: įrengti kempingus poilsiautojams, taip pat, nors tai dar tik vizija, tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragės pastatyti vasaros renginių aikštę.
Girulių ir Melnragės seniūnė minėjo, kad Pirmoji Melnragė kenčia nuo didelio automobilių srauto. Dėl to seniūnija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę. Problema laikui bėgant turėtų būti išspręsta, nes prie įvažiavimo į Pirmąją Melnragę ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Klaipėdos miesto strateginiame plėtros plane numatyta Girulių plento rekonstrukcija, kuria ketinama 2007-2009 metais pradėti kelio nuo Pirmosios Melnragės iki Girulių platinimo darbus. Plento rekonstrukcijos laikas seniūnijos netenkino - ji prašė miesto politikų numatyti ankstesnį darbų pradžios laiką. Seniūnės Vandos Dorčienės teigimu, miesto savivaldybė pritarė rekonstrukcijos paspartinimui.

Bijo uosto plėtros

Nepaisant gražių turizmo perspektyvos planų, Vanda Dorčienė neneigė, kad seniūnijos gyventojai bijo Pirmosios Melnragės pašonėje esančio uosto plėtros. Melnragiečiai su nerimu sutinka giliavandenio uosto statybos planus.
Klaipėdos ekologų teigimu, pastačius giliavandenį uostą, Melnragė bus visiškai atskirta nuo jūros. Visos investicijos į turizmą nueis šuniui ant uodegos. Buvusi kurortinė gyvenvietė taps eiliniu, triukšmingu, užterštu miesto rajonu.
Pirmosios Melnragės gyventojas Gediminas pasakojo, kad vietinius gyventojus gąsdina giliavandenio uosto statybos perspektyvos: "Manau, uosto plėtra skatins žemės kainos Melnragėje kritimą, sklypai gali tapti pigesni net už žemę Jakuose. Apie pliažą neverta net kalbėti, jis būtų užpiltas ir su betoninėm krantinėm. O visa Melnragė taptų panaši į Sportininkų rajoną, kenčiantį nuo uosto dulkių ir smarvės".
Girulių ir Melnragės seniūnija neketina sėdėti rankų sudėjus. "Organizuosim gyventojų apklausą uosto plėtros klausimu. Jei du terčdaliai seniūnijos gyventojų pasisakys prieš giliavandenio uosto statybą, kreipsimės į vyriausybę", - teigia Girulių ir Melnragės seniūnijos seniūnė.
Gyvenvietės ateitimi susirūpinę Pirmosios Melnragės gyventojai yra įkūrę nevyriausybinę organizaciją "Baltijos klubas". Šios organizacijos pirmininko Ramūno Kapušinsko teigimu, jau prieš penkerius metus pradėjo skisti gandai apie giliavandenį uostą. "Būtume laimingi, jei Melnragėje nebūtų statomas giliavandenis uostas. Na, jei ekspertai nustatytų ar įrodytų, kad giliavandenis uostas tikrai reikalingas, tada reikalausime, kad būtų vykdoma tikra, subalansuota plėtra, o ne slapti susitarimai ir pinigų išplovimai. Puikiai suprantame, kad investicijos yra teigiamas reiškinys, bet nereikia pamiršti, kad dėl giliavandenio uosto mūsų nekilnojamas turtas taps bevertis, o gyvenimo kokybė ir komfortas neįsivaizduojamai pablogės", - sako Ramūnas Kapušinskas.

Ruslanas
2007.11.14, 10:59
2007 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos seime įvyko spaudos konferencija „Dėl Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros“, kurioje dalyvavo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas.

Diskusijos dėl giliavandenio uosto netyla jau nuo 2004 m., kuomet JICA (Japanese International Cooperation Agency) ekspertai, išnagrinėję galimus variantus, nustatė, kad geriausias Klaipėdos uosto plėtros variantas yra giliavandenio uosto statyba bei pateikė giliavandenio uosto statybos Melnragėje studiją, kur numatoma supilti salą 350 – 400 m. atstumu nuo kranto, 1,8 km ilgio ir 600 m pločio, 120 ha naują salą su 17 m natūraliu gyliu.

Remiantis JICA krovos paskaičiavimais maksimali Klaipėdos uosto krovos riba yra 35 mln. tonų, o šiais metais numatoma krova bus 27 mln. tonų. Taigi yra daugiau nei tikėtina, kad ši maksimali krovos riba jau greitai bus viršyta ir tokiu būdų uostas pasidarys nepatrauklus bei pasak B. Vėsaitės „...galime likti pliažiniu uostu...“.

Be to, susirūpinimą kelia taip pat ir nesnaudžiantys konkurentai. Šiai dienai kiekviena tona krovinio, pakrauto Klaipėdos uoste, generuoja vidutiniškai 45 litų pajamų. Tai reiškia, kad, perkraunant 25 mln. tonų,Lietuvos įmonių biudžetas per metus pasipildo apie 1,2 mlrd. litų, iš kurių apie 0,5 mlrd. litų pajamų tenka Klaipėdos apskrities ūkio subjektams. Be to, uostas yra valstybės valiutinių įplaukų šaltinis ir strateginės reikšmės objektas, kuris didina nepriklausomybę nuo įvairių ekonominių blokadų. Uostas teigiamai veikia socialinę aplinką. Klaipėdos apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje, nusileisdamas tik Vilniaus apskričiai. O bedarbių skaičius, lyginant su kitomisLietuvos didžiųjų miestų apskritimis, yra pats mažiausias.

Atsižvelgiant į tai, kad uostas turi didelę ekonominę reikšmę ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai bei norint išlaikyti Lietuvai ekonomiškai svarbų objektą, privalu susirūpinti investicija į šį svarbų rytojaus investicinį projektą.

Pagrindinis spaudos konferencijos akcentas buvo tai, kad po Ekonomikos ir audito komiteto apsilankymo uoste, kurio išdavoje nuspręsta, jog Klaipėdos uostas nusipelno valstybinio statuso, yra paruoštas nutarimas teikti Seimui pasiūlymą „Pripažinti giliavandenio uosto statybos Klaipėdoje projektą valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti vykdyti reikiamas priemones dėl giliavandenio uosto statybos projekto įgyvendinimo“.

Tikimasi, jog dar šį mėnesį šis nutarimas bus teikiamas Seimui svarstyti ir pasak S. Dobilinsko: „...manau, kad Seimo nariai palaikys“.

ValdasJ
2007.11.14, 11:03
Nepagalvok kad kabinėjuos, bet apie uostą tema jau yra:

Infrastruktūra ir susisiekimas > Uostas (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1107)

Tenpat talpinam informaciją ir apie giliavandenį uostą. Pasiskaitinėk truputį tą temą, nes man rodos tavo įdėti straipsniai ten jau yra. Gal tik išskyrus paskutinįjį.

Betkuriuo atveju man kaip Klaipėdiečiui smagu kad forume atsirado dar vienas šia tema besidomintis žmogus.

Ruslanas
2007.11.14, 11:16
Švedijos sostinės Stokholomo pavyzdys rodo, kad egzistuojant glaudžiam bendradarbiavimui tarp miesto ir uosto, galima sėkmingai susitarti dėl tokio sudėtingo projekto, kaip giliavandenio uosto statybos.

Švedų uostininkai, kaip ir jų kolegos iš Lietuvos, yra įsitikinę, kad dėl didėjančio Baltijos jūroje plaukiojančių laivų tonažo jau netolimoje ateityje konkurencingi išliks tik giliavandeniai uostai. Dėl to Stokholmo uostą valdanti šio miesto savivaldybė nusprendė statyti naują giliavandenį uostą už 60 km nuo sostinės nutolusiame Nynashamne.

Teigiama, kad investicijos į šį projektą nemaža dalimi atsipirks pardavus patrauklioje vietoje prie vandens esančią žemę, kurioje dabar veikia iš Stokholmo į naująjį uostą išsikelsiančios kompanijos.

Įsileis užsienio kapitalą

Šių metų kovo pabaigoje Stokholmo miesto taryba suteikė paskutinį "palaiminimą" naujo giliavandenio Norvikudden uosto statyboms Nynashamne. Šio projekto vertė - 1,7 mlrd. Švedijos kronų (578 mln. litų).

Pasak Stohholmo uosto direkcijos plėtros direktoriaus Bjorno Neckmano, būtinybė statyti tokį 50 hektarų užimsiantį uostą, šalia kurio bus sukurta dar 100 ha ploto komercinė teritorija, akivaizdžiai išryškėjo atlikus išsamias studijas. Jos rodo, kad kaip ir visame pasaulyje, Baltijos jūroje sparčiai didėja laivų tonažas.

"Dėl to statomi giliavandeniai uostai Vokietijoje, Suomijoje, kitose šalyse. Norėdami neatsilikti, turime įgyvendinti Norvikudden projektą", - sako B. Neckmanas.

Numatoma, kad pirmoji naujojo uosto dalis Nynashamne pradės veikti 2011 metais. Beje, jau baigiasi konkursas, kurio metu renkamas naujojo uosto operatorius. Anot B. Neckmano, jau aišku, kad pirmą kartą Švedijos istorijoje juo taps užsienio kompanija - viena didžiausių konteinerių linijų. Operatorius turės įsigyti visą įrangą, nes Stokholmo savivaldybė investuos tik į infrastruktūros sukūrimą.

Pirmaisiais veiklos metais naujajame uoste numatoma perkrauti apie 100 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Projektinis Norvikudden pajėgumas - 500 tūkst. TEU per metus.

Naująjį uostą, ties kurio krantinėmis bus maksimalus galimas Baltijos jūroje gylis - 16 metrų, numatoma pradėti statyti jau kitąmet. Numatoma, kad pusė jo terminalų bus pritaikyti ro-ro kroviniams, o kita pusė - konteineriams aptarnauti. Į Nynashamną išsikrautys šiuo metu Stokhlome, Frihamnene, veikianti konteinerių krovos kompanija. Stokholomo savivaldybė, pardavusi atsilaisvinusias teritorijas šalia vandens, numato gauti nemažai pajamų, kurios ženkliai kompensuos investicijas į Norvikudden projektą.

Žinia, Klaipėdos uoste taip pat atlaisvinama žemė komercinės ir gyvenamosios paskirties objektams statyti - vietoje dar veikiančios laivų remonto bendrovės "Laivitė" bus įgyvendinamas projektas "Memelio miestas". Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovai ne kartą viešai yra išreiškę apgailestavimą, kad vienintelis Lietuvos uostas yra tik spaudžiamas, bet nenumatoma tolimesnė jo plėtra - Klaipėdos politikai nieko nenori girdėti apie giliavandenio uosto statybas Melnragėje ir garsiai svaidosi pareiškimais.

Nynashamnas neprieštaravo

Statant naują giliavandenį uostą 25 tūkst. gyventojų turinčiame Nynashamne teks užpilti dalį teritorijos, kurioje šiuo metu tyvuliuoja Baltijos jūra. Analogiškai būtų elgiamasi ir Klaipėdoje, jei visgi bus nutarta ties Melnrage statyti giliavandenį uostą.

Pasak B. Neckmano, jokio pasipriešinimo iš Nynashamno valdžios ir gyventojų nebuvo sulaukta. Diskutuojama tik dėl to, kaip pakreipti naują geležinkelio liniją, kad ji kuo mažiau trukdytų gyventojams. Nekelia nepasitenkinimo ir tai, kad tiesiant geležinkelį ir naujus automobilių kelius bus iškirsta dalis miško. Pokalbininkas aiškino, kad tokią situaciją galėjo lemti tai, kad ši teritorija jau seniai buvo numatyta pramonės plėtrai.

Anot Stokholmo uosto direkcijos atstovo, naujasis uostas duos ne tik akivaizdžią ekonominę naudą, bet ir pasitarnaus ekologiniams tikslams. Paskaičiuota, kad Norvikudden pradėjus egzistuoti, Stokholomo regiono keliais per metus važiuos 70 tūkst. mažiau vilkikų.

Ruslanas
2007.11.14, 11:17
Belieka sužinoti ką gi jus manote apie šį projektą.

Ruslanas
2007.11.14, 11:19
Na ten nežiūrėjau bet manau kiekvienam klaipėdiečiui turėtu būti įdomu kas jo mieste planuojama.

Ruslanas
2007.11.14, 11:24
Gal dar kas žino kokių žinių kokiu dar nėra parašyta?

Ruslanas
2007.11.14, 11:33
Nepagalvok kad kabinėjuos, bet apie uostą tema jau yra:

Infrastruktūra ir susisiekimas > Uostas (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1107)

Tenpat talpinam informaciją ir apie giliavandenį uostą. Pasiskaitinėk truputį tą temą, nes man rodos tavo įdėti straipsniai ten jau yra. Gal tik išskyrus paskutinįjį.

Betkuriuo atveju man kaip Klaipėdiečiui smagu kad forume atsirado dar vienas šia tema besidomintis žmogus.

na galiu pasakyti ten kur nurodei bent aš neradau tiek apsvarstymu apie butent ruošiama giliavandeni uosta, ten yra šnekama aplamai apie uosto struktūra bei pokyčius.

Ruslanas
2007.11.14, 11:40
Giliavandenis uostas – stiprus ginklas konkurencinėje kovoje

Arvydas Vaitkus
LR susisiekimo ministerijos sekretorius
2004 metais atlikta Japonijos tarptautinės bendradarbiavimo agentūros (JICA) giliavandenio uosto
studija visuomenėje sukėlė tikrą diskusijų audrą. Buvo klausiama: „Kodėl jūs primygtinai norite
giliavandenį uostą statyti šalia Melnragės paplūdimių? Sulaukėme nemažai kritikos ir kodėl tokią
svarbią šaliai studiją atliko ne Lietuvos mokslininkai. Beje, buvo abejojama netgi dėl to, kad JICA
ekspertai studiją atliko nemokamai: mus baugino – „nemokamas sūris būna tik spąstuose...“.
Tačiau noriu pabrėžti, kad nuo tos dienos, kada buvo pristatyta giliavandenio avanuosto (išorinio)
studija, aš kiekvieną dieną vis labiau įsitikinu, kad Japonijos mokslininkai buvo teisūs.

Japonijos mokslininkai klydo tik dėl krovos augimo

Visiems kritikams norėčiau priminti, kad JICA ekspertai nedirbo nemokamai, juos finansavo Japonijos
vyriausybė, o šiai šaliai tokios studijos yra svarbios, ir mes jau dabar sulaukiame susidomėjimo iš
Japonijos verslininkų. Be to, JICA ekspertai, nebūdami Baltijos jūros baseino gyventojai, neturėjo
komercinių interesų ir galėjo objektyviai atlikti darbą.
Japonija avanuostų statybų klausimais turi didelę patirtį. Ši šalis valdo gana nedaug žemių, todėl yra
priversta uostus plėsti jūrose ir į šią sritį integruoja geriausius šalies protus.
Noriu dar kartą priminti, kad viskas, kas yra parašyta studijoje, pasitvirtina. JICA ekspertai klydo tik
prognozuodami, kad Klaipėdos uoste krova kasmet vidutiniškai augs 4,7 proc. 2006 metais krovos
augimas buvo 8 proc., o šiemet prognozuojamas beveik 14 proc. krovos apimčių didėjimas...
Jau antri metai laivų skaičius Klaipėdos uoste pastebimai mažėja, tačiau, kaip matome, krovos apimtys
smarkiai auga. Čia pastebima pasaulinė tendencija – laivai didėja, nes taip gabenti krovinį yra
ekonomiškiau.
Esamas Klaipėdos uosto kanalas jau nebeleidžia praplaukti dviem „Panamax“ tipo laivams, o jeigu
kalbėtume apie „Baltmax“ tipo laivus?..

Sukurta uosto konkurencingumo formulė

Mane stebina, kuomet kai kurie klaipėdiečiai, turintys išmanyti uosto specifiką, sako: „jūs neišnaudojate
Klaipėdos uosto esamų galimybių. Pažiūrėkite, juk uoste nebėra laivų“. Norėčiau priminti, kad dabar
konkurencinėje kovoje laimi tie uostai, kurie turi naujas technologijas, leidžiančias ypač greitai aptarnauti
laivus ir sukurtą galimybę krovinį sukaupti krante. Tai, kad krantinę ilgą laiką užima vienas laivas, – labai
blogas rodiklis uostui.
Yra sukurta formulė, pagal kurią dirba visi stambūs uostai, – jeigu laivui reikia laukti daugiau kaip 10 proc.
to laiko, kurį jis bus aptarnaujamas prie krantinės, toks uostas tampa nepatrauklus. Pavyzdžiui,
konteinerius gabenantiems laivams laukti išoriniame reide, kol bus aptarnautas kitas laivas, yra didžiulis
nuostolis. Jie laiką matuoja ne dienomis, valandomis ar pusvalandžiais, bet skaičiuojama kiekviena
sugaišta minutė.
Japonijos mokslininkai apsvarstė ir kitą galimybę – pietinėje uosto dalyje statyti giliavandenes krantines.
Tačiau tam reiktų ne tik išgilinti patį kanalą, bet ir gerokai jį praplėsti, kad galėtų praplaukti du „Panamax“
tipo laivai. Taip pat reiktų labai rimtai sutvirtinti Kuršių nerijos kranto pusę. Išaiškėjo, kad tai būtų beveik
du kartus brangiau negu pastatyti giliavandenį uostą jūroje. Be to, kiltų reali grėsmė unikaliam, UNESCO
saugomam gamtos kampeliui. Šie finansiniai ir gamtosaugos aspektai aiškiai rodo, kad vis dėlto geriausia
išeitis yra giliavandenio avanuosto statyba.
Mes palaikome labai gerus ryšius su Baltarusija ir tikimės, kad šios šalies trąšos ir nafta keliaus per
Klaipėdos uostą. O laivai, gabenantys šią produkciją, kaip ir sakiau, statomi vis didesni. Jeigu mes
nesukursime infrastruktūros tokiems laivams priimti, šie kroviniai nukeliaus į kaimyninius uostus, nes
Ventspilis, Ryga, Talino uostai deda didžiules pastangas giliavandenėms krantinėms statyti.

Uostas nėra grėsmingas aplinkai

Laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad beveik pusė Klaipėdos miesto pajamų gaunama iš uosto
veiklos. Labai džiaugiuosi Klaipėdos gyventojais, kurie atsispyrė kai kurių politikų gąsdinimui ir realiau
pažvelgė į giliavandenio uosto statybos galimybę. Juk Klaipėda – tai jūrinių šeimų miestas, daugelis
gyventojų dirba uosto krovos kompanijose, įvairiose aptarnaujančiose bendrovėse ir puikiai supranta, kad
nevystant šio ekonominio ir vieno stambiausių miesto objektų nebus užtikrinto gyvenimo perspektyvos.
Skeptikai sako, kad pastačius giliavandenį uostą Melnragėje atsiras pūvanti pelkė. Kyla abejonė, ar tie
žmonės skaitė studiją. Be to, juk dar nėra konkrečių projektų, kuriuose būtų numatomi tokių klausimų
sprendimai.
Pakalbėkime apie ekologiją. Tiek LR susisiekimo ministerija, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
(KVJUD) skiria daug dėmesio šiems klausimams, pasisako už aiškiai subalansuotą ekonomikos ir
aplinkos apsaugos plėtrą. Uostas nesiskiria iš kitų mūsų gyvenimo sričių. Žinoma, pravažiuojantis
automobilis ar traukinys tikrai tam tikra dalimi teršia orą. Bet šiandien mokslininkai yra nustatę, kad į
Klaipėdos uostą atvykstančių automobilių kiekis visame miesto automobilių sraute sudaro 4 proc. Taigi
tas Klaipėdos oras, kuriuo mes kvėpuojame kasdien, yra užterštas ne dėl uosto, o dėl to, kad mes patys
kasdien į darbą važiuojame ne, pavyzdžiui, dviračiu, o automobiliu.
Girdėjau kalbų, kad dėl giliavandenio avanuosto reikės iškirsti visą Girulių mišką. Tai netiesa. Žinoma,
analizuodami, kaip paskirstyti krovinių srautus į šiaurinę ir pietinę uosto dalis, tikrai kalbame apie poreikį
prie pauosčio kelio iškirsti dalį miško. Tačiau reikia žinoti ir tai, kad visų pirma tuo siekiame ne tik
aprūpinti uosto teritorijas kroviniais geležinkelio transportu, bet ir iškelti pavojingą krovinį (chemines
trąšas ir naftos produktus) iš miesto centro ir taip sumažinti miesto triukšmingumą bei nuo gyventojų
atitolinti šiuos krovinius.
Be to, KVJUD yra pasiryžusi atsodinti tą patį ar net dvigubą plotą miško.

Darbo grupė pradės įgyvendinimo darbus

Tokių projektų įgyvendinimas trunka nuo penkių iki penkiolikos metų. Šiandien uosto krova artėja iki 25
mln. tonų ribos, Klaipėdos uosto krovos galimybės yra 30-40 milijonų tonų per metus.
Manau, kad tai yra visos Lietuvos, o ne tik pietinės Melnragės gyventojų klausimas. Uostas sukuria per 4
proc. nacionalinio vidaus produkto, įmonių, susietų su Klaipėdos uosto veikla, Lietuvoje yra apie 18 tūkst.,
jose dirba dešimtys tūkstančių darbuotojų. Dar 1996 metais buvo kalbama, kad nereikia leisti
gyventojams kurtis pietinėje Melnragėje. Norėčiau paklausti, kas sukūrė tokią situaciją ir leido jai plėtotis,
tuo metu tikrai palankiomis sąlygomis leisdamas statytis ten namus? Iš kitos pusės žmogui, kuris kūrėsi
ten savo būstą, niekas nebuvo užrišęs akių, jis matė, kur ruošiasi gyventi, – juk tai uosto gamybinė
teritorija.
Džiaugiuosi, kad LR Premjeras Gediminas Kirkilas ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pabrėžė,
kad tai yra ne tik prioritetinis Lietuvos uždavinys, bet ir turi būti aiškūs jo įgyvendinimo terminai. Tuo
pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti darbo grupę, kuri rūpintųsi ne tik giliavandenio uosto
įgyvendinimo ir finansavimo procedūrų klausimais, bet taip pat bendradarbiautų ir su Klaipėdos miesto
savivaldybe, Klaipėdos apskritimi, gamtosaugininkais ir mokslininkais.
Noriu tikėti, kad klausiančiųjų „Ar Lietuva yra jūrinė valstybė?“ ateityje nebeliks, bet jeigu neišspręsime
giliavandenio uosto klausimo, tokia valstybė tikrai nebūsime.

ValdasJ
2007.11.14, 11:41
na galiu pasakyti ten kur nurodei bent aš neradau tiek apsvarstymu apie butent ruošiama giliavandeni uosta, ten yra šnekama aplamai apie uosto struktūra bei pokyčius.

20-am, 21-am uosto temos puslapiuse buvo užvirusi šiokia tokia diskusija apie giliavandenį uostą. Kita vertus aš visai nieko prieš būčiau turėti atskirą temą skirtą giliavandeniui uostui. Tik klausimas kur ją geriau padėti- prie infrastruktūros ar prie miesto projektų?

Ruslanas
2007.11.14, 11:44
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos pranešimas: kokios Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros perspektyvos?

2007 m. spalio 18 d. pranešimas VIR



Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pristatė Klaipėdos giliavandenio uosto plėtros perspektyvas.



Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko Japonijos vyriausybės finansuojamą Klaipėdos uosto plėtros studiją. 2003 m. balandžio – liepos mėnesiais JICA ekspertų grupė dirbo Lietuvoje, apsilankė kituose rytinės Baltijos uostuose. 2004 m. JICA pateikė uosto plėtros studijos galutinę ataskaitą. Išnagrinėję galimus variantus, ekspertai nustatė, kad geriausias Klaipėdos uosto plėtros variantas yra giliavandenio uosto statyba.



Ministro Pirmininko potvarkiu yra sudaryta Darbo grupė klausimams dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, galimų investuotojų į šią statybą, uosto veiklos modelio, Klaipėdos miesto dalyvavimo valdant uostą bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai išnagrinėti. Grupės vadovu paskirtas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.



Pasak S. Dobilinsko, Klaipėdos miesto bendrajame plane vieta giliavandeniam uostui kol kas dar nėra numatyta. Klaipėdos miesto tarybos nuomone turėtų būtų parengta išsami giliavandenio uosto statybos ties Melnrage studija, poveikio aplinkai įvertinimas, išanalizuoti galimi krovinių srautai, atsakyta į klausimus, kas investuos į būsimąjį uostą.



Dėl giliavandenio uosto statybų vietos ginčijamasi nuo 2003 metų. Statyti giliavandenį uostą ties Būtinge ir Šventąja būtų be galo brangu. Ten žemės jau išdalintos savininkams. Jie yra pasirengę pristatyti poilsiaviečių. Uostą ties Būtinge ir Šventąja dar labiau nei žemių savininkai pabrangintų ir toli nuo kranto esantys natūralūs 18–20 metrų gyliai. Į jūrą tektų tiesti kelių kilometrų ilgio molus, o po kiekvienos audros smėliu užneštą uostą uždaryti ir valyti. Statyti tokį uostą į Pietus nuo Klaipėdos būtų rizikinga, nes invazija į Kuršių marias gali turėti gamtosauginių problemų ir pakenkti unikaliam gamtos kampeliui. Be to, laivybos kanale negalėtų prasilenkti du dideli laivai, platinant ir gilinant kanalą reikėtų perkalti naujus polius pagal Smiltynės krantą.



Klaipėdos jūrų uosto reikšmė miesto ir visos šalies ekonomikai yra labai didelė. Kiekviena tona krovinio, pakrauto Klaipėdos uoste, generuoja vidutiniškai 45 litų pajamų. Tai reiškia, kad, perkraunant 25 mln. tonų, Lietuvos įmonių biudžetas per metus pasipildo apie 1,2 mlrd. litų, iš kurių apie 0,5 mlrd. litų pajamų tenka Klaipėdos apskrities ūkio subjektams. Be to, uostas yra valstybės valiutinių įplaukų šaltinis ir strateginės reikšmės objektas, kuris didina nepriklausomybę nuo įvairių ekonominių blokadų. Uostas teigiamai veikia socialinę aplinką. Klaipėdos apskrityje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra vienas didžiausių šalyje, nusileisdamas tik Vilniaus apskričiai. O bedarbių skaičius, lyginant su kitomis Lietuvos didžiųjų miestų apskritimis, yra pats mažiausias.



Giliavandenio uosto statybos būtinumą palaiko ir Lietuvos jūrų krovos kompanijos.Pagal svarbą ir investicijas giliavandenio uosto projektas būtų antras po naujos atominės elektrinės. Tai yra sudėtingiausias inžinierinių įrenginių kompleksas, tad ir dėmesys jo statybai ir finansavimui turi būti valstybinis. S. Dobilinsko teigimu, tokio projekto įgyvendinimui prireiktų apie 700 mln. eurų.


Seimo ekonomikos komiteto pirmininkė B. Vėsaitė informavo, kad jau yra parengtas ir įregistruotas Seimo nutarimas „Dėl giliavandenio uosto statybos Lietuvoje“.

Ruslanas
2007.11.14, 11:45
Na daugiau manau kad tai turėtu buti skirta prie miesto projektu nes uostai tai klaipėdos miesto dalis. mano nuomone.

ValdasJ
2007.11.14, 12:31
Na daugiau manau kad tai turėtu buti skirta prie miesto projektu nes uostai tai klaipėdos miesto dalis. mano nuomone.

