PDA

Keisti į išsamų rodinį : Švietimas Lietuvoje


Puslapiai : 1 [2] 3 4

rat
2010.03.16, 19:05
Vilniaus universiteto dėstytojų vaikai už aukštąjį mokslą gali mokėti 10 kartų pigiau (http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12686773281267893456)

Ametistas
2010.03.16, 19:17
Tame ir reikalas, kad ir vadovauti nėra kam :siena: Diplomas neduoda proto, duoda tik žinias. Bet žinant daugumos Lietuvos universitetų absolventų paruošimo lygį, dažniausiai net ir tų žinių nepakanka.Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

Al1
2010.03.16, 19:33
Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

Jei tu mokaisi, daug, sunkiai, pats sieki ziniu ne vien tik paskaitoses sededamas ar paskutine nakti egzaminui besiruosdamas, tai yra puiku. Bet atmerk akis - didele dalis studentu plaukia kaip s*dai ir, deja, aukstosioms i tai nusispjauti. Svarbu paimti is studento pinigus ir po keturiu metu suteikti diploma... Aukstosios mokyklos suteikia nemazai ziniu, bet jas paima tik nedidele dalis,

Stai VU nustate gerai besimokanciu ir mokanciu uz studijas perkelimo i valstybes finansuojamas vieta laikinaja tvarka. Pasirodo, dabartinis aukstojo mosklo istatymas neipareigoja aukstuju mokyklu perkelti gerai besimokanciu ir mokanciu uz studijas i atsilaisvinusiais valstybes finansuojams vietas.

Wycka
2010.03.16, 19:39
Kaip tai nepakanka? Žinių universitetuose suteikiama LABAI daug. Tai ir esmė - kas mokomasi daug, sunkiai, įgyjama daug teorinių žinių, bet jos nebūna sukoncentruotos, būna per daug atitrūkusios nuo praktikos. Universitetuose dar labai mažai programų, kur mokoma praktinių, naudingų žinių, o ne mokslinių žinių, kuriomis gali naudotis tik dirbdamas mokytoju, dėstytoju, mokslų daktarų ir konkrečios srities specialistu, bet retai tokią specialybę baigęs žmogus bus teigiamai vertinamas darbdavių, kurie iš absolvento reikalauja labai daug. O kuo TAU neįtinka absolventų paruošimo lygis? Juk neįvardijai...

Universitetas nebūtų universitetas, jeigu jame nebūtų pateikiama labai daug žinių. Dėl to neverta diskutuoti. Esmė tų žinių įsisavinime ir praktiniame pritaikyme. To universitetai nesuinteresuoti išsireikalauti, taigi to dažnai ir nebedaro (su keletu išimčių). Praktinių žinių įgyjama per praktines užduotis (praktiką), taip pat neretas studentas dar studijuodamas jau dirba pagal dar būsimą specialybę. Taigi ir su praktika mažai problemų. Taip, darbdavys iš darbuotojo reikalauja maksimumo, bet nėra paprasta daryti ilgiausias atrankas ir atsirinkti geriausią iš geriausiųjų absolventų; todėl darbdavys didžiąją dalimi pasitiki universitetu, kuris paruošė absolventą. Ir ką gi — pats realiame gyvenime susidūriau, kaip žemesnio už vidutinį intelekto žmonės baigia net magistrantūros studijas. Bet mes (ne pirmi metai kolegos) tą žmogų puikiai pažįstame — jis/ji net kolegijos krūvį sunkiai patemtų, juolab kad nesugeba taikyti savo žinių praktikoje. Žinoma, paprastai darbdaviai tokių bando kuo greičiau atsikratyti, nors įstatymai varžo jų atleidimo iš darbo galimybes (jeigu jau priėmei — tai ir pats žinokis), bet bet kokio darbuotojo kaita reiškia tiesioginius ar netiesioginius nuostolius darbdaviui (juk net ir profesorius, atėjęs į naują kolektyvą, užtruks kažkiek laiko adaptacijai).
Na gal nelabai rišliai išdėsčiau mintis, bet esmę kaip ir pasakiau :)

Al1
2010.03.16, 19:48
Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

Wycka
2010.03.16, 19:56
Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

/\ Praktiškai tą patį ir norėjau pasakyti ;)
Jau greitai nebenustebsiu, pamatęs maždaug tokią reklamą:
Ateik studijuoti pas mus ir atsivesk bent keturis klasiokus, ir mes jums įteiksime bakalaurą su 50proc. nuolaida :D

e2ards
2010.03.16, 21:00
Universitetai suinteresuoti surinkti pinigus, todel ir priemimo "karteles" yra labai zemos. Ko paskui galima reikalauti is tokiu studentu? Jie nesugeba studijuoti ir igyti ziniu. Bet universitetams rupi pinigai - juk salinti uz nepazanguma neapsimoka. Todel ir krenta bendras studiju lygis, nes orientuojamasi i netgi ne vidutinius, o i zemiau nei vidutinius studentus. Kai turetu buti orientuojamasi i gabiausius.

iskrenta nebutinai blogiausi, kaip ir gauna diplomus nebutinai geriausi.
Per diplomu gynimus buna tokiu cirku, kad vos tvardaisi, kai kolega grupiokas nusisneka gindamas diploma, kuriame jis tik praktiskai tik savo pavarde uzsirase, net nesugebejes tinkamai isiaiskinti ka gina.
o vienam moksliukui komisija istate ragus, kad darbo pavavadinimas neatitinka uzduoties turinio, tai vargsas vos spejo per pakartotini gynima istaisyti klaidas

Wycka
2010.03.16, 21:03
iskrenta nebutinai blogiausi, kaip ir gauna diplomus nebutinai geriausi.
Per diplomu gynimus buna tokiu cirku, kad vos tvardaisi, kai kolega grupiokas nusisneka gindamas diploma, kuriame jis tik praktiskai tik savo pavarde uzsirase, net nesugebejes tinkamai isiaiskinti ka gina.
o vienam moksliukui komisija istate ragus, kad darbo pavavadinimas neatitinka uzduoties turinio, tai vargsas vos spejo per pakartotini gynima istaisyti klaidas

Faktas kaip blynas — abu baigė studijas ir gavo diplomus :)
Mano kurso grupiokų baigimo metu buvo ~35, iš jų 3 jau po gynimo bare saviems prisipažino pirkę bakalaurinius darbus :|
P.S.: Aš tarp tų 3 nebuvau, nors dabar kartais pagalvoju kad gal be reikalo...

e2ards
2010.03.16, 22:11
Faktas kaip blynas — abu baigė studijas ir gavo diplomus :)
Mano kurso grupiokų baigimo metu buvo ~35, iš jų 3 jau po gynimo bare saviems prisipažino pirkę bakalaurinius darbus :|
P.S.: Aš tarp tų 3 nebuvau, nors dabar kartais pagalvoju kad gal be reikalo...

del pirkimo tai nzn, dazniausiai buna kad kai kurie destytojai tingi dirbt su studentu ir pakisa pries kelis metus ginta darba, pakeicia kaskiek pavadinima ir studentas neva kaska ten patobulina. Bet sita praktika greitai turetu but isgyvendinta idiegus plagijatu atpazinimo technologijas.

praetor
2010.03.17, 13:36
Tai kad Lietuvoj mokslas per brangus :) Kalbant bent jau apie MRU bakalaurą ir ypač magistrą. Kokybė vidutinio lygio. Tokia ta ir realybė.

e2ards
2010.03.17, 15:24
Tai kad Lietuvoj mokslas per brangus :) Kalbant bent jau apie MRU bakalaurą ir ypač magistrą. Kokybė vidutinio lygio. Tokia ta ir realybė.

MRU labai pigus univeras, brolis KTU taikomaja matematikos bakalaura sunkiai vargdamas gavo, o istojes i MRU audito magistratura jam uztenka tik i egzamina ateiti ir jau praktiskai islaikei.

praetor
2010.03.17, 16:18
MRU labai pigus univeras, brolis KTU taikomaja matematikos bakalaura sunkiai vargdamas gavo, o istojes i MRU audito magistratura jam uztenka tik i egzamina ateiti ir jau praktiskai islaikei.

Pigus kuria prasme? Ir apie kokius brolio vargus kalbi?

Minty turėjau, kad kaina teisės studijų MRU nelabai adekvati gaunamam gėriui. Užsieny dažnai pigiau, kaip antai Olandijoj (trumpiau ir studijų įmoka mažesnė, tai amortizuoja gyvenimo išlaidų dydį).
Čia iš tikro paradoksas, manau. Nors ne, čia rinkos dėsniai. Juk ne taip lengva dingt iš savos aplinkos, tai naudojas tuo ir kabina kaip reikiant iš sąskaitos lietuvių.
O apie studijų kokybę, tai verkšlenimas dažnai nebūna adekvatus. Jis paprastai susiveda į tai, kad pykstama, jog nėra sudominančios ir įspiriančios šiknon metodikos. Tačiau labai paprastai gali pats susidomint ir įsispirt. Ir išmoksti, ir žinai.

Ametistas
2010.03.17, 16:29
MRU labai pigus univeras, brolis KTU taikomaja matematikos bakalaura sunkiai vargdamas gavo, o istojes i MRU audito magistratura jam uztenka tik i egzamina ateiti ir jau praktiskai islaikei.Įvertinus tik vienos specialybės pasirengimo laipsnį ir sudėtingumą, neįmanoma adekvačiai ir objektyviai įvertinti universitetų. VDU daug kas vadina universitetu, kur lengva mokytis... Tačiau negalima vienašališkai taip sakyti, nes VDU vienų specialybių studijavimas lengvas, kitų - labai sunkus.O apie studijų kokybę, tai verkšlenimas dažnai nebūna adekvatus. Jis paprastai susiveda į tai, kad pykstama, jog nėra sudominančios ir įspiriančios šiknon metodikos. Tačiau labai paprastai gali pats susidomint ir įsispirt. Ir išmoksti, ir žinai.

Esmė tai, kad Lietuvoje dar labai mažai modernių, naujoviškų programų. O ir tų mokomoji programa dar per daug gręžiasi į teoriją. Vakaruose universiteto bakalaurą gauti galima greičiau, nei per 4 m. ir per tą laiką įgyjamos ne vien teorinės žinios.

Motyvacija mokytis blanksta sulig programų neįdomumu ir dėstytojų nekompetencija.

e2ards
2010.03.17, 17:41
Pigus kuria prasme? Ir apie kokius brolio vargus kalbi?

Minty turėjau, kad kaina teisės studijų MRU nelabai adekvati gaunamam gėriui. Užsieny dažnai pigiau, kaip antai Olandijoj (trumpiau ir studijų įmoka mažesnė, tai amortizuoja gyvenimo išlaidų dydį).
Čia iš tikro paradoksas, manau. Nors ne, čia rinkos dėsniai. Juk ne taip lengva dingt iš savos aplinkos, tai naudojas tuo ir kabina kaip reikiant iš sąskaitos lietuvių.
O apie studijų kokybę, tai verkšlenimas dažnai nebūna adekvatus. Jis paprastai susiveda į tai, kad pykstama, jog nėra sudominančios ir įspiriančios šiknon metodikos. Tačiau labai paprastai gali pats susidomint ir įsispirt. Ir išmoksti, ir žinai.

pigus, ta prasme, kad lengva mokytis, nekyla jokiu minciu apie sunkia ir ilga sesija, kalnus pakartotinio atsiskaitymo lapeliu, ir taip toliau.

e2ards
2010.03.17, 17:52
Įvertinus tik vienos specialybės pasirengimo laipsnį ir sudėtingumą, neįmanoma adekvačiai ir objektyviai įvertinti universitetų. VDU daug kas vadina universitetu, kur lengva mokytis... Tačiau negalima vienašališkai taip sakyti, nes VDU vienų specialybių studijavimas lengvas, kitų - labai sunkus.

Esmė tai, kad Lietuvoje dar labai mažai modernių, naujoviškų programų. O ir tų mokomoji programa dar per daug gręžiasi į teoriją. Vakaruose universiteto bakalaurą gauti galima greičiau, nei per 4 m. ir per tą laiką įgyjamos ne vien teorinės žinios.

Motyvacija mokytis blanksta sulig programų neįdomumu ir dėstytojų nekompetencija.

greitesnes studijas ir cia bandoma igyvendinti.

tos modernios ir naujoviskos programos priveda prie to kad studentai jas dar lengviau apeina, nei kad tas senoviskas ir rezultatas buna daugiau neigiamas, nei teigiamas.
reikia naujos ir modernios laboratoriju irangos, kad studentai rimciau galetu pazaist su tuo kuo reikes dirbti, o kol to nera telieka teorijos mokymasis ir laboratoriniai darbai su "muziejiniais eksponatais", bei pavieniu kontoru dovanota iranga.

Ametistas
2010.03.17, 18:50
greitesnes studijas ir cia bandoma igyvendinti.

tos modernios ir naujoviskos programos priveda prie to kad studentai jas dar lengviau apeina, nei kad tas senoviskas ir rezultatas buna daugiau neigiamas, nei teigiamas.
reikia naujos ir modernios laboratoriju irangos, kad studentai rimciau galetu pazaist su tuo kuo reikes dirbti, o kol to nera telieka teorijos mokymasis ir laboratoriniai darbai su "muziejiniais eksponatais", bei pavieniu kontoru dovanota iranga.Ar lengviau įsisavina ir išmoksta medžiagą, ar nesąžiningai baigia? Kaip suprast "apeina"? Kaip tik šiuolaikinės programos geresnės, nes jos lengviau įsisavinamos, įgyjamos platesnio spektro žinios.
Skirtingai nuo srities, kai kurios modernios programos sėkmingai realizuojamos jau dabar.

Al1
2010.03.18, 19:23
Faktas kaip blynas — abu baigė studijas ir gavo diplomus :)
Mano kurso grupiokų baigimo metu buvo ~35, iš jų 3 jau po gynimo bare saviems prisipažino pirkę bakalaurinius darbus :|
P.S.: Aš tarp tų 3 nebuvau, nors dabar kartais pagalvoju kad gal be reikalo...

Ir ne be reikalo! Ar sazine siais laikais jau nieko nereiskia?

Ar lengviau įsisavina ir išmoksta medžiagą, ar nesąžiningai baigia? Kaip suprast "apeina"? Kaip tik šiuolaikinės programos geresnės, nes jos lengviau įsisavinamos, įgyjamos platesnio spektro žinios.
Skirtingai nuo srities, kai kurios modernios programos sėkmingai realizuojamos jau dabar.

Tarkim, nuotolines studijos.

Ametistas
2010.03.18, 19:32
Tarkim, nuotolines studijos.Koks skirtumas, kokiu būdu studijuojama, svarbu, kad išmokstamas dalykas.

Al1
2010.03.18, 19:41
Koks skirtumas, kokiu būdu studijuojama, svarbu, kad išmokstamas dalykas.

Fignia. Patikrinti nelabai yra kaip. As tau pasakysiu viena "paslapti" - net laboratorinius darbus, kontrolinius, iskaitas, egzaminus islaiko kiti asmenys. Ir tai ne vienetiniai atvejai.

Nikas
2010.03.18, 19:50
Vilniaus universiteto dėstytojų vaikai už aukštąjį mokslą gali mokėti 10 kartų pigiau (http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12686773281267893456)

Apgailėtina! Ir ministras mėmė nieko nežinantis.

Wycka
2010.03.18, 19:57
Ir ne be reikalo! Ar sazine siais laikais jau nieko nereiskia?

Matai, vien sąžine sotus nebūsi. Jeigu būčiau pirkęs bakalaurinį darbą iš gero autoriaus ir gavęs įvertinimą bent vienu balu didesniu — būčiau galėjęs pretenduoti į nemokamą magistrantūrą. Bet yra kaip yra, gyvenimas susisuko taip, kad baigiau antrą bakalaurą. Užtat dabar, po 8 metų studijų, mokslų yra gana (ne bent jau kol kas) :)

Al1
2010.03.18, 20:04
Matai, vien sąžine sotus nebūsi. Jeigu būčiau pirkęs bakalaurinį darbą iš gero autoriaus ir gavęs įvertinimą bent vienu balu didesniu — būčiau galėjęs pretenduoti į nemokamą magistrantūrą. Bet yra kaip yra, gyvenimas susisuko taip, kad baigiau antrą bakalaurą. Užtat dabar, po 8 metų studijų, mokslų yra gana (ne bent jau kol kas) :)

Na vat nuo to viskas ir prasideda. Sazine yra kliutis lengvai ir gerai gyventi...:x

Wycka
2010.03.18, 20:20
Na vat nuo to viskas ir prasideda. Sazine yra kliutis lengvai ir gerai gyventi...:x

Sąžinė — tai tarsi dinozauras: atrodo gražiai, bet kiek daug valgo... Vat todėl daugelis laiko tik iškamšas :D
O šiaip dėl korupcijos švietimo sistemoje ne tik studentai kalti....

praeivis
2010.03.18, 20:35
Universitetas nebūtų universitetas, jeigu jame nebūtų pateikiama labai daug žinių. Dėl to neverta diskutuoti. Esmė tų žinių įsisavinime ir praktiniame pritaikyme.


Ar tikrai viskas taip gerai? O man teko girdeti kalbant kaimyne,kad kai jos dukra istojo i aukstaja (nezinau kokia) ir ji buvo ten nuejusi pasiziureti,mat pati kazkada ten mokesi.....ir pamate,kad tebedirba tie patys destytojai,kurie dar ir ja mokino:-))) Sakyciau pasaulis ir technologijos per tuos desimtmecius smarkiai pazenge i prieki,tai ar tikrai tie seni destytojai suteikia kazkokiu nauju ziniu??? Ar tik desto tas tiesas,kurios buvo mokomos ju laikais?:-))

Ametistas
2010.03.18, 20:43
Ar tikrai viskas taip gerai? O man teko girdeti kalbant kaimyne,kad kai jos dukra istojo i aukstaja (nezinau kokia) ir ji buvo ten nuejusi pasiziureti,mat pati kazkada ten mokesi.....ir pamate,kad tebedirba tie patys destytojai,kurie dar ir ja mokino:-))) Sakyciau pasaulis ir technologijos per tuos desimtmecius smarkiai pazenge i prieki,tai ar tikrai tie seni destytojai suteikia kazkokiu nauju ziniu??? Ar tik desto tas tiesas,kurios buvo mokomos ju laikais?:-))Jei tie dėstytojai - geri specialistai, mėgstantys savo sritį ir besidomintys, neatitrūksta nuo naujovių ir nuolat plečia savo žinias seminaruose ir konferencijose - kodėl gi ne - gali dėstyti ir dar kokybiškai. Bet visgi dauguma senesnių dėstytojų, kaip ir mokytojų - nukvakę.

e2ards
2010.03.19, 08:22
Fignia. Patikrinti nelabai yra kaip. As tau pasakysiu viena "paslapti" - net laboratorinius darbus, kontrolinius, iskaitas, egzaminus islaiko kiti asmenys. Ir tai ne vienetiniai atvejai.

nu del laboratoriniu darbu gynimo tai nzn, cia jau turi destytojas but isvis nemates "tikro" studento, o kas del egzaminu tai taip, auditorijos dideles studentu daug.

e2ards
2010.03.19, 08:36
Ar lengviau įsisavina ir išmoksta medžiagą, ar nesąžiningai baigia? Kaip suprast "apeina"? Kaip tik šiuolaikinės programos geresnės, nes jos lengviau įsisavinamos, įgyjamos platesnio spektro žinios.
Skirtingai nuo srities, kai kurios modernios programos sėkmingai realizuojamos jau dabar.

Apeina, kai nusiraso, kai vietoj studento kas islaiko, kai randamos programos spragos, ir tu kai yra begale. sudentas bejegis sukciauti tik tada, kai po egzamino rastu destytojas studentus issikviecia ant "kilimelio" po viena ir istardo.
Taip pat studentas buna priverstas nors ka ismokti ir tai pats ziauriausias budas, kai galima naudotis bet kokia literatura, egzamino esme teorija pritaikyti praktiskai, tai yra isspresti uzduotis ir moketi ieskoti informacijos.

Al1
2010.03.21, 23:01
nu del laboratoriniu darbu gynimo tai nzn, cia jau turi destytojas but isvis nemates "tikro" studento, o kas del egzaminu tai taip, auditorijos dideles studentu daug.

Patikek, taip buna. Kai kurie destytojai saves negerbia visai, yra nukvake ir nesugeba identifikuoti savo studentu...

Al1
2010.03.21, 23:02
Sąžinė — tai tarsi dinozauras: atrodo gražiai, bet kiek daug valgo... Vat todėl daugelis laiko tik iškamšas :D
O šiaip dėl korupcijos švietimo sistemoje ne tik studentai kalti....

O kaip siejasi korupcija ir sazine? Jei visi butu saziningi, niekas tos korupcijos net nezinotu...

Wycka
2010.03.22, 16:15
O kaip siejasi korupcija ir sazine? Jei visi butu saziningi, niekas tos korupcijos net nezinotu...


Sąžinė yra platesnė sąvoka. Korupcija yra savo asmeninių poreikių tenkinimas tyčia pasinaudojant užimamomis pareigomis, ypač kai dėl to pasinaudojimo nukenčia kiti interesantai. Sutinku, kad jeigu visi būtų sąžiningi, nebūtų jokios korupcijos. Deja, žmogus nėra tobulas. Jam reikalinga ne tik vidinė, bet ir išorinė motyvacija.

kempas
2010.03.22, 17:52
Kokia dar sąžinė. Jei man yra pigiau lengviau praslysti su kyšiais, arba perkant darbus. Tai visada taip ir slysiu, nes toks kelias lengviausias. Kam lipti į kalną jei jį galimą apeiti :D. Jei studentas, kaip aš, nematau naudos iš to diplomo ir neesu garantuotas dėl ateities. Tai aš geriau ieškosiu, bet kokio darbo, jį dirbsiu, o papildomai dar isigysiu diplomą. :D vienu šūviu du zuikiai.
Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia. Kai baigęs mokslus, galėtum įsilieti į darbo vietą, o ne dar pusę metų mokytis įmonėje. Būtum garantuotas dėl darbo vietos. Tai tol aukštasis mokslas bus nevertinamas ir jokia sąžinė nepažabos :D korupcijos.

r08n
2010.03.22, 18:59
Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia.

Studžius su tokiu mąstymu reikia spirt lauk su smirdančia švabra ((C) Algis G. (http://www.balsas.lt/naujiena/311475/algis-ramanauskas-manta-petruskeviciu-reikia-vyti-is-televizijos-su-ilga-smirdancia-svabra)).

Al1
2010.03.23, 22:58
Kokia dar sąžinė. Jei man yra pigiau lengviau praslysti su kyšiais, arba perkant darbus. Tai visada taip ir slysiu, nes toks kelias lengviausias. Kam lipti į kalną jei jį galimą apeiti :D. Jei studentas, kaip aš, nematau naudos iš to diplomo ir neesu garantuotas dėl ateities. Tai aš geriau ieškosiu, bet kokio darbo, jį dirbsiu, o papildomai dar isigysiu diplomą. :D vienu šūviu du zuikiai.
Kol aukštasis mokslas ypač kolegijos, nesusilies su verslu ir neruoš darbuotojų tiek kiek reikia, ir kokių reikia. Kai baigęs mokslus, galėtum įsilieti į darbo vietą, o ne dar pusę metų mokytis įmonėje. Būtum garantuotas dėl darbo vietos. Tai tol aukštasis mokslas bus nevertinamas ir jokia sąžinė nepažabos :D korupcijos.

Tai kam tau is viso tas diplomas? Tai tokie kaip tu, sulinde i kolegijas ir universitetus, ir prisideda didele dalimi prie studiju degradacijos...

Wycka
2010.03.23, 23:08
Tai kam tau is viso tas diplomas? Tai tokie kaip tu, sulinde i kolegijas ir universitetus, ir prisideda didele dalimi prie studiju degradacijos...

Nagi nagi nagi, ar pats visus norinčius į savo namus įsileidi? Spėju, kad ilgokai darai atranką, kol įsitikini, kad šitą ar aną žmogų galima įsileisti vidun. Tai kas leido į universitetus ir kolegijas priimti visus to tik panorėjusius? Visi nori dirbti gerai apmokamą darbą, bet... Į tokią darbo vietą yra didžiuliai konkursai, ir masė yra atsijojama. O kur dingo konkursai į universitetus? Net eilinę mokyklą baigusioje abiturientų laidoje teatsiranda tik vienetai, kurie neįstoja į jokią aukštąją mokyklą...

Al1
2010.03.23, 23:19
Nagi nagi nagi, ar pats visus norinčius į savo namus įsileidi? Spėju, kad ilgokai darai atranką, kol įsitikini, kad šitą ar aną žmogų galima įsileisti vidun. Tai kas leido į universitetus ir kolegijas priimti visus to tik panorėjusius? Visi nori dirbti gerai apmokamą darbą, bet... Į tokią darbo vietą yra didžiuliai konkursai, ir masė yra atsijojama. O kur dingo konkursai į universitetus? Net eilinę mokyklą baigusioje abiturientų laidoje teatsiranda tik vienetai, kurie neįstoja į jokią aukštąją mokyklą...

O ka duoda taip igytas diplomas, konkurso i darbo vieta metu? Siais laikais ne kazin ka. Jei konkursas rimtas.
Jei kalbeti rimciau - tai problema plati. Kalti visi: tiek univesitetai, tiek destytojai, tiek studentai, tiek valstybes institucijos, tiek ir verslas.

Wycka
2010.03.23, 23:36
O ka duoda taip igytas diplomas, konkurso i darbo vieta metu? Siais laikais ne kazin ka. Jei konkursas rimtas.
Jei kalbeti rimciau - tai problema plati. Kalti visi: tiek univesitetai, tiek destytojai, tiek studentai, tiek valstybes institucijos, tiek ir verslas.

Toks diplomas vis tiek atveria duris, nors ne visi pajėgūs pro jas įeiti (čia metaforiškai). Paprastai į kai kurias nesvarbias valstybines institucijas konkursas nebūna rimtas, tik formalumas.
Sutinku, kad visi daugiau ar mažiau kalti. O pakeisti reikia sąlyginai nedaug, jau rašiau savo siūlymus: universitetams finansavimą skirti ne pagal studentų skaičių, o pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus nuo baigimo skaičių.

Garbanius
2010.03.23, 23:38
Na is esmes pries stojant reikia galvot ka darai.. Kai turesi rimta motyvacija ir zinojima ko nori, kai nekils pagunda nelankyt paskaitu, pirkt kursinius ir po visko stebetis, kodel diplomas reiskia 0 ir negalima rast darbo Lietuvoj.. Ka pasesi ta ir pjausi..

tivoli
2010.03.24, 00:28
Toks diplomas vis tiek atveria duris, nors ne visi pajėgūs pro jas įeiti (čia metaforiškai). Paprastai į kai kurias nesvarbias valstybines institucijas konkursas nebūna rimtas, tik formalumas.
Sutinku, kad visi daugiau ar mažiau kalti. O pakeisti reikia sąlyginai nedaug, jau rašiau savo siūlymus: universitetams finansavimą skirti ne pagal studentų skaičių, o pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus nuo baigimo skaičių.

O kur tada telpa fundamentalusis mokslas mokslo įstaigoje? Pagal tokį siūlymą, kokioj maisto saugos specialisto ruošime reikėtų išbraukti fiziologiją, imunologiją ir etc., nes tai tik l"aiko gaišimas ir nerelevantiška fundamentinė bazė:. Prisiderinus prie rinkos - universitetas galėtų apskritai išbraukti tokias disciplinas iš maisto saugos, patenkinamas klientas-studentas ir greičiau paruošiamas specialistas rinkai. Užtenka mokėti bazinius gebėjimus paimti mėginius, kaip apdoroti labėj juos ir išmokti teisinę bazę.

Wycka
2010.03.24, 19:31
O kur tada telpa fundamentalusis mokslas mokslo įstaigoje? Pagal tokį siūlymą, kokioj maisto saugos specialisto ruošime reikėtų išbraukti fiziologiją, imunologiją ir etc., nes tai tik l"aiko gaišimas ir nerelevantiška fundamentinė bazė:. Prisiderinus prie rinkos - universitetas galėtų apskritai išbraukti tokias disciplinas iš maisto saugos, patenkinamas klientas-studentas ir greičiau paruošiamas specialistas rinkai. Užtenka mokėti bazinius gebėjimus paimti mėginius, kaip apdoroti labėj juos ir išmokti teisinę bazę.

Nežinau, ar gerai supratau Tamstos komentarą. Iš to, ką supratau, nurodei mano šiokį tokį žioplumą — suplakiau į vieną vietą mokslą ir mokymą :D Sorry, tik dabar pastebėjau šią savo klaidą. Taip, mokslas turi būti finansuojamas pagal vieną formulę (tikriausiai tinkama ir dabartinė formulė; jeigu gerai supratau iš dėstytojų paaiškinimų, tai priklauso nuo išradimų skaičiaus tiksliuosiuose moksluose ir paskelbtų spec. leidiniuose tiriamųjų/analitinių veikalų skaičiaus humanitariniuose moksluose), o studijos/mokymas — pagal anksčiau mano pasiūlytą formulę ;)

kempas
2010.04.07, 08:51
Geros .NET, C# žinios (praktinė, ne universitetinė patirtis)
Geros pagalbinių technologijų žinios - HTML, CSS, JavaScript;
Domėjimasis technologijomis;
Verslo reikalavimų surinkimo ir dokumentavimo įgūdžiai;
Anglų kalba;
Sertifikatai, liudijantys kompetenciją, būtų privalumas.
Labai tiksliai ir aiškiai parašyta, kad su universitetiniu diplomu toli nenueisit. O jei ir baigę universitetą, dar papildomai mokysitės įmonėje, kurioje patirtis 100 kartų labiau vertinama, nei diplomas.http://kauno.diena.lt/skelbimai/rodyti/sistemu-architektas-e-949677

r08n
2010.04.07, 12:09
Geros .NET, C# žinios (praktinė, ne universitetinė patirtis)
Geros pagalbinių technologijų žinios - HTML, CSS, JavaScript;


Tokius specialistus turėtų ruošti kokios nors kolegijos, o ne universitetai. Universitetuose tokio tipo technologijas studžiai turėtų įsisavinti patys arba per laborus, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinis mokymo objektas. Ta firmelė, įdėjusi skelbimą, sprendžiant pagal reikalavimus, yra eilinė širpotrebo gamintoja -- autoserviso arba kepyklos atitikmuo, ir univerai neturėtų orientuotis į jų poreikius ir lygį; ruošti kadrus tokioms įmonėms -- kolegijų arba profesinių mokyklų darbas.

Wycka
2010.04.10, 23:03
Aukštojo mokslo reforma. Atvažiavo Steponavičius į mokyklą ir pareiškė, mes pamatėm praietais metais, kokios specialybės buvo paklausiausios, todėl mes sumažinome tose vietose nemokamų vietų skaičių, kad pritrauktume daugiau studentų pinigų, o kur liko laisvų vietų, dar padidinome. Tiesiog nesuvokiama, kaip toleruojame tokius dalykus. Aš suprantu, kad gal būtų logiška tokią reforma vykdyti, kai valstybėje gyvenančių asmenų pajamos yra gana stabilios, bet kada ~300 000 minimum yra bedarbiai, sakyti, kad studentas yra pajėgus susimokėt už save, sakykit ką norit, bet tai prisideda prie to, kad tas atotrūkis padidės dar labiau. tas, kuris turės pinigų - studijuos, kieno tėvai neturės - nestudijuos. Gal reikėtų visas tas liberalizmo reformas dabar sustabdyti ir palaukti geresnių laikų, apie kuriuos jūs čia visi kalbate, daugelis nenorėdami pripažint, kad situacija Lietuvoje yra bloga? Manau, visos tokios liberalizmo idėjomis persmelktos solidarizacijos, reformos veda mūsų šalį į dar didesnį susiskaldymą ir tiek.

Jau esu apie tai kažkur minėjęs, galiu ir pasikartoti. Lietuvos aukštasis mokslas "serga" ne todėl, kad tam nėra pinigų, o todėl, kad jie nepanaudojami pagal paskirtį. Lėšos universitetams skiriamos ne studijoms, o studentams finansuoti. vat čia reikia apsispręsti, kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikia labiau: tik mokamo ar didžiąja dalimi valstybės finansuojamo. Abi sistemos yra geros, jeigu įgyvendinamos iki galo. Plačiau apie jas.
1. Tik mokamos studijos. Visos studijos yra mokamos pilna rinkos kaina, ir universitetai išgyvena tik iš studijų įmokų ir privataus verslo dotacijų (tarkim perka inovacijas, patentus, tyrimus ir t.t.). Studentas, negalintis mokėti už studijas, tačiau nestokojantis gabumų, ima paskolą iš banko (valstybė garantuoja paskolos grąžinimą, jeigu studento mirties ar invalidumo atveju). paskola praktiškai niekuo nesiskiria nuo būsto paskolos, tik valstybė dengia palūkanas tiek laiko, kiek tęsiasi studijos (tarkim medicinai — 6 metus) + 1 metus po studijų baigimo (nebent studijos tęsiamos aukštesnėje pakopoje). Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug (tarkim istorikus Lietuvoje ruošia net 6 universitetai), konkuruos tarpusavyje ne ŠMM kabinetuose, o atviromis durimis ir kitais viešais būdais. Tuo pačiu universitetai bus dar labiau suinteresuoti prisikviesti studentų (o gal net ir dėstytojų) iš užsienio bei įkalbinėti vietinius abiturientus rinktis studijas Lietuvoje ;)
2. Iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Šiandien panašiai tokia sistema yra, deja, su visiška makalyne. Pirmiausia kai kuriems studentams valstybė apmoka visą studijų kainą, kiti studentai moka 500Lt/sesiją, dar kiti moka visą kainą patys. Nelabai kas gali pasakyti, kokių specialistų Lietuvoje labai reikės po 10 metų (kur ten — jau po 5-6 metų). Valstybė universitetams moka ne už studijų kokybę, o už studentų skaičių. vadinasi, universitetas suinteresuotas pritraukti kuo daugiau "bambukų" ir juos tempti iki pat bakalauro, o kartais ir dar toliau, nes kiekvienas studentas garantuoja tam tikrą finansavimo dalį. Konkurencija tarp universitetų vyksta nebent ŠMM kabinetuose po kilimu, ir plačioji visuomenė ne visada viską žino, kur ir kaip nuplaukia jos sumokėti ir švietimui skirti mokesčių mokėtojų pinigai. Universitetas šiuo atveju jokios atsakomybės praktiškai neprisiima — paruošėm specialistą, ir jis tesižino. Studentas taip pat kaip ir jokios tiesioginės atsakomybės neneša — jis už studijas nemokėjo, arba sumokėjo ne visą kainą, o kai kada tiesiog nusipirko diplomą. O tada jau laimės dalykas kur jis papuls ir kiek jį tame darbe laikys. Galbūt pasiims valstybės finansuotų studijų diplomą, išlėks Anglijon braškių skinti, ir tiek jį tematysi, kaip ir išmestus į balą mokesčių mokėtojų pinigus.
O mano pasiūlymas toks. Jeigu jau renkamės antrąjį variantą, tai finansavimą universiteto studijoms skirkime pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus po baigimo (arba įstojimą į aukštesnės pakopos studijas) absolventų skaičių. Situacija tokia, kad šiandien iš tokios tvarkos labiausiai išloštų VU, KTU ir VGTU, o labiausiai nukentėtų LKKA, LVA ir LŽŪU. Turint galvoje, kad LVA jungiasi su KMU, greičiausiai ta žala būtų minimalizuota. Tada universitetai būtų labiau suinteresuoti skirti daugiau dėmesio studijų kokybei, vykdyti griežtesnę studijų atranką ir griežčiau kontroliuoti studijų procesą (tarkim efektyviau kovoti su nusirašinėjimu ir plagijavimu). Tuo pačiu mažiau įstos negabių absolventų, jie pasirinks kolegijas ar net merdinčias (dėl studentų trūkumo) profesines mokyklas.
Sustiprėjus konkurencijai aukštojo mokslo srityje, sustiprės mokymosi kokybė ir mokinių motyvacija bendrojo lavinimo mokyklose (aišku, ne iš karto), atsigaus ir profesinis švietimas, kuris neretai vykdomas kaimuose ir mažuose miesteliuose (žinoma, yra ir didmiesčiuose). Galbūt kaimo profesinės mokyklos, pagausėjus studentų, sugebės pasiūlyti ne tik žemės ūkio specialybių, bet čia jau kita tema ;)

e2ards
2010.04.10, 23:33
Jau esu apie tai kažkur minėjęs, galiu ir pasikartoti. Lietuvos aukštasis mokslas "serga" ne todėl, kad tam nėra pinigų, o todėl, kad jie nepanaudojami pagal paskirtį. Lėšos universitetams skiriamos ne studijoms, o studentams finansuoti. vat čia reikia apsispręsti, kokio aukštojo mokslo Lietuvai reikia labiau: tik mokamo ar didžiąja dalimi valstybės finansuojamo. Abi sistemos yra geros, jeigu įgyvendinamos iki galo. Plačiau apie jas.
1. Tik mokamos studijos. Visos studijos yra mokamos pilna rinkos kaina, ir universitetai išgyvena tik iš studijų įmokų ir privataus verslo dotacijų (tarkim perka inovacijas, patentus, tyrimus ir t.t.). Studentas, negalintis mokėti už studijas, tačiau nestokojantis gabumų, ima paskolą iš banko (valstybė garantuoja paskolos grąžinimą, jeigu studento mirties ar invalidumo atveju). paskola praktiškai niekuo nesiskiria nuo būsto paskolos, tik valstybė dengia palūkanas tiek laiko, kiek tęsiasi studijos (tarkim medicinai — 6 metus) + 1 metus po studijų baigimo (nebent studijos tęsiamos aukštesnėje pakopoje). Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug (tarkim istorikus Lietuvoje ruošia net 6 universitetai), konkuruos tarpusavyje ne ŠMM kabinetuose, o atviromis durimis ir kitais viešais būdais. Tuo pačiu universitetai bus dar labiau suinteresuoti prisikviesti studentų (o gal net ir dėstytojų) iš užsienio bei įkalbinėti vietinius abiturientus rinktis studijas Lietuvoje ;)
2. Iš dalies valstybės finansuojamos studijos. Šiandien panašiai tokia sistema yra, deja, su visiška makalyne. Pirmiausia kai kuriems studentams valstybė apmoka visą studijų kainą, kiti studentai moka 500Lt/sesiją, dar kiti moka visą kainą patys. Nelabai kas gali pasakyti, kokių specialistų Lietuvoje labai reikės po 10 metų (kur ten — jau po 5-6 metų). Valstybė universitetams moka ne už studijų kokybę, o už studentų skaičių. vadinasi, universitetas suinteresuotas pritraukti kuo daugiau "bambukų" ir juos tempti iki pat bakalauro, o kartais ir dar toliau, nes kiekvienas studentas garantuoja tam tikrą finansavimo dalį. Konkurencija tarp universitetų vyksta nebent ŠMM kabinetuose po kilimu, ir plačioji visuomenė ne visada viską žino, kur ir kaip nuplaukia jos sumokėti ir švietimui skirti mokesčių mokėtojų pinigai. Universitetas šiuo atveju jokios atsakomybės praktiškai neprisiima — paruošėm specialistą, ir jis tesižino. Studentas taip pat kaip ir jokios tiesioginės atsakomybės neneša — jis už studijas nemokėjo, arba sumokėjo ne visą kainą, o kai kada tiesiog nusipirko diplomą. O tada jau laimės dalykas kur jis papuls ir kiek jį tame darbe laikys. Galbūt pasiims valstybės finansuotų studijų diplomą, išlėks Anglijon braškių skinti, ir tiek jį tematysi, kaip ir išmestus į balą mokesčių mokėtojų pinigus.
O mano pasiūlymas toks. Jeigu jau renkamės antrąjį variantą, tai finansavimą universiteto studijoms skirkime pagal įsidarbinusių pagal specialybę per 1 metus po baigimo (arba įstojimą į aukštesnės pakopos studijas) absolventų skaičių. Situacija tokia, kad šiandien iš tokios tvarkos labiausiai išloštų VU, KTU ir VGTU, o labiausiai nukentėtų LKKA, LVA ir LŽŪU. Turint galvoje, kad LVA jungiasi su KMU, greičiausiai ta žala būtų minimalizuota. Tada universitetai būtų labiau suinteresuoti skirti daugiau dėmesio studijų kokybei, vykdyti griežtesnę studijų atranką ir griežčiau kontroliuoti studijų procesą (tarkim efektyviau kovoti su nusirašinėjimu ir plagijavimu). Tuo pačiu mažiau įstos negabių absolventų, jie pasirinks kolegijas ar net merdinčias (dėl studentų trūkumo) profesines mokyklas.
Sustiprėjus konkurencijai aukštojo mokslo srityje, sustiprės mokymosi kokybė ir mokinių motyvacija bendrojo lavinimo mokyklose (aišku, ne iš karto), atsigaus ir profesinis švietimas, kuris neretai vykdomas kaimuose ir mažuose miesteliuose (žinoma, yra ir didmiesčiuose). Galbūt kaimo profesinės mokyklos, pagausėjus studentų, sugebės pasiūlyti ne tik žemės ūkio specialybių, bet čia jau kita tema ;)

Mintys teisingos, bet inzinerinias studijas valstybe turi finansuoti, ir irengti normalias laboratorijas, kad studentai kuo daugiau galetu igyti praktiniu ziniu. Ir visa tai kainuoja didelius pinigus ir patys studentai tokiu pinigu tikrai neisgaletu moketi, nes vakaruos analogiskos studijos butu pigesnes. Zinoma universitetai turi uzsidirbti pinigus ne tik is studentu mokymo.

o busimi humanitarai su vadybininkais galetu uz studijas moketi ir is savos kisenes.

Wycka
2010.04.10, 23:44
Mintys teisingos, bet inzinerinias studijas valstybe turi finansuoti, ir irengti normalias laboratorijas, kad studentai kuo daugiau galetu igyti praktiniu ziniu. Ir visa tai kainuoja didelius pinigus ir patys studentai tokiu pinigu tikrai neisgaletu moketi, nes vakaruos analogiskos studijos butu pigesnes. Zinoma universitetai turi uzsidirbti pinigus ne tik is studentu mokymo.
o busimi humanitarai su vadybininkais galetu uz studijas moketi ir is savos kisenes.

De jure būtų diskriminacija, jeigu vienos studijos būtų finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, o kitos ne.
Nesupratau, ar teisingai Tamstą supratau — ar tikrai kalbi apie studijas kaip apie mokymą, ar kartais nepainioji su mokslu. Pabrėžiu, kad mokslui finansavimas turėtų būti skiriamas atskira eilute (jeigu būtų pasirinktas valstybės finansavimo modelis), tačiau nepamirškime, kad verslas labiau suinteresuotas finansuoti tiksliųjų/inžinerinių dalykų mokslą (kartais ir mokymą).

e2ards
2010.04.10, 23:59
De jure būtų diskriminacija, jeigu vienos studijos būtų finansuojamos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės, o kitos ne.
Nesupratau, ar teisingai Tamstą supratau — ar tikrai kalbi apie studijas kaip apie mokymą, ar kartais nepainioji su mokslu. Pabrėžiu, kad mokslui finansavimas turėtų būti skiriamas atskira eilute (jeigu būtų pasirinktas valstybės finansavimo modelis), tačiau nepamirškime, kad verslas labiau suinteresuotas finansuoti tiksliųjų/inžinerinių dalykų mokslą (kartais ir mokymą).

de jure neteisinga, bet kai studiju kaina skiresi ne procentais, bet kartais. tai de jure netinka

Laboratorijos skirtos ne tik mokslui, bet ir mokymui.

kas del verslo finansavimo, tai kokie Lietuvoj privatus inzineriniu ir tiksliuju mokslu universitetai ar kolegijos ? as zinau tik vadybininku kolegijas ir ISM

verslas finansuoja tik atskirus fakultetus irengdamas laboratorijas, ar skirdamas vardines stipendijas, bei finansuojantis savo darbuotoju mokyma, ar uzsakantis mokslinius tyrimus.

Tiesiog_as
2010.04.11, 00:13
Wycka, pasakyk, ar daug studentų drįs imti paskolą, kad ir be palūkanų ? Žinant įvairią statistiką( bedarbių, algų ), abejoju, tuom. Kitas dalykas, ko nesuprantu. Steponavičius pareiškia, kad taip pritrauksime pinigų. Wycka, gali daryti paskaičiavimus, pamąstymus, bet kada ministras taip pareiškia, nelieka nieko kito kaip mąstyti, jog švietimo ministerijai trūksta pinigų studijų kokybės gerinimui, o kada studentai mokės įmokas, studijų kokybė tiesiogiai kils. Atrodo, nesąmonė, bet tokios buvo mūsų gerb. ministo steponavičiaus išsakytos mintys. tai va. Jis pastebėjo, kad socialinių mokslų kryptys ir medicina pritraukia nemažai norinčių, todėl reikėtų sumažinti vietų skaičių šitom programom. Imkim medikus. Mokinys stengėsi, išlaikė egzaminus gerai(geriau negu daugelis visokių inžinierių, kurie su 20%, 30 % proc. studijuoja universitetuose nemokamai), tačiau dėl sumažintų nemokamų vietų negali studijuot nemokamai. Tėvai neturi tiek pinigų(mūsų klasėje iš 30 25 sako, jog jų tėvai negalėtų įpirkti aukštojo mokslo), taigi, tokiam žmogui perpektyvos nelabai yra, jeigu jis nenori imti paskolos. Medicina specifinė sritis, manau, valstybės požiūris į ją turėtų būti toks, kad gerų šios srities specialistų niekada nebus per daug(sakoma, kad valstybės stiprumas priklauso nuo to, kaip išvystyta medicina ir kosmoso techonolgijos), tačiau tokia reforma, galima sakyt, mažina norinčių ir galinčių studijuoti tokį dalyką skaičių, kadangi vietų sumažinta ženkliai, o įmokos tikrai yra ne pigios lyginant su pragyvenimo lygiu ir dabartine situacija valstybėje.

Wycka
2010.04.11, 00:30
Wycka, pasakyk, ar daug studentų drįs imti paskolą, kad ir be palūkanų ? Žinant įvairią statistiką( bedarbių, algų ), abejoju, tuom. Kitas dalykas, ko nesuprantu. Steponavičius pareiškia, kad taip pritrauksime pinigų. Wycka, gali daryti paskaičiavimus, pamąstymus, bet kada ministras taip pareiškia, nelieka nieko kito kaip mąstyti, jog švietimo ministerijai trūksta pinigų studijų kokybės gerinimui, o kada studentai mokės įmokas, studijų kokybė tiesiogiai kils. Atrodo, nesąmonė, bet tokios buvo mūsų gerb. ministo steponavičiaus išsakytos mintys. tai va. Jis pastebėjo, kad socialinių mokslų kryptys ir medicina pritraukia nemažai norinčių, todėl reikėtų sumažinti vietų skaičių šitom programom. Imkim medikus. Mokinys stengėsi, išlaikė egzaminus gerai(geriau negu daugelis visokių inžinierių, kurie su 20%, 30 % proc. studijuoja universitetuose nemokamai), tačiau dėl sumažintų nemokamų vietų negali studijuot nemokamai. Tėvai neturi tiek pinigų(mūsų klasėje iš 30 25 sako, jog jų tėvai negalėtų įpirkti aukštojo mokslo), taigi, tokiam žmogui perpektyvos nelabai yra, jeigu jis nenori imti paskolos. Medicina specifinė sritis, manau, valstybės požiūris į ją turėtų būti toks, kad gerų šios srities specialistų niekada nebus per daug(sakoma, kad valstybės stiprumas priklauso nuo to, kaip išvystyta medicina ir kosmoso techonolgijos), tačiau tokia reforma, galima sakyt, mažina norinčių ir galinčių studijuoti tokį dalyką skaičių, kadangi vietų sumažinta ženkliai, o įmokos tikrai yra ne pigios lyginant su pragyvenimo lygiu ir dabartine situacija valstybėje.

