PDA

Keisti į išsamų rodinį : Vidaus vandens keliai


Puslapiai : [1] 2 3

Romas
2004.08.21, 12:33
Klaipėdos (Karaliaus Wilhelmo) kanalas jungia Miniją ir Malkų įlanką Klaipėdos uoste. Ilgis 24 km
Nutiestas sielių plukdymui.
Iškastas 1863-1873 m. Kasant dirbo ir prancūzų belaisviai.

Kanalo šliuzas ties Minija
http://img.photobucket.com/albums/v193/romas/Prusija/36840004.jpg

Eimantas
2006.10.05, 17:57
Gan įdomus straipsnis apie vidaus vandenų kelius, iškelta naujo jungiamojo kanalo, tarp Vilhelmo kanalo ir Kuršių marių, statybos idėja.

Lietuviai savo vandens keliais rūpinasi aktyviau nei jų kaimynai
http://www.ve.lt/galery/2006-10-05/ke11-3_.jpg

http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2006-10-05&pried=2006-10-05&id=1159984896

x21
2007.01.07, 21:35
Kaunas - Nida:
http://www.ve.lt/galery/2005-04-11/laikrastis/54f0_.jpg

ValdasJ
2007.02.21, 20:30
Kiekviena pavasari vis islenda zinutes apie zadama atnaujinti "Raketos" marsruta Kaunas-Nida arba Kaunas-Klaipeda. Manau nevienam yra teke siuo marsrutu praplaukti ir daugelis su malonumu tai padarytu vel. Be to praejusia vasara (gal ir anksciau, pataisykit jei klystu) pradejo kursuoti "Mecklenburg" marsrutu Klaipeda-Nida. Kolkas teko girdeti tik teigiamus atsiliepimus apie si kruiza.

Ta proga nusprendziau uzvesti diskusija apie laivyba vidaus vandens keliais Lietuvoje, jos perspektyvas ir pan.

Diskusijos pradziai Lietuvos vidaus vandens keliu schema is liwa.lt (http://www.liwa.lt/) (tiesa dabar sito plano ten neberandu, gerai kad laiku nusikopijavau :) ):
http://foto.miestai.net/inkelti/20070221/vidaus-vandens-keliai.gif

ValdasJ
2007.02.21, 20:33
TURINYS

LAIVYBA NEMUNU

„Alantas“ iš Klaipėdos į Kauną atgabeno 165 tonų negabaritinį krovinį (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#7)
„Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine“ (VE. 2005 m. Rugsėjo 22 d.) (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#8)
„Siekiama paspartinti projekto "Vandens kelias Nemunu iki Kuršių marių" įgyvendinimą“ (VE. 2005 m. Rugsėjo 22 d.) (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#10)
Atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#10)
Europos Sąjungos ir valstybės milijonus glemžiasi Nemunas (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#19)
Kelią nutiesė link prieplaukos miražo (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988#19)
Kauno, Smalininkų uostų istorijos (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=3#54)
Maršruto likimas sprendžiamas Vilniuje (apie "Raketas") (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#70)
Šilutė stengiasi patekti į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#71)
Nemuno prieplaukos – postūmis turizmo plėtrai savivaldybėse (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#72)
Kelių, vedusių į Alytų, istorija (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#77)
Babtai (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=5#83)

KURĖNAI
Informacija iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#31)
Informacija iš Neringos miesto gido (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#32)
Informacija iš Žemaitijos portalo (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#33)
"Kurenas SUD1" (svente.lt) ir "Kurėnas pakelia bures" (muziejai.lt) (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#34)
Senos kurenų nuotraukos iš Kurenkähne und Wimpel (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#35)
"Unikalios kelionės kurėnu įgula finišavo Rusnėje" (VE. 2003 m. Birželio 13 d.) (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#74)
Ekspedicijos „Sielių keliu iš Kauno į Rusnę“ dalyvio pastabos (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#75)
"Burvaltės kapitonas" (VE. 2005 m. Rugpjūčio 12 d.) (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#76)
"Kurėnai - atrakcija poilsiautojams" (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#78)


Keletas susijusiu forumo temu:

Kauno ziemos uostas (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=893)
Kauno jachtklubas (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=927)
Kauno marių regioninis parkas (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=518)

Rusnė ir Uostadvaris (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3969)
Uostadvaris - Mingės kaimas - Nida - Uostadvaris (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3221)
Ventė - Ventės rago švyturys (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=942)

Preila – kaimas, kuriame ramu ir gera (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=2950)

ValdasJ
2007.02.22, 01:26
Taigi pradedu apie perspektyvas.

Siuo metu labiausiai isnaudojama vidaus vandens keliu dalis yra Kursiu marios. Pabandziau pasiaiskint kas siuo metu (tiksliau vasaromis) vyksta mariose. Neskaitant keltu ir privaciu jachtu yra nemazai nedideliu laiveliu nuomojamu ivairiems pasiplaukiojimams. Laiveliai dazniausiai nuomojami grupems is anksto susitarus. Galima rinktis paruosta marsruta su programa (dazniausiai ivairus piknikai, zuvienes ir pan) arba nuomotis valandomis. Dazniausi marsrutai: Nida - Nemuno delta - Minge - Uostadvaris - Nida (nuo 60 iki 100 litu zmogui); Nida - Mirusios kopos - Nida (70 - 80 litu); Klaipeda - Juodkrante - Mirusios kopos - Klaipeda; Klaipeda - Juodkrante - Nida - Klaipeda. Tarp visu siu laivu issiskiria Mecklenburg, kuris plaukioja reguliariu marsrutu Klaipeda - Juodkrante - Nida - Juodkrante - Klaipeda, galima rinktis visa kruiza ar tik viena is keturiu atkarpu. Iskyla klausimas: Ar galetu toks marsrutas laivu tapti ne vien pramoga bet ir susisiekimo priemone (+ pramoga be abejo ;) ) ?

Bandysiu veliau sudelioti savo mintis ir argumentus, o kolkas straipsnis apie turizma mariose is vasario 12-os "15min":
http://foto.miestai.net/inkelti/20070221/kursiu-marios-15min-07-02-121.jpg

Eimantas
2007.02.22, 01:30
Įdomi tema.
Nežinau kodėl, bet kažkokia nenormali padėtis susidarė su vidaud vandens keliais, krovinių ir keleivių gabenimas minimalus, kai tuo tarpu kitose valstybėse tai gyvos arterijos.
Ar nuo Kauno dar gabenami kroviniai? Nes pastaruoju metu tik apie menkus žvyro pervežimus iš Jurbarko girdėjau. Manau, kad turėtų būti gabenami kroviniai iš vidurio Lietuvos baržomis iki Klaipėdos, taip ir keliams mažesnė apkrova tektų (bet ir LG turbūt didelis konkurentas).
Achemos ir Lifosos produkcija taip galetų būti gabenama (beje Achema prieš kelis metus apie tai kalbėjo ir nutilo kažkaip), tik reikėtų investuoti į vandens kelius iki Kauno, nes ten turbūt braidyti galima.
Štai toks minčių kratinys...

Eimantas
2007.02.22, 01:35
Deramasi dėl eksperimentinių kruizų į Kaliningradą

http://www.ve.lt/galery/2007-02-22/ke13-4_.jpg
Vasario pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai, lankydamiesi Kaliningrado savivaldybėje, pasiūlė organizuoti eksperimentinius kruizus iš Klaipėdos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį.

Merijų atstovų susitikime pristatytas projektas "Turistinio vandens transporto maršruto Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda - Kaliningradas (Rybačis), aptartos vandens turizmo plėtros Kuršių mariose, turizmo Kaliningrado srityje galimybės ir perspektyvos.

Šiemet sausio 18 d. Rusijos federalinė valdžia priėmė sprendimą septyniems Rusijos regionams suteikti specialų turistinės zonos statusą. Tarp jų yra ir Kaliningrado sritis - nuo Zelenogradsko iki Rusijos ir Lietuvos pasienio Kuršių nerijoje. Šiai zonai plėtoti numatytas federalinis biudžetas - 1,5 milijardo rublių, regioninis - 300 mln. rb. Visus projektus šioje zonoje numatoma įgyvendinti per 20 metų. Finansavimas turėtų būti pradėtas jau kitais metais.

Tarp numatytų projektų - Zelenogradsko ir Rybačio (Rasytės) uostelių atnaujinimas. Rybačio prieplaukos renovacijai, kuri turėtų būti pradėta jau kitais metais, numatyta 120 mln. rb., darbus atlikti planuojama per kelerius artimiausius metus.

Rusijos vidaus vandenų kodeksas draudžia rusiškose Kuršmarėse plaukioti laivams su užsienio vėliava. Kaliningradiečiai siekia gauti leidimą, kad Kuršių mariose galėtų plaukioti laivai su trečiųjų šalių vėliavomis. Dabar, kai Kaliningrado sričiai suteiktas išskirtinės turizmo zonos statusas, jie tiki, kad ir šis klausimas bus sprendžiamas sparčiau. Beje, anksčiau vandens turizmo verslas Rusijoje nebuvo populiarus, mažieji laivai buvo pardavinėjami, o dabar bandoma juos išsipirkti.

Klaipėdos savivaldybės atstovai kaliningradiečiams pasiūlė nelaukti Rybačio uostelio rekonstrukcijos ir pasirašyti sutartį dėl bandomųjų reisų Klaipėda-Kaliningradas (Rybačis). Jeigu iki šių metų vasaros sezono pradžios tarpvalstybinis Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose nebūtų pasirašytas, bandomieji kruizai būtų įrodymas, ar jis reikalingas, ar ne. Pastarieji pažadėjo paieškoti mechanizmo, leidžiančio pradėti eksperimentinius laivų reisus kertant Lietuvos ir Rusijos sieną Kuršių mariose.

Beje, kaliningradiečiai baiminasi, kad Lietuvai įstojus į Šengeno erdvę, gali komplikuotis situacija, susijusi su dabar galiojančiu lengvatiniu vizų režimu tarp Klaipėdos ir Kaliningrado.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.02.22, 01:42
"Jūrų liūtą" suspaudė ledai

http://www.ve.lt/galery/2007-02-22/ke11-1_.jpg
Sekmadienį paryčiais pradėjo skęsti AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje prie krantinės stovintis pramoginis laivas "Jūrų liūtas", tiksliau sakant, gerokai pasviro ant vieno borto.

Pirmadienį laivo savininkui, nenorėjusiam skelbti savo pavardės, teko išsikviesti pagalbininkus, kad iš laivo būtų išpumpuotas vanduo. Antradienį tartasi, kaip laivą reikėtų pakelti ant slipo.

16 metrų ilgio pramoginį laivą "Jūrų liūtas" savininkas iš Vokietijos parsivarė prieš porą metų. Žiemą jis stovi AB "Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje, o vasarą - prie krantinės Danės upėje.

Tai labai senas, dar prieškarinis laivas, tačiau labai geros būklės. Kadangi jo korpusas medinis, paspaudus šaltukui ir atsiradus ledams, jie suspaudė korpusą ir pro lentas pradėjo sunktis vanduo į triumą. Sekmadienį rytą pastebėta, kad "Jūrų liūtas" jau gerokai pasviręs.

Pasak Pilies uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus, mažieji laiveliai žiemą "Klaipėdos laivų remonte" yra iškeliami ant kranto ir taip žiemoja. Net savo laivą "Forelle", sveriantį apie 80 t, bendrovės darbuotojai iškėlė, nepaliko vandeny.

"Klaipėdos laivų remonto" generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, "Jūrų liūto" savininkas nenorėjo kelti ant kranto 53 t sveriančio laivo, nereagavo ir į pastabas, kad reikėtų apie laivą prakirsti ledą.

Savininkas sakė nebemanęs, kad esant tokiai šiltai žiemai, o juo labiau jai baigiantis galintis turėti kokių nors problemų dėl prie krantinės stovinčio laivo. Anot jo, tokio dydžio laivai paprastai nekeliami ant kranto.

Vyras pasakojo paėmęs paskolą ir pramoginį laivą įsigijęs todėl, kad vis daugiau Klaipėdoje atsiranda žmonių, norinčių paplaukioti laiveliais. "Jeigu dar bus galima plaukti ir iki Kaliningrado, tai mano "Jūrų liūtas" tikrai turės daug perspektyvų", - kalbėjo žmogus, įsigijęs laivą.

Nors dirbti "Jūrų liūtas", galintis plukdyti apie 12 žmonių, pradėjo ne taip seniai, klientų jau įsigijo. Tai jūrinis kateris, neturintis riboto plaukiojimo rajono, t. y. galintis plaukioti ir jūroje, ir Kuršių mariose, ir iki Nidos, ir iki Juodkrantės, o jei reikia, ir iki Švedijos. Savininkas juokauja, kad "Jūrų liūtas" yra geriausias nedidelių kompanijų draugas. Juo galima ne tik plaukti į žvejybą, bet ir švęsti jame mergvakarius, bernvakarius. Pastarieji esą būna tikrai įspūdingi. Anot savininko - ko tik žmonės neprisigalvoja. Kartą į laivą sulipusi kompanija netgi su smaugliais. Pašnekovas gyrėsi, kad "Jūrų liūtas" jau spėjo ir seimūnus paplukdyti, kuriems esą jis labai patikęs.

Kol sezonas dar neprasidėjo, skendusį laivą vis dėlto reikia nuodugniai apžiūrėti. Tad šią savaitę jį bus bandoma pakelti ant slipo apsieinant be krano pagalbos. Po vandeniu bus nuleisti vežimėliai ir gervė kartu su jais turėtų užtraukti ir laivą. Tokiai operacijai buvo ruošiamasi antradienį.

Manoma, kad "Jūrų liūtas" dėl šio incidento labai nenukentėjo, tad sušilus orams bus pasirengęs priimti norinčius pramogauti.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

ValdasJ
2007.02.22, 02:00
Malonu, kad ne tik man si tema idomi.

Jei jau prakalbom apie kroviniu gabenima tai didele naujiena sia tema buvo 2005-ais:

Š. m. spalio 6 d. VĮ VVKD savaeigė barža „Alantas“ iš Klaipėdos į Kauną atgabeno 165 tonų negabaritinį krovinį. Krovinys iš Vokietijos turi pasiekti Jonavą. Nei geležinkeliu, nei auto keliais tokių gabaritų ir masės krovinio transportuoti neįmanoma. Vienintelis būdas krovinį atgabenti iki Kauno – jį plukdyti vidaus vandens keliu Klaipėda-Kaunas. Jūriniu laivu krovinys iš Vokietijos buvo atplukdytas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, iš kurio savaeige barža sėkmingai atgabentas į Kauno žiemos uostą. Likusią kelio atkarpą Kaunas –Jonava jis bus transportuojamas ant specialiai šiam tikslui iš Lenkijos atvažiavusios 40 m ilgio auto platformos.
http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/barza-atlantas1.jpg
http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/barza-atlantas2.jpg
http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/barza-atlantas3.jpg
liwa.lt (http://www.liwa.lt/index.jsp?m=100&n=8)

ValdasJ
2007.02.22, 15:00
Senokas straipsnis, bet yra idomios informacijos, pvz kodel nebeplaukioja "Raketos":

Kaip krovininė laivyba Nemune virto turistine (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2005-09-22&id=1127315543)
2005 m. Rugsėjo 22 d.

http://www.ve.lt/galery///2005-09-22/ke11-1_.jpg

Apie laivybos Nemuno upėje perspektyvas kalbėjomės su buvusiu ilgamečiu Vidaus vandens kelių direkcijos direktoriumi Vytautu Griciumi. Šioje direkcijoje dirbęs nuo 1969 metų, prieš porą metų jis išėjo į pensiją. Metus dirbo konsultantu, vėliau ir projekto koordinatoriumi kuriant Nemuno turistinių prieplaukų sistemą, o dabar daugiausia dėmesio skiria buriavimui.

Kodėl palikote šį postą?

Nebuvau pajėgus suderinti skirtingų kartų poreikius. Per tiek metų buvo atsiradę tiek brangių dalykų, kuriuos reikėjo naikinti. Buvome pripratę orientuotis į krovininę laivybą, o reikėjo iš esmės keisti savo darbo profilį - pereiti prie turistinės laivybos. Ne tik aš, bet ir daugelis mano darbuotojų negalėjome suprasti, kodėl turime lankstytis prieš tuos motoristus, katerininkus, jachtininkus. Buvome pripratę būti karaliais, šeimininkais upėje, kad visi mūsų klauso. Supratau, kad nesugebėsiu įgyvendinti perversmo taip, kaip reikia, ir kapituliavau. Dabar, po dvejų metų poilsio, imu manyti, kad gal ir galėjau ką nors geriau padaryti nei dabartiniai vadai. Tiesa, jie kartais paklauso ir mano patarimų.

Ar nežinojote, kaip reikia pereiti nuo krovininės prie turistinės laivybos?

Žinojau, ką reikia daryti, bet negalėjau to daryti. Kapitonui, su kuriuo išdirbau 20 metų, negalėjau pasakyti, kad jam reikia užleisti vairą jaunesniems. Mes buvome kelininkai. Mums reikėjo tvarkyti kelią - statyti navigacinius ženklus, valyti, gilinti Nemuną. Vienas dalykas suformuoti Nemuno farvaterį taip, kad juo galėtų plaukti baržos, kitas - turistiniai laiveliai. Turėjo būti keičiama darbuotojų psichologija. Jie manė, kad jeigu baržos neplaukia, vadinasi, nereikia ir patruliuoti. Tai, kad iš trijų jachtų dvi sėda ant seklumos, lyg ir ne jų reikalas. Tokius darbuotojus būtų reikėję atleisti iš darbo.

Ar šiuo metu Nemuno vaga stipriai užnešta?

Negalima sakyti, kad vaga užnešta, ji iš dalies formuojasi pati. Priklausomai nuo uždavinių, kurie keliami laivybai toje upės dalyje, galima ją šiek tiek koreguoti. Jeigu plauks 1,5 metro grimzlę turintys laivai, jie ne visur galės naudotis natūraliai susiformavusiu farvateriu, reikės padirbėti žemsiurbėms, reguliuoti vagą. Jeigu laivo grimzlė - 1,2 metro, galima sakyti, kad žmonių pastangų nereikia.

Kalbant apie žemupį, esantį žemiau Tilžės, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ten lėtėja tėkmės greitis, todėl daugėja nuosėdų ir tose vietose upė seklėja. Ankstesniais metais, kai ten nuolatos valydavome vagą, susiformavusias seklumas iškasdavome. Dabar, kai situacija pasikeitė ir nebereikia didesnių gelmių, tos nuosėdos kaupiasi, bet jos daro įtaką ne tiek laivybai, kiek vandens lygio kilimui. Taip atsiranda neprognozuojami pavasariniai ir rudeniniai potvyniai. Mes savo laiku siūlėme Vyriausybei ir ji netgi buvo priėmusi nutarimą kasmet skirti apie 0,5 mln. Lt Nemuno žemupio seklumoms valyti. Tačiau realiai pinigų gauta tik šiemet, ir ten pradėjo dirbti žemsiurbė.

Vandens kelias Nemunu buvo, yra ir bus. Tais metais, kai aš dirbau direkcijoje, Lietuvos valdžia Nemuno laivybos reikalams skirdavo apie 7 mln. Lt. Manau, dabar skiriama dar daugiau. Dabartinis Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas yra Kauno socialdemokratų vadas. Dabar valstybinėms įmonėms vadovauja politikai, o jeigu jie dar yra remiami saviškių, turi gerą užnugarį, tikrai nebus skriaudžiami.

Ar tai reiškia, kad Nemunu galės plaukti ir didesni laivai?

Laivai, kurių grimzlė didesnė nei 1,3 metro, Nemune perspektyvos neturi. Laivas, kurio grimzlė - 2 m, nuplauktų iki Rusnės, na, sakykime, iki Tilžės. Argi jis galėtų dirbti rentabiliai?

Ar todėl Nemunu nebeplaukioja "Raketos" tipo laivai?

Tai lėmė ekonominiai veiksniai. Toks laivas kaip "Raketa", turintis tokias energetines sąnaudas, Nemune neturi perspektyvos. Šis greitaeigis laivas plukdo 60 keleivių. Nuo Kauno iki Nidos jis sunaudoja kuro tiek pat, kiek šeši "Ikarus" autobusai. Gal toks laivas ir turėtų perspektyvą, jeigu būtų skirtas elitiniams keleiviams, galintiems mokėti už bilietą mažiausiai 120 Lt. Gal du mėnesius per metus, t. y. liepą ir rugpjūtį, tokių keleivių ir atsirastų, o kas toliau? Sovietmečiu tie keleiviniai laivai buvo išlaikomi, nes juos rėmė Klaipėdos keltai. T. y. keltų linijos priklausė tai pačiai kontorai, buvo planinė socialistinė ekonomika. Taip niekada nebebus. Savininkas neleis vienai atšakai dirbti nuostolingai vien dėl to, kad plaukiant Nemunu atsiveria gražūs vaizdai. Svarbus veiksnys yra finansinės Lietuvos gyventojų galimybės. Vaizdžiai tariant, "runkeliai" iš Kauno į Nidą poilsiauti neplauks.

UAB "Nemuno linija" ketino dar šiemet per sezoną paleisti greitaeigius laivus, plaukiančius iš Kauno į Nidą, tačiau jai to padaryti nepavyko.

Kai pasirodė reklama, netilo telefono skambučiai. Vandens kelių direkcija turėjo skirti specialų žmogų, teikiantį informaciją. Tačiau tie laivai taip ir nepradėjo plaukti. Manau, kad vyrai neapskaičiavo savo galimybių. Paleisti mėnesį nedirbusį laivą kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir jo eksploatavimo išlaidos per keturis mėnesius, nedirbusį metus - kiek ketverių metų eksploatavimo išlaidos, o jų laivai juk nedirbo beveik 10 metų. Be to, tuose laivuose buvo rusiški elektros įrengimai, automatika. Per tiek laiko viskas buvo surūdiję, viską reikėjo keisti. Manau, kad tuos laivus nusipirkę žmonės nebuvo profesionalūs upeiviai.

Kada Nemune bus pastatytos turistinės prieplaukos?

Gana kompetentingi projektuotojai jau suprojektavo visas 26 prieplaukas. Pirma turėtų būti pastatyta Uostadvaryje, paskutinė - Druskininkuose. Prieplaukos labiausiai aktualios turistams bus Uostadvaryje - Nemuno trasos pradžioje, Raudonėje, Jurbarke, kuriuose turėtų atsirasti nakvynės vietos greitaeigių katerių turistams, Birštone - galutiniame taške, kurį gali pasiekti jachta ar didesnės grimzlės laivelis, ir, žinoma, Kaune.

Projekto užsakovas Turizmo departamentas jau renka statybos rangovus. Prieplaukos statyti turėtų būti pradėtos šiemet spalį ar lapkričio pradžioje ir pastatytos per vienerius metus. Taigi kitų metų lapkričio pabaigoje visose 26 prieplaukose turėtų būti iškeltos navigacinės vėliavos.

Ar prieplaukoms statyti skirtas pakankamas finansavimas?

Finansavimas pagal PHARE programą yra gana kuklus. Dar man tebedirbant direkcijoje mes žinojome, kad PHARE programa baigiama Lietuvoje ir kad yra likusių lėšų, kurias galima panaudoti tik turizmo reikalams. Tada mes manėme, kad būtų galima pastatyti Nemune 6-7 prieplaukas tarp Kauno ir Uostadvario, Rusnės. Kai buvo įforminti beveik visi dokumentai, ministras man pasakė, jog ši programa Vyriausybės sprendimu perduodama Turizmo departamentui. Pastarajam kilo noras pastatyti daugiau tokių prieplaukų, nors pinigų buvo tiek pat. Užtat kiekvienos prieplaukos statybai skirta labai nedaug lėšų. Finansavimo, kuris turėtų būti skiriamas tokių prieplaukų statybai, mano supratimu, nėra. Teko projektuoti atsižvelgiant į biudžetą. Užsakovas paskirstė lėšas visoms prieplaukoms ir pagal tai jos buvo projektuojamos. Todėl neišvengta anekdotinių situacijų.

Kaip atrodys tos prieplaukos?

Įvairiai. Uostadvaryje bus stacionari prieplauka: 7-8 gelžbetoniniai pontonai. Prie kai kurių jų didesni laivai bus švartuojami bortu, kiti bus statomi kaip uostelyje Mingės kaime vadinamosiose pirštelinėse prieplaukose. Raudonėje bus ant polių sustatyti gelžbetoniniai pontonai. Beje, visose prieplaukose bus slipai kateriams nuleisti.

Viena prieplauka bus ir Kauno mariose prie Pažaislio vienuolyno, ir Rumšiškėse, ties Buities muziejumi. Turizmo departamentas pats nusprendė, kur reikalingos stacionarios, o kur mobilios prieplaukos. Man ne itin patiko pasirinkta mobiliųjų prieplaukų koncepcija - jos yra tarsi ir pririštos prie tam tikros vietos. Joms pritvirtinti krante turės būti statomi įrenginiai.

O kas bus tų prieplaukų šeimininkai?

Kai jos bus pastatytos, jas turės perimti savo nuosavybėn savivaldybės.

Dalia BIKAUSKAITĖ
ve.lt (www.ve.lt)

ValdasJ
2007.02.22, 15:40
Nepykit uz kiek senstelejus straipsnius, bet bandau viska surankiot i viena vieta.

2006-01-20

Siekiama paspartinti projekto "Vandens kelias Nemunu iki Kuršių marių" įgyvendinimą (http://www.kelias.net/1542.html)

Sausio 17 d. Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pirmininkavo ministerijoje vykusiam pasitarimui, kuriame buvo aptariami projekto „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“ įgyvendinimo klausimai. Įgyvendinus projektą, bus sukurta Kauno keleivinės prieplaukos ir Uostadvario vidaus vandenų uosto infrastruktūra.

Projektą numatyta įgyvendinti iki 2007 m. pabaigos, tačiau, pasak A. Vaitkaus, norint jo įgyvendinimą paspartinti, kaip pageidauja Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija (VVVKD) bei vidaus vandens kelių infrastruktūros naudotojai, darbus galima pradėti netrukus. Pasak jo, tik reikia, kad VVVKD artimiausiu metu parengtų viešojo pirkimo dokumentus, kuriuos Transporto investicijų direkcija peržiūrėtų maždaug per tris savaites. Pirkimo konkurso skelbimas ir sutarties pasirašymas truktų maždaug mėnesį ir galima būtų pradėti projekto įgyvendinimo darbus.