Taip, tačiau miestų projektų temose aptarinėjami pastatai, jų architektūra ir pan. Tuo tarpu apie giliavandenį uostą kaip architektūros objektą nelabai išeina diskutuoti. Todėl šią temą reiktų perkelti į infrastruktūros skiltį. Visgi tvarka kažkokia turi būt ;).

Rimas_OK
2007.11.14, 14:58
"Tokioje jautrioje zonoje kaip Lietuvos pajūris bet koks įsikišimas labai ryškiai pasimato. Pavyzdžiui, kai Palangoje buvo pakeistas medinis tiltas ir išardyta akmenų damba, Lietuva prarado nemažą savo teritorijos dalį, buvo nuplautas paplūdimys."

Juokinga, kai tokie "specialistai" pradeda kištis. Jei galvoja, kad Palangos tiltas galėjo įtakoti 90 km pajūrio ruožą :) Turbūt galvoja, kad ir Karklę plauna dėl Palangos tilto :)

Tomasl
2007.11.14, 21:24
Taip, tačiau miestų projektų temose aptarinėjami pastatai, jų architektūra ir pan. Tuo tarpu apie giliavandenį uostą kaip architektūros objektą nelabai išeina diskutuoti. Todėl šią temą reiktų perkelti į infrastruktūros skiltį. Visgi tvarka kažkokia turi būt ;).

tai labai galingas projektas, ir kiekviena klp įtakos (jai bus vystomas)
manau nusipelno turėti atskirą temą.

ValdasJ
2007.11.14, 22:16
tai labai galingas projektas, ir kiekviena klp įtakos (jai bus vystomas)
manau nusipelno turėti atskirą temą.

Sutinku. Aš tik norėjau pasakyti kad ta tema turėtų būti prie infrastruktūros, o ne miesto (architektūros) projektų.

O didžiulė įtaka miestui būtent ir yra priežastis dėl kurios aš kuo toliau tuo labiau linkstu pritarti šiam projektui. Neiškėlus dalies uosto į jūrą negalim tikėtis kad miestui bus suteiktas didesnis priėjimas prie vandens. Jei uostas plėstųsi į pietus tai krantinės su didžiausiais gyliais vistiek liktų šiaurėje ir atiduoti šiuos plotus miestui taptų ekonomiškai labai nenaudinga.

Be abejo lieka ekologijos klausimas, bet manau darant su galva gamtos nuostolius galima bent jau minimizuoti. Klaipėda iš visų pusių apsupta jautriomis zonomis ir uosto plėtimas tiek į pietus tiek į jūrą gamtai būtų žalingas.

ValdasJ
2007.11.28, 11:45
Klaipėdos Universiteto studija apie giliavandenį uostą, kas netingi skaityt ir supranta angliškai:

http://www.coastalmanagement.net/cms/Content/download/Klaipeda_CaseStudy.pdf

RDA
2007.12.08, 10:40
Kas žlugdo uosto perspektyvas
VIDMANTAS MATUTIS

Iš visų klausimų, kuriuos kuruoja Susisiekimo ministerija, kol kas nė per žingsnį nepajudėjo giliavandenio uosto reikalai.
Vakar vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius griežtai kritikavo valstybės tarnautojus, kurie nevykdo Vyriausybės strateginio komiteto įpareigojimų. Dar 2005 metų sausį šis komitetas buvo įpareigojęs Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir savivaldybę iki 2005 metų gruodžio 31 dienos atlikti Klaipėdos miesto bendrojo plano pakeitimus.
Susisiekimo ministras A.But-kevičius konstatavo, kad Klaipėdos miesto bendrasis planas, kuriame nėra pažymėtas giliavandenis uostas, prieštarauja šalies bendrajam planui. Šis numato, kad ties Melnrage turi būti giliavandenis uostas.
Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus nuomone, jei būtų suspenduotas Klaipėdos bendrasis planas, tai atsilieptų uosto plėtojimo projektams ties „Klaipėdos Smelte“ ir „Bega“.
Pagal galiojančią tvarką, jei objektas nėra pažymėtas bendrajame plane iškiltų problemų dėl detalesnių teritorijų planavimo dokumentų rengimo. Dabar siūloma parengti giliavandenio uosto ekonominio pagrindimo studiją ir poveikio aplinkai įvertinimą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, kad negalima kaip nereikalingos išmesti už Japonijos vyriausybės pinigus japonų parengtos giliavandenio uosto studijos ir daryti dar vieną panašią studiją jau už Lietuvos pinigus.
R.Taraškevičius pastebėjo, kad japonų studija turi esminį trūkumą – ji neatsako į klausimą, kur ir kokie giliavandenio uosto mazgai bus sausumoje - Klaipėdos miesto teritorijoje.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus mano, kad kol kas siūloma tik kalbėti apie giliavandenį uostą, tačiau sąmoningai stabdomi bet kokie realūs žingsniai. A.Vaitkaus nuomone, giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studiją reikia daryti tada, kai giliavandenis uostas bus pažymėtas miesto bendrajame plane. Kitaip poveikio aplinkai įvertinimo studijai parengti bus tuščiai išmesti keli milijonai. Kai parengus studiją praeis penkeri metai, ji nebegalios ir tą studiją vėl reikės rengti iš naujo.
Šiemet Klaipėdos uostas pasieks 27 mln. tonų krovą. Japonų studijoje buvo nurodyta, kad artėjant prie 35 mln. tonų krovos susidarys problemų dabartiniame uoste priimti laivus.
Pripažinęs, kad yra nusivylęs dėl giliavandenio uosto vystymo, A.Butkevičius teigė, kad kitų metų pradžioje šio uosto reikalus dar kartą apsvarstys specialiai įkurta grupė ir parengs Vyriausybės nutarimą, kur bus aiškiai nurodyta, kokia institucija ir atsakingas asmuo ir per kokį laiką turi atlikti vieną ar kitą darbą.

2007 gruodžio 8 d.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071122/klaipedadaily.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Memelenderis
2007.12.10, 14:52
Šis uostas -tikras prakeikimas Klaipėdai ir visai Lietuvai.Nejaugi mes galim eksperimentuoti su pajūriu ,labai mažai jo turedami.O premjeras ir susisiekimo ministras nedviprasmiškai sako ,kad niekas jūsų ,klaipediečiai, neklaus,viskas jau nuspręsta.Mes , klaipediečiai, neturime pasiduoti ir privalome išsaugoti Lietuvos pajūrį ,Kuršių neriją,Lietuvos gamtą.

URBANISTAS
2007.12.11, 11:09
o aš pasisakau už giliavandenį uostą..

Eimantas
2007.12.11, 11:49
O aš siūlau palaukti poveikio aplinkai tyrimo, nes pakrantė smėlėta, mažiausias įsikišimas turi įtakos jai.

Memelenderis
2007.12.11, 15:38
O aš siūlau palaukti poveikio aplinkai tyrimo, nes pakrantė smėlėta, mažiausias įsikišimas turi įtakos jai.

Netikiu,kad poveikio aplinkai tyrimas bus skaidrus.Juk vyriausybė jau dabar nedviprasmiškai sako ,kad viskas jau nutarta.Manau,realaus tyrimo niekas neatliks del valdžios spaudimo.

GigaMan
2007.12.12, 15:10
.... A.Vaitkaus nuomone, giliavandenio uosto poveikio aplinkai įvertinimo studiją reikia daryti tada, kai giliavandenis uostas bus pažymėtas miesto bendrajame plane....
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071122/klaipedadaily.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

:durnas? Kai jis bus pažymėtas bendrajame plane, tada jau tikrai niekam, tiksliau vyriausybei, neberupės ta poveikio aplinkai studija, tiesiog bus atrištos rankos. Man susidaro nuomonė, kad Klaipėdos savivaldybė nelabai linkusi pritart šiam reikalui, todėl viskas taip ir vilkinama.
Suprantama, kad toks uostas Klaipėdai ir, be abejo, visai Lietuvai reikalingas, tik bėda ta kad labai jau nedaug ir taip pajūrio turim, pastačius jį prarastume melnragę, būtų sudarkytas kraštovaizdis net ir žvelgiant nuo girulių.
Bet kad ir kaip ir ko mes norėtume, anksčiau ar vėliau toks uostas iškils, nes šiandien pinigai svarbesni už gamą ir vyriausybė aiškiai tai duoda suprasti. Nesu aš prieš ar už šį reikalą, tačiau vieną paaukosim, ir manau kad pajūrio dalį..

Memelenderis
2007.12.13, 15:31
:durnas? Kai jis bus pažymėtas bendrajame plane, tada jau tikrai niekam, tiksliau vyriausybei, neberupės ta poveikio aplinkai studija, tiesiog bus atrištos rankos. Man susidaro nuomonė, kad Klaipėdos savivaldybė nelabai linkusi pritart šiam reikalui, todėl viskas taip ir vilkinama.
Suprantama, kad toks uostas Klaipėdai ir, be abejo, visai Lietuvai reikalingas, tik bėda ta kad labai jau nedaug ir taip pajūrio turim, pastačius jį prarastume melnragę, būtų sudarkytas kraštovaizdis net ir žvelgiant nuo girulių.
Bet kad ir kaip ir ko mes norėtume, anksčiau ar vėliau toks uostas iškils, nes šiandien pinigai svarbesni už gamą ir vyriausybė aiškiai tai duoda suprasti. Nesu aš prieš ar už šį reikalą, tačiau vieną paaukosim, ir manau kad pajūrio dalį..

Visiškai sutinku ,kad pažymėjus bendrajame plane tą nelemtą uostą,jau tikrai jokios studijos nebeturės reikšmės.Tačiau aš dar tikiuosi ,kad Klaipėdos miesto savivaldybei ar bent opozicijai pavyks pristabdyti Lietuvos gamtos griovimą,pajūrio niokojimą.Priešingu atvėju ,gyvensime prie nutekamųjų vandenų jūros.

groundzer
2008.01.23, 11:49
Klaipėdoje bus aptariami giliavandenio uosto statybos klausimai




Šiandien, sausio 22 d., susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pirmininkaus Klaipėdoje vyksiančiame Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos Darbo grupės dėl giliavandenio uosto statybos galimybių posėdžiui.

Posėdyje, kuriame dalyvaus Vyriausybės, Klaipėdos apskrities, Klaipėdos savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų bei organizacijų atstovai, numatoma aptarti giliavandenio uosto ir privažiuojamiems keliams statyti teritorijos numatymą Klaipėdos apskrities bendruosiuose planuose.

Taip pat bus diskutuojama dėl giliavandenio uosto strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ir dėl uosto poveikio aplinkai vertinimų.

Pasitarime bus tariamasi dėl giliavandenio uosto detaliojo plano ir techninio projekto rengimo bei dėl giliavandenio uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių plano.

2007 m . birželio mėn. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė klausimams dėl giliavandenio uosto statybos galimybių, galimų investuotojų į šią statybą, uosto veiklos modelio, Klaipėdos miesto savivaldybės dalyvavimo valdant uostą bei Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros.

15 val. 30 min. VĮ Klaipėdos valstybinio uosto direkcijoje įvyks spaudos konferencija.


www.transp.lt

Tomas
2008.01.23, 12:25
Šiaip palyginimui: Jadės - Vėzerio giliavandenis uostas Vilhelmshafene Vokietijoje:
http://www.jadeweserport.de/

Eimantas
2008.01.25, 14:23
Giliavandenis uostas – planų raizgalynėje

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.

Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

Visąlaik buvo kalbama apie 35 milijonus...

4ward
2008.01.26, 09:29
Premjerą stebina Klaipėdos regiono darbų mastai


LR ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad Klaipėdos regiono darbų apimtys yra didesnės nei kituose regionuose, tad žada Klaipėdos apskrities viršininko administracijai paramą. Premjeras, be kita ko, yra įsitikinęs, kad giliavandenio uosto likimą lems sveikas protas, o ne emocijos.

Vakar Klaipėdoje lankėsi LR ministro pirmininko Gedimino Kirkilo vadovaujama delegacija.

Premjeras, konstatavęs, jog Klaipėdos regiono pajėgumas auga labai greitai ir pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui jis tampa lyderiu Lietuvoje, vis dėlto neslėpė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje pasigendama administracinių gebėjimų. Tuo tikslu, pasak G. Kirkilo, bus ieškoma atitinkamų sprendimų, galbūt teikiama pagalba siūlant tam tikrų sričių specialistus.

Premjeras akcentavo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą, kuri pranoko prognozes -pernai Klaipėda pirmą kartą aplenkė Rygos uostą. Jo manymu, užtat dabar būtini strateginiai sprendimai žvelgiant į priekį.

Paklaustas, kada, jo nuomone, Klaipėdai jau reikės giliavandenio uosto, Vyriausybės vadovas atsakė: "Klaipėdos uosto vystymosi tempai greitesni nei mes galvojome. Jo resursai jau beveik išsemti. Būtina sudaryti giliavandenio uosto projekto vystymo grupę ar ką nors panašaus. Kad reikės šio uosto, aš net neabejoju, tačiau teks įvertinti viską - ir ekologinius, ir kitus dalykus".

Pasak Vyriausybės vadovo, Klaipėdos regionas su uosto plėtra yra vienas didžiausių Lietuvos ūkio spartaus augimo veiksnių, o giliavandenis uostas yra labai svarbus dalykas.

Klaipėdos universitete jau aptarti verslo ir mokslo slėnio steigimo reikalai. Premjeras tikisi, kad jis sugebėtų objektyviai įvertinti, kokios pasekmės bus ir pastačius uostą, ir jo nepastačius.

Paklaustas, ar šiemet bus skiriama lėšų įvairiems darbams, susijusiems su giliavandeniu uostu, atlikti, G. Krkilas atsakė, jog Lietuvoje kuriamiems verslo ir mokslo slėniams yra numatytas beveik 1 miljardas litų. Jeigu verslo ir mokslo slėnis imsis ir giliavandenio uosto projekto, pinigų bus.

Premjero manymu, Klaipėdai atėjo strateginio apsisprendimo metas, tačiau tai esąs ir visos Lietuvos reikalas. "Esame tranzito kraštas, gyvename konkurencinėje aplinkoje. Uostai plečiami visur, netgi Kaliningrado uostas pradėjo sparčiau vystytis. Jeigu ne mes, tą verslą paims kiti", - sakė G. Kirkilas.

Pasidomėjus, kokie saugikliai sudėti, kad, pasikeitus Seimui ir Vyriausybei, nesustotų giliavandenio uosto statybos ir Šventosios uosto atkūrimo projektas, G. Kirkilas sakė, jog tokių nėra.

"Mūsų noras pastūmėti šiuos projektus yra tikrai stiprus. Manau, sveikas protas ims viršų. Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės", - sakė Vyriausybės vadovas.

G. Kirkilas: "Giliavandenis uostas pagal svarbą laikomas antru po atominės elektrinės"

www.ve.lt

LeBronius23
2008.01.27, 21:27
Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

Eimantas
2008.01.27, 22:34
Tai ji uzsimane Japonija pastatyti?

Studiją savo lėšomis ir specialistais parengė, vyriausybinė pagalba.

Memelenderis
2008.02.01, 14:52
Noriu išsiaiškinti visų klaipėdiečių nuomonę šiuo klausimu.Žinau, kad yra kita tokia tema, tačiau joje apklausos nėra.O atsirado daug spekuliacijų šia tema.Į, mūsų, klaipėdiečių nuomonę niekas nenori atsižvelgti.Bet, manau, jeigu susivienitume už Lietuvos pajūrio išsaugojimą, gal kažkas išeitų.Pagal oficialias apklausas, dauguma klaipėdiečių yra prieš giliavandenio uosto statybą Melnragėje.Tačiau atsirado abejojančių šių apklausų rezultatais.Todėl noriu, kad visi neabejingi savo miestui ir Lietuvos pajūrio likimui nubalsuotumete, kaip manote yra teisinga.

Memelenderis
2008.02.01, 15:00
Apie apklausas ir jų rezultatus:
http://www.ve.lt/?data=2007-10-24&rub=1065924816&id=1193160745

Apklausą rugsėjo 15 - spalio 2 dienomis atliko bendrovė "Klaipėdos apskrities visuomenės tyrimai". Respondentai buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš visų Klaipėdos rajonų gyventojų. Iš viso buvo apklausti 502 aštuoniolikos metų ir vyresni klaipėdiečiai.

57 proc. apklaustųjų atsakė gerai žiną apie planus statyti giliavandenį uostą. Šį bei tą girdėję teigė 22 proc. respondentų.

Į klausimą "Pritariate ar nepritariate, kad jūroje ties Melnrage būtų įrengtas giliavandenis uostas?", neigiamai atsakė 51 proc. apklaustųjų.

Be išlygų už tokio objekto atsiradimą pasisakė 13 proc. apklaustųjų, iš dalies šiems ketinimams pritarė 11 proc. respondentų. 25 proc. apklaustųjų teigė neturį nuomonės ar vis dar abejojantys.
Tad, klaipėdiečiai prieš.Bent jau didžioji dauguma.

Eidvis
2008.02.01, 17:04
Vienareiksmiskai pritariu.

Tomasl
2008.02.01, 17:09
Aš renkuosi trečią varianta

URBANISTAS
2008.02.01, 18:01
na suvesti į du atsakymus taip arba ne yra šiek tiek netikslu. pvz. mano nuomone, as sutikciau su giliavandenio uosto statyba, jei esamo uosto teritorijoje centrineje miesto dalyje butu "atiduota" zeme visuomenes reikmems. jei miesui nebutu nei kiek "atiduota" uosto zemes is principo pasisakyciau ne....

Budulis
2008.02.01, 18:16
Aš tai vienareikšmiškai už. Pamąstymai apie giliavandenio uosto statybą prasidėjo daugiau nei prieš 10 metų, bet toliau kalbų taip ir nenueita. Mano nuomone, paprasčiausiai jau yra susiformavusi būtinybė giliavandeniui uostui.

tricky_kid
2008.02.01, 18:41
O kodėl tik du atsakymai ?

Aš tai pavyzdžiui pritariu Urbanistui, kad miesto reikmėms atiduotų visą Žiemos uostą.

Beje kaip jau minėjau, kol man neįrodys, kad tik toj vietoj ir tik toki uostą reikia statyti ir neparodys rimtai svarstytų kitų variantų tai vienareikšmiškai NE. Dabar tai atrodo, kaip iš aukščau bandoma nuleisti neginčijama tiesa - toks supratimas didžiausia Lietuvos valdininkijos rykštė.

Beje gl kas turite priekrantės jūrlapį su gyliais visos pakrantės nuo Klaipėdos iki sienos su Latvija, nes kiek mačiau prastos kokybės paveiksliukus, kad prie Šventosios visai panašūs gyliai kaip ir prie Klaipėdos, o kodėl ne ten statyti salą jūroje ???

praetor
2008.02.02, 00:56
Beje gl kas turite priekrantės jūrlapį su gyliais visos pakrantės nuo Klaipėdos iki sienos su Latvija, nes kiek mačiau prastos kokybės paveiksliukus, kad prie Šventosios visai panašūs gyliai kaip ir prie Klaipėdos, o kodėl ne ten statyti salą jūroje ???

O galva galvot nereiktu? :)
Sventojoj nulis infrastrukturos, kai Klaipedoj ji yra. Ir cia vienintelis pamastymas tik..

tricky_kid
2008.02.02, 01:18
O galva galvot nereiktu? :)
Sventojoj nulis infrastrukturos, kai Klaipedoj ji yra. Ir cia vienintelis pamastymas tik..

Na nzn ... Šventosios minusas, kad nėra geležinkelio, bet yra atšaka iki Darbėnų, o nuo ten dar net likęs senasis pylimas. Bet kuriuo atveju reikės statyti dar vieną vagonų skirstymo stotį, tai koks skirtumas, ar ją statyti prie Klaipėdos ar Darbėnų ?

Kelias iki Šventosios kuo puikiausias nuo autostrados. + Rytinis Klaipėdos aplinkelis platinamas iki keturių juostų, taip pat planuose pabaigti rytinį Palangos apvažiavimą, taigi A1 - Šventoji bus 4 juostų kelias.

Būtingėj jau yra vamzdis naftos tiekimui į "Mažeikių naftą" ir būtų panaikintas tas prakeiktas plūduras. Beje galėtų sutaupyti vietos saloj ir praplėtus bačkų talpą būtingės terminale, nutiesti gerą vamzdį ir padayti tik pirsus naftos pildymui, panašiai kaip ir Ventspilyje.

Geras paskatinimas pajūrio tramvajui statyti + nauda visam regionui.

Gal galėtum parašyti savo argumentus ir problemas, kurias matai ?

praetor
2008.02.02, 01:29
Klaipeda - vienintelis stambus (ir labai stambus) uostas salyje, taip pat didelis miestas. Visa valdzia, visos imones, puiki infrastruktura.
Lietuvos pajurio yra labai maza, 50km (atmetu nerija), reikalo plest pramone ir atsisakyt reakreaciniu galimybiu reikalo nera visai.
Sventoji - kurortas. Nesamone yra ten kazka grandiozinio pramoninio kisti. Liaudis to tikrai "nedaleistu".

tricky_kid
2008.02.02, 01:45
Klaipeda - vienintelis stambus (ir labai stambus) uostas salyje, taip pat didelis miestas. Visa valdzia, visos imones, puiki infrastruktura.
Lietuvos pajurio yra labai maza, 50km (atmetu nerija), reikalo plest pramone ir atsisakyt reakreaciniu galimybiu reikalo nera visai.
Sventoji - kurortas. Nesamone yra ten kazka grandiozinio pramoninio kisti. Liaudis to tikrai "nedaleistu".

Na tie trobesiai ir būdelės kažkaip nekvepia kurortu ... ir ypač naujoji architektūra.

Beje įmonių buvimas vienoj ar kitoj vietoj šiais laikais, kai informacija perduodama elektroninias būdais tikrai nemanau, kad kažkam trukdytų.

Kaip minėjau: greitasis tramvajus. Klaipėda - Šventoji 30 min.

Šiaip didžiausias minusas, būtų pačio uosto statyba, nes Klaipėdos pietinis molas jau paruoštas ir pan. Be to Šventojoje tai būtų tikra sala, kas vėl gi pakeltų kainą. Taip pat nuo į šiaurę nuo Šventosios vienintelės tokios pajūrio pievos bei senosios akmens amžiaus gyvenvietės.

Ir šiaip tikriausiai per arti Latvijos siena ir iš jų pusės būtų daug protestų, o su saviškiais juk lengviau susidoroti ?



O jei Šventojo statyti terminalus tik naftai, konteineriams ir trašoms (bene svarbiausiems tranzitiniams kroviniams, kurių paimti atplaukia panamax'ai ir pan (dėl kurių ir reikia giliavandenio uosto). O Klaipėdą pritaikyti kitiems kroviniams ... žodžiu gerai ištirti srautus ir taip diferencijuoti ... ?

groundzer
2008.02.02, 12:35
Pritariu.Jis butinas Klaipedos uostui konkuruoti su kitais Baltijos juru uostais.Be jo mes tapsim uostu-uzkampiu.

Memelenderis
2008.02.02, 12:44
Iš apklausos matosi, kad ir Klaipėdoje kvailių yra užtektinai.Nejaugi dėl tikrai neaiškios naudos mes sutiktume atiduoti dalį Lietuvos pajūrio ?Kai šalia Kuršių nerija, šalia peri reti paukščiai, netgi kartais ruoniai užklysta.O mes štai imsime ir salą pasidarysime.Ir pavojingus krovinius krausime.Ir liesis nafta laisvai.Bent jau kartais.Ir to užteks, kad visiškai sužlugdyti Melnragę, Girulius ir netgi pakenkti Kuršių nerijai.

deep'as
2008.02.02, 13:04
Iš apklausos matosi, kad ir Klaipėdoje kvailių yra užtektinai.Nejaugi dėl tikrai neaiškios naudos mes sutiktume atiduoti dalį Lietuvos pajūrio ?Kai šalia Kuršių nerija, šalia peri reti paukščiai, netgi kartais ruoniai užklysta.O mes štai imsime ir salą pasidarysime.Ir pavojingus krovinius krausime.Ir liesis nafta laisvai.Bent jau kartais.Ir to užteks, kad visiškai sužlugdyti Melnragę, Girulius ir netgi pakenkti Kuršių nerijai.
Giliavandenio uosto nauda yra akivaizdi, o žala miglota. Kas svarbiau ekonominė nauda ar gamtos apsauga? Į šitą klausimą vienareikšmiškai atsakyti yra neįmanoma ir vadinti kvailiais už vieną ar už kitą pasisakančius gali tik kvailys.

Memelenderis
2008.02.02, 13:24
Giliavandenio uosto nauda yra akivaizdi, o žala miglota. Kas svarbiau ekonominė nauda ar gamtos apsauga? Į šitą klausimą vienareikšmiškai atsakyti yra neįmanoma ir vadinti kvailiais už vieną ar už kitą pasisakančius gali tik kvailys.
:kvailys: Jeigu ta tavo nauda tokia akivaizdi, tai gal nori konkrečiai ją įvardinti ?Žala visai ne miglota:
Gilesnis Klaipėdos uostas- būtinybė ?

Poveikis aplinkai – neaiškus

Koks būtų naujo uosto poveikis aplinkai, numatyta aiškintis kitąmet.

„Jeigu išvados, atlikus visus numatytus darbus, bus teigiamos, uosto direkcija pradės ruoštis techninio projekto rengimuisi. Tai galėtų būti apie 2010-aisiais. O techninio projekto rengimas, manau, galėtų užtrukt apie metus“, – tvirtina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Naujo uosto įkurtuvių datą, manoma, vėlins ir finansavimo paieškos. Skaičiuojama, kad statyba atsieis iki trijų milijardų litų.

Verslininkai sako, kad naujas objektas neš naudą ne tik uoste dirbančioms įmonėms, bet ir visai Lietuvai.

Gyventojams ir gamtai – žala

Žaliųjų judėjimo atstovas Erlandas Paplauskis anksčiau lrt.lt yra teigęs, kad uostas turėtų tik neigiamos įtakos klaipėdiečiams ir pajūrio ekologijai.

Pasak jo, Lietuva turi mažai pajūrio ir jokie ekonominiai argumentai negali leisti atimti jo iš visuomenės.

Aplinkosauginę pusę vertinęs japonų agentūros specialistas studijoje teigia, kad kol vyktų statybos, gyventojai patirtų didelių nepatogumų – jiems trukdytų dulkės ir triukšmas.

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Artūras Šulcas yra sakęs, kad Melnragės gyventojai yra nusiteikę vienareikšmiškai prieš giliavandenio uosto statybą.

Tarybos nario teigimu, uosto statyba jiems reikštų neatitaisomą ir nekompensuojamą 3–4 km paplūdimio juostos praradimą. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/73042
Ir dar:
http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-02-07&id=1170781925

deep'as
2008.02.02, 13:43
:kvailys: Jeigu ta tavo nauda tokia akivaizdi, tai gal nori konkrečiai ją įvardinti ?Žala visai ne miglota:

Uosto krova atneša didelias pajamas, proporcigai augtų ir krovinių pervežimo kompanijų pajamos, logistikos ir t.t. Neesu kompetetingas kalbėti skaičiais tad daugiau ir nekalbėsiu.