Būtų patogiau padiskutuoti, jeigu iškeltum po vieną problemą ;)
Kiek studentų drįs imti paskolą studijoms? O kiek šeimų drįsta imti būsto paskolą? Beje, būstas kainuoja gerokai daugiau negu išsilavinimas (nebent nusiteikęs 1 kursą 3 metus 'kramtyti').
Steponavičiaus kalbų/teiginių nedrįstu komentuoti, kol neturiu jo žodžių originalo ;) Prisipažinsiu, arba jis 'nuvarė į lankas', arba pats kažką ne taip nugirdai ar čia berašydamas supainiojai. Tikriausiai Steponavičius kalbėjo apie valstybės finansuojamų vietų sumažinimą (o ne bendrą), kas įvertinus krizę būtų pakankamai logiška, nors ir netoliaregiška ;)
Va čia ir problema, kad sulaukę pilnametystės žmonės laiko brandos egzaminą, nors ta branda lieka tik popieriuje. Pati sistema verčia juos kartis ant tėvų kaklo. Vat todėl ir pasiūliau paskolų sistemą, kad sulaukęs pilnametystės jaunuolis galėtų pats planuoti savo ateitį.
Apskritai tikriausiai būsiu labai nepopuliarus, bet manau, kad studentų skaičius Lietuvoje yra jau šiek tiek per didelis; t.y. ne pagal valstybės išgales. Beje, garantuoju, jeigu Lietuva iš kažkur paimtų labai daug pinigų ir už juos 100proc. finansuotų studijas (taigi visas aukštasis mokslas Lietuvoje būtų nemokamas), esamos problemos niekur nedingtų — pritrūktų žmogiškųjų išteklių. Taigi dėl kiekybės kentėtų kokybė. O dabar žemiškas pavyzdys. Turi kišenėje 10Lt, kuriuos reikia išleisti ir prekę suvartoti tą pačią dieną. Ką pirktum — 5 saldžiąsias plyteles po 2Lt ar 2 šokoladus po 5Lt? Galbūt palyginimas nelabai tikslus, bet esmė maždaug tokia ;)

Rijikas
2010.04.11, 00:33
apskritai man patinka didelė valstybės reikšmė, bet... dėl 1 varianto - tik mokamų studijų
nesuprantu, kodėl vis kišami komerciniai bankai. kodėl reikia visų mokesčių mokėtojų pinigais dengti kažkokio studenčioko palūkanas? kurių galų taip daryti per komercinius bankus, jei geriau galima bandyti per valstybinį skolinimo fondą?
juk studentas vis tiek turės grąžinti pinigą, tačiau valstybė gali ne tik pasiūlyti mažesnius procentus; kad ir didesni būtų procentai, nereikėtų šerti kelis metus kažkokio suši*to banko. Studentas vis tiek jausis atsakingas už savo pasirinkimą, o apskritai ne tiek jau daug finansų reikėtų atidėti iš biudžeto į tą skolinimo fondą, o po kažkiek laiko vis tiek sugrįžtų pinigai.
bijau suklysti, bet regis panašiai daro anglijoje

šiaip aš visada pasirašiau pirmiausiai už programų auditą, ir toliau valstybinį užsakymą (galima ir ilgalaikį, pvz 4 metams), kiek ko reikia, dar geriau, kad pagal specialybę būtų dirbama. nes va kaip ir tuoj parašau bakalaurą, bet jau dedu galvą, kad su savo tikrai prestižiniu diplomu (kuris nervų reikalauja) teks pakuotis lagaminą į UK arba FR
Šiaip problema ir mano, kad būdamas jaunas ne visiškai į savo vėžes pataikiau (mano kaltė ir daug kas jaučiasi nesavai ten, kur įklimpo), bet niekur kitur geriau nebūčiau gavęs universitetinio išsilavinimo, tad pririšti finansiškai studentus, na bent pirmą kartą ir tarkim 1 sem ar 1 metus tikrai nereikėtų.
ps. kol kas nepasakei nieko per daug baisaus, su kuo nesutikčiau :) visiškai sutinku, kad universitetuose per daug žmonių, ir tie, kurie nuobodžiauja filosofijos paskaitose, tegul keliauja į kolegijas, kur tokios nėra ir kur tokios nereikia

Wycka
2010.04.11, 00:45
apskritai man patinka didelė valstybės reikšmė, bet... dėl 1 varianto - tik mokamų studijų
nesuprantu, kodėl vis kišami komerciniai bankai. kodėl reikia visų mokesčių mokėtojų pinigais dengti kažkokio studenčioko palūkanas? kurių galų taip daryti per komercinius bankus, jei geriau galima bandyti per valstybinį skolinimo fondą?
juk studentas vis tiek turės grąžinti pinigą, tačiau valstybė gali ne tik pasiūlyti mažesnius procentus; kad ir didesni būtų procentai, nereikėtų šerti kelis metus kažkokio suši*to banko. Studentas vis tiek jausis atsakingas už savo pasirinkimą, o apskritai ne tiek jau daug finansų reikėtų atidėti iš biudžeto į tą skolinimo fondą, o po kažkiek laiko vis tiek sugrįžtų pinigai.
bijau suklysti, bet regis panašiai daro anglijoje

Na esmės tai nekeičia — absolventas vis tiek bus pririštas prie Lietuvos tol, kol grąžins studijų paskolą. Itin gabūs ir mokantys save 'parduoti' darbdaviui exstudentai ją grąžintų per kelerius metus, o 'bambukai' ko gero dešimtmečiais vien bulvėmis mistų ;)
Na gal papildyčiau Tamstos mintis nebent tuo, kad šalia valstybinio fondo leiskime ir bankams dalyvauti šioje veikloje. Bankams nebūtų paranku taikyti didesnes palūkanas negu valstybinis fondas, nes tada abiturientai tiesiog į juos nesikreiptų. Savo ruožtu bankai garantuotų, kad išsekus valstybiniam fondui, potencialus studentas neliks be išsilavinimo. Juolab fondas finansuos greičiausiai tik pirmąjį diplomą, o jeigu žmogus sumąstytų siekti antrojo bakalauro, greičiausiai fondas tik parodytų duris (o gal ir klystu) ;)

Tiesiog_as
2010.04.11, 00:52
"Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius verslo ir vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė didžiausio stojančiųjų ir pasirengusių mokėti už savo studijas antplūdžio." Mums šitas buvo pacituotas ir pridėta medicina bei paaiškinta, kodėl taip daroma, neva, pritraukti pinigų. To pateisinimas buvo, jog taip pakils studijų kokybė. Žinai, tada likau išvis nesupratęs.

Tau labai paprastai atrodo žodis paskola... matant Lietuvoje esančia padėtį (tos pačios paskolos, galimybės įsidarbinti, vid. darbo užmokestis), aš manau, kad studentui Lietuvoje turėtų būti baisu imti paskolą. pats sakai, kad daug žmonių pasiėmė būsto paskolas, tačiau pridėk tai, kad nemažas skaičius figuruoja ties tuom, kad gali tekti atsiveikinti su tuom būstu ir pan. rizikuoti būtų pernelyg avantiūriška Lietuvoje.

Kitas dalykas, ko mes pasieksim su visa ta reforma? Tu gal man gali paaiškinti ? Greit praeis mokslo metai, tačiau kas buvo pasiekta ?

Tiesiog_as
2010.04.11, 00:55
Ir dar viena, jeigu yra teigiama visur laisva rinka, tai, iš kokios parapijos yra tas suskirstimas, kiek kokių specialistų reikia ir krepšelių išdaljimas įvairiom programom ? Aš suprantu, jeigu mes remiame 50 proc. studentų, tai 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų duodame teisę pasirinkti, kur studijuoti. Liberalizmas? Jeigu steponavičiai ir visi kiti liberalai sako, kaip svarbu yra asmens laisvė, tai kam visi šitie rėmai ? paremkime 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų studentų ir tegul jie patys renkasi, kur studijuoti ?

Wycka
2010.04.11, 01:12
"Atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius verslo ir vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai, kaip ir ankstesniais metais, sulaukė didžiausio stojančiųjų ir pasirengusių mokėti už savo studijas antplūdžio." Mums šitas buvo pacituotas ir pridėta medicina bei paaiškinta, kodėl taip daroma, neva, pritraukti pinigų. To pateisinimas buvo, jog taip pakils studijų kokybė. Žinai, tada likau išvis nesupratęs.

Citata sako, kad šių dalykų specialistų jau yra pakankamai ar net per daug (nors nepaisant to abiturientai vis tiek veržiasi į jas), todėl ir mažinamas finansavimas. Dėl medicinos net nežinau ką pasakyti... Studijų kokybės pakilimo matyt tikimasi tuo, kad sumokėjęs už studijas studentas reikalaus tos kokybės. kai kada taip ir yra, bet... Jeigu visa reforma tuo ir pasibaigs, tai vėl bus ne šis, nei tas...

Tau labai paprastai atrodo žodis paskola... matant Lietuvoje esančia padėtį (tos pačios paskolos, galimybės įsidarbinti, vid. darbo užmokestis), aš manau, kad studentui Lietuvoje turėtų būti baisu imti paskolą. pats sakai, kad daug žmonių pasiėmė būsto paskolas, tačiau pridėk tai, kad nemažas skaičius figuruoja ties tuom, kad gali tekti atsiveikinti su tuom būstu ir pan. rizikuoti būtų pernelyg avantiūriška Lietuvoje.

Kiekvieną kartą, prasidėdamas su didesne pinigų suma, rizikuoju. kaip sako patarlė, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Bankas, išduodamas paskolą, taip rizikuoja, kad ją paėmęs niekada negrąžins. valstybė, apmokėdama studijas, taip rizikuoja, kad absolventas išvyks į užsienį, bus 'amžinas bedarbis' arba dirbs mažiau kvalifikuotą darbą ne pagal specialybę. Tai kodėl studentas turėtų neprisiimti jokios rizikos?

Kitas dalykas, ko mes pasieksim su visa ta reforma? Tu gal man gali paaiškinti ? Greit praeis mokslo metai, tačiau kas buvo pasiekta ?

Et, ta švietimo reforma, kaip ir sveikatos reforma, tęsiasi jau dešimtmečius ir daugeliui jau atsibodusi, tapo kone keiksmažodžiu. Nu blemba, kodėl nė vienas ministras nesiima ryžtingų veiksmų? Silpna valdančioji dauguma ar šiaip bijo opozicijos? Beje, neteigiu, kad mano siūlomi pakeitimai turėtų įsigalioti jau šių metų rugsėjį ;)

Ir dar viena, jeigu yra teigiama visur laisva rinka, tai, iš kokios parapijos yra tas suskirstimas, kiek kokių specialistų reikia ir krepšelių išdaljimas įvairiom programom ? Aš suprantu, jeigu mes remiame 50 proc. studentų, tai 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų duodame teisę pasirinkti, kur studijuoti. Liberalizmas? Jeigu steponavičiai ir visi kiti liberalai sako, kaip svarbu yra asmens laisvė, tai kam visi šitie rėmai ? paremkime 50 proc. geriausiai išlaikiusiųjų studentų ir tegul jie patys renkasi, kur studijuoti ?

Žinai, va čia jau linkęs pritarti ;) Jeigu jau liberalizmas, tai ir darom tą liberalizmą, o jeigu socializmas, tai socializmas iki galo. O tokie blaškymaisi ir pataikavimai normalaus galutinio rezultato niekaip neduoda.

Tiesiog_as
2010.04.11, 11:55
Pirma tavo mintis (neišeina cituot)
Bet gi mes neribojame skaičių, kiek asmenų gali studijuoti socialiniuose ar kituose moksluose. Taigi, specialistai ir toliau bus kepami, kadangi net ir su savais pinigais socialinių mokslų studentų yra daugiausia. Taigi, vėl reforma neišsprendžia to, apie ką yra kalbama, kadangi studentų vis tiek daugiausia tose studijų programose, apie kurias buvo kalbama, kad jų yra pertelius. Aš manau, kad čia yra silpniausia vieta. Žinai, kada reikėjo rinktis dalykus, prieš du metus, apie tokią reformą ir krepšelių padalijimą net kalbos nebuvo. Taigi, rinkausi kelią į soc. mokslus. Tiesą sakant, man jie labiausiai ir patinka ir įsivaizduoju save vienoje ar kitoje soc. mokslų programoje. Tačiau, dabar situacija visiškai nesąmoninga ir pradedi abejot, ar man yra bent kokia galimybę į nemokamą mosklą šioje srityje. Taip pat suvoki, kad, jeigu būtų galima atsukti laiką, rinktumeisi kitus dalykus. Suprantu, jeigu šitą reformą būtų bandoma primesti, kad ir nuo kitų mokslo metų pradžios, kada dabartiniai dešimtokai renkasi dalykus ir žino situaciją AM. Dabar mano karta buvo tokia, kad rinkomės pagal senas taisykles, mums atėjus taisyklės visos pasikeitė.

2.
Žinoma. Tačiau kiek studentas rizikuoja paėmęs paskolą čia ir, tarkim, kitoje valstybėje. Užsienyje daugelis studentų turi darbą net ir studijų metu. Todėl jiems pragyvenimo išlaidas jie gali padengt iš savų lėšų. Ką gali rasti Lietuvoje ? Darbo biržose ~300 000 bedarbių armiją, apie darbą studentui po paskaitų kalbos iš vis nėra. Galime įsivaizduot, kuo gyvena studijas Lietuvoje baigęs studentas. Gerai, kad randa dar bet kokį darbą iškart po bakalauro, tai dar dar gali išgyvent. O ką daryt tam, kuris neranda ? Paskola tai paiimta koks 20 000. O kur dar pragyvenimo išlaidos ir pan ? Atlyginimas radus darbą irgi dažnai yra tik toks, kad išgyvent; apie atsidėjimą kažkokį nėra kalbos. Lietuvoje nėra viskas taip paprasta; atrodo, baigsi univerą, gausi darba su, tarkim, 4000 lt atlyginimu ir po truputį galėsi taupyt. Tik daugelio fantazijose tokia ateitis, su mažom išimtim. Ir dar, atsakant į tavo teiginį, galiu pasakyt, kad tu paėmęs paskolą, numatai, kaip ją grąžinsi, iš kokių pinigų ir pan. Ką galima pasakyt apie studentą, kuris nieko gyvenime dar neturi ?
3.
Reikia imtis ryžtingų veiksmų tada, kad yra žinoma, aks daroma. Dabar panašiau į reformą, nežinant tikslų, kiek visų išteklių (žmogiškųjų, materialinių) tai kainuos ir pan. Toks vaizdas tiesiog susidaro. Atrodo, kad pagrindinis tikslas - imkit paskolas ir tiek, abiturientai. Dar kartą prisimenu steponkos atvykimą į mūsų mokyklą, jis taip tada ir pasakė : Norit pagyvent, pasiimkit paskolą, kurią teikia lengvatinėm sąlygom mūsų bankai, užteks linksmybėm ir mokslam.
Jeigu toks požiūris, tai su tokiu požiūriu toli neisim, aš manau.

Rijikas
2010.04.11, 14:14
Bankams nebūtų paranku taikyti didesnes palūkanas negu valstybinis fondas, nes tada abiturientai tiesiog į juos nesikreiptų. Savo ruožtu bankai garantuotų, kad išsekus valstybiniam fondui, potencialus studentas neliks be išsilavinimo. Juolab fondas finansuos greičiausiai tik pirmąjį diplomą, o jeigu žmogus sumąstytų siekti antrojo bakalauro, greičiausiai fondas tik parodytų duris (o gal ir klystu) ;)
teisingai, atsirastų konkurencija tarp bankų ir dar priedo su valstybine skolinimo studentams įstaiga. VMS fondo paskolą "gyvenimo išlaidoms" va pvz esu paėmęs, tai ten simboliniai 5%, kuriuos pradės skaičiuoti 2 metai po studijų baigimo :D ir tai tie 5% tik tam, kad kompensuotų galimas nemokias (ar kaip ten vadinamos) paskolas. kažin ar koks privatus nusileistų iki tokio procento :D bet teisingai, jei taip nroi rizikuoti, tia niekas niekad neuždraus studentui imt paskolą iš banko :)
dabartinėj tvarkoj vis tiek nesuprantu, kodėl tik per bankus dirba, ir dar VALSTYBĖ GARANTUOJA :nzn:
pusiau offtopic: pikti balsai kalba, jog bankai nesitikėjo, kad tiek mažai paskolų išdalins, todėl dabar siūlo būsto renovacijai imt paskolas :D

beje dėl mokamo mokslo - ne visiškai sąžininga, kad yra žmonių, kurie nieko nemoka, o kiti moka pilną kainą. bent jau pagal 26 chartijos straipsnį, "aukštasis mokslas prieinamas vienodai visiems pagal gabumus", tad iš to išplaukia, jog piniginės storis nėra rodiklis stojant į aukštąją. Tiesiog_as šiaip gana gerai įvertina žmogaus situaciją, jog dažnas gabus, bet nepasiturintis, bijos imti paskolą dėl miglotų galimybių ją grąžinti, nors jaučia, kad studijos tikrai skirtos jam ir jis tame būtų profas ir gal gera ateitis nusimato. O turtingų tėčių ir mamų "patys geriausi" sūneliai toliau galės pirktis diplomą; sumokėję mokestį, greičiausiai ir pabaigs univerą, nes univeras suinteresuotas išlaikyti jų pinigą.
beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko :uhuhaha:

r08n
2010.04.11, 14:44
Sistemos privalumas tas, kad būsimi studentai labai atsakingai rinksis specialybę ir nebus suinteresuoti nutraukti studijų, stengsis kuo daugiau sužinoti, išmokti, įgyti įgūdžių, nes visa tai duos didesnę paskolos atsipirkimo galimybę. Universitetai savo ruožtu nebus suinteresuoti išlaikyti specialybių, kurios yra nepaklausios arba tokių specialistų yra paruošiama per daug

Tai yra LLRI+Steponavičiaus (t.y., žmonių, neturinčių nieko bendro su mokslu) įsivaizdavimas, pagrįstas vienintele dogma: viską, tame tarpe ir aukštajį mokslą/išsilavinimą, galima išmatuoti ir įvertinti piniginiais vienetais. Tuo atžvilgiu švietimo įstaiga niekuo nesiskiria nuo, pvz., autoserviso ar kirpyklos: yra paslaugos gavėjas (studentas) ir jos teikėjas (pvz., universitetas ar kolegija); santykis tarp jų yra toks pats, kaip tarp autoserviso kliento ir autoserviso. Tuo tarpu realybė yra tokia: studijas renkasi 18-mečiai, iš kurių daugelis dar yra nesusitupėję piemengaliai. Kadangi studijas jie renkasi atsakingai (nes gi paskolą reikės grąžinti), tai ir profesijas pasirenka atitinkamas, turinčias paklausą darbo rinkoje: teisę, vadybą, NT burbulo epochoje -- ką nors susijusio su statybomis, ir pan. Universitetai tuo tarpu pragyvena iš savo klientų, todėl jie suinteresuoti pritraukti jų kuo daugiau, todėl steigia kuo daugiau "pinigingų" studijų programų ir daro studijas kuo labiau prieinamas, nepriklausomai nuo sugebėjimų. Pasekmės yra tokios: visa aukštojo mokslo strategija praktiškai atiduota į ką tik vidurines baigusių mokinukų (a.k.a. "paslaugos gavėjų") rankas. Suklesti McUniversitetai, orientuoti į kuo greitesnį atsipirkimą. Tokios sritys, kaip fundamentalieji tyrimai, humanitariniai ir kai kurie socialiniai mokslai, išnyksta, nes, pagal LLRI tipo GEZpertų išpažįstamą tikėjimą, jos nereikalingos, nes nepelningos. Bendrai paėmus, visi orientuojasi į t.v. "rinkos poreikius", t.y., į šiandieninę padėtį, o tai reiškia, kad jokios "aukštosios technologijos", "žinių ekonomika" ir panašūs buzzwordai nebeturi jokių perspektyvų būti kada nors įgyvendinti.

Al1
2010.04.11, 14:55
Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

Al1
2010.04.11, 15:01
beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko :uhuhaha:

Universitetai negali dempinguoti kainu, nes i mokamas studijas jie turi priimti uz tokia pat kaina, koks yra tos studiju krypties krepselio dydis. Taciau nuo nauju mokslo metu startuoja naujas studentu viliojimo budas (iteisintas istatyme) - dvi specialybes uz vienos ar beveik vienos kaina. Tiesa, antroji specialybe gales buti tik tos pacios studiju srities (t.y., pavyzdziui, nebus galima studijuoti medicinos ir dailes, taciau bus galima studijuoti medicina ir veterinarija)...

Rijikas
2010.04.11, 16:40
taciau bus galima studijuoti medicina ir veterinarija
na pagaliau žmogus-voras galės gydytis lietuvos ligoninėse :D
Universitetai negali dempinguoti kainu, nes i mokamas studijas jie turi priimti uz tokia pat kaina, koks yra tos studiju krypties krepselio dydis.
dėkui, atšviežinai žinias :) šiap ar taip, pedagoginis, įtariu, numušė kainą iki minumumo nemažai daliai specialybių, kur žmonės pagal "rinkos tendencijas" pasirenka :D žodžiu, keistas tas LLRI

kempas
2010.04.11, 16:59
Teisininkas, vadybininkas, nesukuria jokio produkto jie teikia paslaugas. O Lietuvai labiausiai trūksta žmonių, kurie gali kurti naujus produktus ir pridėtinę vertę. Biomedicina, informacinės technologijos, inžinerija. Tik šitos kryptys Lietuvą pastums link išsivysčiusios europos. Fundamentalieji mokslai skirti, tik pinigų švaistymui ir laiko stumdymui.
Universitetas turi suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą ir rinktis, ar tam studentui iš tikrųjų reikia to mokslo ar ne. Universitetai turėtų išmesti prastai besimokančius, nepažangius, ar paskaitų nelankačius studentus. O dabar studentas diktuoja sąlygas universitetui ir universitetai šoka pagal jo dudelę. Nes lietuvoje yra per dauk universitetų. O kai jų per dauk tai ir jų mokslas nieko nevertas.

r08n
2010.04.11, 17:10
Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

Kaip tik tai ir norėjau pabrėžti.

Al1
2010.04.11, 20:06
Teisininkas, vadybininkas, nesukuria jokio produkto jie teikia paslaugas. O Lietuvai labiausiai trūksta žmonių, kurie gali kurti naujus produktus ir pridėtinę vertę. Biomedicina, informacinės technologijos, inžinerija. Tik šitos kryptys Lietuvą pastums link išsivysčiusios europos. Fundamentalieji mokslai skirti, tik pinigų švaistymui ir laiko stumdymui.
Universitetas turi suteikti kuo kokybiškesnę paslaugą ir rinktis, ar tam studentui iš tikrųjų reikia to mokslo ar ne. Universitetai turėtų išmesti prastai besimokančius, nepažangius, ar paskaitų nelankačius studentus. O dabar studentas diktuoja sąlygas universitetui ir universitetai šoka pagal jo dudelę. Nes lietuvoje yra per dauk universitetų. O kai jų per dauk tai ir jų mokslas nieko nevertas.

Su tuo niekaip negaliu sutikti. Be fundamentikos, nebus ir taikomuju mokslu. Pats tu mokslu pavadinimas sako, kokia vieta jie uzima moksle. Deja, net ir atrodytu elementarus taikomieji tyrimai nera imanomi, jei nera gilaus fundamentinio pagrindo, suvokimo, kas vyksta, teoriju, paaiskinanciu kas ir kaip vyksta... Zinoma, Lietuva negali pati savarankiskai uziimineti grandioziniais fundamentiniais tyrimais, kaip, pavyzdziui, hadronu kolaideri pasistatyti, ar raketa i Marsa pasiusti... Taciau kai kuriems fundamentinias tyrimams pakanka lazerio, spektrometro, kriostato ir kompiuterio...

Wycka
2010.04.11, 22:02
dėl mokamo mokslo - ne visiškai sąžininga, kad yra žmonių, kurie nieko nemoka, o kiti moka pilną kainą. bent jau pagal 26 chartijos straipsnį, "aukštasis mokslas prieinamas vienodai visiems pagal gabumus", tad iš to išplaukia, jog piniginės storis nėra rodiklis stojant į aukštąją. Tiesiog_as šiaip gana gerai įvertina žmogaus situaciją, jog dažnas gabus, bet nepasiturintis, bijos imti paskolą dėl miglotų galimybių ją grąžinti, nors jaučia, kad studijos tikrai skirtos jam ir jis tame būtų profas ir gal gera ateitis nusimato. O turtingų tėčių ir mamų "patys geriausi" sūneliai toliau galės pirktis diplomą; sumokėję mokestį, greičiausiai ir pabaigs univerą, nes univeras suinteresuotas išlaikyti jų pinigą.
beje kai aktyviau prie šitos kvailos "reformos" (kabutėse) veikiau, tai buvo prognozė, jog kai kurie univerai dempinguos kainas, kad neprarastų studentų. Bet užtat kokios diplomų kepyklos išliks... Čia gal prieš 3 mėn (gaila, neišsisaugojau nuorodos) VPU paskelbė, kad savo kainas mažins, tai gal visi tie protestuotojai (kaip aš) prieš steponavičiaus ir co reformą per daug neapsiriko :uhuhaha:

Mano supratimu švietime reikalingas tam tikras stabilumas. Stabilumas tai nėra stagnacija, o kryptingas vystymasis, nesiblaškymas siekiant tikslo. Kaip sako patarlė: kapitonui, kuris nežino į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus ;)

1. Bet gi mes neribojame skaičių, kiek asmenų gali studijuoti socialiniuose ar kituose moksluose. Taigi, specialistai ir toliau bus kepami, kadangi net ir su savais pinigais socialinių mokslų studentų yra daugiausia. Taigi, vėl reforma neišsprendžia to, apie ką yra kalbama, kadangi studentų vis tiek daugiausia tose studijų programose, apie kurias buvo kalbama, kad jų yra pertelius. Aš manau, kad čia yra silpniausia vieta. Žinai, kada reikėjo rinktis dalykus, prieš du metus, apie tokią reformą ir krepšelių padalijimą net kalbos nebuvo. Taigi, rinkausi kelią į soc. mokslus. Tiesą sakant, man jie labiausiai ir patinka ir įsivaizduoju save vienoje ar kitoje soc. mokslų programoje. Tačiau, dabar situacija visiškai nesąmoninga ir pradedi abejot, ar man yra bent kokia galimybę į nemokamą mosklą šioje srityje. Taip pat suvoki, kad, jeigu būtų galima atsukti laiką, rinktumeisi kitus dalykus. Suprantu, jeigu šitą reformą būtų bandoma primesti, kad ir nuo kitų mokslo metų pradžios, kada dabartiniai dešimtokai renkasi dalykus ir žino situaciją AM. Dabar mano karta buvo tokia, kad rinkomės pagal senas taisykles, mums atėjus taisyklės visos pasikeitė.

Bet mes taip pat neribojame, kokį profilį pasirinks vienuoliktokai — tikslųjį, humanitarinį ar meninį, ir visuose profiliuose pakanka mokinių ;)
Visiškai sutinku, kad reforma neturėtų paliesti dabartinių studentų ir abiturientų. Tarkim viešai paskelbiama, kad keisis tas ir tas, o pakeitimai įsigalioja 2012m. arba 2013. liepos 1d. ;) O keisti taisykles proceso metu yra taip pat kvaila, kaip žaisti futbolo rungtynių 1 kėlinį pagal vienas taisykles, o 2 kėlinį — jau pagal kitas. O formaliai rodyti tik bendrą rezultatą :hmhm:
Kodėl studentai renkasi socialinius/humanitarinius mokslus? Daug priežasčių. a) Pirmiausia viešoje erdvėje mes daugiausiai matome menininkus ir humanitarus. Mokslininkus reguliariai matome nebent laidoje "neGALI būti". Kas neleidžia mokslininkams bent retkarčiais ateiti į mokyklas, susitikti su abiturientais ir paagituoti juos rinktis tiksliuosius mokslus? b) Prastas techninių priemonių aprūpinimas mokyklose. Jeigu net šiandien masė mokyklų turi tik vieną gaublį (arba nė vieno), tai ar verta kalbėti apie mėgintuvėlius, kolbas, traukos spintas, preparatus/reagentus, spiritines lemputes, etc.? c) Nelabai įsivaizduoju savo kailiu, bet brolis yra baigęs KTU. Jo teigimu, Kaunui (nors tikriausiai visai Lietuvai) labai trūksta tiksliųjų mokslų specialistų, kurie ne tik gebėtų puikiai dėstyti/sudominti, bet ir puikiai mokėtų bent vieną Vakarų Europos kalbą. 6mėn. Prancūzijoje jam davė gerokai daugiau negu likę 3,5 metų Lietuvoje ;)

2. Žinoma. Tačiau kiek studentas rizikuoja paėmęs paskolą čia ir, tarkim, kitoje valstybėje. Užsienyje daugelis studentų turi darbą net ir studijų metu. Todėl jiems pragyvenimo išlaidas jie gali padengt iš savų lėšų. Ką gali rasti Lietuvoje ? Darbo biržose ~300 000 bedarbių armiją, apie darbą studentui po paskaitų kalbos iš vis nėra. Galime įsivaizduot, kuo gyvena studijas Lietuvoje baigęs studentas. Gerai, kad randa dar bet kokį darbą iškart po bakalauro, tai dar dar gali išgyvent. O ką daryt tam, kuris neranda ? Paskola tai paiimta koks 20 000. O kur dar pragyvenimo išlaidos ir pan ? Atlyginimas radus darbą irgi dažnai yra tik toks, kad išgyvent; apie atsidėjimą kažkokį nėra kalbos. Lietuvoje nėra viskas taip paprasta; atrodo, baigsi univerą, gausi darba su, tarkim, 4000 lt atlyginimu ir po truputį galėsi taupyt. Tik daugelio fantazijose tokia ateitis, su mažom išimtim. Ir dar, atsakant į tavo teiginį, galiu pasakyt, kad tu paėmęs paskolą, numatai, kaip ją grąžinsi, iš kokių pinigų ir pan. Ką galima pasakyt apie studentą, kuris nieko gyvenime dar neturi?

Pala pala, bedarbystė yra labai reliatyvus reiškinys. Prieš 2 metus darbdaviai nerasdavo darbuotojų, šiandien darbuotojai neranda darbo. Po dviejų metų situacija vėl bus kita. Tikriausiai visi puikiai žinote, tai tik priminsiu, kad studijuoti galima ir vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuose, arba nuotoliniu būdu (Lietuvoje tai dar gana neįprasta). Yra galimybė vasaros atostogų metu išvykti padirbėti į JAV ar JK. Beje, nemažai mano pažįstamų dieninės studijų formos exstudentų studijų metais dirbo naktinį darbą (kas sargavo, kas dirbo apsauginiu, padavėju, barmenu naktiniuose klubuose). Taigi išeitis visada yra, reikia tik netingėti pasukti mokslais apkrautos galvelės ;) Beje, ir baigus studijas bus daug lengviau įsidarbinti, jeigu jau turėsi darbinės veiklos patirties ;)

3. Reikia imtis ryžtingų veiksmų tada, kad yra žinoma, aks daroma. Dabar panašiau į reformą, nežinant tikslų, kiek visų išteklių (žmogiškųjų, materialinių) tai kainuos ir pan. Toks vaizdas tiesiog susidaro. Atrodo, kad pagrindinis tikslas - imkit paskolas ir tiek, abiturientai. Dar kartą prisimenu steponkos atvykimą į mūsų mokyklą, jis taip tada ir pasakė : Norit pagyvent, pasiimkit paskolą, kurią teikia lengvatinėm sąlygom mūsų bankai, užteks linksmybėm ir mokslam.
Jeigu toks požiūris, tai su tokiu požiūriu toli neisim, aš manau.

Taip, taip ir dar kartą taip — reikia imtis ryžtingų, bet pamatuotų veiksmų. O tas blaškymasis erzina daug labiau negu pati reforma ar besikeičiantys ministrai. O kas Steponavičius taip pasakė, nereikia visko paimti į širdį už gryną pinigą — jis bendravo ne su specialistais, taigi nepasikuklino "mestelėti populizmo". Nemanau, kad jo toks požiūris, tiesiog nori įpūsti daugiau optimizmo abiturientams.

Tai yra LLRI+Steponavičiaus (t.y., žmonių, neturinčių nieko bendro su mokslu) įsivaizdavimas, pagrįstas vienintele dogma: viską, tame tarpe ir aukštajį mokslą/išsilavinimą, galima išmatuoti ir įvertinti piniginiais vienetais.

Pritariant r08n, dar pridesiu, kad studijos ir mokymasis tai vienintele "paslauga", kai reikalinga aktyvus pacio "paslaugos" gavejo dalyvavimas kuriant paslauga ir jos kokybe. Dargi netgi didesnis, nei "paslaugos" teikejo. LLRI to matyt "nesupranta".

r08n ir Al1 — net nežinau, ką Jums atsakyti. Amžinai kaltinate kitus tariamom demagogijomis, ieškote kampo apvaliame kambaryje. Gal čia ir patylėsiu, nes jeigu parašysiu ką galvoju — būsiu pašalintas :|

r08n
2010.04.11, 23:35
r08n ir Al1 — net nežinau, ką Jums atsakyti. Amžinai kaltinate kitus tariamom demagogijomis, ieškote kampo apvaliame kambaryje. Gal čia ir patylėsiu, nes jeigu parašysiu ką galvoju — būsiu pašalintas :|

Sprendžiu pagal tai, kas labiausiai girdisi viešojoje erdvėje (http://www.lrinka.lt/index.php/temos/ekonomikos_reformos/svietimas/5094). Kaip antai: (http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/ziniasklaidai/straipsniai_ir_komentarai/mokamas_aukstasis_mokslas_kaip_papildoma_ir_prival oma_galimybe/5256;from_topic_id;5094)


Taigi galimybė už savo studijas mokėti visą kainą pačiam nėra reformos esmė. Jos tikroji esmė yra būdo, kaip bus paskirstomos valstybės finansuojamos studijų vietos aukštosioms mokykloms, pakeitimas. Paslaugos teikėjas dėmesį kreipia į tą, kurio sprendimas atneša pinigus. Iki šiol sprendimą, kiek aukštoji mokykla turės valstybės finansuojamų studijų vietų, priimdavo švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojai. Po reformos, sprendimus priims studentai. Atitinkamai turėtų pakrypti ir aukštųjų mokyklų kaklai – į studentų poreikius, o ne ministerijos valdininkų poreikius.

Al1
2010.04.11, 23:53
O studentai nerori mokytis, jie nori diplomo. Dauguma. Tai ka daryti universitetams? Priimti tik tuos, kurie nori mokytis? Tokiu geriausiu atveju yra nuo 30 iki 50 proc. viso studentu kiekio. Is ko aukstosios igyvens? Juk valstybe nezada padvigubinti finansavimo. O padvigubinus mokamu studiju kaina, studijuojanciu beveik nebus. Taip ir gaunasi uzdaras ratas. Daug studentu, nemotyvuotu ir su nepakankamomis ziniomis studijoms aukstosiose - aukstuju pajamu saltinis... Universitetai nekirs savo finansines virksteles.

Wycka
2010.04.24, 14:59
Kol kas nėra atskiros temos, skirtos bendrai švietimui, todėl šį straipsnį įkeliu čia.
Mokytojams — anksčiau į pensiją, nes kas antras-trečias nepakaltinami? (http://www.delfi.lt/news/daily/education/mokytojams--anksciau-i-pensija-nes-kas-antras-trecias-nepakaltinami.d?id=31365149)

http://g.delfi.lt/images/pix/file31365349_9822e4bd037d56905c.jpg (http://www.delfi.lt/news/daily/education/mokytojams--anksciau-i-pensija-nes-kas-antras-trecias-nepakaltinami.d?id=31365149&pictureID=31365337)
Anksčiau į pensiją mokytojus išleisti pasišovę kai kurie parlamentarai, mano, kad dėl įtempto darbo pobūdžio su vaikais pedagogai lieka nepakaltinami. Teisės akto projektą, kuriuo siūloma mokytojus, išdirbusius ne mažiau nei trisdešimt metų, į pensiją išleisti nuo 55 metų, pristačiusi Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė sakė, jog oficialios statistikos, kokiam pedagogų nuošimčiui ilgas darbas mokykloje palieka negrįžtamų pasekmių psichikai nėra, bet neoficialiai, pasak jo, tokių yra kas antras ar trečias.
Politikai ketvirtadienį po pateikimo patvirtino Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, tačiau tam, kad jos įsigaliotų, Seime bus dar du kartus balsuojama.
Šiuo metu moterys į pensiją išeina sulaukusios 60-ies, o vyrai – 62,5 metų.
Pedagogo profesija – išskirtinė
Teisės akto pataisas Seimo posėdžių salėje pristačiusi „darbietė“ V. Baltraitienė kolegoms aiškino, jog mokytojo darbas yra itin įtemptas, o jo svarba didžiulė, nes „kiekvieną žmogų, statybininką, inžinierių ir kiekvieną darbuotoją išugdo šeima ir mokykla“.
„Manau, tiek pat, kiek nuo šeimos, priklauso ir nuo pedagogo, kuris dirba mokykloje. Pagaliau, kokį išugdo jauną žmogų ir kokią jis sukuria šeimą, priklauso nuo to mokytojo, kuris dirba mokykloje. Todėl manau, kad mokytojo profesija yra išskirtinė iš visų profesijų ir darbo krūvis yra sudėtingesnis nei visų kitų“, - posėdyje kalbėjo politikė.
Ji taip pat sakė, kad net ir pailginus pensinį amžių iki 65 metų, pedagogo profesija turi likti išskirtinė. Politikė nesutiko su kai kurių Seimo narių svarstymu, jog ilgai mokyklose dirbusių mokytojų dalią būtų galima palengvinti sumažinus darbo krūvį.
„Kodėl jūs pasirinkote šitą variantą? Dar praėjusioje kadencijos komitete mes svarstėme, gavome duomenis, kad, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir daugumoje kitų yra taikomas kitoks principas: tai yra mokytojui, išdirbusiam 15 metų, yra mažinamas krūvis, o paliekamas toks pat atlyginimas. O jūs pasirinkote šitą sistemą?“, - klausė socialdemokratas Edvardas Žakaris.
„Dėl krūvio mažinimo, tai jeigu pas mus atlyginimai būtų tokie, kaip Skandinavijoje, tai taip, aš sutikčiau, ir dirbantys iš to gali pragyventi, iš tų pajamų. Bet, deja, mūsų atlyginimai ne tik mokykloje, bet visų, labai skiriasi, todėl aš siūlau eiti prie šio modelio“, - atsakė V. Baltraitienė, veikiausiai neišgirdusi kolegos teiginio, kad krūvis galėtų būti mažinamas neapkarpant atlyginimo.
Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas sako, jog siekis iš visos visuomenės išskirti mokytojus, gali iššaukti kitų profesinių grupių varžybas bei norus anksčiau išeiti į pensiją. Šiuo metu anksčiau į pensiją gali išeiti statutiniai pareigūnai – policininkai ir panašiai.
Kas antras-trečias mokytojas turi psichinių problemų?
Pasak V. Baltraitienės, pedagogai, skirtingai nei statutiniai pareigūnai, neturi jokių socialinių garantijų, išskyrus ilgesnes atostogas. Tačiau to, esą nepakanka.
„Nėra oficialios statistikos, bet, kaip patys pedagogai teigia, kiek yra besigydančių nervų ligas ir kiek yra paveikta mokytojų psichika. Įsivaizduokit, kai reikia šiais laikais dirbti su vaikais ir su trisdešimties vaikų klase“, - pritarti teisės akto pataisai kolegas agitavo V. Baltraitienė.
Darbo partijos atstovei pritarė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji sakė, kad apklausos rodo, jog ir patys mokiniai nurodo, kad jiems daug palankiau dirbti su jaunesnio amžiaus mokytojais. „Kai buvo paklausta, kokio amžiaus pedagogas yra dar priimtinas moksleiviams, tai buvo pasakyta – iki 40 metų“, - kalbėjo politikė.
B. Vėsaitė taip pat paklausė, ar teisės akto projekto pristatytojai žinoma informacija ir statistika iš psichinės sveikatos centrų, kiek mokytojų po trisdešimties metų darbo su šiuolaikiniais vaikais tampa nepakaltinami.
„Aš noriu pasakyti, kad tai yra slapta informacija ir, aš manau, kad jokia statistika viešai nėra skelbiama. Oficialios statistikos nežinau, aš žinau oficialią, kad beveik kas antras-trečias pedagogas turi tų problemų. Ir tai yra visiškai suprantama ir paaiškinama“, - į klausimą atsakė V. Baltraitienė.
Išleisti mokytojus anksčiau į pensiją buvo siūloma ir dabartinės Vyriausybės programoje. Tačiau ministrų kabinetas buvo pasišovęs į pensiją mokytojus išleisti mokykloje atidirbus 25 metus.

Al1
2010.04.24, 15:09
Ieško razinų šik... Sutinku, kad kai kurie mokytojai turi problemų, bet jei būti nuosekliems, tai o kokios gi profesijos atstovai neturi psichikos problemų, atsirandančių dėl jų profesinės veiklos? Mano mokykloje kai kurie jaunesni mokytojai turėjo daugiau psichikos problemų nei 50-60-mečiai... Bent taip atrodė mokiniams.

Wycka
2010.04.24, 15:54
Ieško razinų šik... Sutinku, kad kai kurie mokytojai turi problemų, bet jei būti nuosekliems, tai o kokios gi profesijos atstovai neturi psichikos problemų, atsirandančių dėl jų profesinės veiklos? Mano mokykloje kai kurie jaunesni mokytojai turėjo daugiau psichikos problemų nei 50-60-mečiai... Bent taip atrodė mokiniams.

Neesu totalus naujos tvarkos šalininkas, bet keletas problemų išryškėja. Jeigu būti nuosekliems, kariškiai, policininkai ir gaisrininkai taip pat išeina į pensiją anksčiau. O psichologinių problemų atsiranda visiems, dirbantiems aptarnavimo sferoje (su klientais), ypač su nepilnamečiais (ypač sunku turėtų būti nepilnamečių pataisos kolonijose dirbantiems žmonėms). Sovietmečiu mokinius paveikti galėjai per partines organizacijas, tėvų darbovietes, buvo net spec. mokyklos. Dabar beliko praktiškai tik paties mokytojo autoritetas ir pusei mokinių jų tėvų sąžinė/autoritetas. Taigi pedagogui psichologinis krūvis gerokai išaugo, o socialinių garantijų nepadaugėjo. Nėra net specialaus psichologo etato mokytojams, nors kartais reikėtų net psichiatro. Pedagogai kasmet privalo pasitikrinti savo fizinę sveikatą, tačiau psichinė sveikata paliekama jiems patiems. Pagaliau net nevedama statistika dėl pedagogų tinkamumo... Et, koks aš naivus :D Kokia dar statistika, jeigu net nėra psichologo, besispecializuojančio į pedagogus? Skiriamas pakankamai didelis dėmesys mokiniams, pamirštant kas juos moko. Tai tas pats, kas be galo rūpintis ligoniu, pamirštant vaistus (jų tinkamumą ir t.t.) ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 00:14
Pavyzdys : mokykloje dirbo pensinio amžiaus mokytoja, tačiau matematika ji išdėstydavo taip, kad jos klasė išlaikydavo egzaminus geriausiai visame rajone. tokių pavyzdžių yra ir daugiau. manau, kad šaukia tie, kurie tingi dirbti. garantuoju, kad daugelis gaudimi pensiją uždirbs būdami korepetitoriais ir panašiai. jeigu lygini su policininkais, kariškiai, gaisrininkais, tai lygink iki galo. pamiėk algas : gaisrininkas "lenda" į ugnį už varganus 800 lt, geriausiu atveju, ~1100 lt, kai, tuo tarpu, didelė dalis mokytojų uždirba po 2000, 2500 lt. ir pabaigiant tai, noriu pasakyt, kad didžioji dalis gasrininkų ir panašiai dirba tiek pat, kiek mokytojai. į pensiją po 20 metų gali išeiti tik statutiniai pareigūnai. todėl lyginti mokytojo darbą su gaisrininkais, policininkais yra šiek tiek neadekvatu, manau.

Ametistas
2010.04.25, 00:23
Pavyzdys : mokykloje dirbo pensinio amžiaus mokytoja, tačiau matematika ji išdėstydavo taip, kad jos klasė išlaikydavo egzaminus geriausiai visame rajone. tokių pavyzdžių yra ir daugiau. manau, kad šaukia tie, kurie tingi dirbti. garantuoju, kad daugelis gaudimi pensiją uždirbs būdami korepetitoriais ir panašiai. jeigu lygini su policininkais, kariškiai, gaisrininkais, tai lygink iki galo. pamiėk algas : gaisrininkas "lenda" į ugnį už varganus 800 lt, geriausiu atveju, ~1100 lt, kai, tuo tarpu, didelė dalis mokytojų uždirba po 2000, 2500 lt. ir pabaigiant tai, noriu pasakyt, kad didžioji dalis gasrininkų ir panašiai dirba tiek pat, kiek mokytojai. į pensiją po 20 metų gali išeiti tik statutiniai pareigūnai. todėl lyginti mokytojo darbą su gaisrininkais, policininkais yra šiek tiek neadekvatu, manau.Na jau, na jau. Kur gi mokytojai gauna 2000-2500 Lt? Bent jau Kaune tai jie gauna 1100-1500 Lt į rankas.

Tiesiog_as
2010.04.25, 00:24
Mūsų mokyklos statistika : mokytojai 3320 Lt. Vidutinis.

Wycka
2010.04.25, 00:26
Mūsų mokyklos statistika : mokytojai 3320 Lt. Vidutinis.

Galima nuorodą į šaltinį?

Tiesiog_as
2010.04.25, 00:28
http://gabija.simnet.lt/ Mokykla - atlyginimai.

Wycka
2010.04.25, 00:35
http://gabija.simnet.lt/ Mokykla - atlyginimai.

Mažokai duomenų ten pateikta. Jau esu kažkur anksčiau minėjęs, kad mokytojo alga priklauso nuo daugelio dalykų: stažo, kvalifikacinio vardo, krūvio, mokinių skaičiaus klasėse, net mokyklos statuso ir t.t.. Tikriausiai Mažeikiuose Gabijos gimnazijoje yra santykinai daug mokytojų ekspertų ir metodininkų, + jie visi dirba virš etato, o tai automatiškai kelia bendrą vidurkį. Be to, keli litai primokami už gimnazijos statusą. Visi žinome, kad daugiau nei pusė bendrojo lavinimo mokyklų nėra gimnazijos. Taigi Tamstos pateikti duomenys yra pernelyg nekonkretūs, kad daryti galutines išvadas ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 00:42
Vienas mokytojas - ekspertas, kiek žinau. Žinai, Wycka, esu girdėjęs tokių kalbų, jog mūsų mokykla yra tvarkoma kone idealiai. Atrodo, kad vienintelė mokykla rajone ar net apskrityje, kur mokytojų atlyginimai ne krito, o kilo. To priežastis : racionalumas visuose ūkio reikaluose. Jeigu kiekviena mokykla tvarkytųsi taip, kaip priklauso, manau, jokių problemų dėl mokytojų algų neturėtų būti. tiesiog pinigai yra švaistomi vėjais, pradedant švietimo skyriais ir panašiai. manau, čia tiktų : "galimybių yra - proto nelabai". todėl sakyt, kad mokytojai yra "pasmerkti" gauti mažai yra gana keista. stažas yra įgaunamas su metais, kvalifikaciją galima pakelti, kiek žinau. kur problemos ? tereikia noro.

Tiesiog_as
2010.04.25, 00:46
Beje, kartais susidaro vaizdas, jog, Vycka, neigi tam, kad neigti ir tiek. Prašei nuorodos - pateikiau. Aš negaliu gi pasakyti duomenų visos Lietuvos. Kalbu apie konkrečius atvejus, kuriuos galiu pagrįst skaičias, patirtim ir panašiai. Vadinasi, padėtis ne visur yra tokia apverktina, kokią mokytojai ar jūs bandot nupiešt.

Wycka
2010.04.25, 00:50
Beje, kartais susidaro vaizdas, jog, Vycka, neigi tam, kad neigti ir tiek. Prašei nuorodos - pateikiau. Aš negaliu gi pasakyti duomenų visos Lietuvos. Kalbu apie konkrečius atvejus, kuriuos galiu pagrįst skaičias, patirtim ir panašiai. Vadinasi, padėtis ne visur yra tokia apverktina, kokią mokytojai ar jūs bandot nupiešt.

Ok, kad bent iš dalies baigti tas spekuliacijas, pateikiu ir aš tai, ką radau internete: http://sites.google.com/site/vilniausmokyklos/darbuotoju-atlyginimai
Deja, kol kas daugiau nepavyko rasti :| Primenu, kad pateikti atlyginimai "Ant popieriaus" ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 01:03
Nenegisiu, kad yra nemaži svyravimai tarp to, ką tu pateikei ir to, ką aš pateikiau. Tačiau čia matom, kad mokytojams tikrai yra sudarytos sąlygos uždirbti gerai. Pažiūrėjus į gaisrininkų ir policininkų algas ir perspektyvas, galime sakyt, kad jie tokios galimybės neturi, nors dirba tikrai ne ką lengvesnį darbą. Todėl, grįžtant prie temos, mokytojų lyginimas su pareigūnais( gaisrininkais, policininkais...) yra neadekvatus šiek tiek. mokytojas gali prisidurti "iš šono" vien todėl, kad jis yra mokytojas, o ką gali pasiūlyt gaisrininkas ar policininkas ? beje, kaip minėjau, tik dalis pareigūnų gali išeiti į pensiją po 20 pradirbtų metų tarnyboje, tuo tarpu, didžioji dalis pareigūnų privalo dirbti iki pensinio amžiaus.

Wycka
2010.04.25, 01:18
Nenegisiu, kad yra nemaži svyravimai tarp to, ką tu pateikei ir to, ką aš pateikiau. Tačiau čia matom, kad mokytojams tikrai yra sudarytos sąlygos uždirbti gerai.mokytojas gali prisidurti "iš šono" vien todėl, kad jis yra mokytojas, o ką gali pasiūlyt gaisrininkas ar policininkas ? beje, kaip minėjau, tik dalis pareigūnų gali išeiti į pensiją po 20 pradirbtų metų tarnyboje, tuo tarpu, didžioji dalis pareigūnų privalo dirbti iki pensinio amžiaus.

Dėl sudarytų sąlygų uždirbti gerai... Na, tikriausiai čia priklauso nuo požiūrio. Vienam ir 1000Lt yra gerai, kitam ir 5000Lt bus blogai. Čia jau reikia palyginimo. Aišku, būtų įdomu palyginti, kiek uždirba policininkai ir gaisrininkai su aukštuoju išsilavinimu, tik nuojauta kužda, kad čia jau bus valstybės paslaptis ;)
Dėl prisidurimo "iš šono"... Kalbi apie kyšius? Abejoju, ar gaisrininkai juos gauna. O mokytojo gaunami kyšiai... Kelių policininkas iš jų tik gardžiai nusijuoktų :D Dar kiti kavos ir šokolodo plytelių net kyšiu nevadintų, nors pagal teorijos raidą tai kaip ir būtų tai. Korepeticija? Jeigu legaliai viską darai, tai "į rankas" gauni dar mažiau, negu dirbdamas mokyklos klasėje... Matyt, kažkas nenori, kad mokytojas "per daug" uždirbtų...
Dėl pensijinio amžiaus... Na, bent dalis pareigūnų gali išeiti į pensiją anksčiau, o vat mokytojai išvis negali.
Pati nedėkingiausia mokytojo darbo dalis yra ta, kad jam alga mokama už tai, kad jis priverstų kitus dirbti, net ir nemotyvuotus. O klientai — nepilnamečiai, kurie de facto jokios atsakomybės nei už save, nei už kitus neneša.