Šis 10 mln. litų vertės projektas yra teikiamas pagal BPD prioritetą 1. „Socialinės ir ekonomikos infrastruktūros plėtra“ priemonę 1.1. „Transporto infrastruktūros prieinamumo ir paslaugų kokybės gerinimas“.

Kelias (http://www.kelias.net)

2006-05-12

Stiprinama šalies vidaus vandenų laivybos kontrolė (http://www.kelias.net/1633.html)

Gegužės 10 d. Susisiekimo ministerijoje vykusiame posėdyje buvo aptarti laivybos ypatumai šalies vidaus vandenyse ir teisės aktų vidaus vandenų transporto srityje reikalavimai.

Posėdžiui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad 2006 m . ministerija ir toliau nemansži dėmesio vidaus vandenų laivybos plėtrai. Šiais metais derinamas projektas dėl Juodkrantės, Pervalkos ir Atmatos žiočių iki 2,5 m. išvalymo, ketinama pažymėti Kuršių marių farvaterį šviesą atspindinčiais ženklais. Planuojama pastatyti degalinę laivams Nidoje, rekonstruoti Uostadvario ir Kauno keleivines prieplaukas, išleisti atnaujintą Kuršių marių locmano žemėlapį.

Šiais metais jau pradėtas eksploatuoti papildomas 16 km ruožas Nemuno upėje Birštonas-Žemaitkiems, Kauno mariose šviečiančiais ženklais pažymėtas farvateris nuo Kauno HE iki Rumšiškių, išleistas Kauno marių locmano žemėlapis.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija ketina įsigyti dar du patrulinius katerius, kurie kontroliuos laivybą Ignalinos, Molėtų ir Anykščių rajonų vidaus vandenyse.

Vyriausybei 2005 m . spalio mėnesį patvirtinus Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatus, Inspekcijai pavesta registruoti vidaus vandenų prieplaukas bei išduoti pažymėjimus.

2006 m . pradžioje patvirtinus Vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisykles, registruojami mažieji, pramoginiai, sportiniai ir asmeniniai laivai, išskyrus irklines ir gumines valtis bei vandens dviračius, kurių keliamoji galia mažesnė nei 250 kg , ir vienkorpuses bei dvikorpuses jachtas, kurių korpusas trumpesnis kaip 2,5 m, arba ilgesnis nei 24 m . Tačiau žmonės ar įmonės, užsiimantys komercine veikla, privalo registruoti ir mažesnės nei 250 kg keliamosios galios irklines, gumines valtis bei vandens dviračius. Be to, nuo šiol Registre bus registruojami ir vidaus vandenų transporto priemonių pakabinamieji varikliai.
Pasak A. Vaitkaus, gausėjant motorinių vidaus vandenų transporto priemonių kiekiui, tikslinga navigacijos sezono metu nuo Kauno iki Nemuno žiočių įrengti šviečiančius navigacinius ženklus, o Vištyčio ežere pagal valstybės sieną su Rusijos Federacija išdėstyti plūdurus. Drūkšių ežere, anot A. Vaitkaus, toks sienos su Baltarusija žymėjimas daromas nepriekaištingai.

Pernai šalies vidaus vandenyse įvyko 7 avarijos, žuvo 9 žmonės. Ministerijos sekretorius akcentavo, kad laikantis saugios laivybos jų galima buvo išvengti.

Kelias (http://www.kelias.net)

Lašas
2007.02.22, 15:47
Laukiu nesulaukiu kad bus atnaujintas maršrutas Kaunas-Nida. Prieš pora metu šis maršrutas buvo atnaujintas, bet žinau kad kainele už kelionę buvo tikrai nemenka.

ValdasJ
2007.02.22, 15:49
2006-03-17

Tvarkys vidaus vandens kelius (http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=68200)

Vidaus vandenis nuo Kauno iki Klaipėdos šiemet ketinama pritaikyti ir intensyviai naudoti krovininei ir keleivinei laivybai.

Keleivinių prieplaukų statybai šiemet tikimasi iš Europos Sąjungos fondų gauti 10 milijonų litų. Maždaug po penkis milijonus litų atiteks Uostadvario ir Kauno prieplaukoms tvarkyti.

Trys vystymo variantai

Susisiekimo ministerijai pateiktoje studijoje "Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda - Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai" pasiūlyti trys vidaus vandenų vystymo variantai.

Pagal pirmąjį variantą nuo Kauno iki Klaipėdos laivybos kanalo gylis būtų suvienodintas ir siektų iki 1,5 metro. Dabar Nemuno vaga nuo Kauno iki Jurbarko yra 1,2 metro. Kitas variantas – upės ir Kuršių marių laivybos vaga pagilinama iki 2 metrų. Trečiasis siūlymas - Nemuną ir marias pagilinti iki 3 metrų, kad nuo Klaipėdos iki Kauno galėtų nuplaukti upės ir jūros tipo krovininiai laivai. Nemuno vagą pagilinti iki pusantro metro reikėtų 111 mln. 637 tūkst. litų, o iki dviejų metrų – 114 mln. 234 tūkst. litų.

"Laukinis" turizmas

Nemažai pramoginių laivų vasarą plaukioja Atmata ir Kuršių mariomis nuo Rusnės iki Nidos. Jau šiek tiek pramoginei laivybai naudojamas ir Minijos žemupys. Tačiau vandens turizmo sąlygos kol kas "laukinės". Norint pritraukti daugiau turistų ir keleivių, reikia statyti naujas prieplaukas, tvarkyti privažiavimo kelius.

Pramoginė laivyba mariomis ir Nemuno deltos upėmis dar labiau suintensyvėtų, jeigu jų farvateris būtų pagilintas iki dviejų su puse metro. Didesnis nei 2 metrų garantinis gylis leistų atplaukti jūrinėms jachtomis iki Nidos. Dabar norėdami tai padaryti buriuotojai rizikuoja užplaukti ant seklumų arba įsipainioti į žvejų tinklus. Kita problema – kuro kolonėlės pramoginiams laivams ir jachtoms. Jau šiemet būtų galima pradėti tokią kolonėlę statyti Nidoje. Tačiau tebelaukiama aplinkosaugininkų sprendimo.

Ar įmanoma tarptautinė laivyba?

Nagrinėjami ir tarptautinės laivybos, Lietuvos vidaus vandenis sujungiant su kitų šalių, variantai.

Vienas iš jų - Nemunu, Deimena per Rusijos Kaliningrado išplaukti į Lenkijos vidaus vandenis ir kitas Europos valstybes. Reikės įveikti kelias kliūtis. Laivyba Kaliningrado srities vidaus vandenimis įmanoma tik atnaujinus vandens kelius Deimena. Be to, šis laivybos kelias neatitinka susitarimo dėl Europos tarptautinės svarbos vidaus vandens kelių plėtros techninių reikalavimų.

Krovinius galima gabenti ir Baltijos jūros priekrantės vandenimis, kur eina E-60 laivybos kelias, prasidedantis nuo Gibraltaro sąsiaurio krantų ir pasibaigiantis prie Kolos pusiasalio. Tada reikėtų Kuršių marių bei Nemuno laivybos farvaterį pagilinti iki 3 metrų. Giliavandenis kelias sudarytų sąlygas upių ir jūrų tipo laivams plaukti Baltijos pakrantėmis ir Kuršių mariomis bei Nemunu, aplenkiant sudėtingą Kaliningrado ir Lenkijos upių tinklą. Taip būtų atvertas kelias Vakarų Europos laivams. Norint tai padaryti reikia ne tik gilinti Nemuno vagą, statyti bunas, bet ir reguliuoti vandens lygį šliuzais.

Investicijos į šį vandens kelią siektų 1344 mln. 121 tūkst. litų. Anot Vidaus vandens kelių laivybos direkcijos vadovo Gintauto Labanausko, jos žymiai greičiau atsipirktų, jeigu minėti vandens lygio reguliatoriai būtų naudojami elektros energijos gamybai. Kita vertus, šį projektą įgyvendinti sudėtinga ir tarptautiniu mastu. Nemunas priklauso ne tik Lietuvai. Norint reguliuoti jo gylį, turėtume susitarti ir su Baltarusija. Upės pasikeitimams nepritaria ir aplinkosaugininkai. Jie nesutinka, kad Nemunas būtų pertvertas šliuzais ir statomos bunos. Tai, anot gamtos sergėtojų, pakeistų jo krantų aplinką, sunaikintų saugomas buveines, padarytų milžinišką žalą gamtai.

Nors ne visi galimybių studijos siūlymai bus įgyvendinti, jie, anot G.Labanausko, nubrėžė gaires ateičiai. Šiandien didžioji krovinių dalis gabenama ne vidaus vandenimis, o sausuma. Tai dar nereiškia, kad projekto sumanymų nebus galima įgyvendinti po 10 ar daugiau metų. Pasikeitus situacijai gal ir aplinkosaugininkai supras, kad pramoninė laivyba Nemunu ne kažin kieno išmonė, o gyvenimo padiktuota būtinybė.

Adelė Žičkuvienė
Dienraštis "Klaipėda" (http://www.klaipeda.daily.lt)

ValdasJ
2007.02.22, 15:55
Laukiu nesulaukiu kad bus atnaujintas maršrutas Kaunas-Nida. Prieš pora metu šis maršrutas buvo atnaujintas, bet žinau kad kainele už kelionę buvo tikrai nemenka.

Jo, bet kaip suprantu senosios raketos nelabai rentabilios. Kita vertus katamaraniniai keltai dabar pasiekia iki 36.5 mazgu (67 km/h) greiti. Pvz sitas kursuojantis tarp Hamburgo ir Bremeno:
http://content.answers.com/main/content/wp/en/e/ef/Hsc_halunder_jet.jpg

Lašas
2007.02.22, 16:01
^^^ butu fainai kad Nemunu tokie lakstytų

ValdasJ
2007.02.22, 16:30
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija

Krovinių gabenimas vidaus vandenimis. Kodėl apimtys tokios mažos? (http://www.intrasea.org/downloads/Final%20Seminars%20Lithuania/Adomas%20Uogintas%20presentation.pdf)

2005 m. lapkričio 17 d.

Kodėl vidaus vandenimis?

• Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais – pigiausia ir ekologiškiausia transporto rūšis
• Saugus krovinių gabenimas
• Galima pergabenti žymiai didesnius krovinių kiekius
• Geriausias būdas gabenti negabaritinius krovinius

Vidaus vandens transporto palyginimas su geležinkeliu ir sausumos transportu

http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/palyginimas.jpg

Vandens transporto palyginimas su kitomis transporto rūšimis

Mln Eurų/1000 tkm ______ Gelež. _ Auto _ Vanduo
Avarijos _______________ 1.16 __ 18.91 _ 0.15
Triukšmingumas _________ 6.37 __ 3.70 __ x
Oro tarša ______________ 1.77 __ 14.55 _ 2.12
Grunto/vandens tarša ____ x _____ 4.28 __ x
Trukdymas gyventojams __ 0.61 __ x _____ x
Naudojamos žemės ______ 0.22 __ 0.64 ___ x
VISO __________________ 9.52 _ 42.69 __ 2.26

Krovinių pervežimų Nemuno upe:

PRANAŠUMAI:
» Gera vidaus vandens kelių priežiūra
» Žemiau Kauno HE Nemunas atitinka IV Europinės klasės kelių
reikalavimus
» Kaunas - trijų Europos transporto tinklo (TEN) kelių kryžkelėje

TRŪKUMAI:
» Nepakankami garantiniai gyliai
» Problemos infrastruktūroje
» Nėra specialios krovos įrangos

GALIMYBĖS:
»Lietuvos vidaus vandens kelius galima sujungti su vakarų
Europos vidaus vandens keliais
»Gerai išvystytas geležinkelio ir sausumos kelių tinklas suteikia
galimybę kurti logistikos centrus prie vandens kelių.

Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje

• Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje yra vis labiau stiprėjanti ir prioritetinė transporto sritis
• 15 ES senųjų narių vidaus vandenimis pergabenama apie 7% visų krovinių
• Daugiausiai krovinių vidaus vandens keliais pergabenama Olandijoje (maždaug pusė visų krovinių), Belgijoje ir Vokietijoje

Krovinių gabenimas vidaus vandens keliais Europoje

http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/lentele.jpg

Naujas krovinių gabenimo modelis Europoje

http://foto.miestai.net/inkelti/20070222/naujas-modelis.jpg

Kodėl krovinių gabenimo vidaus vandenimis apimtys Lietuvoje tokios mažos?

• Nėra pakankamai išvystyta vidaus vandenų infrastruktūra Nemuno
upės aukštupyje - nėra krovininio upių uosto
• Logistika Lietuvoje nėra orientuota į krovinių gabenimą vidaus
vandenimis
• Lietuvos vidaus vandenų krovininis laivynas pastoviai mažėjo

Pastaraisiais metais jau pastebimos, nors dar ir nežymios, krovininės
laivybos sektoriaus atgimimo tendencijos.
2003 – 2004 m. Lietuvos vidaus vandens keliais buvo transportuojamas
gruntas-žvyras, statybinės medžiagos ir nestandartinių gabaritų kroviniai

Krovinių gabenimo vidaus vandenimis perspektyvos

• Realiausių upinių krovinių galėtų būti konteineriai plukdomi Nemuno upe ir Kuršių mariomis maršrutu Kaunas-Klaipėda
• Vidaus vandens kelių infrastruktūros vystymas, kaip prioritetinė sritis, yra numatyta ir Lietuvos ilgalaikėje transporto strategijoje.

Ar žinote, kad:

• Nemuno upe gali plaukioti 100 m ilgio ir 10 m pločio laivai
• Vandens kelias Kaunas-Klaipėda yra tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelias E41
• Lietuvoje bendras vidaus vandens kelių ilgis yra 902,5 km. Iš jų 280 km yra palaikomi garantiniai kelio matmenys, leidžiantys vienu metu vežti iki 750 tonų krovinį
• Lietuvoje fizinė navigacijos trukmė yra 250-260 parų, o faktinė – 230 parų.
• Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje krovinių pervežimo srautai buvo epizodiški ir neviršydavo 5 tūkst. tonų per metus. 2005 m. verslininkai pradėjo vežti krovinius iš Jurbarko į Klaipėdą, ir šie pervežimai intensyvėja
• Vidaus vandens kelių perspektyvos ir galimybės šiuo metu yra analizuojamos galimybių studijoje „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai“. Galimybių studija bus baigta 2006 metų vasario mėnesį.

ValdasJ
2007.02.23, 00:49
2006-06:

Upių laivybai kelią skina ledlaužiai (http://www.jura.lt/contents/article_lit.php?id_year_issue=200606&id_num=5)

http://www.jura.lt/contents/photo/2006_06/05_1.jpg

Gintautas Labanauskas
VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius

Ne vienerius metus Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovams teko polemizuoti su vandens transporto skeptikais, kurie, proteguodami sausumos ir geležinkelio transportą, stengiasi sumenkinti vidaus vandens kelių vystymo mūsų šalyje galimybes.

Europa dūsta nuo kelių transporto kamšačių

Jų teigimu, mūsų šalyje gabenti krovinius vidaus vandens keliais yra nerentabilu, nes dalį laiko, beveik keturis žiemos mėnesius, kai navigacija vidaus vandens keliais nevyksta, krovinius vėl reikia grąžinti į geležinkelius ar į sausumos kelius. Tačiau senosios išsivysčiusios Europos šalys, pradėjusios dusti nuo transporto kamšačių sausumos keliuose, apskaičiavo, kad juose kasmet prarandama apie 45 mlrd. eurų. Skandinavijos šalių klimatas yra atšiauresnis nei Lietuvoje, tačiau Suomijoje navigacija vidaus vandens keliais vyksta ištisus metus. Ją palaiko valstybės dotuojami ledlaužiai, tačiau dėl to valstybė sakosi nuostolių nepatirianti. Prancūzija, turėdama puikius magistralinius kelius, įgyvendina dviejų upių sujungimo projektą, į kurį investuojamos milijardinės valstybės ir verslininkų lėšos. Paraleliai su magistraliniu keliu Paryžius-Lilis eis ir vandens kelias, į kurį ketinama perkelti 25 procentus šiuo autokeliu vežamų krovinių.

Strateginis projektas - laivybos kelias Klaipėda-Kaunas

Keičiasi ir mūsų valstybės požiūris. Per artimiausius kelerius metus valstybė į LR vidaus vandens kelių infrastruktūrą, skirtą keleivinei laivybai gerinti, planuoja investuoti apie 30 mln. litų.
Svarbiausias 2006 m. VVKD strateginis projektas siejamas su tarptautinės reikšmės laivybos keliu Klaipėda - Kaunas. 2006 m. vasario mėn. VVKD užsakymu buvo parengta galimybių studija “Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas (E-41) sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai”.
Pastaroji studija - pirmas rimtas mokslinis darbas šioje srityje. Joje visapusiškai nagrinėjamos galimybės sukurti šalyje vieningą vidaus vandens kelių sistemą, nuo Kauno iki Klaipėdos, kompleksiškai sutvarkant visą kelio infrastruktūrą, pritaikant ją keleivių bei krovinių vežimui. Buvo nagrinėjami įvairūs galimi vandens kelio matmenys, galimybės pakelti šio vandens kelio klasę iki „Va“ lygio, netaikant numatytų laivo grimzlės išimčių. Joje įvardinti ir sugrupuoti vidaus vandens kelio infrastruktūros tvarkymo bei kūrimo prioritetai. Atlikta krovinių ir keleivių srauto prognozė artimai, vidutinei ir ilgalaikei perspektyvai parodė, kad modernizuotas vidaus vandens kelias E-41 Nemunu ir Kuršių mariomis, padidinus jo farvaterio gylį ir atnaujinus uostus ir prieplaukas, gali būti efektyviai išnaudojamas. Juolab kad šio kelio integracijos sąlygos į Klaipėdos jūrų uostą yra palankios. Tačiau vidaus vandens kelio E-41 modernizavimui būtina atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą.

Vandens keliui stinga gylio

http://www.jura.lt/contents/photo/2006_06/05_2.jpg

Šiuo metu plukdant krovinius esamu Nemuno ruožu Kaunas-Klaipėda susiduriama su nevienodų gylių problema. Nuo Kauno iki Jurbarko jis yra 1,2 m, o nuo Jurbarko iki Klaipėdos - 1,5 m. Todėl visu maršrutu baržos gali plukdyti tik po 500 t sveriančius krovinius. Jeigu visame maršrute gylis būtų 1,5 m, jau būtų galima plukdyti iki 750 tonų krovinius. Gylio suvienodinimui arba pagilinimui iki 2 m, pagal atliktus skaičiavimus, reikėtų 117 mln. Lt. Garantinis gylis būtų didinamas statant bunas. Jų statyba gana brangi, tačiau šis būdas yra kur kas efektyvesnis nei kasmet skiriant pinigų vagai valyti žemsiurbėmis. Gerai įrengtos bunos gali stovėti mažiausiai 50 metų.

Infrastruktūra kuriama ES lėšomis

Vadovaudamasi minėtos studijos rezultatais, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija pradėjo įgyvendinti projektą “Vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis kompleksinis išvystymas“, kurio metu iki 2008 m. bus rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka ir Uostadvario vidaus vandenų uoste suprojektuota bei pastatyta stacionari prieplauka keleiviniams laivams. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis. Įgyvendinus projektą bus sukurta šiuolaikiška infrastruktūra keleiviniams laivams aptarnauti.
Šio navigacijos sezono metu ypač didelis dėmesys buvo skiriamas laivybos sąlygoms gerinti Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione. Kuršių mariose sutankintas farvaterio ženklinimas. Šviečiančiais ženklais farvateris pažymėtas jau ne vien mariose, bet ir Atmatoje nuo žiočių iki Rusnės. Artimiausiu laiku šviečiančiais ženklais planuojama nužymėti farvaterį Nemune nuo Kauno iki Rusnės.

Atsigauna krovininė laivyba

Galima pasidžiaugti ryškėjančiomis krovininės laivybos sektoriaus atgimimo tendencijomis. Šiais metais VĮ VVKD savaeigė barža „Alantas“ iš Klaipėdos į Kauno žiemos uostą yra atplukdžiusi ne vieną nestandartinių gabaritų krovinį. Geležinkeliu ar sausumos keliais tokių gabaritų ir masės krovinius (iki 200 tonų) transportuoti yra labai sudėtinga ir brangu, o kartais tiesiog neįmanoma. Kur kas patogesnis būdas - juos plukdyti iki Kauno. Jurbarke įsikūrusi laivybos kompanija krovinius plukdo maršrutu Jurbarkas-Kaunas ir Jurbarkas-Klaipėda.
Siekiant, kad vidaus vandens kelių transportas būtų patikimas ir ekonomiškas, būtina skirti nuolatinį dėmesį vidaus vandens kelių kokybei gerinti: farvaterio valymui, jo ženklinimui bei įvairiems kitokiems vidaus vandens kelių priežiūros darbams. Tačiau jau dabar galime pasidžiaugti šioje srityje nuveiktais darbais. 2006 metų navigacijos metu VVKD Kauno mariose sutankino ankstesnį farvaterio žymėjimą papildomomis 16 šviečiančių bujų ruože nuo Kauno HE iki Rumšiškių.
Nuo šių metų navigacijos pradžios VĮ VVKD žemsiurbėmis jau iškasta per 1,5 mln. kubinių metrų grunto, kuris naudojamas gruntinių bunų statybai. Tokiu būdu panaikintos Kaimelio ir Molynės seklumos Jurbarko rajone, Belvederio ir Sutkiškių seklumos ties Seredžiumi, Bitėnų sekluma ties Rambyno kalnu ir daugelis kitų.

Diegiama kokybės vadybos sistema

Nuo 2006 m. pavasario VVKD internetiniame tinklalapyje www.liwa.lt (http://www.liwa.lt)galima rasti naujausią dinaminę ir statinę informaciją apie laivybos sąlygas vandens kelio ruože nuo Kauno iki Klaipėdos. Tinklalapyje veikia informacijos apie navigacijos sąlygas sistema, kurią kasmet planuojama tobulinti išvystant iki ES reikalavimus atitinkančios upių informacinės sistemos (RIS - river information services).
Įmonės hidrografijos skyriaus specialistai 2006 metų navigacijos sezonui parengė atnaujintus Kuršių ir Kauno marių locmaninius žemėlapius, kuriuose pažymėti papildomomis šviečiančiomis gairėmis sutankinti farvateriai.
Šiais metais užbaigtas pirmas Laivų technikos priežiūros bazės (LTPB ) rekonstrukcijos etapas, kurio metu buvo iš dalies rekonstruotos laivų remontui skirtos gamybinės patalpos, įrengtos naujos administracijos darbo patalpos. 2007 m. planuojama tęsti LTPB rekonstrukciją, kurios metu bus gerinamos darbuotojų darbo sąlygos, seni gamybiniai įrenginiai keičiami naujais.
Besikeičianti verslo aplinka, didėjantys klientų reikalavimai ir stiprėjanti konkurencija verčia ieškoti tobulesnių įmonės valdymo formų. Todėl 2006 metais VVKD pradėta diegti ISO 9001 kokybės vadybos sistema, kuri, tikimės, taps efektyviu įrankiu ir toliau gerinti įmonės veiklos rodiklius.

jura.lt (http://www.jura.lt)

ValdasJ
2007.02.23, 01:11
2006-09-21:

Negavę žemės, sumanė įsigyti plaukiojančiąją degalinę (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2006-09-21&id=1158765978)

http://www.ve.lt/galery/2006-09-21/ke11-1_.jpg

Nors šiais laikais skamba paradoksaliai, tačiau Lietuvos vidaus vandens keliai iki šiol neturi nė vienos degalinės. Bandant gerinti situaciją jau šią vasarą planuota pradėti statyti degalinę Nidoje ir tikėtasi, jog 2007-aisiais padėtis iš esmės pasikeis. Tačiau projektas įstrigo dėl neišspręstų žemės klausimų Kuršių nerijoje.

Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) nepavyko Nidoje gauti žemės degalinės, kuri aprūpintų kuru mažuosius laivus, statybai. Užtat dabar bandoma šį klausimą spręsti kitaip - ketinama įsigyti plaukiojančiąją degalinę, kuriai nereikėtų žemės. Kitais metais žadama turėti parengtą techninį projektą ir suderinti jį su visomis būtinomis institucijomis.

Tačiau vis dėlto abejojama, ar pavyks įsigyti ir plaukiojančiąją degalinę. Kadangi tokio objekto Lietuvoje dar nebuvo, neturima jo eksploatavimo patirties, jis gąsdina daugelį institucijų, su kuriomis būtina derinti jo atsiradimo klausimą.

Vakarų šalyse tokie objektai, pasak VVKD direktoriaus pavaduotojo gamybai Mindaugo Šimkūno, seniai nebekelia jokių abejonių, jie atitinka visus ekologinius ir aplinkosaugos reikalavimus ir yra plačiai naudojami.

Plaukiojančiąją degalinę sudarytų gelžbetoninis pontonas, ant jo būtų įrengtos kuro talpyklos ir pačios kolonėlės bei administracinis antstatas. Esant reikalui pontonas galėtų stovėti ir Uostadvaryje ar Juodkrantėje. Preliminari plaukiojančiosios degalinės švartavimo vieta numatyta Nidoje. Ji būtų, ko gero, ir pati tinkamiausia, nes Nidoje susirenka daugiausia pramoginių laivų.

Preliminariais skaičiavimais, tokia plaukiojančioji degalinė kainuotų apie 400 tūkst. litų. Tačiau konkreti suma paaiškės po to, kai bus atlikti techninio projekto sąmatiniai skaičiavimai.

Dėl Kuršių nerijoje neišspręstų žemės klausimų ir susidūrus su didelėmis teritorijų planavimo problemomis vėlesniam laikui atidėta ir Nidos bei Juodkrantės prieplaukų rekonstrukcija. VVKD norėjo pradėti prieplaukų rekonstrukciją būtent Kuršių nerijos uostuose, nes šioje Lietuvos vietoje, kurioje laivyba yra intensyviausia, didžiausias tokių prieplaukų poreikis.