O žala tikrai miglota. Neneigiu, kad žalos nebus, bet ji kolkas miglota ir tą patvirtina tavo nuorodos.

O žalieji yra tokie pat šališki iškilus tokiems klausimams kaip ir suinteresuoti verslinkai.

Žmonės turi aiškiai žinoti naudą ir žalą ir tik tada suvoks ar jiems tas uostas reikalingas ar ne.

Memelenderis
2008.02.02, 13:55
Uosto krova atneša didelias pajamas, proporcigai augtų ir krovinių pervežimo kompanijų pajamos, logistikos ir t.t. Neesu kompetetingas kalbėti skaičiais tad daugiau ir nekalbėsiu.
O žala tikrai miglota. Neneigiu, kad žalos nebus, bet ji kolkas miglota ir tą patvirtina tavo nuorodos.

O žalieji yra tokie pat šališki iškilus tokiems klausimams kaip ir suinteresuoti verslinkai.

Žmonės turi aiškiai žinoti naudą ir žalą ir tik tada suvoks ar jiems tas uostas reikalingas ar ne.
O sakai, nauda- akivaizdi.Aš girdėjau (gal ir nuorodą surasiu), kad tame gilivandeniame uoste bus naudojamos pasenusios technologijos, kurioms reikia daug vietos.Tad nauda toli gražu nebus tokia kosminė, kaip, kad sako uosto šalininkai.Blogai yra ne tik pats uostas, bet ir valdžios požiūris.Nors akivaizdu, kad dauguma klaipėdiečių yra prieš uosto statybas Melnragėje, tačiau vyriausybė reikalauja statyti greičiau, mažiau svarstyti, ir leidžia suprasti, kad į mūsų, Klaipėdos gyventojų nuomonę, niekas neatsižvelgs.Lyg sovietmečiu, ''Maskva sako daryt, reiškia darysim''.Yra gera išeitis.Tegu stato giliavandenį uostą ant Neries, ties Gedimino prospektu.Tuomet visi vilniečiai kaipmat pakeis savo nuomonę šiuo klausimu.Vilniečiai nori uostą ''užkrauti'' mums, klaipėdiečiams, o pelną turėti sau.

deep'as
2008.02.02, 14:02
O sakai, nauda- akivaizdi.Aš girdėjau (gal ir nuorodą surasiu), kad tame gilivandeniame uoste bus naudojamos pasenusios technologijos, kurioms reikia daug vietos.
Tai kad techninio projekto rengimas galėti prasidėti tik apie 2010 metus. :)

Tokių nesamonių prisiklausęs, o kas svarbiausia, kiekvienu rėksniu patikėjęs, nesistebiu tavo tokia kategoriška nuomone.

Beja, mano kalbose nerasi pasisakymų už ar prieš giliavandenį uostą. Tik norėjau parodyti, kad nevalia būti kategorišku ir visus nesutinkančius su tavo asmenine nuomone vadinti kvailiais. Viskas.

Memelenderis
2008.02.02, 14:18
Tai kad techninio projekto rengimas galėti prasidėti tik apie 2010 metus. :)

Tokių nesamonių prisiklausęs, o kas svarbiausia, kiekvienu rėksniu patikėjęs, nesistebiu tavo tokia kategoriška nuomone.
Kalbu ne apie projektą, o apie technologijas, kurios būtų naudojamos giliavandeniame uoste.Nuorodos kol kas nesuradau, tad ir nesakysiu nieko plačiau.O apie kokias nesąmones tu šneki ?Gal tau tik ''už'' kai sako yra tiesa ?Aš neneigiu, kad minimali nauda iš to uosto bus, nes tiesiog, pastačius daugiau krantinių, nauda išauga.Tačiau žala aplinka šimteriopai viršys naudą.Logiškai pamąstyk: statybų metų gali išsilieti toksiškos medžiagos, statybų sukeltas triukšmas kenkia perintiems retiems paukščiams, taip pat gyventojams, uostą atidarius tarša yra neišvengiama o kartais įvykus naftos išsiliejimams žala vis didėja, statant kelius ir geležinkelius būtų iškirsta dalis Melnragės miško, kuris geležinkelininkų ir taip vis kertamas, dėl nuolatinės krovos kentėtų gyventojai.O įvykus dideliai avarijai jau ką ir bekalbėti.O dėl salos atviroje jūroje formavimo gali į blogąją pusę pasikeisti kraštovaizdis, apie įtaką Karklės, Girulių ir svarbiausia, Olando kepurės krantams nedaug težinoma, tačiau statyti raginama.Ar ne absurdas ?Juk ir taip nuolat tvirtinami krantai kenčia nuo erozijos, o po šito visai nežinia kas bus su tais krantais.Jeigu giliavandenis uostas būtų pažymėtas miesto bendrajame plane, atgal kelio nebeliktų.Joks ''poveikio aplinkai tyrimas''nebesustabdys.Jis bus nupirktas ir taškas.''Galima statyti''.

deep'as
2008.02.02, 14:55
Kalbu ne apie projektą, o apie technologijas, kurios būtų naudojamos giliavandeniame uoste. Nuorodos kol kas nesuradau, tad ir nesakysiu nieko plačiau.
Tame ir esmė,kad tos technologijos bus žinomos tik po techninio projekto atlikimo.

O apie kokias nesąmones tu šneki ?
Apie kokias pavyzdį prašom?

Gal tau tik ''už'' kai sako yra tiesa ?
Ne.

Aš neneigiu, kad minimali nauda iš to uosto bus, nes tiesiog, pastačius daugiau krantinių, nauda išauga.
Atsakyk į klausimą. Kam reikia kišti tiek pinigų į statybas kurios duos tik minimalią naudą?

Tačiau žala aplinka šimteriopai viršys naudą.
Žala bus šimteriopai mažesnė nei uosto nauda.
Parašiau tokį patį bereikšmį ir niekuo nepagrįtą sakinį kaip ir tu.

Logiškai pamąstyk: statybų metų gali išsilieti toksiškos medžiagos, statybų sukeltas triukšmas kenkia perintiems retiems paukščiams, taip pat gyventojams,
Tai tik laikini neatogumai, o ar toksiškos medžiagos naudojamos statyboje?

uostą atidarius tarša yra neišvengiama o kartais įvykus naftos išsiliejimams žala vis didėja,
Tarša yra galima arba tikėtina.

statant kelius ir geležinkelius būtų iškirsta dalis Melnragės miško, kuris geležinkelininkų ir taip vis kertamas,
Visgi kažką aukoti reikia. Dalis ir taip kertamo miško nėra svarus argumentas PRIEŠ.

dėl nuolatinės krovos kentėtų gyventojai.
Vietos gyventojų interesas prieš Lietuvos interesą. Kas svarbiau?

O įvykus dideliai avarijai jau ką ir bekalbėti.O dėl salos atviroje jūroje formavimo gali į blogąją pusę pasikeisti kraštovaizdis, apie įtaką Karklės, Girulių ir svarbiausia, Olando kepurės krantams nedaug težinoma, tačiau statyti raginama.Ar ne absurdas ?
Reikia ištirti galimą poveikį aplinkai. Kaip supraau tas ir bus daroma. Argi ne apsurdas raginti prieš nežinant poveikio? O gal geriau paraginti ištirti poveikį?

Juk ir taip nuolat tvirtinami krantai kenčia nuo erozijos, o po šito visai nežinia kas bus su tais krantais.Jeigu giliavandenis uostas būtų pažymėtas miesto bendrajame plane, atgal kelio nebeliktų.Joks ''poveikio aplinkai tyrimas''nebesustabdys.Jis bus nupirktas ir taškas.''Galima statyti''.
Su šituo sutinku, žymėti uostą bendrajame plane, arba nežymėti reikia tik po išsamaus poveikio aplinkai tyrimo.

tricky_kid
2008.02.02, 15:01
Uostamiesčio tvarkdarys (http://www.ve.lt/?data=2008-02-02&rub=1065924810&id=1201891164)

"Vakarų ekspreso straipsnis apie architektą Petrą Lapę

O štai dėl giliavandenio uosto statybos jam labai neramu. Jo nuomone, tas uostas statomas tikrai ne Lietuvai... Architektas su bendraminčiais ketina surengti spaudos konferenciją ir plačiajai visuomenei išaiškinti, kas ten vyksta iš tiesų...

Memelenderis
2008.02.03, 13:11
Tame ir esmė,kad tos technologijos bus žinomos tik po techninio projekto atlikimo.


Apie kokias pavyzdį prašom?


Tai tik laikini neatogumai, o ar toksiškos medžiagos naudojamos statyboje?


Tarša yra galima arba tikėtina.


Visgi kažką aukoti reikia. Dalis ir taip kertamo miško nėra svarus argumentas PRIEŠ.


Vietos gyventojų interesas prieš Lietuvos interesą. Kas svarbiau?

Reikia ištirti galimą poveikį aplinkai. Kaip supraau tas ir bus daroma. Argi ne apsurdas raginti prieš nežinant poveikio? O gal geriau paraginti ištirti poveikį?


Su šituo sutinku, žymėti uostą bendrajame plane, arba nežymėti reikia tik po išsamaus poveikio aplinkai tyrimo.
Dėl tų ''nesąmonių: ar savo žodžių nebeprisimini ?
Tokių nesamonių prisiklausęs, o kas svarbiausia, kiekvienu rėksniu patikėjęs, nesistebiu tavo tokia kategoriška nuomone.
Nu tai paaiškink, ką turi omenyje ?
Dėl ''vietos gyventojų intereso'': ar mes, klaipėdiečiai, esame blogesni lietuviai nei vilniečiai ?Ar mes, klaipėdiečiai, nesame geri Lietuvos piliečiai ?Ar mes, klaipėdiečiai, prastesni negu vilniečiai ?Ar mūsų teisės menkesnės nei kitų Lietuvos gyventojų ?Ar mūsų nuomonė mažiau svarbi negu vilniečių ?Atsakyk, jeigu tu taip galvoji.Kas, po galais, yra tas mistinis ''Lietuvos interesas'' ?Ar žmonių interesas nėra Lietuvos interesas ?Kas ta ''Lietuvos valstybė'' ?Gražus žodis, ar ne ?Bet kas tai ?Tai mes.Visi Lietuvos pilečiai.Ir mūsų visų interesas ir yra valstybės interesas.Kitaip gyventume oligarchinėje, verslininkų šalyje, kur žmogus yra tik valdžios tarnas.Taip nėra.Ir tai įrašyta mūsų šalies Konstitucijoje.Tad jeigu vietos gyventojai yra prieš, jų interesų turi būti paisoma.O vilniečiai, jei nori, tegu stato giliavandenį uostą ant Neries.Vietos gyventojai ir yra Lietuva.Valdžia turi paisyti mūsų požiūrio.

praetor
2008.02.03, 13:24
Ir tai įrašyta mūsų šalies Konstitucijoje.Tad jeigu vietos gyventojai yra prieš, jų interesų turi būti paisoma.O vilniečiai, jei nori, tegu stato giliavandenį uostą ant Neries.Vietos gyventojai ir yra Lietuva.Valdžia turi paisyti mūsų požiūrio.


Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta :)

Memelenderis
2008.02.03, 13:34
Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta :)
Ką čia vilniečiai kišasi į Klaipėdos reikalus ?Norite uosto- statykite ant Neries.

praetor
2008.02.03, 13:53
Pernelyg skambus susukimai. Tam paciam akte nurodyta, jog salis yra vientisa, nedaloma (unitarine) ir savivaldos igaliojimai esti tik tam tikrose srityse.
Visko sprest negalit, taigi ramybes.

Memelenderis
2008.02.03, 14:05
Pernelyg skambus susukimai. Tam paciam akte nurodyta, jog salis yra vientisa, nedaloma (unitarine) ir savivaldos igaliojimai esti tik tam tikrose srityse.
Visko sprest negalit, taigi ramybes.
Tai būtent, kad vientisa.Ir visos savivaldybės lygios.Tačiau savivaldos įgaliojimai tikrai yra pakankami, kad spręsti tokius klausimus.Be to, aš manau, kad ši nuostata (dėl unitarinės valstybės) nėra labai gera.Ir visai įmanoma, kad ateityje ji pasikeis.

Memelenderis
2008.02.03, 14:27
http://img447.imageshack.us/img447/8740/gu7pc.jpg
Sena vizualizacija iš ''Uosto'' temos paimta.Nors iš naujesnių vizualizacijų matosi, kad niekas nepasikeitė.

praetor
2008.02.03, 14:28
Net skaldymo idejos reiskiamos. Kokiu pagrindu, leisk paklaust, gal Zemaituku pagrindu?
Pasitelkus Fronta, tai taptu imanoma :)

Memelenderis
2008.02.03, 14:31
Net skaldymo idejos reiskiamos. Kokiu pagrindu, leisk paklaust, gal Zemaituku pagrindu?
Pasitelkus Fronta, tai taptu imanoma :)
Ne žemaičių svajonėse ir ne A.Paleckio ''Frontuose'' esmė:uhuhaha: .Tiesiog per daug unitarinėje valstybėje sunkiau ginti vietos bendruomenių interesus.Nors man atrodo, kad pagal Konstitucija savivaldybės gali ir daugiau teisių turėti.Tad ir keisti nieko nereikia.

praetor
2008.02.03, 14:45
O Lietuva per daug unitarine ir nera. Savivaldos ir vietinio valdymo (apskriciu) kompetencija nesikerta, dirba isvien, tiesioginis valdymas salyje nepraktikuojamas.
Vilniaus rajono lenkai dar ne tokius zbitkus krecia, bet nieks nesipyksta. Taigi vien keliu Giruliu ar Melnrages gyventoju interesais nieks nesirems ir reikalo nestabdys.

Memelenderis
2008.02.03, 14:51
O Lietuva per daug unitarine ir nera. Savivaldos ir vietinio valdymo (apskriciu) kompetencija nesikerta, dirba isvien, tiesioginis valdymas salyje nepraktikuojamas.
Vilniaus rajono lenkai dar ne tokius zbitkus krecia, bet nieks nesipyksta. Taigi vien keliu Giruliu ar Melnrages gyventoju interesais nieks nesirems ir reikalo nestabdys.
Kam tos apskritys reikalingos ?Kyšių surinkimui vykdyti ?Jas reikia panaikinti ir visas jų funkcijas atiduoti savivaldybėms.Tie tavo ''keli gyventojai'' yra visos Klaipėdos gyventojai.Ir jie yra Lietuvos piliečiai, todėl jų teisių turi būti paisoma.

praetor
2008.02.03, 14:57
Turi buti, bet nebutina. Kita vertus teisiu paisymas neuzkerta kelio projektam vystyt tinkamai, bet tik ne reketavimo keliu del to kompensavus.
Apskritai, kiek galima kartotis, argumentas, kad kazkam kazkas nepatinka, taigi turi but reikalas risamas yra situacija su sedejimu ant sakos kai ji nusipjaunama.

Memelenderis
2008.02.03, 15:03
Turi buti, bet nebutina. Kita vertus teisiu paisymas neuzkerta kelio projektam vystyt tinkamai, bet tik ne reketavimo keliu del to kompensavus.
Apskritai, kiek galima kartotis, argumentas, kad kazkam kazkas nepatinka, taigi turi but reikalas risamas yra situacija su sedejimu ant sakos kai ji nusipjaunama.
Aišku, kol Lietuvoje nėra išugdyta pilietinė visuomenė, tol tai ir bus:nene: .O teisių paisymas užkerta kelia netinkamu, žmonėms pavojų keliančių, projektų vystymui.

Memelenderis
2008.02.03, 15:16
Štai straipsnis šia tema:
Giliavandenis uostas- planų raizgalynėje
Giliavandenio uosto planai geriausiu atveju bus baigti rengti 2011 metais. Antradienį Klaipėdoje posėdžiavusi Giliavandenio uosto darbo grupė, kurioje yra 21 asmuo iš įvairių ministerijų, valstybės ir verslo institucijų, sudarė šio uosto vystymo programą.


Darbo grupės pirmininkas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pripažino, kad diskusija dėl giliavandenio uosto vystymo nebuvo lengva. Lietuvoje teritorijų planavimo dokumentai ir jų eiliškumo tvarka yra sudėtinga. Todėl diskusijoje teko remtis ekspertų – teritorijų planavimo specialistų konsultacijomis.

Pavyko sudėlioti giliavandenio uosto vystymo veiksmų planą, o svarbiausia – įvairioms institucijoms susitarti, kaip jį vykdyti. Kol kas nenustatyti tik konkretūs vykdymo terminai. Numatyta, kad per 2008 metus Klaipėdos apskrities viršininko administracija parengs Klaipėdos apskrities bendrąjį planą su giliavandeniu uostu. Šis planas pradėtas, tačiau nebaigtas. Jam užbaigti iš Vyriausybės rezervo fondo bus skirta apie 300 tūkst. litų. Pradėtame apskrities bendrajame plane giliavandenis uostas buvo žymimas ties Šventąja. Paaiškėjo, kad natūralūs gyliai iki 17 metrų ties Šventąja yra už 8 kilometrų. Todėl nebūtų prasmės į jūrą temti tokio ilgio molus. Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Klaipėdos uosto vystymo iki 2025 metų studijoje numatyta, kad vienintelė tinkama vieta giliavandeniam uostui Lietuvos pakrantėje statyti yra jūroje ties Melnrage. Ši vieta jau numatyta Lietuvos Respublikos bendrajame dokumente. Ji bus įtraukta ir į apskrities bendrąjį dokumentą.

Taip pat bus koreguojamas ir Klaipėdos miesto bendrasis dokumentas, kur turi būti numatyti privažiavimo keliai, geležinkeliai ir komunikacijos į salą jūroje. Susisiekimo ministras pageidavo, kad šią korekciją savivaldybė atliktų per 2008 metus. Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikino, kad tai padaryti per trumpą laiką neįmanoma. Terminas bus numatytas vėliau. Klaipėdos apskrities viršininko administracija turės parengti ir Strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Šiam dokumentui paruošti pinigai taip pat bus skirti iš Vyriausybės. A.Butkevičius teigė, kad rengti SPAV Apskrities administracijai padės ir Susisiekimo ministerijos specialistai. SPAV turi atsakyti į klausimus, ar strategiškai ir ekonomiškai tikslinga statyti giliavandenį uostą, numatyti galimas jo naudojimo transporto schemas. SPAV parengimo terminas taip pat bus nustatytas vėliau.

Paraleliai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs ir Poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Jis atsakys į klausimus, kokį poveikį aplinkai darys salos suformavimas jūroje ties Melnrage. Šį dokumentą parengti nėra taip paprasta, nes teks atlikti nemažai įvairių tyrimų jūroje, kompiuterinių modeliavimų.

A.Butkevičius norėtų, kad SPAV ir PAV būtų atlikti per 2009 metus. Tuomet 2010 metais Uosto direkcija rengtų giliavandenio uosto detalųjį planą ir techninį projektą. Jei kai bus rengiami planai būtų patvirtinta, kad giliavandenis uostas tikrai turi būti statomas ties Melnrage, ir jei planai būtų rengiami pagal numatytą grafiką, tai 2011 metais Vyriausybė galėtų tvirtinti kitą giliavandenio uosto vystymo programą. Joje jau būtų numatyta, kada ir kaip bus statomas giliavandenis uostas. Iki to laiko jau būtų žinomi ir galimi uosto statybos finansavimo šaltiniai. Pagal 2003 metų kainas, o dabar jos yra gerokai pakitusios, ties Šventąja pastatyti giliavandenį uostą kainuotų 2,2 milijardo litų. Uostui statyti būtų pritrauktos tiek biudžeto, tiek Europos Sąjungos fondų, tiek privačios lėšos.

A.Butkevičius pastebėjo, kad giliavandenį uostą būtinai reikės statyti. Tai parodė pastarųjų metų dabartinio uosto krova. Pernai ji buvo rekordinė ir sudarė 27 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uoste planuojama krauti 32 mln. tonų. Dabartinio Klaipėdos uosto veikla gali pradėti strigti, kai krova išaugs iki 40 mln. tonų per metus. Net ir sutvarkius visas krantines uosto veikla strigs dėl to, kad į uostą nebegalės įplaukti visi norintys laivai arba jie turės ilgiau laukti išoriniame reide. Apie tokią situaciją buvo įspėję ir japonai. Jie teigė, kad laivai dabartiniame Klaipėdos uoste gali pradėti strigti apie 2017 metus. Tačiau jei krova augs taip greitai, kaip pastaraisiais metais, tokia situacija gali susidaryti ir greičiau.

Kol bus pradėtas statyti giliavandenis uostas, dabartinis uostas bus baigtas iš esmės rekonstruoti. Rekonstrukcijos tempai didėja. Vien šiemet uostui rekonstruoti yra numatyta 240 mln. litų.
www.klaipeda.daily.lt
Tad jokie poveikio aplinkai vertinimai nėbera svarbūs.Viskas jau nuspręsta vyriausybėje.Ir mūsų interesų niekas nepaisys.

Analitikas PlėtRa
2008.02.03, 15:45
Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

Memelenderis
2008.02.03, 15:57
Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

sleader
2008.02.03, 16:14
Klaipėda yra Lietuvos miestas, Lietuvos pajūris taipogi yra visos Lietuvos. Taigi kai sprendžiamas toks ekonomiškai svarbus klausimas turėtų būti išklausomi visi, ne tik klaipėdiečiai. Gal ignaliniečiams ir visaginiečiams nepatinka idėja statyt naująją atominę elektrinę, tačiau jei ji reikalinga visiems tai ir bus pastatyta.

Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.
Tamstai irgi reiktu susimastyt apie šią, paties išsakytą, mintį.

Analitikas PlėtRa
2008.02.03, 16:59
Jeigu dalis balsavusiųjų- neklaipėdiečiai, tai kokio objektyvumo čia galima tikėtis ?Jeigu tu manai, kad esi teisus, tai dar nereiškia, kad taip yra.Be to, kalbi neargumentuotai.Netgi demagogiškai.

Taip, mums su tavim turbūt derėtų sukurti Demagogų partiją. |:D

WILD_WEST
2008.02.03, 17:33
Apklausos rezultatai viską pasako. Džiaugiuosi, kad dar yra blaiviai mastančių žmonių.

Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

tricky_kid
2008.02.03, 20:51
Kas, kad tie vietos gyventojai pries? Pasipriesins ir nusiramins. Tokiu pasipriesinimu buvo ne vienas ir ne du, bet visi toliau gyvena, o aplinkosaugos situacija Lietuvoj pakankamai gera.
Papaisysim jusu poziurio ir pastatysim uosta :)

Taip buvo pasipriešinimų. Ir ypač vienas Sąjūdžio laikas, kai į Klaipėdą norėjo tiesti vamzdį iš Mažeikių ir pastatyti naują didelį naftos terminalą (berods, kad plūdurą jūroj ar tai 0 krantinę, gal kas pataisys) ir iškirsti didelę dalį Melnragės miško. Ir ką tu sau galvoji, žmonės sukilo ir rimtai priešinos ir kur dabar tas plūduras, taigi Būtingėj lieja naftą ant Šventosios "kurorto" paplūdimių ...

Melnragės kopose yra didelis metalinis kryžius menantis tuos visus protestus.

praetor
2008.02.03, 21:50
Ne viena apklausa,nei laikrasciuose, nei miesto gatvese daryta neparode, jog klaipedieciai pritaria siam projektui. Cia yra tik forumo apklausa. Isvados akivaizdzios.

Pamodeliuokime:
jei Klaipeda butu ne uostas, bet uostukas, geldu prieplauka, tai tikro uosto, kur krantines uztveriamos, prieiga itin ribojama (kaip tatai yra dabar) zmones nenoretu. Taip pat jie nenori naujo kelio, naujo gelzkelio, naujo vamzdyno. Bet tai kas per savoka yra tada "ukis"? Kokia belieka jai prasme ir jos reiksme?

Man irgi akivaizdzios.

molotov_47
2008.02.03, 23:44
Iš vienos pusės man rodos, kad vis dėlto reikėtų tą uostą statyti melnragėje. Į Kuršių marias toliau brautis yra pernelyg brangu, nes dugno gilinimo darbai kasmet nepigiai kainuoja, o Nemunui gi neįsakysi toliau nebeplukdyti sąnašų. Lietuva turi nedidelį pajūrio ruožą, tačiau jau daugiau nei pusė jo skirta rekreaciniams poreikiams - sukurtas Kuršių nerijos parkas, tad piečiau Klaipėdos naujo uosto nepadarysi. Labai į šiaurę irgi judėti neverta, nes dviejų atskirų uostų darbą yra kur kas sunkiau suderinti. Tad, norint plėstis, reikia statyti Melnragėje.
Žinoma, tik su sąlyga, kad apleistos krantinės bus nublizgintos ir pertvarkytos kaip viešos erdvės. Kitaip išeis dar viena afera. O žinant mūsų politikų elgesį, tokia afera yra labai tikėtina. Tad kol kas siūlyčiau neskubėti su statybomis ir sutvarkyti tai, kas yra apleista, bet vis dar gali panaudota. O atėjus geresniems laikams galima bus pradėti statyti uostą.

Dėl išvardintų priežasčių susilaikau nuo balsavimo.

tricky_kid
2008.02.04, 01:48
DĖMESIO.

Būtinai perskaitykite šį straipsnį, o tada tęsime diskusijas. Tikrai labai geras su daug įvairių nuomonių ir variantų.


Siūlomi ir kitokie giliavandenio uosto variantai

Vidmantas Matutis, Klaipėda, 2005 04 21

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubas surengė viešą aptarimą „Lietuvai reikia antro uosto“.

Kategoriškai pasisakyta prieš giliavandenio uosto statybą prie Melnragės, tiksliau - prieš japonų atliktą studiją. Pasiūlyta Klaipėdos uostą atriboti nuo Kuršių marių, o giliavandenes krantines įrengti dykvietėse tarp Šventosios ir Būtingės. Diskusijoje dalyvavęs Vyriausybės vadovo Algirdo Brazausko patarėjas Algirdas Vapšys siūlė Susisiekimo ministerijai nepiršti vien Melnragės giliavandenio uosto varianto, o svarstyti ir alternatyvas.

Negalima pamiršti ledynmečių suformuotos darnos

Inžinierius architektas Petras Lapė teigė, kad Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JICA) sunku buvo padaryti teisingas išvadas dėl giliavandenio uosto vystymo. Jie nežino ramių upių specifikos, Lietuvos istorijos ir socialinių sąlygų, Kuršių nerijos vystymosi ypatumų, pasigesta ir japonų bendradarbiavimo su vietiniais mokslininkais.

Priminęs ledynmečius ir tai, kad Baltijos jūra, Kuršių marios formavosi tūkstantmečius, o nerija galutinai susiformavo XIX amžiuje, P.Lapė teigė, kad jokia valdžios santvarka neturi teisės pažeisti gamtos sukurtos darnos.

P.Lapės teigimu, statant giliavandenį uostą ties Melnrage kyla abejonių, kad tas uostas galės normaliai veikti.

Jame kaupsis iš Kuršių marių plukdomos sąnašos. Giliavandenis uostas taptų grėsme Melnragei. Beveik 80 proc. krovinių jame bus naftos ir chemijos produktai.

Teigdamas, kad ties Klaipėda trūksta poilsio zonų, P.Lapė klausė, kas bus su Melnragės pliažu, ties kuriuo atsiras dvokianti bala. Japonų studijoje, kaip pastebėjo P.Lapė, neatsakyta į klausimą, kaip keisis tolėliau nuo jūroje suformuotos salos esantys Girulių paplūdimiai. Bendra išvada - kad jūroje ties Melnrage suformavus dirbtinę salą dalis paplūdimių bus užnešta, o dalis nuplauta.