Tiesiog_as
2010.04.25, 01:31
Kalbu ne apie kyšius, o apie buvimą korepetitoriumi ir panašiai, kas tikrai yra aktualu šiais laikais. Tiesą sakant, man jokio skirtumo, kiek mokytojui metų, kaip jis elgiasi per pamokas, svarbiausia, kad jis nori dirbti ir dar sugeba tai daryt. Kartais susidaro vaizdas, kad senesni mokytojai nelabai patina mokiniams, nes jie senesni ir tiek(vis smagiau žiūrėt į jaunos mokytojos kojas, negu į 70 metės...:) ) Kaip minėjau, nėra jokio skirtumo, kiek jam metų, svarbiausia, ar jis dar sugeba mokyti ir tiek. Jeigu sugeba būdamas pensinio amžiaus - galima palikti, tegu dirba, tačiau, jeigu jaunas, bet nesugeba susidorot su savo darbu ir šaukia, kad jam reikia į pensiją greičiau, tai ar čia nėra jau pačio mokytojo problema, galbūt reikėtų pamąstyti apie darbo pakeitimą ar pan?
Tarnyboje žmogus atlaiko tikrai didelį spaudimą, galiu sakyt, kad daug didesnį negu mokykloje mokytojas. Viršininkas ant viršininko, kaip sakoma. paprastas eilinis, ne tik, kad atlieka savo tiesiogines pareigas, tačiau turi atlikti labai dažnai ir tai, kas jam nepriklauso. mokykloje, jeigu mokinys elgiasi blogai - direkcinis, jeigu tai nepadeda - pašalinimas ir viskas. ramybė. todėl išskirti, kad darbas su mokiniais yra kažkas baisaus ir paveikia mokytoją neigiamai,MANO NUOMONE, yra nesuprantamas, todėl mokytojus lyginti su vidaus reikalų pareigūnais ir teigti, kad jiems taip pat priklauso anksčiau išeiti į pensiją, yra neteisinga.

qwe
2010.04.25, 10:49
Na jau, na jau. Kur gi mokytojai gauna 2000-2500 Lt? Bent jau Kaune tai jie gauna 1100-1500 Lt į rankas.

O tai kokią nors nuorodą pateikt kaip kad padarė kiti diskusijos dalyviai sunku? Ar čia reikia tą priimt kaip gryną tiesą vien dėl to, kad tu taip pasakei?
Aš pvz žinau mokytojų kurie gauna 2000 į rankas ir ką? Tai nereiškia, kad visur taip yra. Yra kur ir tą tukstantuka tik gauna, bet kai kalbama apie mokytojų problemas dažniausiai "pamirštami" tie kur gauna daugiau. Ir bandoma pateikti tarsi visi sėdėtų ant minimumo ir dirbtų nuo ryto iki vėlyvo vakaro galvų nuo stalo nepakeldami.

Korepeticija? Jeigu legaliai viską darai, tai "į rankas" gauni dar mažiau, negu dirbdamas mokyklos klasėje...

O kiek mokytojų tai daro legaliai? :)

Wycka
2010.04.25, 11:08
Tarnyboje žmogus atlaiko tikrai didelį spaudimą, galiu sakyt, kad daug didesnį negu mokykloje mokytojas. Viršininkas ant viršininko, kaip sakoma. paprastas eilinis, ne tik, kad atlieka savo tiesiogines pareigas, tačiau turi atlikti labai dažnai ir tai, kas jam nepriklauso. mokykloje, jeigu mokinys elgiasi blogai - direkcinis, jeigu tai nepadeda - pašalinimas ir viskas. ramybė. todėl išskirti, kad darbas su mokiniais yra kažkas baisaus ir paveikia mokytoją neigiamai,MANO NUOMONE, yra nesuprantamas, todėl mokytojus lyginti su vidaus reikalų pareigūnais ir teigti, kad jiems taip pat priklauso anksčiau išeiti į pensiją, yra neteisinga.

Nejaugi? Iš kur tokios išsamios žinios apie spaudimus? Viršininkas ant viršininko? Tokie netradiciniai santykiai mokykloje griežtai draudžiami ;) Mokytojas turi net tris viršininkus: mokyklos administracija (jeigu dar nori, pridėkime miesto/rajono švietimo skyrių ir ŠMM), mokiniai ir mokinių tėvai.
Žmogau tu žmogau, koks esi romantikas. Nepatiko mokinys, neadekvačiai elgiasi, ir spiriam lauk? Jau senokai to nebėra. Pamiršai, kad mokykla ir jos direktorius gyvena iš mokinio krepšelio, o ir Vaiko teisių kontrolei reikia iš kažko duoną valgyti. Maxima galbūt irgi taip neklestėtų, jeigu visus nepatikusius klientus pro duris išspirtų. Mokykloms taip pat reikalingi klientai — mokiniai. Be to, net jeigu prieita tokia situacija, kad tenka atsisveikinti su mokiniu, pati mokykla privalo jam surasti naują ugdymo įstaigą, kuriai neprieštarautų to mokinio tėvai. Kaip manai, ar kita mokykla pati veržiasi priimti tokį mokinį?
Prisiminiau, sakei pensininkai Tamstai atrodė geresni pedagogai. Pripažink, norint atlikti darbą gerai, privalai pats gerai jaustis. O tam reikia poilsio. Pensininkas gauna pensiją, todėl jis gali sau leisti dirbti nepilnu etatu, taigi geriau pailsėti. Jaunas specialistas, kuris neturi nei stažo, nei kvalifikacinio vardo, ima maksimumą (juk reikia kažkaip išgyventi, dar norisi ir butą nusipirkti), neretai daugiau nei 1,5 etato. Tai ko čia stebėtis, kad įpusėjus mokslo metams mokytoją gatvėje iš snukio pažinsi??? :kkka?

O kiek mokytojų tai daro legaliai? :)

Vienetai. Ir jau minėjau kodėl ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 11:34
Kai kalbėjau apie viršininką ant viršininko, turėjau omeny, ugniagesius, policininkus ir pan. vidaus tarnyboje yra visiška betvarkė, eilinis yra nulio vietoje, kai, tuo tarpu, tikrai abejoju, ar mokytojas mokykloje yra pastumdėlis ir pan.
Apie spirimą lauk - tai tik vienas iš būdų, kaip sutramdyti mokinius. Ir išvis iš kur mokytojai traukia tai, kad mokykloje mokiniai su jais nesiskaito ?? Kadangi dėl profiliavimo tenka sedėt su skirtingų klasių mokiniais, tai, galiu apsakyt, kad vienetai yra tokių, kurie demostratyviai rodo, kad jiems mokslas yra nesvarbu. aš neabejoju, kad, žiūrint bendrai, daugelyje mokyklų panaši situacija. tačiau neneigiu, kad tai yra švietimo sistemos problema, tačiau, nemanau, kad ji yra baisiai didelė( kalbama, kad daugelis mokytojų yra seni, todėl, jeigu būtų tokia baisi situacija, mokytojai tiesiog tiek laiko neišdirbtų) ar kad tos problemos negalima sumažinti.

Ir šiaip. Tu visur stengiesi pabrėžti liberalizmo politiką ir panašiai, tai čia puikus pavyzdys : nori mokytojas gyventi geriau, tegul dirba, sąlygos jam sudarytos tikrai yra.
Kalbėdamas apie studentus tu tai pabrėžei, kad, jeigu studentas nori, gali vykti į užsienį ir užsidirbti pinigų, sąlygos tam yra, taip galės susimokėt už mokslą. Analogiją galim šiokią tokią išvesti.
O kaip pasakytų visų bankininkų draugas, neoliberalas steponavičius : "yra paskolos". :))

Wycka
2010.04.25, 11:54
Kai kalbėjau apie viršininką ant viršininko, turėjau omeny, ugniagesius, policininkus ir pan. vidaus tarnyboje yra visiška betvarkė, eilinis yra nulio vietoje, kai, tuo tarpu, tikrai abejoju, ar mokytojas mokykloje yra pastumdėlis ir pan.
Apie spirimą lauk - tai tik vienas iš būdų, kaip sutramdyti mokinius. Ir išvis iš kur mokytojai traukia tai, kad mokykloje mokiniai su jais nesiskaito ?? Kadangi dėl profiliavimo tenka sedėt su skirtingų klasių mokiniais, tai, galiu apsakyt, kad vienetai yra tokių, kurie demostratyviai rodo, kad jiems mokslas yra nesvarbu. aš neabejoju, kad, žiūrint bendrai, daugelyje mokyklų panaši situacija. tačiau neneigiu, kad tai yra švietimo sistemos problema, tačiau, nemanau, kad ji yra baisiai didelė( kalbama, kad daugelis mokytojų yra seni, todėl, jeigu būtų tokia baisi situacija, mokytojai tiesiog tiek laiko neišdirbtų) ar kad tos problemos negalima sumažinti.

Ir šiaip. Tu visur stengiesi pabrėžti liberalizmo politiką ir panašiai, tai čia puikus pavyzdys : nori mokytojas gyventi geriau, tegul dirba, sąlygos jam sudarytos tikrai yra.
Kalbėdamas apie studentus tu tai pabrėžei, kad, jeigu studentas nori, gali vykti į užsienį ir užsidirbti pinigų, sąlygos tam yra, taip galės susimokėt už mokslą. Analogiją galim šiokią tokią išvesti.
O kaip pasakytų visų bankininkų draugas, neoliberalas steponavičius : "yra paskolos". :))

Lengva diskutuoti su žmogumi, kuris puikiai išmano diskutuojamą temą. Sunkiau, kai atsiranda tokios frazės kaip:
kai, tuo tarpu, tikrai abejoju, ar mokytojas mokykloje yra pastumdėlis ir pan.
(...)
Kadangi dėl profiliavimo tenka sedėt su skirtingų klasių mokiniais, tai, galiu apsakyt, kad vienetai yra tokių, kurie demostratyviai rodo, kad jiems mokslas yra nesvarbu. aš neabejoju, kad, žiūrint bendrai, daugelyje mokyklų panaši situacija. tačiau neneigiu, kad tai yra švietimo sistemos problema, tačiau, nemanau, kad ji yra baisiai didelė

Taip, darbo rinka yra laisva. Tačiau kaip čia niekam nekeista, kad susirūpinti reikėtų ne tiek mokytojais, kiek mokiniais. Mokytojas yra suaugęs žmogus, ir jo nebereikia už rankutės vedžioti ir maldauti, kad šis atliktų savo darbą. Tačiau primenu, kad mokslas Lietuvoje iki 16 metų yra privalomas pagal LR Konstituciją (mano nuomone, tai yra viena iš prievartos, tegul ir pozityvios, formų). Įsivaizduok save 15 metų. Tu niekini švietimą/mokymąsi, tačiau lauki nesulauki dienos, kai tave priims į darbą, tarkim kokiu skardininku ar etikečių klijuotoju. Taip, teisiškai tu jau gali dirbti iki pusės etato gavęs tėvų/globėjų sutikimą, tačiau vis tiek tas darbas neturi trukdyti mokytis. Mokytis, nors ir kaip baisiai tam 15-mečiui beskambėtų. Ką gauname? Valstybė už mokesčių mokėtojų pinigus vis tiek beviltiškai investuoja į tą mokinį + negauna pajamų, kurias jis sumokėtų mokėdamas mokesčius už savo darbinę veiklą. Sutinku, kad tokie mokiniai yra ganėtinai retas atvejis, tačiau įstatymai jokių išimčių nenumato. Eina tokie mokiniai į vakarines mokyklas, gliaudo saulėgrąžas per pamokas, lošia kortomis, išsidera arba nusiperka tą '4' (mažiausią dar teigiamą pažymį) ir pasideda tą 10kl. atestatą į stalčiuką... visam gyvenimui. Duonai kepti ar automobiliui plauti to atestato nereikės.
Bet grįškime prie temos. Dar gerai, jeigu paauglys susirado darbą ir perėjo mokytis į vakarines klases/mokyklas. O jeigu jam 13m., arba nenori nei mokytis, nei dirbti? Ką jam veikti per pamokas? Pramogauti pagal jį: dūkti, įžeidinėti, muštis, trankytis, laužyti, keiktis, rūkyti, narkotikai ir t.t.. Sovietmečiu tai buvo staigiai išsprendžiama — kiekvienas miestas ar net miestelis turėjo spec. mokyklas, kur dirbo tam paruošti specialistai. Šiandien VPU skiria praktiškai 0 dėmesio tam, kad paruošti būsimąjį specialistą darbui su sunkiai auklėjamais vaikais. Tėvai dažnai patys prisipažįsta turintys problemų, arba dar blogiau, gina vaiką iš paskutiniųjų jo paties akivaizdoje.
Taigi galų gale klausimas: ką daryti, jeigu aš nenoriu, kad mano vaikas mokytųsi vienoje klasėje su 'razbaininku'? Perkelti į kitą klasę? O ten jų ne mažiau... Kita mokykla? Ten jų taip pat netrūksta. Privati mokykla, kur mažesnės klasės? O jeigu nepakanka pinigų, tarkim yra net 3 mokyklinio amžiaus vaikai? Emigruoti? Bet juk tai ir yra daroma...
Et, galėčiau dar tęsti ir tęsti, bet ar tikrai kažkam visa tai dar įdomu?

Tiesiog_as
2010.04.25, 12:05
Tokių sakinių nebūtų, jeigu kas nors pateiktų statistiką, kiek yra tokių, kurie, anot tavęs, niekina švietimo sistemą ir pan. Pakolkas tai atrodo, kaip išpūstas burbulas. Kaip paaiškinti tai : mokytojai skundžiasi mokiniais, tačiau daugelis jų dirba mokykloje iki pensijos. Logiška, jeigu padėtis bloga, mokiniai tokie, kokius tu įvardijai, mokytojai tiesiog negalėtų išdirbti tiek laiko mokykloje. Tačiau sėkimingai tai daro. Nuomonės išsakymas nerešikia, kad nėra suvokiama, apie ką yra diskutuojama. Kadangi nesu koks ekspertas, nesu švietimo skyriaus darbuotojas, kuris žino visus skaičius, todėl ir sakau, kad tai tik mano nuomone. Jeigu nori diskusijos skaičiais ir pats juos žinai, siūlau susirasti kitą švietimo darbuotoją ir diskutuoti šia tema. Tačiau ar bus įdomu, jeigu gaisrininkas debatuos su gaisrininku, policininkas su policininku ar mokytojas su mokytoju, nes kiti oponentai nebus netinkami, kadangi nežinos statistikos ir pan.

Wycka
2010.04.25, 12:42
Tokių sakinių nebūtų, jeigu kas nors pateiktų statistiką, kiek yra tokių, kurie, anot tavęs, niekina švietimo sistemą ir pan. Pakolkas tai atrodo, kaip išpūstas burbulas. Kaip paaiškinti tai : mokytojai skundžiasi mokiniais, tačiau daugelis jų dirba mokykloje iki pensijos. Logiška, jeigu padėtis bloga, mokiniai tokie, kokius tu įvardijai, mokytojai tiesiog negalėtų išdirbti tiek laiko mokykloje. Tačiau sėkimingai tai daro. Nuomonės išsakymas nerešikia, kad nėra suvokiama, apie ką yra diskutuojama. Kadangi nesu koks ekspertas, nesu švietimo skyriaus darbuotojas, kuris žino visus skaičius, todėl ir sakau, kad tai tik mano nuomone. Jeigu nori diskusijos skaičiais ir pats juos žinai, siūlau susirasti kitą švietimo darbuotoją ir diskutuoti šia tema.

Į tai jau atsakė politikai:

Kas antras-trečias mokytojas turi psichinių problemų?
Pasak V. Baltraitienės, pedagogai, skirtingai nei statutiniai pareigūnai, neturi jokių socialinių garantijų, išskyrus ilgesnes atostogas. Tačiau to, esą nepakanka.
„Nėra oficialios statistikos, bet, kaip patys pedagogai teigia, kiek yra besigydančių nervų ligas ir kiek yra paveikta mokytojų psichika. Įsivaizduokit, kai reikia šiais laikais dirbti su vaikais ir su trisdešimties vaikų klase“, - pritarti teisės akto pataisai kolegas agitavo V. Baltraitienė.
Darbo partijos atstovei pritarė ir socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji sakė, kad apklausos rodo, jog ir patys mokiniai nurodo, kad jiems daug palankiau dirbti su jaunesnio amžiaus mokytojais. „Kai buvo paklausta, kokio amžiaus pedagogas yra dar priimtinas moksleiviams, tai buvo pasakyta – iki 40 metų“, - kalbėjo politikė.
B. Vėsaitė taip pat paklausė, ar teisės akto projekto pristatytojai žinoma informacija ir statistika iš psichinės sveikatos centrų, kiek mokytojų po trisdešimties metų darbo su šiuolaikiniais vaikais tampa nepakaltinami.
„Aš noriu pasakyti, kad tai yra slapta informacija ir, aš manau, kad jokia statistika viešai nėra skelbiama. Oficialios statistikos nežinau, aš žinau oficialią, kad beveik kas antras-trečias pedagogas turi tų problemų. Ir tai yra visiškai suprantama ir paaiškinama“, - į klausimą atsakė V. Baltraitienė.

Tiesiog_as
2010.04.25, 12:50
Nieko tai neįrodo. Ištyrus daugelio darbuotojų psichiką gautume lygiai tą patį. Galėčiau pakalbėti baltraitienės žodžiais :" įsivaizduokit, reikia dirbti 12 valandų šachtoje". tačiau ar kalbama, kad, tarkim, šachtininkui reikia ankščiau į pensiją ? jeigu nori, gali šachtininko profesiją pakeist į kitą, lietuviškesnę, tačiau taip pat reikalaujančią nemažai jėgų.(tie patys nestatutiniai ugniagesniai, policinikai)

Be to, tavo ištrauka visiškai neatsako į klausimą, kiek yra mokinių kurie niekina švietimo sistemą. baltrimienė :"įsivaizduokit"...
Tu man sakai, kad vartoti žodžius "mano nuomone", reiškia nežinoti situacijos. Ką galima pasakyti tada apie "įsivaizduokit" ? (čia tik tarp kito, beje. niekada tiek nelįsdavau į smulkmenas, bet žiūriu šitam forume niekas nekalba iš esmės)

Al1
2010.04.25, 12:58
Švietime yra daug problemų. Tačiau mokytojų ankstesnis išleidimas į pensiją kvepia populizmu. Mokytojų socialines, sveikatos, krūvio (etato) ir su tuo susijusias darbo užmokesčio ir kitas problemas galima spręsti kitais būdais.

Wycka
2010.04.25, 13:32
Nieko tai neįrodo. Ištyrus daugelio darbuotojų psichiką gautume lygiai tą patį. Galėčiau pakalbėti baltraitienės žodžiais :" įsivaizduokit, reikia dirbti 12 valandų šachtoje". tačiau ar kalbama, kad, tarkim, šachtininkui reikia ankščiau į pensiją ? jeigu nori, gali šachtininko profesiją pakeist į kitą, lietuviškesnę, tačiau taip pat reikalaujančią nemažai jėgų.

Nuo kada šachtininkui reikalingas aukštasis išsilavinimas? ;)

tavo ištrauka visiškai neatsako į klausimą, kiek yra mokinių kurie niekina švietimo sistemą. baltrimienė :"įsivaizduokit"...
Tu man sakai, kad vartoti žodžius "mano nuomone", reiškia nežinoti situacijos. Ką galima pasakyti tada apie "įsivaizduokit" ? (čia tik tarp kito, beje. niekada tiek nelįsdavau į smulkmenas, bet žiūriu šitam forume niekas nekalba iš esmės)

Na jeigu viską reikia pirštu parodyti, tada teks. Va tame ir esmė, kad niekas niekada neatliko jokių tyrimų. Viskas prasideda ir baigiasi buitinio lygio kalbomis. Tarsi ir žinoma, kad problema egzistuoja, bet jos sprendžiamos nebent algų pakėlimu po streikų ir tai tik prieš rinkimus.

Švietime yra daug problemų. Tačiau mokytojų ankstesnis išleidimas į pensiją kvepia populizmu. Mokytojų socialines, sveikatos, krūvio (etato) ir su tuo susijusias darbo užmokesčio ir kitas problemas galima spręsti kitais būdais.

Sutinku, kad yra problemų, sutinku ir su tuo, kad yra ir kitokių priemonių spręsti šioms problemoms. Deja, bet tikėjausi iš Tamstos ir pasiūlymų ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 13:35
Taip ir maiau, kad žiūrėsi tiesiog į tą spec. kokią pateikiau, todėl pakoregavau. Imu nestatutinius policininkus, gaisrininkus. Atlyginimas mažas. Biudžetininkai. Ne ką mažiau reikalingi negu mokytojai vlastybėje. Dirba iki pensijos tokios pat, kaip mokytojai. Neturi tokių atostogų. Ką dar rekia tau pasakyti ?

Wycka
2010.04.25, 13:38
Taip ir maiau, kad žiūrėsi tiesiog į tą spec. kokią pateikiau, todėl pakoregavau. Imu nestatutinius policininkus, gaisrininkus. Atlyginimas mažas. Biudžetininkai. Ne ką mažiau reikalingi negu mokytojai vlastybėje. Dirba iki pensijos tokios pat, kaip mokytojai. Neturi tokių atostogų. Ką dar rekia tau pasakyti ?

Na Tamsta vėl viską nuo pradžių. Juk jau minėjau, kad norint lyginti, reikia konkrečių ir objektyvių skaičių. Aš pateikiau mokytojų atlyginimus. Gali pateikti nestatutinių gaisrininkų ir policininkų atlyginimus?

Tiesiog_as
2010.04.25, 13:45
Priskaičiuotas vidutinis statutinių ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis siekia apie 1 190 litų - atskaičius mokesčius gaunama 860 Lt, o vidutinis priskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalies ūkyje, Statistikos departamento duomenimis, yra 1 269,8 lito.

Tuo metu dirbantis pagal darbo sutartį ugniagesys grynais gauna apie 590 litų.

Dar ko nors reikia ? Mane užknisa, kada yra žiūrima į vienus vartus, kai kiti yra paliekami gilioje subinėje.

Wycka
2010.04.25, 13:55
Priskaičiuotas vidutinis statutinių ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis siekia apie 1 190 litų - atskaičius mokesčius gaunama 860 Lt, o vidutinis priskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalies ūkyje, Statistikos departamento duomenimis, yra 1 269,8 lito.

Tuo metu dirbantis pagal darbo sutartį ugniagesys grynais gauna apie 590 litų.

Dar ko nors reikia ? Mane užknisa, kada yra žiūrima į vienus vartus, kai kiti yra paliekami gilioje subinėje.

Aūūū — NUORODA :? :zirgagalv

Tiesiog_as
2010.04.25, 13:57
Sena statistika ten, radau naujesnį strapsnį : http://www.alfa.lt/straipsnis/10339475/?Nestatutiniams.ugniagesiams.siuloma.leisti.moketi .didesnius.atlyginimus.uz.faktiskai.dirbta.laika=2 010-04-05_16-40

Tiesiog_as
2010.04.25, 13:58
Siūloma - nereiškia, kad bus mokama. Pirmiausia turi būti, iš ko mokėti. Kadangi savivaldybės yra prasiskolinusios, tai tokia pataisa būtų tik išrašas popieriaus lape, realiai neveikiantis.

Wycka
2010.04.25, 14:06
Sena statistika ten, radau naujesnį strapsnį : http://www.alfa.lt/straipsnis/10339475/?Nestatutiniams.ugniagesiams.siuloma.leisti.moketi .didesnius.atlyginimus.uz.faktiskai.dirbta.laika=2 010-04-05_16-40

Remiantis šia nuoroda http://www.vpgt.lt/~ugm/, ugniagesiui gelbėtojui nereikalingas aukštasis išsilavinimas. Tuo tarpu mokytoją be aukštojo ar bent jau aukštesniojo išsilavinimo priims nebent darbus ar kūno kultūrą dėstyti... :|

Siūloma - nereiškia, kad bus mokama. Pirmiausia turi būti, iš ko mokėti. Kadangi savivaldybės yra prasiskolinusios, tai tokia pataisa būtų tik išrašas popieriaus lape, realiai neveikiantis.

Lygiai tas pats su mokytojais. Ką čia vėl šneka Baltraitienė su Vėsaite, man lygiai taip pat kaip ir A|1 primena paprasčiausią populizmą. Jeigu valdančioji koalicija sustiprės arba įvyks pirmalaikiai rinkimai, visos šios kalbos bus eilinį kartą netrukus pamirštos. :begulauk!

Tiesiog_as
2010.04.25, 14:08
Reikalingas, nereikalingas. Kabėkim gal apie tai, kad ugnaigesio gelbėtojo darbas yra tiek pat reikalingas valstybėj, kiek mokytojo. Alga mokama už darbą, o ne už tai, ką esi baigęs. Seimūnui taip pat nereikalaujama būti baigus aukštąjį mokslą.

Wycka
2010.04.25, 14:13
Reikalingas, nereikalingas. Kabėkim gal apie tai, kad ugnaigesio gelbėtojo darbas yra tiek pat reikalingas valstybėj, kiek mokytojo. Alga mokama už darbą, o ne už tai, ką esi baigęs. Seimūnui taip pat nereikalaujama būti baigus aukštąjį mokslą.

Su tokia logika galima naikinti visas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Na gal kokią vieną palikti entuziastams, studijuojantiems iš idėjos.
O jeigu jau rimčiau, diskutuokime argumentais ir įrodymais, o ne emocijomis ;) Jeigu mokytojas prieš įsidarbinant turėtų laimėti konkursą kaip į valstybės tarnautojo darbo vietą, tada nereikėtų ir jam jokio išsilavinimo.
Kvailiausia tai, kad prieš keliolika metų priimtas įstatymas, kad kalėjimuose gali dirbti tik statutiniai pareigūnai. O prieš 2 metus mokykloje leista dirbti ir pedagoginio išsilavinimo neturintiems asmenims. Gali susidaryti įspūdis, kad kaliniais rūpinamasi labiau nei mokiniais... :|

Tiesiog_as
2010.04.25, 14:21
ugniagesys turi praeiti taip pat pilna visokiausių komisijų, kursų ir panašiai. bet ko tikrai nepriima.
dar kartą sakau : mokama už darbą, o ne už tai, ką jis baigęs. ar valytoja su aukštuoju nusipelnė gauti daugiau negu valytoja su profesiniu išsilavinimu ? ugniagesio gelbėtojo darbas yra toks pat svarbus visuomenėj kaip mokytojo. nesutinki ? ugniagesys gelbėtojas, kad ir bus baigęs aukštąjį, jis negaus daugiau negu yra nustatyta. kodėl ugniagesio alga svyruoja nuo 800 iki 1100, kai mokytojo nuo 1500 (tavo nuoroda) iki 3500 ( mano, kai kur radau netgi daugiau). Abejos specialybės yra gyvybiškai svarbios visuomenėj. Tačiau požiūris i kai kurias yra pernelyg kritiškas. vieni vartai, tiesiog. ir šiaip. užteks diskutuot, manau. bent man.

Wycka
2010.04.25, 14:31
ugniagesys turi praeiti taip pat pilna visokiausių komisijų, kursų ir panašiai. bet ko tikrai nepriima.
dar kartą sakau : mokama už darbą, o ne už tai, ką jis baigęs. ar valytoja su aukštuoju nusipelnė gauti daugiau negu valytoja su profesiniu išsilavinimu ? ugniagesio gelbėtojo darbas yra toks pat svarbus visuomenėj kaip mokytojo. nesutinki ? ugniagesys gelbėtojas, kad ir bus baigęs aukštąjį, jis negaus daugiau negu yra nustatyta. kodėl ugniagesio alga svyruoja nuo 800 iki 1100, kai mokytojo nuo 1500 (tavo nuoroda) iki 3500 ( mano, kai kur radau netgi daugiau). Abejos specialybės yra gyvybiškai svarbios visuomenėj. Tačiau požiūris i kai kurias yra pernelyg kritiškas. vieni vartai, tiesiog. ir šiaip. užteks diskutuot, manau. bent man.

pagal Tamstos pateikiamus faktus, ugniagesiu gelbėtoju gali tapti bet kas, kieno gera sveikata ir pats to nori. Mokytojui būtina ne tik pakankama sveikata (kasmet pereinama komisija), bet ir išsilavinimas bei psichologinis pasiruošimas. Kalbant apie profesijų svarbas, belieka tik prieiti išvados, kad jeigu profesija būtų nereikalinga, jos tiesiog nebūtų ;) Vat ir klausimas, ar kartais ne dėl to ugniagesių pasiūla yra tokia, kad jiems pakanka mokėti iki 1100Lt. Mokytojais dirbti tiek dag kandidatų nesiveržia, todėl ir atlyginimas didesnis. Galima kelti klausimą, kodėl orlaivių pilotai uždirba daugiau negu ugniagesiai — juk abu svarbūs, ar ne? ;)
Kad nebūtų vieni vartai, vėl pasikartosiu — pripažįstu, kad švietimo, tuo pačiu mokinių ir mokytojų problemas galima išspręsti ne vien didinant algas ar ilginant atostogas. Deja, bet į kitus pasiūlymus iki šiol nebuvo atsižvelgta, net nebuvo rimčiau viešai diskutuota.

Tiesiog_as
2010.04.25, 14:40
Pasitaisysiu. Ne tą perskaičiau. Tiesiog negaliu pasyviai žiūrėti. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ugniai-pazaboti-truksta-pajegu.d?id=17790473
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-08-10-lietuvos-ugniagesiu-gelbetoju-profesiniu-sajungu-susivienijimas-ugniagesiu-trukumas-kelia-gresme-lietuvos-zmoniu-saugumui/18356
ar tikrai situacija tokia gera kokią tu bandai nupiešti ?

Tiesiog_as
2010.04.25, 14:44
Ir dar vienas. Dažnas jų neturi aukštojo išsilavinimo, tačiau rizikuoja savo gyvybe. Ar bent vienas mokytojas rizikuoja savo gyvybe ?

praetor
2010.04.25, 14:46
Pasitaisysiu. Ne tą perskaičiau. Tiesiog negaliu pasyviai žiūrėti. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ugniai-pazaboti-truksta-pajegu.d?id=17790473
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-08-10-lietuvos-ugniagesiu-gelbetoju-profesiniu-sajungu-susivienijimas-ugniagesiu-trukumas-kelia-gresme-lietuvos-zmoniu-saugumui/18356
ar tikrai situacija tokia gera kokią tu bandai nupiešti ?

Išvis reikia džiaugtis, kad darbą turi ir gauna algą. Kiek yra tokių, kurie nežino kur dėtis.

Tiesiog_as
2010.04.25, 14:51
ne apie tai kalba. kalba, kad vieni yra lygesni už kitus. visokios seimūnės išeina ir nesąmones šneka, realiai nežiūrėdamos į situaciją.

Wycka
2010.04.25, 14:55
Pasitaisysiu. Ne tą perskaičiau. Tiesiog negaliu pasyviai žiūrėti. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ugniai-pazaboti-truksta-pajegu.d?id=17790473
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-08-10-lietuvos-ugniagesiu-gelbetoju-profesiniu-sajungu-susivienijimas-ugniagesiu-trukumas-kelia-gresme-lietuvos-zmoniu-saugumui/18356
ar tikrai situacija tokia gera kokią tu bandai nupiešti ?

Pala pala — pirmiausia nepripiešk man to, kas man nepriklauso. Aš niekur ir niekada neteigiau, kad ugniagesių situacija yra gera. Antra, verta atkreipti dėmesį čia:


Anot jos, įtakos tam turi ir maži ugniagesių atlyginimai – naujoko ugniagesio-gelbėtojo atlyginimas yra apie 1000–1100 Lt. (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ugniai-pazaboti-truksta-pajegu.d?id=17790473)„Tai tik pradinė suma, vėliau uždirba daugiau, taip pat yra įvairių priedų. Tačiau kol kas vienintelis veiksnys, sulaikantis žmones šiame darbe, – darbo grafikas. Ugniagesiai –gelbėtojai budi vieną parą, o tuomet 3 paras turi laisvas. (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ugniai-pazaboti-truksta-pajegu.d?id=17790473)

Vadinasi, mokytojas naujokas ir gaisrininkas naujokas gauna praktiškai tą patį atlyginimą. Panašus ir darbo laikas, tik kitaip išdėliotas. Tačiau, kaip supratau, gaisrininkas atbudėjęs savo valandas gali ramiai eiti miegoti ar žvejoti, tiesiog net negalvoti apie darbą. Mokytojas savo ruožtu privalo nuolat tobulinti savo paties išsilavinimą ir pasaulėžiūrą, pastoviai kelti savo kvalifikaciją (tai įrašyta į mokytojo pareigines instrukcijas). Ypač mokytojas-auklėtojas gali tikėtis, kad jam net per vasaros atostogas bus paskambinta, jeigu bus problemų dėl jo auklėjamos klasės mokinių. Mažai žinau apie gaisrininkus, net vis dar neturėjau nieko bendro su jais, tačiau manau, kad jie labai reikalingi ir bent jau kol kas puikiai atlieka savo darbą ;)

Ir dar vienas. Jie neturi aukštojo išsilavinimo, tačiau rizikuoja savo gyvybe. Ar bent vienas mokytojas rizikuoja savo gyvybe ?

Kareiviai taip pat rizikuoja savo gyvybėmis. Asmens sargybiniai taip pat rizikuoja savo gyvybėmis. Vairuotojai ir lakūnai taip pat rizikuoja savo gyvybėmis. Net statybininkai neretai rizikuoja savo gyvybėmis. Medikai taip pat rizikuoja savo sveikata, neretai ir gyvybe. Mokytojai 'žaidžia' vaikų likimais. Visos ateities visuomenės likimu. Ar tai ne pakankama atsakomybė? Ar būtų pasaulyje ugniagesių, medikų, statybininkų, lakūnų ir kitų profesijų specialistų, jeigu ne mokytojai? O gal mokykla visiškai nereikalinga? Juk skaityti, rašyti ir skaičiuoti gali ir tėvai išmokyti, visai kaip XIXa. antros pusės Lietuvoje ;) Balanos gadynė ;)

Wycka
2010.04.25, 14:57
ne apie tai kalba. kalba, kad vieni yra lygesni už kitus. visokios seimūnės išeina ir nesąmones šneka, realiai nežiūrėdamos į situaciją.

Va čia jau sutinku. Apskritai, normalios rinkos sąlygomis alga priklauso nuo to, kiek paklausi tavo profesija/specialybė. Bet Lietuvoje labai lėtai kuriasi naujos privačios arba religinės mokyklos, taigi valstybė vis dar išlaiko totalų šios sferos monopolį.

Al1
2010.04.25, 15:00
Tik nepradėk apie tą atgyvenusia laisvos rinkos ekonomiką ir neprikaišiok jos ten, kur jos nėra ir ji nereikalinga ar netgi žalinga.

Wycka
2010.04.25, 15:01
Tik nepradėk apie tą atgyvenusia laisvos rinkos ekonomiką ir neprikaišiok jos ten, kur jos nėra ir ji nereikalinga ar netgi žalinga.

Kito, geresnio kelio nematau. Ir A|1 dar nieko nepasiūlė ;)

Tiesiog_as
2010.04.25, 15:07
Tau gal vėl paaiškinti, kiek uždirba statutiniai, kiek nestatutiniai. Koks skirtumas tie skaičiai ten ? tereikai daugiau pasidomėt, bet, kaip matau, visiškai to nenori. jeigu visur ieškai analogijų, mokytojas dažniausiai dirba pusdienį, ugniagesys - visą parą. viskas, baigiu šią diskusiją. nematau prasmės daugiau ginčytis.

Al1
2010.04.25, 15:10
Nepasiūliau, nes problemų sprendimas išeina toli už švietimo ribų. Tiesiog spendimas - visos valstybės refoma. Tik ne liberali.

Wycka
2010.04.25, 15:11
Tau gal vėl paaiškinti, kiek uždirba statutiniai, kiek nestatutiniai. Koks skirtumas tie skaičiai ten? tereikai daugiau pasidomėt, bet, kaip matau, visiškai to nenori. jeigu visur ieškai analogijų, mokytojas dažniausiai dirba pusdienį, ugniagesys - visą parą. viskas, baigiu šią diskusiją. nematau prasmės daugiau ginčytis.

Nematau ir aš prasmės ginčytis. Aš čia esu tam, kad diskutuočiau ;)

P.S.: Mokytojas dirba ne pusdienį. Pamokos veda pusdienį, o dirba visą darbo dieną. Kartais ir nedarbo dienomis ;)

Wycka
2010.04.25, 15:22
Nepasiūliau, nes problemų sprendimas išeina toli už švietimo ribų. Tiesiog spendimas - visos valstybės refoma. Tik ne liberali.

Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje. Mokiniai, turintys ilgalaikių elgesio ar intelekto problemų, mokosi spec. mokyklose, kur su jais dirba specialiai tam paruošti pedagogai. Jeigu mokinys retai elgiasi neadekvačiai ir iššaukiančiai, jis toje pamokoje nedalyvauja, tačiau nepaliekamas be priežiūros — su juo tą dieną dirba spec. pedagogas arba psichologas. Nėra problemų mokiniui bet kada pereiti iš a klasės į b arba iš c į b ir t.t., tai priklauso nuo jo mokymosi pasiekimų ir paties mokinio/jo tėvų pageidavimo. Didelė privačių ar religinių mokyklų įvairovė kažkiek sumažintų mokymosi kainas, ir tai leistų daugiau mokinių ar jų tėvų patiems planuoti būsimojo abituriento gyvenimą.
Iki šiol kai kurios iš čia mano siūlomų reformų buvo iškart atmetamos, neva blogo elgesio mokinys privalo matyti klasiokų gerus pavyzdžius. Tačiau nutylima, kodėl gerai besielgiantis mokinys turi matyti ar net patirti blogai besielgiančių/besimokančių klasiokų pavyzdžius. Pirmūnams taip pat skaudu, kad mokytojas didžiąją dalį dėmesio skiria mokiniams, kurie paprastai savarankiškai nesugeba baigti net 10 klasių, tarsi pirmūnas vis tiek kažkaip išplauks. Pamirštama, kad jo tėvai moka tokius pačius mokesčius, taigi visi mokiniai nusipelno tokio paties dėmesio iš visų mokytojų.

Al1
2010.04.25, 20:45
Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje. Mokiniai, turintys ilgalaikių elgesio ar intelekto problemų, mokosi spec. mokyklose, kur su jais dirba specialiai tam paruošti pedagogai. Jeigu mokinys retai elgiasi neadekvačiai ir iššaukiančiai, jis toje pamokoje nedalyvauja, tačiau nepaliekamas be priežiūros — su juo tą dieną dirba spec. pedagogas arba psichologas. Nėra problemų mokiniui bet kada pereiti iš a klasės į b arba iš c į b ir t.t., tai priklauso nuo jo mokymosi pasiekimų ir paties mokinio/jo tėvų pageidavimo. Didelė privačių ar religinių mokyklų įvairovė kažkiek sumažintų mokymosi kainas, ir tai leistų daugiau mokinių ar jų tėvų patiems planuoti būsimojo abituriento gyvenimą.
Iki šiol kai kurios iš čia mano siūlomų reformų buvo iškart atmetamos, neva blogo elgesio mokinys privalo matyti klasiokų gerus pavyzdžius. Tačiau nutylima, kodėl gerai besielgiantis mokinys turi matyti ar net patirti blogai besielgiančių/besimokančių klasiokų pavyzdžius. Pirmūnams taip pat skaudu, kad mokytojas didžiąją dalį dėmesio skiria mokiniams, kurie paprastai savarankiškai nesugeba baigti net 10 klasių, tarsi pirmūnas vis tiek kažkaip išplauks. Pamirštama, kad jo tėvai moka tokius pačius mokesčius, taigi visi mokiniai nusipelno tokio paties dėmesio iš visų mokytojų.


Dėl "selekcijos" sutinku. Dar daugiau, rimta selekcija turi būti baigiant 10 klasių. Reikia pripažinti, kad dabar daug tinginių, liurbių ir, nebijokim to pasakyti, menko intelekto jaunuolių įgyja vidurinį išsilavinimą. Ir netgi įstoja į aukštąsias, nors jiems pagal jų motyvacijos ir intelekto lygį tinkamiausias būtų profesinis išsilavinimas.
Tačiau tai viso švietimo problemų neišspręs ir tai turetų būti tik sudedamoji naujosios reformos dalis.

Rijikas
2010.04.27, 18:45
Aš neesu toks kategoriškas. Manau pakaktų mažesnių reformų, bet jos turi būti ryžtingos ir realiai vykdomos. Pvz vėl grąžinti "švelniąją mokinių selekciją" — patys gabiausi ir darbščiausi mokosi tarkim a klasėje, vidutiniokai b klasėje, o visi kiti — c klasėje.
apie tokį suskirstymą komentaras: ar pagalvoji, kokius baisius dalykus kalbi? tarkim tave paskyrė į klasę b. aaaa, tai tu toks vidutiniokas, lūzeris kaip ir dauguma tokių. c - uch asilas. a - mūsų ateitis, iš kurių dalis, neatlaikę konkurencinės kovos, nusidepresuos.
kokia motyvacija jiems [b ir c] liks? kokie mokytojai norės mokyti "c"? apskritai, man rūšiavimas žmonių į tokias kategorijas nepatinka, nes tiesiog nebepažįstame kitokių žmonių. pačiam vidurinę teko baigt, ir na ir kas, kad ten buvo nuo asilų iki protingų kaip aš :uhuhaha: šiaip ar taip klasė buvo gyvas organizmas. ir toliau bandau suprasti tuos, kuriems kažkas nepasisekė, o ne bėgu nuo jų, neapsitveriu ir nesudarinėju barjerų
ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip
pps. aukštajam mokslui, mano požiūriu, kiti standartai, bet rezultatai išaiškėja per studijas, o ne prieš jas (kur dabar pagal mokyklos baigimą nulemia studijų kainą <- nesąmonė)

Wycka
2010.04.27, 21:16
apie tokį suskirstymą komentaras: ar pagalvoji, kokius baisius dalykus kalbi? tarkim tave paskyrė į klasę b. aaaa, tai tu toks vidutiniokas, lūzeris kaip ir dauguma tokių. c - uch asilas. a - mūsų ateitis, iš kurių dalis, neatlaikę konkurencinės kovos, nusidepresuos.
kokia motyvacija jiems [b ir c] liks? kokie mokytojai norės mokyti "c"? apskritai, man rūšiavimas žmonių į tokias kategorijas nepatinka, nes tiesiog nebepažįstame kitokių žmonių. pačiam vidurinę teko baigt, ir na ir kas, kad ten buvo nuo asilų iki protingų kaip aš :uhuhaha: šiaip ar taip klasė buvo gyvas organizmas. ir toliau bandau suprasti tuos, kuriems kažkas nepasisekė, o ne bėgu nuo jų, neapsitveriu ir nesudarinėju barjerų
ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip

Rašai emocijas, o ne argumentus. Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai. Galima vienus pažangiausius surinkti ir c klasėje, net d klasėje. Pavadinimas nieko nekeičia. Bet čia tik labai smulkios ir ne svarbiausios detalės. Ne visi mokytojai norės dirbti a klasėje, nes tokie mokiniai itin daug reikalauja, ne visų žinios ir intelektas tiek paveža ;) Kiti nenorės dirbti c klasėje, tikriausiai dėl tų mokinių elgesio. Kiti matyt apskritai nenorės nė su viena klase dirbti. Deja, bet kasininkės niekas neklausia, nori ji ar nenori konkretaus kliento aptarnauti — kas ateina, su tuo ir dirba. Taip ir mokytojas — kuri klasė paskirta, su ta ir dirbi. Arba ieškokis kitos mokyklos ;)
kas dėl mokinių prasivardžiavimo, jau rašiau, kad klasė nebus uždara celė. Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo. Niekas negalės uždrausti "dexteriui" likti kartu su "lūzeriais", tačiau nepažangusis negalės mokytis vienoje klasėje su pirmūnais. Juk mokykla gali net tam tikruose rėmuose įvairuoti pamokų skaičių. Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą. Taigi viskas ne taip baisu, kaip Tamsta įsivaizduoji.
P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus. Ten tik išrūšiavimas pagal lojalumą — vidinė partija, išorinė partija ir proletariatas/proliai. Jeigu mane atmintis paveda, gal galėtum pacituoti ar nors savais žodžiais atpasakoti tas vietas, kur kalbama apie selekciją pagal gabumus?
P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai. Jeigu nori, galiu atskirai paaiškinti ir kodėl. Pirmūnams paprastai reikia bent minimalios pagalbos (paskatinti, padrąsinti, kai kada tiesiog už rankos nuvesti). Na o Tamstos įvardinti "lūzeriai" jeigu ir prasimuša, tai dažniausiai specifinėje srityje (paprastai tai būna menas arba sportas) arba pasitaiko "aklai vištai grūdas", t.y. jeigu pasipainioja reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tačiau taip "prasimušti" gali ir vidutiniokai, ir pirmūnai. Pagaliau sąžiningai patys sau atsakykime į klausimą: kuo didžiuojasi kiekviena valstybė/tauta: gabiais — darbščiais — stipriais fiziškai — tinginiais?

e2ards
2010.04.27, 21:43
Rašai emocijas, o ne argumentus. Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai. Galima vienus pažangiausius surinkti ir c klasėje, net d klasėje. Pavadinimas nieko nekeičia. Bet čia tik labai smulkios ir ne svarbiausios detalės. Ne visi mokytojai norės dirbti a klasėje, nes tokie mokiniai itin daug reikalauja, ne visų žinios ir intelektas tiek paveža ;) Kiti nenorės dirbti c klasėje, tikriausiai dėl tų mokinių elgesio. Kiti matyt apskritai nenorės nė su viena klase dirbti. Deja, bet kasininkės niekas neklausia, nori ji ar nenori konkretaus kliento aptarnauti — kas ateina, su tuo ir dirba. Taip ir mokytojas — kuri klasė paskirta, su ta ir dirbi. Arba ieškokis kitos mokyklos ;)
kas dėl mokinių prasivardžiavimo, jau rašiau, kad klasė nebus uždara celė. Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo. Niekas negalės uždrausti "dexteriui" likti kartu su "lūzeriais", tačiau nepažangusis negalės mokytis vienoje klasėje su pirmūnais. Juk mokykla gali net tam tikruose rėmuose įvairuoti pamokų skaičių. Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą. Taigi viskas ne taip baisu, kaip Tamsta įsivaizduoji.
P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus. Ten tik išrūšiavimas pagal lojalumą — vidinė partija, išorinė partija ir proletariatas/proliai. Jeigu mane atmintis paveda, gal galėtum pacituoti ar nors savais žodžiais atpasakoti tas vietas, kur kalbama apie selekciją pagal gabumus?
P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai. Jeigu nori, galiu atskirai paaiškinti ir kodėl. Pirmūnams paprastai reikia bent minimalios pagalbos (paskatinti, padrąsinti, kai kada tiesiog už rankos nuvesti). Na o Tamstos įvardinti "lūzeriai" jeigu ir prasimuša, tai dažniausiai specifinėje srityje (paprastai tai būna menas arba sportas) arba pasitaiko "aklai vištai grūdas", t.y. jeigu pasipainioja reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tačiau taip "prasimušti" gali ir vidutiniokai, ir pirmūnai. Pagaliau sąžiningai patys sau atsakykime į klausimą: kuo didžiuojasi kiekviena valstybė/tauta: gabiais — darbščiais — stipriais fiziškai — tinginiais?

ka cia parasei, profiliuotose klasese, bent jau mano gimnazijoje taip ir buvo, kad klases buvo sudarytos pagal pageidavima kokie dalykai tau labiau patinka humanitarai - daugiau humanitarinese klasese, tiksliukai - daugiau gamtamokslese klasese

Wycka
2010.04.27, 21:54
ka cia parasei, profiliuotose klasese, bent jau mano gimnazijoje taip ir buvo, kad klases buvo sudarytos pagal pageidavima kokie dalykai tau labiau patinka humanitarai - daugiau humanitarinese klasese, tiksliukai - daugiau gamtamokslese klasese

Visiškai teisingai. Norim ar nenorim, tačiau šokia tokia selekcija vyksta, bet tik 11-tose ir 12-tose klasėse. Mano pasiūlymas tai vykdyti nuo 5 klasės. ;) Dar nepamirškime, kad egzistuoja vakarinės klasės ir suaugusiųjų mokymo mokyklos. Koks ten pažangumas, Jums geriau net nežinoti ;), tačiau ir ten pasitaiko tikrai gabių mokinių, kurie dėl įvairiausių priežasčių tiesiog fiziškai negali/negalėjo mokytis kartu su visais dieninėse klasėse (pvz mergina gimdė, arba reikėjo dirbti, nes mirė vienas iš tėvų ir nebuvo iš ko gyventi, arba vaikas labai daug ir ilgai sirgo, taigi sulaukė pilnametystės dar neįgijęs net pagrindinio išsilavinimo, ir dabar jam reikia dirbti, tačiau yra poreikis ir mokytis, etc.) ;) Taigi selekcija nėra kažkos baubas, įvairiais mastais ji egzistuoja UK, dar šiek tiek kitaip JAV, kitose valstybėse.

Nas
2010.04.27, 22:03
Idėja dėl mokinių skirstymo pagal gabumus gana įdomi, ypač kai pats esu abiturientas. Galima sakyti nuo 11 klasės ji iš dalies ir taikoma, nes mokinys renkasi, ką mokytis išplėstiniu ir bendruoju kursu. Jei mokinys iki 11 klasės visai nesigaudė matematikoje ar fizikoje, tai jis savo noru tikrai nesirinks išplėstinio šių dalyko kurso. Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos. :)

Zorro
2010.04.27, 22:08
Matau buvo ginčas dėl mokytojų algų. Tai maniškė pasakė (dirba Vilniuje švietime), kad algos labai įvairios, ir pusantro, ir pustrečio, ir pusketvirto tūkstančio į rankas buna. Algos labai priklauso nuo stažo ir krūvio, yra ir papildomų įvairių smulkmenų.
Darželių auklėtojos gauna 1700 -1900.