Neringos miestas šiandien dar neturi bendrojo plano, jau nekalbant apie atskirus detaliuosius planus. O kilus nelegalių statybų skandalui, dabar čia savotiškas sąstingis. Kol Neringos miestas nepasitvirtino bendrojo plano, negalima parengti detaliojo krantinių rekonstrukcijos ir statybos plano.

Todėl nutarta sutvarkyti Kauno keleivinę prieplauką, iš kurios anksčiau plaukdavo "Raketos" tipo laivai į Klaipėdą ir Nidą, bei atlikti Uostadvario vidaus vandenų uosto rekonstrukciją. Šiam projektui įgyvendinti jau skirta Europos Sąjungos (ES) lėšų. Dabar VVKD ruošiasi skelbti konkursą techniniam ir darbo projektams parengti. Pasiteiravus, kiek kainuos šis projektas, M. Šimkūnas atsakė, jog lėšų tikrai turėtų pakakti šioms prieplaukoms normaliai sutvarkyti.

Problema - gylis mariose

Pasak M. Šimkūno, VVKD deda daug pastangų, norėdama padidinti gylį Kuršių mariose iki 2,5 metro. Tačiau šis Kuršių marių valymo projektas, kurio įgyvendinimą finansuos pati VVKD, labai sunkiai skinasi kelią aplinkosaugos institucijose. Tik šiemet pavyko pralaužti ledus ir projektas, ko gero, bus baigtas derinti.

Pašalinus seklumas ties Juodkrante ir Pervalka, Kuršių mariose galėtų plaukioti laivai, kurių grimzlė - 2,2-2,3 m, tai yra į Nidos uostą galėtų atplaukti iš užsienio jūrinės jachtos. Įgyvendinus šį projektą, garantinis gylis Kuršių mariose visus metus būtų ne 1,5 metro, koks yra dabar, o 2,5 metro. Tada Klaipėdos ir Neringos regionai taptų kur kas patrauklesni ir įdomesni užsienio turistams.

Beje, VVKD neseniai išleido naują Kuršių marių locmano žemėlapį, kurį bus galima įsigyti knygynuose ir direkcijoje. Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe VVKD panaudodamos vieno projekto lėšas rengia lociją. Joje bus išsamiai aprašytos Kuršių marios ir Nemunas iki Jurbarko.

Remontuojamas Pervalkos švyturys

Šiuo metu VVKD priklauso tik trys švyturiai - Pervalkos ir du Atmatoje, t. y. Uostadvario ir Atmatos žiočių švyturiai. Kiti Kuršių nerijos švyturiai priklauso ne jai, o Lietuvos saugios laivybos administracijai.

Iš visų trijų VVKD švyturių Pervalkos švyturio būklė buvo baisiausia, jis buvo problemiškiausias. Tad šiemet pradėti Pervalkos švyturio rekonstrukcijos darbai, kuriuos tikimasi baigti šiais metais.

Kapitaliniam šio švyturio remontui skirta apie 600 tūkst. Lt iš valstybės investicijų programos lėšų.

Dalia BIKAUSKAITĖ
ve.lt (http://www.ve.lt)

ValdasJ
2007.02.23, 01:16
2006-11-30

Atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=11375986)

www.lrt.lt (http://www.lrt.lt)
2006 lapkričio mėn. 30 d. 10:17

http://g.delfi.lt/images/pix/file11140228_nemunas1.JPG

Alytuje atidaroma pirmoji Nemuno aukštupio prieplauka, praneša Lietuvos radijas.Valstybinio turizmo departamento projektas, pradėtas įgyvendinti prieš pora metų, finansuojamas Phare ir valstybės biudžeto lėšomis. Nemuno prieplaukų statybos bandomojo projekto vertė daugiau kaip 9 mln. Lt.

Projekte dalyvauja 12 savivaldybių. Jo pabaiga numatyta kitų metų vasarą.

Iš viso parengti techniniai projektai 6 stacionarioms ir 13 mobiliųjų prieplaukų įrengti. Prieplaukos bus įrengtos Jurbarko, Šakių, Kauno, Varėnos, Prienų rajonuose. Birštono, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Savivaldybės, kurios dar neįrengė, privalės įrengti būtinus priėjimo ir privažiavimo prie prieplaukų kelius.

Kitų metų vasarą bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir užsienio kalbomis, prieplaukų lankstinukai.

Šiandien Alytuje prie pirmosios prieplaukos priplauks pirmasis plaustas, o prieplaukoje vyks šventė. Be to, bus atidaryta naujai sutvarkyta, akmenimis grįsta Nemuno gatvė, vedanti į naują prieplauką.

ValdasJ
2007.02.23, 01:22
2007-02-06

Europos Sąjungos ir valstybės milijonus glemžiasi Nemunas (http://www.statyba.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=95244)

Vieni alytiškiai kone miršta iš juoko, kiti šypsodamiesi apgailestauja, kad praėjusių metų pabaigoje prieplauką pastatė Nemuno gatvėje, o ne kurioje nors kitoje prie Nemuno upės. "Galėjo mūsų kvartale statyti. Būtume sau žvejoję ant suoliukų susėdę, alaus pasistatę. Dabar Nemuno vandenys teliūškuoja, o gal ledo lytys prieplauką su visais milijonais greit ir visai nuneš. Taip Alytus liks be miesto mero Vytauto Kirkliausko ir Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktoriaus Alvito Lukoševičiaus išsvajotos turistinės laivybos", - ironiškai kalbėjo kai kurie Kurorto gyventojai.

Patarė kreiptis į VTD direktorių

Vakar Nemuno gatvėje prieplaukos nebuvo matyti nė iš vienos pusės. Daugelis svarstė, ar ji apsemta upe plaukiančio ižo, ar vandens tėkmės visiškai nuplauta. Pagaliau kur dingo suoliukai, tvorelė, apšvietimo stulpeliai? Apskritai ar milijoninės lėšos neišmestos į balą?

Alytaus prieplauka yra Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos Nemuno prieplaukų statybos bandomojo PHARE projekto "Nemuno turistinės trasos pilotinis infrastruktūros išvystymas" rezultatas.

Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir finansuojamas šalies biudžeto bei PHARE lėšomis, bendra jo vertė - 2,67 milijono eurų. Šis projektas apima dvylika Lietuvos savivaldybių.

"Šiemet Lietuvoje turi būti pastatytos 27 Nemuno prieplaukos. Alytuje atsirado pirmoji", - sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Giedrius Cikanavičius.

Jis tvirtino tiksliai nežinąs, kur dingo prieplaukoje buvę suoliukai, tvorelė, apšvietimo stulpeliai: "Valstybės turizmo departamentas prieplauką turėjo perduoti į miesto savivaldybės balansą. Ar perdavė, teiraukitės VTD direktoriaus A.Lukoševičiaus. Jeigu perdavė, miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyrius ar kokia nors organizacija jo pavedimu rudenį inventorių surinko, o pavasarį vėl sustatys."

G.Cikanavičius žino tik tai, kad prieplaukos statyba miesto savivaldybės biudžetui nekainavo nė vieno lito: "Mums kainavo tik Nemuno gatvės rekonstrukcija. O kiek atsiėjo prieplaukos statyba ir įrengimas, galėtų pasakyti VTD direktorius, nes jie turi projektą ir skaičiavimus."

Prieplaukos užliejimas neišvengiamas

Anksčiau skelbtais duomenimis, akmenimis grįstos Nemuno gatvės rekonstrukcija kainavo 652 tūkstančius litų PHARE programos ir 310 tūkstančių litų miesto savivaldybės lėšų. Be to, dar beveik 150 tūkstančių litų įdėjo UAB "Dzūkijos vandenys", ji prisidėjusi prie Nemuno gatvės rekonstrukcijos tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojams. Taigi daugiau kaip 1 milijonas apsnigtų ir apsemtų žinomų litų laukia atplaukiančių laivų ir turistų. O kiek dar į pačią prieplauką investuota lėšų, apie kurias nežinome?

G.Cikanavičiaus tvirtinimu, prieplauka Nemuno gatvėje suprojektuota ir pastatyta taip, kad atlaikytų potvynius, nebūtų išgriauta vandens: "Prieplaukos užliejimas neišvengiamas. Į dviejų metrų aukštį neiškelsi, kad neužlietų, o jei tiek būtų iškelta, neišlipsi (iš turistinio laivo - O.P.). Statinys tvirtas, turi garantiją, draudimą. Bet šiuos reikalus geriausiai gali pakomentuoti VTD direktorius."

Investicijų skyriaus vedėjas negalėjo konkrečiai pasakyti ir kada Nemunu pradės plaukti turistiniai laivai, o Alytaus prieplaukoje išsilaipinę turistai ims grožėtis įspūdingo grožio miestu, jo nuostabiomis įžymybėmis. "Anksčiau ar vėliau Nemunu laivai plaukios. Manau, šiuo atveju strateginius sprendimus turi priimti Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija", - teigė G.Cikanavičius.

Vakar bandymai telefonu prisiskambinti projekto iniciatoriui ir VTD direktoriui baigėsi nesėkmingai. VTD prie Ūkio ministerijos specialistė tarptautiniams ryšiams Lidija Lukšytė aiškino, kad šiuo klausimu nieko nežino, todėl patarė kalbėti su Ūkio ministerijoje posėdžiaujančio A.Lukoševičiaus pavaduotoja Nijole Kliokiene. Ši esą viską apie prieplauką Alytuje turi ir žino. Bet paaiškėjo, kad ir ši valdininkė posėdžiauja. "Žinote, šiandien pas mus posėdžių, kurie vyks iki vakaro, diena. Niekuo daugiau padėti negaliu", - baigiantis darbo dienai sakė L.Lukšytė.

Dienraštis "Alytaus naujienos" (http://www.ana.lt)

ValdasJ
2007.02.23, 01:57
2006-02-18

Kelią nutiesė link prieplaukos miražo (http://www.statyba.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=65959)

Šakių rajono savivaldybė jau nutiesė kelią iki menamos prieplaukos ant Nemuno kranto, tačiau pačią prieplauką už PHARE bei valstybės lėšas įrengti žadėjęs Valstybinis turizmo departamentas savo planus pakeitė.

Mobili prieplauka Gelgaudiškyje, kaip ir dar 16 analogiškų bei 9 stacionarios prieplaukos Nemuno pakrantėje nuo Druskininkų iki pat Kuršių marių, turėtų būti baigtos statyti šiemet.

Prieplaukos ant Nemuno kranto statomos įgyvendinant PHARE bei valstybės lėšomis finansuojamą projektą "Nemuno turistinės trasos pilotinės infrastruktūros išvystymas".

Bendra projekto vertė - 9,54 mln. litų. Už šiuos pinigus ne tik statomos prieplaukos, kuriose galėtų turistiniu sezonu švartuotis upiniai turistiniai laivai, bet ir tvarkomos Nemuno pakrantės prieplaukų vietose, įrengiamos automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelės, aprūpintos išmontuojamais lauko baldais ir higienos įranga.

13 savivaldybių, kurių teritorijoje turi iškilti prieplaukos, turi pasirūpinti, kad iki prieplaukų vietų būtų nutiesti keliai, kad būtų galima privažiuoti iki pat automobilių stovėjimo aikštelės.

Ar iškils prieplauka Nemuno pakrantėje ties Gelgaudiškiu lieka nebeaišku.

Dienraštis "Lietuvos žinios" (http://www.lzinios.lt)

ValdasJ
2007.02.23, 02:01
2006-09-29

Lietuviai Kaliningrade įrengs prieplaukas (http://www.statyba.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=85538)

Kitą savaitę Kaliningrade ir Rybačio gyvenvietėje turėtų būti pradėtos montuoti plaukiojančios prieplaukos.

Jos parengtos pagal Norvegijoje gaminamą konstrukciją, kurią sudaro medinis denis ant gelžbetonio konstrukcijos. Prieplaukas projektavo ir sumontuos "Klaipėdos hidrotechnikos" bendrovė. Jas pagamino Klaipėdos laivų statykla.

Tokios prieplaukos Lietuvoje dar yra naujovė. Plūdurai yra išdėstomi per du metrus vienas nuo kito ir sujungiami medinėmis 22 milimetrų storio ekologiškomis medžiagomis apdorotomis lentomis. Prieplaukoje įrengta 1,4 metro pločio takas vaikščioti. Ant prieplaukų bus galima užlipti 6 metrų ilgio tilteliais.

Prie kranto prieplaukos tvirtinamos grandinėmis. Todėl kintant vandens lygiui prieplaukos gali kilnotis. Nuo smūgių į krantines jas apsaugo specialios atmušos.

Laiveliams švartuoti nuo pagrindinės konstrukcijos įrengiami pirštai. Tarp jų ir įplaukia laivas. Kiekvienam laivui švartuoti skiriami du knechtai ties kiekvieno piršto pagrindu ir keturi žiedai ant švartavimosi pirštų.

Prieplaukos įrengiamos pagal TACIS remiamą projektą "Vandens turizmo infrastruktūros išvystymas Rusijos ir Lietuvos pasienio Kuršių marių regione". Kol kas tiek Kaliningrade, Priegliaus upėje, tiek Rybačyje, šalia esančio Kuršių marių bangolaužio, bus įrengtos 8 laivams iki 14 metrų ilgio ir 4 metrų pločio skirtos švartuoti prieplaukos. Vėliau Kuršių mariose, gyvenvietėje šalia Rybačio, numatoma įrengti prieplaukas, kur bus galima priimti 280 burinių ir motorinių jachtų.

Kaliningrade įrengta prieplauka bus perduota naudotis šio miesto administracijai, o Rybačio uosto savininke taps Zelenogradsko administracija.

Pagal tą patį TACIS projektą buvo numatyta įrengti ir 100 vietų prieplauką Nidos uoste. Tačiau kol kas tam pagal projektą neskirta pinigų.

Lietuvai ypač svarbi yra Rybačio prieplauka. Pasirašius Lietuvos ir Rusijos sienos kirtimo Kuršių mariose postų steigimo sutartį, Rybačio gyvenvietės naujoje prieplaukoje galėtų atsirasti Rusijos sienos perėjimo postas.

Vieta šiam postui Rybačio uoste numatyta ant stacionaraus bangolaužio. Čia gali švartuotis ir didieji keleiviniai laivai, yra vietos muitinės ir pasienio tarnybos postų pastatams. Rusijos federalinėms tarnyboms taip pat galima panaudoti ir prišvartuotą debarkaderį.

Dienraštis "Klaipėda" (http://www.klaipeda.daily.lt)

vaidaslt
2007.02.23, 10:19
Šiandien numatoma keleivinę ir turistinę laivybą atgaivinti Nemunu ir Nevėžiu. Netrukus bus pradėta ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas
2006-10-03
Nevėžio miestelio kaimynystėje tekantis Nevėžis - ypatingas miestelio šarmas. Dar neseniai jis plukdė laivelius su keleiviais vykstančiais iš Babtų į Kauną. Šiandien numatoma keleivinę ir turistinę laivybą atgaivinti Nemunu ir Nevėžiu. Netrukus bus pradėta ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto įgyvendinimas, pagal kurį netoli statomo miestelio - ties Raudondvario pilimi bus įrengta moderni mobili keleivinė prieplauka, kurioje galės išsilaipinti turistai atplaukiantys Nemunu pasižvalgyti po Raudondvario įžymybes arba gyventojai praleisti laisvalaikį ant vandens.



straipsnelis i tema.

Edd
2007.02.23, 14:18
Sviezesnes naujienos apie prieplaukas Vilniuje. Kazin ar ten dar kas mastoma ta kryptim?
Va kas mąstoma:
Vilniuje bus įrengtas turistinis vandens kelias Neries upe

Siekiant plėtoti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, iki 2010 metų pabaigos sostinėje planuojama įrengti turistinį vandens kelią Neries upe. Šis kelias tęsis nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto, šalia turistinės trasos bus sukurta viešoji infrastruktūra.

Projektą „Turistinis vandens kelias Neries upe Vilniaus mieste“ planuojama įgyvendinti 3 etapais. Pirmojo etapo metu, iki 2008 metų rugsėjo, bus parengta techninė dokumentacija, 2009–2010 metais numatoma įgyvendinti antrąjį ir trečiąjį etapus – „Vidaus vandens kelio įrengimas“ ir „Prieplaukų bei uosto statybos ir rekonstrukcijos darbai“.

Įgyvendinant pirmąjį etapą, Vilniaus mieste bus ištirtas Neries upės dugnas, parengta išsami galimybių studija, vandens kelio techninis projektas, atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Taip pat bus parengti žiemos uosto (Žirmūnuose), buvusio elingo (Kosciuškos g.), stacionarių prieplaukų (prie Baltojo tilto bei tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų) ir mobilių prieplaukų (Verkių regioniniame parke prie vandens malūno, Žvėryne prie Vingio parko pėsčiųjų tilto ir Lazdynuose, šalia Lietuvos parodų centro „Litexpo“) sklypų detalieji planai bei techniniai projektai.

Turistinio vandens kelio projektas padės plėtotis laivybai Neryje, bus naudingai išnaudota upės vagos ir kranto teritorija, galimos laivybos priemonės, vandens kelio maršrutai ir panaudojimo galimybės. Neries vagą nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto – 16,09 km siūloma įvardinti kaip vandens ūkio paskirties žemę, skirtą vidaus vandens keliui eksploatuoti.

Vandens kelio paskirtis – užtikrinti vandens turizmo – pramoginio ir pažintinio plėtrą, integruoti vandens transportą į Vilniaus miesto susisiekimo sistemą. Projektas sustiprins upės vaidmenį miesto erdvinėje ir funkcinėje kompozicijoje, akivaizdžiai bus pagerinta Neries prieigų bendra ekologinė būklė.

Projekte planuojama plėtoti laivybą mažais, pramoginiais ir sportiniais laivais, numatomi keli pagrindiniai vandens kelio maršrutai. Visų jų pradžia – ties Karaliaus Mindaugo tiltu (Vilnios intako krantinė). Plaukiant pirmuoju maršrutu, kurio ilgis 8,25 km, keleiviai išlips Verkių regioniniame parke, antrojo ilgis – 4,60 km, kuriuo miestiečiai galės nuplaukti iki Vingio parko, likęs maršrutas, kurio ilgis 7,85 km, pasieks Lazdynų tiltą.

Projektiniuose pasiūlymuose numatyti būtini ir galimi laivybos infrastruktūros objektai – pagrindinis upės uostas, apie 17 mobilių ir stacionarių prieplaukų, turizmo informaciniai centrai, viešojo maitinimo įstaigos, gamtos pažinimo paviljonai, paplūdimiai, valčių sustojimo vietos, nuomos punktai.
Įrengtą vandens kelio ruožą nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto pagal reikšmingumą siūloma įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą.

Pirmąjam etapui jau skirta šiek tiek daugiau kaip milijonas litų.

daktaras
2007.02.23, 15:10
kaip noriu nors kartą praplaukti nemunu nuo kauno iki nidos... kai dar plaukiojo raketos, tada nebuvo tokios galimybės, o kai jau ji atsirado, nebėra su kuo plaukti :(

ValdasJ
2007.02.24, 00:54
Dekui uz naujienu papildymus.

kaip noriu nors kartą praplaukti nemunu nuo kauno iki nidos... kai dar plaukiojo raketos, tada nebuvo tokios galimybės, o kai jau ji atsirado, nebėra su kuo plaukti

Taip iki Nidos, deja, siuo metu laivai neplaukioja. Bet galima pasiplaukioti pavyzdziui nuo HES'o iki Rumsiskiu. Dabar kaiptik rankioju laivus ir ju marsrutus.

ValdasJ
2007.02.24, 01:08
Taigi pasiziurekim kokie laiveliai siuo metu plaukioja musu vidaus vandenimis:

Mecklenburg (http://www.jovila.com/index.php?page=mecklenburg) (Klaipeda - Nida)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/mecklenburg.jpg

Forelle (http://www.jovila.com/index.php?page=forelle) (Klaipeda-Nida)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/forelle.jpg

Lana (http://www.jovila.com/index.php?page=lana) (Nida - Minge; Nida - Mirusios kopos)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/lana.jpg

Vagant (http://www.jovila.com/index.php?page=vagant) (Klaipeda - Mirusios kopos; Klaipeda - Nida)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/vagant.jpg

Kuršis (http://www.jovila.com/index.php?page=kursis) (Pasiplaukiojimai palei Nidos kopas)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/kurenas.jpg

Juru muziejaus kurenas SuD1 (http://www.svente.lt/?_t=docs&id=60) vasaromis bazuojasi Juodkrantej ir siulo pasiplaukiot po marias:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/sud1.jpg

Montė (http://www.jovila.com/index.php?page=monte) (Nida - Minge; Nida - Mirusios kopos)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/monte.jpg

Nemunas (http://www.laivai.visiems.lt/) (Kauno HES - Rumsiskes)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/nemunas1.jpg

Algirdas (http://www.laivai.visiems.lt/) (Kauno HES - Rumsiskes)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/algirdas1.jpg

ValdasJ
2007.02.24, 01:55
Druskininkai (http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/28845/) (Druskininkai - Liskiava)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/druskininkai.jpg

Kinu restoranas - barza Aitra (http://www.didziojisiena.lt/main.php?menu=1&lang=lt) (Kaunas - Raudondvaris)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070223/aitra.jpg

Skaistis (http://www.trakai.lt/index.php?-1228829657) (Galves ez.)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/skaistis.jpg

Baltis (http://www.trakai.lt/index.php?-1228829657) (Galves ez.)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/baltis.jpg

Giruliai (http://www.jukunda.lt/?lt=1144060511) (Kursiu marios; jura)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/giruliai.jpg

Pora "Vidaus vandens keliu direkcijos" (http://www.liwa.lt/index.jsp?m=308) laivu. Deja nuotraukos be pavadinimu:

Pagal viska turetu buti Deima
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/liwa11.jpg

XXX
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/liwa21.jpg

Eimantas
2007.02.24, 02:01
Pamačius Mecklenburg man kyla abejonių dėl jo tinkamumo Kuršių marioms. Viena plaukioti ramiomis Vokietijos upėmis, o kas kita mūsų marios. Būna ten štormelių, kad mažai nepasirodys, tie šalia vandens esantys dideli iliuminatoriai tokiu atveju nekelia pasitikėjimo.

ilestmort
2007.02.24, 14:43
Pamačius Mecklenburg man kyla abejonių dėl jo tinkamumo Kuršių marioms. Viena plaukioti ramiomis Vokietijos upėmis, o kas kitą mūsų marios. Būna ten štormelių, kad mažai nepasirodys, tie šalia vandens esantys dideli iliuminatoriai tokiu atveju nekelia pasitikėjimo.

visiška teisybė. o Lietuvoje, manau, derėtų vystyti baisiai egzotiška kurėnų laivyną. čia tooooks dalykas, kad visam pasauliui žabtai atsiveria pamačius.

ValdasJ
2007.02.24, 17:01
visiška teisybė. o Lietuvoje, manau, derėtų vystyti baisiai egzotiška kurėnų laivyną. čia tooooks dalykas, kad visam pasauliui žabtai atsiveria pamačius.

Jo, del kurenu laivybos pilnai sutinku. Butu smagu jei valstybe sukurtu kokia programa skatinancia vietinius pamario gyventojus statytis kurenus (dotacijos, lengvatos ir pan.) ir jais plukdyti turistus. Ir Lietuvai reklama, ir vietiniams gyventojams pragyvenimo saltinis.

ValdasJ
2007.02.24, 17:06
Kurėnai (http://www.nerija.lt/lt/zmogus/paveldo.php)

http://www.nerija.lt/images/zmogus/kurenas.jpg

Kuršių marių žvejams valtys buvo vienas svarbiausių buities atributų. Jomis plaukdavo į žvejybą, susisiekdavo su žemynu, iš Nemuno deltos pievų gabenosi šieną, perveždavo gyvulius ir pan. Kuršių mariose vyravo plokščiadugniai laivai. Savo forma, grimzle jie buvo labiausiai pritaikyti marių sąlygoms. Nerijos žvejai naudojosi bradinėmis, kiudelinėmis, venterinėmis valtimis bei kurėnais (korno valte). Jų pavadinimas priklausė nuo to, kokį tinklą traukdavo burinė valtis. Pagal paskirtį valtys buvo statomos skirtingų dydžių. Pavyzdžiui, kurėnas siekdavo iki 10 metrų ilgio ir 3 m pločio. Jame vienu metu galėdavo tilpti 4-5 žvejai.
Įdomu tai, kad didžiaisiais dvistiebiais laivais (bradinėmis valtimis, kurėnais - kiudelinėmis valtimis) nesinaudojo juodkrantiškiai.
Laivų statyba užsiėmė meistrai iš Gilijos, Labguvos, Drevernos. Kuršių nerijoje tokių meistrų nebuvo. Pietvakarinėse marių pakrantėse buvo statomi didieji laivai, o šiaurės rytų - mažesnės venterinės bei kylinės valtys. Laikydamiesi tradicinių schemų, patyrę meistrai kurėną pastatydavo per vieną mėnesį. Toks laivas kainuodavo tiek pat, kiek ir žvejo namas. Formą, tipą, dydį žvejas nusakydavo meistrui pats.
Pirmas plokščiadugnių marių laivų atvaizdas aptinkamas viename XVI a. žemėlapyje. Su jais žvejota maždaug iki 1956m. Šiuo metu mariose galime išvysti tik tris kurėnus, bei vieną venterinę valtį.