P.Lapė siūlė mąstyti ne apie kraunamas tonas, o apie gamtą ir žmones. Todėl jis pareiškė kategorišką nuomonę, kad giliavandenis uostas prie Melnragės negali būti statomas.

Uostą reikia atskirti nuo Kuršių marių

P.Lapė pasiūlė dabartinį Klaipėdos uostą atskirti nuo Kuršių marių už Kiaulės Nugaros įrengiant pylimą. Per jį galėtų būti nutiestas kelias ir į Kuršių neriją. Dabar, P.Lapės teigimu, Smiltynė panaudojama žymiai prasčiau nei prieš karą. Dėl perdėtos apsaugos ir draudimų Kuršių nerija virto šabakštynu. 150 metrų pločio ir 5 metrų gylio protaka iš Kuršių marių galėtų būti įrengta ties Alksnyne. Toje vietoje, anot P.Lapės, protaka buvo ir prieš 2000 metų.

Atskyrus dabartinį uostą nuo Kuršių marių, P.Lapės nuomone, jį galima būtų gilinti šiaurinėje dalyje iki 17, kitur - iki 14 metrų (dabar šiaurinėje dalyje yra14 metrų, kitur 10-12 metrų). Su 14 metrų gyliu patrauklesni taptų ir Malkų įlankoje esantys konteinerių terminalai.

Taip pat P.Lapė siūlė sutvirtinti Smiltynės krantą ir praplatinti Klaipėdos uosto įplaukos kanalą, kad vyktų dvipusis laivų eismas. Taip padidėtų Klaipėdos uosto laivų pralaidumas. Giliavandenio uosto studijoje japonai kaip tik prognozuoja, kad intensyvėjant Klaipėdos uosto krovai jis nebepajėgs greitai priimti ir išleisti laivų. Dėl to ne visiškai panaudojami Klaipėdos uosto pajėgumai. Dabar vienu metu laivybos kanalu gali plaukti vienas laivas, o kiti laukia, kol jis praplauks.

Uosto atskyrimą nuo Kuršių marių P.Lapė palankiai vertino ir aplinkosaugine prasme. Į marias mažiau patektų sūraus vandens, geriau praplauktų migruojančios žuvys, teršalai iš upių nebebūtų plukdomi per Klaipėdos uostą, nebeliktų ledonešio.

Giliavandenį uostą – į Būtingę

Priminęs, kad Europoje uostai skirstomi į švarius ir nešvarius, o nešvarūs, kraunantys naftos ir chemijos produktus, daugelyje šalių iškeliami toliau nuo miestų, P.Lapė siūlė giliavandenį uostą įrengti ir tarp Šventosios bei Būtingės. Maždaug 4,5 kilometro į jūrą, kur jau yra 17 metrų natūralus gylis, ištempti molai nuo smėlio išplovimo į Latviją apsaugotų Lietuvos pajūrį.

Tarp Šventosios ir Būtingės įrengiant uostą, P.Lapės nuomone, nebūtų žalos ir gamtai, nes ten yra rūgščios, nederlingos dykvietės.

Nebūtų ir privažiavimo prie to uosto problemų. Reikėtų rekonstruoti Darbėnų geležinkelio stotį ir nuo jos į naująjį uostą atitempti maždaug 10 kilometrų ilgio geležinkelio atšaką. Taip pat kroviniai galėtų būti gabenami ir nuo Mažeikių per Skuodą, Židikus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Valatka mano, kad emocijomis ar diskusijomis klausimo apie giliavandenio uosto statybą nepavyks išspręsti. Jis teigė, kad šiemet bus rengiama giliavandenio uosto prie Melnragės strateginė aplinkos įvertinimo studija. Jis siūlė, kad tokią studiją inžinierių sąjunga užsakytų atlikti ir Kuršių marių atskyrimo nuo uosto bei Būtingės variantams.

Kuo geras Melnragės variantas?

Iš kalbos tono buvo galima suprasti, kad Susisiekimo ministerijos sekretorių Arvydą Vaitkų inžinieriaus P.Lapės siūlymai suerzino. Premjero patarėjas A.Vapšys vėliau jam netgi pasakė, kad kalbėdamas apie giliavandenio uosto plėtrą turėtų galvoti ir apie žmones.

Anot A.Vaitkaus, kol kas nėra priimta sprendimo, kad ties Melnrage bus statomas giliavandenis uostas. Atlikta tik studija, kuriai pritarė Vyriausybės strateginis komitetas. Taip pat rekomenduota rezervuoti žemes, jei toks uostas būtų statomas.

Pateikęs Japonijos uostų pavyzdžių, A.Vaitkus patikslino, kad kalbama ne apie Melnragės užėmimą, o apie žingsnius į jūrą. Japonų atliktoje studijoje numatyta, kad 2015-2025 metais jūroje ties Melnrage, už 400 metrų nuo dabartinio kranto, būtų formuojama maždaug 1,5 kilometro ilgio ir 700 metrų pločio sala, kur ir būtų įrengti terminalai. Juos nuo Melnragės skirtų ne tik suformuota dirbtinė įlanka su jachtų uostu, bet ir poilsio zona su parku, pasivaikščiojimo takais. Tarp dabartinio kranto ir salos įrengtas kanalas, A.Vaitkaus teigimu, netaptų dvokiančia bala, nes bus įrengtas specialus kanalas vandeniui pratekėti.

Įrengti uostą dirbtinėje saloje ties Melnrage, anot A.Vaitkaus, kainuotų gerokai pigiau nei prie Būtingės, nes ten natūralus 17 metrų gylis yra žymiai toliau nei ties Melnrage. Turėti Lietuvai giliavandenį uostą yra ypač svarbu, kad galėtų priimti didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius „Baltmax“ tipo laivus.

Pirmajame etape sala būtų formuojama 59 ha plote. Kada tai butų pradėta daryti, priklausys nuo krovinių kiekio. Pagal japonų studiją, į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai diskomfortą pajustų apie 2017 metus, krovai pakilus iki 34 mln. tonų per metus. Priminsime, kad dabartinio uosto pajėgumas yra apie 35 mln. tonų per metus, o realiai krova jau keletą metų svyruoja ties 20 mln. tonų riba.

Svarbiausias klausimas, kiek kainuotų giliavandenio uosto prie Melnragės statyba. Aiškaus atsakymo dar nėra ir negali būti. Japonai prognozuoja apie 370 milijonų eurų, realiai ta suma gali viršyti ir milijardą eurų.

Neįsivaizduoja, iš kur Klaipėda ims krovinių

Iš tarybinių laikų Klaipėdos uosto hidrologinę specifiką išmanantys Sankt Peterburgo „Lernmorniiprojekto“ specialistai Aleksandras Riabininas ir Pavelas Romanovas teigė neįsivaizduoją, iš kur Klaipėdos uostas paims dvigubai daugiau krovinių nei jų yra dabar. A.Riabininas priminė, kad Rusijos Baltijos jūros uostuose taip pat statomi didžiuliai terminalai, ir teigė manąs, kad Klaipėdoje pastatytas giliavandenis uostas gal ir pritrauks truputį daugiau krovinių, bet ne tokius kiekius, kokie prognozuojami. P.Romanovas mano, kad su Klaipėdos giliavandeniu uostu gali būti taip pat, kaip su didžiuliu Ventspilio konteinerių terminalu, kuris pastatytas ir jau 4 metus neturi krovinių.

Paviršutiniškai vertindamas giliavandenio uosto prie Melnragės hidrologinę pusę, A.Riabininas sakė, kad nieko gero neprognozuojąs pakrantėms. Todėl, jei Lietuvai reikia giliavandenio uosto, geriausia jį statyti prie Būtingės.

Atkreiptas dėmesys, kad netgi ir įrengus išmetamų teršalų gaudykles kvapų iš Melnragės giliavandenio uosto, panašių, kokie dabar yra nuo „Klaipėdos naftos“, nepavyktų išvengti.

Ar tikrai reikia giliavandenio uosto?

Ilgametis Klaipėdos prekybos uosto viršininkas Solomonas Kvaša siūlė gerai įvertinti, ar tikrai reikia giliavandenio uosto. Viena apie kitos darbą nežinodamos, skirtingos ir kompetentingos institucijos turėtų atlikti giliavandenio uosto ekonominį įvertinimą, prognozuoti galimus krovinių srautus. Kaip pavyzdį jis pateikė tai, kad nėra šalių, kurios priimtų didesnius laivus nei su 35 tūkst. tonų trąšų. Todėl trąšas, daugiausiai baltarusių, sėkmingai galima krauti ir su turimais uosto pajėgumais.

Giliavandenio uosto statyba gerokai skirtųsi nuo dabartinio uosto rekonstrukcijos. Dabar rekonstravus krantines iš karto prie jų galima krauti laivus. Statant giliavandenį uostą didžiuliai pinigai būtų užšaldyti gerokai ilgesniam laikui. Net ir suformavus dirbtinę salą giliavandenis uostas nepradėtų veikti, kol nebūtų įrengti molai, nutiesti privažiavimo keliai.

Priminęs, kad Klaipėda moka atsisakyti didelių projektų, S.Kvaša teigė, kad ir dėl Tarptautinės jūrų perkėlos statybos, naftos terminalo plėtros buvo daug diskusijų. Tačiau tie uosto objektai pastatyti ir niekam nekenkia.

Nereikia iš karto atsisakyti ir giliavandenio uosto prie Melnragės statybos. Anot S.Kvašos, geriau ir pelningiau būtų tvarkytis viename dideliame Klaipėdos uoste nei dviejuose mažesniuose uostuose Klaipėdoje ir prie Būtingės.

Prie Melnragės pliažų vanduo yra nešvarus, todėl nebūtų didelio praradimo jų atsisakius. Tačiau Melnragės gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, kad jiems bus kompensuota. Kai giliavandenio uosto statybos kaina apie 3,5 milijardo litų, 90 milijonų litų, anot S.Kvašos, nebūtų dideli pinigai, jei reikėtų iškeldinti iš Melnragės dalį gyventojų.

Dar septintąjį dešimtmetį buvo ištirta, kad geriausia vieta dideliam uostui statyti buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje yra prie Melnragės. 1967 metais tuometinė Klaipėdos valdžia atsisakė, kad prie Melnragės būtų statomas didžiulis uostas, panašus į tą, kokį dabar siūlo japonai. Todėl didžiuliai naftos terminalai atsirado Ventspilyje, o giliavandenis sausakrūvis uostas – Mugoje.

tricky_kid
2008.02.04, 01:55
Ponas Lubys tarė žodį:

B. Lubys: "Uosto Melnragėje nereikia" (http://www.ve.lt/?data=2008-02-04&rub=1065924810&id=1202061052)
Martynas Vainorius
Vakarų Ekspresas

"Mes suskaičiavome, kad įrengti giluminį uostą iki 10-11 krantinės, iki "Klaipėdos Smeltės" teritorijos, kainuotų ne daugiau 500 milijonų litų. Paskaičiuota, kad giliavandenio uosto statybos ties Melnrage vakarykštėmis kainomis atsietų apie 2,3 milijardo litų. Kol būtų pradėtos statybos, kaina išaugtų dar kokiu milijardų litų"



Tokį variantą įvykdžius marios būtų nužudytos! Bet realiai pagalvojus ar tai neįvyks savaime po kokio 100 metų, nes vandens lygis Baltijos jūroje pastoviai kyla, Nemuno vandeningumas mažėja ...

Memelenderis
2008.02.04, 13:23
Taip, mums su tavim turbūt derėtų sukurti Demagogų partiją. |:D

Netapatink manęs su savimi.Aš remiuosi argumentais o ne tipišku tavo motyvu ''nes reikia, nes taip noriu''.Kalbėkime argumentuotai, o ne kvailais svaičiojimais.

Memelenderis
2008.02.04, 13:28
Klaipėda yra Lietuvos miestas, Lietuvos pajūris taipogi yra visos Lietuvos. Taigi kai sprendžiamas toks ekonomiškai svarbus klausimas turėtų būti išklausomi visi, ne tik klaipėdiečiai. Gal ignaliniečiams ir visaginiečiams nepatinka idėja statyt naująją atominę elektrinę, tačiau jei ji reikalinga visiems tai ir bus pastatyta.


Tamstai irgi reiktu susimastyt apie šią, paties išsakytą, mintį.
Bet, po galais, ar vilniečiai bent yra buvę Melnragėje, kad suprastų kur tai yra ir kas tai yra ?O apie atominę, tai ne tiek pati atominė baisi, kiek planuojama radioaktyvių atliekų saugykla.Mamau, tu tokios šalia turėti tikrai nenorėtum, kaip ir galimybės netikėtai atsidurti Černobylyje.Kodėl visiems norisi, kad priklausytume kažkam kitam, tik ne sau.

Rimas_OK
2008.02.04, 14:09
Manau čia panaši situacija, kaip sako vienas pažįstamas vadybos mokslų daktaras - "jei verslas jau einasi gerai, tai nereiškia, kad nieko nereikia daryt". Vistiek reikia investuoti ir tobulinti, nes po keleto metų konkurentai tave jau bus aplenkę (aišku Lietuvoje verslą taip ne daug kas daro, nes juk pirmiausia reikia naujo džipo pasipuikavimui).

Manau ir čia panaši situacija - nors dabar Klaipėdoje ir daugėja krovinių, yra perspektyvos esamo uosto plėtimuisi tai nereiškia, kad reik sėdėt sudėjus rankas ir mastyt kaip išsaugoti Melnaragės pušeles. O reik galvot kas bus po 10 metų. O po 10 metų gal aplinkiniai kaimynai tyliai ramiai bus pristatę giliavandenių uostų ir mūsų Klaipėda ims merdėti nes krovinių nebeapsimokės gabenti mažais laivais. O kai jau bus prasidėjęs žlugimas tada imti mastyti kaip gelbėti situacija bus per vėlu. Tad reikia imtis darbų, "kol dar viskas gerai einasi".

Memelenderis
2008.02.04, 14:15
Manau čia panaši situacija, kaip sako vienas pažįstamas vadybos mokslų daktaras - "jei verslas jau einasi gerai, tai nereiškia, kad nieko nereikia daryt". Vistiek reikia investuoti ir tobulinti, nes po keleto metų konkurentai tave jau bus aplenkę (aišku Lietuvoje verslą taip ne daug kas daro, nes juk pirmiausia reikia naujo džipo pasipuikavimui).

Manau ir čia panaši situacija - nors dabar Klaipėdoje ir daugėja krovinių, yra perspektyvos esamo uosto plėtimuisi tai nereiškia, kad reik sėdėt sudėjus rankas ir mastyt kaip išsaugoti Melnaragės pušeles. O reik galvot kas bus po 10 metų. O po 10 metų gal aplinkiniai kaimynai tyliai ramiai bus pristatę giliavandenių uostų ir mūsų Klaipėda ims merdėti nes krovinių nebeapsimokės gabenti mažais laivais. O kai jau bus prasidėjęs žlugimas tada imti mastyti kaip gelbėti situacija bus per vėlu. Tad reikia imtis darbų, "kol dar viskas gerai einasi".
Aš manau, kad keli iš eilės sėkmingi kruizinės laivybos metai porodo, kad tai ne tuščias užsiėmimas.Būtina plėtoti kruizinę laivybą, gal ateityje, padaugėjus turistų srautams, tai taps mūsų uosto prioritetu.

Rimas_OK
2008.02.04, 14:27
Tuomet Klaipėdai reikia iš esmės investuoti į pramogas ir turistų užimtumą, pvz. kaip Druskininkai - pradėt mąstyt apie dengtas slidinėjimo trasas ir pan.
Bet kaži ar miesto valdžia ta kryptimi dirba. Kitas klausimas ar kruizo atnešamus pinigus galima lyginti su konteinerių krova?

Memelenderis
2008.02.04, 14:32
Aš nežinau, ar pritarčiau giliavandenio uosto statyboms Šventojoje, nors tai vistiek geriau negu Melnragėje.Tačiau, vargu ar iš viso pritarčiau giliavandenio uosto statyboms Lietuvoje.Juk pajūrio tik 99 km. turime.Iš tu 99km. dar 50 km. yra sugoma Kuršių nerija, tad ten, be abejo, jokios laivybos negali būti.O mes ar sutiktume atsisakyti apie 10 km. pajūrio vardan neaiškios naudos, ten bus kraunami pavojingi kroviniai, tai kenk aplinkai, mūsų pajūrio krantams.Juk tai labai daug tiek mažai pajūrio turinčiai valstybei.Be to, perspektyvos neaiškios, ateityje pasikeitus krovos kryptims, viskas gali pasikeisti.Arba išaugs konkurencija, mus ir vėl vers sutikti atiduoti dar 20-30 km. pajūrio.

Memelenderis
2008.02.04, 14:35
Tuomet Klaipėdai reikia iš esmės investuoti į pramogas ir turistų užimtumą, pvz. kaip Druskininkai - pradėt mąstyt apie dengtas slidinėjimo trasas ir pan.
Bet kaži ar miesto valdžia ta kryptimi dirba. Kitas klausimas ar kruizo atnešamus pinigus galima lyginti su konteinerių krova?
Problema yra ta, kad tai prieštarauja vienas kitam.Jeigu vistome konteinerių krovą ir pavojingų medžiagų krovą, statome giliavandenį uostą, tai neabejotinai atbaidys turistus.Jiems visai neįdomu žiūrėti į užterštą pajūrį.Tad būtina pasirinkti.O dabar viskas vyksta kaip su AE, be jokių diskusijų (valdžioje), stumiant be kompromisų.Net nebandoma galvoti apie alternatyvas.

Fanas
2008.02.04, 14:44
Aš taip pat pasisakysiu, kad giliavandenio uosto Melnaragėje, tikrai nereikia, nes reikia visų pirma išnaudoti esamą. Praitais metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta apie 27 mln. tonų krovinių. O kaip man pasakojo vienas įtakingas asmuo, kurį nenorėčiau įvardinti, labai artimai susijęs su uosto valdymu, kad modernizuojant ir dar išgilinant esamą, būtų galima pasiekti net iki 45 mln tonų krovinių kiekį per metus ir tai atlikti kainuotų keletą kartų mažiau nei statyt naują Melnaragėje. Nemanau, kad artimoje ateityje bus pasiektas toks krovinių kiekis per metus. Paskutiniams metams kylantį krovinių kiekį lėlė padaugėjus konteinerių pervežimui, o ateitį šis kiekis turėtų nusistovėti ir tikrai taip sparčiai nebedidės. Jeigu būtų pastatytas tas uostas Melnaragėje, tai kelesdešimt kilometrų būtų užteršta pakrantė, tai reiškia, kad prie jūros važiuotume tik į Palangą nes ir dabar matome kas darosi perkraunant krovinius, kad ir ta pati būtingės avarija.

ValdasJ
2008.02.04, 14:47
DĖMESIO.

Būtinai perskaitykite šį straipsnį, o tada tęsime diskusijas. Tikrai labai geras su daug įvairių nuomonių ir variantų.
<...>


Dėkui už straipsnį. Nors pagal datą matosi kad rašytas senokai, bet man dar neteko skaityt taip kad buvo įdomu.

Keli pamąstymai:

Visų pirma dėl uosto atitvėrimo nuo likusios marių dalies. Keista, kad kalbama kaip pastačius salą prie Melnragės tvyrotų bala, bet nekalbama kad atitvėrus uostą ties visu miestu tvyrotų dar didesnė bala.

Nesuprantamas man ir noras giliavandenį uostą statyti ties Šventąja. Kaip toks pasiūlymas derinasi su priekaištu kad turim ir taip mažai pajūrio? Atseit tarp Šventosios ir Būtingės yra dykvietės, vadinasi nieko vertingo. Tai kodėl tų dykviečių nepanaudoti, gerinant ten infrastruktūrą ir kuriant kurortą?

Nesutinku su pasakymu, kad aplink Klaipėda trūksta poilsio zonų. Šių zonų trūksta ne aplink Klaipėdą, o pačiam mieste. Liūdna kad uostamiestis visiškai atkirstas nuo vandens. Be abejo pastačius giliavandenį uostą visos dabar užimamos uosto teritorijos nebus atiduotos miestui, bet bent atsiras galimybė po truputį tas teritorijas perimti. Tam reikalui aš sutinku "paaukoti" Melnragę. Tuo labiau kad yra puikių pavyzdžių kai panašūs projektai (dirbtinės salos prie Roterdamo) ne tik kad nesunaikina buvusių poilsio zonų bet netgi sukuria naujas.

Be abejo išlieka klausimas kas atsitiks su į šiaurę nuo Melnragės esančia pakrante. Todėl vienareikšmiško "taip" pasakyti negalima, bet manau kad darant su galva šį klausimą galimą išspręsti ar bent jau minimizuoti žalą.

Memelenderis
2008.02.04, 15:15
Dėkui už straipsnį. Nors pagal datą matosi kad rašytas senokai, bet man dar neteko skaityt taip kad buvo įdomu.

Keli pamąstymai:

Visų pirma dėl uosto atitvėrimo nuo likusios marių dalies. Keista, kad kalbama kaip pastačius salą prie Melnragės tvyrotų bala, bet nekalbama kad atitvėrus uostą ties visu miestu tvyrotų dar didesnė bala.

Nesuprantamas man ir noras giliavandenį uostą statyti ties Šventąja. Kaip toks pasiūlymas derinasi su priekaištu kad turim ir taip mažai pajūrio? Atseit tarp Šventosios ir Būtingės yra dykvietės, vadinasi nieko vertingo. Tai kodėl tų dykviečių nepanaudoti, gerinant ten infrastruktūrą ir kuriant kurortą?
Nesutinku su pasakymu, kad aplink Klaipėda trūksta poilsio zonų. Šių zonų trūksta ne aplink Klaipėdą, o pačiam mieste. Liūdna kad uostamiestis visiškai atkirstas nuo vandens. Be abejo pastačius giliavandenį uostą visos dabar užimamos uosto teritorijos nebus atiduotos miestui, bet bent atsiras galimybė po truputį tas teritorijas perimti. Tam reikalui aš sutinku "paaukoti" Melnragę. Tuo labiau kad yra puikių pavyzdžių kai panašūs projektai (dirbtinės salos prie Roterdamo) ne tik kad nesunaikina buvusių poilsio zonų bet netgi sukuria naujas.

Be abejo išlieka klausimas kas atsitiks su į šiaurę nuo Melnragės esančia pakrante. Todėl vienareikšmiško "taip" pasakyti negalima, bet manau kad darant su galva šį klausimą galimą išspręsti ar bent jau minimizuoti žalą.
Kas per kvailas mitas, kad pastačius giliavandenį uostą, uostininkai staiga ims ir atiduos miestui savo žemes Klaipėdos centre.Kvailystės.Kvailystės, gimusios po to kai šantažo tikslais buvo supriešinti giliavandenio uosto ir ''Memelio miesto'' vietoj ''Laivitės'' projektai.Tuo tarpu dar keisčiau atrodo siūlymas vietoje dabartinio kurorto- Melnragės, nežinia kam jį kurti dykvietėse už Šventosios.Nesakau, kad ten mažiau vertingas pajūris, bet aukoti dabar esantį su išvystyta infrastruktūra vardan mito apie uosto žemių atidavimą miestiečių naudai miesto centre ir tikrai neaiškių ir miglotų galimybių kurti kurortus už Šventosios yra mažų mažiausiai keista.

ValdasJ
2008.02.04, 15:22
<...> Tuo tarpu dar keisčiau atrodo siūlymas vietoje dabartinio kurorto- Melnragės, nežinia kam jį kurti dykvietėse už Šventosios.Nesakau, kad ten mažiau vertingas pajūris, bet aukoti dabar esantį su išvystyta infrastruktūra <...>

Melnragė kurortas ???

Memelenderis
2008.02.04, 15:39
Melnragė kurortas ???
Palyginti su dykvietėmis už Šventosios- taip.Ten vasarą yra nuolatinis žmonių srautas.Poilsiautojų tikrai būna daug.Giruliai ir Melnragė yra pagrindiniai Klaipėdos miesto paplūdimiai.

ValdasJ
2008.02.04, 15:58
Palyginti su dykvietėmis už Šventosios- taip.Ten vasarą yra nuolatinis žmonių srautas.Poilsiautojų tikrai būna daug.Giruliai ir Melnragė yra pagrindiniai Klaipėdos miesto paplūdimiai.

Paplūdymys taip, bet ne kurortas. Beje, kodėl tarp pagrindinių miesto paplūdymių nepaminėjai Smiltynės? Kurortas tai mano supratimu vieta, kurioj gali pailsėti. Ir jį aš įsivaizduoju būtent atokiau esančioj "dykvietėj", o ne didmiesčio pašonėj ir dar šalia uosto vartų. Beje, jei jau prakalbai apie esančią infrastruktūrą, tai uostui įrengti ten jos reikėtų nepalyginamai daugiau nei kurortui. Nekalbant apie tai kad šalia naujo uosto turėtų išdygti ir naujas pramoninis miestas uosto darbininkams. Nesuprantu, kam turint tokį mažą pajūrio ruožą jame reikalingi du pramoniniai miestai.

Memelenderis
2008.02.04, 16:09
Paplūdymys taip, bet ne kurortas. Beje, kodėl tarp pagrindinių miesto paplūdymių nepaminėjai Smiltynės? Kurortas tai mano supratimu vieta, kurioj gali pailsėti. Ir jį aš įsivaizduoju būtent atokiau esančioj "dykvietėj", o ne didmiesčio pašonėj ir dar šalia uosto vartų. Beje, jei jau prakalbai apie esančią infrastruktūrą, tai uostui įrengti ten jos reikėtų nepalyginamai daugiau nei kurortui. Nekalbant apie tai kad šalia naujo uosto turėtų išdygti ir naujas pramoninis miestas uosto darbininkams. Nesuprantu, kam turint tokį mažą pajūrio ruožą jame reikalingi du pramoniniai miestai.
Tu kažką ne taip supratai.Aš tikrai ne už giliavandenį uostą Šventojoje.O jeigu nuošalioje vietoje įsikūrtų kurortas (absurdas kažkoks), tai ten greitai gali būti pažeisti gamtos likučiai, ir virs ten viskas šiukšlynu.Klaipėdos mastu, Melnragė ir Girulia, taipogi ir Smiltynė yra lyg kurortas.Kurortų Lietuvoje yra šeši: Kuršių nerija, Palanga, Druskininkai, Anykščiai, Ignalina ir Birštonas.Tačiau tai nereiškia, kad Melnragė netinka poilsiui.Be to, nesutinku, kad paplūdimys didmiesčio pašonėje yra blogai.Kitaip tariant, aplinkai didesnė žala padaroma, kai daugybė žmonių nuosavais automobiliais (ką daryti tiems, kurie jų neturi ?) patraukia į atokų kurortą už Šventosios (susisiekimas ganetinai prastas), o ne kai visi važiuoja į miesto pakraštį (sutaupoma laiko) į paplūdimį.Taip buvo nuo seno.Visada Melnragėje buvo įprasta poilsiauti.Ir dar kartą rašau: aš nesu už giliavandenio uosto ir naujo pramoninio miesto (prie čia pramoninis miestas ?) statybas prie Šventosios.