Rijikas
2010.04.27, 22:51
Rašai emocijas, o ne argumentus.
gali būt, nes žmogus turi ir intuiciją, kad iš visuomenės rūšiavimo projektų nieko gero nebūna
Nebūtina visoje mokykloje trimituoti, kad a — mūsų ateitis, o c — lūzeriai.
mokykla yra žvėrelių bendruomenė, kur mokytojai yra pakankamai protingi, ir supras be žodžiu "politikos" esmę. mažieji žvėreliai irgi viską sužino iš jų. Aha, Petrą ar Jokūbą perkėlė iš a į b klasę ar į c, žinau ką tai reiškia, matyt žolę pradėjo pūsti... paslapčių mokykloje nėra; užtat gandų ir patyčių - aibės. sutinku, kad raidė neturi reikšmės, bet labai jaučiasi, kuri klasė stipriausia moksluose, ir visiškai kita - su kuria maloniausia dirbti
mokytojai nėra dėžutės, kurios neturi jausmų, priešingai, ir apie tai buvo kalba. nieko konstruktyvaus nebus mokymo procese, jei mokytojas jaus visišką antagonizmą mokiniams
Mokiniai pagal pageidavimą ir pažangumą kas pusę metų galės keisti klasę į stipresnio ar silpnesnio pažangumo.
pats atsimeni, kad klasių sujungimai ar išskaidymai niekada nebuvo populiarūs. tai reiškia, kad mikrobendruomenėms grės nuolatinis jų draskymas. intuityviai sakau, atrodo pavojingai :)
iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu :D realiai su šia "novatoriška" sistema - "gera klasė - geriausiems" - tolesnė perspektyva iš lėto atsistoti ant kojų, pakeisti aplinką ir nebemalt š* per pora metų - neįmanoma
žinai, čia kaip lizą simpson išnaudoti, kad springfield pradinė mokykla gautų daugiau finansavimo :D
Tarkim silpnesnei klasei skirti daugiau kūno kultūros ar meno pamokų, o stipresniems — tiksliųjų mokslų, užsienio kalbos, istorijos, gamtos mokslų pamokų. Vidutiniokai dirbtų pagal standartinę programą.
čia teisingai sako, profiliavimas labiau. bet galiu gailėtis, kad neturėjau galimybės turėti geografijos, kas mane veža. o chemijos B lygio potencialas buvo didesnis nei A (išskyrus vieną asmenį). beje profiliavimas juk nuo 11 kl. o mokykla šiaip turi 12 metų... tikrieji žvėriukai yra 5-8 kl, kur pasireiškia daug baisių dalykų. ir nelabai kai yra išrūšiuoti tą žvėryną :D
P.S.: Skaičiau Orvelo "1984" tris kartus, tačiau neradau jame išrūšiavimo pagal gabumus.
atmintis paveda, bet menu, jog tarp prolių irgi atsirasdavo gabesnių, tai juos retą paimdavo su savim partija arba greit nutručydavo. va varčiau varčiau, vyturio leidyklos 1991 m., 248:
Proletariato baimintis nėra reikalo. Paliktas savo paties valiai, jis eis iš kartos į kartą, iš vieno amžiaus į kitą, dirbs, dauginsis, mirs, ne tik nejausdamas jokio poreikio sukilti, bet ir nepajėgdamas suprasti, kad pasaulis galėtų būti kitoks. Jis galėtų tapti pavojingas tik tada, jeigu technikos pažanga pareikalautų duoti jam aukštesnį išsilavinimą; bet kadangi karinės ir komercinės varžybos yra nebesvarbios, bendras masių išsilavinimo lygis krinta. Niekam nerūpi, kokios pažiūros populiarios ar nepopuliarios masėse. Joms galima net duoti intelektualinę laisvę, nes jie neturi intelekto. Tačiau partijos nariui netoleruotinas net menkiausias nuomonės nukrypimas pačiu menkiausiu klaumu
tad leiskim žmonėms auginti raumenis fizinio pamokose, nes juose ir tematom galimybę būti statybininkais ir kitokiais juodadarbiais iki gyvenimo galo :D ir kalbėti apie etiką ar religiją tokiems žmonėms yra irgi laiko švaistymas, nes jiems to nereikės :D
P.P.S.: Beje, gyvenime paprastai prasimuša... vidutiniokai.
sutinku su paaiškinimu. Bet kažin ar akiniuočių atskyrimas į atskirą kastą, kurią dar Platonas matė būtinybę apsaugoti nuo kitų įtūžio, išeitų jiems patiems į naudą. paprastai kalbant, iš ko jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą?
galėčiau pradėt skiest apie susvetimėjimą dabar, nes žmonėms tampa didžiausiu pažeminimu važiuoti į darbą viešuoju transportu, kadangi jie įprato izoliuotis automobiliuose nuo aplinkinių. Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau :D

Al1
2010.04.27, 23:08
ps. Orwelo "1984", kaip ir A. Huxley "brave new world" irgi nukelia į tokį pasaulį, kur žmonės savo laiku buvo priverstinai išrūšiuoti pagal savo gabumus. po to ir sėdi tame, kame sėdi, be galimybės ką nors daryti kitaip
pps. aukštajam mokslui, mano požiūriu, kiti standartai, bet rezultatai išaiškėja per studijas, o ne prieš jas (kur dabar pagal mokyklos baigimą nulemia studijų kainą <- nesąmonė)

Na pas Huxley tai jau pradėjimo (dirbtinio) metu buvo nulemta...:trynys:


Mano pasiūlymas tai vykdyti nuo 5 klasės.

Per anksti.

Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos. :)

O kas tai yra inteligentas ir visapusiškai išsilavinęs žmogus? Blogiausia, kad dabar sistema prištampuoja technokratų (blogąja prasme).


iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu :D


Kiek už tai tėvai sumokėjo???


Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau :D

Kai pagalvoji, gerai kartais Stalinas darė... Kai baltarankiai, pertekę ir degradavę, važiuodavo į Sibirą miško pjauti... Kartu su grūdų maišą nusplėpusiu kaimiečiu. Tai bent socializacija buvo...:*)

Rijikas
2010.04.27, 23:29
Na pas Huxley tai jau pradėjimo (dirbtinio) metu buvo nulemta...:trynys:
o taip, va žmogus skaitęs ar bent filmą matęs :) filme beje smagiau, kai vienas berniukas gale filmo tyčia įsikiša į ausis vatą, kad negirdėtų žodžių, kaip gerai gyventi racionalioje moksliškai sutvarkytoje visuomenėje ;) va tau ir genetika sušlubavusi...
Kiek už tai tėvai sumokėjo???
tėvai pagrasino į profkę kad išsiųs, bet žmogus su laiku atrado save ir Dievą ;) tikiuosi neskaito čia, bet šiaip šaunuolis :)
Kai pagalvoji, gerai kartais Stalinas darė... Kai baltarankiai, pertekę ir degradavę, važiuodavo į Sibirą miško pjauti... Kartu su grūdų maišą nusplėpusiu kaimiečiu. Tai bent socializacija buvo...:*)
jep, darbo liaudis ir raumenų kalnai geriausiai taip ir gali specializuotis ir tenkinti rinkos paklausą gimti, dirbti, daugintis, numirti :D "faina" socializacija, gal man tokios kursą išklausyt :D

Wycka
2010.04.27, 23:44
Idėja dėl mokinių skirstymo pagal gabumus gana įdomi, ypač kai pats esu abiturientas. Galima sakyti nuo 11 klasės ji iš dalies ir taikoma, nes mokinys renkasi, ką mokytis išplėstiniu ir bendruoju kursu. Jei mokinys iki 11 klasės visai nesigaudė matematikoje ar fizikoje, tai jis savo noru tikrai nesirinks išplėstinio šių dalyko kurso. Man asmeniškai tik keista, kodėl abiturientas, kuris planuoja stoti į inžinerinės šakos specialybę turi laikyti lietuvių kalbos valtybinį egzaminą, kai manau pakankamas būtų ir mokyklinis. Jei žmogus linkęs į tiksliuosius mokslus, tai jam sukurpti normalią teksto interpretaciją ar analizuoti kokį Balbieriaus ar Daujotytės tekstą pagal klausimus tikrai sunkoka. Čia krypstu visą nuo temos, tik šiaip toks pastebėjimas, kad taisyti švietimo sistemoje tikrai galima dar daug ką ir čia kai kurios perskaitytos mintys atrodo visai neblogos. :)

Teisybė. Nors platus akiratis yra skatintinas, tačiau nereikia radikalizmo. Man, humanitarui, tikra kančia buvo matematika, ypač skaičiuoti logaritmus, lemas, sinusus, kosinusus ir kitus keiksmažodžius ;) Sutinku, kad bazinės žinios reikalingos, tačiau jau 10kl. gale prasideda savotiškas įvadas į studijas. Tiesa, mano laikais dar nebuvo profiliavimo (tik skirstymas į A, B ir S lygius), gal todėl visiems buvo dėstoma daugmaž pagal bendrą šabloną. Tuo pačiu mačiau, kaip bendraklasiai, kurie gliaudė kūbines lygtis
su trimis nežinomaisiais kankinosi nesugebėdami išmokti nors kelių istorinių datų ar pavardžių ;) Todėl labai pritariu profiliavimui. Kas dėl egzaminų, tai šįmet dar yra ir mokyklinis lietuvių kalbos egzaminas, kitąmet planuojama, kad bus tik valstybinis. Na, užuojauta realiukams...

Matau buvo ginčas dėl mokytojų algų. Tai maniškė pasakė (dirba Vilniuje švietime), kad algos labai įvairios, ir pusantro, ir pustrečio, ir pusketvirto tūkstančio į rankas buna. Algos labai priklauso nuo stažo ir krūvio, yra ir papildomų įvairių smulkmenų.
Darželių auklėtojos gauna 1700 -1900.

Apie tai jau buvo diskutuota kitoje temoje. Šiame pranešime rasi ir mokytojų algalapį su komentarais. Būčiau labai dėkingas, jeigu kas nors įkeltų į forumą mokytojo algalapį, kuriame būtų įrašas "Išmokėti: 3500Lt" arba dar didesnę sumą. Kažkodėl labai sunku tuo patikėti ;)
http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=416583&postcount=4148

gali būt, nes žmogus turi ir intuiciją, kad iš visuomenės rūšiavimo projektų nieko gero nebūna mokykla yra žvėrelių bendruomenė, kur mokytojai yra pakankamai protingi, ir supras be žodžiu "politikos" esmę. mažieji žvėreliai irgi viską sužino iš jų. Aha, Petrą ar Jokūbą perkėlė iš a į b klasę ar į c, žinau ką tai reiškia, matyt žolę pradėjo pūsti... paslapčių mokykloje nėra; užtat gandų ir patyčių - aibės. sutinku, kad raidė neturi reikšmės, bet labai jaučiasi, kuri klasė stipriausia moksluose, ir visiškai kita - su kuria maloniausia dirbti
mokytojai nėra dėžutės, kurios neturi jausmų, priešingai, ir apie tai buvo kalba. nieko konstruktyvaus nebus mokymo procese, jei mokytojas jaus visišką antagonizmą mokiniams

Tamstos mintys ganėtinai padrikos, o tai apsunkina oponavimą ;)
Pirmiausia gyvename realiame, o ne svajonių pasaulyje; todėl pirmiausia remiamės protu/logika, o ne širdimi/intuicija.
Antra, prieš patyčias yra sistemingai kovojama. Selekcija taip pat yra viena iš priemonių, leidžianti užkirsti kelią patyčioms (nebebūtų šaipomasi iš pirmūnų, kurie paprastai neužsiima patyčiomis, o patys yra aukos).
Trečia, yra visokių ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Vieni yra stiprūs dalyko žinovai — jiems reikia labai pažangios klasės. Kiti yra stiprūs pedagogikos ir psichologijos specialistai — jiems reikia mažai pažangios klasės. Su tokia klase ir darbas visiškai kitoks.
Ketvirta — nepatinka klientai, reiškia ne čia dirbi. Ar PC ilgai laikys kasininkę, kuri nekenčia pirkėjų? Ar transporto kompanija ilgai laikys bilietų pardavėją, kuri nekenčia keleivių? Greičiausiai net nereikės atleidinėti — toks žmogus anksčiau ar vėliau pats susipras ir išeis. Mokykloje tai dar paprasčiau — mokiniai pajunta mokytoją-antagonistą, ir iš lėto su pasimėgavimu tokį žmogų "suvalgo" ;)

pats atsimeni, kad klasių sujungimai ar išskaidymai niekada nebuvo populiarūs. tai reiškia, kad mikrobendruomenėms grės nuolatinis jų draskymas. intuityviai sakau, atrodo pavojingai :)
iš praktikos, buvo bendraklasis, kuriam 10 kl. matematikos rašė išvedė lygiai 2, daugiausiai už recydivizmą; bet dauguma dalykų panašiai. o mokyklą pabaigė su pagyrimu :D realiai su šia "novatoriška" sistema - "gera klasė - geriausiems" - tolesnė perspektyva iš lėto atsistoti ant kojų, pakeisti aplinką ir nebemalt š* per pora metų - neįmanoma

Nepopuliarūs todėl, kad tai reikalauja šiokio tokio popierizmo. Žinoma, mikrobendruomenė yra gerai, bet tik iki tol, kol jos veikla yra pozityvi; t.y. iš to bendruomeniškumo visi gauna naudos. Juk jau minėjau, kad į aukštesnio pažangumo klasę mokinys galėtų atsisakyti pereiti, o vat į žemesnio jau privalėtų. Tačiau bet kada galėtų vėl grįžti, jeigu pagerėtų jo pažangumas. Tikriausiai argumentuosi draugyste, t.y. tokie kilnojimai gali išskirti draugus. Pirma, paprastai renkamės draugus panašius į save. Antra, jeigu matai, kad tavo tikrai geram draugui kažkas labai nesiseka, o tau sekasi — kodėl gi jam nepadėjus? Juk draugą pažinsi nelaimėje ;)
Beje, kodėl tiek daug dėmesio skiriama nepažangiems mokiniams? Pirmūnai neverti mokytojo dėmesio? Jiems nereikia bendravimo su mokytojais?
Tamstos pavyzdys su bendraklasiu... čia kažkas nutylėta. Netikiu, kad jo dalykinės žinios buvo vertos aukšto balo, o mokytoja išvedė lygiai 2, juolab ne vieno dalyko... Neretai ir tas 2-jetas suveikia kaip šaltas dušas. Patyręs mokytojas žino, kam ir kada rašyti 10, ir kam ir kada 2. O ir šiaip pačiam mokytojui yra labai nenaudinga savo mokinius vertinti neigiamais pažymiais.

galiu gailėtis, kad neturėjau galimybės turėti geografijos, kas mane veža. o chemijos B lygio potencialas buvo didesnis nei A (išskyrus vieną asmenį). beje profiliavimas juk nuo 11 kl. o mokykla šiaip turi 12 metų... tikrieji žvėriukai yra 5-8 kl, kur pasireiškia daug baisių dalykų. ir nelabai kai yra išrūšiuoti tą žvėryną

O aš tiesiog troškau mokytis dviejų nesusijusių dalykų net S (sustiprintu) lygiu: istorija ir astronomija. Astronomijos išvis nebuvo net A lygio, o istorijos nesusidarė grupė, nes per visą mokyklą atsirado tik 2 tokie bepročiai :) Matyt šimtaprocentinės teisybės pasaulyje nėra, tačiau ir tobulybei ribų nėra ;) Beje, šiandien žvėriukų jau atsiranda ir 3 klasėje, yra net rūkančių 1-okų ;)

menu, jog tarp prolių irgi atsirasdavo gabesnių, tai juos retą paimdavo su savim partija arba greit nutručydavo.

Nutručydavo tik nepaklusniuosius, maištininkus, o gabius bet paklusnius paimdavo į partiją. Tai buvo tarsi savotiška karjera. Bet kur čia selekcija pagal gabumus? Taigi galima išvesti, kad darbdavys, priimdamas į darbą, irgi vykdo selekciją pagal gabumus, jeigu į 1 darbo vietą pretenduoja tarkim 4 inžinieriai. Licėjus ir nemažai gimnazijų taip pat atsirenka tik pačius geriausius. Ir kas čia tame blogo? Taip išeina, kad licėjininkai tyčiojasi iš Senvagės mokyklos mokinių, atseit jie nevykėliai, nesugebėję patekti į Licėjų? Bent jau aš tokių dalykų dar nesu girdėjęs, nors gyvenu netoliese ir gandai turėtų pasiekti ir mano ausis :D

tad leiskim žmonėms auginti raumenis fizinio pamokose, nes juose ir tematom galimybę būti statybininkais ir kitokiais juodadarbiais iki gyvenimo galo :D ir kalbėti apie etiką ar religiją tokiems žmonėms yra irgi laiko švaistymas, nes jiems to nereikės

Leiskim žmonėms užsiimti tuo, ko jie nori ir kam yra gabūs. Puslaidininkių fizika humanitarui arba istoriografija tiksliukui yra įteisintas nefizinis smurtas. Jau minėjau, kad pagrindai visiems būtini, bet nereikia prieiti iki radikalizmo ;)

kažin ar akiniuočių atskyrimas į atskirą kastą, kurią dar Platonas matė būtinybę apsaugoti nuo kitų įtūžio, išeitų jiems patiems į naudą. paprastai kalbant, iš ko jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą?
galėčiau pradėt skiest apie susvetimėjimą dabar, nes žmonėms tampa didžiausiu pažeminimu važiuoti į darbą viešuoju transportu, kadangi jie įprato izoliuotis automobiliuose nuo aplinkinių. Didžiausia kančia tokiems žmonėms - atstumas nuo namų durų iki automobilio bei nuo automobilio iki darbo durų. jau čia visiškas offtopic, tokių pažįstu, bet nieko jeims nesakau :D

Pagal tradicinį apibrėžimą kastą nulemia prigimtis, o ne gabumai. Gabumai nulemia (arba teoriškai turėtų nulemti) priklausomybę tam tikrai visuomenės grupei, arba kaip įvardino komunistai — klasei. Klausei iš moksliukai jie išmoktų gyventi neknyginį gyvenimą? Jiems taip pat vyktų kūno kultūros, darbų ir menų pamokos, tik jų nebūtų tiek daug, kiek mažiau pažangių klasių mokiniams.
Kas dėl susvetimėjimo, tai aš jo nejaučiu. Važiuoju į darbą VT, ir man tai atrodo normalu. Du mano bendradarbiai, atšilus orams, į darbą važiuoja dviračiu. Ir ką? O jeigu į darbą eičiau pėsčias, ar nuo to dar labiau susvetimėčiau? Pagaliau yra žmonių, kuriems patinka asketiškas gyvenimo būdas. Kam jie kenkia?

Rijikas
2010.04.28, 00:29
Nors platus akiratis yra skatintinas, tačiau nereikia radikalizmo.
va man regis čia esminė skirtis, kad aš norėčiau skatinti platų akiratį :)
Tamstos mintys ganėtinai padrikos, o tai apsunkina oponavimą ;)
natūralu :D
Selekcija taip pat yra viena iš priemonių, leidžianti užkirsti kelią patyčioms (nebebūtų šaipomasi iš pirmūnų, kurie paprastai neužsiima patyčiomis, o patys yra aukos).
nesu psichologas, bet turiu tokį pojūtį, kad bendravimo struktūros atsikartoja. jei bus ne fizinis teroras, tai gali būti intelektualinis. tokią baisią prielaidą darau po vieno asmens oratorystės dėstytų paskaitų, kai žmonės turi tikrai kažkokius keistus tarpusavio ryšius, kurie per amžius lieka tokie patys ir tuo galima manipuliuoti
Ketvirta — nepatinka klientai, reiškia ne čia dirbi. Ar PC ilgai laikys kasininkę, kuri nekenčia pirkėjų?
neatmesk tarnybinio romano galimybių su direktorium :cip: ir šiaip dėl 2-3 nekenčiamų klasių galima pakentėti, jei su kitomis šešiomis sutariama. matai, čia truputį kas kita nei prekybos centras, kur darbas rutinizuotas ir atliekama ta pati operacija, ateis bomžas ar turtingas. mokykla laisvesnė, nes galimi persistumdymai, kad tu "aptarnausi" tą tą ir tą klasę, o ta liks kitam.
"valgymas", reikia pasakyti, tikrai natūrali dalis ;)
Nepopuliarūs todėl, kad tai reikalauja šiokio tokio popierizmo.
kokio? mokslo metų pradžioje užklijuoti ant mokyklos durų lapą su mokinių pavardėmis ir klasių numeriais? parašyti vietoj 9d, 9c?
man rodos, mikrobendruomeninis išplėšymas žymiai labiau visus veikia. o būti nuolat naujoku - čia tarp pažangių, čia vėl tarp vidutinių - kažin ar gera būsena
Beje, kodėl tiek daug dėmesio skiriama nepažangiems mokiniams? Pirmūnai neverti mokytojo dėmesio? Jiems nereikia bendravimo su mokytojais?
Tamstos pavyzdys su bendraklasiu... čia kažkas nutylėta. Netikiu, kad jo dalykinės žinios buvo vertos aukšto balo, o mokytoja išvedė lygiai 2, juolab ne vieno dalyko... Neretai ir tas 2-jetas suveikia kaip šaltas dušas. Patyręs mokytojas žino, kam ir kada rašyti 10, ir kam ir kada 2. O ir šiaip pačiam mokytojui yra labai nenaudinga savo mokinius vertinti neigiamais pažymiais.
dabar suprantu, ką reiškia sėdėt mokytojo kėdėj: reik būt visiems teisingam, kartu nesužlugdyti gyvenimui, ir dar kažką įpūsti.
bendraklasiui savu laiku viskas buvo p*; tėvų gal spyris padėjo. tai ir už žinias, ir elgesį toks vertinimas buvo. uoj menu, 11-12 kl per lietuvių būdavo, kad 3 žm. perskaitydavo privalomą knygą, o per visą laidą, manau, daugiausiai 12/80 :D tai bet va žmogus atrado motyvaciją ir pradėjo knygas skaityti ir rezultatai pasikeitė.
maždaug nujausdamas tavo gyvenąją vietą, išduosiu paslaptį, jog netoli tos įstaigos (kuri ant kalno) gyveni :D ir nieko gero iš tos vietos nebebus, nes gabieji nuo 8 kl. masiškai bėga kitur, o lieka lodoriai, su kuriais labai sunku pedagogams.
Taip išeina, kad licėjininkai tyčiojasi iš Senvagės mokyklos mokinių, atseit jie nevykėliai, nesugebėję patekti į Licėjų? Bent jau aš tokių dalykų dar nesu girdėjęs, nors gyvenu netoliese ir gandai turėtų pasiekti ir mano ausis :D
na bet žiūrėk, žinai apie bedugnę tarp dviejų šalia stovinčių mokyklų :D licėjininkai gi fizinio smurto netaiko, bet, kiek žinau, mėgsta patraukti per dantį :D pabandytų prie akių, tai faktas, kad skūra nukentėtų :D
Kas dėl susvetimėjimo, tai aš jo nejaučiu.
niekam ir nenoriu niekad nieko įsakinėt. bet tiesiog pastebiu va tokį reiškinį, kad augant pajamoms, keičiasi ne tik galimybės nupirkti automobilį ir kurą, bet ir žmogaus požiūris į savo socialinį statusą. Apaugama visokiais prietarais ir kitų žmonių baime. Imbrasas net pabijojo į troleibusą per dieną be automobilio įlipt, ogi taip greit iki savivaldybės būtų nuskriejęs :D grybienė irgi galėtų pasinaudot 15 aut ir 2 truliku :D

Wycka
2010.04.28, 00:52
va man regis čia esminė skirtis, kad aš norėčiau skatinti platų akiratį.

Platus akiratis nebūtinai yra absoliutus išmanymas ir puslaidininkių fizikoje, ir trigonometrijoje, ir genetikoje, ir froidizme, ir zoroastrizme, ir paleontologijoje + persų ir bretonų kalbų puikus vartojimas. Taip, bendras supratimas ir žinių pagrindai turėtų būti, bet ne iki eksperto lygio ;)

nesu psichologas, bet turiu tokį pojūtį, kad bendravimo struktūros atsikartoja. jei bus ne fizinis teroras, tai gali būti intelektualinis. tokią baisią prielaidą darau po vieno asmens oratorystės dėstytų paskaitų, kai žmonės turi tikrai kažkokius keistus tarpusavio ryšius, kurie per amžius lieka tokie patys ir tuo galima manipuliuoti.

Sorry, arba sukonkretink, arba einam prie kitos temos :|

neatmesk tarnybinio romano galimybių su direktorium ir šiaip dėl 2-3 nekenčiamų klasių galima pakentėti, jei su kitomis šešiomis sutariama. matai, čia truputį kas kita nei prekybos centras, kur darbas rutinizuotas ir atliekama ta pati operacija, ateis bomžas ar turtingas. mokykla laisvesnė, nes galimi persistumdymai, kad tu "aptarnausi" tą tą ir tą klasę, o ta liks kitam.

Tarnybinis romanas mokykloje :D
Na taip, teoriškai, o ir praktiškai tai pasitaiko. Tačiau kai tavo net ir asmeninį gyvenimą kasdien akylai seka arti tūkstančio smalsių akių, noras užsiminėti romanais kažkiek sumažėja... Savos intrigos būdingos kiekvienam didesniam kolektyvui, ne išimtis ir mokykla. Bet ir čia tai galėtų paliesti tik tuos mokytojus, kurių dėstomiems dalykams yra skirta daug pamokų per savaitę. Pvz tikybos, etikos, dailės, muzikos dirba paprastai po vieną mokytoją mokykloje. Tačiau ilgą laiką dirbdami kartu neretai mokytojai susigyvena ir draugiškai bei garbingai pasidalina klases. Aišku, kartais tenka ir burtus mesti ;) Labai retai nulemia ir mokinių nuomonė ;)

mokslo metų pradžioje užklijuoti ant mokyklos durų lapą su mokinių pavardėmis ir klasių numeriais? parašyti vietoj 9d, 9c?
man rodos, mikrobendruomeninis išplėšymas žymiai labiau visus veikia. o būti nuolat naujoku - čia tarp pažangių, čia vėl tarp vidutinių - kažin ar gera būsena.

Taip tik atrodo. Juk minėjau, kad klasės būtų perskirstomos kas pusmetį/semestrą. Apie 2/5 mokyklos darbuotojų darbo sudaro veikla, susijusi su popierizmu. Deja... Kiekvienam š.... reikia mažiausiai 3 popieriukų...

maždaug nujausdamas tavo gyvenąją vietą, išduosiu paslaptį, jog netoli tos įstaigos (kuri ant kalno) gyveni :D ir nieko gero iš tos vietos nebebus, nes gabieji nuo 8 kl. masiškai bėga kitur, o lieka lodoriai, su kuriais labai sunku pedagogams.

Gyvenu Baltupiuose. Ta įstaiga ant kalno — tai Baltupių vidurinė ar kažkokia kita įstaiga? O šita Tamstos aprašyta problema būdinga visoms ne gimnazijoms :|

Al1
2010.04.28, 08:49
Platus akiratis nebūtinai yra absoliutus išmanymas ir puslaidininkių fizikoje, ir trigonometrijoje, ir genetikoje, ir froidizme, ir zoroastrizme, ir paleontologijoje + persų ir bretonų kalbų puikus vartojimas. Taip, bendras supratimas ir žinių pagrindai turėtų būti, bet ne iki eksperto lygio ;)


Aš manau, kad dabartinė švietimo sistema per daug orientuota į pradinį "ekspertinio" lygio ugdymą, kai turėtų užsiimti tik bendruoju išsilavinimu ir platesnių žinių suteikimu įvairiose srityse.
Ekspertinį išsilavinimą reikėtų palikti aukštosioms.


Tarnybinis romanas mokykloje :D
Na taip, teoriškai, o ir praktiškai tai pasitaiko. Tačiau kai tavo net ir asmeninį gyvenimą kasdien akylai seka arti tūkstančio smalsių akių, noras užsiminėti romanais kažkiek sumažėja... Savos intrigos būdingos kiekvienam didesniam kolektyvui, ne išimtis ir mokykla.



Buvo mano mokykloje toks atvejis. Tarnybinis romanas. Mokytojas ir direktoriaus pavaduotoja. Karšta moteris, net mes, vyesnių klasių moksleiviai tą sakydavome... Beje, tarp jų buvo apie 15 metų amžiaus skirtumas (pavaduotoja vyresnė, apie 40 metų).

Wycka
2010.04.28, 15:46
Aš manau, kad dabartinė švietimo sistema per daug orientuota į pradinį "ekspertinio" lygio ugdymą, kai turėtų užsiimti tik bendruoju išsilavinimu ir platesnių žinių suteikimu įvairiose srityse.
Ekspertinį išsilavinimą reikėtų palikti aukštosioms.

Visiškai sutinku. Pikras peilis humanitarui išmokti viską apie trigonometriją, arba fizikoje Niutono ar astronomijoje Keplerio dėsnius su visomis formulėmis. Toks pats peilis yra tiksliukui atsakyti kad ir į tokį klausimą:
Kodėl Šventosios Romos imperijos (962-1806) faktiškai negalima vadinti nei šventąją, nei Romos, nei pagaliau imperija? ;)

Buvo mano mokykloje toks atvejis. Tarnybinis romanas. Mokytojas ir direktoriaus pavaduotoja. Karšta moteris, net mes, vyesnių klasių moksleiviai tą sakydavome... Beje, tarp jų buvo apie 15 metų amžiaus skirtumas (pavaduotoja vyresnė, apie 40 metų).

Tikiuosi forumiečiai dabar nesuskubs kiekvienas čia minėti mokytojų tarnybinių romanų, užfiksuotų jų mokyklose, kai jie patys dar buvo mokiniai... :D Nors mokytojas yra lygiai toks pats žmogus, kai ir kitos profesijos atstovas, su savo charakterio privalumais ir trūkumais. Na gal gal gal labiau moka nuslėpti savo trūkumus. O tarnybinių romanų kad ir Seime netrūksta... ;)

Al1
2010.04.30, 22:21
R. Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/rkuodzio-receptas--mokamas-aukstasis-mokslas-visiems.d?id=31673483

Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...

Wycka
2010.04.30, 22:42
R. Kuodžio receptas – mokamas aukštasis mokslas visiems

Lietuvoje aukštasis mokslas turėtų būti mokamas, mat įgiję aukštojo mokslo diplomą uždirba maždaug dukart daugiau ir turi gerokai daugiau galimybių rasti darbą nei tokio diplomo neturintys. Ekonomistas Raimondas Kuodis klausia, kodėl žmonės, kurie gaus didžiulę naudą iš aukštojo mokslo, negalėtų susimokėti didžiosios dalies įmokų. Jo nuomone, iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema – elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį.

http://www.delfi.lt/news/daily/education/rkuodzio-receptas--mokamas-aukstasis-mokslas-visiems.d?id=31673483

Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...


Hmmm.... Čia gana daug kas priklauso ir nuo požiūrio. Tamsta A|1 — o kur Tamstos argumentai? Man atrodo, kad Tamsta turite asmeninių nesutarimų su R. Kuodžiu , nes kaltinate jį neargumentuotai (+ abu esate akademinės bendruomenės nariai) ;) Tamstos pacituotas Kuodžio "perliukas" yra visiškai logiškas, nebent žodis 'perka' šiame kontekste žiūrisi provokuojančiai, daug kas norėtų matyti 'įgyja', bet ar čia didelis skirtumas? ;)
Nors esu įsitikinęs, kad aukštasis mokslas Lietuvoje turėtų būti mokamas, tačiau tuo pačiu suvokiu, kad kol kas dar taip padaryti būtų per anksti — visuomenė tam dar nepasiruošusi morališkai, kiltų kone revoliucija :D Tačiau ta linkme norime to ar nenorime teks eiti. Visiškai sutinku su teiginiu, kad santechnikas, elektrikas ar valytoja neprivalo mokėti už tai, kad būsimasis inžinierius, pedagogas ar aktorė geidžia aukštojo mokslo diplomo. Juk mokslas yra visų pirma investicija į patį save, su tikslu kad ji atsipirks per gyvenimą su kuo didesniais dividentais. Pritarčiau, kad aukštasis mokslas būtų finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų visiškiems našlaičiams, o pereinamuoju laikotarpiu (jis truktų nuo 5 iki 10 metų) kažkokia dalis (tarkim pusė) būtų padengiama daugiavaikių šeimų vaikams, neturintiems vieno iš tėvų arba jeigu vienas iš tėvų (arba pats abiturientas) yra neįgalus. Kaip studentams susimokėti už mokslą jau buvo aptarta ir diskutuota šioje temoje ankstesniuose pranešimuose ;)

Al1
2010.04.30, 23:01
Aš Kuodžio nepažįstu, net matęs (ne ekrane ar laikraščio puslapyje) nesu.

Kokia logika? Diplomas yra prekė. Diplomas! Popieriaus gabalas? Na, galbūt jis nusišnekėjo tame sakinyje. Kam nepasitaiko? Deja, aš ne vien tik ties tuo apsistoju.

Kitas Kuodžio cituojamas perliukas "iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema - elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį". O švietimas irgi turbūt elito sąmokslas? O keliai, teismai ir pan. taip pat finansuojami iš valstybės lėšų irgi elito sąmokslas? Kas jau kas, bet bankai (kam ir atstovauja R. Kuodis) - tai tikrai finansinio elito sąmokslas prieš pasaulį.

Grįžtant prie mokslo. Mokamas visiems mokslas - štai tikrasis elito sąmoklas prieš visuomenę. Kai mokslas taps prieinamu tik saujelei turtingųjų ir saujalei išrinktųjų iš neturtingųjų, kurie už tai paskui atidirbinės tam pačiam elitui (finansiniam ar kokiam nors kitam), liaupsindamas ir šlovindamas jį...

Lygiai taip pat gydytojas, kompozitorius ar mokytojas neturėtų mokėti už santechniko, elektriko ar autoremontininko mokslus. Deja, su tokia logika nieko doro neapsieksim.

Deja, JAV studijų sistema visiškai išsigimė. Mokslas ten mokamas visiems, tačiau gabiausieji (o jie atrenkami visiškai kitaip, nei pas mus ir yra tikrai gabūs) arba kai kurie išrinktieji (tarnavę kariuomenėje) gali įgyti aukštąjį nemokamai. Prie ko visa tai privedė? JAV importuoja mokslininkus, nes didžiuma jų universitetų "kepa" tokius pat diplomo turėtojus, kaip ir pas mus... Gal net prastesnius.
Taigi JAV visiško mokamų studijų sistema ne pavyzdys. Europoje ir Japonijoje veikia kitokios sistemos, nors ir skirtingos tarpusavyje. Universitetai (dauguma) valstybiniai, o studijų didžioji dalis nemokamos arba simboliškai mokamos. Nors Europa atsilieka moksle, Japonija tikrai yra vertas pavyzdys.

zajcik
2010.04.30, 23:11
Vienas perliukas: "Žmogus gauna labai didžiulę asmeninę naudą dėl to, kad jis perka šią prekę - siekia diplomo".

R. Kuodis galutinai susikompromitavo...
O kas čia blogai? Mokslas juk yra prekė, kaip ir visos kitos. Kad gauti vairuotojo pažymėjima, juk taip pat tenka susimokėti ir nekyla dėl to klausimų.
Šiaip į problemą žiūrima ne iš tos pusės. Daug svarbiau yra kiek baigusiųjų mokyklą stoja į aukštąsias. Sovietų laikais apie 15 proc. nuo bendro abiturientų srauto patekdavo į aukštąsias. O kas dabar darosi?
Atsimenu, kaip VU grupiokas matematikos paskaitoje nežinojo kaip ištraukti šaknį iš x kvadratu.
Amerikoje universitetuose paskaitos vyksta seminarų principu (pasiruošia namie, o universitete vyksta diskusija pasirinkta tema). Pas mus seminarų minimaliai, o ir jų lygis ne koks. Turime nemažai dar sovietinio tipo dėstytojų, į kurių paskaitas studentai ateina tausodami regėjimą (kad patiems nereikėtų skaityti 30 metų senumo nuobodybių).
Švietimo sistemoje esmės nepakeisi jei duosi x, o ne y kapeikų. Reikia naujos mokslo koncepcijos, o ne švietimo finansavimo reformos.
Kaip yra sakoma:"inteligencyja u nas jest, tolka avtobusav malo".

P.S.
Norvegijoje bakalauras 3 metai, magistras - 2, doktorantūra - 3. Pas mus 4 - 3 - 4. Ir tai buna per savaite tik porą kartų reikia ateiti dieduko pasakojimų paklausyti. Vakaruose nuo ryto iki vakaro chebra kala, o namuose gryžę po vakarienės ruosiasi kitos dienos seminarams. Mūsų švietimo sistema - tinginių ir lodorių kalvė?

Al1
2010.04.30, 23:22
Užtat tiek debilų gatvėse už vairo. Bet problema sistemoje. Žmogaus nepriversi mokytis, jei jis pats to nenorės. Ir nesvarbu, ar mokslas bus nemokamas, ar mokamas. Jei sumokėjus greičiau ir be "smegenų džiovinimo" gausi tai, ko nori, tai tokia sistema ir egzistuos. Taip ir yra.

Ir su aukštuoju tas pats. Tuo tarpu Kuodžio siūlomas variantas tėra taip pat tik finansavimo reforma. Ji neišspręs problemų. Tik mažiau asmenų sieks aukštojo diplomo. Bet vienintelis atrankos kriterijus - ne košė galvoje, o piniginės storis. Balvonai ir toliau pirks diplomus Lietuvoje, o ne sieks žinių. Siekiantys žinių, bet neturintys pinigų, suras alternatyvų užsienyje ir nemokamai.

Mokslas nėra prekė. Už kokią dar prekę reikia mokėti pinigus ir pačiam ją gaminti?

Wycka
2010.04.30, 23:31
Kokia logika? Diplomas yra prekė. Diplomas! Popieriaus gabalas? Na, galbūt jis nusišnekėjo tame sakinyje. Kam nepasitaiko? Deja, aš ne vien tik ties tuo apsistoju.

Na tiesą sakant ir aš pražioplinau. Sąvoką diplomas sutapatinau su mokslas/išsilavinimas. Nors nereikėtų — tai visgi skirtingi dalykai :|

Kitas Kuodžio cituojamas perliukas "iš bendrųjų mokesčių finansuojama aukštojo mokslo sistema - elito sąmokslas prieš likusią visuomenės dalį". O švietimas irgi turbūt elito sąmokslas? O keliai, teismai ir pan. taip pat finansuojami iš valstybės lėšų irgi elito sąmokslas? Kas jau kas, bet bankai (kam ir atstovauja R. Kuodis) - tai tikrai finansinio elito sąmokslas prieš pasaulį.

Keliais, teismais, policija, kariuomene ir kitomis viešomis paslaugomis / viešo naudojimo infrastruktūra naudojasi visi — nuo vaiko iki pensininko, nepriklausomai nuo išsilavinimo, ir dėl to gauna naudą, nepriklausančią nuo įgyto išsilavinimo laipsnio. Pasaulinio sąmokslo tame neįžvelgiu :D

Mokamas visiems mokslas - štai tikrasis elito sąmoklas prieš visuomenę. Kai mokslas taps prieinamu tik saujelei turtingųjų ir saujalei išrinktųjų iš neturtingųjų, kurie už tai paskui atidirbinės tam pačiam elitui (finansiniam ar kokiam nors kitam), liaupsindamas ir šlovindamas jį....

Va todėl šalia mokslo apmokestinimo ir kalbama apie teisingą finansavimą. Mokestis neturėtų būti neįveikiama kliūtis visiems jo siekiantiems, tačiau susimokėti už paslaugą visgi derėtų ;) Juk nesipiktiname, kai gauname sąskaitas už šildymą arba mokėdami už koncerto bilietą. Juk ir tarkim kalbų kursai yra mokami, ir nesigirdi reikalavimo visiems mokesčių mokėtojams solidariai už juos sumokėti tiems, kam prireikė išmokti ar patobulinti kelioliktą užsienio kalbą ;)

Lygiai taip pat gydytojas, kompozitorius ar mokytojas neturėtų mokėti už santechniko, elektriko ar autoremontininko mokslus. Deja, su tokia logika nieko doro neapsieksim.

Visiška tiesa. Geras pastebėjimas, ir tai praleidau. Taip, tai taip pat turėtų būti mokama, tačiau tokie mokslai gerokai pigesni ir trumpiau trunka, todėl ir problemų su jais turėtų gerokai mažiau kilti ;) Net galima sugalvoti sistemą, pagal kurią profesinės mokyklos studentas mokestį/dalį mokesčio už studijas atidirbtų praktikos metu (už jį sumokėtų darbdavys).

Deja, JAV studijų sistema visiškai išsigimė. Mokslas ten mokamas visiems, tačiau gabiausieji (o jie atrenkami visiškai kitaip, nei pas mus ir yra tikrai gabūs) arba kai kurie išrinktieji (tarnavę kariuomenėje) gali įgyti aukštąjį nemokamai. Prie ko visa tai privedė? JAV importuoja mokslininkus, nes didžiuma jų universitetų "kepa" tokius pat diplomo turėtojus, kaip ir pas mus... Gal net prastesnius.

JAV jau istoriškai viską importuoja, ir... o stebukle — iš to semia naudą. Kur yra silicio slėnis? Kuri valstybė šiandien yra pasaulio jėga nr.1 ir pirmoji sukūrė bei išbandė net branduolinį ir termobranduolinį ginklą? Kuri valstybė pirmoji sukonctravo ir praktiškai pritaikė šiuolaikinį povandeninį laivą? Kuri valstybė pirmoji pasiuntė žmogų į Mėnulį ir šiandien vienintelė vykdo pilnavertę kosmoso žvalgybą? Kuri valstybė daugiausiai pagamina populiariausių kino filmų? Kurios valstybės valiuta vis dar yra nr.1 pasaulyje? Kaip visa tai pasiekti be atitinkamo mokslinio potencialo?

Europoje ir Japonijoje veikia kitokios sistemos, nors ir skirtingos tarpusavyje. Universitetai (dauguma) valstybiniai, o studijų didžioji dalis nemokamos arba simboliškai mokamos. Nors Europa atsilieka moksle, Japonija tikrai yra vertas pavyzdys.

Sutikčiau su idėja, kad nemokamos būtų tos studijos, kurias baigę absolventai galėtų dirbti praktiškai tik valstybės tarnyboje, pvz kariuomenė, policija, gaisrinė, politika, etc.. Už visa kita kažkas turi sumokėti. Kodėl visi mokesčių mokėtojai?

zajcik
2010.04.30, 23:37
Al1,
investicijos į save visada reikalauja pastangų: vairuotojo pažymėjimas, gera fizinė forma, sveikata ir t.t.
Paslaugos teikėjai - universitetai, mokyklos, profesinio lavinimo mokyklos, kolegijos. Nepatinka konkrečios įstaigos paslauga - eini į kitą.
Atrankos kriterijų tikrai niekas nenaikins, bet faktas, kad tokiu atveju reikia spręsti studentų finansavimo problemas.

zajcik
2010.04.30, 23:51
JAV jau istoriškai viską importuoja, ir... o stebukle — iš to semia naudą. Kur yra silicio slėnis? Kuri valstybė šiandien yra pasaulio jėga nr.1 ir pirmoji sukūrė bei išbandė net branduolinį ir termobranduolinį ginklą? Kuri valstybė pirmoji sukonctravo ir praktiškai pritaikė šiuolaikinį povandeninį laivą? Kuri valstybė pirmoji pasiuntė žmogų į Mėnulį ir šiandien vienintelė vykdo pilnavertę kosmoso žvalgybą? Kuri valstybė daugiausiai pagamina populiariausių kino filmų? Kurios valstybės valiuta vis dar yra nr.1 pasaulyje? Kaip visa tai pasiekti be atitinkamo mokslinio potencialo?
Būtent tos, kurios valdžia ir priveligos priklauso didžiausią pasaulyje intelektualinę galę turinčios tautos atstovams. Juk būtent jų atstovai rašė mums fizikos ir matematikos vadovėlius, o puse pasaulio nuo senų laikų iki šiol vaikštoja ant kelių prieš pagrindinį šios tautos atstovą.

Wycka, atsakimas tenkina? :)

Al1
2010.04.30, 23:52
Keliais, teismais, policija, kariuomene ir kitomis viešomis paslaugomis / viešo naudojimo infrastruktūra naudojasi visi — nuo vaiko iki pensininko, nepriklausomai nuo išsilavinimo, ir dėl to gauna naudą, nepriklausančią nuo įgyto išsilavinimo laipsnio. Pasaulinio sąmokslo tame neįžvelgiu :D


Policija taip pat daugeliui nereikalinga - neturi su ja reikalų visą gyvenimą, teismuose taip pat nesiteisia dauguma. Kurie teisiasi galėtų susimokėti, pagal tą pačia logiką. Ir už policijos "paslaugas", kam jų prireikia, galėtų susimokėti. Aš dar kartą sakau, kad prieiti galima iki absurdo. Bet, o stebukle, žmonija bendrai kurdama ir bendrai finansuodama daugelį dalykų, pasiekė daugiau, nei būtų pasiekęs atskirai kiekvienas individas...


Va todėl šalia mokslo apmokestinimo ir kalbama apie teisingą finansavimą. Mokestis neturėtų būti neįveikiama kliūtis visiems jo siekiantiems, tačiau susimokėti už paslaugą visgi derėtų ;) Juk nesipiktiname, kai gauname sąskaitas už šildymą arba mokėdami už koncerto bilietą. Juk ir tarkim kalbų kursai yra mokami, ir nesigirdi reikalavimo visiems mokesčių mokėtojams solidariai už juos sumokėti tiems, kam prireikė išmokti ar patobulinti kelioliktą užsienio kalbą ;)


Užsienio kalbos kursai ar koncertas nekainuoja tiek, kiek studijos. Be to tai nėra būtini dalykai. Tuo tarpu išsilaviniams (tai deja ne siauri kalbos kursai), reikalingas visiems, pradedant nuo santechniko, baigiant neurochirugais ar pan.... Išsilavinimas yra pagrindas žmogaus darbinei veiklai, už kurią jis gauną atlyginimą ir perka kitas prekes ir paslaugas. Kodėl valstybė negali visiems užtikrinti nemokamo išsilavinimo pagal kiekvieno gabumus? Gali ir privalo, nes tokiu atveju nauda yra ir kiekvienam asmeniškai, ir visai visuomenei, visai valstybei.
Žinoma, kai pas mus Lietuvoje propaguojamas liberalistinis egoistinis požiūris, tai ir prieinama priejome prie to, kame esame. O gal geriau vadovautis kitu požiūriu - "mūsų jėga vienybėje"?



JAV jau istoriškai viską importuoja, ir... o stebukle — iš to semia naudą. Kur yra silicio slėnis? Kuri valstybė šiandien yra pasaulio jėga nr.1 ir pirmoji sukūrė bei išbandė net branduolinį ir termobranduolinį ginklą? Kuri valstybė pirmoji sukonctravo ir praktiškai pritaikė šiuolaikinį povandeninį laivą? Kuri valstybė pirmoji pasiuntė žmogų į Mėnulį ir šiandien vienintelė vykdo pilnavertę kosmoso žvalgybą? Kuri valstybė daugiausiai pagamina populiariausių kino filmų? Kurios valstybės valiuta vis dar yra nr.1 pasaulyje? Kaip visa tai pasiekti be atitinkamo mokslinio potencialo?


JAV nuskilo. Branduolinį ginklą ji pavogė iš vokiečių... kaip ir rusai... Kuri valstybė pirmoji pasiuntė žmogų į kosmosą, be ko ir skrydžio į Mėnulį nebūtų buvę... Daugiausia filmų pagamina Indija... O JAV filmų populiarumas tėra dirbtinas - JAV ir jos sąjungininkių šou magnatų kontroliuojamos žiniasklaidą ir kino platinimo sistemos sukurtas burbulas... Doleris visiškai nėra JAV valstybinė valiuta. Tai privataus banko popieriukas, kurį JAV pasirinko kaip savo nacionalinę valiutą. Taip, mokslinis potencialas reikalingas. Bet tik viename sektoriuje - finansiniuose reikaluose. Visa kita yra perkama. Ir gatavi mokslininkai, ir jų pasiekimai, atradimai... Iš viso pasaulio.

Wycka
2010.04.30, 23:54
Būtent tos, kurios valdžia ir priveligos priklauso didžiausią pasaulyje intelektualinę galę turinčios tautos atstovams. Juk būtent jų atstovai rašė mums fizikos ir matematikos vadovėlius, o puse pasaulio nuo senų laikų iki šiol vaikštoja ant kelių prieš pagrindinį šios tautos atstovą.

Wycka, atsakimas tenkina? :)

Atsakymas tenkina, bet kyla naujas klausimas: kas savo laiku kitoms tautoms/valstybėms neleido to paties ar net dar daugiau pasiekti? :)

Al1
2010.04.30, 23:57
Būtent tos, kurios valdžia ir priveligos priklauso didžiausią pasaulyje intelektualinę galę turinčios tautos atstovams. Juk būtent jų atstovai rašė mums fizikos ir matematikos vadovėlius, o puse pasaulio nuo senų laikų iki šiol vaikštoja ant kelių prieš pagrindinį šios tautos atstovą.

Wycka, atsakimas tenkina? :)

Jų atstovai vadovelių mums nerašė. JAV nieko doro matematikoje nepasiekė, deja. Fizikoje, tik pačioje XIX a. pabaigoje ėmė reikštis, kai dauguma fundamentinių atradimų jau buvo padaryta. Europoje.
Ir atrodo Lietuvos vadovė net nepanoro susitikti su tos valstybės vadovu...

Al1
2010.04.30, 23:58
Atsakymas tenkina, bet kyla naujas klausimas: kas savo laiku kitoms tautoms/valstybėms neleido to paties ar net dar daugiau pasiekti? :)

Savo laiku tai buvo padariusios ir Roma, ir Egiptas, ir Kinija, ir Anglija, ir Prancūzija, ir Vokietija... Kiekvienam savo laikas. Dabar JAV laikas. Bet jau ir jis praeina. Ir, kaip rodo istorija, dažniausiai nebegrįžta.

zajcik
2010.05.01, 00:04
Yra toks terminas kalbant apie Vytauto laikus - "palūkininkavimas". Teko skaityti, jog nuo Vytauto laikų tauta turėjo išskirtines privilegijas, nes skolino kunigaikščiams :)

Didieji kunigaikščiai ir didikai visokeriopai rėmė turtingus žydus, nes šie už nuošimčius skolino jiems pinigų, krašte plėtojo piniginę prekinę apyvartą.

Ir ta pati sistema tesiasi ju netoli 1000 metų. Net gi toj pačioj Rusijoje už paskolas buvo išporceliuotas valstybės turtas. Kitaip tariant - tu perimi žmogaus turtą ir jis dar tau lieka skolingas. IR taip beveik 1000 metų. Tai ko norėt? Rezultatas - dabartinė finansų sistema su jos valdytojais (Ben Shalom Bernanke ir t.t.). :)

Siono ismnciu pratakolai : Vastybes skolos Kiekviena paskola irodo goju valstybes nepajeguma ir valstybiniu teisiu nesupratima. Paskolos kaip Damoklo kardas kabo virs goju galvu, kurie su istiesta ranka eina prasyti musu bankininku ismaldos.Isorines skolos nelyginant siurbeles,kuriu niekaip neleisim atsikratyt nuo valstybes kuno.bet ir toliau versim jas deti ant saves ,todel neisvengiamai jos turi prazuti nuo savanorisko kraujo isliejimo.