Kuršių Nerijos Nacionalinis Parkas (http://www.nerija.lt)

ValdasJ
2007.02.24, 17:13
KURĖNAS (http://www.neringoje.lt/kurenas.htm)

Kurėnai - tai senosios kuršių žvejų valtys, kurios istoriniuose šaltiniuose pradedamos minėti jau 12 a. Seniau pagrindinis žvejybos laivas kuršių mariose buvo burvaltės: venterinė, kiudelinė, bradinė ir kurėnas.

http://www.neringoje.lt/images/kur.jpg

Valties pavadinimas priklausydavo nuo to, kokį tinklą traukdavo burinė valtis.Kurėnas siekdavo iki 10 metrų ilgio ir 3 metrų pločio.Į kurėną vienu metu galėdavo plaukti 4-5 žvejai.Kurėnuose kuršiai įtaisydavo stiebą ir kajutę žvejams, vadinamą parage.

http://www.neringoje.lt/images/kur3.jpg

Pagrindinis šių laivų panaudojimas buvo žvejyba, tačiau šie laivai praversdavo ir keliantis per marias arba gabenant šieną iš panemunės. Tačiau tobulėjant tehnikai ir atsiradus po Antrojo pasaulinio karo motorlaiviams kurėnai ėmė nykti.

http://www.neringoje.lt/images/kur2.jpg

Palyginus greitai išnyko geriausi Kuršių pagalbininkai Kurėnai ir atvykstantys svečiai, bei Kuršių Nerijos jaunimas galėjo kurėną pamatyti tik muziejuje, prie etnografinės sodybos.Tačiau visai nesenai 1993 metų birželio 12d. kurėnas vėl pradėjo plaukioti po Kuršių marias.

http://www.neringoje.lt/images/kur1.jpg

Šiuo metu gali kiekvienas paplaukioti su Kurėnu,kurį pastatė nerijos tyrinėtojas, tautodailininkas Eduardas Jonušas su H.Mališausku. Seniau Kuršių marių vandenyse ne vieną kurėną buvo galima pamatyti, kiekviena sodyba turėjo bent po viena kurėną,be kurio niekaip nebūtų pragyvenę senieji žvejai Kuršiai. Kurėnas buvo statomas menesį laiko ir kainuodavo tiek pat, kiek ir žvejo namas.

Neringos miesto gidas (http://www.neringoje.lt)

ValdasJ
2007.02.24, 17:41
Neringos kurėnai (http://samogitia.mch.mii.lt/LANKYTINOS_VIETOS/nerija.en.htm#Kurenai)
(Deja straipsnelį radau tik angliškai tai teko pačiam išversti)

http://samogitia.mch.mii.lt/LANKYTINOS_VIETOS/lvimages/nida11.jpg

Tai senosios žvejų valtys, kurios istoriniuose šaltiniuose pradedamos minėti 12 a. Šiais laikais kurėnai kartu su vėtrungėm, krikštais ir kopomis simbolizuoja Kuršių neriją. Šios valtys pradėjo nykti prieš Antrąjį Pasaulinį karą atsiradus motorlaiviams.
Po karo Nidos lankytojai galėjo pamatyti kurėną tik entnografinėje žvejo sodyboje. Tačiau šiuo metu, vasaromis, vėl galima pamatyti kurėnus plaukiojančius mariomis. Prieš kurį laiką tautodailininkas ir nerijos tyrinėtojas Eduardas Jonušas (http://www.visitneringa.com/lt/main/know/notability/eduardasjonusas) ėmė domėtis šiais laivais. Išstudijavęs senus brėžinius ir pasikonsultavęs su senaisiais šių valčių statytojais E. Jonušas su sūnumi Jovu per keletą metų pastatė kurėną, kuris buvo nuleistas į marias 1993-ųjų birželio 12 d. (Kurėnas "Kuršis" (http://www.jovila.com/index.php?page=kursis) - mano past.)
Šiuo metu Kuršių nerijos lankytojai gali grožėtis šiais laivais Smiltynėje ir Nidoje. Taipogi vasarą yra galimybė pasiplaukioti vienu iš šių senovinių laivų.

Žemaitija (http://samogitia.mch.mii.lt/)

ValdasJ
2007.02.24, 17:56
Kurėnas "SUD1" (http://www.svente.lt/?id=60)

Tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė KURĖNAS "SUD1"
http://www.svente.lt/files/kurenas.jpg

Pastatytas: 2001 m.

Ilgis: 9,8 m.
Plotis: 2,8 m.
Grimzlė: 0,3 m.
Pagrindinio stiebo aukštis: 9 m.
Trys burės: trikampė raginė (stakselis) ir šprintinės - mažburė ir didburė ant stiebų.

Burvaltė pavadinta "SUD1" sekant nuo 1844 m. Kuršmarėse galiojusia tvarka, kai žvejų laivai buvo žymimi nurodant tris pirmasias kaimo pavadinimo raides ir žvejybos leidimo numerį. Kurėnas pastatytas Kopgalyje (anksčiau - Suderspitze).
Laivo korpusas - ąžuolinis, dugnas - pušinis, stiebai - iš eglės.

Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė kurėnas "SUD1"

Visam Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu, kurios minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose. Vietiniai gyventojai jomis ne tik žvejojo, bet ir gabeno gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas tęstiniam gyvosios istorijos projektui. Po atviru dangumi įrengtoje burvalčių statybos aikštelėje, stebint muziejaus lankytojams buvo pastatytas kurėnas, kaip autentiškos burvaltės replika (kopija) ir 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias.

Naudojamas etnokultūriniame projekte "Kurėno sugrįžimas" ir edukaciniuose renginiuose. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose:

2002 m. Kuršmarėse Klaipėda - Šarkuva (Lesnojė) - Juodkrantė;
2003 m. Kaunas - Rusnė - Juodkrantė, Nemunu ir Kuršmarėmis;
2004 m. Juodkrantė - Rusnė - Labguva (Polieskas) - Rasytė (Rybačis) - Juodkrantė.

http://www.svente.lt/files/kurenas_1_bg.jpg
http://www.svente.lt/files/kurenas_2_bg.jpg

Kitas labai idomus straipsnis, bet perdaug ilgas kad perkopijuoti i foruma. Idedu tik linka ir pora nuotrauku:
Kurėnas pakelia bures (http://www.muziejai.lt/Informacija/Kureno_bures.htm)
http://www.muziejai.lt/Informacija/infoimages/mb034_40.jpg
http://www.muziejai.lt/Informacija/infoimages/mb034_41.jpg

ValdasJ
2007.02.24, 18:06
Keletas senu kurenu nuotrauku is Kurenkähne und Wimpel (http://nidden.gmxhome.de/nidden_kaehne.htm):

http://nidden.gmxhome.de/images/Nidden_Kurenkaehne.jpg

http://nidden.gmxhome.de/nidden.jpg
Nidden, Foto von Victor Moslehner © Brigitte Bean

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/abends_duene.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/am_ufer.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/bootsbau.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/fischermitwimpel.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/kaehne_am_ufer.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/netze_strand.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/parade_kaehne.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/wimpel_purwin.jpg

http://nidden.gmxhome.de/gal_kaehne/zwei_kaehne.jpg

julius
2007.02.24, 23:52
man labai patinka iniciatyva atgaivinti kurenus, ir labai noreciau kad kursiu mariose ju atsirastu kuo daugiau,
taciau kai kurenai pradeda plaukioti aplink traku pili- man atrodo mazu maziausia apsurdiska:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070224/baltis.jpg
gal tegul kurenai plaukioja savo autentiskoje aplinkoje (t.y. kursiu mariose)?
o traku ezeruose jis atrodo lygiai taip nenaturaliai kaip polinezietishki katamaranai, ar kiniskos "jonkos".

ValdasJ
2007.02.25, 00:55
Teisingas pastebejimas. Ne tik kad kurenas, bet dar ir su vetrunge. Ir tikrai jam nevieta galves ezere. Tik kazin ar yra koks budas uzkirsti kelia tokiems nesusipratimams?

Eimantas
2007.02.25, 01:17
Gal kaip nors per Kultūros ministeriją, ar kokias etnokultūrines organizacijas?

Edd
2007.02.25, 01:56
Pritariu, kad keistai kurėnai atrodo Trakuose, bet vargu ar tai galima uždrausti ir pats draudimas būtų gan kvailas sprendimas. Taip mąstant laaabai daug ką uždrausti reiktų.

Eimantas
2007.02.25, 02:00
Taip mąstant laaabai daug ką uždrausti reiktų.

Matrioškas ant prekeivių stalų Lietuvos senamiesčiuose :D

Edd
2007.02.25, 02:10
^^^ Dėl tokio dalyko tikrai nesupykčiau. ;) Bet yra ir kitokių pavyzdžių, kurie atneštų daugiau žalos, nei naudos. :)

ValdasJ
2007.02.25, 03:12
Jo, kurenais plaukiot betkur neuzdrausi. Bet yra viena dalis be kurios mes neisivaizduojam kureno- vetrunge. Galbut imanoma grazinti vetrungems registracijos zenklu statusa? Aisku ne visiems laivams, o tik kurenams (kaip pvz istorine veliama- vytis, kuri keliama tik tam tikrose vietose ir tam tikrom dienom). Deja as ne teisininkas, bet gal tokiu budu galima butu apriboti bent jau kurenu su vetrungem naudojima?

ValdasJ
2007.02.25, 03:14
Ta proga siektiek informacijos apie kurenu vetrunges:

Kurėnų vėtrungės (http://www.nerija.lt/lt/zmogus/paveldo.php)

http://www.nerija.lt/images/zmogus/vetrunges.jpg

Kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes puošė vėtrungės. 1844m. jas, kartu su kitais laivo atpažinimo ženklais įvedė žvejybos inspekcija tam, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos plotų ribų.
Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėliau žvejai pradėjo puošti priešvėjinę, viršutinę jos dalį įmantriais mediniais raižiniais. Raižiniuose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai. Iš jų galima buvo sužinoti apie kurėno savininko šeimą, jo turtinę padėtį. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Po I-ojo Pasaulinio karo skiriamieji ženklai sumažėjo.
XIX a. pab. nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams.
Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei Baltijos, nei Šiaurės jūros, nei Atlanto vandenyno pakrantėse.
Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino Neringos miesto herbas.

http://www.nerija.lt/images/zmogus/vetrunges01.jpg

ValdasJ
2007.02.25, 03:19
Apie vetrunges uzsiminiau nes kaiptik baigiau daryti zemelapiuka su skiriamaisiais zenklais pagal registracijos vieta:

http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/zveju-registracijos-zenklai.jpg

Informacija is:
http://www.memelland-adm.de/kurenwimpel.html
http://nidden.gmxhome.de/nidden_kaehne_wimpel.htm

ilestmort
2007.02.25, 14:34
Gal kaip nors per Kultūros ministeriją, ar kokias etnokultūrines organizacijas?

:uhuhaha: kurėnų įstatymą ant stalo!!!:uhuhaha:

ilestmort
2007.02.25, 14:40
http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/kurenas-ml.jpg

a kadiel ant tava kuriena yr ne vietrungie a dvi vialiavos? tiklsiau kas yra cia? vengrijos veliava?

ValdasJ
2007.02.25, 15:29
Vetrunge yra ten kur jai ir priklauso buti ;) O sitoj vietoj kabinamos veliavos (tik be abejo zymiai mazesnes). Antroji veliava yra Mazosios Lietuvos. Ja galima pamatyti pavyzdziui ant Tilzes akto (http://lt.wikipedia.org/wiki/Til%C5%BE%C4%97s_aktas). Atgimimo laikais neretai buvo naudojama (bent jau budamas skautas daznai susidurdavau), bet po to kazkaip isnyko. Tiesa sakant ant kureno SuD1 butent ir kabo Lietuvos trispalve, Mazosios Lietuvos ir zemiau dar viena veliava tik gerai neiziuriu kokia.
Cia nuotraukos originalas (http://www.coastsust.net/upimages/kurenas_1.jpg).

ilestmort
2007.02.25, 15:58
jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra. :)
o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

Eimantas
2007.02.25, 16:00
:uhuhaha: kurėnų įstatymą ant stalo!!!:uhuhaha:

Paveldosauga visiškai nereglamentuojama?

Eimantas
2007.02.25, 16:01
jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra. :)
o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

Tikrai ne iš Balatono su madjarais tas kurėnas atplaukė;)

ilestmort
2007.02.25, 16:15
Paveldosauga visiškai nereglamentuojama?

KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
raso projekta (nes nori europos pinigu)
kurenas irasytas i kulturos registra
zmogus raso i kulturos ministerija
ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

ValdasJ
2007.02.25, 16:36
jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra. :) .

Cia jau gerokas nukrypimas nuo pagrindines temos, bet pabandysiu paaiskint savo avataro prasme. Gal tada nekils klausimu kodel veliavos dideles o vetrunge maza :). Visu pirma buvo noras pripratinti zmones prie Mazosios Lietuvos veliavos su viltim kad ji kadanors bus grazinta i visuomenini gyvenima. Virs sios veliavos lietuviska trispalve, nes Mazoji Lietuva yra visos Lietuvos dalis. Tada reikejo kazkur abi veliavas sukabint ir tam mano supratimu geriausiai tiko kureno stiebas velgi simbolizuojantis Kursiu mariu regiona. Apsidziaugiau pamates kad tokios veliavos ir tokia tvarka butent ir kabo ant SuD1, todel sis paveiksliukas puikiausiai tiko. (Pataisymas: pavyko rasti ta pacia nuotrauka tik aukstesnes rezoliucijos. Antroji veliava pasirodo latviu, o trecia- rusu. Matyt buvo koks bendras projektas) Beliko tik isdidinti veliavas, nes butent jos buvo idejos esme. Tuo metu kai kuriau avatara vetrunges isryskinimas nebuvo toks svarbus todel ji sumazejo proporcingai su laivu.

o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

Vengrijos veliava:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c1/Flag_of_Hungary.svg/180px-
Atkreipk demesi i spalvu issidestymo tvarka.

Na o Mazosios Lietuvos veliava gali pats pamatyti ant Tilzes akto ir nereikes aklai tiketi mano zodziais ;) :
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/thumb/1/1c/Tilzes_Aktas.jpg/260px-Tilzes_Aktas.jpg

Eimantas
2007.02.25, 17:03
KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
raso projekta (nes nori europos pinigu)
kurenas irasytas i kulturos registra
zmogus raso i kulturos ministerija
ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

Labai protingu nori pasirodyti ar šiaip patinka daug rašyti?

Juokiesi cituojant, o paskui pats apie tas institucijas rašai. Aš juk neparašiau ar jos suinteresuotos, ar gerai, ar blogai dirba ir pan, tik parašiau, kad tai jų (ir atitinkamų nevyriausybinių ar pan.) kompetencija, ko tu savo rašinėlyje-verslo gairėse neneigi.

ValdasJ
2007.02.25, 19:52
Kaip zinia laivyba Lietuvoj vyko netik Kursiu mariose. Bandziau paieskoti laivybos pedsaku kitos vietose, deja rezultatai kolkas labai kuklus.

Daugiausia senu vaizdu pavyko rasti apie Kauna:

http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/kauno-prieplauka.jpg
Vytauto baznycia apie 1929. ejournal.emokykla.lt (http://ejournal.emokykla.lt/muziejus9/index.php?action%5B%5D=IArticleShow::showArticle(1 0683))

http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/kauno-garlaiviu-prieplauka.png
http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/aleksotas.png
Uz situos vaizdus aciu 15min.lt (http://www.15min.lt/lit/Senas/Naujas_Kaunas/11)

Dar vienas idomus vaizdelis- Nemunas salia Kauno 1930 m.
http://foto.miestai.net/inkelti/20070225/burvaltes-nemune.jpg
Paimta is http://www.bfcollection.net/cities/lithuania/kaunas/kaunas_01.html

O cia Smalininku uostelis:
http://www.jurbarkas.lt/jurb/m/m_images/wfiles/iSDQN3RB9.jpg

Miestelyje prie Nemuno buvęs uostas pradėtas kasti 1883 m. 1885 m. buvo baigtas 400 m. pylimas. Uoste žiemodavo baidokai. Prie uosto buvo viešbutis ir restoranas – prašmatniems asmenims, taip pat smuklė – prasčiokams. Įsikūrus uostui pagyvėjo prekyba. XIX a. čia veikė stiklo fabrikas ir 3 knygynai. 1923 m. įsteigta muitinė, per kurią prekiauta su Vokietija. Veikė 3 plytinės, durpių įmonė, malūnas, 2 lentpjūvės, laivų statybos įmonė, vaistinė. 1935 m. buvo 5 viešbučiai, 2 restoranai, dviračių, galanterijos ir manufaktūros parduotuvės, kelios ekspedicijos ir transporto kontoros, kepykla, lentpjūvė, malūnas. Augo ir pati gyvenvietė. Iki šiol išliko grindinys, vedantis nuo uosto krantinės į buvusią siaurojo geležinkelio stotį. Iki miestelio ėjo privataus siaurojo geležinkelio ruožas Pagėgiai – Smalininkai.

Prieplauka čia buvo nuo pat miestelio įsikūrimo. Tačiau norint apsaugoti laivus nuo pavasarinių potvynių nešamų ledų, 1837 m. įrengtas tikras žiemos uostas. Senoms baržoms jis tiko, tačiau XIX a. antroje pusėje Nemune pasirodė garlaiviai, uostas nebetenkino laivininkų, todėl 1886-1888 m. buvo perstatytas ir išplėstas. Buvo paaukštintas ir pailgintas iki 400 m pylimas, išgrįstos krantinės. Uoste nuolat vyko gyvenimas. Kiekvienas Nemunu plaukiantis laivas čia turėdavo sustoti, kad pereitų muitinės kontrolę. Smalininkuose, šalia uosto, buvo laivų statykla, kurioje gaminti net 30 metrų ilgio laivai. Nestovėdavo tuščias uostas ir žiemą – čia likdavo žiemoti iki 60 laivų. Dabar uostas nebenaudojamas ir tik senos nuotraukos primena jo klestėjimo laikus.
jurbarkas.lt (http://www.jurbarkas.lt/index.php?-1998784651)

http://www.smalininkai.lt/images/istorija_6.jpg
smalininkai.lt (http://www.smalininkai.lt/index.php/lt/istorija/)

Ir dar vienas idomus straipsnis (is gan keisto informacijos saltinio - www.rinkuskiai.lt (http://www.rinkuskiai.lt/naujienos/naujienos.php?news_ext=1&nid=17) :) )
Biržų uostas
(Biržiečių Žodis Nr. 137. 2001 m. lapkričio 24 d.)

Klaipėdietis jūreivystės specialistas Kostas Frankas teigia, kad 16 amžiuje, kai Radvilos kūrė jūrinę valstybę, Biržuose buvo uostas, į kurį atplaukdavo jūriniai laivai. Svarbiausiu uostu turėjo būti Ryga (nuo 1561 metų priklausė Lietuvai), o svarbiausiu gynybiniu punktu – Biržai. Biržuose tuo metu buvo moderni jūrinė olandiško tipo bastioninė tvirtovė, dėl savo didumo pavadinta Karališkąją pilimi. Upių kelias nuo Biržų iki Rygos jūros buvo toks pats, kaip nuo Hamburgo iki Šiaurės jūros. Apaščios upė tiems laikams buvo visai patogi. Norint pakelti vandens lygį, nebuvo sunku ją patvenkti, įrengiant šliuzus. Pasak K. Franko, net 18 amžiuje vidutinis burinis laivas buvo vos 18 metrų ilgio ir apie 6 m. pločio, galėjo gabenti iki 70 tonų krovinių. Biržų pilies statybai laivais buvo atplukdyti smiltainiai iš Gotlando salos, čerpės stogui – iš Vokietijos…Laivai, įplaukę į ežerą ir pilies griovį, būdavo iškraunami pakeliamo tilto suktuvais. K. Franko nuomone, su Biržų jūrine šlove negali lygintis net Klaipėda, kurią Lietuva prieškaryje valdė vos 15 metų.

Eimantas
2007.02.25, 20:12
Civiliokai, kaip pasakytų vienas veikėjas, dėl statykloje gaminamų laivų:)

Antrame straipsnyje pateikta informacija, tik aišku labai glaustai, yra ir ant Rinkuškių Porto alaus etiketės;)

Šiaip turbūt dar nearti dirvonai, tyrinėjimai, apie vidaus vandenų laivybą Lietuvoje. Jei jau iki Biržų plaukdavo, tai turbūt dar įdomių variantų yra. Ir greičiausiai anksčiau upės, kurių šendien mes neįsivaizduojame kaip tinkamų laivybai, tada buvo visiškai tam tinkamos.

ilestmort
2007.02.25, 20:17
Vengrijos veliava:
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/c/c1/Flag_of_Hungary.svg/180px-
Atkreipk demesi i spalvu issidestymo tvarka.



ok. spalvu eiliskuma tikrai supainiojau. bet visvien nevykusi veliava, kaip is europos centro pietiniu regionu.

Eimantas
2007.02.25, 20:23
ok. spalvu eiliskuma tikrai supainiojau. bet visvien nevykusi veliava, kaip is europos centro pietiniu regionu.

Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?:hihihi:

ilestmort
2007.02.25, 20:49
Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?:hihihi:

ne tvarka, o spalvinis sprendimas (jei taip galima issireiksti) tikrai egzistuoja - o isimtys - tokios kaip Lietuvos veliavos tik patvirtina sia taisykle.

Eimantas
2007.02.25, 21:04
ne tvarka, o spalvinis sprendimas (jei taip galima issireiksti) tikrai egzistuoja - o isimtys - tokios kaip Lietuvos veliavos tik patvirtina sia taisykle.

Graikija-Suomija; Nyderlandai-Serbija-Rusija; Latvija-Austrija ir pan. Taisyklė ar išimtis?

ilestmort
2007.02.25, 21:16
Graikija-Suomija; Nyderlandai-Serbija-Rusija; Latvija-Austrija ir pan. Taisyklė ar išimtis?

ne taip grupuoji. pabandyk is naujo.
1. belgija vokietija
2. prancuzija liuksemburgas nyderlandai
3 - 4. rusija slovenija slovakija/lenkija cekija
5. estija suomija
6. vengrija bulgarija
ir tt. jei izvelgsi panasumu ir nuspresi, kad tai ne sutapimas, stai tada ir pradek analizuot. neissenkantis reikalas. labai dideli priestaravimai, taciau atrasti pagristi panasumai - labai idomus.

Eimantas
2007.02.25, 21:24
ne taip grupuoji. pabandyk is naujo.
1. belgija vokietija
2. prancuzija liuksemburgas nyderlandai
3 - 4. rusija slovenija slovakija/lenkija cekija
5. estija suomija
6. vengrija bulgarija
ir tt. jei izvelgsi panasumu ir nuspresi, kad tai ne sutapimas, stai tada ir pradek analizuot. neissenkantis reikalas. labai dideli priestaravimai, taciau atrasti pagristi panasumai - labai idomus.

Panašumų yra, bet per didelis laisvais išsimėčiusių (neprisišliejusių) vėliavų skaičius, kad kalbėti apie spalvinius sprendimus pagal regionus.
Jau greičiau heraldiniai ženklai turi regionines ypatybes, nors irgi ne visi.

ilestmort
2007.02.25, 21:31
Panašumų yra, bet per didelis laisvais išsimėčiusių (neprisišliejusių) vėliavų skaičius, kad kalbėti apie spalvinius sprendimus pagal regionus.
Jau greičiau heraldiniai ženklai turi regionines ypatybes, nors irgi ne visi.

heraldiniai zenklai is esmes irgi turi panasumus, nes tai buvo grynoji istorija, rasoma ir perrasoma juose vykstant ivairiems procesams, o nacionalines veliavos - taip banaliai paprastai pasakius - tam tikra reiksmingu spalvu tam krastui ar tautai ar valdanciai seimai ar sistemai koncentracija. is esmes tuos pacius zenklus ir simbolika nesa ir heraldika.

Eimantas
2007.02.25, 23:08
SIELIŲ PLUKDYMAS

Sielininkų profesija, turbūt, viena iš romantiškiausių, sunkiausių ir seniausių panemunėje gyvenusių lietuvių profesijų. Abipus Nemuno buvo ištisi sielininkų kaimai. Merkiu ir jo baseino upėmis mediena buvo plukdoma palaida. Sieliai buvo rišami prie Nemuno. Ties Merkine, Dubaklonio, Jonionių ir Netiesų kaimais buvo keturi svarbesni sielių pynimo punktai. XIX a. pabaigoje tašyti rąstai Ūla kartais būdavo plukdomi taip tankiai, kad jais būdavo galima eiti be tilto.
Carizmo metais ir vėliau iki 1928 m. miško kirtimo, sielių rišimo ir plukdymo darbus organizuodavo ir mišku prekiaudavo stambūs pirkliai. Mišką kirsdavo ir veždavo daugiausiai žiemą. Šeporiai apskaičiuodavo darbą ir mokėdavo atlyginimą. Po 1928 m. miško kirtimą ir plukdymą perėmė Miškų departamentas, darbus organizuodavo girininkija.
Sielių plukdytojai ir pynėjai buvo laikomi labiau kvalifikuoti ir geriau apmokami nei ritikai, kurie pririsdavo pynėjams medžius nuo kranto. Po 1928 m. ne kiekvienas galėjo būti sielininku, nes norintys plukdyti mišką, turėdavo sudaryti sutartį ir užstatyti kaip garantiją tam tikrą turtą arba pinigų sumą, ne mažiau nei sielio vertė.
Sieliams rišti ir plukdyti susidarydavo nuo 8 iki 20 žmonių grupė. Medžius nuo kranto risdavo kiti darbininkai. Rišant sielius buvo svarbi tiek techninė, tiek ir estetinė sielio pusė. Senieji sielininkai sakydavo „Sielį pini ir dabini”. Maždaug iki ketvirto dešimtmečio sielius dažniausiai rišdavo susuktais jaunais berželiais arba karklais, vėliau 3-5 mm storio viela. Surištų sielių plotis, kol nebuvo tiltų Nemune siekdavo iki 10 m., vėliau, pastačius tiltus ties Merkine ir Alytumi, plotis sumažėjo iki 8-9 m. Sielio ilgis būdavo apie 110-120 m. Sielis vidutiniškai būdavo apie 150 m3, o didelis arba storų medžių ir iki 250 m3. Mažesnėse upėse – Merkyje, Ūloje – sielio plotis būdavo 2-3 m., pabėgius ir nedidelius medžius kartais plukdydavo nerištus ir tik upės žiotyse gaudydavo ir rišdavo.
Ant sielių paprastai dar kraudavo nesurištų rastų, medžio pusfabrikačių.
Plukdomos buvo ir krobkos (karobkos) – daugiasluoksniai sauso medžio sieliai ant kurių sukrautos lentos, linų stirtos ir viskas apdengta stogu. Tokios namų dydžio krobkos sverdavo arti 100 tonų. Plaukdavo sukabintos tartum kaimeliai.
Vienas sielininkas per sezoną nuo Merkinės į Kauną nuplukdydavo 8-10 sielių, o esant daug medžių ir palankiam orui – 10-12 ir net 15. Plukdymo sezonas prasidėdavo vos atšilus, dažniausiai gegužės mėnesį, o baigdavosi spalio – lapkričio mėnesį, kartais tik upei užšalus.
Sudėtinga buvo sielius plukdyti Merkiu, kuriuo ėjo demarkacinė linija. Galima buvo plaukti tik savąja puse, tačiau nepažeidžiant sienos praplaukti buvo beveik neįmanoma, nes Merkys siauras, vingiuotas, sraunus. Dažnai dėl sienos pažeidimo įvykdavo konfliktų, ties Puvočių kaimu buvo nušauti sielininkai. Būdavo, kad sielius reikdavo išsipirkti, sielininkus įkalindavo.
Nuplukdę sielius, sielininkai į namus grįždavo pėsti. Vėliau, pradėjo važinėti automobiliai, tačiau tai buvo brangu, kartais į namus grįždavo sunkvežimiais, vežančiais prekes.
Po Antrojo pasaulinio karo miško kirtimas ir plukdymas pasikeitė, didesnę medienos dalį veždavo sunkvežimiais, tačiau dar neatsisakyta ir sielių plukdymo.