ValdasJ
2008.02.04, 16:24
Tu kažką ne taip supratai.Aš tikrai ne už giliavandenį uostą Šventojoje. <...>

Na va, vadinasi po visų nesusikalbėjimų išsiaiškinom- mes abu prieš giliavandenį uostą Šventojoj.

Kaip tau kita alternatyva- gilinti dabartinį uostą? Ar tu manai kad uosto išvis nereikia plėsti?

Memelenderis
2008.02.04, 16:31
Na va, vadinasi po visų nesusikalbėjimų išsiaiškinom- mes abu prieš giliavandenį uostą Šventojoj.

Kaip tau kita alternatyva- gilinti dabartinį uostą? Ar tu manai kad uosto išvis nereikia plėsti?
Taip.Bent jau ne tokią, milžinišką kainą.100% išnaudojus esamas uosto galimybes užtektų ir dabartinės teritorijos.Be to, plečiant turizmą, pelnas tikrai nemažas.Tad tikuosi, apie tai ir bus ateityje mąstoma.

tricky_kid
2008.02.04, 17:23
/\
Prie ko tas turizmas ... Klaipėdai dar toli gražu iki tol kol tikrai galės pasiūlyti tinkamą infrastruktūra kruizinių laivų turistams, nes dabar tik stovi nemokamas autobusas iki Nekropolio. URA.

O uostas reikalingas ne tik pačiam miestui, bet ir valstybei.


Grįžtant prie Šventosios:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080204/sventoji1.jpg

ValdasJ
Nesuprantamas man ir noras giliavandenį uostą statyti ties Šventąja. Kaip toks pasiūlymas derinasi su priekaištu kad turim ir taip mažai pajūrio? Atseit tarp Šventosios ir Būtingės yra dykvietės, vadinasi nieko vertingo. Tai kodėl tų dykviečių nepanaudoti, gerinant ten infrastruktūrą ir kuriant kurortą?

Šventoji pati savaime plečiasi į pietus ir upė tampa savotiška riba šiam miesteliui, nes kitą pusę lengva pasiekti tik pėsčiomis per beždžionių tiltą. Riba gali išlikti.
Be to matosi, kad paplūdimiai į pietus nuo molų žymiai platesni ir gali būtį lengviau pritaikomi turizmui ir šiaip ten saugesnis ir seklesnis pajūris yra, nes link Būtingės gan greitai gilėja ir daug duobių (ala Smiltyne vs Melnragė).

Nekalbant apie tai kad šalia naujo uosto turėtų išdygti ir naujas pramoninis miestas uosto darbininkams. Nesuprantu, kam turint tokį mažą pajūrio ruožą jame reikalingi du pramoniniai miestai.

Geležinkelis iki Kretingos, Darbėnų. Greitasis tramvajus iki Klaipėdos, Palangos. Ar iš tikro būtų prielaidos rastis naujai gyvenvietei ? Beje jei uostas modernus, tai mažėja ir darbo jėgos poreikis ...

O čia paveiksliukas kaip atrod Zebriugės uostas Belgijoj (manau apie jį kažkada net VE rašė, kaip palyginimą). Ten sąlygos panašios: srovės išilgai kranto ir tt, tai matosi kad visas paplūdimys į šiaurę apsatytas bunomis, nes kitaip išplautų itin greit.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080204/zebriuge1.jpg

Ir Ventspilis, kurio naftos saugyklos gerokai atitrauktos nuo pačių krantinių:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080204/ventspils1.jpg

ValdasJ
2008.02.04, 20:20
Grįžtant prie Šventosios:

Šventoji pati savaime plečiasi į pietus ir upė tampa savotiška riba šiam miesteliui, nes kitą pusę lengva pasiekti tik pėsčiomis per beždžionių tiltą. Riba gali išlikti.
Be to matosi, kad paplūdimiai į pietus nuo molų žymiai platesni ir gali būtį lengviau pritaikomi turizmui ir šiaip ten saugesnis ir seklesnis pajūris yra, nes link Būtingės gan greitai gilėja ir daug duobių (ala Smiltyne vs Melnragė).


Greičiausiai tu teisus, kad pliažai į pietus nuo Šventosios geresni, nei esantys šiaurėje. Kita vertus poilsiautojų poreikiai skirtingi. Kitiems gali kaiptik labiau patikti šiaurinė pakrantė dėl mažesnio žmonių srauto. Pavyzdžiui Karklės akmenuoti pliažai pritraukia nemažai žmonių, šalia kuriasi prabangios vilos.


Geležinkelis iki Kretingos, Darbėnų. Greitasis tramvajus iki Klaipėdos, Palangos. Ar iš tikro būtų prielaidos rastis naujai gyvenvietei ? Beje jei uostas modernus, tai mažėja ir darbo jėgos poreikis ...


Jei toks tramvajus atsirastu, tai gal tokia gyvenvietė ir būtų mažiau reikalinga. Betkuriuo atveju aš būčiau linkęs uostą su savo tarša bei problemomis išlaikyti vienoje vietoje nei skaidyti jį į dalis. Visų uosto veiklos niuansų neišmanau. Taipogi pasidairius aplink matyti, kad dažniausiai plečiami seni uostai, o ne kuriami nauji.


O čia paveiksliukas kaip atrod Zebriugės uostas Belgijoj (manau apie jį kažkada net VE rašė, kaip palyginimą). Ten sąlygos panašios: srovės išilgai kranto ir tt, tai matosi kad visas paplūdimys į šiaurę apsatytas bunomis, nes kitaip išplautų itin greit.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080204/zebriuge1.jpg

Ir Ventspilis, kurio naftos saugyklos gerokai atitrauktos nuo pačių krantinių:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080204/ventspils1.jpg

Čia palyginimui su galimu Šventosios uostu?

tricky_kid
2008.02.05, 01:20
Greičiausiai tu teisus, kad pliažai į pietus nuo Šventosios geresni, nei esantys šiaurėje. Kita vertus poilsiautojų poreikiai skirtingi. Kitiems gali kaiptik labiau patikti šiaurinė pakrantė dėl mažesnio žmonių srauto. Pavyzdžiui Karklės akmenuoti pliažai pritraukia nemažai žmonių, šalia kuriasi prabangios vilos.

Va tie poilsiautojų srautai kelia daug klausimų. Vieni visada rinksis laukinius paplūdimius, o kiti farširuotus, bet kuriuo atveju kils problemų su jų srautais nesvarbu, kur pastačius uostą. Tik va šventosios atveju tie pliažai link Būtingės nėra itin gausiai naudojami, o va Melnragės - Girulių ruožas visada būna pilnas ? Kas atsitinka su jais ? Migruoja į šiaurę, nes tai ratuota publika, kuriai Smiltynė nerūpi. Karklė, Pajūrio regioninis parkas ... bijau, kad tai sunkiai pritaikomos vietos turizmui ir ypač masiniam vartojimui (ypač regioninis parkas). Be to, žinant poilsiautojų kultūrą ...

Taigi kalba pradeda eiti ne tik apie patį uostą, bet ir kitus dalykus ... įdomu.


Betkuriuo atveju aš būčiau linkęs uostą su savo tarša bei problemomis išlaikyti vienoje vietoje nei skaidyti jį į dalis. Visų uosto veiklos niuansų neišmanau. Taipogi pasidairius aplink matyti, kad dažniausiai plečiami seni uostai, o ne kuriami nauji.

Taip čia tikrai problema. Ar kurti naują uosto direkciją (naujas biurokratinis kratinys) ar ar prijungti prie senos, kuri ir taip turi daug problemu su esamos infrastruktūros tvarkymu ... Taline Muugos giliavandenį uostą, kai pastatė, tai jį prijungė prie bendros Talino uosto direkcijos. Gal tai įmanoma ir čia ..

Čia palyginimui su galimu Šventosios uostu?

Zebriugę idėjau, kad parodyti, kas laukia Karklės krantų (kurie beje yra sauomi). Įdomu kokios sąlygos maudytis tarp tų bunų ? Gal kas eat bandę ?

O Ventspilis labiau Šventajai, nes tokie terminalai pastatyti ant kranto su tiekimo linijomis į salą leistų sumažinti jos plotą. Beje atstumas Ventspily tarp krantinių ir terminalo 4 km. Taip galima lengvai paduoti naftą, dujas, sunkiau ir brangiau trąšas ir grūdus ir kitus birius krovinius. Taigi sąloj bereikia veitos konteinierių terminalui ir kam nors kitam. Bet kadangi jie patys nelabai skelbia apie kokius būtent krovinius eina kalba, todėl galima tik spėlioti.

O Klaipėdoj tikrai reiktų visos salos, nes terminalams ant kranto vietos nelabai ir yra.

Beje dar vienas dalykas. Naujam uostui reiktų naujos geležineklio stoties. Klaipėdoj ją statytų netoli Kopūstų - 10 km iki Melnragės. Šventojoj netoli Darbėnų - irgi 10 km ... hmm.

Mane tai iš tikro labiausiai nervina tyla dėl viso šito reikalo.

Rimas_OK
2008.02.05, 11:45
Zebriugę idėjau, kad parodyti, kas laukia Karklės krantų (kurie beje yra sauomi). Įdomu kokios sąlygos maudytis tarp tų bunų ? Gal kas esat bandę ?

Manau, kad bunos nuo Palangos į pietus anksčiau ar vėliau vistiek atsiras, kai valdininkai pagaliau praregės ir supras, kad yra elementarus būdas išsaugoti pajūrį.
Nemanau, kad blogos sąlygos maudytis prie Palangos Gelbėjimo stoties (nekalbant apie upės taršą), kur yra Ronžės "buna", kurios dėka, ten dabar išlikęs labai platus smėlio ruožas.

ValdasJ
2008.02.05, 14:39
Šiaip dar kartą įdėmiau perskaičiau duotąjį straipsnį. Gal visgi marių atitvėrimo idėja ne tokia ir prasta. Pirmą kartą skaitydamas kažkaip neįsigilinau į mintį dėl protakos, pasivaideno kad norima protaką daryti iš jūros tiesiai į marias, o uosto akvatorija užsibaigtų pylimu. Žodžiu, cituojant Kubilių, "mea culpa".

Va tie poilsiautojų srautai kelia daug klausimų. <...>

O gal visgi tuos srautus pavyktų nukreipti į Smiltynę? Kaip suprantu Melnragėj renkasi daugiausiai ne "ratuotieji", o "autobusiniai". Aišku kyla klausimas ar tie srautai nesunaikintų Smiltynės. Bet ties senąja perkėla paplūdymiai jau dabar prifarširuoti kaip silkių bačka ir rodos kopos bei pušynas atlaiko.

Kita vertus, tiesa kad į šiaurę nuo Šventosios problemų su jau esamu poilsiautojų srautu nebūtų, nes to srauto ten nėra. Gal visgi giliavandenio ties Būtinge alternatyva verta bent apsvarstymo.

Taip čia tikrai problema. Ar kurti naują uosto direkciją (naujas biurokratinis kratinys) ar ar prijungti prie senos, kuri ir taip turi daug problemu su esamos infrastruktūros tvarkymu ... Taline Muugos giliavandenį uostą, kai pastatė, tai jį prijungė prie bendros Talino uosto direkcijos. Gal tai įmanoma ir čia ..

Kadangi nežinojau kurioj vietoj įsikūręs Muugos uostas, tai susiradau internete. Jei dar kam įdomu:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080205/muuga.JPG

Mane tai iš tikro labiausiai nervina tyla dėl viso šito reikalo.

Visiškai sutinku. Geriausiu atveju pametami kokie trupiniai su vieno ar kito didelio dėdės pasvarstymai ir paagitavimais už arba prieš.

Memelenderis
2008.02.05, 16:08
O gal visgi tuos srautus pavyktų nukreipti į Smiltynę? Kaip suprantu Melnragėj renkasi daugiausiai ne "ratuotieji", o "autobusiniai". Aišku kyla klausimas ar tie srautai nesunaikintų Smiltynės. Bet ties senąja perkėla paplūdymiai jau dabar prifarširuoti kaip silkių bačka ir rodos kopos bei pušynas atlaiko.

Kita vertus, tiesa kad į šiaurę nuo Šventosios problemų su jau esamu poilsiautojų srautu nebūtų, nes to srauto ten nėra. Gal visgi giliavandenio ties Būtinge alternatyva verta bent apsvarstymo.

Nesutinku, kad dėrėtų srautus nukreipti į Smiltynę.Asmeniškai aš vasrą visada važiuoju į Smiltynę.Ir matau, kad tai ką vadini ''atlaiko'' nėra taip jau gerai.Link paplūdimių, pūšyne, pilna šiukšlių.Kartais eidamas surenku šiek tiek, palei miško takus, tai galima maišais tempti.Visur butelių pilna.Vasara labai daug žmonių.Paplūdimiai dažnai prišiukšlinti.Ypač keistai atrodo, kad kai kurie ''turistai'' butelius sudeda į didelią krūvą ir palieka, jiems pritrūksta poros metrų iki šiukšliadėžės.Žinant, kai kurių Melnragės ''turistų'' kultūrą, baisu pagalvoti kas atsitiks Smiltynei :nene: .Mnau, ten reikia paisyti gamtosaugos reikalavimų ir riboti žmonių srautus į miškus ir automobilių srautus.Dėl Šventosios giliavandenio uosto, tai nemanau, kad tai gera idėja (juk vistiek netenkame pajūrio), bet kaip tu sakei, verta apsvarstymo.Juk vis geriau, nei Melnragėje, kur gyvena daug žmonių, vasarą lankosi daug poilsiautojų, ir šalia Kuršių nerija, kuriai giliavandenis uostas neabejotinai turės įtakos.

Rimas_OK
2008.02.06, 10:56
Na vis dėlto, Klaipėdos paplūdimiai yra labiau vietinės reikšmės, t.y. Klaipėdos gyventojams. Ir būtent jie yra šalia didmiesčio, bei pramonės objektų, tad jie neatliks tokios funkcijos kaip tikrieji kurortai - Šventoji, Juodkrantė, Nida ar Palanga.

Tai jei aukotume Šventąją, tai tikrų kurortų sumažėtų, o Melnaragė ir liktų didmiesčio pakrantė, panašiai kaip Vilniaus Valakupiai arba Žalieji ežerai :)

Tai geriau jau pramonę koncentruoti į vieną vietą, nei sklaidyti po visą menką pakrantę.

ValdasJ
2008.02.06, 11:09
Na vis dėlto, Klaipėdos paplūdimiai yra labiau vietinės reikšmės, t.y. Klaipėdos gyventojams. Ir būtent jie yra šalia didmiesčio, bei pramonės objektų, tad jie neatliks tokios funkcijos kaip tikrieji kurortai - Šventoji, Juodkrantė, Nida ar Palanga.

Tai jei aukotume Šventąją, tai tikrų kurortų sumažėtų, o Melnaragė ir liktų didmiesčio pakrantė, panašiai kaip Vilniaus Valakupiai arba Žalieji ežerai :)

Tai geriau jau pramonę koncentruoti į vieną vietą, nei sklaidyti po visą menką pakrantę.

Ne terminuose esmė ("vietinės reikšmės" ar "kurortas"), o žmonių srautuose, t.y. - kur patrauks visi tie žmonės uždarius Melnragę. Be to kalba eina ne apie pačią Šventąją, o teritoriją ties Būtinge, kur šiuo metu jau šiaip ar taip stovi naftos terminalas ir žmonės poilsiaut ten nevažiuoja.

Rimas_OK
2008.02.06, 16:05
Melnaragėje atsiradus antrajam uostui tie žmonės galės ir toliau ten maudytis, arba šalia jos.
O būtingėje naftos terminalas irgi netrukdo pakrantei. Jis yra keletą km į sausumą nuo kranto, o pajūrį ant vamzdžio molo sau ramiai sėdi žvejai ir maudosi žmonės.

Memelenderis
2008.02.06, 16:10
Melnaragėje atsiradus antrajam uostui tie žmonės galės ir toliau ten maudytis, arba šalia jos.
O būtingėje naftos terminalas irgi netrukdo pakrantei. Jis yra keletą km į sausumą nuo kranto, o pajūrį ant vamzdžio molo sau ramiai sėdi žvejai ir maudosi žmonės.
:uhuhaha: :uhuhaha: :uhuhaha: Tu matyt kažką prastai įsivaizduoji.Statant giliavandenį uostą Melnragėje būtų formuojama sala jūroje, kurią su sausuma jungtų šiaurinis molas, ten būtų nutiestos komunikacijos visos ir geležinkeliai ir automobilių keliai.Giliavandeniame uoste numatoma krauti naftos produktus, tad vargu ar atsiras norinčių maudytis ten.

Rimas_OK
2008.02.06, 16:26
O ką, dabartinis uostas naftos nekrauna? Kadangi krauna, tai išeitų, kad Melnaragė ir dabar užteršta, nes marios viską išneša į jūrą?

O komunikacijos ir automobiliai nereikštų užterštumo, nes daug kur pasaulyje yra keliai palei jūrą ir pliažus. Tuo labiau, kad šiais laikais ekologijai skiriama daug dėmesio, tad būsimasis statinys turėtų atitikti daug reikalavimų.

Memelenderis
2008.02.06, 17:39
O ką, dabartinis uostas naftos nekrauna? Kadangi krauna, tai išeitų, kad Melnaragė ir dabar užteršta, nes marios viską išneša į jūrą?

O komunikacijos ir automobiliai nereikštų užterštumo, nes daug kur pasaulyje yra keliai palei jūrą ir pliažus. Tuo labiau, kad šiais laikais ekologijai skiriama daug dėmesio, tad būsimasis statinys turėtų atitikti daug reikalavimų.
http://img447.imageshack.us/img447/8740/gu7pc.jpg
Ar norėtum tem maudytis :uhuhaha: ?Asmenišaki aš- ne.Šiais laikais ekologijai skiriama dėmėsio, tik ne Lietuvoje.Deja.Pas mus verslininkų interesai ir stambus kapitalas, didžiuliai pinigai- aukščiau visko.

Rimas_OK
2008.02.06, 18:13
Tai atsakyk, kodėl dabar ten maudais?
:uhuhaha: :uhuhaha: :uhuhaha: :uhuhaha:

Memelenderis
2008.02.07, 17:04
Tai atsakyk, kodėl dabar ten maudais?
:uhuhaha: :uhuhaha: :uhuhaha: :uhuhaha:
Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

Rimas_OK
2008.02.08, 09:32
Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

Nu tai ir toliau galėsi maudytis Smiltynės paplūdymiuose. Uostas vistiek bus užtvertas molais. O dėl plaukiojančių tanklaivių rizika buvo ir bus. Katastrofų pasitaikė ir be giliavandenio uosto, tad nemanau, kad jis iš esmės pakeis situaciją.

RDA
2008.02.08, 09:42
Verslininkams nereikia uosto prie Melnragės
Giliavandenio ateitį gali koreguoti ir skystų dujų terminalas, kuris netiktų Klaipėdoje
Vidmantas Matutis

Didžiausią dalį Klaipėdos uosto valdantis verslininkas Bronislovas Lubys pasisakė prieš giliavandenio uosto statybą ties Melnrage. Statyti giliavandenį uostą būtų per brangu, jis beveik neturėtų privalumų.

Neatliks studijos

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis teigė, kad reikėtų nuosekliai tvarkyti dabartinį uostą, o vėliau paaiškės, ką toliau daryti.

A.Kuzmarskis mano, kad dabar uostas pajėgus per metus krauti ne mažiau kaip 35 milijonus tonų krovinių. Sutvarkius krantines, geležinkelio privažiavimo kelius, išgilinus akvatoriją, dabartinės uosto bendrovės, kurių pajėgumai per pastaruosius metus žymiai keitėsi, galėtų krauti ir 50 milijonų tonų krovinių per metus.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kreipėsi į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybą, kad būtų atlikta Klaipėdos uosto pajėgumų ir plėtros studija. Tai daryti atsisakyta, nes tokią studiją, kaip teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, 2004 metais, tirdami giliavandenio uosto statybos galimybes, atliko Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra.

B.Lubys pastebėjo, kad dėl giliavandenio uosto per mažai diskutuojama su visuomene ir beveik nesitariama su dabartinio uosto verslininkais.

Per dideli pinigai

„Mes suskaičiavome, kad išgilinti 15-17 metrų iki dabartinio uosto vidurio kainuotų ne daugiau kaip 500 milijonų litų. Oficialiai buvo įvardinta, kad giliavandenio uosto statyba saloje prie Melnragės kainuotų 2,3 milijardo litų. Giliavandenis uostas saloje turėtų tik apie vieną kilometrą krantinių. Investuoti tokius pinigus dėl naftos produktų, trąšų ir konteinerių krantinių būtų netikslinga“, - analizavo B.Lubys.

Jis mano, kad giliavandenį uostą reikėtų įrengti dabartinio uosto dalyje tam, kad pakeistume jo kategoriją. Tai yra bet kuriam krovinio savininkui galėtume pasakyti, kad mes turime uostą, kuris gali priimti bet kurį į Baltijos jūrą įplaukiantį laivą.

A.Kuzmarskis pritarė, kad statyti giliavandenį uostą būtų per brangu. „Giliavandenio uosto su 16-17 metrų gyliu dalis galėtų būti nuo uosto vartų iki kokios 8-osios ar 10-osios krantinės. Pasitelkę mokslo galimybes, galėtume apsaugoti ir Smiltynės krantą, ir sutvirtinti šiaurinį bei pietinį molus. Esamo uosto dalyje gerokai mažesnėmis sąnaudomis galėtume pasiekti tų pačių rezultatų“, - svarstė A.Kuzmarskis.

Net ir dabartiniame uoste, kai šiaurinė dalis papildomai bus išgilinta pusmetriu, jau galima krauti didelius laivus. Į tanklaivius jau bus galima pilti iki 100 tūkst. tonų naftos produktų. Krauti trąšas į didesnius nei 60-65 tūkst. tonų talpos laivus nėra prasmės. Nedaug uostų Europoje gali priimti tokius laivus su trąšomis. Trąšas į kitus žemynus plukdančių laivų nėra daug.

Dujos - svarbiau

Statyti giliavandenį uostą naudinga būtų tik tuo atveju, jei jame atsirastų vietos skystų dujų terminalui. B.Lubio nuomone, naujas uostas ties Melnrage tam netiktų.

„Esame gerai išnagrinėję skystų dujų terminalų schemas. Pagal saugos reikalavimus numatytas ugnies stulpas yra apie 500 metrų. Todėl absoliučiai saugi zona tokiam terminalui statyti yra 1500 metrų nuo gyvenviečių. Toks atstumas yra ir Zebriugės suskystintų dujų terminale, kur teko lankytis“, - aiškino B.Lubys. B.Lubio nuomone, tinkamiausia vieta skystų dujų terminalui statyti būtų ties Būtinge. Jei toks būtų statomas Lietuvoje, koncernas „Achemos grupė“ dalyvautų projekte. Lietuva per metus sunaudoja apie keturis milijardus kubinių metrų dujų. Jos vamzdynais tiekiamos iš Rusijos. Nuolat brangstant rusiškoms dujoms reikalingas ir alternatyvus apsirūpinimo kelias iš jūros.

Sudėtingas mazgas

B.Lubys įvardijo ir du galimus skystų dujų terminalo statybos būdus – plūduras arba stacionari krantinė atviroje jūroje.

Dėl krovos atviroje jūroje kiltų keblumų. Skystos dujos gabenamos specialiai tam pritaikytuose laivuose atšaldytos iki minusinės 142 laipsnių temperatūros. Todėl pumpuoti iš jūros į krantą didesniu nei pusės kilometro atstumu jas būtų sudėtinga, nes jūros vanduo vamzdynuose dujas greitai sušildytų. Galbūt padėtų ypač gerai izoliuotus vamzdynas.

Yra ir kitas variantas - jūroje ant platformos statyti gazifikacijos fabriką. Iš jo perdirbtas dujas vamzdynais jau galima būti pumpuoti į dujų saugyklas ant kranto.

Dujų saugyklos taip pat nėra tik paprastos „bačkos“. Iš jų į žemyną turi būti nutiesti vamzdynai arba įrengti geležinkelio ar automobilių cisternų užpildymo punktai. Kompleksas būtų panašus į naftos arba naftos produktų terminalą. Vietos statyti tokiam gana pavojingam mazgui šalia Klaipėdos, kur pajūrio teritorijos tankiai apgyvendintos, vargu ar atsirastų.

Reikėtų įvertinti ir tai, kad Baltijos jūroje tiesiant „Nord Streem“ dujotiekį gali atsirasti sąlygos ir Lietuvai prie jo prisijungti. Todėl reikėtų, kad pajūryje būtų dujų saugyklos ir skirstymo stotis.

Ir valdžia numatė

Dabartinės Lietuvos Vyriausybės programoje yra numatyta sujungti Lietuvos ir Latvijos dujų sistemas, statyti skystų dujų terminalą. Tačiau Vyriausybės programoje nė žodžiu neužsiminta apie giliavandenį uostą.

Per 3-4 metus planuojama parengti giliavandeniam uostui statyti reikalingus dokumentus. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad kol kas nekalbama apie konkrečius krovinius giliavandeniame uoste. Svarbu rengti dokumentus, kad galėtume įsitikinti, ar ties Melnrage gali būti giliavandenis uostas. Ištyrusi situaciją Lietuvos pajūryje, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra aiškiai pareiškė, kad geriausia vieta giliavandeniam uostui statyti yra ties Melnrage. Lietuvoje kol kas idėjų lygiu kalbama ir apie galimą skystų dujų terminalo statybą. Šios savaitės viduryje klausimas apie dujų terminalą turėjo būti svarstomas Vyriausybės strateginio planavimo komitete.

A.Vaitkus teigė, kad yra išanalizavęs skystų dujų terminalų veiklos schemą ir mano, kad Lietuvoje toks terminalas galėtų būti statomas ir ties Būtinge, ir Klaipėdos uoste.

http://www.klaipeda.daily.lt/

Nowitzki
2008.02.08, 11:27
Įdomiai čia Lubys su Kuzmrskiu pašnekėjo. Išties, jei dar galima išspausti iš dabartinio uosto dar daugiau, tai kol kas ir neapsimoka statyt giliavandenį.

groundzer
2008.02.08, 12:01
Aš ten nesimaudau.Maudausi Smiltynės paplūdimuose.

Tai jeigu tu visalaik maudaisi smiltyneje,tai koks tau skirtumas kas ten melneragej bus pastatyta.Manau kad ir dabar ten nedaug kas maudosi nes vanduo ten ir dabar gana uzterstas.Buvau skaites kad tarp kranto ir uosto nori padaryti jachyu prieplaukas...

Eimantas
2008.02.08, 12:05
Jachtų prieplaukos esant tokiam bangavimui?

Memelenderis
2008.02.08, 15:10
Tai jeigu tu visalaik maudaisi smiltyneje,tai koks tau skirtumas kas ten melneragej bus pastatyta.Manau kad ir dabar ten nedaug kas maudosi nes vanduo ten ir dabar gana uzterstas.Buvau skaites kad tarp kranto ir uosto nori padaryti jachyu prieplaukas...
Priešingai negu tu ir kai kurie kiti veikėjai, aš vadovaujuosi ne tik savo interesais.Be to pastačius giliavandenį uostą, Smiltynė bus perpildyta ''turistų'', kurie labai greitai ''sutvarkys'' Kuršių nerijos Nacionalinio parko (kuriam ir Smiltynė priklauso) gamtą.O jachtų prieplaukas ten padaryti yra NEĮMANOMA, nes ten iki kranto netoli, vieta palyginti sekli, o ir didžiuliai laivai trukdys jachtoms plaukti.Tai grynas absurdas.Ten bus didelė, dvokianti bala.