Wycka
2010.05.01, 00:13
Policija taip pat daugeliui nereikalinga - neturi su ja reikalų visą gyvenimą, teismuose taip pat nesiteisia dauguma. Kurie teisiasi galėtų susimokėti, pagal tą pačia logiką. Ir už policijos "paslaugas", kam jų prireikia, galėtų susimokėti. Aš dar kartą sakau, kad prieiti galima iki absurdo. Bet, o stebukle, žmonija bendrai kurdama ir bendrai finansuodama daugelį dalykų, pasiekė daugiau, nei būtų pasiekęs atskirai kiekvienas individas...

Jo, jo, panaikink policiją ar teisėsaugą, ir netrukus visiems jos prisireiks. Čia tas pats kas pareikšti: o kam ta apsauga Maximoje, jeigu toje parduotuvėje nieko nevagia? Bet va kai tik paaiškės, kad apsaugos nėra, nebebus prasmės ir visiems kitiems dirbti, nes visas pelnas bus suvalgytas per pavogtas prekes.
O bendras darbas duoda naudos tik tada, kai visi komandos nariai pageidauja to paties tikslo ir sutinka jo siekti kartu. Tačiau bendras tikslas visiems valstybės piliečiams būna gana retai...

Užsienio kalbos kursai ar koncertas nekainuoja tiek, kiek studijos. Be to tai nėra būtini dalykai. Tuo tarpu išsilaviniams (tai deja ne siauri kalbos kursai), reikalingas visiems, pradedant nuo santechniko, baigiant neurochirugais ar pan.... Išsilavinimas yra pagrindas žmogaus darbinei veiklai, už kurią jis gauną atlyginimą ir perka kitas prekes ir paslaugas. Kodėl valstybė negali visiems užtikrinti nemokamo išsilavinimo pagal kiekvieno gabumus? Gali ir privalo, nes tokiu atveju nauda yra ir kiekvienam asmeniškai, ir visai visuomenei, visai valstybei.
Žinoma, kai pas mus Lietuvoje propaguojamas liberalistinis egoistinis požiūris, tai ir prieinama priejome prie to, kame esame. O gal geriau vadovautis kitu požiūriu - "mūsų jėga vienybėje"?

Oba... Nu tu pavarai... Kodėl formalus išsilavinimas yra būtinas dalykas? Kokio spec. išsilavinimo reikia norint butelius plauti, bandeles kepti ar turguje kramtoškę pardavinėti? O aš taip pat egoistiškai noriu dar studijuot ir studijuot, tačiau mokėti už tai nelabai... Jeigu kas nors už mane nuolat mokėtų, tai tikriausiai iki pat pensijos studijuočiau :D

JAV nuskilo. Branduolinį ginklą ji pavogė iš vokiečių... kaip ir rusai... Kuri valstybė pirmoji pasiuntė žmogų į kosmosą, be ko ir skrydžio į Mėnulį nebūtų buvę... Daugiausia filmų pagamina Indija... O JAV filmų populiarumas tėra dirbtinas - JAV ir jos sąjungininkių šou magnatų kontroliuojamos žiniasklaidą ir kino platinimo sistemos sukurtas burbulas... Doleris visiškai nėra JAV valstybinė valiuta. Tai privataus banko popieriukas, kurį JAV pasirinko kaip savo nacionalinę valiutą. Taip, mokslinis potencialas reikalingas. Bet tik viename sektoriuje - finansiniuose reikaluose. Visa kita yra perkama. Ir gatavi mokslininkai, ir jų pasiekimai, atradimai... Iš viso pasaulio.

Tai gal ir vokiečiams kažkas nuskilo, jeigu amerikiečiai ir rusai iš jų technologijas anot A|1 pavogė? Kur tuo metu buvo britai, prancūzai, olandai, ispanai, italai? Beje, ir žiniasklaidos burbulą sukurti reikia proto turėti. Ir dolerį išpopuliarinti reikia proto įgyti. O kad viskas perkama, jokia naujiena, JAV tai daro nuo XIXa., kai nusipirko Aliaską, o gal net ir dar anksčiau. Kalbant paprastais pavyzdžiais, kam tau lenkiant nugarą ir prakaituojant arti ir akėti, jeigu po tavo dirbamu lauku yra naftos ežeras arba aukso gysla? Žinoma, be pilkųjų ląstelių to niekada nesuprasi, o jeigu ir suprasi ar netyčia atrasi, tačiau nemokėsi tuo pasinaudoti — net ir radęs lobį po kelių metų vėl arsi ir akėsi :D
Kol Afrika dirba raumenimis, JAV dirba smegenimis. Prie kurių norėtum prisišlieti?

r08n
2010.05.01, 00:17
Visa bėda, kad Lietuvoje mokymo/mokslo reformą konstruoja fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie neturi jokio ryšio su mokslu ir jokio supratimo apie jį: viešųjų ryšių firmelės (LLRI), šoumenai (R.Kuodis, G.Steponavičius) ir kt. Iš čia atsiranda potraukis viską matuoti piniginiais vienetais, nes kitokių jie nesupranta. Tai tas pats, jeigu koks nors asmuo, turintis tik termometrą, imtųsi juo matuoti viską -- masę, ilgį, laiką ir pan. Dabar iš esmės: jei išsilavinimas yra investicija, kuri turi finansiškai atsipirkti, tai 1) ką daryti su tomis profesijomis, kurios reikalauja aukštojo mokslo, bet nėra labai pinigingos (paprastai tai humanitarinės ir meninės pakraipos specialybės, taip pat fundamentalieji mokslai, pvz., teorinė fizika ir pan. Ar tos visos specialybės nereikalingos? 2) Kaip įvertinti naudą, kurią aukštasis mokslas (t.y., jį įgijęs "elitas") netiesioginiu būdu atneša visuomenei? Pasikartosiu: gyvenime yra visokie parametrai ir jų įvertinimo būdai -- ne tik piniginiai.

Beje, apie "elitą": esant finansiškai prieinamam aukštajam mokslui (pvz., nemokamam), kiekvienas, bent jau teoriškai, gali tapti tuo elitu (jei turi noro ir sugebėjimų). Aišku, yra natūralus slenkstis: sugebėjimas mokytis, kurį turi ne kiekvienas. Įvedus visuotinai mokamą mokslą, be šio, atsiranda papildomas barjeras: finansinis pajėgumas. Todėl "elitu" gali tapti tik tie, kurie turi 1) protinius pajėgumus, 2) finansinius pajėgumus. Ką siūlote daryti tiems, kurie turi 1, bet neturi 2? Jie yra vertingas resursas. Jei jiems mokslas tampa neprieinamas -- ar gali visuomenė leisti sau švaistyti tą resursą?

Wycka
2010.05.01, 00:20
Savo laiku tai buvo padariusios ir Roma, ir Egiptas, ir Kinija, ir Anglija, ir Prancūzija, ir Vokietija... Kiekvienam savo laikas. Dabar JAV laikas. Bet jau ir jis praeina. Ir, kaip rodo istorija, dažniausiai nebegrįžta.

Istorija mėgsta kartotis, tačiau vis kitu pavidalu ;)
Beje, visos šios valstybės savo klestėjimo metu buvo luominės, taigi ir išsilavinimas nebuvo visiems vienodai prieinamas. Žinoma, Graikijoje ir Romoje vaikus dažniausiai mokė vergai, tačiau rimtesnės studijos (tada tai vadinta filosofija — išminties meilė) buvo prieinamos tik turtingiesiems. O turtingi buvo tie, kas buvo kilmingi. Suk suk ratelį į kurią tik nori pusę, bet išliekamąją vertę palieka tik aprūpintas žmogus. O pasak patarlės, kad ir kiek vilką šersi, vis tiek į mišką žiūri. Pagavai potekstę? ;)

Wycka
2010.05.01, 00:23
Aišku, yra natūralus slenkstis: sugebėjimas mokytis, kurį turi ne kiekvienas. Įvedus visuotinai mokamą mokslą, be šio, atsiranda papildomas barjeras: finansinis pajėgumas. Todėl "elitu" gali tapti tik tie, kurie turi 1) protinius pajėgumus, 2) finansinius pajėgumus. Ką siūlote daryti tiems, kurie turi 1, bet neturi 2? Jie yra vertingas resursas. Jei jiems mokslas tampa neprieinamas -- ar gali visuomenė leisti sau švaistyti tą resursą?

Tamsta tik keli problemas, bet nieko nesiūlai. Kritikuoji tuos, kurie nors kažką siūlo. Gal atėjo laikas išsakyti argumentuotus pasiūlymus? |:D

Al1
2010.05.01, 00:51
O bendras darbas duoda naudos tik tada, kai visi komandos nariai pageidauja to paties tikslo ir sutinka jo siekti kartu. Tačiau bendras tikslas visiems valstybės piliečiams būna gana retai...


O vat čia ir įsiterpia visokie LLRI, visokie Kuodžiai ir kitokie, kurie nuodija ir skaldo visuomenę, nes taip kai kam lengviau valdyti. O tie kas realiai valdo savo tikslus turi, ir aiškius; tik jų tikslai nesutampa su daugumos.


Oba... Nu tu pavarai... Kodėl formalus išsilavinimas yra būtinas dalykas? Kokio spec. išsilavinimo reikia norint butelius plauti, bandeles kepti ar turguje kramtoškę pardavinėti? O aš taip pat egoistiškai noriu dar studijuot ir studijuot, tačiau mokėti už tai nelabai... Jeigu kas nors už mane nuolat mokėtų, tai tikriausiai iki pat pensijos studijuočiau :D


Aš gi rašiau - pagal gabumus. Taip, žinoma, aš padauginau, bet netgi darbininkiškoms specialybėms reikalingas vienoks ar kitoks išsilavinimas... Kaip bebūtų keista. Gi niekas per prievartą neverčia mokytis. Nenori - nereikia. Bet po to tik turguje ir teprekiauja...
Kas dėl kelių profesijų įsigijimo - valtybė tikrai neturi finansuoti antrųjų ir t.t. studijų. Vat čia jei kas nori ir turi gabumus, tegul atveria pinigines.




Tai gal ir vokiečiams kažkas nuskilo, jeigu amerikiečiai ir rusai iš jų technologijas anot A|1 pavogė? Kur tuo metu buvo britai, prancūzai, olandai, ispanai, italai? Beje, ir žiniasklaidos burbulą sukurti reikia proto turėti. Ir dolerį išpopuliarinti reikia proto įgyti. O kad viskas perkama, jokia naujiena, JAV tai daro nuo XIXa., kai nusipirko Aliaską, o gal net ir dar anksčiau. Kalbant paprastais pavyzdžiais, kam tau lenkiant nugarą ir prakaituojant arti ir akėti, jeigu po tavo dirbamu lauku yra naftos ežeras arba aukso gysla? Žinoma, be pilkųjų ląstelių to niekada nesuprasi, o jeigu ir suprasi ar netyčia atrasi, tačiau nemokėsi tuo pasinaudoti — net ir radęs lobį po kelių metų vėl arsi ir akėsi :D
Kol Afrika dirba raumenimis, JAV dirba smegenimis. Prie kurių norėtum prisišlieti?


Aišku, kad JAV ir rusams nuskilo. O kitos Europos šalys murkdėsi pokario skurde, ir tik formaliai buvo nugalėtojos (Prancūzija ir Anglija).

Ar aš sakau, kad nereikia turėti proto. Finansiniuose reikaluose JAV yra tikrai aukštumose (tiksliau ne JAV, o tas jos finansinis ir stambaus kapitalo elitas, be kita ko, kurio atstovų tarpe daugiausiai taip daug kur nekenčiamos tautos atstovų). Ta saujelė ir kraunasi turtus, perka viską, nes turi už ką ir tie prikiniai atneša dar didesnį pelną, o kiti prakaituoja sulenkę nugaras. Net ir tose pačiose JAV.


Istorija mėgsta kartotis, tačiau vis kitu pavidalu ;)
Beje, visos šios valstybės savo klestėjimo metu buvo luominės, taigi ir išsilavinimas nebuvo visiems vienodai prieinamas. Žinoma, Graikijoje ir Romoje vaikus dažniausiai mokė vergai, tačiau rimtesnės studijos (tada tai vadinta filosofija — išminties meilė) buvo prieinamos tik turtingiesiems. O turtingi buvo tie, kas buvo kilmingi. Suk suk ratelį į kurią tik nori pusę, bet išliekamąją vertę palieka tik aprūpintas žmogus. O pasak patarlės, kad ir kiek vilką šersi, vis tiek į mišką žiūri. Pagavai potekstę? ;)


Tai tu už tai, kad mokslas turi būti prieinamas tik elitui? Aš už tai, kad toki, taip sakant elitą, susodinti į lėktuvą ir...:x

r08n
2010.05.01, 00:59
Tamsta tik keli problemas, bet nieko nesiūlai. Kritikuoji tuos, kurie nors kažką siūlo. Gal atėjo laikas išsakyti argumentuotus pasiūlymus? |:D

"Teisingai suformuluotas klausimas yra pusė atsakymo"

Nesijaučiu toks kompetetingas, kaip R.Kuodis ar LLRI, kad siūlyčiau kažką argumentuoto; man tik nesinorėtų, kad kai kurie įgyvendinti pasiūlymai sukeltų daugiau problemų, negu išspręstų. Paprastas pasiūlymas: kodėl gi neišnagrinėti kitų šalių (pvz., Skandinavijos, įskaitant Estiją; ir ypač -- tų, į kurias nusitaikė LT abiturientai) pavyzdžius -- tiek teigiamus, tiek neigiamus, ir pabandyti pritaikyti? Deja, kol kas nepanašu, kad Lietuva būtų pajėgi išrasti savo tautinį dviratį šioje srityje.

Wycka
2010.05.01, 01:16
O vat čia ir įsiterpia visokie LLRI, visokie Kuodžiai ir kitokie, kurie nuodija ir skaldo visuomenę, nes taip kai kam lengviau valdyti. O tie kas realiai valdo savo tikslus turi, ir aiškius; tik jų tikslai nesutampa su daugumos.

Emocijų nekomentuoju :labas:

Aš gi rašiau - pagal gabumus. Taip, žinoma, aš padauginau, bet netgi darbininkiškoms specialybėms reikalingas vienoks ar kitoks išsilavinimas... Kaip bebūtų keista. Gi niekas per prievartą neverčia mokytis. Nenori - nereikia. Bet po to tik turguje ir teprekiauja...
Kas dėl kelių profesijų įsigijimo - valtybė tikrai neturi finansuoti antrųjų ir t.t. studijų. Vat čia jei kas nori ir turi gabumus, tegul atveria pinigines.

Net ir turguje kramtoškę pardavinėdamas moki mokesčius, kurių dalis eina finansuoti ir aukštąjį mokslą. Va čia ir kyla paradoksas, kai esi priverstas mokėti už tai, ko tau visiškai nereikia. Sekant ta logika, kodėl valstybė neįveda nemokamo šildymo? Vat to tai gyvybiškai reikia. O nenori mokslo — nereikia, taip nėra. Net Konstitucijoje parašyta, kad mokslas iki 16 metų privalomas. Tam tikra prasme tai yra nefizinis smurtas prieš nemotyvuotus mokinius. Kita medalio pusė — o ką su jais tada daryti, jeigu jie nesimokytų? Kuo juos užimti?

Aišku, kad JAV ir rusams nuskilo. O kitos Europos šalys murkdėsi pokario skurde, ir tik formaliai buvo nugalėtojos (Prancūzija ir Anglija).

Neatsakei į klausimą, o kuogi vokiečiams taip nuskilo, kad jie, anor Tamstos, pirmieji sukūrė branduolinio ginklo technologijas, kurias vėliau pavogė amerikiečiai ir rusai? Kodėl to paties iki Antrojo pasaulinio karo net nebandė kurti kiti europiečiai? Kiek pamenu, pirmoji branduolinė elektrinė pradėjo veikti 1942m. Čikagoje, o pirmąją atominę bombą amerikiečiai išbandė poligone 1943m.

Ar aš sakau, kad nereikia turėti proto. Finansiniuose reikaluose JAV yra tikrai aukštumose (tiksliau ne JAV, o tas jos finansinis ir stambaus kapitalo elitas, be kita ko, kurio atstovų tarpe daugiausiai taip daug kur nekenčiamos tautos atstovų). Ta saujelė ir kraunasi turtus, perka viską, nes turi už ką ir tie prikiniai atneša dar didesnį pelną, o kiti prakaituoja sulenkę nugaras. Net ir tose pačiose JAV.

Jeigu JAV eiliniam žmogui taip blogai, tai kodėl jau 200 metų europiečiai (o nuo XXa. vidurio ne tik europiečiai) taip veržiasi į JAV, net žaliosios kortos prireikė? Jeigu tik saujelė kraunasi turtus, tai iš ko JAV finansuoja galingiausią pasaulyje kariuomenę, kuria ir gamina modernius ginklus, tyrinėja kosmosą, finansuoja bendrojo lavinimo mokyklas, tiesia kelius ir geležinkelius, stato ir remontuoja jūrų ir oro uostus, saugo sieną su Meksika, pagaliau išlaiko ambasadas visose pasaulio šalyse ir sugeba kariauti Afganistane ir Irake (plius bazės Europoje, Japonijoje ir Gvantaname)?

Tai tu už tai, kad mokslas turi būti prieinamas tik elitui? Aš už tai, kad toki, taip sakant elita, susodinti į lėktuvą ir...:x

...ir į Smolenską? :D
Aš už tai, kad mokslas, kaip ir vanduo ar maistas, būtų vienodai prieinamas visiems pagal vienodas sąlygas. Kai studentas žinos, kad pastangos studijuojant duos proporcingą atsaką randant darbą ir derantis dėl darbo užmokesčio, jo motyvacija mokytis išaugs kartais. Visi bus lygūs nepriklausomai nuo turtinės padėties. O kurie norės nusipirkti tik diplomą, tai galės padaryti ir esant nemokamui, ir mokamui mokslui ;) Genialu tai, kas paprasta ;)

Wycka
2010.05.01, 01:23
Nesijaučiu toks kompetetingas, kaip R.Kuodis ar LLRI, kad siūlyčiau kažką argumentuoto; man tik nesinorėtų, kad kai kurie įgyvendinti pasiūlymai sukeltų daugiau problemų, negu išspręstų. Paprastas pasiūlymas: kodėl gi neišnagrinėti kitų šalių (pvz., Skandinavijos, įskaitant Estiją; ir ypač -- tų, į kurias nusitaikė LT abiturientai) pavyzdžius -- tiek teigiamus, tiek neigiamus, ir pabandyti pritaikyti? Deja, kol kas nepanašu, kad Lietuva būtų pajėgi išrasti savo tautinį dviratį šioje srityje.

Kodėl Skandinavijos, o ne Burkina Faso ar Urugvajaus pavyzdžius? :D
Pirmiausia reikia atlikti namų darbus — išsiaiškinti, ko mums reikia, tada ko mes norime, ir susistatyti prioritetus, nes visko per naktį nepasieksime. Tada jau žvalgykimės pavyzdžių. Kiek pastebiu, dauguma studentų migruoja į anglakalbes valstybes: UK, JAV, Airija; matyt, tai lemia kalbos mokėjimas. Beje, nemažai rusakalbių išvyksta studijuoti į NVS valstybes, o lenkai po įstojimo į ES vis drąsiau išvyksta studijuoti į Lenkiją. taigi didžiausi srautai dar nėra kategoriškas įrodymas, kad būtent ten aukštasis mokslas yra geriausias. Tikrai nenustebsiu, jeigu bus įrodytas ryšys tarp mokslo kokybės ir studijų finansavimo. Spėkite, ar Lietuva pajėgi finansuoti aukštąjį išsilavinimą 60proc. abiturientų? ;)

zajcik
2010.05.01, 01:29
Kai studentas žinos, kad pastangos studijuojant duos proporcingą atsaką randant darbą ir derantis dėl darbo užmokesčio, jo motyvacija mokytis išaugs kartais. Visi bus lygūs nepriklausomai nuo turtinės padėties. O kurie norės nusipirkti tik diplomą, tai galės padaryti ir esant nemokamui, ir mokamui mokslui ;) Genialu tai, kas paprasta ;)
Gerbiamasis, nesutinku.
Universitetai skirti ne tam, kad taptum milijonierius, o kad dirbtum savo mėgiamą darbą ir aukščiausiu lygiu. Jeigu tik uždirbti milijoną - užsisakyk vagoną prekių, parduok turguje ir turėsi. :eglute:
Į universitetus turėtų eiti tik gabiausi žmonės ir juos baigę, jie turėtų dirbti mokslinį/tiriamąjį darbą. Ar viešajame ar privačiajame sektoriuje, visiskai nesvarbu. Kad taptum konkrečios sryties specialistu, turėtų pakakti baigti kolegiją ar profesinę mokyklą.

O geriausias ir pigiausias būdas valstybei - prisitraukti mokslininkus iš užsienio. JAV Bltimorėje Rusijos mokslininkai laboratorijose dirba už 4000 USD/mėn. Kiek pinigų ir laiko reikėtų tokius išauginti? IR ko netenkama per tą brangų laiką?

zajcik
2010.05.01, 01:37
Įsivaizduokite kas būtų, jeigu Lietuva prieš 20 metų būtų kūrusi mokslo slėnius ir čia vietiniai mokslininkai dirbtų kartu su užsieniečiais? Žinoma nepamirštant įtraukti verslą.

Wycka
2010.05.01, 01:43
Gerbiamasis, nesutinku.
Universitetai skirti ne tam, kad taptum milijonierius, o kad dirbtum savo mėgiamą darbą ir aukščiausiu lygiu. Jeigu tik uždirbti milijoną - užsisakyk vagoną prekių, parduok turguje ir turėsi. :eglute:
Į universitetus turėtų eiti tik gabiausi žmonės ir juos baigę, jie turėtų dirbti mokslinį/tiriamąjį darbą. Ar viešajame ar privačiajame sektoriuje, visiskai nesvarbu. Kad taptum konkrečios sryties specialistu, turėtų pakakti baigti kolegiją ar profesinę mokyklą.

O geriausias ir pigiausias būdas valstybei - prisitraukti mokslininkus iš užsienio. JAV Bltimorėje Rusijos mokslininkai laboratorijose dirba už 4000 USD/mėn. Kiek pinigų ir laiko reikėtų tokius išauginti? IR ko netenkama per tą brangų laiką?

Sutinku su Tamsta. Et, praleidau žodį 'mėgstamą'. Kaip sakė Konfucijus: rask savo mėgstamiausią darbą, ir gyvenime nebereikės dirbti nė vienos dienos :)
Čia diskusija ėjo šiek tiek kita tema — mes diskutavome apie mokslo finansavimo būdus ir priežastis.Aš manau, kad už savo investicijas privalai pats susimokėti, o oponentai pageidautų, kad už tai sumokėtų visi mokesčių mokėtojai ;) Sutinku visiškai, kad geriausia paskata mokantis yra vidinė motyvacija. Deja, bet šaukštas deguto statinę medaus sugadina ;)

zajcik
2010.05.01, 01:51
Wycka,
pardžiai reikia turėti ką finansuoti, o po to galvoti apie pinigus. Juk ne pinigai kuria idėjas, o atvirkščiai (na dar išrinktieji kartais :D )

r08n
2010.05.01, 02:10
Net ir turguje kramtoškę pardavinėdamas moki mokesčius, kurių dalis eina finansuoti ir aukštąjį mokslą. Va čia ir kyla paradoksas, kai esi priverstas mokėti už tai, ko tau visiškai nereikia.

Net jei pats neturi aukštojo išsilavinimo, dar nereiškia, kad nesinaudoji jo rezultatais. Paprastesnis pavyzdys: kas sukuria technologijas (pvz., mobilųjį ryšį), kuriomis naudojasi tas pats kramtoškės pardavėjas? Aišku, jis už tai sumoka, bet jeigu nebūtų žmonių su atitinkamu išsilavinimu, nebūtų ir už ką mokėti, ar bent jau kaina būtų neįkandama. Sudėtingesnis pavyzdys: bendras visuomenės kultūrinis fonas. Dabar man sunku tai trumpai apibūdinti, bet, tikiuosi, suprantate (nujaučiate), kas tai yra.


Kodėl Skandinavijos, o ne Burkina Faso ar Urugvajaus pavyzdžius?


Paminėjau tik pavyzdį. Jei tektų rinktis gyvenamąją vietą -- ką pasirinktum: Skandinaviją ar Burkina Faso? Dėl Urugvajaus nežinau, bet manau, kad ir ten galima rasti kažką pamokančio.


Spėkite, ar Lietuva pajėgi finansuoti aukštąjį išsilavinimą 60proc. abiturientų?


Nežinau, bet sakykime, kad nepajėgi. Tada gal geriau tiktų kitos priemonės, pvz., priėmimo tvarka į atitinkamas mokymo įstaigas -- kad tai nebūtų McUniverai ir diplomų spaustuvės, o tikros mokslo įstaigos. Nemanau, kad visuotinis libertarizmas šioje vietoje kažką išspręstų.

Al1
2010.05.01, 09:45
Net ir turguje kramtoškę pardavinėdamas moki mokesčius, kurių dalis eina finansuoti ir aukštąjį mokslą. Va čia ir kyla paradoksas, kai esi priverstas mokėti už tai, ko tau visiškai nereikia. Sekant ta logika, kodėl valstybė neįveda nemokamo šildymo? Vat to tai gyvybiškai reikia. O nenori mokslo — nereikia, taip nėra. Net Konstitucijoje parašyta, kad mokslas iki 16 metų privalomas. Tam tikra prasme tai yra nefizinis smurtas prieš nemotyvuotus mokinius. Kita medalio pusė — o ką su jais tada daryti, jeigu jie nesimokytų? Kuo juos užimti?


Liberalizmo apologetų demagogija. Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia. Įdomu, kaip gyventume, jei kiekvienam reikėtų už viską mokėti iš savo kišenės? Pilna tokių šalių - trečiojo pasaulio. Gal ten nori emogruot, kad įsitikintum savo kailiu siūlomos laisvos rinkos šalininkų sistemos pranašumus? Tik nepradėk apie JAV. JAV apie 3/4 mokslinių tyrimų yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Apie išganingas verslo investicijas į mokslą geriau net nekalbėti, nes jos nesudaro net ketvirtadalio... Štai jums ir elementarus pavyzdys, kad nesant nemokamo išsilavinimo, jis yra prieinamas tik turtingiems liurbiams, daliai labai gabių - nemokamai. Bet to nepakanka, reikia ir ne tokių gabių, bet išsilavinusių žmonių, gebančių atlikti kvalifikuotą darbą. Todėl pigiau yra atsivežti iš užsienio, nei investuoti į savų išmokslinimą. Bepigu tai daryti, kai turi resursų ir apiplėšinėji beveik visą pasaulį...



Neatsakei į klausimą, o kuogi vokiečiams taip nuskilo, kad jie, anor Tamstos, pirmieji sukūrė branduolinio ginklo technologijas, kurias vėliau pavogė amerikiečiai ir rusai? Kodėl to paties iki Antrojo pasaulinio karo net nebandė kurti kiti europiečiai? Kiek pamenu, pirmoji branduolinė elektrinė pradėjo veikti 1942m. Čikagoje, o pirmąją atominę bombą amerikiečiai išbandė poligone 1943m.


Vokietijos ekonominis, kultūrinini, socialinis, politinis pakilimas XIX a. pab. XX a. pradž. ir yra būtent siejamas su labai didele valstybės role visose srityse, valstybės investicijomis į mokslą, nemokamu švietimu ir iš dalies nemokamu aukštuoju mokslu, socialinės apsaugos sistema ir kt. Ir tai, kad hitlerinėje Vokietijoje sugebėjo sukurti pagrindus branduoliniam ginklui nėra nieko atsitiktinio, tai tik šleifas to, ką valstybė buvo investavusi į žmones iki Pirmojo pasaulinio karo. Nepaisant Vokietijos sutriuškinimo tame kare, intelektinis potencialas išliko ir nacių laikais skyrus gerą finansavimą, jis galėjo toliau būti plėtojamas.



Jeigu JAV eiliniam žmogui taip blogai, tai kodėl jau 200 metų europiečiai (o nuo XXa. vidurio ne tik europiečiai) taip veržiasi į JAV, net žaliosios kortos prireikė? Jeigu tik saujelė kraunasi turtus, tai iš ko JAV finansuoja galingiausią pasaulyje kariuomenę, kuria ir gamina modernius ginklus, tyrinėja kosmosą, finansuoja bendrojo lavinimo mokyklas, tiesia kelius ir geležinkelius, stato ir remontuoja jūrų ir oro uostus, saugo sieną su Meksika, pagaliau išlaiko ambasadas visose pasaulio šalyse ir sugeba kariauti Afganistane ir Irake (plius bazės Europoje, Japonijoje ir Gvantaname)?


Aš nesakau, kad eiliniam JAV piliečiui blogai. Tiesiog jie šiuo metu gyvena viso likusio pasaulio sąskaita. Ir tuo pasirūpina jų elitas, kaip nekeista, sudarydamas foną visiems. O kad žmonės ten veržiasi nieko keisto. Anksčiau juos viliojo laisvė (labai svarbią vietą užėmė religinė laisvė) ir naujos žemės turtai. Tiek gamtos, tiek pati dirbama žemė, kurią nemokamai dalijo, ir ko Europoje eilinis žmogelis negalėjo gauti...

Vėliau įsijungė JAV propagandos mašina - amerikietiška svajonė...
Nemažai nusivilia.



Aš už tai, kad mokslas, kaip ir vanduo ar maistas, būtų vienodai prieinamas visiems pagal vienodas sąlygas. Kai studentas žinos, kad pastangos studijuojant duos proporcingą atsaką randant darbą ir derantis dėl darbo užmokesčio, jo motyvacija mokytis išaugs kartais. Visi bus lygūs nepriklausomai nuo turtinės padėties. O kurie norės nusipirkti tik diplomą, tai galės padaryti ir esant nemokamui, ir mokamui mokslui ;) Genialu tai, kas paprasta ;)

Tai tos vienodos sąlygos ir yra gabumai ir motyvacija. Turi jų - studijuoti, neturi - nereikia. Pinigai nieko neišsprendžia. Jie visiškai neprideda gabumų, o motyvaciją gali visiškai iškreipti.
Visi bus lygus, nepriklausomai nuo turtinės padėties - tai ir yra tiesiausias kelias už tai, kad būtų nemokamas mokslas. Nes jei tik įsiterpia pinigai, tuoj atsiranda nelygybė... Diplomus perka būtet tie, kas turi pinigų ir yra nemotyvuoti, tingi ir neturi gabumų.

Al1
2010.05.01, 09:57
. Tikrai nenustebsiu, jeigu bus įrodytas ryšys tarp mokslo kokybės ir studijų finansavimo. Spėkite, ar Lietuva pajėgi finansuoti aukštąjį išsilavinimą 60proc. abiturientų? ;)

Tai žinoma, kad yra ryšys. Tik kodėl jis turi eiti per studento kišenę. Studijos bus aukštame lygyje tik tuomet, kai moksliniai turimai bus aukštame lygyje ir neatvirkščiai. O mokslas, kaip jau minėjau ir ankstesniame pranešime, netgi tokiose JAV 3/4 finansuojamas valstybės. Tai jei valstybė gali skirti lėšų mokslui, tai kodėl ji negali skirti jų ir studijoms. Jos tikrai mažiau kainuoja nei mokslo finansavimas.
Žinoma, atitinkamas sudentų skaičiui. Lietuva nepajėgi pakankamai finansuoti 60 proc. abiturientų studijų. Ir to nereikia. Nes nemenka dalis iš tų 60 proc. taipogi yra nepajėgūs studijuoti dėl savo gabumų, žinių trūkumo, tingėjimo ir kt. Jei dalis iš jų ir mokės savo lėšomis, tai iš tokių studijų nieko gero nebus. Todėl valstybė turi atsijoti abiturientus, nustatydama griežtas priėmimo sąlygas pagal pasiekimus ir gabumus, o ne pagal piniginės storį, nes pačios aukštosios to padaryti, deja nesugeba.
Deja, visokios masinės paskolos tik iškreipia visą studijų sistemą, nes, kaip ir pats minėjai, analogiška situciaja kaip ir mokyklose - sistema taikosi prie blogesniųjų, o ne prie geresniųjų. Ir aukštajame moksle tai dar labiau matosi, nes tie blogesnieji atneša realius pinigus aukštosioms. Kodėl tokius studentus reikėtų nepriimti ar šalinti už nepažangumą?

Tiesiog_as
2010.05.01, 10:19
Wycka, tai panaikinam viską : privilegijas visas ir pan! Atimam iš pensininkų visas nuolaidas(šildymo ir t.t.), moksleivius priverčiam mokėt už sveikatos apsaugą, jeigu yra gaisras, žmogus pats susimoka už gaisrinę. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėt už pensininkus, moskleivius ar tuos, pas kuriuos kyla gaisrai ?
Mūsų tokioj silpnoj valstybėj solidarizacija yra būtina, norint, kad susikaldymas visuomenėje nedidėtų. Man patiko Al1 mintis(tiksliau- visos jo mintys:) ) "Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia". Įdomu, kiek tokia valstybė egzistuotų, kurioje kiekvienas asmeniškai mokėtų už tai, kokias viešojo sektoriaus paslaugas naudoja.
Kalbant apie studijų apmokestinimą, pažiūrėk,Wycka, į atotrūki tarp daug gaunančių ir mažai, pamatysi, kad ten milžiniška praraja. Tokios neoliberalų idėjos tą prarąją tik padidintų ir viskas. Nieko pačioje švietimo sistemoje tai nekeičia.

Wycka
2010.05.01, 10:41
Wycka,
pardžiai reikia turėti ką finansuoti, o po to galvoti apie pinigus. Juk ne pinigai kuria idėjas, o atvirkščiai (na dar išrinktieji kartais :D )

Taip, žinoma, be abejo ;) Pačioms idėjoms pinigų nereikia. Jų reikia tik tų idėjų įgyvendinimui. Antraip tos idėjos migruoja ten, kur pinigų yra.

Net jei pats neturi aukštojo išsilavinimo, dar nereiškia, kad nesinaudoji jo rezultatais. Paprastesnis pavyzdys: kas sukuria technologijas (pvz., mobilųjį ryšį), kuriomis naudojasi tas pats kramtoškės pardavėjas? Aišku, jis už tai sumoka, bet jeigu nebūtų žmonių su atitinkamu išsilavinimu, nebūtų ir už ką mokėti, ar bent jau kaina būtų neįkandama. Sudėtingesnis pavyzdys: bendras visuomenės kultūrinis fonas. Dabar man sunku tai trumpai apibūdinti, bet, tikiuosi, suprantate (nujaučiate), kas tai yra.

Nors aš ir turiu vairuotojo pažymėjimą, tačiau tarkim, kad neturiu. Bet mano kaimynas neturi. Jis naudojasi VT. Kągi — jis naudojasi kito žmogaus mokymosi pasiekimais — juk autobuso ar troleibuso vairuotojas baigė vairuotojų kursus už savus, o ne valstybinius pinigėlius (nors kartais ir taip pasitaiko). O bendrą kultūrinį foną formuoja ne tik formaliai išsilavinusių skaičius, bet ir religija, vartojamos kalbos paplitimas pasaulyje ir dar keletas veiksnių.

Nežinau, bet sakykime, kad nepajėgi. Tada gal geriau tiktų kitos priemonės, pvz., priėmimo tvarka į atitinkamas mokymo įstaigas -- kad tai nebūtų McUniverai ir diplomų spaustuvės, o tikros mokslo įstaigos. Nemanau, kad visuotinis libertarizmas šioje vietoje kažką išspręstų.

Apie tai jau esu išsakęs savo nuomonę. Pagal mano pasiūlytą sistemą universitetai būtų patys suinteresuoti atsirinkti gabiausius studentus.

Liberalizmo apologetų demagogija. Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia. Įdomu, kaip gyventume, jei kiekvienam reikėtų už viską mokėti iš savo kišenės? Pilna tokių šalių - trečiojo pasaulio. Gal ten nori emogruot, kad įsitikintum savo kailiu siūlomos laisvos rinkos šalininkų sistemos pranašumus? Tik nepradėk apie JAV. JAV apie 3/4 mokslinių tyrimų yra finansuojami iš valstybės biudžeto. Apie išganingas verslo investicijas į mokslą geriau net nekalbėti, nes jos nesudaro net ketvirtadalio... Štai jums ir elementarus pavyzdys, kad nesant nemokamo išsilavinimo, jis yra prieinamas tik turtingiems liurbiams, daliai labai gabių - nemokamai. Bet to nepakanka, reikia ir ne tokių gabių, bet išsilavinusių žmonių, gebančių atlikti kvalifikuotą darbą. Todėl pigiau yra atsivežti iš užsienio, nei investuoti į savų išmokslinimą. Bepigu tai daryti, kai turi resursų ir apiplėšinėji beveik visą pasaulį...

Vargšo A|1 demagogija, kuria jis švaistosi kaip saulutė pavasario spinduliais ;) Bepigu piešti 3/4 JAV valstybės skiriamos paramos mokslui, kai ši yra priversta finansuoti mokslą, kuris jai kuria karinę ir kosminę įrangą, be kurios ši nebūtų supervalstybė. Taip kad kramtyk savo paties demagogijas ;)

Vokietijos ekonominis, kultūrinini, socialinis, politinis pakilimas XIX a. pab. XX a. pradž. ir yra būtent siejamas su labai didele valstybės role visose srityse, valstybės investicijomis į mokslą, nemokamu švietimu ir iš dalies nemokamu aukštuoju mokslu, socialinės apsaugos sistema ir kt. Ir tai, kad hitlerinėje Vokietijoje sugebėjo sukurti pagrindus branduoliniam ginklui nėra nieko atsitiktinio, tai tik šleifas to, ką valstybė buvo investavusi į žmones iki Pirmojo pasaulinio karo. Nepaisant Vokietijos sutriuškinimo tame kare, intelektinis potencialas išliko ir nacių laikais skyrus gerą finansavimą, jis galėjo toliau būti plėtojamas.

A|1, vis tiek netikiu, kad Vokietija iki pat karo pabaigos buvo pajėgi pagaminti atominę bombą. Esu skaitęs, kad vokiečiai (arba naciai, jei Jums taip labiau patinka) jau turėjo teorinį supratimą apie tai ir bandyta pasigadaryti brėžinius-eskizus, tačiau nėra žinių, kiek toli nueita praktikoje. Vat dėl reaktyvinio lėktuvo visai kas kita — 1944m. BMW pagamino pirmuosius reaktyvinius variklius, bet kas iš to? Jau trūko kuro, ir tas trūkumas nuolat didėjo, ypač kai vokiečiai pasitraukė iš šiaurės Afrikos ir Rumunija perėjo į sovietų pusę.
Bet grįžkime prie mokslo. Gal pamiršai, kad 1933m.-1934m. miestų aikštėse buvo viešai kuriami knygų laužai? Pamiršai Hitlerio palyginimą, esą mokslas žmogų vėl paverčia beždžione? Matyt, visa tai karo srityje negaliojo (kaip, beje, ir raudonojoje stovykloje). Primink man, kas sukūrė pirmąjį Volkswagen? Ir visa tai Vokietija sukūrė nepaisant to, kad daug pirmiausia žydų kilmės mokslininkų pabėgo į užsienį (tarp jų ir Albertas Einšteinas), o žydai jau istoriškai dominavo akademinėje bendruomenėje. Mano nuomone, valstybė finansavo tai, kas jai buvo naudinga ir reikalinga (t.y. susiję su karo pramone). Hitleris suvokė, kad tobulas visose srityse nebūsi, tai kam plėšytis visais frontais, jeigu ištobulinęs karo techniką visa kita pasiimsi kone nemokamai? Deja, jis pervertino savo jėgas.

Aš nesakau, kad eiliniam JAV piliečiui blogai. Tiesiog jie šiuo metu gyvena viso likusio pasaulio sąskaita. Ir tuo pasirūpina jų elitas, kaip nekeista, sudarydamas foną visiems. O kad žmonės ten veržiasi nieko keisto. Anksčiau juos viliojo laisvė (labai svarbią vietą užėmė religinė laisvė) ir naujos žemės turtai. Tiek gamtos, tiek pati dirbama žemė, kurią nemokamai dalijo, ir ko Europoje eilinis žmogelis negalėjo gauti...
Vėliau įsijungė JAV propagandos mašina - amerikietiška svajonė...
Nemažai nusivilia.

O Romos imperija gyveno kieno sąskaita? O UK visą XIXa. gyveno kieno sąskaita? Kas protingas, tas turtingas, ir atvirkščiai. Atrodo, iki šiol to nežinojai? ;) O JAV (ar bet kuria svajone) nusivilia tie, kurie per daug ir net nepagrįstai tikisi ;)

Visi bus lygus, nepriklausomai nuo turtinės padėties - tai ir yra tiesiausias kelias už tai, kad būtų nemokamas mokslas. Nes jei tik įsiterpia pinigai, tuoj atsiranda nelygybė... Diplomus perka būtet tie, kas turi pinigų ir yra nemotyvuoti, tingi ir neturi gabumų.

Bet mano siūlomas variantas būtent tai ir garantuoja — mokslas visiems prieinamas vienodai. Valstybė sutarta forma už tave sumoka, tačiau susitariama, per kiek laiko tas lėšas grąžinsi. Tai kas čia ir ką kraipo??? O diplomui nusipirkti nėra skirtumo, mokamas mokslas ar nemokamas. Valdininkų paslaugos irgi kaip ir nemokamos, bet va kyšius kai kurie žmonės neša.

Tai žinoma, kad yra ryšys. Tik kodėl jis turi eiti per studento kišenę. Studijos bus aukštame lygyje tik tuomet, kai moksliniai turimai bus aukštame lygyje ir neatvirkščiai. O mokslas, kaip jau minėjau ir ankstesniame pranešime, netgi tokiose JAV 3/4 finansuojamas valstybės. Tai jei valstybė gali skirti lėšų mokslui, tai kodėl ji negali skirti jų ir studijoms. Jos tikrai mažiau kainuoja nei mokslo finansavimas.
Žinoma, atitinkamas sudentų skaičiui. Lietuva nepajėgi pakankamai finansuoti 60 proc. abiturientų studijų. Ir to nereikia. Nes nemenka dalis iš tų 60 proc. taipogi yra nepajėgūs studijuoti dėl savo gabumų, žinių trūkumo, tingėjimo ir kt. Jei dalis iš jų ir mokės savo lėšomis, tai iš tokių studijų nieko gero nebus. Todėl valstybė turi atsijoti abiturientus, nustatydama griežtas priėmimo sąlygas pagal pasiekimus ir gabumus, o ne pagal piniginės storį, nes pačios aukštosios to padaryti, deja nesugeba.
Deja, visokios masinės paskolos tik iškreipia visą studijų sistemą, nes, kaip ir pats minėjai, analogiška situciaja kaip ir mokyklose - sistema taikosi prie blogesniųjų, o ne prie geresniųjų. Ir aukštajame moksle tai dar labiau matosi, nes tie blogesnieji atneša realius pinigus aukštosioms. Kodėl tokius studentus reikėtų nepriimti ar šalinti už nepažangumą?

O kodėl aš privalau mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro studijas. Na gerai, tarkim Jonas ir Petras pasikankina, paprakaituoja ir baigia studijas, gauna diplomus, o Anupras patingi, 5 metų studijų trukmės programą velka 8 metus, galiausiai pritrūkęs kokių 30 kreditų viską meta. Jis neturi formalaus išsilavinimo, tačiau pinigų jo lavinimui išleista gerokai daugiau, negu kito statistinio studento mokymui. Iš kieno kišenės???
Dabartinė sistema tai yra dar kartą išsigimusi jau ir taip buvusi išsigimusi sovietinė sistema. Jau minėjau, kad siūlau universitetų studijų finansavimą susieti su absolventų įsidarbinimu pagal specialybę per 1 metus po studijų baigimo. Mokslo (tiriamosios veiklos) finansavimas priklausytų nuo alma mater pasiekimų (išradimų, patobulinimų, pritaikymų, recenzijų ir t.t.).

Wycka
2010.05.01, 10:49
Wycka, tai panaikinam viską : privilegijas visas ir pan! Atimam iš pensininkų visas nuolaidas(šildymo ir t.t.), moksleivius priverčiam mokėt už sveikatos apsaugą, jeigu yra gaisras, žmogus pats susimoka už gaisrinę. Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėt už pensininkus, moskleivius ar tuos, pas kuriuos kyla gaisrai ?
Mūsų tokioj silpnoj valstybėj solidarizacija yra būtina, norint, kad susikaldymas visuomenėje nedidėtų. Man patiko Al1 mintis(tiksliau- visos jo mintys:) ) "Visi moka mokesčius už tai, ko jiems nereikia". Įdomu, kiek tokia valstybė egzistuotų, kurioje kiekvienas asmeniškai mokėtų už tai, kokias viešojo sektoriaus paslaugas naudoja.
Kalbant apie studijų apmokestinimą, pažiūrėk,Wycka, į atotrūki tarp daug gaunančių ir mažai, pamatysi, kad ten milžiniška praraja. Tokios neoliberalų idėjos tą prarąją tik padidintų ir viskas. Nieko pačioje švietimo sistemoje tai nekeičia.

Kokias dar privilegijas? Teoriškai jų nebėra jau beveik 100 metų. Gal kalbi apie lengvatas? Čia irgi esu minėjęs jau kitoje forumo temoje: pakelkime pensininkams pensijas tiek, kad jiems nereikėtų jokių lengvatų. Pvz šildymo lengvata. Kuo bobutė, gyvenanti kaime ar priemiestyje, ir kūrendama pečių malkomis ar dujomis, yra kvailesnė už gyvenančią daugiabutyje? Arba kam pensininkui VT lengvata, jeigu jis jau nebevaikšto ir iš lovos nebepasikelia? Jau geriau jis iš tos didesnės pensijos pasisamdys prižiūrėtoją arba geresnių vitaminų nusipirks. Moksleiviai yra kita medalio pusė. Tai savotiška investicija į ateitį, juk mokykloje jie ne tik mokosi dalykų, bet ir yra užimami, formuojami jų socialiniai ir meniniai įgūdžiai. Kitaip tariant, mokykla atlieka ir prevencinę veiklą, nes ką nepilnamečiams reikėtų veikti, kol jų tėvai dirba? leisti vaikus į savotiškus priežiūros centrus? Tai tokiu atveju tegul tuo pačiu ir mokosi... ;)
Kalbant apie studijų apmokestinimą, verčiau paskaityk, kiek esu prirašęs aukščiau, ir nebereikės nuolat kartoti tų pačių klausimų ;)

Tiesiog_as
2010.05.01, 11:11
žinai, ar tau neatrodo, kad pernelyg dediesi protingu, kibdamas prie smulkmenų ? Pastebėjau tai jau kelis kartus. Lengvata sinonimai : privilegija, prerogatyva. Praietoje temoje minėjai, kad tu nesiginčyji, o diskutuoji ir nevertetų to painioti man. Ginčas sinonimai : kivirčas1 (šnek.), disputas2, diskusija3, debatai4, polemika5, sąspyris (šnek.). Prašom. Pačiam man nepatinka lįst prie smulkmenų, bet šįkkart pasiduosiu emocijoms.

kalbat apie diskusiją mosklo apmokestinimo klausimu, tai, ar gali būti prieita prie bendros nuomonės, kai visiškai išsiskiria požiūriai ? Aš žvelgiu iš kairiosios pusės, tu - visiškas liberalas. Aš turiu savų argumentų, tu - savų. Viskas priklauso nuo tų, kas valdžioj. Pakolkas, atrodo, jog triuškinama persvara laimi liberalizmas su priekyje žygiuojančiais LLRI nariais.
O galbūt tokiu klausimu reikėtų visuomenės referendumo ?

Wycka
2010.05.01, 11:21
kalbat apie diskusiją mosklo apmokestinimo klausimu, tai, ar gali būti prieita prie bendros nuomonės, kai visiškai išsiskiria požiūriai ? Aš žvelgiu iš kairiosios pusės, tu - visiškas liberalas. Aš turiu savų argumentų, tu - savų. Viskas priklauso nuo tų, kas valdžioj. Pakolkas, atrodo, jog triuškinama persvara laimi liberalizmas su priekyje žygiuojančiais LLRI nariais.
O galbūt tokiu klausimu reikėtų visuomenės referendumo ?

Taip, visiškai sutinku, kad požiūriai skiriasi, bet tam ir yra pliuralistinė visuomenė, kad visos nuomonės būtų išgirstos ;) Liberalizmas tikrai mažai laimi, ir tai yra natūralu, nes didžioji visuomenės dalis užaugusi komunizmo laikais, ir jie nesugebėtų išgyventi liberalizmo sąlygmis, nes taip ir neišmoko pilnavertiškai pasirūpinti savimi ;) Dėl referendumo manyčiau idėja tikrai neprasta. Beje, šveicarai šią problemą būtent taip ir spręstų. Kita vertus, pokomunistinėje visuomenėje tokio referendumo rezultatai jau iki jo būtų aiškūs, kątik minėjau kodėl ;) Visi norime nemokamo mokslo, nemokamo gydymo, nemokamų telefoninių pokalbių, net nemokamos duonos, bet už tai turi mokėti kas? Valstybė? O iš kur valstybė paims? Atims ir padalins? Buvo toks bandymas, rezultatus matome ;)

r08n
2010.05.03, 10:54
O kodėl aš privalau mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro studijas.


Todėl, kad tai apsimoka; nebūtinai finansiškai ir nebūtinai dabar, bet ilgalaikėje perspektyvoje. Ar nekyla klausimas, kodėl turėtum mokėti už kažkokio Jono, Petro ar Anupro (kurie sėdi kaliūzėje) pragyvenimo išlaidas? Kodėl turėtum mokėti už gaisrinės, kuri užgesino kažkokio Vincento daržinę, išlaidas? Kodėl mokėti policijai, kuri sulaikė kažkokį Česlovą? Jeigu kiekvienas mokėtų tik už tai, ko jam reikia einamuoju momentu, civilizacija greitai sugriūtų.