LAIVYBA
Merkinės miestelio klestėjimo laikotarpiu XVII-XVIII a. Merkio deltoje buvo uostas, laivų pakrovimo vieta, prieplauka. Merkio krante išlikę stambūs akmenys, iš jų įkaltas geležinis žiedas, prie kurio švartuodavosi laivai.
Nemunu laivus (botus) vilko burliokai, kuriuos vadino pinčiais. Vilkikų skaičius priklausė nuo laivo dydžio – nuo 2 iki 18 žmonių. Pirmasis vilkikas vidurinėje virtinėje buvo vadinamas karoliu, antrasis – maršalka, trečiasis druška. Merkinės pirkliai žydai turėjo laivų. Jų laivai daugiausiai kursuodavo tarp Merkinės ir Kauno, kartais juos vilkdavo net iki Gardino. Merkinėje laivus pakraudavo javais, ąžuoliniais šulais, statinėmis ir kitomis prekėmis. Kai oras geras, laivas Kauną pasiekdavo per 3 dienas, bet vidutiniškai plaukdavo savaitę. Iš Kauno į Merkinę nutempdavo per 10 dienų.
Kelionės ir prekių pakrovimo metu vilkikus maitindavo pirklys. Už vilkiko darbą per mėnesį, o kartais ir daugiau uždirbdavo apie 4 caro rublius.

http://www.dzukijosparkas.lt/etnokultura.htm

Eimantas
2007.02.26, 03:42
Lietuviai savo vandens keliais rūpinasi aktyviau nei jų kaimynai
2006 m. Spalio 5 d.

http://www.ve.lt/galery/2006-10-05/ke11-3_.jpg
Susidaro įspūdis, jog lietuviai, palyginti su kaimynais latviais, lenkais, rusais, savo vidaus vandens keliais rūpinasi labiau ir norėtų juos greičiau sujungti su Europos Sąjungos (ES) vandenimis. Lietuvos kelininkų entuziazmą rodo ir jų bandymai Lietuvoje įgyvendinti iš Amerikos parsivežtą idėją - pasitelkti į pagalbą kariškius kanalams kasti.

Į marias - Vilhelmo kanalu

Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pateikė Lietuvos susisiekimo ir krašto apsaugos ministerijoms pasiūlymą - sudaryti sąlygas iš Vihelmo kanalo išplaukti į Kuršių marias. Tam reikėtų iškasti vieno kilometro ilgio kanalą netoli Klaipėdos.

Tokią idėją VVKD vadovas Gintautas Labanauskas ir gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas parsivežė iš Amerikos. Pasak G. Labanausko, tai būtų labai įdomus vidaus vandenų maršrutas, kuriuo žmonės mielai naudotųsi.

Prieš kelerius metus jie lankėsi Floridos institucijoje, atsakingoje už vidaus vandens kelius. Amerikoje jie yra laikomi strateginės reikšmės keliais. Kolegos amerikiečiai kasa ne tik kanalus, bet ir pila salas tam panaudodami karinių žinybų pajėgas. Tad kodėl kariškiai negalėtų padėti iškasti kanalą Lietuvoje?

G. Labanausko teigimu, Lietuvos krašto apsaugos ministerija teoriškai tam neprieštarauja, o Susisiekimo ministerija netgi ėmėsi iniciatyvos šiam klausimui spręsti sudaryti darbo grupę. Pastaroji turėtų nustatyti, kurioje vietoje tas kanalas turėtų būti kasamas. VVKD vadovo manymu, jį reikėtų kasti prieš Klaipėdą, kad niekam nebūtų trukdoma. Suprantama, šis klausimas turėtų būti derinamas su aplinkosaugininkais, su Klaipėdos miesto valdžia.

Lenkai neketina investuoti

G. Labanausko teigimu, Lietuvos vidaus vandens kelius sujungti su ES keliais yra dvi galimybės. Viena - bendradarbiauti su lenkais. Plaukti į Lenkijos vandenis būtų galima per Augustavo kanalą. Pasak G. Labanausko, kolegos lenkai kol kas neskiria tiek daug dėmesio kaip lietuviai savo vidaus vandens keliams. M. Šimkūno teigimu, šiandien Lenkijoje yra tik 1 klasės vandens kelias, tinkantis valtims, baidarėms ir nedideliems motoriniams laiveliams. Lenkus tai tenkina ir jokių investicijų kol kas į Augustavo kanalą jie neplanuoja. Vieni lietuviai dėdami lėšas savo pusėje, nesusitarę su kolegomis, išmestų pinigus į vandenį.

Tikisi susitarti su rusais

Kita galimybė - bendradarbiauti su rusais Kaliningrado srityje, išplaukti per Matrosovkos (Gilijos) upę, Aistmares. VVKD vadovo manymu, klausimai, susiję su Kaliningrado sritimi, turėtų šiek tiek greičiau būti sprendžiami. Žinoma, kur kas mažesnėje nei Rusija Lietuvoje permainos greičiau įgyvendinamos. Beje, šiemet sukanka jau dešimt metų, kai su Rusija nepasirašoma sutartis dėl galimybės lietuviams plaukioti rusiškoje Kuršių marių pusėje, o rusams - lietuviškoje.

Galimybių bendradarbiauti su latviais vidaus vandens kelių srityje atžvilgiu VVKD vadovas nėra optimistiškai nusiteikęs. Pernai Ženevoje vykusiame Jungtinių Tautų ekonomikos komisijos darbo grupės posėdyje kolega iš Latvijos pranešė, kad bendro projekto su rusais jie nedarys, kad projektas žlugo. Jame buvo numatyta Dauguvos upę sujungti kanalu su viena iš Rusijos upių. Pasak G. Labanausko, toks žingsnis rodo latvių požiūrį į vidaus vandens kelius. Optimizmo teikia tai, jog rusai tame pačiame posėdyje pareiškė, kad latviai turėsią šį projektą įgyvendinti.

Likviduos seklumą

Gilesnis Skirvytės upės farvateris yra Rusijos pusėje, Lietuvos pusėje - sekluma. Paklaustas, kokia galimybė panaudoti turistinei laivybai Skirvytės upę, išplaukti ja į Kuršių marias, M. Šimkūnas atsakė, jog kitų metų strateginiame VVKD plane numatyta pašalinti vieną seklumą ties Skirvytės ir Vytinio santaka. Ją pašalinus turistinė laivyba bus galima.

Šiuo metu, jo manymu, nedidelę grimzlę turintys laiveliai gali išplaukti per Vytinio upę į Skirvytę ir tada į Kuršių marias.

Beje, buriuotojai gali džiaugtis - Kuršių mariose nuo Pervalkos jau garantuojamas 2,5 m gylis, anksčiau buvo tik 1,5 m. Prieš kurį laiką šviečiantis farvateris buvo tik Kuršių mariose, dabar jis eina iki Uostadvario uosto.

Neduoda upių keliams

Pagrindinė vandens kelininkų problema - Rindupės upė nepriklauso Lietuvos vidaus vandens keliams, joje nėra jokio kelio. G. Labanausko manymu, bloga situacija yra ne tik Rindupės, bet ir Vytinės, Šakūnėlio, Pakalnės upėse, kurios nepriskirtos vidaus vandens keliams. Jau antrus metus VVKD bando jas įtraukti į vietinės reikšmės vandens kelių sąrašą, tačiau nesėkmingai, nes šio klausimo nepavyksta suderinti su Aplinkos ministerija. VVKD žada ir toliau bandyti tas upes įtraukti į vietinės reikšmės vidaus vandens kelius ir tikisi, kad galų gale jai pavyks tai padaryti.

G. Labanausko teigimu, farvateriui sutvarkyti tose upėse nereikėtų jokių papildomų lėšų. Rindupė yra kanalinio tipo upė su pakankamu natūraliu 3-4 m, o vietomis ir iki 6 m gyliu. VVKD ėmusis prižiūrėti šias upes, jų pakrantės nebebūtų tokios apleistos, tvarka būtų geresnė.

Uostai yra, įplaukų - ne

Kita problema - nėra priėjimo prie uostelių Kintuose, Drevernoje, Šturmuose. Čia nėra pakankamo gylio, nes neišvalytos prie jų esančios seklumos. Tiems darbams atlikti irgi reikalingas Aplinkos ministerijos sutikimas. Reikia padaryti poveikio aplinkai atranką, vėliau - poveikio aplinkai vertinimą. Viena vertus, tai nemažai kainuos - kelis šimtus tūkstančių litų, kita vertus, iškyla laiko klausimas.

Pasak G. Labanausko, jam suprantamas aplinkosaugos pareigūnų noras išlaikyti čia esančią gamtą pirmykštės būsenos ateinančioms kartoms. Tačiau neeksploatuojami keliai pradeda užželti, pakrančių infrastruktūra negerėja.

Į jūrą nepretenduoja

Šiuo metu VVKD eksploatuoja 902,3 km vidaus vandens kelių. Iš jų vietinės reikšmės keliai sudaro 41 km, perspektyviniai - 40 km, valstybinės reikšmės - 821 km. Pagrindinis vidaus vandens kelias yra nuo Kauno iki Klaipėdos Nemunu ir Kuršių mariomis. Jis yra E-41 tarptautinės reikšmės 4 kategorijos kelias. Kiti valstybinės reikšmės keliai eina Nevėžiu, Nerimi, Trakų, Zarasų ežerais ir kt. VVKD priklauso visi Lietuvos vidaus vandenys, išskyrus jūrą, į kurią ji nepretenduoja.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

ValdasJ
2007.02.26, 15:21
Kadangi aptikau keleta idomiu nuotrauku tai trumpam sugrisiu prie vetrungiu. O jei tiksliau tai ju skiriamuju zenklu naudojimo siais laikais.

Visu pirma tai Neringos miesto herbas (http://lt.wikipedia.org/wiki/Neringos_herbas):
http://foto.miestai.net/inkelti/20070226/neringos-herbas.jpg

O cia keletas vaizdu is Kintuose (http://www.kintuose.lt/static.php?strid=1327&) vykusios sventes:
http://www.kintuose.lt/images/structure/pictures/1494l.jpg
http://www.kintuose.lt/images/structure/pictures/1553l.jpg

ValdasJ
2007.02.26, 15:53
G. Labanausko teigimu, Lietuvos vidaus vandens kelius sujungti su ES keliais yra dvi galimybės. Viena - bendradarbiauti su lenkais. Plaukti į Lenkijos vandenis būtų galima per Augustavo kanalą. Pasak G. Labanausko, kolegos lenkai kol kas neskiria tiek daug dėmesio kaip lietuviai savo vidaus vandens keliams. M. Šimkūno teigimu, šiandien Lenkijoje yra tik 1 klasės vandens kelias, tinkantis valtims, baidarėms ir nedideliems motoriniams laiveliams. Lenkus tai tenkina ir jokių investicijų kol kas į Augustavo kanalą jie neplanuoja. Vieni lietuviai dėdami lėšas savo pusėje, nesusitarę su kolegomis, išmestų pinigus į vandenį.

Gal mano akys kreivai rodo, bet kiek pavyko rasti planu ir zemelapiu- visuose Augustavo kanalas eina per Baltarusija ir Lenkija. Taigi tartis reiketu ne tik su Lenkais, bet ir su Baltarusais.

ilestmort
2007.02.26, 16:00
apskritai lenkai mažiausia vysto savo šiaurės rytų regioną mat mažiausia interesų čia turi. o lietuviams tas baisiai neparanku. bet niekur nesidėsi.

ValdasJ
2007.02.26, 16:37
Pora planeliu, kad butu lengviau susigaudyti straipsnyje:

Vilhelmo kanalas:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070226/vilhelmo_kanalas.jpg

Skirvytė, Vytinė, Pakalnė:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070226/skirvyte.jpg

ValdasJ
2007.02.26, 16:52
Augustavo kanalas (http://www.augustow.pl/panoramy/kanal_augustowski/index.html):
http://foto.miestai.net/inkelti/20070226/augustavo-kanalas.jpg

ValdasJ
2007.02.26, 17:27
Dar siektiek apie "raketas":

Maršruto likimas sprendžiamas Vilniuje (http://www.auto.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena&id=75529)

2006-06-13

http://www.info.lt/naujienos/images/20060613112554317.jpg

Susisiekimo ministerijoje svarstoma galimybė įsigyti "Raketos" tipo laivą ir plukdyti keleivius iš Kauno į Kuršių neriją

Valstybės įmonei "Vidaus vandens kelių direkcija" antrus metus nesiseka atgaivinti kažkada populiaraus maršruto Kaunas-Nida. Pernai buvo pasirašyta sutartis su bendrove "Nemuno linija", tačiau nė vienas laivas į Nidą neišplaukė. Šiemet derėtasi su Lenkijos kompanija, tačiau sulaukta neigiamo atsakymo.

Susisiekimo ministerijoje šiuo metu svarstoma galimybė, kad "Raketos" tipo laivą galėtų įsigyti valstybės įmonė. "Kauno diena" pasidomėjo, kaip prieš keletą metų privati kompanija pusvelčiui išpardavė į Nidą plaukiojusius laivus.

Laikinasis ministras laukia dokumentų

Laikinasis susisiekimo ministras Petras Čėsna patvirtino, kad svarstoma galimybė "Vidaus vandens kelių direkcijai" įsigyti "Raketos" tipo laivą. "Pavedžiau, kad būtų atlikta analizė ir išsiaiškinta, kokia yra galimybė įsigyti tokį laivą. Visi prisimename, kaip iš Kauno į Nidą kursuodavo "Raketos", - sakė laikinasis ministras.

Jo teigimu, jeigu iš Kauno Nidą būtų galima pasiekti per 3,5 ar 4 valandas, toks projektas galėtų pasitvirtinti.

"Kiek esu informuotas, šis maršrutas domina žmones. Tenka ir pačiam neretai išgirsti klausimų, kada jis bus atgaivintas. Dabar svarbiausia apskaičiuoti, ar "Raketos" pirkimas bus ekonomiškai pagrįstas. Jeigu iš pradžių ir patirtume tam tikrų nuostolių, vėliau galėtume atsigriebti. Bent mano nuomone, maršrutas Kaunas-Nida yra perspektyvus. Tačiau palaukime specialistų išvadų", - teigė P.Čėsna.

Pardavė lenkams

Prieš keletą metų bendrovė "Nemuno laivininkystė" lenkams pusvelčiui pardavė keturis "Raketos" tipo laivus. Neoficialiais duomenimis, tuomet už vieną laivą gauta apie 10 tūkstančių JAV dolerių.

Valstybės įmonės "Vidaus vandens kelių direkcija" atstovai teigė, kad "Nemuno laivininkystė" buvo privati bendrovė, todėl "Raketų" privatizavimo nebuvo įmanoma sustabdyti.

"Jos buvo parduotos po dešimt tūkstančių JAV dolerių už kiekvieną. Dabar už tokį patį laivą gali tekti pakloti ir apie 100 tūkstančių eurų. Jeigu iš ministerijos gausime leidimą, nenaujo "Raketos" tipo laivo ieškotume Ukrainoje ir kitose Rytų šalyse", - teigė valstybės įmonės generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.

"Nemuno laivininkystės" parduotos "Raketos" iki šiol sėkmingai plaukioja Lenkijoje ir uždirba pinigus. Šiuos laivus įsigijo ta pati firmą, su kuria derėjomės dėl Nidos maršruto. Manau, kad viena nesėkmingų derybų priežasčių - užsakymai, kurių lenkai turi daug savo šalyje, todėl jie kol kas atsargiai vertino galimybę plukdyti keleivius Nemunu", - teigė "Vidaus vandens kelių direkcijos" gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.

Eksperimentas pasitvirtino

"Apie galimybę įsigyti "Raketos" tipo laivą neseniai kalbėjausi su ūkio ir susisiekimo ministrais. Buvo gautas žodinis pritarimas, o dabar laukiame, kada tai bus patvirtinta raštu", - paklaustas, kada Kaune vėl plaukios greitaeigiai laivai, sakė G.Labanauskas.

Net ministerijoms palaiminus, šį sezoną reguliaraus maršruto į Nidą nebus. Prieš trejus metus šį maršrutą bandė atgaivinti pati valstybės įmonė. Į Nidą savaitgaliais plukdė laivas "Deima". Kelionė trukdavo apie 10 valandų, tačiau ir tai keleivių neatbaidydavo.

"Prieš dvi savaites jau nelikdavo laisvų bilietų. Ši pramoga ypač sudomino vilniečius. Keleivių sulaukdavome ir iš kitų Lietuvos miestų. Bilietus pardavinėjome Kaune, Vilniuje ir Nidoje. Suprantama, kad kelionė trukdavo per ilgai. Jeigu mūsų įmonei būtų leista įsigyti greitesnį laivą, reisus į Nidą galėtume vykdyti kur kas dažniau", - teigė "Vidaus vandens kelių direkcijos" gamybos direktorius M.Šimkūnas.

Dienraštis "Kauno diena" (http://www.kaunodiena.lt/)

ValdasJ
2007.02.26, 17:34
Šilutė stengiasi patekti į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2006-06-10&pried=2006-06-08&id=1149696004)

2006 m. Birželio 10 d.

http://www.ve.lt/galery/2006-06-08/ke13-1_.jpg
Šilutės savivaldybės administracijos Plėtros ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas N. Gricevičius rodo, kur bus įrengtas uostelis

Vandens turizmo infrastruktūros plėtrai Kuršių mariose bei Nemuno deltoje skirta beveik 13 milijonų litų. Didžioji dalis šių pinigų atiteks Šilutės prieplaukai įrengti ir infrastruktūrai sutvarkyti. Likusias lėšas Savivaldybė panaudos kitų keturių prieplaukų techniniams dokumentams rengti.

Šilutės rajono savivaldybės administracija dar 2005 balandžio 1 dieną Ūkio ministerijos Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė vertinti projektą "Vandens turizmo (poilsio) infrastruktūros, prieplaukų bei informavimo priemonių įrengimo ir plėtros Kuršių mariose ir Nemuno deltoje (Šilutės prieplaukos (uosto), Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų techninės dokumentacijos rengimas ir Šilutės prieplaukos (uosto) įrengimas".

Šiuo projektu siekta gauti finansavimą pagal Bendrojo programavimo dokumentą (BPD) parengtai galimybių studijai įgyvendinti. Viena iš BPD finansuojamų sričių yra viešojo turizmo infrastruktūra ir paslaugos. Pamario vandens turizmo plėtros studijai dar prieš paraiškos pateikimą vertinti Ūkio ministerijai pritarė ir vietiniai verslininkai, užsiimantys turizmu. Projektui skirti pinigai turėtų paskatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą bei sukurti aktyviam poilsiui palankias sąlygas.

Finansavimą Savivaldybė tikėjosi gauti dar pernai rudenį, tačiau tik šiemet gegužės pabaigoje rekomenduota skirti 12 mln. 916 tūkst. litų.

Prioritetas - turizmui

Šilutės savivaldybės administracijos Plėtros ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Gricevičius teigia, kad šio projekto įgyvendinimas gerokai sustiprins rajono turizmo infrastruktūrą ir pakels vandens turizmo lygį bei paslaugų kokybę. Pagal Savivaldybės strateginį plėtros planą 2005-2014 metams, prioritetai skiriami būtent turizmo sektoriui.

Pagrindiniai pamarį aplankantys turistai yra žvejai bei vandens sporto ir pramogų mėgėjai, kuriuos traukia vidaus vandenų keliai. Anot Savivaldybės atstovo, šią infrastruktūrą ir siekiama plėtoti. Šilutės rajonas priklauso Kuršių marių regionui. Pastarasis yra vienas iš pagrindinių turistų traukos centrų Lietuvoje. Šiame etape bus paruošta likusiųjų Šilutės savivaldybės prieplaukų techninė dokumentacija, o joms įrengti finansavimą gauti tikimasi jau kito Europos Sąjungos struktūrinių fondų realizavimo etapo metu.

Tvarkys prieplauką

Įgyvendinant šį projektą numatoma sutvarkyti bei įrengti 4,7 ha teritoriją, vadinamą Šilutės uostu, iki 2 m pagilinti bei sutvarkyti 8 km vandens kelią Šyšos upe.

Prieplaukos vaizdas pasikeis radikaliai. Teritorija bus aptverta, apšviesta ir saugoma, įrengta automobilių ir autobusų aikštelė, pėsčiųjų takai, sutvarkytos aplinkinės gatvės bei privažiavimo keliai.

N. Gricevičius pasakojo, kad pasikeis prieplaukos krantinės. Prie jų galės būti patogiai švartuojamos valtys, jachtos bei kateriai, bus slipas laivams nuleisti, kranas, pastatytas elingas, kuriame įsikurs administracija, laivų remonto dirbtuvėlės, garažai. Bus atlikti ir ypač svarbūs farvaterio į Nemuną žymėjimo ir ženklinimo darbai, ko labai pasigenda atplaukiantieji turistai.

Sutvarkius uostelį, vandens turizmo mėgėjai gaus visas reikalingas paslaugas: elektrą, gėlą vandenį, turės galimybę atsikratyti fekalinio vandens. Informacijos terminale bus galima sužinoti kelius į aplinkinius turizmo objektus, beje, esančius ne tik Lietuvoje, ar prieplaukose, uosteliuose bei viešbučiuose yra laisvų vietų.

Milijoninės pajamos

Įgyvendinus projektą, prieplauką administruos tam sukurta viešoji įstaiga. Joje numatyti 6 etatai, o pajamos per pirmuosius 5 metus, pagal galimybių studijos prognozes, sieks daugiau nei 8,6 mln. litų. Šis vandens pramogų centras bus komfortabilus bei saugus.

N. Gricevičius teigia, kad farvaterio ženklinimas turėtų suteikti patrauklumo pačiai prieplaukai ir vandens keliui, jungiančiam Šilutės miestą su rajono vandenimis. Planuojama, kad viešoji įstaiga rengs kursus, ekskursijas arba ši veikla bus perleista rajono verslininkams.

Savivaldybės užsakymu VšĮ "Nacionalinis projektų rengimas" parengtame projekte numatoma, kad prieplauka talpins 80 laivų. Per 7 navigacijos sezono mėnesius įvairūs laivai turėtų apsilankyti 4000 kartų, iš jų maždaug 2500 vietinių ir užsienio turistų, o likę - aplinkinių gyventojų. Šie skaičiai - tai uostelyje laivų praleistos dienos.

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, kad vienu laivu atplaukus vidutiniškai 4 žmonėms, per metus rajonas gali tikėtis sulaukti iki 100 tūkst. vandens turizmo mėgėjų. Per 5 metus Šilutės rajone turėtų apsilankyti maždaug 600 tūkst. turistų, iš jų penktadalis - užsieniečiai. Turistų skaičiaus augimas rajonui, preliminariais apskaičiavimais, atneš nuo 12 iki 30 mln. litų pajamų.

Atsipirks per 25 metus

Anot rajono Plėtros ir planavimo skyriaus vyr. specialisto, Savivaldybė aklai nepasikliauja šio projekto sėkme. Šiuo metu jau yra ruošiamas rinkodaros projektas, kuris padės skatinti informacijos apie rajono turizmo galimybes ir objektus sklaidą. Šis turizmo objektas turėtų atsipirkti per 25 metus.

Savivaldybė, pateikdama paraišką finansavimui, buvo numačiusi, jog projekto įgyvendinimo darbai užtruks 28 mėnesius. Dabar darbai turi būti baigti iki 2008 pabaigos, nors sutartys dar nepasirašytos ir neaišku, kiek tai užtruks.

Prieplauka - sudėtingas hidrotechninis statinys. Didžioji paramos dalis ir atiteks uostelio statybų ir infrastruktūros sutvarkymo darbams - 11,6 mln. litų, 500 tūkst. Lt kainuos techninio projekto parengimas, o likę pinigai bus išleisti aprūpinti prieplauką įranga bei projektui administruoti.

Numatytam Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų techninių dokumentų rengimui Savivaldybė skirs maždaug 1 mln. litų iš savo biudžeto, kadangi, apkarpius pradinę projekto sumą, pinigų šiek tiek trūktų. Šiems darbams įgyvendinti prireiks dar maždaug 8 milijonų, kurių taip pat bus prašoma kreipiantis į LVPA.

Pasak Šilutės savivaldybės tarnautojo, užbaigus šiuos darbus, turėtų būti sukurtas vandens pramogų tinklas, ir Šilutė sieks būti įtraukta į tarptautinį vandens pramogų žemėlapį.