P.S.Aš Melnragėje nesimaudau, bet mėgstų žiemą pabūti, kai žmonių mažai, ten labai gražu žiemą.

Rimas_OK
2008.02.08, 16:18
Tai vat jachtoms būtų pats tas Melnaragėje tarp giliavandenio uosto ir kranto. Būtų puikus Melnaragės panaudojimas. O dabar Melnaragę laikyti tuščią vien dėl to, kad yra keletas žmonių, kurie mėgsta žiemą pasivaikščioti kai yra mažai žmonių, nemanau, kad racionalu ;)

Memelenderis
2008.02.08, 16:26
Tai vat jachtoms būtų pats tas Melnaragėje tarp giliavandenio uosto ir kranto. Būtų puikus Melnaragės panaudojimas. O dabar Melnaragę laikyti tuščią vien dėl to, kad yra keletas žmonių, kurie mėgsta žiemą pasivaikščioti kai yra mažai žmonių, nemanau, kad racionalu ;)
Tu vasara ten nesi buvęs.Ten taip tuščia, kad net nepraeiti :uhuhaha: .

Reptilias
2008.02.08, 16:46
Jau seniai visi protingi zmones arba i smiltyne arba i palanga nuvaziuoja.Nera jau taip brangu.Lietuvos ekonomikai butina ta sala, visiems reiketu pasidziaugti kad yra paklausa ir kad pradesim daugiau uzdirbt del padidejusio srauto.

Memelenderis
2008.02.08, 16:52
Jau seniai visi protingi zmones arba i smiltyne arba i palanga nuvaziuoja.Nera jau taip brangu.Lietuvos ekonomikai butina ta sala, visiems reiketu pasidziaugti kad yra paklausa ir kad pradesim daugiau uzdirbt del padidejusio srauto.
Kas per kvailystės, jau kelintą kartą rašomos.Ekonomika.Ar ekonomika svarbesnė už žmones ?Pinigai svarbiau ?O mes tik ''runkeliai'' didžiųjų investicijų kelyje ?Kurie tik trukdo.

Reptilias
2008.02.08, 16:57
Tu gal pradek skaityt ka rasau...Jeigu bus pastatyta ta sala, padides darbo vietu, padides atplaukianciu laivu, padides uosto pelnas, pakils darbuotoju atlyginimai.Kadangi kas 3 zmogus klaipedoj vienaip arba kitaip susijes su uostu ar laivais, tai yra labai gera zinia jiems.Jei TU dirbsi laivu inzinierium ar pan. TAVO algos padides.Pradesi geriau gyvent.Kur tu matai blogi?

Memelenderis
2008.02.08, 17:06
Tu gal pradek skaityt ka rasau...Jeigu bus pastatyta ta sala, padides darbo vietu, padides atplaukianciu laivu, padides uosto pelnas, pakils darbuotoju atlyginimai.Kadangi kas 3 zmogus klaipedoj vienaip arba kitaip susijes su uostu ar laivais, tai yra labai gera zinia jiems.Jei TU dirbsi laivu inzinierium ar pan. TAVO algos padides.Pradesi geriau gyvent.Kur tu matai blogi?
Patikėk manimi, aš laivo inžinieriumi nedirbsiu :uhuhaha: .Kas 3 žmogus, sakai ?Aš nesusijęs, mano šeima nesusijusi ir giminės.O tavo minėtas ''uosto pelnas'' nusės kai ko ir taip ne plonose kišenėse.Uoste dirba kinai, kas toliau bus baisu pagalvoti.Jau nei tau nei man neteks laivo inžinieriais dirbti.O blogi aš matau nelogiškame, aplinką niokojančiame požiūryje į Gamtą.Pinigai svarbiau nei ateitis.Tu turėsi didesnį atlyginimą, įsigysi automobilį, gyvensi ''Pilsote'' eisi į ''Akropolį'' (važiuosi su automobiliu nuo ''Pilsoto'') ir apie nieką kitą negalvosi.Tau gerai, o kiti tegu daro ką nori.Net nepastebėsi, kaip Senamiesčio neteksime, kaip jūra taps dvokiančia naftos ir š*do bala be žuvies ir gyvybės ir panašiai.Vartotojiškumas.''Jeigu man nepatinka Melnragėje maudytis, tai tegu ten giliavandenį uostą stato.''Bet taip negalima.

Reptilias
2008.02.08, 17:31
Kodel nenori dirbti laivu inzinierium?3000+ alga tau per maza?Sedetum kur VLRI ir vargo nematytum.Uoste kinai nedirba, tik mazdaug 10 kinu dirba vlri, suvirintojais.Pigi darbo jega is kinijos, o protai is pacios Lietuvos.Gal galetum issamiai, remdamasis ekologu ataskaitom pasakyt kaip jura taps dvokiancio s*do bala?
P.S.Prasyciau daugiau nesakyti, kad man patiktu gyventi s*do ir naftos baloj, arba akropolyj ant suolo, nes tu manes nepazisti ir nezinai kas man patinka ir kas ne.

Memelenderis
2008.02.08, 17:39
Kodel nenori dirbti laivu inzinierium?3000+ alga tau per maza?Sedetum kur VLRI ir vargo nematytum.Uoste kinai nedirba, tik mazdaug 10 kinu dirba vlri, suvirintojais.Pigi darbo jega is kinijos, o protai is pacios Lietuvos.Gal galetum issamiai, remdamasis ekologu ataskaitom pasakyt kaip jura taps dvokiancio s*do bala?
P.S.Prasyciau daugiau nesakyti, kad man patiktu gyventi s*do ir naftos baloj, arba akropolyj ant suolo, nes tu manes nepazisti ir nezinai kas man patinka ir kas ne.
Aš nekalbėjau apie tave konkrečiai, turėjau omenyje tam tikrą visuomenės dalį.Nežinau, kodėl nemanai, kad ateityje kinų daugės ?O apie Baltijos jūros nykimą aš galiu pasakyti savo nuomonę, remdamasis logiką (ir ekologų duomenimis, kurių dabar pat čia nedėsiu, bet skaičiau).Baltijos jūra yra labiausiai užteršta pasaulyje.Ateityje tarša (dėkokime kaimynams kaliningradiečiams ir sau) nemažės, o tik didės.Kam ten žuvims gyventi ?O dar bus ''NORD STREEM'' dujotekis.Tuomet visai linksma pasidarys.Ypač kai kliudys cheminį ginklą :) .Tuo ir remiuosi.

Reptilias
2008.02.08, 17:56
Matyt nedaug zinai kodel ji yra daugiausiai uztersta jura pasaulyje...Po antrojo pasaulinio karo rusai ,visai netoli kranto, nuskandino galybe bombu.Begant laikui korozija baigia suesti chemikalus dengianti metala ir zvejai jau dabar daznai traukia tinklus, kuriuose yra isipainioje bombu likuciai, daznai pasitaiko atvieju kai bombas issitraukia dar su veikiaja medziaga, kuri smarkiai degina kvepavimo takus ir oda.Bombose yra gausu fosfatu, kurie pateke i baltijos juros dugna skatina juros dumbliu augima, del to zuvims truksta deguonies ir jos mirsta.Visa tai vyksta ne del naftos issiliejimu i jura ir tikrai ne del to kad Klaipedos uoste krauna trasas, o del rusu pries 60 metu padarytos "paslaugos" Jeigu niekas nesirupins sprogmenu iskelimu, tai nebus svarbu ar statysim dirbtine sala ar ne, vistiek juroje neliks zuvu.Jeigu aplinkosaugininkai pasitare suras buda kaip pastatyti dirbtine sala juroje nepakenkiant kursiu nerijai, manau net tu busi patenkintas, argi ne?

Memelenderis
2008.02.08, 18:04
Matyt nedaug zinai kodel ji yra daugiausiai uztersta jura pasaulyje...Po antrojo pasaulinio karo rusai ,visai netoli kranto, nuskandino galybe bombu.Begant laikui korozija baigia suesti chemikalus dengianti metala ir zvejai jau dabar daznai traukia tinklus, kuriuose yra isipainioje bombu likuciai, daznai pasitaiko atvieju kai bombas issitraukia dar su veikiaja medziaga, kuri smarkiai degina kvepavimo takus ir oda.Bombose yra gausu fosfatu, kurie pateke i baltijos juros dugna skatina juros dumbliu augima, del to zuvims truksta deguonies ir jos mirsta.Visa tai vyksta ne del naftos issiliejimu i jura ir tikrai ne del to kad Klaipedos uoste krauna trasas, o del rusu pries 60 metu padarytos "paslaugos" Jeigu niekas nesirupins sprogmenu iskelimu, tai nebus svarbu ar statysim dirbtine sala ar ne, vistiek juroje neliks zuvu.Jeigu aplinkosaugininkai pasitare suras buda kaip pastatyti dirbtine sala juroje nepakenkiant kursiu nerijai, manau net tu busi patenkintas, argi ne?
NE, nes tai NEĮMANOMA.O dėl taršos per daug nesiginčysiu, tik galiu pasakyti, kad Nemunas ir kitos Baltijos apylinkių (ypač rytinių) upės yra užterštos tomis pačiomis trašomis, kuriomis sovietmečiu ūkininkai gausiai bėrė laukus, tai pat ir fosfatais, bet daugiausia- nitratais.Visos upės suteka į Baltijos jūrą.Cheminiame ginkle nėra jokių fosfatų, ten yra toksiškų medžiagų, sukurtų žudyti žmones.

Reptilias
2008.02.08, 18:16
Man keista, tu esi 10tokas, taciau zinai kas imanoma ir kas neimanoma...Gal gali pasakyti kodel neimanoma?

Memelenderis
2008.02.08, 18:24
Man keista, tu esi 10tokas, taciau zinai kas imanoma ir kas neimanoma...Gal gali pasakyti kodel neimanoma?
Kelintokas tu esi ?Kad žinai, jog įmanoma.Aš savo nuomonę jau išdėsčiau šiuo klausimu.Neįmanoma yra todėl, kad gali pasikeisti (kaip, niekas nežino) jūros srovės, tai gali sukelti krantų eroziją.Aišku, tai daugiau įtakos pajūrio į šiaurę nuo Melnragės likimą, bet, manau, kad neapsies be šito ir Kuršių nerija.Taip pat, bet kokia tarša bus jau atviroje jūroje, tad, priklausomai nuo vėjo krypties ir teršalu kiekio pasieks ir Kuršių neriją.

Reptilias
2008.02.08, 18:37
Tu neturi kompetencijos kalbeti nei apie tarsa, nei apie sroviu pasikeitima, nei kokia pajurio zona itakos ar neitakos giliavandenis uostas, nes tu nesi to reikalo specialistas+ nezinoma kokios apsaugos priemones bus pasitelktos siekiant uzkirsti kelia kursiu nerijos ardymui.Dar nera nei vienos vizualizacijos ar juolabiau projekto, pagal kuri tu ar kas nors kitas galetu spresti kenks ar nekenks sala kursiu nerijai.
Lietuvoje yra ir protingu aplinkosaugininku kuriems netik pinigai rupi ir kurie ,as tikiu, padarys toki projekta, kuris idealiai atitiks tos vietos poreikius.Jei ne, tai dar yra unesco, kuri saugo kursiu nerija ir reiketu tiketis, kad giliavandeniam uostui skirs pakankamai demesio, kad apsaugotu kursiu nerija tokia kokia yra dabar.
P.S.As esu 9tokas.Nors ir jaunesnis as remiuosi faktais ir argumentuoju savo nuomone, ne taip kaip tu.

Memelenderis
2008.02.08, 18:46
Tu neturi kompetencijos kalbeti nei apie tarsa, nei apie sroviu pasikeitima, nei kokia pajurio zona itakos ar neitakos giliavandenis uostas, nes tu nesi to reikalo specialistas+ nezinoma kokios apsaugos priemones bus pasitelktos siekiant uzkirsti kelia kursiu nerijos ardymui.Dar nera nei vienos vizualizacijos ar juolabiau projekto, pagal kuri tu ar kas nors kitas galetu spresti kenks ar nekenks sala kursiu nerijai.
Lietuvoje yra ir protingu aplinkosaugininku kuriems netik pinigai rupi ir kurie ,as tikiu, padarys toki projekta, kuris idealiai atitiks tos vietos poreikius.Jei ne, tai dar yra unesco, kuri saugo kursiu nerija ir reiketu tiketis, kad giliavandeniam uostui skirs pakankamai demesio, kad apsaugotu kursiu nerija tokia kokia yra dabar.P.S.As esu 9tokas.Nors ir jaunesnis as remiuosi faktais ir argumentuoju savo nuomone, ne taip kaip tu.
Nu, gerbiamasis, jau kas kalbėtų.Tu esi devintokas ir ''remiesi faktais''.Tu sakai, kad nekenks, kuo tu remiesi ?Jeigu faktų neturi, tai kitų bent nekaltink.O vizualizacija yra, ketvirtame puslapyje.O tavo minėti protingi aplinkosaugininkai (tikiu, tokių yra) yra prieš giliavandenį uostą.Ir nieko jie nedarys.Nes, kaip ir aš, akip ir visi saveiko proto klipėdiečiai, jie yra prieš.Jie tikstengsis šį suknistą projektą sustabdyti.Tikiuosi,kad sėkmingai.

Reptilias
2008.02.08, 18:58
As nesakau kad nekenks.Skaityt ismok.Jei valdininkai prispaus aplinkosaugininkus,aplinkosaugininkai stengsis padaryti taip kad dirbtine sala nekenktu arba kenktu kuo maziau.Vizualizacija ir as galiu papaisyt, bet dar nereiskia kad taip ir statys.Giliavandenis uostas nera tas statinys, uz kuri aplinkosaugininkai butu uz, nes jis gali tureti itakos kursiu nerijai priklausomai nuo to, kokia ta sala bus, kur konkreciai ja statys, is kokiu medziagu ja statys, kokio ilgio ji bus ir t.t..

Memelenderis
2008.02.08, 19:03
As nesakau kad nekenks.Skaityt ismok.Jei valdininkai prispaus aplinkosaugininkus,aplinkosaugininkai stengsis padaryti taip kad dirbtine sala nekenktu arba kenktu kuo maziau.Vizualizacija ir as galiu papaisyt, bet dar nereiskia kad taip ir statys.Giliavandenis uostas nera tas statinys, uz kuri aplinkosaugininkai butu uz, nes jis gali tureti itakos kursiu nerijai priklausomai nuo to, kokia ta sala bus, kur konkreciai ja statys, is kokiu medziagu ja statys, kokio ilgio ji bus ir t.t..
Tad aš manau, kad jokio giliavandenio uosto nereikia visai, nors dar svarstyčiau galimybes jį statyti už Šventosios, bet tai tik prielaidos.Bet Melnragėje- NE.

Mantas
2008.02.08, 20:00
Tad aš manau, kad jokio giliavandenio uosto nereikia visai, nors dar svarstyčiau galimybes jį statyti už Šventosios, bet tai tik prielaidos.Bet Melnragėje- NE.

Ir, kaži, kodėl būtent Melnragėje? Tik dėl to, kad tai yra miestas, kuriame gyveni ir "neturėsi" kur pasimaudyt? Jei jau savo nuomonę argumentuoji tuo, kad Lietuva neturi daug pajūrio, tai uosto nustūmimams į miestų plėtros dar nepaliestų kampelių atrodo mažų mažiausiai nelogiškas, tuo labiau, kad neabejoju, kad ten irgi netrūksta memelenderių, kurie uostą norėtų matyt kuo toliau nuo vietos, kurioje gyvena.

Memelenderis
2008.02.08, 20:04
Ir, kaži, kodėl būtent Melnragėje? Tik dėl to, kad tai yra miestas, kuriame gyveni ir "neturėsi" kur pasimaudyt? Jei jau savo nuomonę argumentuoji tuo, kad Lietuva neturi daug pajūrio, tai uosto nustūmimams į miestų plėtros dar nepaliestų kampelių atrodo mažų mažiausiai nelogiškas, tuo labiau, kad neabejoju, kad ten irgi netrūksta memelenderių, kurie uostą norėtų matyt kuo toliau nuo vietos, kurioje gyvena.
Kartoju nesupratingiems:

nors dar svarstyčiau galimybes jį statyti už Šventosios, bet tai tik prielaidos.

Aš niekada niekur nerašiau ir neketinu rašyti, kad palaikau giliavandenio uosto statybas už Šventosios.To nebuvo ir nebus.Tad nereikia kaltinti manęs nebūtais dalykais.

Mantas
2008.02.08, 20:09
Kartoju nesupratingiems:



Aš niekada niekur nerašiau ir neketinu rašyti, kad palaikau giliavandenio uosto statybas už Šventosios.To nebuvo ir nebus.Tad nereikia kaltinti manęs nebūtais dalykais.

Man keistai atrodo kad ir tavo prielaidos, jog tokį uostą logiškiau astatyti už Šventosios, o Melnragėje - kategoriškai ne. Klausimas būtų: kodėl? Dar turint omenyje, kad Klaipėdoje jau yra visa reikiama infrastuktūra ir personalas.

Memelenderis
2008.02.08, 20:11
Man keistai atrodo kad ir tavo prielaidos, jog tokį uostą logiškiau astatyti už Šventosios, o Melnragėje - kategoriškai ne. Klausimas būtų: kodėl? Dar turint omenyje, kad Klaipėdoje jau yra visa reikiama infrastuktūra ir personalas.
Šią idėją čia pristatė triky kid.Tad prie manęs nesikabinėkite.Aš esu PRIEŠ.

sleader
2008.02.08, 20:30
Kažkaip visoj diskusijoj trūksta konkretumo. Memenlenderis vistiem tik perša savo nuomone, pagrįsta savo įsivaizdavimais ir abejotinais faktais.
Kažkaip nesimato prasmės taip šnekėt. Jei jis įsivaizduoja, kad pastačius uostą vyks ten avarijos, liesis teršalai. O aš gal įsivaizduoju giliavandenį uostą kaip modernų statinį, gražų architektūriškai, atsirasiančioje įlankoje stovinčias prabangias jachtas ir papludimį pilna laimingų žmonių dėl gerėjančios ekonomikos, su besišypsančiais vaikais. Tai kiekvienas gal turim lakią vaizduote, tačiau tai tikrai nėra argumentas. :)

Memelenderis
2008.02.09, 15:33
Kažkaip visoj diskusijoj trūksta konkretumo. Memenlenderis vistiem tik perša savo nuomone, pagrįsta savo įsivaizdavimais ir abejotinais faktais.
Kažkaip nesimato prasmės taip šnekėt. Jei jis įsivaizduoja, kad pastačius uostą vyks ten avarijos, liesis teršalai. O aš gal įsivaizduoju giliavandenį uostą kaip modernų statinį, gražų architektūriškai, atsirasiančioje įlankoje stovinčias prabangias jachtas ir papludimį pilna laimingų žmonių dėl gerėjančios ekonomikos, su besišypsančiais vaikais. Tai kiekvienas gal turim lakią vaizduote, tačiau tai tikrai nėra argumentas. :)
Vilnietį, giliavandenį uostą statykite ant Neries.O tai vilniečiai geriau žino, ko mumus reikia ir ko- ne.

vap
2008.02.09, 18:12
O vilniečiai negali žinoti, ko reikia Lietuvai? Ar kauniečiai negali? Pritariu sleader, kad kol kas daug nekonkretumo ir faktų/argumentų trūkumas tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos.

Aš manau, kad Lietuvai gilavandenio uosto reikia. Jo reikia Melnragėje, Šventojoje ar ant Neries turi parodyti išsamosio studijos tiek ekonominio poveikio, tiek aplinkai. (tiriant galimybes ant Nerį daryti turbūt finansuos Memelenderis).

Memelenderis
2008.02.09, 18:23
O vilniečiai negali žinoti, ko reikia Lietuvai? Ar kauniečiai negali? Pritariu sleader, kad kol kas daug nekonkretumo ir faktų/argumentų trūkumas tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos.

Aš manau, kad Lietuvai gilavandenio uosto reikia. Jo reikia Melnragėje, Šventojoje ar ant Neries turi parodyti išsamosio studijos tiek ekonominio poveikio, tiek aplinkai. (tiriant galimybes ant Nerį daryti turbūt finansuos Memelenderis).
Ar Klaipėda- ne Lietuva ?Jeigu MES, klaipėdiečiai, nenorime jokio gilivandenio uosto (apklausa parodė- 51% prieš), tai kodėl vilniečiams nutarus, jis turi atsirasti.Juk jūs čia negyvenate, jūs nežinote, kaip yra iš tikrųjų.Kas ta Melnragė, kas tas uostas.Ne jums teks kentėti nuo to giliavandenio uosto, o mums (jeigu jį pastatys).Tad nespręskite, kas geriau Klaipėdai, o spręskite, kas geriau Vilniaus miestui.O mes patys žinome, kas MUMS geriau.Vilniuje to niekas nežino.

sleader
2008.02.09, 18:38
Vilnietį, giliavandenį uostą statykite ant Neries.O tai vilniečiai geriau žino, ko mumus reikia ir ko- ne.

Jei tai būtų įmanoma, tikrai nesidraskyčiau, kad jo nestatytu.

Ar Klaipėda- ne Lietuva ?Jeigu MES, klaipėdiečiai, nenorime jokio gilivandenio uosto (apklausa parodė- 51% prieš), tai kodėl vilniečiams nutarus, jis turi atsirasti.Juk jūs čia negyvenate, jūs nežinote, kaip yra iš tikrųjų.Kas ta Melnragė, kas tas uostas.Ne jums teks kentėti nuo to giliavandenio uosto, o mums (jeigu jį pastatys).Tad nespręskite, kas geriau Klaipėdai, o spręskite, kas geriau Vilniaus miestui.O mes patys žinome, kas MUMS geriau.Vilniuje to niekas nežino.

Aš kaip vilnietis, turbūt negaliu turėt teisės naudotis pajūriu, norėt, kad Lietuva jį išnaudotu tinkamai, nes tik Jūs viska žinot geriausiai, tik jums jis priklauso (nors taip nėra), juk tik Jūs ten gyvenat. Ir neskaičiuokim atskirų miestų, jei visos Lietuvos gyventojų dauguma bus už, vistiek tik Jūs gerbiamas Klaipėdos gyventojau ir gyventojai, visada viska žinosite geriau nei kvalifikuoti, kompetetingi specialistai, todėl mes ir neturime teisės sakyti, ką jum daryti su Lietuvos pajūriu. Tad tamsta ne Jums spresti kiek prekybos centrų Vilniui reikia, nes ne jūs šalia jų gyvensite, nespreskite kas MUMS geriau.

LuDux
2008.02.09, 19:18
Giliavandenis uostas is filmo „Klaipėda šiandien ir rytoj“
http://img150.exs.cx/img150/8143/klaipedalietuv00208mp.jpg

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=811

Eimantas
2008.02.09, 20:49
Giliavandenis uostas is filmo „Klaipėda šiandien ir rytoj“
http://img150.exs.cx/img150/8143/klaipedalietuv00208mp.jpg

http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=811

Atsitiktinis pakeverzojimas, toks atviras tikrai ngalėtų būti.

vap
2008.02.10, 12:46
Ar Klaipėda- ne Lietuva ?Jeigu MES, klaipėdiečiai, nenorime jokio gilivandenio uosto (apklausa parodė- 51% prieš), tai kodėl vilniečiams nutarus, jis turi atsirasti.Juk jūs čia negyvenate, jūs nežinote, kaip yra iš tikrųjų.Kas ta Melnragė, kas tas uostas.Ne jums teks kentėti nuo to giliavandenio uosto, o mums (jeigu jį pastatys).Tad nespręskite, kas geriau Klaipėdai, o spręskite, kas geriau Vilniaus miestui.O mes patys žinome, kas MUMS geriau.Vilniuje to niekas nežino.

1. Visur matau tik MUMS Klaipėdai, MUMS kaipėdiečiams. O kas geriau MUMS Lietuvai? Taip Klaipėda Lietuva, bet NE VISA LIETUVA, o tik dalis. Ir kodėl sakai, kad vilniečiams nutarus, o jei nutars 50% Lietuvos.

2. Nei tu žinai, ką aš žinau apie Melnrage, nei tu žinai kiek aš ten laiko praleidžiu. Jei šiuo metu esu Vilniuje nereikia teigti, kad nežinau situacijos ir pan.

Memelenderis
2008.02.10, 13:42
1. Visur matau tik MUMS Klaipėdai, MUMS kaipėdiečiams. O kas geriau MUMS Lietuvai? Taip Klaipėda Lietuva, bet NE VISA LIETUVA, o tik dalis. Ir kodėl sakai, kad vilniečiams nutarus, o jei nutars 50% Lietuvos.
2. Nei tu žinai, ką aš žinau apie Melnrage, nei tu žinai kiek aš ten laiko praleidžiu. Jei šiuo metu esu Vilniuje nereikia teigti, kad nežinau situacijos ir pan.
Siūlai referendumą ?Nes kitaip tikrai nesužinosi Lietuvos nuomonės.Be to į referendumą ateitų apie 30% (optimistiškai) ir gautusi 10% Lietuvos nuomonė.Visur turi būti atsižvelgiama į vietos gyventojų nuomonę, kitaip tai okupacija.O referendumas nepadės, nes Panevėžio gyventojai nei ten buvę, nei žino kas tas uostas ir kas naudinga Lietuvai, nei šiauliečiai, nei mariampoliečiai to nežino.Tam reikalingi ekspertai, kurie turi derinti su gyventojais viską.O apie Vilniaus prekybos centrus rašiau, kad jūs paerzinčiau (ir dėl VP Market, aišku), vilniečiai, žinantys ''ko reikia Lietuvai''.

Analitikas PlėtRa
2008.02.10, 15:00
Visur turi būti atsižvelgiama į vietos gyventojų nuomonę, kitaip tai okupacija.

:bang:

I call on you to fight for your city. Fight with everything you have got, for the sake of your wives and your children, your mothers and your parents. Your arms are defending everything we have ever held dear, and all the generations that will come after us. Be proud and courageous! Be inventive and cunning! Your Gauleiter is amongst you. He and his colleagues will remain in your midst. His wife and children are here as well. He, who once captured the city with 200 men, will now use every means to galvanize the defense of the capital. The battle for Berlin must become the signal for the whole nation to rise up in battle . . . Joseph Goebbels.

Memelenderis
2008.02.10, 15:07
:bang:

I call on you to fight for your city. Fight with everything you have got, for the sake of your wives and your children, your mothers and your parents. Your arms are defending everything we have ever held dear, and all the generations that will come after us. Be proud and courageous! Be inventive and cunning! Your Gauleiter is amongst you. He and his colleagues will remain in your midst. His wife and children are here as well. He, who once captured the city with 200 men, will now use every means to galvanize the defense of the capital. The battle for Berlin must become the signal for the whole nation to rise up in battle . . . Joseph Goebbels.
Ar, anlitike plėtra, kartais neperlenki lazdos ?Ar nemanai, kad įžeidi manę, lygindamas su Gebelsu ir naciais ?

Analitikas PlėtRa
2008.02.10, 15:23
Ar, anlitike plėtra, kartais neperlenki lazdos ?Ar nemanai, kad įžeidi manę, lygindamas su Gebelsu ir naciais ?