Na gerai, tarkim Jonas ir Petras pasikankina, paprakaituoja ir baigia studijas, gauna diplomus, o Anupras patingi, 5 metų studijų trukmės programą velka 8 metus, galiausiai pritrūkęs kokių 30 kreditų viską meta. Jis neturi formalaus išsilavinimo, tačiau pinigų jo lavinimui išleista gerokai daugiau, negu kito statistinio studento mokymui. Iš kieno kišenės???


Sėjant kokius nors javus, irgi ne visos sėklos sudygsta. Tam yra visokios selekcijos. Beje, kokiu būdu galima dabartinėje sistemoje 5 metų trukmės programą vilkti 8 metus? Kiek žinau, tai įmanoma imant akademines atostogas, bet už jas nemokama, todėl Anupro studijos ir bus finansuojamos 5 metus, o ne 8. Praktikoje jis būtų išspirtas žymiai anksčiau.


Dabartinė sistema tai yra dar kartą išsigimusi jau ir taip buvusi išsigimusi sovietinė sistema. Jau minėjau, kad siūlau universitetų studijų finansavimą susieti su absolventų įsidarbinimu pagal specialybę per 1 metus po studijų baigimo.


Iš esmės tai šiek tiek patiuninguota paskyrimų sistema, galiojusi sovietiniais laikais. Kad ji veiktų, turi būti tiksliai apibrėžtos specialybės ir tiksliai apibrėžtos darbinės funkcijos, kurias atlieka tų specialybių darbuotojai. Ar gali apibrėžti, kas yra specialybė ir ką reiškia įsidarbinimas pagal specialybę? Pvz., istorijos specialybės absolventas, įsidarbinęs istorijos mokytoju, laikomas įsidarbinusiu pagal specialybę? O istorikas, įsidarbinęs diplomatinėje tarnyboje? O istorikas, rašantis apžvalgas spaudoje (iš esmės -- apžvalgininkas, analitikas)? Psichologas, įsidarbinęs reklamos agentūroje, kuriantis rinkodaros strategijas? Fizikas, įsidarbinęs programuotoju? Asmuo, baigęs fizikos bakalaurą, chemijos magistrantūrą, dirbantis biotechnologijų įmonėje? Asmuo, baigęs Kūno Kultūros Akademiją ir įkūręs sporto prekių parduotuvę? Kurie iš jų įsidarbino pagal specilybę, kurie -- ne? O ką daryti, jei specialybių ir specialistų paklausa kinta, ir tenka persikvalifikuoti? Kiek laiko turi asmuo išdirbti atitinkamose pareigose "pagal specialybę", kad atitiktų siūlomą sąlygą; o gal užtenka tik įsidarbinti (taip pat, kaip atsižymėti Sodroje)? Tai tada daug kas įsidarbins "pagal specialybę" trumpam (kad "atsižymėtų"), o paskui jau eis kur akys mato.


Mokslo (tiriamosios veiklos) finansavimas priklausytų nuo alma mater

Kakoj kakoj materi? Šiaip jau tas terminas naudojamas šiek tiek kita reikšme; bet bala nematė, atsiprašau, kad pertraukiau...


pasiekimų (išradimų, patobulinimų, pritaikymų, recenzijų ir t.t.).

Ar neteko girdėti apie projektų finansavimą, paraiškas ir kt., ar bandai dar kartą konstruoti ratą?

Monteq
2010.06.02, 11:59
Manau ilgai laukti nereikės kol tokie ir panašūs atvejai Lietuvoje bus įprasta...:(
http://finance.yahoo.com/college-education/article/109701/placing-the-blame-as-students-are-buried-in-debt?mod=edu-collegeprep

rat
2010.06.02, 12:45
Viena vertus, nemanau, kad Lietuvoje kada nors tiek kainuos aukštasis mokslas. Kita vertus, kadangi dalis pažangių studentų nemoka, tai nusirašinėjančių ir perkančių darbus daugės. O tokių niekas negaudys.

Monteq
2010.06.02, 18:31
Viena vertus, nemanau, kad Lietuvoje kada nors tiek kainuos aukštasis mokslas. Kita vertus, kadangi dalis pažangių studentų nemoka, tai nusirašinėjančių ir perkančių darbus daugės. O tokių niekas negaudys.

įdomumo dėlei pasiskaičiavau savo išlaidas kaip yra ir kaip būtų jei už mokslą būtų reikėję mokėti šiuometinėmis kainomis.

Mano dabartinis variantas:

Gyvenu Kaune, nuomojusi vieną kambarį nuosavame name. Už nuomą su mokesčiais moku vidutiniškai 350lt/mėn. (12x350=4200lt), važinėju viešuoju trasportu 17lt/men.(12x17=204lt), namo grįžtu ~2 kart./men. sumoku ~60lt./men.(12x60=720lt), maistui išleidžiu ~400lt/men. (retkarčiais parsivežu maisto ir iš namų) (12x400=4800lt), įvairūs švietimai ir knygos mėnesiui atsieina ~50lt (12x50=600lt), internetas + telefonas ~100lt/men., rūbams, avalynei dar kokie 250lt metams, mokausi DVF vietoje, per metus moku 1040lt. Taigi šiuo metu mano mokslai metams kainuoja ~ 12 000lt, metinės pajamos iš darbo nedirbant 3 vasaros mėnesius yra 9000lt. Taigi 4 metai bakalauro mokslo kainuoja ~46 800lt, 36 000lt šios sumos pasidengiu pats, lieka 12000lt skola. (mano laimei tevai sutiko ja padengti)

Mano menamas variantas jei būčiau stojęs po reformos:

Už pragyvenimą ir kitus dalykus išlaidos lieka tos pačios tačiau su mokslu metinės išlaidos jau padidėja iki ~17250lt, 4 metai kainuoja 69000lt, net ir dirbdamas visus 4 metus, išeidamas į gyvenimą jau turėčiau ~33000lt skolą ant pečių, kurią gyvendamas tokiomis pačiomis studentiškomis sąlygomis, t.y 350lt už kambarį, 400lt už maistą, 100lt už internetą ir telefoną, 100lt už transportą mieste ir ~100lt grįžimui namo (lengvatos transportui jau nebegaliotų), rūbams, avalynei 250lt metams, uždirbdamas vidutinę Lietuvoje 1500lt algą, ir skirdamas nuo algos likusius ~400lt per mėnesį skolai sumokėti, ją padengčiau per ~7 metus. Reikia paminėti, kad šiuo atveju reikėtų važinėti TIK autobusais, troleibusais ir neskirti pinigų jokioms papildomoms pramogoms. ĮDOMU AR LABAI APSIDŽIAUGS TOKIU SCENARIJUMI DAUGELIS BAIGUSIŲJŲ NE TURTINGŲ TĖVELIŲ, O PAPRASTŲ ŠEIMŲ VAIKAI, KAI SMAGIAUSIUS JAUNYSTĖS METUS REIKĖS TAUPYTI KIEKVIENĄ LITĄ, NESILINKSMINTI, NEKELIAUTI IR GYVENTI VIENAM KAMBARYJE, KAD ATIDUOTUM SKOLĄ BENT UŽ BAKALAURĄ.:najaune:

PS prie viso to dar pamišau paminėti palūkanas už paskolą...

Smauglys
2010.06.02, 19:08
įdomumo dėlei pasiskaičiavau savo išlaidas kaip yra ir kaip būtų jei už mokslą būtų reikėję mokėti šiuometinėmis kainomis.

Mano dabartinis variantas:

Gyvenu Kaune, nuomojusi vieną kambarį nuosavame name. Už nuomą su mokesčiais moku vidutiniškai 350lt/mėn. (12x350=4200lt), važinėju viešuoju trasportu 17lt/men.(12x17=204lt), namo grįžtu ~2 kart./men. sumoku ~60lt./men.(12x60=720lt), maistui išleidžiu ~400lt/men. (retkarčiais parsivežu maisto ir iš namų) (12x400=4800lt), įvairūs švietimai ir knygos mėnesiui atsieina ~50lt (12x50=600lt), internetas + telefonas ~100lt/men., rūbams, avalynei dar kokie 250lt metams, mokausi DVF vietoje, per metus moku 1040lt. Taigi šiuo metu mano mokslai metams kainuoja ~ 12 000lt, metinės pajamos iš darbo nedirbant 3 vasaros mėnesius yra 9000lt. Taigi 4 metai bakalauro mokslo kainuoja ~46 800lt, 36 000lt šios sumos pasidengiu pats, lieka 12000lt skola. (mano laimei tevai sutiko ja padengti)

Mano menamas variantas jei būčiau stojęs po reformos:

Už pragyvenimą ir kitus dalykus išlaidos lieka tos pačios tačiau su mokslu metinės išlaidos jau padidėja iki ~17250lt, 4 metai kainuoja 69000lt, net ir dirbdamas visus 4 metus, išeidamas į gyvenimą jau turėčiau ~33000lt skolą ant pečių, kurią gyvendamas tokiomis pačiomis studentiškomis sąlygomis, t.y 350lt už kambarį, 400lt už maistą, 100lt už internetą ir telefoną, 100lt už transportą mieste ir ~100lt grįžimui namo (lengvatos transportui jau nebegaliotų), rūbams, avalynei 250lt metams, uždirbdamas vidutinę Lietuvoje 1500lt algą, ir skirdamas nuo algos likusius ~400lt per mėnesį skolai sumokėti, ją padengčiau per ~7 metus. Reikia paminėti, kad šiuo atveju reikėtų važinėti TIK autobusais, troleibusais ir neskirti pinigų jokioms papildomoms pramogoms. ĮDOMU AR LABAI APSIDŽIAUGS TOKIU SCENARIJUMI DAUGELIS BAIGUSIŲJŲ NE TURTINGŲ TĖVELIŲ, O PAPRASTŲ ŠEIMŲ VAIKAI, KAI SMAGIAUSIUS JAUNYSTĖS METUS REIKĖS TAUPYTI KIEKVIENĄ LITĄ, NESILINKSMINTI, NEKELIAUTI IR GYVENTI VIENAM KAMBARYJE, KAD ATIDUOTUM SKOLĄ BENT UŽ BAKALAURĄ.:najaune:

PS prie viso to dar pamišau paminėti palūkanas už paskolą...

Kai kurias kaina užplėšęs per daug, arba nelabai taupai. Kur gyventi galima tikrai pigiau susirasti, telefono ir interneto kainas sumoje galima perpus pigiau. Į namus galima ir kartą per mėnesį. Už mokslą galima ir nemokėti. P.S. pats dar esu studentas, magistro 1 kursas KTU.

Monteq
2010.06.02, 19:24
Kai kurias kaina užplėšęs per daug, arba nelabai taupai. Kur gyventi galima tikrai pigiau susirasti, telefono ir interneto kainas sumoje galima perpus pigiau. Į namus galima ir kartą per mėnesį. Už mokslą galima ir nemokėti. P.S. pats dar esu studentas, magistro 1 kursas KTU.

Susiveržti diržus visuomet bus kur (nebūtume lietuviai), tiek maisto tiek kitų išlaidų dėka, žinoma, kruopų valgyt nesinori, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis irgi (bendrabučio neskyrė), tai tokios kainos +/- ir gaunasi. Būtiniausi poreikiai studijuoti skaitau yra patenkinti (būstas, maistas, saugumas(ramiam rajone gyvenu), mobilumas ir sudarytos sąlygos mokytis). Kalbant apie nemokamą mokslą, taip buvo kol nepradėjau dirbti (įstojau 4 numeriu, nemokėjau ir gavau stipendiją), tačiau pasvėrus, labiau apsimoka dirbti (nors nuo to kenčia mokslai) nei nedirbti. Deja, nesu tas neeilinių gebėjimų žmogus, kuris sugebėti daryti 100 darbų ir kartu dar gerai mokytis...:/

Wycka
2010.06.02, 19:26
Oba, kažkaip šitą temą buvau primiršęs... :|

Sėjant kokius nors javus, irgi ne visos sėklos sudygsta. Tam yra visokios selekcijos. Beje, kokiu būdu galima dabartinėje sistemoje 5 metų trukmės programą vilkti 8 metus? Kiek žinau, tai įmanoma imant akademines atostogas, bet už jas nemokama, todėl Anupro studijos ir bus finansuojamos 5 metus, o ne 8. Praktikoje jis būtų išspirtas žymiai anksčiau.

OK, norėjai pvz su javais, tai tęskime. Tarkim aš turiu kelis kg atliekamų javų ir šiek tiek išdirbtos žemės. Aš pats juos sėju. Jeigu aš tuos javus išmėtysiu ant kelio, į žoles ar pasėjęs nesuskubsiu užakėti (sules paukščiai) ir ta dalis javų nesudygs — kas dėl to pirmiausia nukentės? Akivaizdu, kad aš pats. Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia, o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija. Kas dėl to kenčia? O vat čia jau ne ta ranka, kuri dalina pinigus (aka sėja javus). Taigi kaip užtikrinti, kad pinigai pasiektų būtent tiksliai tuos, kuriems valstybė labiausiai suinteresuota juos duoti/paskolinti? Deja, kuo didesni pinigai, tuo didesnė ir korupcija. O kova su korupcija irgi, deja, kainuoja, ir niekada nėra 100% efektyvi. Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.

Iš esmės tai šiek tiek patiuninguota paskyrimų sistema, galiojusi sovietiniais laikais. Kad ji veiktų, turi būti tiksliai apibrėžtos specialybės ir tiksliai apibrėžtos darbinės funkcijos, kurias atlieka tų specialybių darbuotojai. Ar gali apibrėžti, kas yra specialybė ir ką reiškia įsidarbinimas pagal specialybę? Pvz., istorijos specialybės absolventas, įsidarbinęs istorijos mokytoju, laikomas įsidarbinusiu pagal specialybę? O istorikas, įsidarbinęs diplomatinėje tarnyboje? O istorikas, rašantis apžvalgas spaudoje (iš esmės -- apžvalgininkas, analitikas)? Psichologas, įsidarbinęs reklamos agentūroje, kuriantis rinkodaros strategijas? Fizikas, įsidarbinęs programuotoju? Asmuo, baigęs fizikos bakalaurą, chemijos magistrantūrą, dirbantis biotechnologijų įmonėje? Asmuo, baigęs Kūno Kultūros Akademiją ir įkūręs sporto prekių parduotuvę? Kurie iš jų įsidarbino pagal specilybę, kurie -- ne? O ką daryti, jei specialybių ir specialistų paklausa kinta, ir tenka persikvalifikuoti? Kiek laiko turi asmuo išdirbti atitinkamose pareigose "pagal specialybę", kad atitiktų siūlomą sąlygą; o gal užtenka tik įsidarbinti (taip pat, kaip atsižymėti Sodroje)? Tai tada daug kas įsidarbins "pagal specialybę" trumpam (kad "atsižymėtų"), o paskui jau eis kur akys mato.

Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti. Aišku, jeigu studentas susimokėjo už studijas (tiesiogiai ar per paskolą), tai jau jo reikalas kur ir kaip dirbti. Juk tau nusipirkus tarkim automobilį tau niekas nenurodinėja kur ir kaip važinėti? ;)

Ar neteko girdėti apie projektų finansavimą, paraiškas ir kt., ar bandai dar kartą konstruoti ratą?

Ir teko girdėti, ir nieko naujo nekonstruoju. Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo? ;)

innuendo
2010.06.02, 19:31
Susiveržti diržus visuomet bus kur (nebūtume lietuviai), tiek maisto tiek kitų išlaidų dėka, žinoma, kruopų valgyt nesinori, gyventi antisanitarinėmis sąlygomis irgi (bendrabučio neskyrė), tai tokios kainos +/- ir gaunasi. Būtiniausi poreikiai studijuoti skaitau yra patenkinti (būstas, maistas, saugumas(ramiam rajone gyvenu), mobilumas ir sudarytos sąlygos mokytis). Kalbant apie nemokamą mokslą, taip buvo kol nepradėjau dirbti (įstojau 4 numeriu, nemokėjau ir gavau stipendiją), tačiau pasvėrus, labiau apsimoka dirbti (nors nuo to kenčia mokslai) nei nedirbti. Deja, nesu tas neeilinių gebėjimų žmogus, kuris sugebėti daryti 100 darbų ir kartu dar gerai mokytis...:/

Neblogos kainelės :oho:, man Airijoje pigiau mokytis išeina, plius stipendija 5000 eurų metams :).

Al1
2010.06.02, 20:08
Oba, kažkaip šitą temą buvau primiršęs... :|



OK, norėjai pvz su javais, tai tęskime. Tarkim aš turiu kelis kg atliekamų javų ir šiek tiek išdirbtos žemės. Aš pats juos sėju. Jeigu aš tuos javus išmėtysiu ant kelio, į žoles ar pasėjęs nesuskubsiu užakėti (sules paukščiai) ir ta dalis javų nesudygs — kas dėl to pirmiausia nukentės? Akivaizdu, kad aš pats. Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia, o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija. Kas dėl to kenčia? O vat čia jau ne ta ranka, kuri dalina pinigus (aka sėja javus). Taigi kaip užtikrinti, kad pinigai pasiektų būtent tiksliai tuos, kuriems valstybė labiausiai suinteresuota juos duoti/paskolinti? Deja, kuo didesni pinigai, tuo didesnė ir korupcija. O kova su korupcija irgi, deja, kainuoja, ir niekada nėra 100% efektyvi. Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.



Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti. Aišku, jeigu studentas susimokėjo už studijas (tiesiogiai ar per paskolą), tai jau jo reikalas kur ir kaip dirbti. Juk tau nusipirkus tarkim automobilį tau niekas nenurodinėja kur ir kaip važinėti? ;)



Ir teko girdėti, ir nieko naujo nekonstruoju. Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo? ;)


Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

Wycka
2010.06.02, 21:26
Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje? ;)
O užsakymai nuo laikų nepriklauso. Beje, ir prekybai reikia mokslo, tik žinoma mažiau. Reikia psichologų, reklamos specialistų, gal net sociologų. Pagaliau reikia kasos aparatų, eilių valdymo sistemų, apšvietimo ir t.t..
Dėl valstybinių universitetų teisės spręsti kaip panaudoti lėšas kaip ir pritariu Tamstai. Galbūt padariau loginę klaidą — per greitas apibendrinimas ;) Tačiau kokiam mokslui/studijoms/infrastruktūrai skirti tas lėšas universitetas turėtų turėti laisvę pats nuspręsti ;)

Monteq
2010.06.02, 21:28
Studentų selekcija reikalinga, bet siūlomas variantas yra antikonstitucinis. T.y. gerai besimokantiems yra garantuojamas nemokamas mokslas, o ne našlaičiams ir pan.
Pramonės, institucijų užsakymai buvo ir tarybinias laikais. Ir tuos tyrimus apmokėdavo pats užsakovas. Tik kad tuomet ūkiui reikėjo mokslo, o dabartinis verslui jo mažai reikia, nes jis remiasi principu "perku - parduodu"...
Visgi valstybiniai universitetai neturėtų turėti visiškai laisvos teisės spręsti, kaip panaudoti lėšas. Jos turi būti skirtos mokslui, studijoms, infrastruktūrai, o ne pravalgymui...

Na šiaip bent jau pas mus (VDU), kai sustojo pirmakursiai, kurie moka pilna kaina, universitetas pastebimai atsinaujino, atsirado nauji odiniai baldai holuose, konsultacijų kabinetai moksleiviams, VDU informacijos centras, nedidelė treniruoklių salė, šiek tiek ankščiau ir nauji liftai.

Al1
2010.06.02, 21:57
Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje? ;)
O užsakymai nuo laikų nepriklauso. Beje, ir prekybai reikia mokslo, tik žinoma mažiau. Reikia psichologų, reklamos specialistų, gal net sociologų. Pagaliau reikia kasos aparatų, eilių valdymo sistemų, apšvietimo ir t.t..
Dėl valstybinių universitetų teisės spręsti kaip panaudoti lėšas kaip ir pritariu Tamstai. Galbūt padariau loginę klaidą — per greitas apibendrinimas ;) Tačiau kokiam mokslui/studijoms/infrastruktūrai skirti tas lėšas universitetas turėtų turėti laisvę pats nuspręsti ;)


Tik nei viena valdžia nieko nedarė, kad jis būtų ne abstrakti sąvoka, o realybė. Dabartinė reforma taip pat ne ta linkme pasuko. Nes valstybė garantuoja nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose gerai besimokantiems ten, o ne gerai besimokiusiems vidurinėje. Todėl visi pirmakursiai turėtų nemokėti nei lito, ir tik po pirmojo semestro ar kurso rezultatų priklausytų, kas yra gerai besimokantis, o kas - ne. Žinoma, nuo atrankos stojimo metu tai neatleidžia. Tačiau priėmimo kartelė turėtų būti nustatoma įstatymu, o ne kiekvieno universiteto vidaus nutarimais.

Wycka
2010.06.02, 22:16
Tik nei viena valdžia nieko nedarė, kad jis būtų ne abstrakti sąvoka, o realybė. Dabartinė reforma taip pat ne ta linkme pasuko. Nes valstybė garantuoja nemokamą mokslą valstybinėse aukštosiose gerai besimokantiems ten, o ne gerai besimokiusiems vidurinėje. Todėl visi pirmakursiai turėtų nemokėti nei lito, ir tik po pirmojo semestro ar kurso rezultatų priklausytų, kas yra gerai besimokantis, o kas - ne. Žinoma, nuo atrankos stojimo metu tai neatleidžia. Tačiau priėmimo kartelė turėtų būti nustatoma įstatymu, o ne kiekvieno universiteto vidaus nutarimais.

O tu čia gerai pastebėjai — LR Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalis skamba dviprasmiškai. Tamsta supratai, kad finansuojama pagal rezultatus aukštojoje mokykloje, o aš — vidurinėje/gimnazijoje. Įstatymas dėl priėmomo į universitetą... Sunkiai įsivaizduojama. Kiekvienas universitetas turi autonomiją, plius kiekviename savi niuansai. Na tiesiog negali būti tie patys reikalavimai stojantiems į LŽŪU ir į VGTU. Arba aš Tamstos šioje vietoje nesupratau...

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.06.02, 23:24
Konstitucija galioja jau beveik 18 metų. Tiek pat laiko galioja ir jos 41 straipsnis. Ir kas iš to? Sakinys „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ yra per daug abstraktus, kad realiai būtų pritaikytas praktikoje. bet apie tai jau per daug prikalbėta. Gal sakau lengviau pakeisti/atšaukti šitą straipsnio dalį, negu jį pritaikyti praktikoje? ;)
Nieko ten tokio labai abstraktaus. Yra KT nutarimas (2008 m. kovo 20 d.), kur šiuo klausimu pasisakyta ir šita konstitucinė norma sukonkretinta. Jei įdomu gali pasiskaityti. ;)

Al1
2010.06.02, 23:35
Ne reikalavimai, o minimali konkursinių balų suma, kurios nesurinkus, į jokį universitetą nepriimtų. Beliktų kolegijos. Kolegijoms analogiškas balai. Nesurinkus minimumo - belieka tik profesinė. Įstatyme turi būti numatyta, kaip jie apskaičiuojami. Imami iš atestato tam tikrų dalykų metiniai įvertinimai, egzaminų įvertinimai. Manau, kad būtų skaidriau, dar reikėtų imti nuo kokios 10 klasės pagrindinių dalykų įvertinimus. Toliau, surinkus minimumą, jau universitetai, kolegijos, ar profesinės skaičiuotų konkursinius balus priėmimui.
Žodžiu, pirminę atranką studijoms darytų net ne aukštosios ar profesinės, o tarkime, tam tikras egzaminų centras... Taip būtų išventa neva tai universitetų autonomijos pažeidimų ir pan. Valstybė moka, valstybė ir nustato tvarką. Švedijoje valstybė, dalindama dotacijas bažnyčioms reikalauja, kas jos nediskriminuotų homoseksualų. Prieita iki absurdo - net kunigo homosekualų negalima pašalinti iš pareigų, net krikščioniškose organizacijose turi būti priimami į darbą ar leidžiama užimti pareigas homoseksualams, kunigai baudžiami už pamokslus, kritikuojančius homoseksualizmą. Priešingu atveju, bažnyčios negauna dotacijų... Tai jei jau su bažnyčiomis taip elgiamasi, tai universitetų autonomija yra nieko verti žodžiai, kurių valdžia mažiausiai gali pasyti.

Tai turėtų būti privaloma visoms aukštosioms, net ir privačioms. Ir jokių verkšlenimų - vai vai, turiu pinigų, noriu mokytis... Bet košės galvoje tai trūksta ir jokie pinigai jos nekompensuos...

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.06.02, 23:43
Nori lipdyt žmonėms etiketes visam gyvenimui pagal rezultatus vidurinėje mokykloje??? Ar kažką ne taip supratau?..

Wycka
2010.06.02, 23:48
Nieko ten tokio labai abstraktaus. Yra KT nutarimas (2008 m. kovo 20 d.), kur šiuo klausimu pasisakyta ir šita konstitucinė norma sukonkretinta. Jei įdomu gali pasiskaityti. ;)

Ar šitas? http://www.lms.lt/?q=lt/node/1303

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Aukštojo mokslo įstatymo 58 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nepaisoma iš Konstitucijos kylančio imperatyvo, kad įgaliojimus nustatyti realią ir racionalią studijų kainą — ir tą, kurią turi mokėti asmenys, vykstant studentų priėmimui į atitinkamą valstybinę aukštąją mokyklą nepatekę į vietas, kurių iš anksto paskelbtas skaičius atitinka nustatytą valstybės įsipareigojimą finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, ir priimti studijuoti atitinkamoje valstybinėje aukštojoje mokykloje savo lėšomis, ir tą, kurią turi mokėti asmenys, valstybinėse aukštosiose mokyklose rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, jeigu jų mokymasis neatitinka įstatymo nustatytų gero mokymosi kriterijų, — turi pačios valstybinės aukštosios mokyklos, kurioms Konstitucija garantuoja autonomiją.
Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą „gerai besimokančių piliečių“ skaičių — absoliutų ar santykinį dydį, t.y. kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek — ne; tokių kvotų nustatymas visiškai iškreiptų konstitucinę gero mokymosi sampratą.

Ar teisingai supratau: „gerai besimokančių piliečių“ negali būti tiek, kokia yra skirta kvota, pvz 20, 30 ar 50; o tai yra tie piliečiai, kurių žinių įvertinimas yra ne mažiau kaip x balų? Vadinasi, valstybė pagal LR Konstitucijos 41 straipsnį privalo finansuoti studijas ne pagal iš anksto numatytas kvotas, o pagal įvertinimus?

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.06.02, 23:59
Ar teisingai supratau: „gerai besimokančių piliečių“ negali būti tiek, kokia yra skirta kvota, pvz 20, 30 ar 50; o tai yra tie piliečiai, kurių žinių įvertinimas yra ne mažiau kaip x balų? Vadinasi, valstybė pagal LR Konstitucijos 41 straipsnį privalo finansuoti studijas ne pagal iš anksto numatytas kvotas, o pagal įvertinimus?
Taip. Čia, aišku, tik santrauka, bet kalbam apie tą patį.

Supratai teisingai. Štai MRU iki šito KT nutarimo VF ir DVF studijuojančių studentų būdavo griežtai po lygiai, po šio nutarimo tvarka pakeista ir į VF vietas papuola tie, kurių sesijos vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai. Su dabar naujai stojančiais ten jau kita tvarka, kalbu iš savos patirties. :)

Wycka
2010.06.03, 00:11
Štai MRU iki šito KT nutarimo VF ir DVF studijuojančių studentų būdavo griežtai po lygiai, po šio nutarimo tvarka pakeista ir į VF vietas papuola tie, kurių sesijos vidurkis ne mažesnis kaip 8 balai. Su dabar naujai stojančiais ten jau kita tvarka, kalbu iš savos patirties. :)

O kaip užtikrinti objektyvų įvertinimą? Ir pagal kokius kriterijus yra priimama į DVF ar mokamas studijas? Logiška, kad pagal brandos egzaminus, bet jeigu universitetas pasiruošęs priimti tik tarkim 50 pirmakursių, o su įvertinimais 8-10 ateina 80 pretendentų? Juk formaliai žiūrint, universitetas turi visus norinčius su gerais balais priimti ir užtikrinti valstybės finansavimą už jų studijas. O kaip su patalpomis, mokymo(si) medžiaga ir personalu? Ar aš kažką ne taip supratau?

r08n
2010.06.03, 13:50
Kalbant apie švietimą, mano nuomonės niekas net neklausia,

O turėtų? Kodėl?


o mano sumokėtus mokesčius plačia ranka dalina tik su formalia selekcija.


Kaip matau, tamstai labiausiai skauda dėl valstybės išlaidų švietimui?


Vat todėl ir siūlau, kad tie patys pinigai, kurie kasmet skiriami apmokėti studentų studijas, keliauti į specialų fondą, kuris suteiktų paskolas visiems įstojusiems ir tos paskolos pageidaujantiems. Palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti tik praėjus 1 metams po studijų baigimo, ir būtų ne didesnės nei 4% metams. Paskola reikia grąžinti per tiek laiko, kiek truko tavo studijos (Pvz stomatologas studijų programa numatyta 5 metams. Vadinasi, po baigimo (jeigu nesimoko toliau) absolventas dar turi 6 metus paskolai grąžinti (nes 1 metai be palūkanų, bet jeigu nori jau gali grąžinėti, + 5 metai paskolos grąžinimo su palūkanomis)). Paskolos nereikia grąžinti tik visiškiems našlaičiams, studentui mirus/žuvus ar tapus visiškai neįgaliu.

Jei teisingai supratau, pasiūlymo esmė tokia: finansuoti tik tas specialybes, kurios tuo metu pinigingiausios (nes koks gi durnius ims paskolą, norėdamas tapti, pvz, menotyrininku arba archeologu?).


Čia jau klausimas dėl klausimo, nes universitetas, suderinęs su ŠMM ( o ši su FM) jau priimdamas studijuoti gali pateikti sąrašą pareigų, kur ir kaip studentas baigęs studijas galės dirbti.

Prieš paviešindamas tokius pasiūlymus, ar pabandei bent jau konceptualiai, bendrais bruožais, įsivaizduoti, kaip tokio sąrašo sudarymas, o taip pat jo priežiūra (atnaujinimai, patikrinimas dėl įsidarbinusių asmenų pareigų atitikimo sąrašui ir pan.) turėtų atrodyti realiame gyvenime ir kiek tai pareikalaus resursų? Be to, kokia iš jo nauda? Pagalvok... gerai pagalvok...



Mano supratimu labai normalu, jeigu privati įmonė ar tarkim kariuomenė užsako tam tikrame universtite atlikti tam tikrus tyrimus, matavimus, arba paprašo kažką patobulinti, arba kažką jau išrasto pritaikyti praktikoje (pvz kaip atpiginti gamybą). Aišku, už tai susimoka universitetui. Na o universitetas beveik laisvas pats nuspręsti, kur ir kaip tas lėšas panaudoti. Kas čia sudėtingo? ;)

Nieko. Klausimas buvo -- ką siūlote naujo šioje srityje.

rat
2010.06.03, 14:32
Pagal mane, iš pradžių reiktų sutvarkyti gimnazijų ir vidurinių mokyklų klausimą. Peržiūrėti jų programas. Baigiamieji egzaminai turėtų būti skirti tik diplomui gauti, o universitetai turėtų rengti atskirus priėmimo egzaminus pagal atitinkamus reikalavimus.

Lettered
2010.06.03, 14:37
Pagal mane, iš pradžių reiktų sutvarkyti gimnazijų ir vidurinių mokyklų klausimą. Peržiūrėti jų programas. Baigiamieji egzaminai turėtų būti skirti tik diplomui gauti, o universitetai turėtų rengti atskirus priėmimo egzaminus pagal atitinkamus reikalavimus.

Tai ir yra stojamieji, ten kur jų reikia. O pvz. stojant į kokią teisę ar mediciną, kokie būtų stojamieji? Esmė ir yra pradmenys, matematika, istorija, biologija, chemija. Vėliau visko universitete išmoksti.

qwe
2010.06.03, 15:19
Tai ir yra stojamieji, ten kur jų reikia. O pvz. stojant į kokią teisę ar mediciną, kokie būtų stojamieji? Esmė ir yra pradmenys, matematika, istorija, biologija, chemija. Vėliau visko universitete išmoksti.


Tai va ir stojant į tą pačią mediciną ar teisę reiktų stojamųjų pagalba patikrinti istorijos, matematikos, biologijos ar kitas žinias kurios kaip pagrindas reikalingos tai specialybei studijuot.
Nes jei vadovautis logika, kad "vėliau visko universitete išmoksti" tai gal stojant į univera nebūtinas ir vidurinis išsilavinimas? Juk vėliau vietoje išmoksi...

Lettered
2010.06.03, 15:51
Tai va ir stojant į tą pačią mediciną ar teisę reiktų stojamųjų pagalba patikrinti istorijos, matematikos, biologijos ar kitas žinias kurios kaip pagrindas reikalingos tai specialybei studijuot.
Nes jei vadovautis logika, kad "vėliau visko universitete išmoksti" tai gal stojant į univera nebūtinas ir vidurinis išsilavinimas? Juk vėliau vietoje išmoksi...

O kam reikia tada besidubluojančių stojamųjų su abitūros egzaminais?

qwe
2010.06.03, 16:40
O kam reikia tada besidubluojančių stojamųjų su abitūros egzaminais?

Šiaip tai geras klausimas :) Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?

Lettered
2010.06.03, 16:53
Šiaip tai geras klausimas :) Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?

Kam? Gerai ir dabar yra, nes yra viena bendra programa. Juk mokytojai mokykloje nemokys pagal kiekvieno universiteto reikalavimus kiekvieno individualiai.

Berliner
2010.06.03, 17:01
Šiaip tai geras klausimas :) Tai gal tada vertėtų atsisakyti abitūros egzaminų ir pereiti prie stojamųjų egzminų?

Nelabai suprantu, kam to reikia. Dabartinė egzaminų sistema yra ilgai kurta ir, mano nuomone, pakankamai gera ir efektyvi. Iki minimumo sumažinta korupcijos, šališkumo galimybė, o dabar visi egzaminai (išskyrus lietuvių k. ir dar kelis) yra valstybiniai, taip kad išlaikius valstybinį egzaminą galima susidaryti pakankamai aiškų vaizdą apie moksleivio žinias ir galimybes lyginant su jo bendraamžiais.

Wycka
2010.06.03, 18:28
O turėtų? Kodėl?

O kaip tu pats manai? Ar čia uždavei retorinį klausimą?

Kaip matau, tamstai labiausiai skauda dėl valstybės išlaidų švietimui?

Prašyčiau neiškraipyti mano minčių. „Širdį gelia“ ne dėl valstybės išlaidų švietimui, o dėl neefektyvaus išlaidų paskirstymo, beje, ne tik švietimui.

Jei teisingai supratau, pasiūlymo esmė tokia: finansuoti tik tas specialybes, kurios tuo metu pinigingiausios (nes koks gi durnius ims paskolą, norėdamas tapti, pvz, menotyrininku arba archeologu?).

Čia Tamsta taip supranti, o mano pasiūlymas galioja visoms specialybėms. O būsimas studentas pats skaičiuoja, ar jam apsimoka stoti į konkrečią specialybę. Tikiuosi, kad pritaikius šią sistemą, nebeliks pasiteisinimų, tokių kaip: „nuo universiteto baigimo jau 3m. esu įregistruotas darbo biržoje, nes mano specialybė labai reta, o Lietuvai tokių specialistų nereikia“. Taigi jeigu universitetai rengia niekam nereikalingus specialistus, tai tegul tai daro iš savo kišenės, o ne visų mokesčių mokėtojų.

Prieš paviešindamas tokius pasiūlymus, ar pabandei bent jau konceptualiai, bendrais bruožais, įsivaizduoti, kaip tokio sąrašo sudarymas, o taip pat jo priežiūra (atnaujinimai, patikrinimas dėl įsidarbinusių asmenų pareigų atitikimo sąrašui ir pan.) turėtų atrodyti realiame gyvenime ir kiek tai pareikalaus resursų? Be to, kokia iš jo nauda? Pagalvok... gerai pagalvok...

Naudą jau aprašiau ankstesniuose pranešimuose, neverta kartotis.
Sąrašo sudarymas kainuos daugiau negu atnaujinimas. O šis sąrašas padės sutaupyti nemažai pinigų. Čia kažkas panašaus kaip Kauno autobusų ir troleibusų parko apjungimas į vieną įmonę — pats susijungimas kainuoja, tačiau sutaupytos lėšos atperka šias išlaidas.

Nieko. Klausimas buvo -- ką siūlote naujo šioje srityje.

Vėl prašote kartotis. Iš principo jau atsakiau, nebent papildysiu. Dar glaudesnis universitetų ir verslo bendradarbiavimas. Tam reikia leisti universitetams patiems disponuoti savo turtu (tačiau bent jau su minimalia priežiūra), netrukdyti, o gal net skatinti universitetų padalinius samdytis vadybininkus, PR specialistus. Spėju, kitas klausimas bus: „o kam to reikia?“ :D

Wycka
2010.06.03, 20:52
Gal kam bus įdomu. jau birželio pradžia, abiturientai jau laiko valstybinius brandos egzaminus ir netrukus rinksis universitetus/akademijas. Turiu „Veido“ 21 numerį (2010-05-24), jame yra visos Lietuvos universitetų reitingas. Čia pateiksiu tik ištraukas, nes pats straipsnis labai ilgas.
Reitinguojama pagal 8 svarbiausius kriterijus: a) mokslo ir meno veikla, b) aukščiausi veiklos įvertinimai, c) akademinio personalo kvalifikacija, d) studijų kryptys, e) studijų sąlygos, f) studentų nuomonė, g) darbo rinkos poreikių tenkinimas, h) finansavimo kiekis ir struktūra. Šie kriterijai skaldomi į dar smulkesnius, taigi kiekvienas universitetas išnagrinėtas pagal 52 pjūvius.
Taigi reitingas apima 14 valstybinių ir 6 privačius universitetus.
Reitingo lentelė (surinkta balų suma iš 100 galimų):
Valstybiniai universitetai:
1. Vilniaus universitetas — 72,8
2. Kauno technologijos universitetas — 52
3. Mykolo Riomerio universitetas — 43,9
4. Vilniaus Gedimino technikos universitetas — 43
5. Vytauto Didžiojo universitetas — 40,7
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija — 40,6
7. Vilniaus dailės akademija — 39,6
8. Šiaulių universitetas — 36,8
9. Klaipėdos universitetas — 36,6
10. Vilniaus pedagoginis universitetas — 36,6
11. Kauno medicinos universitetas — 35,7
12. Lietuvos žemės ūkio universitetas — 34,7
13. Lietuvos veterinarijos akademija — 28,6
14. Lietuvos kūno kultūros akademija — 25

Privatūs universitetai:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas — 63,2
2. VšĮ VU Tarptautinio verslo mokykla — 38,8
3. VšĮ LCC Tarptautinis universitetas — 34,7
4. VšĮ Verslo ir vadybos akademija — 28,2
5. Vilniaus verslo teisės akademija — 15,6
6. Europos humanitarinis universitetas — 11,4

Lyginant su pernykščiais metais, tas pačias pozicijas išsaugojo VU, KTU, MRU, VDU; pakilo reitinge VGTU (tiksliau susigrąžino pozicijas), LMTA (irgi susigrąžino pozicijas), VDA, ŠU (susigrąžino pozicijas), KU; nukrito reitinge VDU, VPU, KMU, LŽŪU, LVA, LKKA. Privatūs universitetai anksčiau nebuvo reitinguojami.
Straipsnyje rašoma apie bendrą universitetų stagnaciją, studentų nuolat daugėja, o mokymo kokybė nespėja keistis. Kai kurie fakultetai jau yra tapę tiesiog paklausių specialybių diplomų kepėjais, o tai kenkia visuomenės intelekto ugdymui. Keli pašnekovai pripažįsta (ir aš jiems pritariu), kad Lietuvoje yra per daug universitetų ir programų. Niekas neskaičiuoja, kiek abiturientų išvyksta studijuoti į užsienį. Teigiamai vertinamas KMU ir LVA susijungimas į Sveikatos mokslų universitetą. Akcentuojama, kad Lietuvos universitetams stinga tarptautinės integracijos ir blaivaus įvertinimo iš šalies. Iš dalies dėl to Lietuvoje vis dar praktiškai nėra jokio universitetinio mokslo slėnio. Tačiau labai vertinami mūsų šalies matematikos, fizikos ir chemijos profesoriai, o daugiausiai „chaltūros“ padaroma ruošiant vadybos ir teisės specialistus. Pagal finasavimą privatūs universitetai po truputį perima studentus ir jų krepšelius iš kai kurių valstybinių flagmanų. Deja, privatūs universitetai vengia pateikti visus išsamius duomenis, todėl visapusiškai juos lyginti su valstybiniais kol kas nėra galimybių ;)

tivoli
2010.06.03, 21:16
Na šiaip bent jau pas mus (VDU), kai sustojo pirmakursiai, kurie moka pilna kaina, universitetas pastebimai atsinaujino, atsirado nauji odiniai baldai holuose, konsultacijų kabinetai moksleiviams, VDU informacijos centras, nedidelė treniruoklių salė, šiek tiek ankščiau ir nauji liftai.

Beveik galiu patikinti, jog tie nauji suolai, holai ir treniruokliai nėra iš studentų įmokų už studijas. Jei neklystu buvo laimėtas vienas iš ES fondų atnaujinti visą inventorių; kas beje, jei gerai girdėjau kitais metais dėl tų pačių ES fondų laimėtų ir atgautų pastatų iš savivaldybės (dėl pastarojo nežinau tiksliai) - bet tam tikri fakultetai kelsi ir VDU plėsis: pvz. Smetankoje buvusioje "profkėje" Kalpoko ir Jonavos sankirtoje kelsis socai, humanitarai kelsis lygtai į Kauno Apskrities patalpas ir t.t.

P.S. Nors nesu darbuotojas, bet viskas konkrečių planų lygyje - tik nežinia kada tai įvyks (ar šiais, ar kitais metais).

arsiakas
2010.06.03, 21:24
Nežinau kaip jums, bet man tas reitingavimas yra šiek tiek iškreiptas. Visi Lietuvoje specializuoti universitetai (LVA, KMU, LKKA, LŽŪU) liko paskutinėje vietoje, nes reitingavime įtraukta tokie kriterijai, kaip "studijų kryptys". Kaip šitie universitetai gali varžytis su VU, KTU ar VGTU studijų krypčių kiekiu?

Wycka
2010.06.03, 21:29
Nežinau kaip jums, bet man tas reitingavimas yra šiek tiek iškreiptas. Visi Lietuvoje specializuoti universitetai (LVA, KMU, LKKA, LŽŪU) liko paskutinėje vietoje, nes reitingavime įtraukta tokie kriterijai, kaip "studijų kryptys". Kaip šitie universitetai gali varžytis su VU, KTU ar VGTU studijų krypčių kiekiu?

Susijungti, kaip kad KMU + LVA = Sveikatos mokslų universitetas ;)

Al1
2010.06.03, 21:46
Susijungti, kaip kad KMU + LVA = Sveikatos mokslų universitetas ;)

Ir vis tiek jis negali pasiūlyti tiek studijų krypčių, kiek pasiūlo VU ar KTU... Todėl tie vertinimo kriterijai nėra objektyvūs. Visame pasaulyje yra specializuotų aukštųjų, kurios atlieka mokslinius tyrimus siauresnėse mokslų srityse. Atitinkamai ir studijos tik kelių krypčių. Juokingiausia, kai koks LŽŪU rengia vadybininkus... Ne vadybininkus jis turi rengti, o žemės ūkio specialistus, bet jiems suteikiant ir vadybos, ekonomikos žinias.

Al1
2010.06.03, 21:47
Nori lipdyt žmonėms etiketes visam gyvenimui pagal rezultatus vidurinėje mokykloje??? Ar kažką ne taip supratau?..

O aukštasis ar profesinis išsilavinimas ar tokių etikečių neužkabina?

Wycka
2010.06.03, 22:52
Ir vis tiek jis negali pasiūlyti tiek studijų krypčių, kiek pasiūlo VU ar KTU... Todėl tie vertinimo kriterijai nėra objektyvūs. Visame pasaulyje yra specializuotų aukštųjų, kurios atlieka mokslinius tyrimus siauresnėse mokslų srityse. Atitinkamai ir studijos tik kelių krypčių. Juokingiausia, kai koks LŽŪU rengia vadybininkus... Ne vadybininkus jis turi rengti, o žemės ūkio specialistus, bet jiems suteikiant ir vadybos, ekonomikos žinias.

Čia ne sportas, todėl absoliutus objektyvumas yra nebent siekiamybė, o ne realybė ;)
Dėl visa kita 101% sutinku :geras:

Silber418
2010.06.04, 00:59
Absurdas, o ne reforma. Kai gįžau po Erasmus studijų, buvo šokas - pajutau nemažą skirtumą požiūryje studijas ir jų kokybę. Studijų kokynė liko tokia, kokia buvo ir seniau (o gal net pablogėjo), tačiau pasirūpinta, jog kuo daugiau studentų mokėtų pinigus už mokslus ir t.t. Pastebėjau, lad mokslai pradėjo niekam neberūpėti - jeigu kas, iš karto pasakoma apvali sumelė, kurią reiki sumokėti, jeigu tas ir anas, o ir mūsų, studentų, tarpe kalbos apie mokęsčius tapo dar aktualesnės negu anksčiau.

Wycka
2010.06.23, 12:55
Tai, kad švietimas nepakankamai kūrybiškai diegia mokslo žinias yra pastarųjų dienų problema, rodo kai kurių Lietuvos rodiklių smukimas.

Visiška tiesa. Man taip pat labai nepatinka, kad bendrojo lavinimo mokyklose, o neretai ir universitetuose vertinama atmintis, o ne mąstymas. Sutinku, kad atmintis yra svarbu, tačiau 12 +4 = 16 (ar net daugiau) metų lavinti vos ne vien tik atmintį... Paklausus kiek bus 2x2, atsakys kiekvienas, o paklausus kodėl, absoliuti dauguma sutriks. Dalis paaiškins, o dauguma atsakys maždaug taip: „juk mokykloje mokina, kad 2x2=4, tai ko čia klausinėji?“ :|

Wycka
2010.08.10, 15:39
„Klausimėlio“ herojų vertas išsilavinimas (http://www.alfa.lt/straipsnis/10399241/?Klausimelio.heroju.vertas.issilavinimas=2010-08-09_07-37)
Žaliavų ir kitokių resursų neturinčiam mūsų kraštui švietimas yra pagrindų pagrindas. Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis apgailestauja, kad per kelis Nepriklausomybės dešimtmečius taip ir nesugebėjome kokybiškai pertvarkyti švietimo sistemos.
Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pirmauja pagal vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių. Tačiau, B.Burgio nuomone, džiaugtis tuo nereikėtų. Esą išsilavinimo lygis mūsų krašte labai menkas, o dauguma lietuvių labiau už žinias vertina aukštosios mokyklos diplomą. Tokį požiūrį pakeisti įmanoma tik darbdaviams jaučiant poreikį turėti tikrai išsilavinusį darbuotoją.
- Statistika skelbia, kad vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą Lietuvoje 2009 metais turėjo 91,3 proc. 25-64 metų gyventojų. Krašte tai aukščiausias išsilavinimo lygis per dešimtmetį, ES - taip pat esame vieni pirmaujančiųjų. Ar iš tiesų galime didžiuotis šiais skaičiais?
- Didžiuotis tikrai nėra kuo. Pirmiausia turime paklausti, ar vidurinio ir aukštojo išsilavinimo lygis yra toks, koks buvo prieš 50 ar 30 metų. Išsilavinusių žmonių negalime kaip viščiukų skaičiuoti pagal diplomus. Juos reikia skaičiuoti pagal išsilavinimą: ar jie tikrai turi gerą vidurinį, aukštąjį išsilavinimą. Esu šventai įsitikinęs, kad mokslo kokybė Lietuvoje šiandien gerokai smukusi.
Švietimo sistema gera vien tuo, kad ją greitai sugriauti sunku. Tačiau greitai pataisyti taip pat nelengva. Atgavus Nepriklausomybę švietimo sistemos nepagerinome tiek, kiek galėjome padaryti būdami laisvi. Didelio optimizmo dėl to neturiu ir dabar. Nors pastangos gerinti švietimą yra pagrindų pagrindas. Ypač tokiai valstybei kaip Lietuva, neturinčiai žaliavų ir kitokių resursų.
Dabar mūsų švietimo sistema nėra gera, nes per greitai vyksta permainos, jos neduoda gerų rezultatų. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pavadinimus ir ministrus keičia taip greitai, kad kartais net nespėji susigaudyti, kas už ką atsakingas, kas gero ar blogo buvo padaryta. Universitetų Lietuvoje pristeigta daug, formaliai atsirado labai daug profesorių, mokslininkų, tačiau paties mokslo sumažėjo. Mokyklose taip pat nesibaigiančios pertvarkos: tai jos gimnazijos, tai vėl vidurinės.

Yra daugiau.

Wycka
2010.08.14, 16:35
Vilniaus rajono savivaldybė jau ne pirmą, antrą ir net ne trečią kartą šią kadenciją „gauna malkų“ nuo teismų. Ryškėja siekis sukurti valstybę valstybėje.