Imantas PALIAKAS
ve.lt (http://www.ve.lt)

ValdasJ
2007.03.01, 00:07
Nr. 41 (382)
2006-11-30
Nemuno prieplaukos – postūmis turizmo plėtrai savivaldybėse (http://www.lsa.is.lt/sz/index.php?lang=lt&id=2&mag_id=81&art_id=268)

Gluosnė BAJARŪNIENĖ

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) 2004 m. pradėjo įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos bandomąjį PHARE projektą „Nemuno turistinės trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas”. Projektas įtrauktas į Valstybės investicijų programą ir yra finansuojamas valstybės biudžeto ir PHARE lėšomis. Bendra projekto vertė – 2,67 mln. eurų (2,15 mln. eurų PHARE lėšų ir 0,52 – nacionalinio bendrojo finansavimo lėšos). Projekto trukmė – ketveri metai. Projektą sudaro trys pagrindinės veiklos – techninio projekto ir darbų konkursinės dokumentacijos parengimas, rinkodaros priemonės ir statybos darbai. Projektas apima dvylika savivaldybių (Šilutės, Jurbarko, Šakių, Kauno, Kaišiadorių, Varėnos, Prienų rajonų savivaldybės, Alytaus, Kauno miestų savivaldybės, Pagėgių, Birštono, Druskininkų savivaldybės), esančių Alytaus, Kauno, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos apskrityse.

Planas – 9 + 17

Kaip „Savivaldybių žinioms“ sakė VTD direktoriaus pavaduotoja Nijolė Kliokienė, iš viso Nemuno upės trasoje buvo parengti techniniai projektai 9 stacionarioms ir 17 mobiliųjų prieplaukų įrengti: Rusnės ir Uostadvario (Šilutės rajono savivaldybė), Raudonės, Mituvos mažųjų laivų (Jurbarko rajono savivaldybė), Kauno keleivinė ir Kauno marių, Birštono, Alytaus, Druskininkų bei įrengta Panemunės, Bitėnų (Pagėgių savivaldybė), Pilies I, Veliuonos, Seredžiaus (Jurbarko rajono savivaldybė), Gelgaudiškio, Plokščių (Šakių rajono savivaldybė), Vilkijos, Kulautuvos, Zapyškio, Raudondvario, (Kauno rajono savivaldybė), Vytauto (Kauno miesto savivaldybė), Rumšiškių (Kaišiadorių rajono savivaldybė), Prienų, Punios (Alytaus rajono savivaldybė), Merkinės, Liškiavos (Varėnos rajono savivaldybė). Statybos darbų rangovo atranką vykdė VšĮ Centrinė projektų vykdymo agentūra. Statybos darbams vykdyti buvo numatyta 2,07 mln. eurų. Pasak N. Kliokienės, statybos darbų rangos konkurso metu gauti pasiūlymai smarkiai viršijo statybos skaičiuojamąją kainą. „Kelis etapus apimančių neskelbiamų supaprastintų derybų konkurso metu su rangovu pavyko sutarti tik dėl 6 stacionarių ir 13 mobiliųjų prieplaukų statybos bei įrengimo, – sakė N. Kliokienė. – O mūsų projekto tikslas buvo įrengti 9 stacionarias ir 17 mobilių prieplaukų. Kad ir kaip būtų gaila, teko atsisakyti kelių prieplaukų statybos“. VTD buvo labai sunku apsispręsti, kurių prieplaukų atsisakyti, kaip pasverti prieplaukų svarbą. Po ilgų svarstymų iš planuotų pastatyti prieplaukų sąrašo Viešųjų pirkimų komisija, kurią sudarė Susisiekimo ministerijos, savivaldybių, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros, VTD atstovai, nusprendė išbraukti 3 stacionarias prieplaukas: Uostadvario mažųjų laivų ir jachtų prieplauką Šilutės rajone, Raudonėje, Jurbarko rajone bei prieplauką Kauno mieste (Vilijampolės), žemiau Kauno hidroelektrinės. Be to, buvo atsisakyta ir 4 iš 17 mobiliųjų prieplaukų statybos: Gelgaudiškio, Kulautuvos, Raudondvario ir Punios. Šakių rajone buvo numatyta pastatyti dvi prieplaukas – Gelgaudiškyje ir Plokščiuose. Po ilgų svarstymų teko atsisakyti vienos prieplaukos šiame rajone. Atsisakyta prieplaukos Gelgaudiškyje statybos. Tačiau statoma prieplauka netoliese Plokščiuose. Kauno rajone statomos prieplaukos Vilkijoje ir Zapyškyje. Čia iš sąrašo Viešųjų pirkimų komisija išbraukė prieplauką Kulautuvoje, kur nėra turistiniu požiūriu patrauklių objektų, ir prieplauką Raudondvaryje, kuri buvo projektuota ne ant Nemuno, o ant Nevėžio upės kranto. Šios prieplaukos eksploatavimas kėlė įvairių sunkumų. Iš projektuotų prieplaukų Nemuno upės aukštupyje teko atsisakyti mobiliosios prieplaukos Punioje. „Nors šis Lietuvos kampelis labai įspūdingas savo piliakalniu ir apylinkėmis, tačiau jis nepasiekiamas laivais dėl Nemuno seklumų ir rėvų“, – aiškina N. Kliokienė.

Projektas – pratęstas

VTD informuoja, kad vykdomo PHARE projekto „Nemuno turistinės trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas“ įgyvendinimo laikotarpis pratęstas iki 2007 m. II ketvirčio pabaigos, remiantis Europos Komisijos pasirašytu PHARE programos Finansinio memorandumo Nr. 2003/005–809 pakeitimu. Rusnės, Kauno marių, Alytaus, Birštono ir Druskininkų stacionarių prieplaukų statybos darbai bus baigti dar šiais metais. Taip pat baigtas pirmasis mobiliųjų prieplaukų statybos etapas. Prieplaukose įrengtos bunos, bunų galų tvirtinimo įrenginiai, pakrantėse pakloti grindiniai, suformuotos aikštelės. „Baigiamuosius prieplaukų įrengimo darbus (pontonų montavimą ir pastatymą, lauko baldų ir informacinių stendų pastatymą, kt.) planuojame vykdyti 2007 m. pavasarį ir užbaigti iki navigacijos pradžios Nemuno upe, – sako N. Kliokienė. – Prieplaukų baigiamieji įrengimo darbai buvo sustabdyti pasibaigus laivybos navigacijos laikotarpiui ir atidėti iki kitų metų pavasario tikslingai – siekiant efektyviai ir taupiai panaudoti valstybės lėšas“. Be prieplaukų statybos, bus kuriama ir turizmo infrastruktūra. 2007 m. pavasarį projekto lėšomis bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, reklaminis bukletas, prieplaukų lankstinukai. Su nauja vandens turizmo trasa bus supažindinti šalies ir užsienio turizmo agentūrų, žiniasklaidos, verslo, apskričių ir savivaldybių ir suinteresuotų institucijų atstovai. Ieškoma lėšų Siekdamas užtikrinti numatytų projekto apimčių įvykdymą ir gauti finansavimą prieplaukoms, kurios nepateko į PHARE finansuojamą projektą, t. y. Gelgaudiškio, Kulautuvos, Raudondvario, Punios mobiliųjų ir Uostadvario, Raudonės, Kauno Vilijampolės stacionarių prieplaukoms, VTD ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas (Susisiekimo ministeriją, Ūkio ministeriją, Finansų ministeriją, VĮ Vidaus vandens kelių direkciją) dėl lėšų šioms prieplaukoms statyti trūkumo ir galimybės finansuoti jas iš kitų šaltinių. „Finansų misterija pasiūlė prieplaukoms įrengti naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamas galimybes, savivaldybių finansinius išteklius ar privačių ūkio subjektų lėšas“, – aiškino N. Kliokienė. VTD rekomendavo Šakių rajono, Alytaus rajono ir Kauno rajono savivaldybėms teikti paraiškas dėl prieplaukų statybos finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) 3 prioriteto 4 priemonę „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“. 2003 m. rugsėjo 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1166 Ūkio ministerija yra paskirta tarpine institucija administruojant ES struktūrinius fondus ir projektus pagal BPD 3 prioriteto 4 priemonę. Ūkio ministerijos įsteigta įgyvendinančioji institucija VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) tiesiogiai administruoja struktūrinių fondų, tarp jų ir turizmo srityje, paramą. Paraiškos paramai gauti teikiamos įgyvendinančiajai institucijai. Ji skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietime numatoma galutinė paraiškų pateikimo data. Įgyvendinančioji institucija pateikia projekto paraiškos formą ir sąrašą visų dokumentų, kurie privalo būti pateikti kartu su paraiška. LVPA (vertintojai) pagal jos patvirtintą ir su tarpine institucija suderintą vidinę paraiškų vertinimo tvarką atlieka gautų paraiškų administracinį, tinkamumo ir kokybinį vertinimą. Atrenkant projektus taikomi bendrieji ir specifiniai projektų atrankos kriterijai, nustatyti BPD ir jo priede, taip pat Gairėse pareiškėjams, t. y. atsižvelgiama į: turizmo produktų įvairovę ir kompleksiškumą; vietinių ir/ar regioninių esamų turizmo išteklių panaudojimą; infrastruktūros įtaką pritraukiant privačias investicijas; ilgalaikių darbo vietų sukūrimą; sezoniškumo įtakos mažinimą; aukštos pridėtinės vertės turizmo produktus, taip pat ir paslaugas. Šiame etape įgyvendinančiosios institucijos vertintojai vertina projektų kokybę (balais). LVPA parengia vertinimo ataskaitas, pateikia savo išvadas ir rekomendacijas tarpinės institucijos sudarytam projektų atrankos komitetui. Vadovaudamasis atrankos kriterijais, iš Ūkio ministerijos darbuotojų, kitų institucijų darbuotojų ir stebėtojų sudarytas Turizmo projektų atrankos komitetas priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų projektų, taip pat dėl ES struktūrinių fondų lėšų bei nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų dydžių. Šis sprendimas pateikiamas tarpinei institucijai. Atrankos komiteto posėdžiuose dalyvauja vadovaujančiosios institucijos (Finansų ministerijos) ir kitų institucijų, kurių kompetencijos sričiai priskiriami svarstomi projektai, atstovai. Vadovaujantis projektų atrankos komiteto rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo priima ūkio ministras. 2006 m. lapkričio 2 d. Turizmo projektų atrankos komiteto posėdyje (protokolo nutariamoji dalis Nr. 8) dėl Šakių rajono savivaldybės parengto projekto „Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą“ buvo priimtas sprendimas rekomenduoti Ūkio ministerijai dėl lėšų trūkumo atidėti rekomendacijos priėmimą dėl paramos skyrimo ir įtraukti projektą į rezervinių paraiškų sąrašą, nekeičiant projektų eilės sąraše. „Valstybinio turizmo departamento nuomone, šiuo projekto finansavimas būtų ypač svarbus ir garantuotų Nemuno vandens turistinės trasos plėtojimą ir VTD vykdomo projekto tęstinumą“, – sako N. Kliokienė.

Savivaldybių žinios (http://www.lsa.lt/sz/)

Padariau planeli kur tos planuojamos prieplaukos issidesciusios:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070228/prieplaukos.jpg
Raudona - stacionarios prieplaukos
Oranzine - mobiliosios prieplaukos
Juoda - planuotos stacionarios prieplaukos kuriu veliau atsisakyta
Pilka - planuotos mobilios prieplaukos kuriu veliau atsisakyta

ValdasJ
2007.03.03, 17:15
Perverciau istorija.net (http://forum.istorija.net/category-view.asp) foruma bandydamas rasti kokios nors informacijos apie laivyba lietuvoje. Deja radau tik viena thread'a: Lietuva - jurine valstybe (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=20976#M20976)

Keletas idomiu istrauku is diskusijos apie kurenus:

Galeciau testi, bet juk ne legendos svarbiausia. Man nesuprantama, kodel kurenas yra panasesnis i olandu laivus, o ne i vikingu, kurie kursius puldinejo. >> (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=20984#M20984)

Ir Olandijoje, ir Lietuvoje pakrantes labai seklios (cia panasumas). Bet lietuviai tikrai ne patys sugalvojo kurena. Jie turejo nuo kazko nusiziureti. Ir vienintelis variantas kuri radau, tai butent olandu iki 1200 m naudotas laivas. Jis vos ne vienas prie vieno yra toks koks dabar yra kurenas. Nei danai, nei svedai tokiu laivu nenaudojo.

Kada danai ir skandinavai tapo ne viena tauta? Ir ar gali danai su olandais tuo metu tureti kazka bendro?
Nes straipsnyje minima, kad kolonija ikure danai. Tai kodel laivas, atsirades musu pakrantese
yra olandiskas? >> (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=20997#M20997)

Man teko probėgšmais girdėti teoriją, kad kurėnų modelį galėjo išplatinti Klaipėdoje įsikūrę olandai, ir kad tai atsitiko berods 17 ar 18 a.

Latvijos Kuršo pakrantėje kurėnai (bent mano žiniomis) nepaplitę. Tai gal išties kurėnas ne kuršių, o Kuršių marių laivas? O kuršių karo laivai gal tikrai buvo panašesni į vikingų drakarus?>> (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=21023#M21023)

A. Každailis (http://www.skaityta.lt/boardbin/article.cgi?page=LaivaiJurininkai) rašo: "Kurėnus, arba brandinines, statydavo keliaujantys meistrai. Traukdami pamariu <...> kelią jie nužymėdavo naujomis burvaltėmis. Visą mantą ir pačius reikalingiausius įrankius meistrai nešdavosi ant nugaros. Jokių brėžinių jie nepripažino, nes kiekvienos detalės dydį ir formą žinojo mintinai."

Šiaip jau olandiška kilmė 18 a. atgabenta olandų kolonistų atrodo visiškai logiška.

Kurėnas skirtas žvejybai, į tolimus karo žygius tokiom valtim tikrai sunkoka nuplaukti, o ką bekalbėti apie kovas su vikingais. Matyt lietuviai neturėjo tokių laivų, nes išskyrus keletą senovinių luotų archeologai nieko gera kaip ir neranda. >> (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=21024#M21024)

Viena ausimi ir aš esu girdėjęs... Bet ką nors rimčiau nežinau. Viena kas man tikrai aišku, kad KURĖNU apie 1200 m. lietuviai danų pakrančių nepuldinėjo. KURĖNAS tikrai yra "keliajančių meistrų" kūrinys (kažkas kaip ir Vilniaus senamieščio architektūroje... kai kas teigia, kad egzistuoja lietuviškas barokas. Bet tas barokas apsiribija tuo, kad baroko laikais lietuviai nemokėjo išmūrinti skliauto, kad nenugriūtų šoninės sienos... todėl ir "saliamoniškai" prie sienų pastatė kontraforsus, kurie buvo būdingi tik gotikos architektūroje). Manau, kad tas pats atsitiko su KURĖNU... vietiniai nemokėjo pastatyti...tai ir tobulino "ribotą burlaivio variantą", kai jau XII a. visi hanzos miestų laivų statytojai... naudojo visai kitokią laivo korpuso statybos technologiją - jau yra kylis ir špangautai..... KURĖNAI to neturi, bet kaip teigiama tai jie yra XVIII a. kūrinys. >> (http://forum.istorija.net/forums/thread-view.asp?tid=1719&mid=21460#M21460)

ValdasJ
2007.03.04, 02:03
Aptikau dar viena sena straipsni:
Unikalios kelionės kurėnu įgula finišavo Rusnėje. (http://www.ve.lt/?data=2003-06-13&rub=1065924812&id=1055429500) (2003 m. Birželio 13 d.)

Pora idomiausiu vietu:
Birželio 11 dieną Rusnės saloje finišavo kurėno "SuD 1" ir venterinės valties įgulų nariai, dalyvavę tarptautinėje ekspedicijoje "Sielių keliu nuo Kauno iki Rusnės", trukusioje dvi savaites. <...> Ekspedicija unikali tuo, jog žvejų burvaltės niekada nėra plaukusios taip aukštai Nemunu - jos plaukdavo iki Tilžės.

<...>

Kaip paslaptį galima išduot tai, jog Panemunių regioninio parko direkcija turi sumanymą rekonstruoti būtent Nemuno žvejų valtį, kuri šiek tiek skiriasi, turi savų ypatumų. Deja, tokių valčių nėra išlikę, tačiau mums pavyko sutikti žmonių, kurie tokias valtis statė dar prieš karą ir plaukiojo, - sakė Dainius Elertas.

Taip rasyta pries beveik keturis metus. Kazin ar tas zveju valciu atkurimo projektas bent kiek pajudejo?

ValdasJ
2007.03.04, 02:26
Ekspedicijos „Sielių keliu iš Kauno į Rusnę“ dalyvio pastabos (http://www.museums.lt/Zurnalas/Elertas.htm) (Dainius ELERTAS, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyrius)

http://www.museums.lt/Zurnalas/Paveikslai/sieliai14_m.jpg

http://www.museums.lt/Zurnalas/Paveikslai/sieliai1_m.jpg

Idomiausios istraukos:
Projektą „Kurėno sugrįžimas“ tęsė tarptautinė ekspedicija „Sielių keliu“. Ekspedicijos dalyviai Kuršių marių burvaltėmis (kurėnu bei venterine) plaukė Nemunu iš Kauno į Rusnę (Kauno – Rusnės ruože iki XX a. paskutinio dešimtmečio vyko intensyvi upių laivyba). Ekspedicija turėjo nutiesti tiltus tarp praeities, paveldo bei dabarties. Be to, ji priminė buvusią Nemuno svarbą, dabar apmirusią upeivystę ir išnykusią sielininkystę.
Ekspedicija vyko dviem burvaltėmis - kurėnu (savininkas - LJM, kapitonas – R.Adomavičius) ir venterine (savininkas ir kapitonas - S.Knapkis iš Rusnės).
<...>
Išplaukėme sunkiai. Nešė didžiulė srovė ir pūtė priešpriešis vėjas. Pirmąją kelio atkarpą iki buvusios „Raketų“ prieplaukos įveikėme irklais. Iš tolo apžiūrėjome nykstančius upeivystės reliktus – byrančias apleistas prieplaukas, tuščiomis langų angomis paįvairintas pastatų sienas. Nustebino prie Vilijampolės esantis Upių direkcijos uostelis su remonto dirbtuvėmis ir nedidele statyklėle. Jis nors ir vos vegetuoja, bet vis dar gyvas. Nemune nepastebėjome jokių didesnių laivybos žymių. Keliose vietose tingiai dirbo žemsėmės, apsukęs ratą į Kauną grįžo restoranu paverstas senas keleivinis laivas „Levas Tolstojus“ ir kinų restoranas - barža „Aitra“, ties Vilkija tarp Žemaitijos ir Suvalkijos plaukiojo keltas.
<...>
Kelionėje mus lydėjo nykimo, laikinumo ženklais nubarstytas kraštovaizdis. Kriūkuose vietoj buvusios ir kadaise klestėjusios laivų statyklos – vietos gyventojų keikiamo dano įmonėlė. Senosios verfės pastatai neatpažįstamai perstatyti. Kriūkuose nespėjome susitikti ir su bene paskutiniu pokario valčių ir dorių statytoju. Vos prieš kelias savaites jis išėjo Amžinybėn, išsinešdamas žinojimą apie ne taip seniai gyvą amatą.
<...>
Kadaise klestėjęs Smalininkų uostas nuseko, apdumblėjo, tačiau dar sutvarkomas. Išlikęs pylimas su metaliniais žiedais laivų lynams, vandens aukščio matavimo stotis, senasis muitinės pastatas, buvęs viešbutis mena laikus, kai čia stovėjo baidokai, garlaiviai, maišėsi lietuvininkų, žemaičių, vokiečių, rusų, žydų šnekos. Minėti pastatai ir buvusios aikštės vieta apstatyti medinėmis pašiūrėmis, sandėliukais.
<...>
Tik prieš pat Rusnę vėjui dvektelėjus iš rytų, „bėgome“ (pagal marių žvejų lietuvininkų terminologiją laivas „bėga“, pagal pokario klaipėdiečių jūreivių - „eina“, bet jokiu būdu ne plaukia. Anot pokario klaipėdiečių, „plaukia tik š… ir lentos“) vien burių traukiami. Venterinė judėjo irklų ar burės dėka. Ekspedicijos metu kelis kartus ją buvo ištikusios nesėkmės – nulūžo vairo vyris, perlūžo elmentas, subyrėjo stiebo skriemulys, tačiau vyrai susitvarkė. Neįprastai Nemuno platybėse atrodė du marių žvejų burvalčių siluetai. Vargu, ar aukšti šios upės šlaitai, paupio slėnis, Žemaitijos bei Suvalkijos miesteliai kada nors regėjo juos čia. Nemunu tose vietose plaukiojo kiti plokščiadugniai burlaiviai – vitinės, baidokai, reisinės, baržos, žvejų valtelės. Burės iškildavo ir ant plukdomų sielių, tačiau visa tai liko tik senuose piešiniuose, pageltusiose fotografijose, išeinančių Amžinybėn atmintyje.
<...>
Ši ekspedicija pažadino kitų entuziazmą. Netrukus mus pasiekė žinia apie Rusnėje statomą dar vieną venterinę valtį bei Panemunių regioninio parko direkcijos ketinimą 2004 m. imtis Nemuno žvejų burvaltės atkūrimo.

ValdasJ
2007.03.04, 02:49
Burvaltės kapitonas (http://www.ve.lt/?data=2005-08-12&id=1123780184)

2005 m. Rugpjūčio 12 d.

http://www.ve.lt/galery/2005-08-12/laikrastis/7a18_.jpg
Rusniškis Simas Knapkis įkūnijo savo svajonę, kad galėtų ja plukdyti mažuosius bastūnus ir išmokyti juos statyti burvaltes

Idomiausia paskutine rasinio dalis:


<...>
Beveik prieš pusę amžiaus išnykusių kaip mamutai kurėnų vienintelį egzempliorių Lietuvos jūrų muziejui perdavė kolegos latviai, jis buvo restauruotas ir pritaikytas plaukioti. Kitą nepaprastai gražų kuršišką kurėną Nidoje pastatė Eduardas Jonušas. Trečiasis kurėnas, pastatytas meistrų Drevinsko ir Gailiaus, priklauso Arūnui Valinskui, ir pagaliau ketvirtąjį kurėną surentė Simas Knapkis. Statybos technologija savita: lentos lenkiamos ant laužo be liepsnos, kuris rusena - iš vienos pusės kaitinama lenta traukiasi, iš kitos pusės ji yra drėkinama skuduru, ir ją išlenkus, reikia iškart prikalti. Valtis neturi jokių kniedžių, tik katines vinis.

"Manau, ateityje kurėnų tik daugės, ir apskritai pamažu sugrįš į Lietuvą ir kitos senosios burvaltės", - optimistiškai kalba rusniškis.

Simą Knapkį susirado ir filmo "Študenbekeris" kūrėjai, pakvietė filmuotis drauge su jo egzotiška valtimi, penkiasdešimčiai metų buvusia "išbraukta iš istorijos". Faktas, kad šiuo unikumu - kurėnais ir venterinėmis valtimis - plaukiojo kuršiai ir sembai, ir lamatiečiai. Bet tiksliausia jas, anot Simo, vadinti Mažosios Lietuvos žvejų burvaltėmis. Į mūsų kraštą, ko gero, šios barvaltės atkeliavo XII - XIII amžių, kartu su kryžiuočiais...

Ne šiaip sau kurėnas vadintas laivu-namu, nes jis tiek ir kainavo, ir tiek laikydavo. Tad jį pasistatęs žvejys plaukiodavo pats, perduodavo sūnums, o vaikaitis juo užsidirbdavo tiek, jog užtekdavę pinigų naują kurėną pastatyt. Tačiau anuomet kurėnais žmonės nežaisdavo; laikė darbui, rūpestingai prižiūrėjo ir griežtai laikėsi statybos taisyklių; nupjautas ąžuolas būdavo metų metus laikomas, natūraliai džiovinamas. Ir vyrai išplaukdavo kurėnu keturioms paroms, taigi, jame ir gyveno, turėjo miegui vietą, o išsiėmę grindų lentas, ant dugno kurdavo laužą, kepė valgį.

Savo venterine valtimi Simas plukdė keisčiausią nuotykių ištroškusią publiką; daugiausia menininkus. Kelionėje būta ir "kreizovų" verslininkų, ir "magelanų praeitame gyvenime", o iš marių piligrimų pasakojimų gali knygą parašyti.

Simas Knapkis neturi savo uostelio, tik atvirą statybos aikštelę. - "Aš neužsidariau savo kieme, ir žmonės atėję gali pažiūrėt, kokį velnią dabar aš statau - ji vadinasi vidutinė irklinė valtis su bure, ji tokia pat kaip kurėnas, tik "sumažinta". Idea fixe irgi turiu, tik pinigų tam trūksta - norėčiau pabandyt atstatyti visus archaiškus lietuviškus laivus. Nereikia tam net statyklos; galima statyt ir lauke, padedant bendraminčiams paaugliams. Tų burvalčių modelių begalė - kuršių kelioniniai laivai, ir dideli, 50-ies metrų ilgio vytiniai, ūkiniai laivai, kuriais druską, miltus vežiodavo. O didžiausia svajonė būtų atkurti ir pastatyti kuršių jūrinį laivą, panašų į vikingų. Kiekviena idėja turi subręsti, o aš tikiuosi ilgo gyvenimo, ir - su burėmis, - sakė Simas.

ValdasJ
2007.03.04, 03:02
Kelių, vedusių į Alytų, istorija (http://www.turistas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=582&Itemid=66&lang=)

Straipsnis publikuotas Dainavos krašto laikraštyje "Dainavos žodis" 2006 m. balandžio 15 d. numeryje.

Susisiekimas Nemunu
Nemunas Alytų dalijo ir dalija į dvi dalis, ir tai buvo ne tik gamtinė kliūtis priešui žengti giliau į krašto gilumą, bet ir geras susisiekimo kelias. Galima manyti, jog Nemunu susisiekimas vyko jau nuo senų laikų. Prie šios upės gyvenantys žmonės veikiausiai turėjo luotelius, valteles ar kitokius laivelius, kuriais plaukdavo žvejoti bei naudojosi jais persikelti į kitą krantą. Nemunu buvo galima surengti ir ne vieną karinį žygį. Panašų XIV amžiaus pabaigoje buvo surengę ir vokiečiai, puolę Kauno pilį. Alytaus apylinkių kariniai žygiai Nemunu, regis, nepasiekdavo, tačiau Nemunas prekybiniais tikslais buvo intensyviai išnaudojamas. Vienoje legendoje pasakojama, kad po sunkių bado ir maro metų Alytaus miesto gyventojai laivais grūdų parsigabenti Nemunu plaukė net iki Gardino. Žinia, legendose būna šioks toks krislas tiesos.