Nemanau. Tai kad pats susilyginai. :hihihi: Aš tik sugretinau kalbą, mintį ir situaciją. Gebelso aklas tikėjimas nacizmu vieną dieną žlugo, štai ką aš norėjau pasakyti. O nemažai tavo idėjų iš tiesų dvelkia nacionalizmu.

O šiaip tai noriu iš tavęs gauti milijoną neigiamų įverčių, pagavo azartas po pirmųjų. :bang:

Memelenderis
2008.02.10, 15:23
/\

Siūlau paduoti į teismą už garbės ir orumo įžeidimą. Gal tada bus kur nukreipti savo gaivališką paauglio energiją. :hihihi:
Aš ne koks A.Zuokas, kad kiekvieną į teismą paduočiau.O tas ''analitikas plėtra'' už tai dar turės atsakyti prieš forumo valdybą.

vap
2008.02.10, 23:05
Memelandari: kodėl taip aklai teigi apie ten buvusius Panevėžio ar Šiaulių gyventojus.

p.s. siūlau nedaryt seimo rinkimų. Va Memelenderis puikiai žino kiek ateis į referendumą, dar pasitobulins ir žinos laimėtojus dar prieš rinkimus :)

p.p.s yra dvi nuomonės Memelenderio ir neteisinga.

Memelenderis
2008.02.12, 15:37
Specialiai sleader'iui ie visiems ''Lietuvos valstybės intereso gynėjams'': noriu jums paaiškinti, ką turiu omenyje, ragindamas nesikišti vilniečiams į klaipėdiečių reikalus.Įsivaizduokite: jūs gyvenate savo nuosavame name, vienkiemyje, šalia ežeras, upė, gražu.O štai pas jus ateina garbūs ponai iš Vilniaus ir sako: šalia esantis sklypas pereina valstybei, ten bus statoma valstybei priklausanti chemijos gamykla (pvz.).To Lietuvai labai reikia, tad jūsų nieks neatsiklaus.''Ar sutiktumete, ar priešintumetes, gal į teismą paduotumete ?Štai ir supraskite, ką jaučiame mes, klaipediečiai, šalia turintys valstybinės reikšmės uostą.

vap
2008.02.12, 15:55
@Memelanderi: Aš paprasčiausiai paklausiu ar nėra alternatyvos. Ar negalima statyti ten, kur nėra ežero (juk jis chemijos gamyklai nereikalingas)? Jei tai vienintelė vieta Lietuvoje, tai tada galima prašyti kažkokios kompensacijos, nes man naudos iš to gali nebūti (jei man paskirs ten darbo vietą atitinkamą, tai kaip ir kompensacija).

Labai daug galimybių Lietuvoje yra statyti gilavandenį uostą yra? Nerį? Nemune? Aš ankstesniame komentare rašiau, kad reikia tyrimo/studijų ir ne vien Melnragėje, kad būtų rastas geriausias sprendimas. O kaip kompensacija Klaipėdai bus darbo vietos, įplaukos į biudžetą ir pan.

sleader
2008.02.12, 16:13
Memelenderi, bet tavo palyginimai .... Kažkaip man vienkiemis miško, ežero, upės apsuptyje niekaip nesiderina su Klaipėdos atveju. Toks variantas labiau tiktu Šventajai, kuri dabar neturi jokio uosto ir yra kurortas. Tačiau Klaipėdoje ir dabar yra uostas, kuris būtų ganėtinai arti naujojo uosto.
Tavo palyginimą perrašyčiau : Įsivaizduokite gyvenate vienkiemyje, šalia kurio esančiame sklype stovi gamykla. Gamyklą reikia plėsti, todėl nusprendžiama dar viename sklype, šalia tamstos sklypo ir šalia gamyklos, statyti naują gamyklą, tokio pačio pobudžio kaip jau esanti. Ai beje prie ko ta chemijos gamykla ? Negirdėjau, kad uoste nori gamint chemijos produktus. :)

Memelenderis
2008.02.12, 16:36
Memelenderi, bet tavo palyginimai .... Kažkaip man vienkiemis miško, ežero, upės apsuptyje niekaip nesiderina su Klaipėdos atveju. Toks variantas labiau tiktu Šventajai, kuri dabar neturi jokio uosto ir yra kurortas. Tačiau Klaipėdoje ir dabar yra uostas, kuris būtų ganėtinai arti naujojo uosto.
Tavo palyginimą perrašyčiau : Įsivaizduokite gyvenate vienkiemyje, šalia kurio esančiame sklype stovi gamykla. Gamyklą reikia plėsti, todėl nusprendžiama dar viename sklype, šalia tamstos sklypo ir šalia gamyklos, statyti naują gamyklą, tokio pačio pobudžio kaip jau esanti. Ai beje prie ko ta chemijos gamykla ? Negirdėjau, kad uoste nori gamint chemijos produktus. :)
Bet krauti nori.O įplaukose į biudžetą neišsimaudysi ir paukščiai ir ruoniai ten negyvens ir neperės.Jomis net kvėpuoti neišeis.

vap
2008.02.12, 17:10
Pasirodo Memelanderis spėjo ir studiją atlikti apie poveikį gamtai. Šaunuolis.

Rokas
2008.02.13, 01:04
Aš ne koks A.Zuokas, kad kiekvieną į teismą paduočiau.O tas ''analitikas plėtra'' už tai dar turės atsakyti prieš forumo valdybą.

Ne namie esi, kad tvarką "darytum", aišku?

Memelenderis
2008.02.13, 17:25
Siūlau čia daugiau neberašyti, kol atsiras naujesnių duomenų.Nes čia šiuo metu rašoma ''ne į temą'', apsikeičiama ''komplimentais'' asmeniniais.

Eimantas
2008.02.17, 22:40
Atkelti susiję pranešimai iš temos Uostas (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1107).

URBANISTAS
2008.02.17, 22:57
Studiją savo lėšomis ir specialistais parengė, vyriausybinė pagalba.

nesupratau kieno lėsomis atlikta studija norėjai pasakyt?

Eimantas
2008.02.17, 23:01
Japonijos.

URBANISTAS
2008.02.19, 08:43
Japonijos.

Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

Eimantas
2008.02.19, 11:19
Gal juokauji? Aišku kad Lietuvos....

Ar ne Japonijos ekonominės pagalbos kitoms šalims kažkokios institucijos lėšomis?

URBANISTAS
2008.06.02, 09:23
Ieškos pinigų naujam uostui

Iki šių metų rudens šalies valdžia turi apsispręsti, iš kur gauti lėšų 2011–2012 m. numatomo Klaipėdos giliavandenio uosto statybai.

Vyriausybė ketina pavesti Susisiekimo ir Finansų ministerijoms iki rugsėjo pabaigos išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti konkrečius finansavimo šaltinius, tarp kurių gali būti valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų, privačios ir skolintos lėšos.

Jei Vyriausybė kitą savaitę pritars, Finansų ministerija per mėnesį privalės pateikti pasiūlymus dėl biudžeto lėšų skyrimo – numatoma iki šių metų pabaigos baigti Klaipėdos apskrities bendrąjį planą bei jo pasekmių aplinkai vertinimą.

Giliavandenio uosto parengiamųjų darbų plane, kuriam šį trečiadienį ketina pritarti Vyriausybė, numatoma, kad 2009 m. giliavandenis uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, o 2010 m. – būtų atliktas uosto poveikio aplinkai vertinimas, parengtas jo detalusis planas, statybos techninis projektas.

Preliminariais skaičiavimais, giliavandenis uostas, kuris būtų statomas jūroje, galėtų kainuoti apie 2,3 mlrd. litų.

Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros 2004 metais baigtoje studijoje siūloma naują uostą statyti ties Melnrage.

“Klaipėdos”, BNS inf.

URBANISTAS
2008.06.06, 09:40
Savivaldybė kiša pagalius giliavandeniam uostui


Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.

Plano projekte rašoma, kad iki šių metų pabaigos Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) ir uostamiesčio Savivaldybė turi padaryti bendrojo miesto plano korektūrą, numatančią giliavandenio uosto statybos galimybę.

Klaipėdos uosto direkcija būtų įpareigota iki 2010 metų pirmo ketvirčio parengti tokio uosto poveikio aplinkai vertinimą, iki antro tų metų ketvirčio parengti giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Jei poveikio aplinkai vertinimo metu būtų nustatyta, jog tokį uostą Klaipėdoje statyti galima, Uosto direkcija iki 2010 metų pabaigos turėtų parengti ir detalųjį planą bei techninį statybos projektą.

Plano projekte taip pat numatoma įpareigoti KAVA, Uosto direkciją ir Susisiekimo ministeriją nuolat organizuoti viešąsias akcijas siekiant supažindinti Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojus "su giliavandenio uosto paskirtimi, jo statybos būtinumu ir veiklos perspektyva, jo reikšme miestui ir valstybei bei jo galimu poveikiu aplinkai ir gyventojams".

Ministrų kabinetas vakar nusprendė šio plano tvirtinimą atidėti savaitei, nes buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą numatyti kitą terminą bendrojo plano korekcijoms rengti, nes per pusę metų to esą neįmanoma padaryti. Dėl konkrečių terminų turi susitarti uostamiesčio ir Susisiekimo ministerijos vadovai.

"Terminai nerealūs"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras

Plano rengėjams turėjome nemažai pastabų, tačiau esminės buvo susijusios su bendrojo miesto plano keitimu. Teritorijų planavimo įstatymas net nenumato tokios sąvokos kaip bendrojo plano korektūra. Iš esmės reikėtų rengti naują planą. Šios procedūros užtruktų mažiausiai 16-18 mėnesių. Taip pat manome, kad turi būti padaryti priešprojektiniai darbai, kad būtų aišku, ką reikia numatyti bendrajame miesto plane.

Ir pati Vyriausybė yra suinteresuota, kad nebūtų suformuoti neįgyvendinami uždaviniai, todėl planas nebuvo patvirtintas. Kitą savaitę vyksiu į Susisiekimo ministeriją, tarsimės dėl konkrečių pakeitimų, kurie tenkintų ir miestą, ir uostininkus.


"Norint viskas įmanoma"

Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Šis planas atsižvelgiant į įvairių institucijų pastabas buvo koreguojamas jau tris kartus. Manau, kad svarbiausia turėti noro - tada visus darbus būtų galima atlikti nustatytais terminais. Tačiau ministerija yra suinteresuota, kad plane numatomos užduotys būtų realiai įvykdomos, tad ieškosime kompromiso su miestu.

Dar kartą norisi akcentuoti, kad jei kas mano, jog reikia apsistoti ties tuo, ką Klaipėdos uostas yra pasiekęs dabar - šiemet aplenkė savo konkurentus Taliną bei Ventspilį, - tai yra siaubinga. Neseniai su ministru grįžome iš Vokietijos, kur pamatėme, kokius grandiozinius plėtros projektus yra numatę ne tik didieji, bet ir mažieji šios šalies uostai. Todėl reikia, kad kiekviena institucija Vyriausybei būtų atsakinga, ką ir kada turi padaryti, jog būtų įgyvendintas šis Lietuvai itin svarbus projektas. Kol to nėra, Uosto plėtros taryboje tik diskutuojama.

ve.lt

Fanas
2008.06.19, 11:57
Mūšyje dėl giliavandenio uosto - Savivaldybės pergalė

Vyriausybė vakar pagaliau patvirtino Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Ministrų kabinetas, tvirtindamas darbų terminus, atsižvelgė į uostamiesčio valdžios pageidavimus.

Minėtąjį planą buvo bandoma patvirtinti dar birželio pradžioje, tačiau Klaipėdos valdžia nesutiko su reikalavimu iki ketvirto šių metų ketvirčio pakeisti bendrąjį miesto planą numatant jame giliavandenio uosto statybos galimybę.

Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, praėjusią savaitę po apsilankymo Susisiekimo ministerijoje buvo rastas kompromisinis sprendimas. Bendrojo plano keitimo procedūras numatyta baigti iki 2010 metų pirmo ketvirčio.

"Kadangi reikia iš naujo rengti visą bendrąjį miesto planą, tai jau yra protingas terminas, nors ir per šį laikotarpį teks dirbti labai intensyviai", - sakė meras.

Anot jo, šio Vyriausybės sprendimo nereikėtų vertinti kaip miesto valdžios, kuri iki šiol nesutiko bendrajame plane Melnragėje numatyti vietos giliavandeniam uostui, pralaimėjimo.

"Pasiekėme ir to, kad Uosto direkcija iki 2009-ųjų antro ketvirčio parengtų giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Tada bus aišku, ką ir kur reikia parodyti. Be to, ruošiant naująjį bendrąjį miesto planą bus atliekamos ir poveikio aplinkai procedūros, bus svarstymai su visuomene. Po visų šių procedūrų taps aišku, ar iš viso Melnragėje gali atsirasti toks objektas", - sakė R. Taraškevičius.

Vyriausybė sutiko ir su Klaipėdos valdžios reikalavimu padengti naujojo bendrojo plano rengimo išlaidas iš valstybės biudžeto.

Visus parengiamuosius giliavandenio uosto statybos darbus institucijos yra įpareigotos atlikti iki 2011 metų vidurio.

Susisiekimo ministerijai kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis pavesta išnagrinėti uosto statybos finansavimo galimybes ir nustatyti finansavimo šaltinius - valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų paramą ir kitas lėšas. Iki šių metų rugsėjo 30 d. Vyriausybei šiuo klausimu numatoma pateikti atitinkamus pasiūlymus.

Statant giliavandenį uostą numatoma už 350 m nuo kranto suformuoti dirbtinę 1 500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais bus sujungta su dabar veikiančiu uostu. Giliavandenį uostą siūloma statyti 2 etapais. Pirmajame etape, iki 2015 metų, numatoma statyti bangolaužius, formuoti teritoriją ir statyti krantines. Baigus šį etapą, giliavandenis uostas galės pradėti veikti. Toliau minėti statybos darbai būtų tęsiami iki 2025 metų.

Teigiama, kad toks uostas reikalingas Lietuvai siekiant tarptautinio konkurencingumo ir didesnių krovinių srautų. Giliavandeniame uoste bus galima priimti žymiai didesnius nei iki šiol - "Baltmax" tipo laivus, kuriems reikalingas 17 metrų gylis.

"Svarbu, kad netrukdytų ateityje"


Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius

Tai, kad atidėtas Klaipėdos miesto bendrojo plano parengimo terminas, nėra didelė bėda. Svarbiausia, kad jau vykdant darbus nebūtų jokio dirbtinio pasipriešinimo ir dirbtinių kliūčių.

Nemanau, kad reikės ypatingos kontrolės Uosto direkcijai, kuriai teks atlikti daug užduočių. Šioje vietoje yra natūralus suinteresuotumas plėsti uostą, nes nieko nedarant galime labai greitai patirti pralaimėjimą konkurencinėje kovoje. Visose aplinkinėse šalyse vyksta milžiniška uostų plėtra. Pavyzdžiui, į Brėmenhafeno uostą kasmet investuojama po milijardą eurų.

Visoje Europoje didžiulis dėmesys yra skiriamas krovinių gabenimui laivais bei geležinkeliais - ir dėl ekonominių, ir dėl ekologinių paskatų. Nuo 2000-ųjų iki šiandien laivais gabenamų krovinių kiekiai išaugo 50 procentų. Įsivaizduokite, kad nutiktų, jei tiek išaugtų transporto srautai keliuose.

www.ve.lt Martynas VAINORIUS

URBANISTAS
2008.06.26, 08:51
Sulco pasnekesiai:

Lietuvos pajūrio paplūdimiams - amen!


Būtent taip galima įvertinti praėjusios savaitės Vyriausybės sprendimą, kuriam nuolankiai pritarė Klaipėdos vadovai, - patvirtinti giliavandenio uosto jūroje, ties Melnrage, programą.

Vyriausybė patvirtino giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Jame numatyta per pustrečių metų pakeisti Klaipėdos apskrities ir miesto bendruosius planus, rezervuoti teritorijas, reikalingas privažiuojamiesiems keliams, inžineriniams tinklams tiesti, patvirtinti detalųjį ir techninį naujojo uosto planus.

Rezultatas: dirbtinė sala jūroje, besidriekianti keletą kilometrų nuo šiaurinio molo į šiaurę, sunaikinti populiariausi Melnragės, o galbūt ir Girulių paplūdimiai, kuriuose šiuo metu pramogauja dešimtys tūkstančių žmonių.

Niekas šiandien negali atsakyti, kas nutiks Palangos ir Kuršių nerijos pajūrio paplūdimiams. Kiek bus iškirsta Melnragės ir Girulių girių, idant milijardus kainuosiantis monstras būtų pastatytas, - irgi nežinia. Aišku, kad nemažai.

Piešiu apokalipsinį vaizdelį ir stinga vaizduotės papasakoti, kaip pasikeis Klaipėda, kas beliks iš Lietuvos pajūrio. Vietoje nuostabių vaizdų ir palyginti švaraus vandens - blizgančios cisternos, milžiniški sandėliai, geležinkelio tinklas ir daug betono bei naftos dėmių.

Gamtos sąskaita darant biznį, žmonėms norisi žinoti, kas ir kokią naudą iš to pagaus. Vyriausybės dokumentuose apie tai - nė žodžio. Išskyrus aptakias frazes iš sumanymo apologetų lūpų apie būtinybę išlaikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą konkurencingą.

Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į esminį klausimą - kam tas giliavandenis uostas jūroje, ties Melnrage, reikalingas?

Kam reikalingas tas naujasis uostas, jeigu dabartinio uosto krantinės yra pustuštės, - stebisi tūlas lietuvis iš Smiltynės žvalgydamasis į krantines, prie kurių matyti vienas kitas krovininis laivas.

Žinia, mūsų uoste kasmet perkraunama vis daugiau krovinių, nors kažin ar šiandien panaudojama bent 50 procentų jo galimybių. Uostas nuolat gilinamas, į krantines, technologijas kiekvienais metais investuojami šimtai milijonų litų.

Atnaujinami seni bei statomi nauji terminalai. Miesto centre uždegta žalia šviesa itin pavojingų cheminių medžiagų krovai. Regis, tik krauk krovinius ir turtėk, verslininke, turtėk, Lietuva!

Tai koks velnias masina tą monstrą jūroje statyti? Atsakymo nėra. Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus. O juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Gal žinai atsakymą?..

Vienintelis galimas nesumeluotas atsakymas - Lietuvai reikia terminalo, per kurį galima būtų importuoti dujas. Tuo atveju, jei "dėl techninių kliūčių" Rusija nutrauktų dujų tiekimą dujotiekiu. Taip, kaip ji pasielgė su naftotiekiu.

Tačiau dėl to tikrai nėra būtinybės taip žiauriai niokoti Lietuvos pajūrį, kurio paplūdimyje Tu galbūt šiuo metu skaitai šį straipsnį, o Tavo vaikai žaidžia smėlyje ar turškiasi bangose.

Anksčiau užsiminiau, kad Klaipėdos vadovai kapituliavo prieš Vyriausybės planus ir sutiko dėl pajūrio sunaikinimo keisti tik prieš metus patvirtintą Bendrąjį planą. Nors tokių įgaliojimų iš miesto Tarybos nėra gavę. Atvirkščiai - miesto Taryba praėjusių metų rudenį balsų dauguma pasakė "Ne" giliavandeniam uostui jūroje ties Melnrage.

Miesto Taryba nėra iš principo prieš giliavandenį uostą, tačiau ne šioje vietoje. Kaip, ko gero, ir dauguma klaipėdiečių.

Skaitant papildomą minėto Vyriausybės nutarimo medžiagą, stebina įrašai: įvertintos Klaipėdos miesto savivaldybės pastabos, nutarimo projektas be pastabų suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybe.

Gal su kokiu klerku kas nors ir suderinta, tačiau ne su Savivaldybe, ne su Klaipėdos žmonėmis.

Susidaro įspūdis, kad mus pardavė. Už trisdešimt tris skatikus.

Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus, o juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?

Artūras ŠULCAS

http://www.ve.lt/?data=2008-06-26&rub=1065924816&id=1214415572

Eimantas
2008.06.30, 23:21
Krizė spartins giliavandenio statybą

Vidmantas Matutis

Giliavandenio uosto statybą forsuojančios valdžios institucijos sulaukė rimtos pramonininkų paramos.

Pakeitė nuomonę

Šeštadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą pasisakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys.

Jo įtaka ir autoritetas yra didelis, nes „Achemos grupė“ uoste valdo tris krovos kompanijas, dar kelių yra dalininkė.

Iki šiol B.Lubys laikėsi pozicijos, kad pirmiau reikėtų sutvarkyti dabartinį uostą.

tačiau neseniai jis prabilo apie tai, kad giliavandenį uostą, kuriame būtų skystųjų dujų terminalas, reikia statyti kuo greičiau.

Reikia skystųjų dujų terminalo

„Dar vakar ar pernai buvo neteisingas supratimas. Ekonominė krizė, kurią sukėlė energetinių išteklių brangimas, verčia greičiau veikti. Per pusantrų metų benzino ir dyzelino kainos gali pakilti ir iki 10 litų. Valdžia ketina pasirengti nuo 2013 metų pradėti statyti giliavandenį uostą. Tai reikia padaryti greičiau, nes vokiečiai, lenkai, latviai ir estai jau mus aplenkė rengdamiesi statyti skystųjų dujų terminalą“, – dėstė B.Lubys.

Jis netgi pasiūlė artimiausių metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vystymo programoje numatyti 300 mln. litų giluminiam uostui vystyti.

Ieško bankų paramos

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius užtikrino, kad tai daryti nėra būtina.

Dėl naujo uosto statybos prie Melnragės jau kalbamasi su pasaulio bankais, rengiama paraiška ES paramai gauti. A.Butkevičius patikslino šiuo metu Lietuvoje nematantis kitų alternatyvų suskystintų dujų terminalui statyti, kaip tik giliavandeniame uoste.

Suskystintų dujų terminalas, anot jo, būtų tolimiausiame nuo kranto jūroje suformuotos salos taške ir nekenktų Melnragės gyventojams.

Netgi svarstoma, kad sala ties Melnrage būtų formuojama ne pagal krantą, kaip siūlė japonai, atlikę studiją, o tolyn į jūrą.

Spartinant giliavandenio uosto statybą, Uosto plėtojimo taryba įpareigojo Uosto direkciją, savivaldybę ir apskrities viršininko administraciją parengti detalų pasirengimo statyti giliavandenį uostą planą.

Jis sukonkretintų tai, ką prieš dvi savaites numatė Vyriausybė, priėmusi sprendimą iki 2011 metų parengti giliavandenio uosto statybos dokumentus.

www.kl.lt

08 06 30

URBANISTAS
2008.07.03, 08:47
Naujas giliavandenio uosto variklis - dujų terminalas


Kadangi suskystintų gamtinių dujų transportuoti per dabartinį Klaipėdos uostą nebus galimybių, būtina spartinti giliavandenio uosto ties Melnrage statybą.

Apie suskystintų gamtinių dujų transportavimą per giliavandenį uostą imta kalbėti todėl, kad jau baigiama rengti studija dėl tokio objekto statybos galimybės Klaipėdos uoste. Pasak susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus, dabartinėje uosto teritorijoje tokio objekto turėti nebus galima dėl gamtosauginių reikalavimų.

Paklaustas, kodėl prireikė taip skubėti dėl to dujų terminalo, ministras atsakė: "Matome, kokia yra susidariusi situacija energetikos sistemoje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad mes neturime jokios alternatyvinės galimybės transportuoti gamtines dujas iš kitų šalių ir kitais kanalais. Manau, kad šita galimybė sudarytų mums sąlygas įsivežti suskystintų gamtinių dujų mažesne kaina. Tai padarytų teigiamą poveikį ne tik mūsų verslui, bet ir gyventojams, vartojantiems šilumos energiją. Šilumos energijos kainos nepaprastai auga, o gamtinių dujų kainos, manau, ateityje tik didės. Todėl būtina skubėti ir ieškoti kokių nors alternatyvų. Giliavandenis uostas galėtų būti statomas etapais pradedant nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo, nes iš karto visas jis vis tiek nebus pastatytas."

Terminalas - ne baubas

Kyla abejonių, ar ketinimas statyti tokį objektą giliavandeniame uoste nesukels dar didesnio klaipėdiečių pasipriešinimo. "Dujų terminalas nėra baubas. Jo nukėlimas į tolimąją uosto dalį ir atitraukimas nuo krantinių - labai svarbus faktorius. Jis bus statomas ne dabartinio uosto teritorijoje, o už jo. Be to, giliavandenis uostas yra ne Klaipėdos miesto ar vienos gyvenvietės klausimas, tai visos valstybės ir jos energetinių resursų kaštų klausimas", - sako Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

"Vokietijoje į uostus skiriamos nepaprastai didelės investicijos. Pavyzdžiui, Bremerhaveno uoste - milijardas eurų per metus. Aišku, vokiečiams būtų geriau, jeigu Klaipėdoje nebūtų jūrų uosto. Konkurencija tarp uostų didžiulė. Bremerhavene žadama per dvejus metus konteinerių krovą nuo 4,9 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) padidinti iki 9 mln. Vokietijos visuomenė suinteresuota, kad uostai plėstųsi, nes nuo to priklauso žmogaus pragyvenimo kokybė", - tikina susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Siūloma drausminti žaidėjus

Dujų terminalo perspektyva iš dalies paaiškina ir kai kurių Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos narių pasisakymus šeštadienį vykusiame posėdyje ir netgi reikalavimą paspartinti pasiruošimo statyti giliavandenį uostą darbus ir jau dabar numatyti šiam uostui lėšų. Ankstesniuose Plėtojimo tarybos posėdžiuose labai aiškiai nuomonė dėl giliavandenio uosto nebuvo reiškiama.

Tarybos narys, koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys siūlė pareikalauti, kad Klaipėdos uosto krovos kompanijos, norinčios dalyvauti kuriant suskystintų dujų terminalo suprastruktūrą, pervestų į depozitinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos sąskaitą 5-10 mln. Lt. Pasak jo, tai reikėtų padaryti todėl, kad paaiškėtų, kas tik žaidžia, o kas iš tikrųjų nori dalyvauti. Jo manymu, 10 mln. Lt praradimas atbaidytų žaidėjus.

Beje, siūlyta netgi iš tų 99 milijonų, numatytų viešųjų logistikos centrų steigimui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, dalį "nuimti" giliavandeniam uostui. Beje, tie centrai bus statomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos pageidavimus. Ministro teigimu, giliavandeniam uostui pinigai nenumatyti todėl, kad kol kas bandoma subalansuoti finansinius srautus. Pasak jo, šis klausimas yra išskirtas ir jam pinigų tikrai bus.

Planų koregavimas

Iš Vyriausybės rezervinio fondo buvo skirti 350 tūkst. Lt Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad ji atliktų bendrojo plano numatant giliavandenį uostą korektūrą. Apskrities administracijos viršininkas Vytautas Rinkevičius Plėtojimo tarybos nariams pranešė, kad administracija šį darbą turėtų baigti šių metų ketvirtą ketvirtį.