Teismas panaikino 15 Vilniaus rajono mokyklų pertvarką (http://www.alfa.lt/straipsnis/10402711/?Teismas.panaikino.15.Vilniaus.rajono.mokyklu.pert varka=2010-08-13_18-47)
Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl 15 mažų rajono mokyklų prijungimo prie didesniųjų. VAAT konstatavo, kad visos savivaldybės privalo vadovautis Vyriausybės nutarimu, numatančiu ugdymo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijus.
„Reikalavimai, keliami mokyklų klasių komplektų sudarymui, turi būti vykdomi atsižvelgiant į mokinių skaičių bei kitas Švietimo įstatymo, Kriterijų sąrašo nuostatas, o aplinkybė, kad asmenys turi galimybę rinktis kito steigėjo mokymo įstaigą, klasių komplektavimui reikšmės neturi“, - teigiama teismo nutartyje.
Tuo remdamasis VAAT patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą ir panaikino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo punktus, kuriais nustatyta klasių komplektavimo tvarka penkiolikoje Vilniaus rajono mokyklų.
Teismas taip pat atmetė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atskiros kriterijų nuostatos neprieštarauja Švietimo įstatymui ir Konstitucijai.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai teisme tvirtino, kad savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų ugdymas yra savivaldybės prerogatyva, todėl tik savivaldybės, kaip savo teritorijos šeimininkės, turi teisę įgyvendinti šią funkciją.
Anot savivaldybės, jeigu klasės būtų komplektuojamos taip, kaip to reikalauja Vyriausybės nutarimas, tektų uždaryti mokyklas, būtų pažeidžiamas Švietimo įstatymas, kiekvienam asmeniui laiduojantis švietimo prieinamumą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šių metų kovą Vilniaus rajono politikai priėmė sprendimą, kuriuo 15 rajono pradinių ir pagrindinių mokyklų nuspręsta prijungti prie kitų rajono švietimo įstaigų.
Vilniaus rajono tarybos sprendimu savarankišką statusą turėjo prarasti ir prie kitų mokyklų turėjo būti prijungtos Keturiasdešimt Totorių, Pikeliškių, Ažulaukės, Platiniškių, Rastinėnų, Karvių, Airėnų, Vėliučionių pagrindinės ir Grigaičių, Skaisterių, Rukainių, Senasalio, Mažųjų Lygainių pradinės mokyklos, o Veriškių pradinė mokykla būtų padalijama, klases lenkų kalba prijungiant prie vienos, lietuvių - prie kitos mokyklos.
Kai kurios vietos bendruomenės piktinosi, kad tokia kovo mėnesį patvirtinta pertvarka žlugdomas ugdymas lietuvių kalba rajone, kur daugumą sudaro lenkai. Rajono valdžia, kurioje dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tokius kaltinimus neigė.

Wycka
2010.08.20, 12:49
Katalikiškas darželis vilioja tėvus (http://www.veidas.lt/visuomene/studijos/norinciuju-patekti-i-katalikiskaji-darzeli-netruksta)
Sostinės Baltupių rajone, šalia Kunigų seminarijos, jau iškilo pirmojo šalyje katalikiško vaikų darželio sienos. Nors tokio darželio poreikis didelis – kasdien skambina susidomėję tėvai, kada jis pradės veikti, vis dar neaišku.
“Viskas priklauso nuo to, kaip seksis rinkti aukas”, – sako Vilniaus arkyviskupijos kurijos sekretoriato vadovė, Nukryžiuotojo Kristaus kongregacijos vyresnioji sesuo Aldona Dalgėdaitė ir priduria, kad sienas pastatyti gana pigu, bet didžiausių investicijų prireiks įrangai. Aukos renkamos Lietuvoje ir užsienyje, prašoma katalikiškų fondų ir privačių asmenų paramos.
Darželis statomas kardinolo Audrio Juozo Bačkio iniciatyva ir suprojektuotas priimti 40–50 vaikų. Jame turėtų dirbti edukologijos mokslus baigusios seserys vienuolės. Dabar jau yra pasirengusios dirbti trys.
Sesuo Aldona tikina, kad vaikai čia bus mokomi gerumo ir atlaidumo, o ne kalti maldas. Į darželį bus priimami visų norinčiųjų vaikai, tačiau svarbus kriterijus bus katalikiška aplinka vaiko namuose.
Kadangi pagal dabartinius įstatymus privatūs darželiai negali gauti valstybės finansuojamo krepšelio, tėvams už vaikų priežiūrą teks mokėti. Kokia tai bus suma, dar nenuspręsta. “Verslo mes nedarysime, tačiau privalėsime išsilaikyti”, – teigia A.Dalgėdaitė.
Priminsime, kad Lietuvoje yra privačių darželių, dirbančių pagal Montessori, Valdorfo sistemą, taip pat skatinančių sveiką gyvenimo būdą.

Wycka
2010.08.20, 13:02
Privatūs darželiai ir mokyklos Lietuvoje nepopuliarūs (http://www.veidas.lt/visuomene/studijos/privatus-darzeliai-ir-mokyklos-lietuvoje-nepopuliarus)
Pagal privačių darželių ir mokyklų skaičių Lietuva užima vieną paskutinių vietų Europoje. Visi nori, kad privačių darželių daugėtų, bet padėtis nesikeičia jau antrą dešimtmetį. Pernai vien Kaune į valstybinius darželius nepateko daugiau kaip 1500 vaikų. Daugelyje Europos šalių yra alternatyva — privatūs darželiai. Tačiau pas mus tikrai ne kiekvienas gali kas mėnesį susimokėti 1300–1500 Lt už mažylio ugdymą. Be to, privatūs darželiai gana vangiai kuriasi, kaip, beje, ir privačios mokyklos.
Buvo tikimasi, kad ikimokyklinių įstaigų trūkumo Lietuvoje klausimą išspręs nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančios naujos higienos normos. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai vylėsi ir tebesivilia, kad mažesni reikalavimai paskatins kurtis daugiau privačių darželių, tad ir mokestis už juos gerokai sumažės. Tačiau jau veikiančių privačių ugdymo įstaigų savininkai sutartinai tvirtina, kad taip nebus, nes liko dar labai daug absurdiškų, net neįveikiamų reikalavimų, be to, šiandien iš legalių privačių darželių bei mokyklų praktiškai neuždirbsi.
Pasak pašnekovų, padėtis pasikeistų, jeigu higienos normos neprasilenktų su sveiku protu, o paskui kiekvieną vaiką pradėtų keliauti vadinamasis darželinuko krepšelis.
Tik vargu ar ir tai panacėja, juk, tarkime, 2002-aisiais įvestas mokinio krepšelis privačių bendrojo lavinimo mokyklų kūrimosi bangos nesukėlė. Šiuo metu šalies nevalstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose mokosi tik 0,7 proc. mokinių – tai beveik žemiausias rodiklis Europoje. Vis dėlto privačioms aukštosioms mokykloms krepšeliai padėjo pritraukti daugiau studentų.
Geresnė ugdymo kokybė
Linkstama manyti, kad privačiose ugdymo įstaigose pedagogai skiria daugiau dėmesio vaikui, nes klasės ir grupės čia mažesnės. Dėl to vaikai esą jaučiasi emociškai ir fiziškai saugesni, užtikrinama geresnė ugdymo kokybė. “Vienas didžiausių valstybinių mokyklų trūkumų – labai didelės klasės. Vienoje mano penktoje klasėje mokosi net 32 mokiniai, tarp jų – du, kuriems reikalingos specialios programos. Tad kiek kartų per pamoką gali prieiti prie tokių vaikų? Visai kitoks darbas, kai klasėje sėdi dešimt mokinių. Tada mokytojas užduotis gali individualizuoti”, – tvirtina Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Albina Zubrickienė.
Tačiau ir privačios mokyklos labai skiriasi. Socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė įsitikinusi, kad aukščiausia ugdymo kokybe išsiskiria tarptautinės mokyklos. “Vilniuje man teko dirbti tarptautinėje mokykloje. Be to, atlikau kelių Europos tarptautinių mokyklų vertinimą. Todėl net neabejoju, kad šios mokyklos yra siekiamybė – tai, kas iš tiesų turėtų būti norma. Labiausiai jos skiriasi savo bendruomenėmis bei pedagogų, tėvų ir pačių vaikų požiūriu į ugdymą bei ugdymąsi”, – sako keturių vaikų mama, visas atžalas leidžianti į privačias ugdymo įstaigas. Ji įsitikinusi, kad apskritai visos privačios mokyklos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija neleidžia apkerpėti ir skatina tobulėti. Tik gaila, kad tų privačių darželių akivaizdžiai per mažai.
Mokymas — irgi paslauga
Privačios pradinės mokyklos “Žiniukas” įkūrėja ir direktorė Ingrida Ramanauskienė neabejoja, kad kuo Lietuvoje bus daugiau nevalstybinių mokyklų, tuo bus geriau visai švietimo sistemai. Tačiau pašnekovė nemano, kad artimiausiu metu jų Lietuvoje padaugės. Pernai duris atvėrusios privačios mokyklos direktorės nuomone, esama labai daug trukdžių, kurie “įsiūti” į pačią švietimo sistemą, tiksliau, jos funkcinį, teisinį ir ekonominį reglamentavimą.
Pavyzdžiui, švietimo srityje nedrįstama ar nenorima pripažinti, kad mokymas yra paslauga. Nors kiekvienas mokinys atsineša savo krepšelį, finansavimas vyksta iš specialios dotacijos – nustatoma, kur išleisti pinigus, kaip pirkti prekes, kaip pateikti pirkimo dokumentų kopijas.
“Ir visa tai daroma septynis mėnesius vėluojant. Pabandykite nupirkti 2009–2010 mokslo metams reikiamų vadovėlių iš pinigų, gautų 2010-ųjų kovą, – pasiūlo I.Ramanauskienė. – Be to, viešasis administravimas Lietuvoje remiasi popieriumi, o ne tikrove. Štai reikalaujama pateikti naudojamo žemės sklypo dokumentus, o kaip tai padaryti, jei patalpas mokykla nuomojasi verslo centre, o stadioną – iš gretimos mokyklos?”
Padėtis nesikeičia jau du dešimtmečius
“Mes tikrai suinteresuoti, kad kurtųsi nevalstybinės mokslo ir švietimo įstaigos. Norime, kad atsirastų daugiau alternatyvių galimybių tenkinti įvairius vaikų ugdymosi poreikius, lankyti mokyklas, atitinkančias šeimos vertybes, pasaulėžiūrą. Ikimokykliniam ugdymui ypač svarbu, kad nevalstybinio sektoriaus plėtra padėtų spręsti darželių stygiaus klausimą”, – aiškina Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.
Taigi visi taip nori, kad darželių daugėtų, konkurencinė kova gerintų ugdymo kokybę, sumažėtų mokestis už mokslą ir darželinukų priežiūrą, bet padėtis nesikeičia jau antrą dešimtmetį. G.Šeibokienės nuomone, taip yra todėl, kad ikimokyklinis ir bendrasis ugdymas Lietuvoje dar stipriai unifikuotas, vis dar neturime alternatyvaus ugdymo tradicijų. Kita vertus, nevalstybiniai darželiai nesulaukia jokios finansinės paramos iš valstybės ar savivaldybės, dėl to tėveliams reikia tiek daug mokėti už vaiko ugdymą.
Bet G.Šeibokienė patikino, kad nuo 2011 m. sausio 1-osios planuojama įvesti dalinį ikimokyklinio ugdymo krepšelį. “Jis būtų skirtas keturių valandų per dieną (20 val. per savaitę) ugdymo išlaidoms padengti. Preliminariai vienam ikimokyklinukui ugdyti metams būtų skiriama 2,5 tūkst. Lt. Šią sumą numatoma skirti tiek valstybinėms, tiek privačioms įstaigoms”, – žada Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė.
Pinigų neuždirbsi
Naujo privataus darželio “Vilnius Montessori pre-School” direktorė Ivona Rožanovska įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau valstybė tikrai pradės finansuoti ir privačius darželius. Ją jau pradžiugino darželiams nustatytos naujos higienos normos. Pasak jos, tai pirmas žingsnis darželiams keliamų reikalavimų liberalizavimo link. Tarptautinio darželio, kuris duris atvers šį rugsėjį, direktorė sako, kad vienas svarbiausių palengvinimų, kuriuo ji pati pasinaudos, – galimybė mažyliams skirtą maistą užsisakyti kavinėse ar kitose maitinimo įstaigose. Anksčiau visus patiekalus būtinai reikėjo gaminti darželio patalpose.
Vis dėlto esminis dalykas, kurio svarstantieji apie privataus darželio kūrimą itin laukė, liko nepakeistas. Pasirodo, ir toliau nebus galima įrengti jaukaus namus primenančio darželio daugiabučio namo bute ar individualiame name. Tas pats galioja ir mokykloms. Patalpų paskirtį būtinai reikia ir reikės keisti į mokslo paskirties. Todėl, norint įkurti darželį verslo centre ar gyvenamajame name, reikės įveikti sudėtingas patalpų ar pastatų paskirties keitimo procedūras, kurios yra brangios ir trunka metus ar net dvejus.
“Tai vėl stabdys daugelį verslininkų. Todėl nemanau, kad priėmus naujas higienos normas atsiras daugiau darželių, nes palengvinimų padaryta per mažai. Be to, įsteigus darželį jį labai sunku išlaikyti. Daugelis privačius darželius kuria tiesiog iš idėjos. Tai tarsi gyvenimo būdas. O norint tik uždirbti, neverta net pradėti”, – tikina Ingrida Lauciuvienė, vieno pirmųjų dar 2001-aisiais Vilniuje įkurto darželio “Dūzginėlis” savininkė. Ji pati šio verslo ėmėsi tik todėl, kad Vilniaus Fabijoniškių mikrorajone stovėjo tuščias moters tėvų namas. Be to, tuo metu ji augino mažus vaikus.
Svarbiausia – sveikas protas
Norint apeiti itin griežtus darželiams keliamus reikalavimus, labai daug privačių ugdymo įstaigų šiandien įregistruotos kaip socialinės įstaigos. O svajojantieji pradėti privataus darželio verslą ir toliau turės sukti galvą, kaip išlaviruoti tarp neadekvačių reikalavimų. Juk sunku suvokti, kam, tarkime, darželyje reikalingi du komplektai rankšluosčių kojoms šluostyti, atskira patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti, valgymo salė, kurioje kiekvienam vaikui būtų skiriama ne mažiau kaip vienas kvadratinis metras ploto. Ir tokių punktų yra 113.
“Kai rinkomės darželį, mums buvo svarbiau ugdymo ir priežiūros kokybė, o buitiniai aspektai” , – sako A.Landsbergienė
“Atrodo, kad reikalavimus surašė žmonės, nelabai įsivaizduojantys, kaip juos reikės įgyvendinti”, – mano A.Landsbergienė, šiuo metu su šeima gyvenanti ir dirbanti Belgijoje. Ji sako, kad šioje šalyje darželiams keliami minimalūs reikalavimai. Jauniausia Landsbergių dukrytė lanko vieną prestižiškiausių lopšelių, tačiau ten vaikai niekada nevedami į lauką, maistą gamina pačios auklytės, o lopšelis įsikūręs gyvenamojo namo pirmame aukšte. Ir vaikai, ir maistas keliauja pro tas pačias duris, kaip ir visi kiti namo gyventojai, o tualetas – vienas (juk vaikučiai turi savo puodukus). Mažiausi vaikai valgo susodinti ant grindų, o auklytė pasideda lėkštutes ir maitina juos it varniukus vieną po kito. “Kai rinkomės darželį, mums buvo svarbiau ugdymo ir priežiūros kokybė, o ne tai, ar maistą įneš ir mes patys įeisime pro tas pačias duris. Svarbiausia – sveikas protas!” – apibendrina A.Landsbergienė.

Wycka
2010.08.20, 13:23
ŠMM ministras Gintaras Steponavičius: Nebūsiu pasyvus vilkinamos reformos stebėtojas (http://www.veidas.lt/veido-interviu/nebusiu-pasyvus-vilkinamos-reformos-stebetojas)
Studentų organizacijos rengia kolektyvinį ieškinį prieš Lietuvos valstybę, švietimo ir mokslo ministras kaltinamas vos ne aukštojo mokslo žlugdymu, Seime mojuojama kardais dėl Švietimo įstatymo. Antra vertus, Gintaras Steponavičius pelnytai vadinamas drąsiausiu, ir ne tik šioje Vyriausybėje, ministru, kuris išdrįso imtis švietimo struktūrinių reformų. Tad kaip praktiškai sekasi įgyvendinti pažangias idėjas? Ar realybė jų neiškreipia? Pavyzdžiui, ar tikrai, kaip teigia studentai, aukštojo mokslo reforma diskriminuoja nepasiturinčius studentus?

G.S.: Bandau išlikti objektyvus, vertindamas bet kokią kritiką. Daug dalykų pernai prasidėjus reformai taisėme kartu su pačios akademinės visuomenės atstovais. Tačiau kai kalbama apie ieškinius prieš Lietuvos valstybę dėl nepasiturinčių studentų diskriminacijos, siūlyčiau pulkeliui kairuoliškos pakraipos studentų vertinti faktus: studijų prieinamumas, turint omenyje valstybės 100 proc. finansuojamų vietų skaičių, yra didesnis nei iki reformos. Daugiau nei pusė studentų studijuos nemokamai, o pagal tai, kaip šiemet buvo laikomi egzaminai, matome, kad šimtukininkai pasiskirstę per visą Lietuvą ir yra nebūtinai iš prestižinių mokyklų.
Nepritariu, kad visiems aukštasis mokslas turi būti nemokamas, kaip reikalauja viena reformos kritikų grupė. Tai neveda prie motyvacijos gerai studijuoti. O socialiai remtiniems studentams skiriamos išmokos, lengvatos paskoloms nemokant palūkanų – visa tai papildomos priemonės, kurių anksčiau nebuvo.

VEIDAS: Esate kaltinamas, kad daužote gabių menams jaunuolių likimus.
G.S.: Po pernai metų priėmimo į meno specialybes nesklandumų su tų aukštųjų mokyklų atstovais padarėme sprendimus, kurie leidžia užtikrinti iki 20 proc. gabiausių stojančiųjų finansavimą ne per krepšelių paskirstymą, o pagal jauniems talentams skirtus vadinamuosius grantus. Tokių vietų buvo per šimtą. Galų gale priėmimo procesą organizavo pačios aukštosios mokyklos, jos sudarė priėmimo komisijas, o 70 proc. rezultato priklausė nuo stojamojo egzamino. Aš pareikalausiu šių aukštųjų mokyklų vadovų atsakyti, kodėl jie, turėdami svertus užtikrinti sklandų talentingų žmonių priėmimą mokytis, antrus metus iš eilės ieško kaltų ne ten, kur reikėtų ieškoti. Meluojama ir sąmoningai klaidinama visuomenė.

VEIDAS: Vis dėlto ar Jus patį tenkina Jūsų paties inicijuotos aukštojo mokslo reformos eiga?
G.S.: Trūkumus, kurių natūraliai kyla, šaliname. Antrus metus atlaikome kritiką, kodėl daugiau finansuojame kolegijas, o ne universitetus, tačiau akivaizdu, kad pagal mūsų valstybės gyvenimo struktūrą tokio lygmens specialistų reikia daugiau. Vyksta aukštojo mokslo tinklo konsolidacija: jau priimti sprendimai dėl Medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos susijungimo, pernai susijungė dvi valstybinės kolegijos Klaipėdoje, dvi privačios kolegijos Šiauliuose, viena valstybinė kolegija integravosi į Vytauto Didžiojo universitetą. Konkurencija dėl studentų, dėl lėšų mokslui aukštąsias mokyklas skatina stiprinti savo gebėjimus.
Geras rezultatas, kad jaunų žmonių sprendimu atsisijoja pelai nuo grūdų: beveik 60 kolegijų ir universitetų mokymo programų, daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių universitetų, nesurinko studentų, keturios penkios universitetinės aukštosios mokyklos studentų surinko mažiau, nei tikėjosi. Jei jos nori save matyti veikiančias aukštajame moksle, turėtų imtis pakankamai principinių savo vidaus struktūros pertvarkymų.
Aukštosios mokyklos turi savo autonomiją, o prasidėjus reformai įgijo dar didesnę galimybę veikti, išbandyti, ko yra vertos. Tačiau dveji metai – pakankamas laikotarpis savo pajėgoms pasitikrinti. Nenoriu dirbtinių sprendimų iš viršaus, bet turiu pabrėžti, kad nebūsime vien pasyvūs šių procesų stebėtojai, nes aukštųjų mokyklų pastatai, administracijų išlaikymas valstybei brangiai kainuoja.
(...)
VEIDAS: Ar ir toliau išliks mokinių ir mokytojų skaičiaus santykis, kokio sau neleidžia net kur kas turtingesnės šalys?
G.S.: Mokinių skaičius, tenkantis mokytojui, Lietuvoje vienas mažiausių. Išsivysčiusiose šalyse, įskaitant tas, kuriose pasiekta didžiausių mokymo laimėjimų, pavyzdžiui, Suomijoje, vidurkiai daug aukštesni. Tai tik patvirtina mokslininkų išvadas, kad mokymo kokybę lemia ne mokinių skaičius, o ugdymo procesas, pedagogų gebėjimai, sistemos gebėjimas dirbti kūrybiškai.
Bet vaikų skaičiaus klasėse pasiskirstymas Lietuvos miestuose ir kaimuose labai netolygus, todėl mokyklų tinklo pertvarka per pastaruosius septynerius metus vyko pakankamai sparčiai – mokyklų sumažėjo trečdaliu. Tačiau mokyklų uždarymo banga jau atslūgsta. Norime atkreipti savivaldybių politikų dėmesį, kad gimstamumo kreivė kyla į viršų, o kaimuose uždaryti nedideles mokyklėles lengva, bet jas atkurti, kai atsiras poreikis, bus sunkiau. Todėl leidžiame savivaldybėms maksimaliai lanksčiai perskirstyti mokinio krepšelio lėšas, siekiant padėti nutolusioms nuo centrų mokykloms*. Reikia matyti ne vien sunkmečio padiktuotą, bet ir keleto metų į ateitį perspektyvą.
Beje, su didesniu skaičiumi vaikų klasėje dirbančius mokytojus mokykloms leidžiame skatinti jiems daugiau mokant.

VEIDAS: Kodėl renovuojamos nedidelės, pasmerktos išnykti mokyklos, jei lėšų pristinga surenkančioms daug mokinių?
G.S.: Anksčiau galiojusią lėšų renovacijai skirstymo praktiką vadinti nusikalstama nedrįsčiau, bet ji buvo tikrai neteisinga. Akis badė politinė konjunktūra, o Vilniui ir Kaunui, kur daugiausiai vaikų, mokykloms renovuoti buvo skiriama mažiausiai iš 60-ies savivaldybių. Per praėjusius ir šiuos metus šią sistemą bandome subalansuoti.
O dėl mažų ir neperspektyvių mokyklų ne vienas ir ne du politikai mynė ir mina šios ministerijos slenkstį mėgindami sakyti, kad bendruomenės kultūros židinio išsaugojimo vardan reikėtų akivaizdžiai perspektyvos neturinčiai mokyklai skirti milijoną ar du. Ne vieną tokią iniciatyvą stabdžiau ir toliau tą darysiu. Šiaulių rajone turėjau raudonuoti prieš didelės mokyklos bendruomenę matydamas, kaip netikslingai ir nepaisant mokinių skaičiaus toje pačioje savivaldybėje renovuotos mokyklos, kuriose mokinių nėra nė šimto.

VEIDAS: Kokių veiksmų imatės kilus skandalui dėl Jūsų ministerijos rengto universitetų reitingų konkurso neskaidrumo?
G.S.: Vertinant formaliai buvo atliktos visos nustatytos procedūros. STT pateikė išvadas, kad korupcijos požymių nerasta. Tačiau kaip politikas ir ministras, suvokiu savo atsakomybę. Nė vienas litas nėra ir nebus išmokėtas, kol visos institucijos, taip pat ir vertinančios viešųjų bei privačių interesų supainiojimo aspektus, pasakys galutinį žodį.
Tikiuosi, ir žiniasklaida vadovausis nešališkumo principu, nes antraštėse žodžio “korupcija” vartojimas, nors tai vėliau nepasitvirtina, irgi ne visais atvejais dera su atsakingu kokių nors reiškinių vertinimu.
Reikalausiu atsakomybės tų aukštųjų mokyklų vadovų, kurie, turėdami svertų užtikrinti sklandų priėmimą, ieško kaltų ne ten, kur reikėtų ieškoti.



* — Vilniaus rajone toks mokinio krepšelio lėšų perskirstymas paliktas tik savivaldybės atsakomybėje vis labiau išsigimsta :salin!

Combat
2010.08.23, 00:10
Iš švietimo yra padarytas kapitalo krovimas kažkam.

Stori ir dideli vadovėliai – vaikai net perlinkę velka kuprines į mokyklą ir iš jos, mokinasi 13 metų (paruošiamoji + 12), o vyresnėse klasėse dar ir birželio mėnesį. Ar tiek reikia ir ar būtini tokie krūviai? Gi dar prėjusiame amžiuje buvo prieinami visokie discovery; ir nei 5 metų neturintis pyplys kompiuteriu ir tada, ir dabar, kala kai koks hakeris.

Tarybiniais laikais rusų mokyklos buvo 11 klasių, o pati valstybė funkcionavo dvigubai geriau nei Lietuva dabar. Baigia jaunas žmogus 12 klasių, ir jei ne į kolegiją ar aukštąją, tai tiesioginiu taikymu į darbo biržą. Beje, mokslų metu jam dar prikemšama ir nesąmonių iš tarybinių laikų istorijos; ugdo dogmatiškai mąstančią davatką, o ne analitinę asmenybę.

Bėda ir su aukštuoju išsilavinimu.

Kiekviename balbieriškyje buvusiai veik ne profkei dabar leista pasivadinti veik ne aukštąja, kurių absolventų diplomai maskuojami „neuniversitetiniu aukštuoju“. Taip sudarytos sąlygos kiekvienam beraščiui puikuotis „aukštuoju išsilavinimu“, tiesa, „neuniversitetiniu“, nuvertinant tikrąjį aukštąjį išsilavinimą.
Dėl stojimo tvarkos į aukštąsias mokyklas. Reikia stojamųjų egzaminų, kad kandidatai į aukštąsias mokyklas net cyptų juos laikydami. Jie turi įrodyti, kad yra tinkamai išsilavinę, atkaklūs, kad yra pasirengę jų proto šturmui, kad yra užsispyrę, siekiantys tikslo ir tuo pačiu ne bambukai. Jie turi visapusiškai įrodyti, kad yra verti aukštojo mokslo, o tada – prašom. Ir bet koks absolventas iš vidurinės turi būti išleistas su profesija rankose: staliaus, baldininko, autošaltkalvio, ir pan, o iš aukštųjų – su baltesnėmis profesijomis, pvz., vairuotojo.

Štai čia aš įžiūriu švietimo sistemos ydas, kurias palietus oj kos spiečius įširstų. ..

Wycka
2010.08.23, 00:26
Iš švietimo yra padarytas kapitalo krovimas kažkam.

Truputį pataisysiu: taip, švietimas tapo kapitalo krovimu, bet ne materialaus, o politinio. Pasakyk, kad atstovauja ne kurių mokyklų direktorės (daug rečiau — direktoriai), kurie nurodo mokytojams nerašyti neigiamų pažymių? Reikalaujama 100procentinio pažangumo. Ar praktikoje jis įmanomas? Kas baisiausia, kad panaši sistema tik daug lėčiau perkeliama ir į kolegijas bei universitetus.
Norėčiau ir aš visus metus tingėti, o prieš pat vasaros atostogas graudžiai paprašyti direktoriaus ir pasiimti visų metų atlyginimą, tokio paties dydžio kaip ir kolegų, kurie plėšėsi dėl darbo visus tuos metus... :(
Niekaip negaliu pamiršti ŠMM exministrės Žabaitienės žodžių, kai žurnalistė jos paklausė, kodėl Lietuvoje tiek daug studentų. Atsakymas:
— Lietuvoje ne studentų per daug, o lėšų jų studijoms per mažai. :blabla:
Tokiu atveju ji, kaip ministrė, turėtų atsisakyti savo atlyginimo, kad tik studentų studijoms kuo mažiau pinigų trūktų... :salin!

vap
2010.08.23, 11:14
Stori ir dideli vadovėliai – vaikai net perlinkę velka kuprines į mokyklą ir iš jos, mokinasi 13 metų (paruošiamoji + 12), o vyresnėse klasėse dar ir birželio mėnesį. Ar tiek reikia ir ar būtini tokie krūviai? Gi dar prėjusiame amžiuje buvo prieinami visokie discovery; ir nei 5 metų neturintis pyplys kompiuteriu ir tada, ir dabar, kala kai koks hakeris.

Taip, švietimo sistemoje daug taisytinų dalykų, bet dėl mokslo trukmės.
Lietuvoje ir kitose post sovietinėse šalyse vaikai turi daugiausiai atostogų. Neseniai buvo straipsnis kažkuriame laikraštyje.

„Gyvas“ pavyzdys, šeštokai mokslo metus Olandijoje baigė liepos pradžioje (nepasakysiu tiksliai bet apie 10 dieną), į mokyklą pradeda eiti šią savaitę.

Wycka
2010.08.23, 17:33
Lietuvoje ir kitose post sovietinėse šalyse vaikai turi daugiausiai atostogų. Neseniai buvo straipsnis kažkuriame laikraštyje.
„Gyvas“ pavyzdys, šeštokai mokslo metus Olandijoje baigė liepos pradžioje (nepasakysiu tiksliai bet apie 10 dieną), į mokyklą pradeda eiti šią savaitę.

Lyginame tik išorę, o ne turinį. Teoriškai vasaros atostogų net neturėtų būti, nes nepilnamečiai teoriškai turėtų būti užimti visą laiką. Tačiau visą vasarą jiems NEVYKSTA pamokos (Lietuvoje šiais metais vasaros atostogos 6-11kl. mokiniams prasidėjo birželio 14d.), bet visai KITI pedagogai ir savanoriai organizuoja išvykas, ekskursijas, stovyklas ir kitus daugiau pramoginius, sportinius, pažintinius renginius. Vyksta neformalus ugdymas.
Lietuvoje dar ŠMM exministras Kuolys, po viešnagės Australujoje, parsivežė ir įgyvendino idėją, kad vasaros atostogos turi trukti tik du mėnesius. Deja, nepagalvota, ką mokiniai ir mokytojai turėtų veikti tą papildomą mėnesį, todėl sugalvota tiesiog vesti pamokas, tik pastaruoju metu šalia to dar vykdyti projektinę veiklą, t.y. neformaliai ugdyti. Deja, jauniems mokytojams čia trūksta patirties, pensijinio amžiaus mokytojai jau nebenori išvykų (net purtosi, kai kalba pasisuka apie išvyką su nakvyne), o ir kiti norintys kažkodėl būtinai privalo projektinę veiklą tiesiogiai sieti su dėstomu dalyku. Aš ir pats nesuprantu, kodėl tarkim dailės ar matematikos mokytojai negali žaisti sportinius žaidimus, arba užsienio kalbų ar chemijos mokytojai lankyti piliakalnius. Žodžiu padarytas kažkoks jovalas, kuriame murkdosi visi, bet vis tiek už viską kalčiausias lieka galutinis paslaugos teikėjas — mokytojas. :(

Wycka
2010.08.24, 17:36
Vilniaus rajono savivaldybė ketina priimti naują sprendimą dėl klasių komplektavimo (http://www.alfa.lt/straipsnis/10404656/?Vilniaus.rajono.savivaldybe.ketina.priimti.nauja. sprendima.del.klasiu.komplektavimo=2010-08-24_14-21)
Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugsėjį ketina priimti naują sprendimą dėl klasių formavimo bendrojo lavinimo mokyklose. Tuo pačiu žadama skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą, kuriuo panaikintas ankstesnis tarybos nutarimas, antradienį BNS sakė Vilniaus rajono merė Marija Rekst.
„Kovo mėnesį buvo priimtas preliminarus sprendimas dėl klasių komplektų - kiek moksleivių bus klasėse. Rugsėjį, kai mokiniai ateina į mokyklas, tas klausimas sprendžiamas dar kartą, priimamas naujas nutarimas“, - sakė merė.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savivaldybės sprendimą apskundė VAAT, kaip neatitinkantį Vyriausybės patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų.
Pasak merės, kai kuriose klasėse buvo per mažai mokinių, todėl jas nutarta sujungti. Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič teigė, kad, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti rusiškas klases Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje penktoje klasėje yra 1 mokinys, šeštoje - 11. „Tai vienas iš pažeidimų. Mes siūlėme sujungti penktą ir šeštas klases į vieną komplektą, nes norime išsaugoti rusiškas klases, o pagal Vyriausybės nutarimą, to negalima padaryti“, - sakė L.Andruškevič.
Sudervės pradinio ugdymo skyriuje, kuriame dėstoma lietuvių kalba, 1-4 klasėse tėra po vieną-du moksleivius. Savivaldybės taryba buvo nusprendusi visas keturias klases sujungti į vieną komplektą, bet to daryti taip pat neleidžia Vyriausybės nutarimas.
„Norėjome ir pataupyti mokinio krepšelio lėšas, bet, matyt, teks atskirti“, - sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Anot merės, nors savivaldybės taryba dar peržiūrės klasių komplektus, VAAT nutarimą, kuriuo iš dalies panaikintas jų sprendimas dėl klasių sudarymo 15 mokyklų, ketina apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Reikės apskųsti. Jeigu neapskųsime, turėsime vykdyti ir negalėsime priimti naujų sprendimų“, - svarstė M.Rekst.
Ji pabrėžė, kad daug prieštaringų vertinimų sulaukęs sprendimas dėl mažų mokyklų prijungimo prie didesniųjų teismui nebuvo skųstas, todėl jis galioja. Bylinėjimasis vyksta tik dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo.
„Mes neuždarome tų mažų mokyklų, jos tik prijungiamos, tampa skyriais. Savarankiškai tos mokyklos tiesiog negali išgyventi“, - sakė merė.

Wycka
2010.08.24, 17:42
Steponavičius siūlo vaikų darželius steigti biuruose (http://www.alfa.lt/straipsnis/10404705/?Steponavicius.siulo.vaiku.darzelius.steigti.biuru ose=2010-08-24_16-57)
Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė naują siūlymą, kaip spręsti darželių trūkumo problemą - esą daugiau norinčiųjų galėtų juos lankyti, jei būtų paprasčiau pakeisti pastatų paskirtį.
„Yra intensyvus dialogas su Aplinkos ministerija dėl pastatų paskirties keitimo. Pavyzdžiui Vilniuje, Perkūnkiemyje, tušti stovi biuro komercinės paskirties pastatai. Juose pirmame aukšte laisvai, be jokių problemų, Švedijos ar kitų šalių patirtimi remiantis, galėtų veikti darželiai be valstybės papildomų investicijų. Kliuviniai kol kas yra formalūs reikalavimai, nes paskirties keitimas yra ganėtinai sudėtinga procedūra“, - žurnalistams teigė G.Steponavičius.
Pasak prezidentės patarėjo Lino Balsio, šalies vadovė per susitikimą akcentavo ir „užkoduotą korupcijos problemą“, kai tėvai, norintys vaiką įregistruoti lankyti darželį, priversti mokėti kyšius.
„Ne paslaptis, kad dažnai tėveliai, norėdami, kad jų vaikas patektų į darželį, arba iš jų reikalaujama, arba patys priversti elgtis ne taip, kaip derėtų“, - sakė L.Balsys.
G.Steponavičiaus teigimu, su korupcijos problema darželiuose siekiama kovoti didinant pasiūlą.
Ministras priminė, kad siekiant paskatinti darželių steigimąsi supaprastintos higienos normos. Taip pat numatoma įvesti 4 valandų ikimokyklinį krepšelį, kuris būtų skiriamas ir savivaldybių įsteigtiems, ir privačius darželius lankantiems vaikams.

Edvard
2010.08.24, 18:10
Aš registravau savo sunu į darželį nekam neko nemokėjau, jokių kišiu.

Wycka
2010.08.24, 22:39
Aš registravau savo sunu į darželį nekam neko nemokėjau, jokių kišiu.

Tai tavo sūnui pasisekė. Aš atėjau registruoti gegužę, kad sūnus eitų rugsėjyje. Buvo pasakyta, kad darželyje jau užrašyta 19 vaikų, o priimti galima iki 20 (daugiau nėra lovų). Nors mus ir užrašė, bet iki rugsėjo atėjo vienišos mamos, studentės ir t.t., kurių vaikams kažkodėl taikoma pirmenybė. Sūnų teko leisti pas auklę :| Kartais pajuokauju sakydamas žmonai: skiriamės, tai nors vaikas galės į darželį eiti :D

micku
2010.08.24, 22:44
Tai tavo sūnui pasisekė. Aš atėjau registruoti gegužę, kad sūnus eitų rugsėjyje. Buvo pasakyta, kad darželyje jau užrašyta 19 vaikų, o priimti galima iki 20 (daugiau nėra lovų). Nors mus ir užrašė, bet iki rugsėjo atėjo vienišos mamos, studentės ir t.t., kurių vaikams kažkodėl taikoma pirmenybė. Sūnų teko leisti pas auklę :| Kartais pajuokauju sakydamas žmonai: skiriamės, tai nors vaikas galės į darželį eiti :D

Čia matyt priklauso nuo vietos. Pas mumi Vilniaus rajone du vaikus leidau in darželį ir jokių problemų.

Edvard
2010.08.24, 22:50
Tai tavo sūnui pasisekė. Aš atėjau registruoti gegužę, kad sūnus eitų rugsėjyje. Buvo pasakyta, kad darželyje jau užrašyta 19 vaikų, o priimti galima iki 20 (daugiau nėra lovų). Nors mus ir užrašė, bet iki rugsėjo atėjo vienišos mamos, studentės ir t.t., kurių vaikams kažkodėl taikoma pirmenybė. Sūnų teko leisti pas auklę :| Kartais pajuokauju sakydamas žmonai: skiriamės, tai nors vaikas galės į darželį eiti :D

Tiesa aš registravau prieš 1,5 metu, ir kontroliavom situacija pastoviai.

[unique]y1k3s
2010.08.25, 18:49
http://www.ucas.ac.uk/about_us/media_enquiries/media_releases/2010/080210

Stojančiųjų į UK universitetus skaičiaus augimas.

The UK saw an increase in applicants of 22.1%, while overseas applicants rose from 55,245 to 71,105 (up 28.7%). Ireland (50.4%), China (22.4%), Germany (23.7%) and Lithuania (102.3%) showed the most significant percentage increases.

Ir tegul man kas nors pasako, jog iš Lt nevažiuoja daugiau žmonių..

Wycka
2010.08.25, 21:32
y1k3s;463430']http://www.ucas.ac.uk/about_us/media_enquiries/media_releases/2010/080210
Stojančiųjų į UK universitetus skaičiaus augimas.

Tebūnie tai tik mano nuomonė, bet tai vienas iš įrodymų, kad švietimas Lietuvoje labai labai serga, gal net degraduoja. Aukštasis mokslas nusileido iki vidutiniokų ir dar silpnesnių lygio, praktiškai nebeliko atrankos įgijus pagrindinį išsilavinimą siekti viduriniojo išsilavinimo ir dar po to ir aukštojo. Išsilavinimas paremtas gebėjimu įsiminti — perskaitei, išgirdai, ir po kurio laiko atkartojai. Universitetai taip išpūtė studentų skaičių, kad dėstytojai nebespėja visų jų žinių ir gebėjimų nuodugniai patikrinti, todėl didelė dalis studentų sukčiauja, pvz nusirašinėja, perka rašto darbus, net bakalaurinius darbus. Tik nereikia dėl to kaltinti mokytojus ar dėstytojus. Apie 40% mokytojo darbo laiko sudaro ne pagrindinė veikla (dokumentacija, susirinkimai, susitikimai su tėvais, veiklos planavimas), ne ką geriau ir dėstytojams. Su šiais reiškiniais kovoja tik pavieniai entuziastai, o kiti atsakingi asmenys tai daro tik dėl vaizdo. Argi ne paradoksas — Lietuva yra viena iš pirmaujančiųjų pagal žmonių procentą, turinčių ne mažesnį negu vidurinis išsilavinimas, o abiturientai vis daugiau išvažiuoja studijuoti į užsienį? Ką tai parodo apie Lietuvos švietimo sistemą? Et, tai tik retorinis klausimas... :mirk!

Edvard
2010.08.25, 21:55
Tai baisų sakyti, bet sovietu laikais kaip ne keistą švietimas (išsilavinas) buvo žymiai geresnis.

Wycka
2010.08.25, 22:29
Tai baisų sakyti, bet sovietu laikais kaip ne keistą švietimas (išsilavinas) buvo žymiai geresnis.

Geresnis, bet tiesiog nesveikai ideologizuotas.

Edvard
2010.08.26, 07:32
Geresnis, bet tiesiog nesveikai ideologizuotas.

Taip, daugiu turbūt istorija, bet visa kita baigęs mokykla nors 9 klases žmogus žinojo maždaug gerai.

Wycka
2010.08.26, 08:58
Taip, daugiu turbūt istorija, bet visa kita baigęs mokykla nors 9 klases žmogus žinojo maždaug gerai.

Negabių ir tinginių buvo visais laikais, bet tada tokie tik pasvajoti tegalėjo apie vidurinį išsilavinimą, juolab universitetą (nebent turi įtakingų giminaičių). Dabar tokia atranka yra gerokai susilpnėjusi. Į kai kurias specialybes visiškai nebeliko konkurso, net neprirenka stojančiųjų.

Sula
2010.08.26, 09:31
Čia nėra prasmės lyginti, kadangi valstybinis planavimas laikomas socializmo atgyvena, tai bet koks specialistų ir profesinio rengimo sureguliavimas laikomas pasikesinimu į asmens laisvę. Taigi visai artimi laikai, kai pulkai teisininkų ir ekonomistų vėl raus runkelius, o į pensiją išeis paskutinis diplomuotas veterinaras ir sporto treneris.

Wycka
2010.08.26, 15:03
Čia nėra prasmės lyginti, kadangi valstybinis planavimas laikomas socializmo atgyvena, tai bet koks specialistų ir profesinio rengimo sureguliavimas laikomas pasikesinimu į asmens laisvę. Taigi visai artimi laikai, kai pulkai teisininkų ir ekonomistų vėl raus runkelius, o į pensiją išeis paskutinis diplomuotas veterinaras ir sporto treneris.

Kas pinigus moka, tas ir muziką užsako. Jeigu valstybė skyrė finansavimą tarkim paruošti 200 buhalterių, vadinasi, po 4 ar 5 metų ji sugebės tuos 200 buhalterių įdarbinti. Tačiau universitetai gali paruošti ne 200, o kad ir 1000 buhalterių kasmet, bet... tie likę 800 privalo susimokėti už mokslą. Aaa, žinau, paklausite, o kas juos įdarbins? O čia jau ne tiek valstybės, o jų reikalas. Kai aš perku tarkim norvegų kalbos kursus ar marškinius, aš nereikalauju iš valstybės kad ši man rastų su kuo kalbėtis norvegiškai ar nupirktų man kelnes, prie kurių derėtų mano įsigyti marškiniai. Aš pats sumokėjau pinigus, ir aš pats sprendžiu ką su įsigyta preke/paslauga veiksiu.

Wycka
2010.08.26, 23:43
Ragina atsisakyti mokinio krepšelio (http://www.alfa.lt/straipsnis/10405188/?Ragina.atsisakyti.mokinio.krepselio=2010-08-26_20-15)
Pedagogų profsąjunga ragina atsisakyti dabartinio mokyklų finansavimo modelio pagal mokinio krepšelį, kai lėšų gaunama tiek, kiek mokosi mokinių. Mokyklose mažėjant mokinių, šios sulaukia mažiau lėšų ir turi mažinti mokytojų algas, juos atleisti arba tiesiog užsidaryti. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija krepšelių atsisakyti nežada.
Didžiausia ir kelerius metus gilėjanti problema, anot savivaldybių, mokyklose mažėjantis vaikų skaičius. Mokinių skaičiaus mažėjimas skaudžiausias mažoms mokykloms, kurios, sulaukusios mažiau mokinių krepšelių, priverstos mažinti mokytojų algas.
Švietimo darbuotojų profsąjunga skaičiuoja, kad mokyklose mažėjant mokinių kasmet darbo netenka apie 3 tūkst. mokytojų.
Anot profsąjungų, problema sušvelnėtų, jei būtų pakeistas mokyklų finansavimas ir atsisakyta mokinių krepšelių, kurie reiškia, kad mokykla gauna tiek lėšų, kiek turi mokinių.
„Mokinio krepšelis nėra geras dalykas, nes užkerta kelią mokyklų laisvei. Pasaulyje jis yra keičiamas, pas mus jis labai užsitęsė, jis jau yra beveik 10 metų. Jį reikėtų atimti ir savivaldybėms duoti laisvę“, – laidai „Šiandien“ tvirtino Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Aleksas Bružas.
Tačiau ministerija žada eiti priešingu keliu – finansavimas pagal mokinio krepšelius bus tik stiprinamas. Nuo sausio pagal krepšelius bus pradėti finansuoti ir darželiai, vėliau – ir neformalusis švietimas.


Mano komentaras. Nors mokinio krepšelis iš tiesų pačios ministerijos ir mokyklų yra pernelyg sureikšminamas, tačiau jis iš principo yra logiškas. Anot Bružo, vienodai turėtų būti finansuojama mokykla su 80 ir 800 mokinių. Žinoma, mažesnėse mokyklose mažesnės klasės, stipresnė bendruomenė, todėl lengviau dirbti. Nenuostabu, kad ir algos ten mažesnės. Ir gausios mokyklos neturėtų netiesiogiai išlaikyti mažų mokyklėlių.

Wycka
2010.08.26, 23:57
ŠMM pripažįsta, kad kai kurių jai pavaldžių įstaigų vadovams trūksta kompetencijos (http://www.alfa.lt/straipsnis/10405132/?SMM.pripazista..kad.kai.kuriu.jai.pavaldziu.istai gu.vadovams.truksta.kompetencijos=2010-08-26_16-00)
Valstybės kontrolės dėl nepakankamos finansinės drausmės pavaldžiose įstaigose kritikuojama Švietimo ir mokslo ministerija teigia pripažįstanti, kad šių įstaigų vadovas ir finansų darbuotojams trūksta kompetencijos.
Ketvirtadienį išplatintame pranešime ministerija žada tobulinti šių specialistų kompetencijas, ugdyti specializuotas žinias.
Ministerija tvirtina, kad reaguodama į VK audito išvadas didelę dalį nurodytų klaidų ir netikslumų pavaldžiose įstaigose ištaisė dar audito metu.
Atsižvelgus į auditorių išvadas, keturių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams skirtos nuobaudos, mokyklų vadovai įpareigoti traukti drausminėn atsakomybėn darbuotojus, kurie padarė pažeidimus.
„Aš galiu pasakyti, kad palyginti su ankstesniais metais mūsų situacija yra gerėjanti. Mes puikiai suprantame – jeigu kažkas nesusitvarko su savo pareigomis, yra atsakomybės dalykai ir personalo kaita atsakingose institucijose vyksta“, – žurnalistams ketvirtadienį dėstė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Visų ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams pavesta sustiprinti šių įstaigų vidaus ir finansų kontrolę. Vadovams konkrečiai nurodyti dažniausi finansinio teisėtumo pažeidimų atvejai, taip pat konkretūs teisės aktai, kuriais būtina vadovautis.
Ministerijos Vidaus audito skyrius nuolat atlieka pavaldžių įstaigų patikrinimus, teikia rekomendacijas.
VK, atlikusi ministerijos finansinį auditą už 2009 metus, išsiaiškino, kad ministerijai pavaldžiose įstaigose trūksta finansinės drausmės. Auditoriams kilo abejonių, ar ŠMM pavaldžios įstaigos 5,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų panaudojo pagal paskirtį.
Auditoriai taip pat nustatė, kad ministerijai pavaldžių įstaigų ilgalaikio turto sąskaitose netinkamai apskaityta ar iš viso neapskaityta ir Nekilnojamojo turto registre neužregistruota dalis statinių, apskaitos registruose apie juos pateikti duomenys neatitinka Registrų centro duomenų.
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros, Lietuvos mokinių ir studentų sporto, Lietuvos jaunųjų gamtininkų, Švietimo aprūpinimo ir Ugdymo plėtotės centrai bei Varėnos technologijos ir verslo mokykla gautas pajamas už suteiktas paslaugas klaidingai priskyrė pavedimų lėšoms arba panaudojo atsiskaitymams su įvairiais tiekėjais ir darbuotojais, todėl į valstybės biudžetą nepervedė 627 tūkst. litų pajamų.
Tuo metu Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, Dieveniškių technologijų ir verslo bei Varėnos technologijos ir verslo mokyklos pirko prekes, paslaugas ar darbus, netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatymo.
Po apskričių viršininkų administracijų panaikinimo ŠMM yra 124 biudžetinių švietimo įstaigų steigėja.

Wycka
2010.08.27, 00:22
Pagal mokymosi visą gyvenimą lygį Lietuva dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio (http://www.alfa.lt/straipsnis/10405179/?Pagal.mokymosi.visa.gyvenima.lygi.Lietuva.dviguba i.atsilieka.nuo.ES.vidurkio=2010-08-26_18-44)
Lietuvai kol kas nesiseka siekti išsikelto tikslo, kad 2012 metais mokymosi visą gyvenimą lygis pasiektų 15 procentų.
Iki 2003-2012 metų Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų 15 proc. Lietuva pagal 2009 metų duomenis atsilieka daugiau kaip tris kartus - šis rodiklis Lietuvoje pernai siekė 4,5 procento.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos metinio pranešimo, ES šalyse vidutiniškai mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,5 procento.
„Tai vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos socialinei atskirčiai sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis“, - teigiama pranešime.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis.
Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, šis rodiklis Lietuvoje pablogėjo: 2007 metais jis siekė 5,3 proc., 2008 - 4,9 proc., 2009 - 4,2 procento.
Tarp Lietuvos miestų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis 2009 metais siekė 5,5 proc., tarp kaimo gyventojų - 2,3 procento. Tarp moterų šis rodiklis pernai buvo 5,4 proc., vyrų - 3,6 procento.

Mano komentaras. Aš tai siečiau su Lietuvos darbdavių, net valstybinėse įstaigose, nenoru išleisti darbuotojus į sesijas. Kai kuriems universitetams ar kolegijoms taip pat trūksta lankstumo organizuojant studijas dirbantiems studentams. Dėl prastos studijų kokybės ne visi darbdaviai pasitiki diplomais, todėl baigtos studijos ne visada pateisina absolvento viltis.