Kai po Žalgirio mūšio kryžiuočių ordino grėsmė išnyko, buvo nuspręsta apgyvendinti Užnemunę bei garantuoti susisiekimą su kitame Nemuno krante besikuriančia gyvenviete — taip mieste atsirado keltas. Kai 1581 metais Alytui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, jame tuomet dirbo ir gyveno du keltininkai. Iš tais pačiais metais surašyto inventoriaus sužinome, kad Nemunas buvo svarbus dar trims Alytaus gyventojams, kurie pragyveno iš žvejybos.
Kiek daugiau žinių apie laivybą Nemunu randama XIX amžiaus šaltiniuose. Šio amžiaus viduryje Sirokomlė savo raštuose rašo, jog praplaukė Nemuną nuo jo ištakų iki žiočių. Tačiau apie Alytų pateikia nedaug žinių. Kiek didesni laivai, ne tik žvejų valtelės, prie Alytaus galėjo pasirodyti XIX amžiaus pabaigoje. Ir galbūt pirmieji didesni pasirodė apie 1892 metus. Kodėl? Tais metais buvo pastatytas Kaniūkų tiltas, o jo metalinės konstrukcijos pagamintos Petrogrado Putilovo gamykloje. Alytų šios konstrukcijos laivais pasiekė per pavasarinį Nemuno potvynį.

Kelionės garlaiviais
1901 metai daugelio tyrinėtojų nurodomi, kaip metai, kuriais iš Kauno į Alytų pradėjo kursuoti garlaivis „Birutė“. Prieplauka buvo įrengta kairiajame miesto krante. Garlaivis su pertraukomis tarp Kauno ir Alytaus plaukiojo iki 1924 metų. O liovėsi, kai tais metais iš Kauno į Alytų pradėjo važinėti traukiniai. Garlaiviai plaukdavo ne tik į Alytų, pasiekdavo ir Nemunaitį, o po to — ir Druskininkų kurortą. Tokios kelionės garlaiviu buvo romantiškos, bet trukdavo gana ilgai: pavyzdžiui, iš Alytaus į Kauną kelionė trukdavo vieną, o iš Kauno į Alytų — dvi dienas. Kelionė ilgai užsitęsdavo Nemuno kilpoje prie Birštono. Plaukimas upe trukdavo apie 6-8 valandas, kai tuo tarpu, išlipus prie Nemajūnų, pėsčiomis Birštoną buvo galima pasiekti per vieną valandą. Kelionės garlaiviu ne visuomet buvo saugios. Štai 1924 metų balandžio 8 dieną iš Alytaus į Kauną plaukiantis garlaivis patyrė avariją. Pavasarinių vandenų nešami ledai sugriovė Prienų tiltą, ir garlaivis, bandydamas apiplaukti sugriuvusius likučius, srovės buvo užneštas ant lytlaužos ir perlaužtas pusiau. Laimei, tuokart apsieita be aukų.

Turistinės kelionės
Turbūt nesuklysime sakydami, kad tarpukariu iš Kauno į Alytų, iki pat Druskininkų garlaiviu plaukiodavo tik profesorius Steponas Kolupaila. Jis buvo surengęs ne vieną ekspediciją Nemunu, o 1940 metais Kaune išleido knygą „Nemunas“ — tai šių ekspedicijų rezultatas. Profesorius net tik atliko mokslines ekspedicijas, bet ir skatino savo krašto pažinimą bei keliones Nemunu. 1934 metais jis su pagalbininkais suorganizavo pirmąją masinę kelionę baidarėmis maršrutu Alytus - Kaunas - Klaipėda. Rengiantis tokiai kelionei, birželio 16-18 dienomis buvo atlikta maža generalinė „repeticija“ iš Alytaus į Kauną. Joje dalyvavo 12 žmonių, plaukta 6 baidarėmis. Po sėkmingo bandymo liepos 7-9 dienomis buvo surengta ir pirmoji masinė kelionė iš Alytaus į Kauną. Joje dalyvavo apie 120 žmonių, plaukusių 60 baidarių. Dalyvavo ir alytiškiai: kunigas Marcijonas Jonaitis, moksleiviai Janina Kazlauskaitė, Kazys Janavičius, Stasys Janavičius, Lelijona Zimavičiūtė, Filypas Juraševičius, Džonas Geleris, Arnoldas Grušnys, Gerardas Juškėnas.
Visus keliauninkus Alytuje pasitiko miesto visuomenė ir ulonų pulko orkestras. Baidarės iš geležinkelio stoties prie Nemuno buvo atgabentos šio pulko kareivių vežimais. Pasirengus kelionei, visi dalyviai dar aplankė Nepriklausomybės paminklą ir po burmistro sveikinimo išvyko į pirmąją masinę kelionę Nemunu. Ji pavyko, tais pačiais metais, rugpjūčio mėnesį, buvo suorganizuota kelionė iš Kauno į Klaipėdą.

Sielininkai
Be žvejų ir keltininkų, buvo dar viena grupė žmonių, kuriems Nemunas taip pat garantavo pragyvenimą. Tai sielininkai, kurie į Kauną upe plukdė medieną. Jau nuo XIX amžiaus vidurio šie žmonės buvo laisvai samdomi. Taip susidarė savotiškos profesionalų brigados: vieni sielius tik rišdavo, kiti juos plukdydavo, dar kiti, nuplukdytus į vietą, — traukdavo į krantą. Neretai šalia Nemuno įsikūrusiuose kaimuose gyvendavo vien sielininkai, pažinoję visas upės tekėjimo subtilybes. Iš atplukdytų Nemuno intakais arba iš ant jo krantų, nutirpus sniegui ir išplaukus ledams, sukrautų ir nuridentų į upę rąstų buvo rišami sieliai. Tai būdavę taip: panašaus storio rąstai ramiame upės užutekyje buvo guldomi laibgaliais į priekį ir rišami. Lapuočių mediena buvo labai sunki, todėl rūpinantis, kad šie rąstai nepaskęstų, juos guldydavo tarp spygliuočių rąstų.
Sielininkai Nemunu plaukdavo ne vieną dieną, todėl jie prieš kelionę pasiimdavo pačius būtiniausius daiktus: maisto, kirvius, pjūklus, virves, vielas ir panašiai. Nuo Alytaus plaukti iki Kauno su keliasdešimčia ratų sielininkams būtų nevertėję. Pailsėti dažniausiai jie sustodavo netoli Alytaus, prie Sudvajų. Keiksnojo vyrai prie Alytaus esančias rėvas (rėva — staigiai krentanti srovė), kurių čia buvo net keturios. Sielininkai nemėgo kalbėti ir apie Alytaus tiltus, nes, anot jų, pro juos su gausybe medžių buvo sunku laviruoti.

"Dainavos žodis" (http://www.dainzodis.lt)

ValdasJ
2007.03.04, 03:30
Kurėnai - atrakcija poilsiautojams (http://www.info.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=49664)

2005-09-10

Kuršių marių žvejų burvaltei kurėnui skiriama vis daugiau dėmesio. Prieš penkiasdešimtmetį užmirštos žvejybos valtys šiandien atgyja kaip smagi atrakcija poilsiautojams.

Europos paveldo dienoms paminėti Lietuvos jūrų muziejaus atstovai organizavo seminarą apie kultūrinį turizmą. Prieš kelerius metus prasidėjęs projektas "Kurėno sugrįžimas" sudomino kelis entuziastus, kurie, stengdamiesi išlaikyti valčių autentiškumą, bando jas pritaikyti šiandienos žmogaus poreikiams.

Kaip minėjo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kurėnas turi kelis privalumus – labai saugus, ekologiškas, yra paveldo dalis. Tačiau keblumų kelia paslaugų teikimas. Šio tipo valtys visiškai priklauso nuo vėjo ar irkluotojų galimybių. Romantika baigiasi ir pradėjus lyti. Svarstyta, ar neverta kurėną kiek pakeisti, pavyzdžiui, prikabinti motorinius variklius ir pritaikyti šiandienos komforto trokštančiam poilsiautojui. Tokioms idėjoms pritarė ne visi, nes taip būtų prarandama valties autentika.

Lietuvoje iš viso yra aštuoni kurėnai ir kurėnų tipo valtys. Juos poilsiautojai gali pamatyti Rusnėje, Nidoje, Trakuose. Verslininkai ir kurėnų atgaivinimo entuziastai dar nedaug sulaukia norinčiųjų paplaukioti autentiškomis valtimis. Manoma, kad jie taps populiaresni, pritaikius turistų poreikiams.

Gina Kubiliūtė

x21
2007.03.04, 12:13
Dar prie caro buvo kazkoks vandens kelias, buvo sujungti kanalu Dubisa ir Venta...

ValdasJ
2007.03.04, 15:14
Dar prie caro buvo kazkoks vandens kelias, buvo sujungti kanalu Dubisa ir Venta...

Dekui uz info, pabandziau paieskot daugiau:

Dubysos - Ventos perkasas

Ši sudėtinga vandens susisiekimo sistema, sudaryta iš akmens mūro šliuzų, užtvankų, uostų, kanalų, sausumos kelių, rengta 1825–1831 m. Tai buvo didžiausi tokio pobūdžio darbai XIX a. Rusijos imperijoje. Kanalu turėjo plaukioti laivai, gabenantys iki 40 tonų svorio krovinius iš Nemuno per Dubysos, Ventos upes į Ventspilio Baltijos jūros uostą. Darbus užbaigti sutrukdė sukilimai, karai. Iki šių dienų išliko 15 km ilgio jungiamasis, Dubysos upės apeinamasis kanalas, Bubių žiemos uosto liekanos.

Kurtuvenu regioninis parkas (http://kurtuva.lt/lt/turinys/apie_parka/lankomiausi_objektai)

Pasirodo miestai.net forume jau buvo nedidelis thread'as butent siam kanalui:
[Papildyta] Kurtuvėnai ir Ventos-Dubysos perkasas. (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?p=102287)

Dabartiniai kanalo vaizdai ( (c) vytauc ):
http://i70.photobucket.com/albums/i109/vytauc1/Kurtuvenai/kanalas.jpg

http://i70.photobucket.com/albums/i109/vytauc1/Kurtuvenai/P6252592.jpg

http://i70.photobucket.com/albums/i109/vytauc1/Kurtuvenai/P6252591.jpg

http://i70.photobucket.com/albums/i109/vytauc1/Kurtuvenai/P6252585.jpg

http://i70.photobucket.com/albums/i109/vytauc1/Kurtuvenai/P6252589.jpg

ValdasJ
2007.03.04, 15:43
Dar vienas labai idomus kanalas - Sanziles upe, Panevezio rajone. Sis kanalas jungia Nevezi su Leveniu (velnias, nezinau kaip tiksliai reiketu linksniuot Levuo, pagal analogija su "vanduo" tikriausiai iseitu: Levuo, Leveni, Levens ir tt.). Levuo kaip zinia iteka i Musa, o toji i Lielupe. Lielupe yra antra pagal dydi Latvijos upe, tekanti pro Bauska, Jurmala. Anksciau Rygoje itekedavo i Dauguva, bet kazkuriais metais pralauze kopas ir dabar iteka tiesiai i Baltijos jura.

Svieziausios naujienos apie Sanzile:

Sanžilės upei – nauja ateitis (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11989158)

Darius Skirkevičius, "Sekundė"
2007 sausio mėn. 31 d. 00:37

Vienintelė ir unikali tik žmonių rankomis iškasta upė po kurio laiko gali tapti panevėžiečių poilsio vieta. Investicijos upę ir jos pakrantes pavers ir patrauklia vieta paslaugų verslui plėtoti.

Gavo lėšų tyrimui

Panevėžio rajono savivaldybės Investicijų ir užsienio ryšių skyrius gavo pinigų Sanžilės upės gelbėjimo projekto pirmajam etapui įgyvendinti. Europos Sąjunga davė pinigų ištirti, kiek kainuos paversti Sanžilę rekreacine - poilsiui tinkama – upe.

Dumblu ir medžių išvartomis užteršta upė ir nepereinamais brūzgynais apaugę jos krantai netraukia žmonių, tačiau šio rajono savivaldybės skyriaus pastangomis per artimiausius šešerius metus Sanžilė gali tapti viena pagrindinių panevėžiečių poilsio zonų.

Be pinigų – nė iš vietos

Europos regioninės plėtros fondas pripažino Sanžilės upės sutvarkymo galimybių studijos projektą vertą finansavimo ir skyrė šiems darbams apie 100 tūkstančių litų.

Investicijų ir užsienio ryšių skyriaus vedėja Raminta Butėnaitė džiaugiasi, kad kol kas Sanžilės gelbėjimo projekte viskas klostosi labai gerai ir pačiu laiku.

„Dabar bus rengiamas viešųjų pirkimų konkursas – reikės išsiaiškinti, kas atliks Sanžilės upės sutvarkymo galimybių studiją. Tik sužinojus, kaip per metus svyruoja vandens lygis, kokia tarša, kokios dumblo sankaupos dugne ir kitas upės paslaptis bei jos pakrantės būklę, bus galima apskaičiuoti, kiek kainuos sutvarkymo darbai", – „Verslo vartams“ sakė R.Butėnaitė.

Kai bus atlikta upės sutvarkymo galimybių studija, bus pradėtas rengti kitas Sanžilės projektas – juo ES fondus būtų bandoma įtikinti finansuoti upės tvarkymo darbus.

„Kad pinigai bus skirti ir antrajam -- pačiam svarbiausiam Sanžilės projekto etapui, tvirtinti dar negaliu. Tačiau tai, kad ES skyrė pinigų tyrimams, teikia daug vilčių, kad finansavimas vidury darbo nenutrūks", – mano R.Butėnaitė.

Be to, gauti ES struktūrinių fondų finansavimą yra didelė galimybė ir todėl, kad Sanžilė – unikalus reiškinys šalyje: tai vienintelė dirbtinė upė, arba kanalas, iškastas žmonių rankomis.

Panevėžio rajono savivaldybė 1993 metais yra įsteigusi Sanžilės kraštovaizdžio draustinį. Po metų rajono Savivaldybė kitu potvarkiu patvirtino, kad didžioji Sanžilės dalis patenka į rekreacijos-poilsio zoną.

Bus sukurtos sąlygos ir verslui

Nuotaika dėl Sanžilės ateities visiškai kitokia, nei buvo prieš pusmetį. 2006 metų gegužę po Panevėžio rajono tarybos posėdžio viltys, kad pavyks gauti pinigų galimybių studijai, dėl priimtų sprendimų taip staiga sumenko, kad vienu metu atrodė beviltiškos.

Panevėžio rajono savivaldybė, Tarybos sprendimu, atsisakė 25 procentais (maždaug 25 tūkstančiais litų) prisidėti prie Sanžilės sutvarkymo galimybių studijos ir kartu labai sumenkino patį projektą. ES fondai labiau mėgsta projektus, kuriuos remia pinigais ir vietos valdžia.

Tačiau nepaisant šio akibrokšto, Sanžilės projektas valdžios vyrus jau turėtų džiuginti ne tik dėl ES paramos, bet ir dėl to, kad jį įgyvendinus šis kraštas taps patrauklus paslaugų verslui plėtoti. Tai ne tik pakels žmonių laisvalaikio kokybę, bet ir garantuos naujų įplaukų į biudžetą, sukurs naujų darbo vietų.

„Projekte verslo plėtros studijos nenumatytos, tačiau pats planas paversti upę ir jos pakrantes žmonių poilsio vieta teikia nemenką perspektyvą, kad šalia Sanžilės bus patrauklu plėtoti paslaugų verslą, - sakė R.Butėnaitė. - Viskas priklausys nuo verslininkų vizijos ir galimybės investuoti“.

sekunde.lt (http://www.sekunde.lt)

x21
2007.03.04, 15:52
>...Lielupe yra antra pagal dydi Latvijos upe...
...ir jos pavadinimas susideda is dvieju daliu: Liel(-s,-a) - didel(-is,-e), na ir upe (vertimo manau nereikia) :)

ValdasJ
2007.03.04, 15:56
Babtai (http://www.krs.lt/babtai/istorija_default.htm)

http://av.lrs.lt/ImageData/WEB4fc4ea3e3ced5f82.jpg
http://av.lrs.lt/ItemList.aspx?CatID=1

http://www.krs.lt/babtai/Babtu_Nuotraukos/garlaivis_(210).jpg

1854 metais Nemunu plaukė pirmasis garlaivis“Neris“. Vėliau bandomąjį reisą jis atliko Nevėžiu iki Stabaunyčios, kurioje jau buvo pastatyta prieplauka. 1860 m. pradėjo veikti keltas per Nevėžį. Apie 1860 metus jau buvo nuolatiniai keltai ties Raudondvariu ir Babtais. Jie priklausė grafams Tiškevičiams.1889 m. vienas laivas kasdien plaukiojo tarp Kauno ir Babtų. Per tuos metus pervežė 3420 keleivių, 898 pūdus krovinių. Be to, Nevėžiu maždaug iki 1936 metų buvo plukdomi sieliai. Istorinėje literatūroje daug kur minima Stabaunyčios.prieplauka. Senovėje čia yra buvęs ir uostas. Babtuose buvo prieplauka keleiviams išlaipinti.

1931 m. <...> Prie Nevėžio buvo palikta 2,58 ha žemės prieplaukos aikštei, kad žmonės laisvai galėtų privažiuoti arkliais prie kelto, kadangi per Nevėžį tilto nebuvo. Ant kelto tilpdavo du vežimai - porinis ir vienkinkis. Sutilpdavo ir apie 20 žmonių. Keltas buvo pritvirtintas prie lyno, kurį, atplaukiant garlaiviui ar baidokui, nuleisdavo į vandenį, o paskui lyną vėl susukdavo ant volo. XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje keltininku dirbo Jonas Baginskas. Vėliau jo sūnus Ignas Baginskas. Tokie keltai veikė ties Stabaunyčia, Muniškiais ir Bajėnais. Pastačius tiltą per Nevėžį, Babtų keltas pasidarė beveik nereikalingas. Pėsčiuosius ties Babtais pradėta kelti valtimi.

http://www.krs.lt/babtai/Babtu_Nuotraukos/1954_garlaivis_(209).jpg
Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis laivas.

Babtų seniūnija (http://www.krs.lt/babtai/)

ValdasJ
2007.03.04, 16:12
Pamaciau sita sena "Tolstojaus" nuotrauka ir prisiminiau viena straipsni is turistas.lt (http://www.turistas.lt/index.php):

Lietuvos upės ilgisi keleivinių laivų (http://www.turistas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=227&Itemid=66&lang=)

Raudonės prieplaukoje bazuojasi du Lietuvos Valstybinės vidaus vandens kelių direkcijos kelaiviniai laivai: 140 vietų „Tolstojus“ ir 10 vietų „Skalvis“.

Jei neklystu cia apie ta pati "Tolstoju" sneka.

ValdasJ
2007.03.04, 16:57
Druskininkai

Išplaukia garlaivis į Gardiną:
http://www.druskonis.lt/beta/2004-05-28/pics/garl.jpg

druskonis.lt (http://www.druskonis.lt/beta/2004-05-28/index.php?id=miesto_zinios)

x21
2007.03.04, 18:22
>..Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis garlaivis...
nu ne, „Tolstojus“ ne garlaivis... jis ne garu buvo varomas... dyzeli turejo... :)

ValdasJ
2007.03.04, 18:35
>..Nuotraukoje 1954m. Nevėžiu kursuojantis garlaivis...
nu ne, „Tolstojus“ ne garlaivis... jis ne garu buvo varomas... dyzeli turejo... :)

Teisybe, cia mano neapsiziurejimas. Tiesiog copy/paste padariau tiesiai is Babtu puslapio ir nepataisiau. Taip, cia joks ne garlaivis. Deja musuose sio tipo (Moskvich) laivai del kazkokiu mistiniu priezasciu vadinami garlaiviais :nzn:

ValdasJ
2007.03.04, 18:36
Kurėno evoliucija

Kaip minėjo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kurėnas turi kelis privalumus – labai saugus, ekologiškas, yra paveldo dalis. Tačiau keblumų kelia paslaugų teikimas. Šio tipo valtys visiškai priklauso nuo vėjo ar irkluotojų galimybių. Romantika baigiasi ir pradėjus lyti. Svarstyta, ar neverta kurėną kiek pakeisti, pavyzdžiui, prikabinti motorinius variklius ir pritaikyti šiandienos komforto trokštančiam poilsiautojui. Tokioms idėjoms pritarė ne visi, nes taip būtų prarandama valties autentika.

Prisipazinsiu panasios mintys buvo aplankiusios beklaidziojant po ivairius barzu tinklapius, ypac isimine olandu tjalkai. Jei neklystu musu kurenams nemaza itaka yra padare butent olandu meistrai. Taigi ar negaletu musu kurenas evoliucionuot panasiai i tjalka, issaugodamas budingiausias formas bei vetrunges? Gal taip galetu gimti lietuviskas upiu (bei mariu) laivu tipas? Senieji butu vadinami "tradiciniais kurenais", o ju vaikaiciai tiesiog "kurenais".

Dabar siek tiek informacijos apie tjalkus:

http://foto.miestai.net/inkelti/20070304/tjalk.jpg

Tjalk Pronounced 'challuk'. Very popular dutch clog shape of which there are many sub types. Originally sailing boats with engines added later. Turn of the century style Dutch barge characterised by a high, blunt prow and similarly sharpened stern. The tjalk is a typical Dutch flat-bottomed sailing barge, which was originally built in wood, and later made of riveted iron plates. The smaller ships navigated the rivers and canals with cargo like peat, farmyard manure, sand, wood and other general cargo. The larger tjalk was to be found on the former Zuiderzee (now IJsselmeer) and rivers. The seagoing tjalk with a greater dept and heavily built, sailed to Baltic ports, Norway, England and even to North African countries. Many of these ships serve in the Dutch charter fleet.

http://foto.miestai.net/inkelti/20070304/tjalk-no-sail.jpg

Many craft are now built from new or converted (no sails) for the leisure market but retain the tjalk name because of the characteristic hull shape.

Saltinis: http://www.solentwaters.co.uk/Vessel%20Types/Vessel%20Types%204/page10.html (http://www.solentwaters.co.uk/Vessel%20Types/Vessel%20Types%204/page10.html)
(Jei yra nesuprantanciu angliskai duokit zinot, bandysiu isverst)

Dar keletas ivairiu dydziu tjalku:
http://www.deutsches-sielhafenmuseum.de/kids/bilder_schiff/tjalk.jpg

http://projetbabel.org/fluvial/images/tjalk02.jpg

http://www.natuurzeiltochten.nl/NZTfotos/Zwarte_Ruiter_650px.jpg

Tai tiek. Gal bus kokiu nuomoniu/komentaru ?

Eimantas
2007.03.04, 23:19
Teisybe, cia mano neapsiziurejimas. Tiesiog copy/paste padariau tiesiai is Babtu puslapio ir nepataisiau. Taip, cia joks ne garlaivis. Deja musuose sio tipo (Moskvich) laivai del kazkokiu mistiniu priezasciu vadinami garlaiviais :nzn:

Nieko stebėtino, šilumvežiai (lokomotyvai) liaudyje garvežiais dažnai vadinami.

Dėl kurėno modifikacijos:
reikia plėsti tradicinių autentiškų laivyną, o kas nori patogumų, tiems užtektinai kitokių burlaivių ar jachtų. Tegul daro anstatus nors ir ant kurėnų, bet tokie neturėtų vadintis kurėnais.

Klaipėdos uoste, dar prieš kokį penkmetį, šalia Tarptautinės jūrų perkėlos stovėjo nemažas upinis keleivinis laivas, kuris buvo apleistas.Įdomu kur jis dabar, greičiausiai supjaustė...

Eimantas
2007.03.07, 13:03
Mariomis - baltu laineriu

JELENA LISTOPAD

Šiemetinis vasaros sezonas klaipėdiečiams rengia staigmeną. Kaip ir prieškario laikais, Kuršių mariomis plaukios baltas kruizinių iškylų laineris.

Klaipėdos bendrovė „Technikos jėga“ artimiausiomis dienomis ketina Turkijoje įsigyti modernų trijų denių keleivinį laivą.

Jį priimti į Stambulą jau atvažiavo lietuviška įgula ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša.

„Labai gražus, ištaigingas laivas, puikios techninės charakteristikos. Turi du galingus švediškus variklius ir itin modernius įrenginius, stabilus“, - dalijosi įspūdžiais J.Lukša.

2004 metais statytame 28 metrų laineryje telpa 250 keleivių. Tai pakrančių plaukiojimo laivas. Jo grimzlė - 1,60 m, greitis - iki 13 mazgų.

Naujasis laivo savininkas kol kas planuoja, kad laineris plaukios Kuršių marių vandens maršrutais.

Tikimasi, kad Lietuvos krantus laivas pasieks kovo pabaigoje, įveikęs ilgą kelią per Viduržemio jūrą, Gibraltarą ir Baltijos jūrą.

Šiam vasaros sezonui bendrovė „Technikos jėga“ ketina įsigyti dar vieną tokį pat laivą. Lietuvių specialistai Stambule jį jau apžiūrėjo ir liko patenkinti.

www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.03.07, 14:12
:buksvx: Geros naujienos, lauksim vasaros :)

Dėl kurėno modifikacijos:
reikia plėsti tradicinių autentiškų laivyną, o kas nori patogumų, tiems užtektinai kitokių burlaivių ar jachtų. Tegul daro anstatus nors ir ant kurėnų, bet tokie neturėtų vadintis kurėnais.

OK, del pavadinimo galima dar pagalvoti. Bet siulymas modifikuoti kurenus nereiskia kad nebebutu atkuriami autentiskieji. Netgi atvirksciai. Tai butu daroma butent tam kad sukelti didesni zmoniu susidomejima. Jei bus masiskai plaukiojama "kurenais" (siuo atveju turiu omeny modifikuotuosius) tai tarp tos mases ims rastis zmones besidomintys tu "kurenu" istakomis t.y. originaliaisiais kurenais. Dabar kurenas daugumos samoneje egzistuoja tik kaip muziejinis eksponatas ar geriausiu atveju ekscentriku zaisliukas, o romantiskiems pasiplaukiojimams skirtos jachtos. Kai tuo tarpu Kursiu mariu salygomis ploksciadugnes burvaltes yra kurkas praktiskesnes.