Klaipėdos miesto savivaldybei pavesta jos darbus atlikti iki 2010 metų pirmo ketvirčio, t. y. pakoreguoti miesto bendrąjį planą numatant giliavandenį uostą. Kai kurie Tarybos nariai piktinosi tuo, kad dar reikės laukti 2010 metų, ir siūlė pasamdyti užsienio ekspertus, kurie tuos darbus padarytų kur kas greičiau.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį į tai, kad Savivaldybė turi laikytis galiojančių įstatymų. Pasak jo, iš esmės reikia rengti naują bendrąjį planą, o tam reikia 18 mėnesių. Pasak jo, jeigu įstatymai būtų pakeisti, jeigu Savivaldybei būtų skiriama tam lėšų, tada kitas klausimas.

Paklaustas, ar tam Klaipėdos savivaldybei bus skiriama pinigų, susisiekimo ministras atsakė, kad jai lėšos bus numatytos planuojant jos biudžetą, tai įrašyta tarybos posėdžio protokole.

Pagal Lietuvos Vyriausybės šiemet birželio 18 d. patvirtintą Klaipėdos giliavandenio uosto statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą, juos numatoma atlikti iki 2011 metų vidurio.

Uosto direkcija giliavandenio uosto detalųjį planą turi parengti iki 2010 metų ketvirto ketvirčio. Paklaustas, kodėl duotas dvejų su puse metų laikotarpis, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, jog todėl, kad be miesto bendrojo plano nebus galima gauti sąlygų detaliajam planui, nebent atsirastų koks nors specialus įstatymas.

Šeštadienį Uosto plėtojimo taryba nusprendė įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Klaipėdos savivaldybę remiantis Vyriausybės patvirtintu planu sudaryti smulkų savo veiksmų planą metams nurodant etapus ir atsakingus asmenis. Tikimasi, kad tie planai bus pateikti kitame Plėtojimo tarybos posėdyje, t. y. maždaug po pusmečio.

Giliavandenis uostas - inžineriniu požiūriu labai sudėtingas, didžiulių investicijų pareikalausiantis ir Lietuvai strateginę reikšmę turėsiantis objektas, todėl jo statybai organizuoti reikės daugelio institucijų suderintų veiksmų.

Bus inicijuojama giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kai jau bus parengti giliavandenio uosto statybos projektiniai pasiūlymai, tada bus paruoštas Vyriausybės nutarimo dėl teritorijos, reikalingos inžineriniams tinklams bei privažiuojamiesiems keliams į giliavandenį uostą statyti, rezervavimo projektas, bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir t. t. Taigi darbų dar laukia daugybė, o, pasak B. Lubio, mus jau aplenkė ir Vokietija, ir Lenkija, ir netgi Latvija.

Vidmantas MAŽIOKAS

http://www.ve.lt/?data=2008-07-03&rub=1065924818&id=1215028320

DeSadas
2008.07.04, 05:14
na ziuresim kaip sparciai reikalai judes kai dujos kainuos ne 350 (kiek mokame dabar) o 700-800 doleriu :)

GigaMan
2008.07.04, 12:35
na ziuresim kaip sparciai reikalai judes kai dujos kainuos ne 350 (kiek mokame dabar) o 700-800 doleriu :)

Šiaip jau dabar už dujas mokame 420 dolerių (ne 350) už 1000 kubinių metrų ;)

DeSadas
2008.07.04, 14:34
^^^ gali but as paminejau praeitu metu pabaigos kaina.

ValdasJ
2008.08.08, 22:18
Pagaliau pavyko gauti bent dalį originalios JICA atliktos studijos:

15 SKYRIUS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

15.1 Išvados
Remiantis JICA atlikta uosto plėtros Lietuvoje studija, padarytos šios išvados:

(1) Geografiškai Lietuva užima strateginę padėtį rytinėje Baltijos jūros pakrantėje į šiaurę nuo Lenkijos ir Kaliningrado (Rusija). Siekdamas plėtoti Rytų-Vakarų jūrinę prekybą ir išlaikyti augančią ekonomiką, Klaipėdos uostas – pagrindinis Lietuvos uostas - turėtų padidinti savo pajėgumus ir pagerinti aptarnavimo lygį. Priešingu atveju jis neišsilaikys konkurencinėje situacijoje tarp kitų Rytų Baltijos uostų.

(2) Metinis krovinių augimas Kiaipėdos uoste siekia 3,6 mln. tonų 1997-2000 m. laikotarpiu nepaisant to, kad uostas neteko 3,3 mln. tonų generalinių krovinių - daugiausia plieno - dėl Rusijos geležinkelių taikomos preferencinių tarifų politikos. 2003 m. Klaipėdos uostas aptarnavo 20 mln. tonų krovinių ir dirba 66% pajėgumu, šiuo metu dar nesukeldamas rimtų veiklos problemų. Tačiau akivaizdu, kad uostas nepajėgus patenkinti augančios krovimų apyvartos. Numatoma, kad ji sieks 37,9 mln. tonų 2015 m. ir 48,6 mln. tonų - 2025 m.

(3) Nustatyta, kad uosto plėtra dabartinio uosto teritorijoje aplinkosauginiu požiūriu būtų neigiama dėt poveikio gėlo vandens išsaugojimui ir dėl riboto uosto akvatorijos ploto. Taigi siūlomas išorinio uosto plėtros variantas į šiaurę nuo dabartinės uosto įplaukos. Naujojo išorinio uosto teritorija būtų suformuota, atlikus nusausinimo darbus jūroje į vakarus nuo Melnragės paplūdimio, ir Pagrindiniame plane joje numatoma pastatyti šešis uosto terminalus - 1 naftos, 1 grūdų, 2 trąšų, 1 generalinių krovinių ir 1 konteinerių - galinčius priimti Baltmax ir Panamax tipo iaivus. Pirmieji trys terminalai būtų pastatyti Trumpalaikės plėtros plano laikotarpiu.

(4) Trumpalaikės plėtros plane numatyta įgyvendinti du projektus, kurie vadinami Pagrindiniais - išorinio uosto plėtros 1-ąjį etapą ir geležinkelio tobulinimą pietinėje dabartinio uosto dalyje. Įvertinta, kad abiejų Pagrindinių projektų statybos sąnaudos sieks 355 mln. eurų, o jų įgyvendinimo laikotarpis - 5,5 metų, įskaitant paruošiamuosius statybos darbus.

(5) Pagrindinių projektų finansinis įgyvendinamumas buvo įvertintas kaip visuma, remiantis finansinės vidinės grąžos normos (FVGN) parametru ir santykinių rodiklių analize. Baziniu atveju pagrindinių projektų įvertintoji FVGN - 7,5 %, o blogiausiu - 5,6 % (sąnaudos padidėja 10 % ir pajamos sumažeja 10 %). Nustatytoji 7,5 % FVGN viršija Vyriausybės nustatytą 7 % pelningumo normą, o blogiausiam scenarijui prognozuojama 5,6 % FVGN yra aukštesnė nei tarptautinių paskoių palūkanų norma (2,84 %). Taigi, kaip rodo šie skaičiavimai, projektas yra finansiškai įgyvendinamas.

(6) Aplinkos apsaugos požiūriu nustatyta, kad Pietinio privažiuojamojo geležinkelio tobulinimo projektas nesukeltų lemtingų padarinių, tačiau Išorinio uosto plėtra Melnragėje būtų žymiai mažiau pageidautina dėl aplinkiniam gamtos kraštovaizdžiui daromos žalos, greta esančios nuosavybės vertės sumažėjimo ir tikėtinų šiauryn nusidriekiančių paplūdimių pokyčių. Taigi padaryta išvada, kad turetų būti imtasi atitinkamų priemonių užkirsti kelią šiems neigiamiems poveikiams.

15.2 Rekomendacijos
Atsižvelgdama į aukščiau pateiktas išvadas, JICA Studijos ekspertų grupė pateikė šias rekomendacijas:

(1) Lietuva turėtų laikytis ES transporto politikos principų, o KVJUD – dabartinių santykių su valstybe bei tinkamai tvarkyti apskaitą. Uosto direkcija turėtų dėti pastangas plėsti tokias tarptautinių pervežimų paslaugas, kaip Vikingo traukinio projektas, ir kartu su ES bei tarptautinėmis prekybos organizacijomis siekti Rusijos preferencinių geležinkelio tarifų normalizavimo, kad būtų susigrąžinta buvusi tranzitinių krovinių srauto per Klaipėdos uostą dalis.

(2) Klaipėdos uostas turėtų išlaikyti statusą „uosto žemvaldžio“, turinčio savarankiškus ir autonominius terminalus. Tuo tikslu Klaipėdos uosto įstatymo nereikėtų iš esmės keisti, tik padaryti kai kurias pataisas, ypač dėl žemės nuomos sutarties. Žemės nuomos užmokesčio dydis sudarytoms uosto žemės nuomos sutartims turėtų būti palaipsniui didinamas, kai tai tampa įmanoma, kad jame atsispindėtų rinkos vertė. Susisiekimo ministerijos dalyvavimas šiame procese būtų susijęs tiktai su procedūrų teisingumo užtikrimmu, įskaitant tas, kurios užtikrintų derybininkų kompetenciją ir tinkamumą.

(3) Būtinybė gali versti pradėti įgyvendinti išorinio uosto plėtros planą, kad būtų patenkinti augančios krovinių apyvartos poreikiai ir laivybos reikalavimai. Tačiau prieš pereinant prie šio etapo, dabartiniai potencialūs Kjaipedos uosto pajėgumai turi būti visiškai išnaudoti renovuojant jūros ir sausumos pusių statinius, įskaitant sandėliavimo plotų ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių išplėtimą. Tuo tikslu KVJUD turėtų imtis išankstinių veiksmų, kad žemės statusas „rezervinė“ būtų pakeistas į „uosto“.

(4) Siekdama sklandžios išorinio uosto plėtros, KVJUD turėtų imtis įvairių paruošiamųjų darbų. Pirmiausia valstybinis planas turėtų patvirtinti koncepciją siūlomo pagrindinio plano po jo visiško suderinimo su Klaipėdos miesto bendruoju planu ir „Lietuvos geležinkelių“ bendrove. Jame pagrindinė plėtros strategija Melnragės zonoje turėtų būti harmoningai išsikristalizavusi. Žemės naudojimo planas aplink šią teritoriją ir tolyn į šiaurę turėtų būti konkretizuotas, kad ateityje nekiltų su žeme susijusių problemų.

(5) KVJUD turėtų stebėti krovinių judėjimą Klaipėdos uoste ir kituose kaimyniniuose uostuose. Pastebėjus Studijoje prognozuojamus krovinių perkrovos simptomus arba terminalų operatoriams patvirtinus apie iškilusį neatidėliotiną poreikį priimti Baltmax tipo laivus, KVJUD turėtų imtis greitų veiksmų ir pradėti pirmąjį išorinio uosto plėtros etapą. Terminalų plėtra išoriniame uoste turėtų būti pradėta, glaudžiai bendradarbiaujant su būsimais terminalų operatoriais. Terminalų operatorių atranka turėtų vykti atvirai iki plėtros pradžios.

(6) KVJUD turėtų modernizuoti uosto eismo valdymo sistemą. Tam, kad būtų galima sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais rytinės Baltijos jūros pakrantės uostais, KVJUD turėtų patobulinti rinkodaros veiklą bendrai su termmalų operatoriais. Informacija apie būsimą uosto plėtrą, Įskaitant išorinio uosto, turės būti plačiai paskleista. Iš pradžių tam, kad visi galimi operatoriai žinotų apie ketinamą plėtrą.

(7) Atsakomybė ir įsipareigojimai, susiję su investavimu į uoste ir aplink jį esančius geležinkelio kelius bei jų darbu ir eksploatacija, nėra aiškūs. Tam, kad būtų užtikrintas efektyvus geležinkelio valdymas, turėtų būti aiškiau suformuluoti atitinkami teisiniai aktai, susiję su geležinkeliais. Be to, patartina Uosto direkcijai rinkti ,,geležinkelio infrastruktūros mokestį", kad privažiuojamasis geležinkelis būtų efektyviai eksploatuojamas ir išlaikoma tvirta bei patikima finansinė padėtis.

(8) Tam, kad išorinio uosto plėtra priešais Melnragę būtų sėkmingai įgyvendinta, KVJUD turi atlikti aplinkosaugines procedūras, rekomenduojamas PAV studijoje. Aplinkosauginių priemonių lygis Melnragės zonoje turėtų būti visiškai suderintas su miesto bendruoju planu.

URBANISTAS
2008.08.08, 23:06
Reikejo manes paprasyt, jau 3-4metus turiu as ta ataskaita...

Lettered
2008.08.08, 23:26
Idomu, kokios realios galimybes yra tokias suskystintas dujas naudoti elektriniu kurui? Nejau tai is tiesu butu pilnaverte transportavimo alternatyva dabartinei (per vamzdzius is Rusijos).
Situacija kazkuo primena Butinges terminalo kurima... jei ne jis, nezinia, kaip viskas butu pasibaige su nafta.

Tada gal nebūtumėm pardavę Mažeikius tam, kas neturi naftos:hm:

ValdasJ
2008.08.08, 23:38
Reikejo manes paprasyt, jau 3-4metus turiu as ta ataskaita...

Na va... būčiau žinojęs, būčiau tikrai paprašęs (pažiūrėk dabar PM'ą).

Tuo tarpu tiem kas tos ataskaitos akyse neregėjo dar šiektiek trupinių iš jos: alternatyvios Melnragės giliavandenio krantinių konfigūracijos. Viena įdomi detalė- nors rezoliucija gan prasta bet galima įžiūrėti kad 17 metrų gylis planuojamas ne prie visų krantinių- dalis 17 m., o dalis tik 15.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080808/alternatyva1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080808/alternatyva2.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080808/alternatyva3.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080808/alternatyva4.jpg

URBANISTAS
2008.08.14, 09:03
Pirmenybė - giliavandeniam uostui

http://www.ve.lt/?data=2008-08-14&rub=1065924818&id=1218650264

Vidma
2009.02.17, 12:54
Giliavandenio uosto nebebus
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=20601580
www.lrt.lt
2009 vasario mėn. 17 d. 12:25

Jūroje palei Melnragę nebeplanuojama pilti kelių kilometrų ilgio dirbtinės salos, tvirtina apskričiai vadovaujantis Artūras Šulcas. „Praėjusią savaitę bendravau su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Jis pasakė, kad šiandien tokios giliavandenio uosto idėjos, kokia ji buvo forsuojama, nebėra“, – dienraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė laikinai einantis pareigas Klaipėdos apskrities viršininkas A. Šulcas.

„Galiu tiesiai šviesiai ir atvirai pasakyti, kad kalbas apie kelių kilometrų ilgio dirbtinę salą jūroje palei Melnragės pliažus galime pamiršti. To baubo istorija jau išsemta. Dabar Klaipėdos apskrities politika tokia, kad toje vietoje giliavandenis uostas nebus žymimas“, – pridūrė jis.

Pernai iš Vyriausybės rezervinio fondo Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo skirta 350 tūkst. litų, kad būtų rengiamas bendrasis planas su jame pažymėta giliavandenio uosto vieta.

Darbus planuota baigti praėjusių metų pabaigoje, bet šiuo metu jie tebevyksta – žadama užbaigti iki kovo.

kaskas
2009.02.17, 13:00
Tai kur tada bus plečiamas uostas po galais... Na nesuprantu kokia širšė p. Masiuliui įkando... Juk šis giliavandenis uostas Lietuvai labai reikalingas projektas.. O juk daugiau nelabai yra kur plėsti uosta Kuršių mariose..

Rokas
2009.02.17, 19:26
^^^
Kiek pamenu Masiulio pozicija buvo tokia, jog pirmiausiai reikia 100% išspaust iš dabartinių turimų resursų.

kaskas
2009.02.17, 20:27
Jei dabar nebus svarstoma apie statybas ir po kokiu 5 metu nebus statoma tikrai bus riesta, o dar beje juk reiketu anksciau, nes uostas baigia savo galimybes isnaudoti...

URBANISTAS
2009.02.18, 08:36
Baigia savo galimybes išnaudot? Ar tu tuo tikras?

blitz
2009.02.18, 12:19
Giliavandenio uosto nebebus
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=20601580
www.lrt.lt
2009 vasario mėn. 17 d. 12:25


Nelabai supratau, kodėl taip staigiai viskas apsivertė. Tikėkimės, kad tai - nesusipratimas. Tas Šulcas visada buvo suinteresuotas, kad uostas nebūtų statomas, todėl jo tas "man Masiulis sakė" atrodo kiek įtartinai. Būtų itin keista, jei Masiulis iš tikrųjų būtų palaidojęs šią idėją.

Eimantas
2009.09.30, 00:07
2009-09-29
Ministras - prieš giliavandenio uosto kūrimą Klaipėdoje (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/ministras-pries-giliavandenio-uosto-kurima-klaipedoje-240585)

Yra nuoroda į visą konferenciją, ten įvairūs klausimai.

groundzer
2009.10.12, 18:39
Giliavandenis uostas atgimsta kitu vardu

Pastarąjį kartą Lietuvoje pasikeitus politinei valdžiai, ėmė skambėti lozungai, esą japonų ekspertų siūlytas giliavandenio uosto - salos jūroje - variantas palaidotas galutinai. Tačiau panašu, kad jis, gal ir ne visai toks pat, vis dėlto bus statomas, tik bus vadinamas išoriniu uostu.

Tiesa, dar nežinia, ar naujas uostas atsiras Klaipėdoje, ar Būtingėje, ar kur nors kitur, tačiau norą būti jo operatoriumi šiomis dienomis jau pareiškė viena Kinijos bendrovė.

Susisiekimo ministerija pranešė, kad praėjusį ketvirtadienį viceministras Arūnas Štaras su Kinijos kelių ir tiltų korporacijos viceprezidentu Wang Jingchun aptarė galimą bendradarbiavimą Lietuvoje statant išorinį giliavandenį uostą.

A. Štaras pabrėžė, kad Lietuvai svarbu kuo greičiau įgyvendinti šį projektą. Kadangi ateityje, pasak viceministro, Lietuva planuoja įgyvendinti projektus viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės principu, ji džiaugiasi stambių įmonių iniciatyvomis. W. Jingchun sakė, jog kinai norėtų dalyvauti būsimo uosto projektavimo, statybos ir operatoriaus veikloje, be to, ketina dalyvauti šiuo metu paskelbtame giliavandenio uosto galimybių studijos rengimo konkurse.

Tas pats velnias

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo, buvusį giliavandenį uostą sutarta vadinti išoriniu uostu. Beje, jį taip vadino ir studiją dėl Klaipėdos uosto plėtros atlikusios Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) ekspertai. Mat Klaipėda jau turi giliavandenį uostą, kuriame yra 15 m gylis. Buvo siūlyta naująjį uostą vadinti ir "Baltmax" tipo laivų, didžiausių laivų, galinčių įplaukti į Baltijos jūrą, terminalu. Tačiau, pasak A. Drungilo, šis terminas būtų sudėtingas ir daugeliui žmonių nesuprantamas.

Taigi kad ir kaip būtų vadinamas šis projektas, tai yra vienas ir tas pats. Tiesa, mažai įtikima, kad artimiausiu metu jūroje ties Melnrage būtų pastatyta 1,5 km ilgio ir 700 m pločio sala, nuo kranto linijos nutolusi apie 400 m, kaip siūlė japonai.

Darbai tęsiami

2008 m. birželio 18 d. dar buvusio ministro pirmininko Gedimino Kirkilo Vyriausybė priėmė nutarimą "Dėl giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo plano patvirtinimo". Iš esmės niekas nepasikeitė ir numatyti darbai tęsiami toliau.

Pagal Lietuvos Vyriausybės patvirtintą programą, Uosto direkcija turi pasirūpinti išorinio uosto projektiniais pasiūlymais ir techniniais projektais. A. Drungilo teigimu, Uosto direkcija tai ir daro. Šiemet rugpjūčio 19 d. paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikimo. Rinkodaros direktoriaus teigimu, gana nemažai kompanijų pirko konkurso medžiagą. Numatoma, jog projektiniai pasiūlymai su PAV galėtų būti parengti per dvejus metus. Tada būtų daromas detalusis planas, rengiamas techninis projektas.

Tik krantinė jūroje

Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos (su projektiniais pasiūlymais) techninę užduotį 2008 metų pabaigoje parengė ir, atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos narių nuomonę, pakoregavo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

A. Drungilo teigimu, techninėse projektinių pasiūlymų rengimo sąlygose išorinio uosto statyba yra suskirstyta į du etapus. I etapas - vienos universalios krantinės, vieno terminalo, t. y. naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų importo krantinės, pastatymas įrengiant laivybai reikalingą infrastruktūrą. Galimybių studija turėtų parodyti, ar tai įmanoma padaryti.

Šio etapo metu į tą krantinę, kuri atsirastų atviroje jūroje šalia įplaukos kanalo, būtų nutiesti tik vamzdžiai, nebūtų tiesiami nei keliai, nei geležinkeliai sausumoje. Vamzdžiai būtų apsaugoti apsaugine sienele - molu. Panašiai yra pastatytas Estijoje uostu vadinamas Sillamae, t. y. jis turi vieną krantinę atviroje jūroje.

O dėl antro etapo įgyvendinimo, pasak A. Drungilo, reikėtų spręsti pagal situaciją rinkoje.

Ministras "vožtelėjo"

Matant, kaip klostosi įvykiai, gana keistai atrodo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pareiškimas šiemet rusėjo 29 d., kad giliavandenis uostas Klaipėdoje nesuderinamas su Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais. Beje, ministras teigia, kad giliavandenis uostas neišvengiamai bus, bet nebūtinai Klaipėdoje, kad jam reikia ieškoti kitos vietos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė negalįs taip radikaliai kalbėti šiuo klausimu, kaip ministras. Jam asmeniškai tokia ministro pozicija nėra naujiena, nes jis apie giliavandenį uostą yra kalbėjęs su E. Masiuliu.

"Man naujiena tai, kad ministras taip stipriai "vožtelėjo". Taip, alternatyvių variantų ieškoma. Uosto direkcija kol kas vykdo tai, kas yra numatyta norminiais aktais, nes yra vykdančioji institucija. Žinoma, galime turėti savo nuomonę, bet privalome daryti tai, kas mums yra pavesta, ir tai darysime. Esant reikalui, bandysime įtikinėti kitas institucijas, kad reikėtų daryti kitaip", - sakė Klaipėdos uosto vadovas.

Pasak A. Drungilo, išorinio uosto galimybių studijos ir projektinių pasiūlymų rengėjai per pirmą etapą turės peržiūrėti japonų atliktą studiją ir dar papildomai peržiūrėti visas uosto vietos alternatyvas. Uosto direkcijos atstovai neneigė, kad vėl bus svarstomas Būtingės variantas. Anksčiau Būtingės variantas buvo atmestas todėl, kad uosto pastatymas čia kainuotų brangiau, nes reikiamas 17 m gylis yra gana toli nuo kranto.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-12&rub=1065924810&id=1255290452

Manau, kad Klaipėdai būtinai reikalingas giliavandenis uostas. Tam yra kelios svarios ir nenuginčijamos priežastys:
1. Būtinas suskystintų dujų terminalas, norint būti mažiau priklausomiems nuo Rusijos išteklių.
2. Išorinis uostas būtinas tolesniam Klaipėdos uosto konkurencingumui. Be to naujoji uosto dalis sukurtų daug naujų darbo vietų.

Talinas turi savo giliavandenį uosta, netgi Gdansko ir Arhuso miestai. Kuom Klaipėda blogesnė už juos ?

groundzer
2009.10.13, 12:46
Liberalų pažadai skęsta giliavandeniame uoste


Paaiškėjus, kad paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, "Vakarų ekspresas" paprašė situaciją paaiškinti susisiekimo ministrą liberalą Eligijų Masiulį ir jo bendrapartietį Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoją Artūrą Šulcą, kurie prieš rinkimus aiškiai deklaravo esą prieš tokio uosto statybą.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-13&rub=1065924810&id=1255373832

groundzer
2009.10.28, 11:15
Salos Melnragėje nebebus

Vakar Klaipėdoje vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo nuspręsta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir su juo susijusios infrastruktūros projektą pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu objektu.

Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, Lietuva siekia ir turi visas galimybes būti svarbia atkarpa plėtojant Rytų ir Vakarų transporto koridorių, kuris prasidėtų nuo Kinijos ir per Lietuvą eitų toliau į Europą. Šiame koridoriuje Klaipėdos uostas esą užims ypač svarbią vietą.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, uostui gavus nacionalinės svarbos statusą, ateityje rengiant projektus bus galima naudotis supaprastintomis planavimo procedūromis, tam tikrais atvejais bus galima lengviau paimti žemę visuomenės reikmėms, pritraukti Europos Sąjungos fondų ir privačių kompanijų investicijas.

http://www.ve.lt/?data=2009-10-28&rub=1065924810&id=1256677380

Nebe suprantu apie ką galvoja E.Masiulis su savo komanda. Jei jie siekia sukurti prekybos kelius iš Kinijos, tai dar vieno konteinerių terminalo tikrai reikės. Pamąstykim logiškai, jei į Klaipėda ims plaukioti COSCO arba kitu Kinijos kompanijų konteinervežiai tai Smeltes konteineriu terminalo pajėgumu tikrai neužteks. Jau nekalbu apie KKT, nes prie jos krantiniu tokio lygio konteinervežiams neįmanoma prisišvartuoti. Be to, konteineriai yra perspektyviausi ir mažiausiai rizikos turintys kroviniai. Mano nuomone, didžiąją dali išorinio uosto ploto reikėtu skirti konteineriu sandėliavimui. O kaip manote jus, mieli forumiečiai ?

praetor
2009.10.28, 15:16
^^^ Ką turi minty "mažiausiai rizikos", kad krovinio sugadinimo rizika jam esant konteinery mažesnė?
Ar ne viena milijonas konteinerių yra maksimalus pajėgumas šiuo metu Klaipėdoj? Dar padirbėt reikia, kad tiek išnaudot.

Fanas
2009.10.28, 15:34
^^^ Ką turi minty "mažiausiai rizikos", kad krovinio sugadinimo rizika jam esant konteinery mažesnė?
Ar ne viena milijonas konteinerių yra maksimalus pajėgumas šiuo metu Klaipėdoj? Dar padirbėt reikia, kad tiek išnaudot.

Abu konteinerių terminalus sudėjus maximalus pajėgumas siekia ne daugiau kaip pusę milijono TEU konteinerių. :taip:

Fanas
2009.10.28, 15:58
Manau tikrai, kad užteks ir to Smeltės konteinerių terminalo dar minimum dešimtmečiui, nes pajėgumai šiuo metu ir taip dvigubi, lyginant su srautais ir šiaip jeigu tie konteinerių srautai ženkliai išaugtų, Smeltė turi dar nemažai rezervų, tai visa didžiulė progreso teritorija, kurioje stovi nenaudojami sandėliai, netgi jeigu sugalvotų įkurti paskirstymo punktą, būtų galima iškelti šaldymo produkcijos terminalą. Ir šiaip Smeltė galėtų aptarnauti didesnės grimzlės laivus ir veiktų labiau kaip konteinerių paskirstymo punktas, o kkt mažesnius ir aptarnautų labiau vietinę rinką konteinerių paskirstyme. Ir dar reikėtų suprasti, kad dar labiau sumažės konteinerių srautai dėl Sant Peterburgo statomo didžiulio konteinerių terminalo, o dėl kinijos rinkos nematyčiau, kad srautai galėtų išaugti kelis kartus, tad tikrai Klaipėdai turėtų užtekti ir dabar esančių konteinerių terminalų :)