Edvard
2010.08.27, 00:27
Pagal mokymosi visą gyvenimą lygį Lietuva dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio (http://www.alfa.lt/straipsnis/10405179/?Pagal.mokymosi.visa.gyvenima.lygi.Lietuva.dviguba i.atsilieka.nuo.ES.vidurkio=2010-08-26_18-44)
Lietuvai kol kas nesiseka siekti išsikelto tikslo, kad 2012 metais mokymosi visą gyvenimą lygis pasiektų 15 procentų.
Iki 2003-2012 metų Valstybinėje švietimo strategijoje numatytų 15 proc. Lietuva pagal 2009 metų duomenis atsilieka daugiau kaip tris kartus - šis rodiklis Lietuvoje pernai siekė 4,5 procento.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos metinio pranešimo, ES šalyse vidutiniškai mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,5 procento.
„Tai vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos socialinei atskirčiai sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis“, - teigiama pranešime.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis.
Pagal pastarųjų trejų metų duomenis, šis rodiklis Lietuvoje pablogėjo: 2007 metais jis siekė 5,3 proc., 2008 - 4,9 proc., 2009 - 4,2 procento.
Tarp Lietuvos miestų gyventojų mokymosi visą gyvenimą lygis 2009 metais siekė 5,5 proc., tarp kaimo gyventojų - 2,3 procento. Tarp moterų šis rodiklis pernai buvo 5,4 proc., vyrų - 3,6 procento.

Mano komentaras. Aš tai siečiau su Lietuvos darbdavių, net valstybinėse įstaigose, nenoru išleisti darbuotojus į sesijas. Kai kuriems universitetams ar kolegijoms taip pat trūksta lankstumo organizuojant studijas dirbantiems studentams. Dėl prastos studijų kokybės ne visi darbdaviai pasitiki diplomais, todėl baigtos studijos ne visada pateisina absolvento viltis.

Kaip visada, reikia turet pažįstamu.

Čikupakas
2010.08.27, 01:23
Kaip visada, reikia turet pažįstamu.
Jei taip, tai visi dirbantys dirba "per pažįstamus".

Wycka
2010.08.27, 01:55
Svarstoma mokyklų direktorių rotacija ir savarankiškumo didinimas (http://www.veidas.lt/aktualijos/lietuva/svarstoma-mokyklu-direktoriu-rotacija-ir-savarankiskumo-didinimas)
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja pokyčius valdant mokyklas – ketinama savivaldybėse atidžiau rinkti naujus bendrojo lavinimo įstaigų ir darželių vadovus, esamus griežčiau atestuoti, taip pat svarstoma galimybė įvesti kadencijas.
Taip pat ateinančiais mokslo metais numatoma koreguoti mokinio krepšelio skirstymą suteikiant mokykloms daugiau laisvės.
“Numatomas mokyklų savarankiškumo stiprinimas tiek finansiniais svertais liberalizuojant krepšelio metodiką, tiek įgyvendinant profesionalesnę naujų vadovų švietimo įstaigose atranką eliminuojant politinės įtakos svertus”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio aiškinimu, viena iš svarstomų priemonių yra mokyklų vadovų kadencijų įvedimas.
“Užsibrėžėme tikslus, kad naujai į švietimo sistemą patenkančių vadovų vadybiniai gebėjimai visų pirma tikrinami nepriklausomų atrankos personalo specialistų (…). Dabartinių švietimo vadovų atžvilgiu mes ketiname patvirtinti naujus atestacijos nuostatus, kurie numatytų galimybę tais atvejais, kai matome, kad rezultatai yra prasti, imtis atitinkamų sprendimų vienų ar kitų vadovų atžvilgiu”, – teigė G.Steponavičius.
Anot jo, leidžiant mokykloms laisviau disponuoti mokinio krepšelio lėšomis, tikimasi sustiprinti mokyklas.
“Tai yra vienas iš žingsnių, kad finansavimas labiau priklausys nuo vaikų skaičiaus ir nereikės žvalgytis į steigėjo pusę prašant papildomo finansavimo”, – aiškino G.Steponavičius.

Mano komentaras. Apie mokyklų direktorių kadencijas ir net leidimą pačioms mokyklų bendruomenėms išsirinkti direktorių kalbama nuo maždaug 1995m.-2000m.; deja, šitie žodžiai iki šiol niekaip nesugebėdavo virsti kūnu. Kažkaip maža vilties kad ir dabar daug kas pasikeis, nes tikėtina, kad šiai reformai aršiai priešinsis Švietimo profsąjungos vadovas A. Bružas ir esami mokyklų direktoriai ir jų pavaduotojai, gal net kai kurios politinės jėgos.

Wycka
2010.08.27, 17:03
Švietimo ir mokslo ministras nemato grėsmės regioniniams universitetams (http://politika.atn.lt/straipsnis/62225/svietimo-ir-mokslo-ministras-nemato-gresmes-regioniniams-universitetams)
Prezidentei Daliai Grybauskaitei raginant tobulinti finansavimo sistemą, kad ir regioniniai universitetai galėtų išlikti, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako šiuo metu šioms aukštosioms mokykloms grėsmės nematantis.
"Mes kalbėjome apie universitetines aukštąsias mokyklas Šiauliuose ir Klaipėdoje ir dėl šitų dviejų universitetinių mokyklų grėsmės nėra. Regioninės kolegijos, tokios kaip Alytaus, Utenos, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, rodo neblogus rezultatus, kai kurių rezultatai netgi labai geri", - sakė G. Steponavičius.
Tačiau švietimo ir mokslo ministras prasitarė, kad ketvirtadienį į ministeriją atvyksta vieno iš regioninių universitetų delegacija aptarti rezultatų ir pasitarti dėl galimų tolesnių sprendimų.
Prezidentė D. Grybauskaitė yra paraginusi ministrą tobulinti aukštojo mokslo finansavimą taip, kad ir regioniniai bei specializuoti universitetai turėtų galimybę išlikti.
"Yra būtinybė išsaugoti regioninius universitetus, kaip tų regionų šviesios minties, kultūros ir švietimo centrus. Krepšelių judėjimas nėra tobulas ir kelia pavojų, kad regioniniai arba specializuoti universitetai gali ir išnykti, jeigu chaotiškas vien tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių judėjimas ir toliau tęstųsi", - valstybės vadovę citavo Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Wycka
2010.08.27, 17:09
Valstybės finansuojamose vietose — studentai surinkę vos 2,2 balo (http://politika.atn.lt/straipsnis/60844/valstybes-finansuojamose-vietose-–-studentai-surinke-vos-22-balo)
Pasibaigus bendrajam priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad į valstybės finansuojamas vietas įstojo studentai surinkę vos 2,2 balo iš 21 galimų. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga atkreipia dėmesį, jog situacija, kai aukštosios mokyklos bet kokia kaina konkuruoja dėl didesnio “krepšelių” kiekio pagrindžia nuogąstavimus, jog aukštojo mokslo reformos tikslai – skatinti aukštąsias mokyklas konkuruoti dėl geriausių abiturientų keliant studijų kokybę, keisti studentų pasiskirstymą tarp švietimo sistemos sektorių - ir šiemet liko nepasiekti.
„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to nukenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis“, - spaudos pranešime teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Pasak LSAS prezidento, tokie atvejai būtų pateisinami, jei Lietuvos aukštosiose mokyklose būtų įprasta išlaikyti griežtą kokybės kartelę, studijų metu atsisakant reikiamo studijų lygio nepasiekusių studentų, kaip yra daugelyje Europos šalių. Tačiau siekiant išlaikyti gautą finansavimą dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų nėra linkusios nepriimti mažą žinių bagažą turinčių abiturientų arba studijų laikotarpiu išbraukti prastai studijuojančius studentus.
LSAS primena, jog praėjusiais metais įvesta nauja valstybės finansavimo studijoms sistema, kuomet buvo suvienodinti stojimo reikalavimai skirtingų krypčių studijų programoms ir aukštosioms mokykloms. Dėl reikalavimų suvienodinimų, pernai neįstojo gabūs studentai, o mokamose ir valstybės finansuojamose studijų vietose galėjo studijuoti studentai gavę ir 1,6 iš 21 galimų balų.
„Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama profesinio ir kolegijų sektoriaus plėtojimui, šiuose sektoriuose turėtų būti didinamas ir stojančiųjų skaičius. Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse daugiausiai studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir motyvuoti, trečdalis visų studentų – universitetuose“ , - sako A.Mark.
LSAS atkreipia dėmesį, jog po praėjusių metų priėmimų, kai į aukštąsias mokyklas įstojo studentai su 1,6 stojamaisiais balais LSAS siūlė aukštosioms mokykloms įvesti minimalų stojamąjį balą, tačiau toks balas taikomas tik vienoje aukštojoje mokykloje.

Wycka
2010.08.27, 19:24
Panevėžyje studentams nereikės sukti galvos dėl bendrabučių (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=35866539)
Atvykusiems studijuoti į Panevėžį jaunuoliams nereikės sukti galvos, kur prisiglausti. Visi studentai galės apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose. Jeigu bus daug pageidaujančiųjų, įstaigų valdytojai erdvesniuose kambariuose planuoja pastatyti dar po vieną lovą. Be to, prireikus jaunuoliai bus įkurdinti svečių kambariuose, kur paprastai apsistoja užsienio dėstytojai ar studentai.
„Spalio mėnesį nemaža dalis bendrabučio gyventojų išsikelia, ir lovas reikia išnešti“, – tvirtino Panevėžio kolegijos bendrabučio valdytojas Laimutis Vasilevičius. Pasak jo, iki vakar buvo gautos 99 pirmakursių paraiškos gyventi bendrabutyje, su 147 studentais pratęstos sutartys. Dar bent trisdešimties pirmakursių prašymų planuojama sulaukti po papildomo priėmimo į aukštąją mokyklą.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto (KTU PI) bendrabutyje naujų studentų antplūdžio tikimasi po pirmadienio. Bendrabučio valdytoja Marija Šiukščiuvienė tikino, kad vietos tikrai užteks visiems norintiesiems. Universitete daugiausia studijuoja Panevėžio gyventojų. Šiuo metu pateikta apie 30 prašymų gauti bendrabutį. Jame yra 216 vietų, o užpildytos tik 170. Daugiau prašymų tikimasi sulaukti pasibaigus papildomam priėmimui.
„Artimiausiu metu norinčiųjų dar turėtų padaugėti, – viliasi bendrabučio valdytoja. – Niekada nekilo problemų dėl vietų, nebuvo, kad ko nors nepriimtume į bendrabutį.“ Pasak M.Šiukščiuvienės, dėl gyvenimo sąlygų studentai neturėtų skųstis. Bendrabutis prieš keletą metų pradėtas atnaujinti. Dabar visur sudėti plastikiniai langai, naujos medinės durys, sutvarkytos grindys, stogas.
„Pusę milijono litų dar gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Planuojame juos panaudoti renovuojant rūsius, įrengiant naujas skalbyklas, džiovyklas, dušus“, – teigia bendrabučio valdytoja.
Ji pasakojo, kad pirmame aukšte yra skalbimo mašina, šaldytuvas tiems, kurie jo neturi savo kambariuose. Kiekviename kambaryje veikia internetas. Virtuvės ir dušai taip pat sutvarkyti.
Gyventi bendrabutyje, pasak M.Šiukščiuvienės, nėra pigu.
„Studentai už bendrabutį moka daug, ypač kai prasideda šildymo sezonas. Tada tenka pakloti iki 200 litų“, – kalbėjo valdytoja. Kitu metų laiku mokestis būna ne toks didelis. Kaina priklauso dar ir nuo to, ar studentas kambaryje gyvena vienas, dviese ar trise.
„Dviviečiame kambaryje įsikūrusysis žiemą per mėnesį moka 150 litų, triviečiame – 130 litų“, – teigė pašnekovė. Pasak valdytojos, viename kambaryje stengiamasi apgyvendinti tos pačios specialybės pirmakursius.
Neakivaizdiniuose skyriuose studijuojantieji žiemą už bendrabutį moka daugiau. Kadangi studentai sunaudoja labai daug elektros energijos, už ją moka papildomai.
Per vasarą bendrabutyje gyveno apie dvidešimt studentų – tie, kuriems per atostogas pavyko susirasti darbą.

Nas
2010.08.27, 22:49
Panevėžyje studentams nereikės sukti galvos dėl bendrabučių (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=35866539)
.

Tačiau VGTU reikia sukti galvą ir labai... Negavus bendrabučio iš pačio universiteto reikia eiti į įstaigą, kuri administruoja to pačio universiteto bendrabučius ir vos neatsiklaupus maldauti, kad suteiktų komercinę vietą, kuri triviečiame kambaryje kainuoja 250Lt/mėn. VGTU niekas neatsižvelgia kaip išlaikyti egzaminai, žiūri tik į pajamas tenkančias vienam šeimos nariui, kurios tikrai nėra pagrindinis rodiklis. Žmogus stengiasi kuo geriau išlaikyti egzaminus vildamasis, kad tai turės kokios realios naudos, o pasirodo į tai niekas nekreipia dėmesio. Nors tie žmonės su ale mažomis pajamomis važinėja į studijas nuosavais automibiliais, valgo kavinėse ir pan... :Z

Wycka
2010.08.28, 00:08
Tačiau VGTU reikia sukti galvą ir labai... Negavus bendrabučio iš pačio universiteto reikia eiti į įstaigą, kuri administruoja to pačio universiteto bendrabučius ir vos neatsiklaupus maldauti, kad suteiktų komercinę vietą, kuri triviečiame kambaryje kainuoja 250Lt/mėn.

250Lt/mėn? Tada verta pagalvoti apie kambario arba buto nuomą savarankiškai. Pvz 1 kambario butą galima išsinuomoti už 400Lt (http://www.aruodas.lt/buto-nuoma/vilniuje/nuomojamas-tvarkingas-1-kambario-butas-netoli-saul/4-241544) ar net dar pigiau (priklauso kaip derėsies), ir gyventi trise (kaip ir siūlo komercinę vietą universitetas), tik šalia nuomos dar priskaičiuok komunalinius mokesčius, kurie butui bus apie 150Lt/mėn (priklauso kiek žmonių registruota bute, ar yra liftas), šildymo sezonu dar pridėk mokestį už šilumą. Taigi gyvenant trise mėnesiui kainuos ~200Lt.

Edvard
2010.08.28, 00:13
250Lt/mėn? Tada verta pagalvoti apie kambario arba buto nuomą savarankiškai. Pvz 1 kambario butą galima išsinuomoti už 400Lt (http://www.aruodas.lt/buto-nuoma/vilniuje/nuomojamas-tvarkingas-1-kambario-butas-netoli-saul/4-241544) ar net dar pigiau (priklauso kaip derėsies), ir gyventi trise (kaip ir siūlo komercinę vietą universitetas), tik šalia nuomos dar priskaičiuok komunalinius mokesčius, kurie butui bus apie 150Lt/mėn (priklauso kiek žmonių registruota bute, ar yra liftas), šildymo sezonu dar pridėk mokestį už šilumą. Taigi gyvenant trise mėnesiui kainuos ~200Lt.

Jeigu savininkas sutiks kad gyventų 3 studentai.

oranger
2010.08.28, 00:28
Tai baisų sakyti, bet sovietu laikais kaip ne keistą švietimas (išsilavinas) buvo žymiai geresnis.

Ir kuo jis buvo geresnis?

Lettered
2010.08.28, 01:55
250Lt/mėn? Tada verta pagalvoti apie kambario arba buto nuomą savarankiškai. Pvz 1 kambario butą galima išsinuomoti už 400Lt (http://www.aruodas.lt/buto-nuoma/vilniuje/nuomojamas-tvarkingas-1-kambario-butas-netoli-saul/4-241544) ar net dar pigiau (priklauso kaip derėsies), ir gyventi trise (kaip ir siūlo komercinę vietą universitetas), tik šalia nuomos dar priskaičiuok komunalinius mokesčius, kurie butui bus apie 150Lt/mėn (priklauso kiek žmonių registruota bute, ar yra liftas), šildymo sezonu dar pridėk mokestį už šilumą. Taigi gyvenant trise mėnesiui kainuos ~200Lt.

150 Lt komunaliniai, jei bute niekas negyvena. Nes vien už namo administravimą, šiukšles gaunasi suma apie 70 lt. Plius vanduo, elektra, dujos, kurių 3 žmonės sunaudotų tikrai nemažai, dar internetas, kabelinė...Jau nekalbant apie šildymą. Pigiau vis tiek gaunasi bendrabutyje. Tik aišku ne visi nori ten gyventi.

Wycka
2010.08.28, 02:01
150 Lt komunaliniai, jei bute niekas negyvena. Nes vien už namo administravimą, šiukšles gaunasi suma apie 70 lt. Plius vanduo, elektra, dujos, kurių 3 žmonės sunaudotų tikrai nemažai, dar internetas, kabelinė...Jau nekalbant apie šildymą. Pigiau vis tiek gaunasi bendrabutyje. Tik aišku ne visi nori ten gyventi.

Neišsiplėskime su NT, tad trumpai ir baigiam.
Visi komunaliniai mokesčiai, kur nėra skaitliuko, skaičiuojami už buto plotą. Mažesnis plotas = mažesni ir komunaliniai mokesčiai. Kabelinė tv neprivaloma, internetu galima pasinaudoti universitete, nebent reikalingas Skype. Šildymo kaina daug priklauso nuo oro temperatūros, taigi gali pasisekti, o gali ir nelabai...
Privalumas studentui gyventi bute yra didesnė judėjimo tamsiu paros metu laisvė bei galimybė pačiam pasirinkti kambarioką. Paprastai ir ramybės yra daugiau, jeigu studentui to reikia.

Wycka
2010.08.30, 01:09
Pagaliau kažkas progresyvaus. Dar vienas žingsnelis e-Lietuvos link :jumi:

Vien elektroniniais dienynais pasikliaus per 110 šalies mokyklų (http://www.alfa.lt/straipsnis/10405526/?Vien.elektroniniais.dienynais.pasikliaus.per.110. salies.mokyklu=2010-08-29_08-41)
Naujus mokslo metus daugiau nei 110 Lietuvos mokyklų pradės atsisakiusios popierinių dienynų ir pasikliaudamos vien elektroniniais.
Pirminiais duomenimis, nuo rugsėjo 1-osios tik elektroniniu dienynu naudosis 18 mokyklų Vilniuje, 13 Šilutės rajono, 8 Klaipėdos, 7 Kretingos mokyklos, taip pat po 5 Kelmės ir Raseinių rajonų mokyklas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Per devynis mėnesius mokyklų, kuriose naudojamasi tik elektroniniais dienynais, skaičius išaugo daugiau nei 5 kartus. Sausio 1 dieną tokių švietimo įstaigų buvo 21.
Ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyresniosios specialistės Loretos Graželienės teigimu, dar ne visos mokyklos informavo ŠMM apie naudojimąsi elektroniniu dienynu, todėl atsisakiusiųjų tradicinio popierinio dienyno ugdymo įstaigų skaičius dar gali kisti.
Kaip yra sakė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys, elektroniniai dienynai drauge su tradiciniais naudojami maždaug 80 proc. Lietuvos mokyklų.
Visiškai atsisakyti popierinių dienynų ir pereiti prie elektroninių, V.Bacio manymu, mokyklų bendruomenėms neleidžia „psichologinės kliūtis“.
Vis dėlto, viceministro teigimu, „skubėti nereikia“ - esą mokyklų bendruomenės turi pačios pamatyti elektroninių dienynų privalumus ir būti jiems pasirengusios.
Pasak ŠMM, elektroninis dienynas - tai dienynas, tvarkomas naudojant tam pritaikytas informacines ir komunikacines technologijas.
Dienynas elektroninio dienyno duomenų pagrindu sudaromas tvarkant identiškus skyrius ir įvedant tuos pačius duomenis, kaip ir spausdintame dienyne, kurio formą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Visiškai atsisakyti popierinių dienynų ir pereiti prie elektroninių, V.Bacio manymu, mokyklų bendruomenėms neleidžia „psichologinės kliūtis“.

Iš tikrųjų ne tik tai. Suprantu viceministro potekstę, kad mokyklose dirbantiems pensininkams nesinori tokių naujovių, tačiau ir jaunesni mokytojai fiziškai negalėtų naudotis e-dienynu, kai visoje mokykloje yra tik ~30 kompiuterių, kurių dauguma informatikos kabinete, kitais naudojasi raštinė ir administracija. Aprūpinus mokyklas kompiuteriais su interneto prieiga, visa kita (pvz sistemos suderinimas, duomenų įvedimas, darbuotojų ir tėvų apmokymas) jau būtų palyginus vieni niekai.

Wycka
2010.08.31, 01:19
Tekėjusios, vaikų turi, tiesa, yra atvejų, kad jau ir į savarankišką gyvenimą išleidusios. Pagal ką darai išvadas, kad turi būti priešingai?

Tokia tų daugelio moteriškių psichologija — vaikus ilgiau negu 1 nakčiai savo noru nepalieka ;)
Beje, tik dabar atėjo į galvą — nemaišykite algos su pajamomis. Pensijinio amžiaus mokytoja gauna algą + pensiją + lengvatas.

JlL
2010.08.31, 19:21
Man labai nepatinka, kai pasirodo tegul ir netiesioginis, tačiau labai nekonkretus ar perdaug apibendrintas kaltinimas.


man irgi nepatinka kai turiu art ir moket mokescius tam, kad paskui jie butu issvaistyti



Tamstos parašytas 2500Lt/mėn, tegul ir ant popieriaus, dar nieko nereiškia, nes neaišku, kiek tas mokytojas turi pamokų per savaitę, koks jo stažas ir t.t..

Tuo pačiu iš kur sužinojai tuos 2500Lt?


Pasikartosiu - pradine mokykla, atskyru dalyku mokytojos, darbas I-IV iki pietu t.y. maks 16 valandu per savaite. Alga virs 2500 Lt.

Apie alga ir visa kita suzinojau is pirmu lupu.


Beje, palyginkime mokytojus su kitų profesijų atstovais, bet su sąlyga, kad tai profesijai būtinas / privalomas aukštasis išsilavinimas. Tarkime medikai (bet ne seselės ar slaugės), prokurorai, teisėjai, orlaivių pilotai (bet ne stiuardesės), inžinieriai, etc..


na zinoma palyginkim, kaip gi kitaip, imkim tarkim specialista is Statistikos departamento, apie privatu versla net nerasysiu ten isvis ner ka lygint

Alga - siuo metu vienoda, mokyt. nekito, spec sumazinta apie 25%.
Realus darbo laikas per savaite - mokyt. - 16 val, spec. - 40 val.
Pertraukos darbo metu - mokyt. - 25%, spec. - 0%
Atostogos - mokyt. - 56 d., spec. - 28 d.
Darbo rezultato atsakomybe - mokyt. jokios, spec. - konkreciai apibrezta turiniu ir terminu.

+ mokytojai turi toki dalyka kaip vasaros, velyku, kaledu ir kt atostogos, ir tik nepasakokit kaip per jas reikia persidirbti, nors ir nera mokiniu.

Dar yra ka lygint???


Dar, teigiate, kad darbas baigiasi iki pietų??? Deja, ne darbas, o akivaizdžios pamokos baigiasi iki pietų. Po to laukia darbų taisymas ir vertinimas, pasiruošimas rytdienos pamokoms, begalinė ir dažnai net beprasmė dokumentacija, susirinkimai ir sustikimai su tėvais (kurie paprastai kupini priekaištų), privalomi kursai ir seminarai, privalomas dalyvavimas mokyklos šventėse, etc..


Mokykloje mokinausi ir puikiausiai zinau kiek kuris mokytojas dirba po/pries pamokas, o ju popierizmas manes nedomina, jei sistema bloga - biurokratiska tai uz tai klientas tikrai neturi permoketi.

Koks kasdienis pasiruosimas gali but pradineje mokykloje anglu ar muzikos pamokoms? Apskritai visi mokytojai ruosiasi pamokoms tik prima karta gyvenime, veliau metai is metu tie patys uzrasai, konspektai tik su nezymiais pakeitimais keliauja kartu su mokytoju i tas pacias pamokas.

Susitikimai su tevais? galbut aukletojams taip, bet siuo atveju ne, o jei ir yra tai tik darbo metu per pertrauka ar pamoka.

Privalomi kursai ir seminarai? o jie ka nedarbo metu vyksta? kiek atsimenu mokyklose kazkas pastoviai kazka pavaduoja nes tas seminare ar dar kazkur bastosi. Apie seminaru nauda as isvis nesneku.

Mokyklos sventes? rugsejo pirma, kaledos, paskutinis skambutis ir isleistuves, na ir tarkim mokyklos dienos svente - 5 dienos per metus po 2 val. Nors mano fantazija neisnesa kodel dalyvavaimas privalomas tarkim anglu kalbos mokytojui, bet tarkim. O ir 10 darbo valandu, palyginus su standartine 160 valandu darbo savaite ir 1760 darbo valandu per metus sudaro net 0,5% viso darbo laiko, nerimtas argumentas. O net jei butu kitaip butu keista, kad zmogus svencia o jam uz tai dar ir alga moka.

Na ir pagrindinis argumentas - darbu taisymas - 90% atveju mokytojai turi galimybe ir daznai ja naudojasi visus darbus, o ypac siuo atveju kai ju nera daug ir jie nesudetingi - pradine mokykla - istaisyti darbo metu pvz. per pertraukeles tarp pamoku, arba pamoku metu kai mokiniai uzkraunami kazkokiu savarankisku darbu. Zodziu irgi nerimtas argumentas siekiant pateisinti teigini kad 40% darbo laiko mokytojai dirba ne pamokose.


Patys mastykite — jeigu tai jau toks auksinis darbas, tai kodėl jame tiek daug pensininkų ir kai kurių specialybių mokytojų (pvz anglų ir lietuvių kalbų, informatikos) vėl atsiranda trūkumas? Niekam nereikia krūvos pinigų už minimalų darbą? :D

darbas tikrai geras, pats pamastau kad tokio noreciau, toki darba dirba/dirbo nemazai mano artimos aplinkos zmoniu. Del ko neina zmones jo dirbt? Tikrai ne del algos ar blogu darbo salygu.

Pirma ir esmine priezastis - blogas sio darbo ivaizdis.
Antra - tam reikia buti pedagogu. Pvz jei as baigiau MIF'a ir esu nerealus matematikos specialistas tai manes nepriims i mokykla destyt kol nebaigsiu kazkokiu specialiu kursu ar net mokslu pedagoginiam.
Trecia - moteriski darbo kolektyvai daug kam yra tiesiog nepriimtini.
Ketvirta - karjeros laiptai pagristi patirtimi (kuri skaiciuojama laiku o ne realia patirtimi) ir pazistamais, o ne realiais darbais.

i pradiniu klasiu mokytojos vieta viniuje konkursas 14/1

Tai yra apie 1900 "į rankas". Vidutinio vadybininko atlyginimas. O atsakomybės per akis.


kokios atsakomybes??? mokytojo darbas ismokyti vaika, kas buna kai vaikas neismoksta?


Kai turėsi vaikų, tikrai norėsi kad jų mokytojai galvotų apie tavo vaikų mokymą ir lavinimą o ne apie tai kaip galą su galu sudurti.


vaiku turiu, nesiulau is mokytoju atimti viska, man nepatinka ju verkimas nors niekas ju ne tik kad neskriaudzia, bet dar ir duoda daugiau nei kitiems - gerokai


Nuo Smetonos laikų viena tiesa nepakito - mokytojui, gydytojui ir policininkui jokia alga nebus perdidelė.

.... jie vistiek visi ims kysius, o ju darbas del algos dydzio tikrai nepageres

Na gal ir nevisai, bet, ko gero, reiktų kalbėti apie atlyginimą ne mažesnį, nei vidutinis atliginimas toje šalyje
Vidutinė alga Lietuvoje apie 2000Lt

ivertinus mokytoju darbo salygas kurios palygintos auksciau ju algos jau dabar yra dvigubai ir daugiau didesnes nei vidutine.

Visam pasaulyje mokytojas, gydytojas, policininkas ir ugniagesys gauna daugiausiai. Ju algos prilygsta geru firmu vadovu algoms.

pats sugalvojai? :blabla:

2007m. buvau Ispanijoje, Caseres mieste. Šalia miesto yra kaimo mokyklėlė. Įsidrąsinau ir paklausiau vietinės anglistės apie uždarbį. Ji dirba tik antri metai, dėsto tik anglų kalbą, per savaitę praveda 18 pamokų. sakė, už tai jai moka 3.200 eurų per mėnesį į rankas. Palyginimui tai bus ~11.000Lt. Taigi nenuostabu, kad ji

.... nenuostabu, kad ispanai siuo metu tragiskai prasiskoline.

Graikai irgi neblogai gyvena, bet ar i tai reikia lygintis?



O geriausiai tiktų toks pavyzdys. Ar sutiktumėte, kad jus operuotų chirurgas, kuris iki šiol tik dėstė chirurgijos teoriją, tačiau niekada pats neoperavo?

nuo vieno chirurgo judesio priklauso gyvybe, o kas priklauso nuo mokytojo?

o jus zinot kad mokytojas sociai darbo turi ir grizes namo? :)

televizoriu ziuri?


Manau, kad gerai, kad mokytojai atsizvelgus i darbo salygas uzdirba salyginai daugiau nei kiti, manau, kad tokios salygos mokytojams yra gerai nes tai turetu pritraukt geresnius specialistus i mokyklas.

Bet manau yra labai blogai kai mokytojai ir/ar ju profsajungos streikuoja, kelia triuksma, verkia, terorizuoja likusia visuomene ir mokesciu moketojus reiklaudami sau dar geresniu salygu, reikalaudami ISSKIRTINIU salygu, kai visi solidariai pradeda gyvent blogiau, o jie su tuo kategoriskai nesutinka.

c2h5oh
2010.09.01, 09:23
kokios atsakomybes??? mokytojo darbas ismokyti vaika, kas buna kai vaikas neismoksta?


Išties, mokyklose daugybė mokytojų, kurie savo darbą mato šitaip - sukišti mokiniams į galvas žinias. Ir kurie dirba taip kaip aprašei - kaip robotai, kiekvienais metais taip pat pagal tą patį sąsiuvinuką. Šitokio "gero darbo" rezultatas - nemastantys zubrylos pilna galva pasenusių žinių.




nuo vieno chirurgo judesio priklauso gyvybe, o kas priklauso nuo mokytojo?


Mokytojų klaidos ne taip dramatiškai akivaizdžios, bet kainuoja visuomenei ne mažiau - mokytojų klaidos pasimato po keliolikos metų.

Sula
2010.09.01, 09:27
Antra - tam reikia buti pedagogu. Pvz jei as baigiau MIF'a ir esu nerealus matematikos specialistas tai manes nepriims i mokykla destyt kol nebaigsiu kazkokiu specialiu kursu ar net mokslu pedagoginiam.
.

Mokykoje kurį tarpą turėjomę neralų fiziką (matematiką, chemiką - tai susiję), specialistą dviem galvom aukštesnį už kolegas ir nerealiai įdomų žmogų. Mokiniams pamokos neprailgdavo. Išmetė kolegų ir konservatorių tėvelių pastangomis, o gal ir politinių motyvų, už tai, kad "nesilaikė programos" ir neturėjo pedagoginio išsilavinimo :(

vap
2010.09.01, 09:40
@JlL: pradėkime nuo to, kad susitikimai su tėvais būna ne vien klasės auklėtojams. Pridėkime tai, kad būna atvirų durų dienos (vienoje mokykloje būna kartą per mėnesį, tik neprisiminsiu ar pirmą ar paskutinį šeštadienį) ir ten mokytojas turi praleisti ~4-5 valandas.

Apie pertraukas mokytojų ir statistikos departamento specialistų nešnekėsim.

taspac
2010.09.01, 11:38
pats sugalvojai? :blabla:



Tikrai ne pats, pateikiau tau saltini. O jei vien del savo principu nenori jo pripazinti, ne mano bedos :)

Wycka
2010.09.01, 12:24
man irgi nepatinka kai turiu art ir moket mokescius tam, kad paskui jie butu issvaistyti
Pasikartosiu - pradine mokykla, atskyru dalyku mokytojos, darbas I-IV iki pietu t.y. maks 16 valandu per savaite. Alga virs 2500 Lt.
Apie alga ir visa kita suzinojau is pirmu lupu.
na zinoma palyginkim, kaip gi kitaip, imkim tarkim specialista is Statistikos departamento, apie privatu versla net nerasysiu ten isvis ner ka lygint
Alga - siuo metu vienoda, mokyt. nekito, spec sumazinta apie 25%.
Realus darbo laikas per savaite - mokyt. - 16 val, spec. - 40 val.
Pertraukos darbo metu - mokyt. - 25%, spec. - 0%
Atostogos - mokyt. - 56 d., spec. - 28 d.
Darbo rezultato atsakomybe - mokyt. jokios, spec. - konkreciai apibrezta turiniu ir terminu.
+ mokytojai turi toki dalyka kaip vasaros, velyku, kaledu ir kt atostogos, ir tik nepasakokit kaip per jas reikia persidirbti, nors ir nera mokiniu.
Dar yra ka lygint???
Mokykloje mokinausi ir puikiausiai zinau kiek kuris mokytojas dirba po/pries pamokas, o ju popierizmas manes nedomina, jei sistema bloga - biurokratiska tai uz tai klientas tikrai neturi permoketi.
Koks kasdienis pasiruosimas gali but pradineje mokykloje anglu ar muzikos pamokoms? Apskritai visi mokytojai ruosiasi pamokoms tik prima karta gyvenime, veliau metai is metu tie patys uzrasai, konspektai tik su nezymiais pakeitimais keliauja kartu su mokytoju i tas pacias pamokas.
Susitikimai su tevais? galbut aukletojams taip, bet siuo atveju ne, o jei ir yra tai tik darbo metu per pertrauka ar pamoka.
Privalomi kursai ir seminarai? o jie ka nedarbo metu vyksta? kiek atsimenu mokyklose kazkas pastoviai kazka pavaduoja nes tas seminare ar dar kazkur bastosi. Apie seminaru nauda as isvis nesneku.
Mokyklos sventes? rugsejo pirma, kaledos, paskutinis skambutis ir isleistuves, na ir tarkim mokyklos dienos svente - 5 dienos per metus po 2 val. Nors mano fantazija neisnesa kodel dalyvavaimas privalomas tarkim anglu kalbos mokytojui, bet tarkim. O ir 10 darbo valandu, palyginus su standartine 160 valandu darbo savaite ir 1760 darbo valandu per metus sudaro net 0,5% viso darbo laiko, nerimtas argumentas. O net jei butu kitaip butu keista, kad zmogus svencia o jam uz tai dar ir alga moka.
Na ir pagrindinis argumentas - darbu taisymas - 90% atveju mokytojai turi galimybe ir daznai ja naudojasi visus darbus, o ypac siuo atveju kai ju nera daug ir jie nesudetingi - pradine mokykla - istaisyti darbo metu pvz. per pertraukeles tarp pamoku, arba pamoku metu kai mokiniai uzkraunami kazkokiu savarankisku darbu. Zodziu irgi nerimtas argumentas siekiant pateisinti teigini kad 40% darbo laiko mokytojai dirba ne pamokose.
darbas tikrai geras, pats pamastau kad tokio noreciau, toki darba dirba/dirbo nemazai mano artimos aplinkos zmoniu. Del ko neina zmones jo dirbt? Tikrai ne del algos ar blogu darbo salygu.
Pirma ir esmine priezastis - blogas sio darbo ivaizdis.
Antra - tam reikia buti pedagogu. Pvz jei as baigiau MIF'a ir esu nerealus matematikos specialistas tai manes nepriims i mokykla destyt kol nebaigsiu kazkokiu specialiu kursu ar net mokslu pedagoginiam.
Trecia - moteriski darbo kolektyvai daug kam yra tiesiog nepriimtini.
Ketvirta - karjeros laiptai pagristi patirtimi (kuri skaiciuojama laiku o ne realia patirtimi) ir pazistamais, o ne realiais darbais.
i pradiniu klasiu mokytojos vieta viniuje konkursas 14/1
kokios atsakomybes??? mokytojo darbas ismokyti vaika, kas buna kai vaikas neismoksta?
vaiku turiu, nesiulau is mokytoju atimti viska, man nepatinka ju verkimas nors niekas ju ne tik kad neskriaudzia, bet dar ir duoda daugiau nei kitiems - gerokai
.... jie vistiek visi ims kysius, o ju darbas del algos dydzio tikrai nepageres
ivertinus mokytoju darbo salygas kurios palygintos auksciau ju algos jau dabar yra dvigubai ir daugiau didesnes nei vidutine.
pats sugalvojai? :blabla:
.... nenuostabu, kad ispanai siuo metu tragiskai prasiskoline.
Graikai irgi neblogai gyvena, bet ar i tai reikia lygintis?
nuo vieno chirurgo judesio priklauso gyvybe, o kas priklauso nuo mokytojo?
Manau, kad gerai, kad mokytojai atsizvelgus i darbo salygas uzdirba salyginai daugiau nei kiti, manau, kad tokios salygos mokytojams yra gerai nes tai turetu pritraukt geresnius specialistus i mokyklas.
Bet manau yra labai blogai kai mokytojai ir/ar ju profsajungos streikuoja, kelia triuksma, verkia, terorizuoja likusia visuomene ir mokesciu moketojus reiklaudami sau dar geresniu salygu, reikalaudami ISSKIRTINIU salygu, kai visi solidariai pradeda gyvent blogiau, o jie su tuo kategoriskai nesutinka.

Tokias paklodes beletristikos tingisi komentuoti. Priklausei gandų ar pusiau gandų ir darai apibendrinimus. Vis pamiršti, kad mokytojas kaip niekas kitas NUOLAT PRIVALO investuoti į save, antraip jis tampa pasenusių žinių bagažine, kurias grūda į vaikus galvas kaip Kalėdinį kalakutą kimšdamas, visai kaip pavaizduotą Pink Floyd muzikiniame vaizdo klipe ir filme „Another brick in the wall“. Bent teoriškai, kiekvienas mokytojas privalėtų bent kartą į metus apsilankyti teatro spektaklyje, pageidautina ir kino teatre (ypač kai rodo ilgos išliekamosios vertės filmus), taip pat kuo dažniau eiti į viešumą — tai ne tik kavinės, bet ir parodos, koncertai, mugės, ekskursijos, etc., tai yra gyventi visuomenės ritmu, jausti visas gyvenimo sroves ir aktualijas, t.y. nepasenti anksčiau laiko. Dar pridėkime kiek yra išleidžiama knygoms, žurnalams, padalomosios medžiagos mokiniams kopijavimui ir taip toliau, visko neišvardinsiu.
Pradinių klasių mokytojai ruošiasi ne mažiau negu kitų dalykų pedagogai. O iš kur atsiranda vaizdinė medžiaga? Paprastai mokytojas pats susiranda senų žurnalų iškarpų ar nusipaišo, o jeigu tam yra skirtas leidinys arba turi pasiruošęs iš ankstesnių metų, dar reikia atsirinkti kiekvienai pamokai kas bus reikalinga. Ar tau patiktų, kad kiekviena pamoka prasidėtų 10-15 minučių tyla ir stebėjimu, kaip mokytojas atsirinkinėja medžiagą? Arba sugaišęs tiek laiko pareiškia, kad visą medžiagą kažkur paliko, todėl bus kitokia, tarkim savarankiška veikla?
Atsotogos taip, vienos ilgiausių, ilgiau atostogauja tik orlaivių pilotai. Tačiau ir per atostogas mokytojas turėtų tobulinti savo kvalifikaciją (tegul ir skaitydamas knygas). Vyresniųjų klasių mokytojams ir klasių auklėtojams paprastai atostogos būna gerokai trumpesnės, nes laukia mokinių konsultavimas egzaminams, egzaminų užduočių taisymas ir vertinimas, auklėtinių registravimas ir dokumentacijos tvarkymas, ir neduok Dieve tavo klasėje yra asocialus mokinys ar „razbaininkas“ — normalių atostogų neturėsi — nuolat tau skambins ir iškvietinės (taip taip, net atostogų metu) tai savivaldybės socialinis darbuotojas, tai policija, tai jo tėvai/globėjai, tai mokyklos direktorius, kartais paskambina net medikai (pvz 15 metų mergina nėščia ligoninėje, ir nenori to pranešti savo tėvams, bet nurodo mokyklos tel. numerį; tada mokyklos direktorius ar jo sekretorė skambina auklėtojui ir duodamas nurodymas „viską išsiaiškinti ir visus nuraminti“).
Mokytojo atsakomybė net nėra labai griežtai apibrėžta, ypač kalbant apie klasių auklėtojus. Tarkim medikas padarė vieną klaidą su vienu žmogumi, ir jis gali būti nušalintas nuo savo veiklos visam laikui. O prastas mokytojas gali daryti broką metų metus, ir tos klaidos paaiškės geriausiu atveju po 5 metų, o dažniausiai po 15-20 metų (kai gims buvusio mokinio vaikai). Visuomenė nuo to nukentės žymiai labiau. Todėl ir reikia kandidatus į mokytojus itin atsakingai ruošti bei labai filtruoti prieš įdarbinant. Tačiau dabar dėl mažo atlyginimo nelabai kas veržiasi dirbti mokykloje (tik apie pusė VPU absolventų ateina dirbti į mokyklą), todėl nėra iš ko daryti atrankos. Dažniausiai priimamas pirmas atėjęs. Kiekvienoje valdiškoje mokykloje rasite dirbantį bent vieną studentą arba pensininką.
Dar viena mokyklos valdymo blogybė — žargonu įvardijama kaip „langai“. Mokiniams iki 5kl. jų negali būti, 6-10 kl. gali būti iki 1 per savaitę, o 11-12kl. gali būti iki 3 ar tai 4 per savaitę. Mokytojams tokio reglamento nėra. Ne vienoje mokykloje mokytoaji turi po 10, 15, retais atvejais ir iki 20 langų. Tai yra pamokos laikas, kai pagal tvarkaraštį pamokos niekam nevedi, ir tas laikas neapmokamas. pats įsivaizduok, koks „malonumas“ dirbti 1 ir 2 pamokas, po to 2 langai, tada vėl vedi 5 pamoką, vėl langas, 7 pamoka, 2 langai, tada vėl vedi 10 ir 11 pamokas. Taigi mokykloje išsėdėjai 11 pamokų, praleidai maždaug 9,5 valandos, o tau bus apmokėta už 6 pamokas... Gal ir pats pageidautum tokių „pietų pertraukų“? ;)
Na ir pabaigai kuo mokytojo darbas skiriasi nuo kitų profesijų. Du svarbiausi dalykai: a) turi žinoti ne tik KĄ pasakyti, bet ir KAIP pasakyti, tuo pačiu tilpti į griežtą laiko limitą ir priversti kitus dirbti; b) realiai turi ne tik pilną klasę klientų, bet ir mažiausiai tris viršininkus: mokinių tėvai, mokyklos administracija ir savivaldybės švietimos skyrius. Ir kasdien privalai taip išlaviruoti, kad visi trys viršininkai būtų tavimi patenkinti.

jungengg
2010.09.01, 12:49
Du svarbiausi dalykai: a) turi žinoti ne tik KĄ pasakyti, bet ir KAIP pasakyti, tuo pačiu tilpti į griežtą laiko limitą ir priversti kitus dirbti; b) realiai turi ne tik pilną klasę klientų, bet ir mažiausiai tris viršininkus: mokinių tėvai, mokyklos administracija ir savivaldybės švietimos skyrius. Ir kasdien privalai taip išlaviruoti, kad visi trys viršininkai būtų tavimi patenkinti.
Apie troleibuso vairuotojus
Du svarbiausi dalykai: a) turi žinoti ne tik KUR nuvažiuoti beti ir KAIP, tuo pačiu tilpti į griežtą laiko limitą; b) realiai turi ne tik pilną trulą klientų, bet ir mažiausiai tris viršininkus: savivaldybės transporto klerkai, trulų parko administraciją ir policiją. Ir kasdien privalai taip išlaviruoti, kad visi trys viršininkai būtų tavimi patenkinti, be to ir ūsai nuo laidų nenugriūtų.

Wycka
2010.09.01, 13:40
Apie troleibuso vairuotojus
Du svarbiausi dalykai: a) turi žinoti ne tik KUR nuvažiuoti beti ir KAIP, tuo pačiu tilpti į griežtą laiko limitą; b) realiai turi ne tik pilną trulą klientų, bet ir mažiausiai tris viršininkus: savivaldybės transporto klerkai, trulų parko administraciją ir policiją. Ir kasdien privalai taip išlaviruoti, kad visi trys viršininkai būtų tavimi patenkinti, be to ir ūsai nuo laidų nenugriūtų.

O kiek troleibuso vairuotojai investuoja į save laiko, pinigų ir pastangų, kad bent gautų teisę vairuoti troleibusą? Ar vairuotojas raštu planuoja kur ir kaip važiuos? Ar jis turi sudominti keleivius naudotis troleibuso paslaugomis? :D

Edvard
2010.09.01, 13:56
Šiandien į mokykla!

http://fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/tn.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/007.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/008.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/009.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/011.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/013.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/022.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/024.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/027.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/039.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/041.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/042.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/047.jpg
http://ru.fishki.net/picsw/092010/01/bonus/sssr/048.jpg

Wycka
2010.09.01, 14:01
/\ Kai kurie piešiniai visai gražūs ir mieli, bet keli iš jų yra aiškiai propagandiniai. Raudoni pionieriški kaklaraiščiai, saliutuojantis berniukas, ant kurio kailinių raudoni antpečiai ir penkiakampė žvaigdė. Jeigu galima, paieškosiu nacistinių propagandinių mokyklos gyvenimo plakatų ir čia įkelsiu ;) Bet tada jokių užrašų 'Juden raus' ir pan. netušuosiu! ;)

Edvard
2010.09.01, 14:07
/\ Kai kurie piešiniai visai gražūs ir mieli, bet keli iš jų yra aiškiai propagandiniai. Raudoni pionieriški kaklaraiščiai, saliutuojantis berniukas, ant kurio kailinių raudoni antpečiai ir penkiakampė žvaigdė. Jeigu galima, paieškosiu nacistinių propagandinių mokyklos gyvenimo plakatų ir čia įkelsiu ;) Bet tada jokių užrašų 'Juden raus' ir pan. netušuosiu! ;)

Nu tai dar nevisus įdėjau, o jeigu įdėčiau visus..................;)

JlL
2010.09.01, 16:12
matai tai dar uz tai kad knygas per atostogas skaito jiems moket papildomai gal reik?

viso kito net nekomentuosiu, visuose darbuose yra tas pats - pasiruosimas, planavimas, tobulimasis, klientai ir virsininkai bei kiti niuansai. Tik skirtumas tas, kad mokytoju darbo salygos pasakiskos, atlyginimai dideli, jokios atsakomybes, o jie dar verkia - mazai jiems, skriaudzia vargsus.

vap
2010.09.01, 17:09
matai tai dar uz tai kad knygas per atostogas skaito jiems moket papildomai gal reik?

viso kito net nekomentuosiu, visuose darbuose yra tas pats - pasiruosimas, planavimas, tobulimasis, klientai ir virsininkai bei kiti niuansai. Tik skirtumas tas, kad mokytoju darbo salygos pasakiskos, atlyginimai dideli, jokios atsakomybes, o jie dar verkia - mazai jiems, skriaudzia vargsus.

@JlL: tik trumpai. Esi nors vieną pamoką prieš klasę stovėjęs ir vedęs? Darbo sąlygos pasakiškos? Kai tave gali pasiūsti ant trijų raidžių, o tu negali padaryti realiai nieko (žinau, kas padarė ir po to greitai išlėkė iš mokyklos).
Atlyginimai dideli? Ne didesni negu vidurkis. Jokios atsakomybės? Apie jokios atsakomybės nebuvimą gali kalbėti tik tas, kuris nesusidūręs su mokykla.

@JlL: Jei, tai toks nuostabus darbas, kodėl tu dar ne jame? Jei baigei MIF'ą ir esi super gabus specialistas, tavęs lauks išskėstom rankom. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad mano klasiokas pernai metais tris mėnesius dirbo matematikos mokytoju vienoj geriausių Vilniaus gimnazijų, pats jis baigęs VGTU inžinerija. Ir priėmė jį be jokių ten kursų ir algą gavo (tik va už tas 16 valandų ji nesiekė 2000).

Wycka
2010.09.01, 17:15
matai tai dar uz tai kad knygas per atostogas skaito jiems moket papildomai gal reik?

Nieko nesupratai. Minėjau ne tas knygas, kurias žmonės skaito pramogai, o tas, kurių turinys reikalingas darbo procesui. Pvz pasakysi, kad užtektų A. Baranausko „Anykščių šilelį“ perskaityti kartą gyvenime ir metų metus dirbti su šiuo tekstu? Esu tikras, kad mokykloje skaitei šį kūrinį. Ar be wikipedijos pasakytum, kiek dalių sudaro šią poemą ir kokie jų skirtumai? Ar galėtum iš atminties pacituoti, kaip Baranauskas eiliuotai kalba apie grybus, paukščius, medžius, samanas, žvėris? Kas kalbama apie garsus, kvapus, spalvas, pojūčius? Pagaliau kodėl ši poema parašyta? Panašiai galiu paklausinėti ir apie Kudirką, Donelaitį, Žemaitę, Maironį, Šekspyrą, Tolstojų, Dantę, Gėtę, Homerą, Vergilijų, Astridą Lingren, Vilį Lacį, Adomą Mickevičių, Oskarą Milašių, H. K. Anderseną, O. Vaildą, Konfucijų ar bet kokį kitą rašytoją. Beje, knygas skaito ne tik lituanistai. Ar puikiai žinai A. Einšteino, M. Kiuri ar I. Niutono biografijas, jų darbų/išradimų įtaką mokslo raidai? O gal tiesiog pareikši, kad knygų skaityti net nereikia???

viso kito net nekomentuosiu, visuose darbuose yra tas pats - pasiruosimas, planavimas, tobulimasis, klientai ir virsininkai bei kiti niuansai. Tik skirtumas tas, kad mokytoju darbo salygos pasakiskos, atlyginimai dideli, jokios atsakomybes, o jie dar verkia - mazai jiems, skriaudzia vargsus.

Pasakiškos? Tai ateik dirbti į mokyklą — gyvensi toje pasakoje. Tik spėju, kad tavęs lauks Rudonkepuraitės vilko likimas :D Semsi pinigus su šiupeliu, o atsakomybės nebus. Beje, galėsi legaliai paverkti :D