Beje, dar viena mintis kurenu populiarinimui: kodel gi nepradeti rengti kurenu regatos? Gal su laiku kiekvieno pamario miestelio ir kaimo garbes reikalu galetu tapti kurenas su vietoves vetrunge ir dalyvavimas regatoje.

Eimantas
2007.03.07, 16:55
Sutinku dėl regatos. Tik gal dar poros laivų pradžiai reikėtų. Nors aišku galima ir su dviejais vienas prieš vieną, kaip su jachtomis daroma.

Eimantas
2007.03.08, 12:41
Pasirodžius pirmajai locijai, reikėtų susigėsti dėl jūrlapių

http://www.ve.lt/galery/2007-03-08/ke13-1_.jpg
Tikimasi, jog pirmoji lietuvių kalba išleista locija taps akstinu valstybinėms institucijoms greičiau parengti normalius Kuršmarių jūrlapius.

Pasak Kintų buriavimo klubo "Marių burės" vadovo Andriaus Varno, tegu profesionaliai parengta locija, išleista Kęstučio Oginsko, t. y. vieno žmogaus iniciatyva, būna nebylus priekaištas Lietuvos valstybinėms institucijoms, nes šiuo metu esą gėda dėl Kuršmarių jūrlapių. Pasak jo, locija yra priedas prie jūrlapio, o Lietuvoje normalūs jūrlapiai baigiasi ties Kiaulės nugara, jau nekalbant apie tai, kad apie Nemuną normalios navigacinės literatūros apskritai nėra.

Praėjusį penktadienį Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Salio Šemerio-Šmerausko skaitykloje su marinistiniu fondu įvyko pirmas, pasak bibliotekos vedėjo pavaduotojo Juozo Šikšnelio, skaityklos dvasią atitinkantis renginys - visuomenei pristatyta locija, kurioje aprašyti Lenkiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiančių vandenų keliai.

Be to, Šturmano žinyno redaktorius K. Oginskas surengė nedidelę kitose šalyse išleistų locijų parodėlę, kurioje atėjusieji į renginį galėjo pamatyti anglų jūreivio Anglijos salų aprašymui skirtą knygą, latvių, lenkų, rusų tokio pobūdžio literatūrą.

Per mažas tiražas

Šturmano žinynas - pirmas bandymas lietuvių kalba pateikti svarbiausią informaciją apie mažuosius uostus, pramoginių laivų maršrutus Kuršių mariose ir Aistmarėse. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis. J. Šikšnelis apgailestavo, kad nespėta laiku jo pristatyti, nes, ko gero, būtų tapęs gražiausia 2006 metų Lietuvos knyga.

Jo redaktoriui priekaištauta, kad locijos tiražas tik 500 egzempliorių. Mažųjų laivelių Lietuvoje priskaičiuojama per 30 tūkstančių, vien tik Lietuvos buriuotojų sąjunga turi apie 1000 narių. K. Oginskas ragintas ruoštis antrajam žinyno leidimui.

Negerai esą, kad knygos lapai lengvai plėšomi, kad nėra paraleliai einančių angliškų tekstų ir apskritai angliškoji dalis esanti striuka, be to, reikėtų išleisti šį žinyną ir rusų kalba.

"Tai daro garbę"

Pasak K. Oginsko, leidinys orientuotas ne tiek į profesionalus, kiek į žmogų, kuris jį atsiverstų laivo kajutėje ir jam kiltų noras pamatyti gražų pasaulį. "Šturmano žinynas ypatingas tuo, kad visais keliais, kurie čia aprašomi, mes esame patys praėję, tai daro mums garbę", - visų prisidėjusių prie pirmosios locijos lietuvių kalba išleidimo vardu kalbėjo redaktorius. Jo manymu, ne rusai plauks į Lietuvą, o lietuviai į Kaliningrado sritį, tad rusų kalba šiuo atveju nebuvo tiek svarbi.

Idėja parengti tokį leidinį K. Oginskui kilo dar 1984 metais mokantis žurnalistikos Vilniaus universitete, kai rašydamas darbą "Nemuno upeivių portretai" barža plaukiojo iš Jurbarko į Klaipėdą ir klausėsi upeivių pasakojimų.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.03.09, 01:33
Žinynas neužpildo visų dėmių

Vidmantas Matutis

Pristatytas naujas unikalus leidinys „Šturmano žinynas“.

Jame aprašyti Lenkiją, Rusijos Kaliningrado sritį ir Lietuvą jungiantys vandens keliai.

Iki šiol Lietuvoje tokio tipo leidinio nebuvo. Prieš kelis metus Vidaus vandens kelių direkcija išleido Kuršių marių ir Nemuno deltos jūrlapį.

Tačiau Lietuvos vidaus vandenų laivyboje dar yra daug baltų dėmių. Iki šiol, kaip pastebėjo buriuotojas Andrius Varnas, nėra plaukimo Atmata, Skirvyte ir Nemunu vadovo.

„Šturmano žinyną“ pristatęs jo redaktorius Kęstutis Oginskas sakė, kad idėja išleisti tokį leidinį užsimezgė 1984 metais, kai Vilniaus universitete baigdamas žurnalistiką jis rašė diplominį darbą – apybraižų ciklą „Nemuno upeivių portretai“. Su baržomis, kurios gabeno skaldą, K.Oginskas plaukiojo tarp Jurbarko ir Klaipėdos. Iš senų upeivių, taip pat Nemuno upių laivininkystės archyvo jis sužinojo apie prieškarinę vidaus vandens kelių sistemą, Mozūrijos kanalą. Tuomet tai buvo karinės paslaptys. Kaip prisipažino K.Oginskas, norėjosi sužinoti, o kas yra ten Kaliningrado srities vandenyse pasukus iš Nemuno į Giliją ir toliau.

Galimybė plačiau susipažinti su Kaliningrado srities ir net Lenkijos šiaurinės dalies vidaus vandenimis atsirado kartu su kolegomis iš Kaliningrado pradėjus rengti bendrus projektus.

Galutinė idėja parengti Kuršių marių ir Kaliningrado srities vandenų žinyną susikristalizavo prieš keletą metų studijuojant panašius Norvegijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Latvijos leidinius.

„Šturmano žinyne“, kaip pastebėjo K.Oginskas, nėra nė vienos aprašytos vietos, kurioje jis nebūtų apsilankęs. Į žinyną įtraukti visi Kuršių marių Lietuvos ir Kaliningrado srities dalyje esantys uosteliai, plaukimo į juos ypatumai. Taip pat aprašytos Kaliningrado upės, kanalai, dėmesio skirta ir laivybai Aistmarėse arba Kaliningrado įlankoje. Taip pat aprašyta, kaip plaukti Baltijos jūra nuo Kaliningrado srities Tarano iškyšulio iki Latvijos Papės. Yra gana daug ir specifinės, tik laivų šturmanams įdomios informacijos. Pateiktas ir žiupsnelis istorinių faktų.

„Šturmano žinyną“ išleido Neringos miesto savivaldybės administracija, vykdydama TACIS CBC SPF projektą 2005/100-726 „Vandens turizmo infrastruktūros Rusijos ir Lietuvos pasienio regionuose Kuršių marių plėtra“.

Rengdamas „Šturmano žinyną“ K.Oginskas turėjo viziją, kad turėtų būti kiekvieno pramoginio laivo kapitono knyga. Kol kas knyga išleista nedideliu, tik 500 egzempliorių tiražu, nors vien Lietuvoje jau yra per 30 tūkstančių pramoginius laivus registravusių asmenų. Ateityje greičiausiai bus nauji šios knygos leidimai. Pirmasis leidimas yra lyg ir signalinis norint įsitikinti, kokio praktiško šturmano vadovo reikia. Ateityje knyga galėtų būti pakartota ir anglų kalba. Galbūt ja susidomėtų ir Kaliningrado srities atstovai. Knygos pristatyme dalyvavęs vicemeras Vidmantas Plečkaitis pastebėjo, kad leidinyje yra daug informacijos, ypač iš Kaliningrado srities, kuri gali būti traktuojama ir kaip karinės paslaptys.

www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.03.11, 01:32
Neseniai grizau is Tamperes. Tai mazdaug Klaipedos dydzio Suomijos miestas, isikures tarp dvieju dideliu ezeru. Neziurint to kad miestas neturi priejimo prie juros pramogine ir keleivine laivyba jame klesti.

Keletas parsiveztu nuotrauku:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere6.jpg

http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere1.jpg

http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere2.jpg

http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere3.jpg

Mazuju pramoginiu laivu prieplaukos. Siuo metu tuscios, nes laivybos sezonas del matomu priezasciu neprasidejo:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere4.jpg

http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere5.jpg

vaidaslt
2007.03.14, 09:10
Gal kas domites numatomomis statyti prieplaukomis Nemune?
Kiek zinau pastatyta kolkas viena Alytuje, ir lyg Jurbarke statoma. Reiketu paieskot info apie kitas.

ValdasJ
2007.03.14, 23:36
Zvilgtelk cia (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=4#72).

ValdasJ
2007.03.14, 23:39
Ir dar pacioj thread'o pradzioj bandau daryti cia surinktu straipsniu turini. Kolkas dar pilno turino nepadariau, bet nuorodas i visa informacija kuria turim apie laivyba Nemunu ir jo prieplaukas rasi ten.

Eimantas
2007.03.15, 00:33
Švęsti vestuves laive darosi madinga

http://www.ve.lt/galery/2007-03-15/ke14-2_.jpg
Nors laivas "Forelle" dar nenuleistas į vandenį, jau šiandien turima 14 užsakymų. Iš jų net dešimt - surengti vestuvių pobūvį.

AB "Klaipėdos laivų remontas", Pilies jachtų uosto operatorė, norėdama teikti kuo daugiau paslaugų, 2005 m. iš Lietuvos verslininkų Nidoje nusipirko pramoginį laivą "Forelle", kuris iš Nidos plukdydavo žmones į Kuršių marias.

Bendrovė dar turi nedidelį, galintį plukdyti 12 žmonių katerį. Tačiau ar ir juo bus teikiamos pramoginės paslaugos, t. y. bus plukdomi žmonės, savininkai dar nenusprendė.

Seno laivo dvasia

"Forelle" - labai senas vokiečių laivas, pastatytas 1934 m. Flensburgo laivų statykloje. Jis buvo sukonstruotas ir pritaikytas 200 keleivių. Plaukiojo Flensburgo įlankoje, ne atviroje jūroje, kursavo tarp Vokietijos ir Danijos, kur buvo galima pigiau nusipirkti sviesto ir kitų skanėstų. Dabartiniai laivo savininkai turi jo brėžinius, paženklintus svastika.

Pilies jachtų uosto kapitono Kastyčio Bartusevičiaus teigimu, laivo būklė dar labai gera. Naujieji savininkai nieko keisti jame neketina, tikisi išlaikyti autentišką.

Dabar jame galima sutalpinti 80 žmonių. Tai vidaus vandenų laivas, į jūrą plaukti jis negali. Juo iškylauja keleivių grupės po Kuršių marias, rengiami furšetai.

Laivas ant kranto buvo iškeltas tik šiemet sausio 10 d., kai atsirado ledų. Gruodį jis dar plaukė į Juodkrantę. Šiuo metu jam atliekamas kosmetinis einamasis remontas. Navigacijai jį ketinama parengti iki balandžio vidurio, nes pirmas užsakymas - balandžio pabaigoje.

Klaipėdiečių mažai

Pilies jachtų uosto kapitono teigimu, kadangi mažųjų laivų sezonas Lietuvoje gana trumpas, suprantama, laivas, pernai dirbęs tik pirmą sezoną, bendrovei dar toli gražu neatsipirko.

Paprastai juo plaukia 40-50 žmonių grupės. Pasak K. Bartusevičiaus, tokia paslauga klaipėdiečius ne itin domina, jie sudaro tik apie 20 proc. visų keleivių. Dažniausiai tai būna turistinių autobusų iš tolesnių Lietuvos kampelių atvežtos lietuvaičių bei Klaipėdos krašte poilsiaujančių vokiečių grupės. Be abejo, kruizinių laivų turistų tokia paslauga taip pat nedomina.

Pernai "Forelle" per sezoną nuo balandžio iki gruodžio atliko 65 reisus, plukdė daugiau kaip 3 tūkstančius keleivių. Laivą aptarnauja bendrovės samdyta etatinė 3 žmonių įgula - kapitonas, mechanikas ir jūreivis.

Restoranu nebedirbs

Kurį laiką laivas "Forelle" stovėjo Klaipėdoje prie Biržos tilto kaip restoranas, tačiau tai nepasitvirtino. Pasak K. Bartusevičiaus, laivas turi plaukti, tai lankytojams suteikia kur kas daugiau atrakcijų, tad ir jo trauka kitokia. Kaip eilinį restoraną laikyti plaukiantį laivą neapsimoka vien dėl ekonominių sumetimų. Plaukdamas jis uždirba daugiau, nes teikia ir restorano, ir plaukimo, t. y. dvi paslaugas.

Pernai bandyta daryti reguliarius jo reisus į Juodkrantę, tačiau šiemet jau šios idėjos atsisakoma, nes plaukdavo mažai žmonių ir finansiniu atžvilgiu tai daryti neapsimokėjo. Šiuo metu nėra madinga tokia paslauga. Tačiau užsakomųjų reisų į Juodkrantę, be abejo, neatsisakoma.

Konkurentų "Forelle", galima sakyti, Klaipėdoje neturi, nes kiti laivai arba didesni, arba mažesni. Be to, jie neturi specialiai pobūviams rengti pritaikytos patalpos kaip šis laivas. Tad tikimasi, kad šis sezonas jam bus sėkmingesnis nei pirmasis.

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

GNU
2007.03.15, 01:35
Neseniai grizau is Tamperes. Tai mazdaug Klaipedos dydzio Suomijos miestas, isikures tarp dvieju dideliu ezeru. Neziurint to kad miestas neturi priejimo prie juros pramogine ir keleivine laivyba jame klesti.
Ar ne karo laivas tuose ežeruose plaukioja? :) http://foto.miestai.net/inkelti/20070310/tampere2.jpg

AGI
2007.03.15, 13:11
Aciu uz tiek informacijos vienoje vietoje.
Siuo metu domiuosi turizmo atnaujinimo galimybemis Nemunu. Vandeny kaip vandeny (aisku, didesnis gylis nepatrukdytu), bet krantuose dar tikrai yra ka veikti ir valdiskoms istaigoms, ir privatininkams.
Noriu paklausti Jusu nuomones - kokio tipo laivai geriausiai tiktu pramoginiams ar turistiniams marsrutams pvz. Kaunas - Nida ar pan. Greitosios Raketos labiau susisiekimo priemone, o ir keliones savikaina zveriska. O kokio tipo laiveliai (80 - 120 keleiviu, bet grimzle tik iki 115 cm) galetu suteikti zavesio paciai upei ir tuo paciu butu patogus turistaujantiems bei pramogaujantiems

ValdasJ
2007.03.15, 15:47
Geras klausimas.

Nors man asmeniskai noretusi matyti Nemune greituosius laivus kursuojancius kaip susisiekimo priemone, bet manau siuo metu tai sunkiai imanoma. Visu pirma musu pilieciai turetu tapti mobilesniais t.y. daugiau noreti keliaut ir pazint Lietuva, o ne vien sedet priesais televizoriu. Be to kaip jau minejai "raketu" sanaudos didziules. Ir tiesa sakant siais laikais tai jau kiek atgyvenes dalykas (didziulis garsas viduje ir tt.). Susisiekimo priemones turetu buti salyginai greitos ir komfortiskos. Zodziu labai dideles investicijos, o pelnas ateitu tik po ilgalaikio idirbio. Todel manau kad laivininkyste Nemune kaip susisiekimo priemone gali ispletot tik dideles kompanijos (pvz "Smiltynes perkela"). Taigi i greitaeigius laivus pradedanciam versla neverta zvalgytis.

Kitas variantas- kruizine laivyba. Siuo atveju reiktu neuzmirst kad kelione is Kauno i Nida uztruktu minimum 7-8 valandas. Net ir su paciais graziausiais vaizdais tiek laiko issedit kedej varginantis uzsiemimas. Taigi butinos papildomos pramogos bei maitinimas. Vienas galimas variantas- daryti stoteles grazesniuose miesteliuose, ten surengti pazintines ekskursijas, nuvesti i koki restorana ar uzeina pavalgyti. Kitas variantas - pramogas organizuoti laive (ten galetu but koks restoranas, baras su sokiu aikstele ar net nedidele pirtele su jakuzi (burbuline vonia) laivo denyje po atviru dangum). Galima ir abu siuos variantus kombinuot: t.y. laive turet nedidele uzkandine ir mini bara bet tuo paciu rengti ekskursijas i kranta bei ten organizuoti pietus. Dar viena problema su nakvyne. Velgi galima organizuoti laive arba krante. Be abejo irengiant kajutes laivo dydis gerokai isaugtu.

Mano supratimu darant kruiza Kaunas-Nida laivas turetu but gan nemazas, bent Algirdo ar Mecklenburg (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#26) dydzio. Kita vertus galima daryti marsruta Kaunas-Jurbarkas. Tada manau daug papildomu problemu atkristu. Galima butu daryti vienos dienos kruiza taigi nereiktu rupintis nakvyne, papildomais pietumis ir vakariene, ir laiva mazesni galima paleist. Toki kruiza galima organizuoti du kartus per savaitgali. Klientams taipogi zymiai mazesne kaina gautus, taigi lengviau apsispresti. Be to tame ruoze didziausia prieplauku koncentracija nusimato ir paziuret yra ka.

Tai toks minciu kratinys kolkas. Tikiuos bent ka naudingo jame pavyks rasti ;).

AGI
2007.03.16, 09:39
Aciu uz pamastymus. Ne taip paprasta ivertinti visus pliusus ir minusus, bet turbut teks pasitelkti skaiciu kalba ir susidelioti viska. Kol kas su Jusu pagalba matau du variantus: greitaeigis laivas, kuriame siulomos minimalios paslaugos ("vinis" - vaizdai atsiveriantys plaukiant), o pramogos ir visi pageidaujami "paslaugu paketai" krante, kur (isivaizduokime) veikia kelios siuolaikiskos prieplaukos ir aplink jas besikoncentruojantys privatus verslininkai ir pamaitinantys, ir apnakvydinantys, ir tolesnes ekskursijas, nebutinai vandeniu, pasiulantys. Tuomet toks laivelis tiesiog yra dideles grandines viena dalele, siulanti paslauga - pramoga. O keliaujantys - tiek organizuoti, tiek pavieniai turistai, gal net labiau vietiniai nei atvykeliai.
Kitas variantas - laivelis kaip Mecklenburg, kuriame organizuojami visokie "ivykiai ant vandens". Cia jau visa pilna paslauga vietoje, o krante gali buti tik viena kita papildoma pramoga. Tokia paslauga labiau naudotusi organizuoti pramogautojai (firmu sventes, vestuves, atvykstantys turistai ir pan), o pavieniams gal tik retkarciais butu surengiama kokia "atvira" kelione.
Ar taip supratau pradine ideja?
Dabar belieka rasti skaiciukus - preliminarios tokiu tipu laiveliu kainos, potencialus pardavejai, o tada - kiek kainuoja vienoki ar kitoki laiviuka islaikyti ir "plukdyti" (degalai, igula, galimybes svartuotis ir naudotis uostu paslaugomis - prisipildyti vandens, istustinti nesvariu skysciu bakus ir pan., galiausiai laivo saugojimas ziema ir ne tik). Gal turit ideju, kur tokiu duomenu ieskoti? Laukciau ir laisku el. pastu...

ValdasJ
2007.03.16, 16:11
<...> greitaeigis laivas, kuriame siulomos minimalios paslaugos ("vinis" - vaizdai atsiveriantys plaukiant), o pramogos ir visi pageidaujami "paslaugu paketai" krante <...>

Taip, daugmaz taip. Tik laivas nebutinai turetu buti greitaeigis. Tiesiog reiketu stengtis suplanuoti viska taip, kad klientam nereiketu sedeti laive ilgiau kaip 2-3 valandas.

<...> Kitas variantas - laivelis kaip Mecklenburg, kuriame organizuojami visokie "ivykiai ant vandens". Cia jau visa pilna paslauga vietoje, o krante gali buti tik viena kita papildoma pramoga. Tokia paslauga labiau naudotusi organizuoti pramogautojai (firmu sventes, vestuves, atvykstantys turistai ir pan), o pavieniams gal tik retkarciais butu surengiama kokia "atvira" kelione. <...>

Nevisai. Jei paimsim kaip pavyzdi Mecklenburga tai jis butent yra prieinamas pavieniams keliautojams (pramogautojams). Jis turi savo isvykimo tvarkarascius. Tiesiog ateini, nusiperki bilieta ir plauki/pramogauji. Be abejo esant pageidavimui galima isnuomuoti ir grupei ir net suorganizuot specialia programa pagal pageidavimus.

Beje, siulyciau butent pabandyti praplaukti gal net keletu siuo metu siulomu laiveliu ir paziureti kokios pramogos yra siulomos, kurios is ju priimtinos kurios ne. Sioks toks laivu sarasiukas su nuorodom yra cia (http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=3988&page=2#26).
Tame sarase truksta kintai.lt (http://www.kintai.lt/) laivu.

<...> Gal turit ideju, kur tokiu duomenu ieskoti? Laukciau ir laisku el. pastu...

Siulyciau pradeti nuo vidaus vandens keliu direkcijos. Ju puslapis- www.liwa.lt (http://www.liva.lt). Deja jis daznai luzineja bet galima bandyti susisiekti e-mailu: vandenskeliai@is.lt . Toliau galima bandyt uzklausti firmu, kurios jau uzsiema laivu nuoma tokiu kaip Jovila (http://www.jovila.com/) ir Jukunda (http://www.jukunda.lt/?lt=1119854642). Kadangi tos firmos nera laivu savininkes, o tik uzsiima vandens turizmo organizavimu tai mano supratimu turetu buti suinteresuotos kad laivu Lietuvoj daugetu. Daugiau panasiu imoniu galima rasti Lietuvos turizmo imoniu kataloge (http://www.viskasturizmui.lt/imones/rubrika/L125?use_settings=f&pa=2&pa=1). Kiek paciam teko ziurinet internete tai nenauju laiveliu daugmaz Forelles dydzio kainos prasideda nuo keliu simtu tukstanciu euru. Bet galbut is Rusijos ar Lenkijos galima gauti ir pigiau.

Na ir neuzmirskit pasidalint patirtim ir gauta informacija su forumo dalyviais ;)

AGI
2007.03.16, 16:55
Na ir neuzmirskit pasidalint patirtim ir gauta informacija su forumo dalyviais ;)[/QUOTE]

Na, kitaip butu tiesiog nepadoru.
O del informacijos - per visus Jusu paminetus "kanalus" jau perejau, isskyrus privacias kompanijas. Meginsiu ir su jais snekteleti, jei pasirodys "prieinami".
O kol kas visiems gero savaitgalio. Na, pasiplaukiojimams jis gal nelabai tiks (bent jau oru prognozes nedziugina), bet labai norint smagiu uzsiemimu pakankam. Iki!

ValdasJ
2007.03.16, 17:27
Dabar galvoju, ar išrankioti straipsnius iš Klaipėdos ir Uosto temų(mano įdėtus ir ištrinant ten), ar palikti kaip yra, ir nuo naujų pradėti čia.

Na jei netingi gali tiesiog linkus i senesnius post'us sudet. Bet siaip uzteks jei nuo dabar pradesim.

Na, kitaip butu tiesiog nepadoru.
O del informacijos - per visus Jusu paminetus "kanalus" jau perejau, isskyrus privacias kompanijas. Meginsiu ir su jais snekteleti, jei pasirodys "prieinami".
O kol kas visiems gero savaitgalio. Na, pasiplaukiojimams jis gal nelabai tiks (bent jau oru prognozes nedziugina), bet labai norint smagiu uzsiemimu pakankam. Iki!

Na ir kaip tie "kanalai" ? T.y. su kuriom imonem teko bendraut ir kaip jie i uzklausimus reaguoja? Ypac domina vidaus vandens keliu direkcija. Ar jie linke bendraut ir suteikt besidomintiems kokia informacija ar tik spaudoj apie pletra aiskina?

Kadangi nezinau tiksliai kur jau teko kreiptis tai dar pora galimu kanalu, kurie galetu padet:

Lietuvos laivų savininkų asociacija
Malūnininkų g. 3, LT-92264, KLAIPĖDA (+370 46) 219416

PAJŪRIO LAIVAI, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija
Puodžių g. 22-13, LT-92124, KLAIPĖDA (686) 73232
(Pastaba: Itartinai atrodo penkiazenklis telefono numeris ir 686 rodos senas Klaipedos kodas. Gal si istaiga jau uzsidarius?)

Preliminarios informacijos apie laivu kainas galima bandyt ieskot cia http://commercial.apolloduck.com/listings.phtml?cid=17

Cia tas minetas, panasus i Forelle laivas uz €195.000:
http://commercial.apolloduck.com/image_bin/preview_47952_1.jpg (http://commercial.apolloduck.com/display.phtml?aid=47952)
(tiesa grimzle 1.20 m tai jau ant ribos...)

Tarp kitko butent sitos firmos puslapy radau parduodama viena is senuju Naujosios perkelos keltu:
http://commercial.apolloduck.com/image_bin/preview_31076_1.jpg (http://commercial.apolloduck.com/display.phtml?aid=31076)

ValdasJ
2007.03.17, 01:39
Siaip paciam idomu pasidare del upemis plaukiojanciu kruiziniu laivu. Tai suradau keleta paveiksliuku. Tiesa musu salygomis dauguma perdideli:

Viking Spirit (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VSP), Viking Europe (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VEE), Viking Neptune (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VNE), Viking Pride (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VPR):
http://www.rivercruises.com//gfx/fleet/VEE.ship.jpg

Viking Century Sun (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=CSN), Viking Century Sky (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=CSK):
http://www.rivercruises.com//gfx/fleet/CSK.ship.jpg
(Plaukioja Kinijoj, Jangtzes upe)

Viking Kirov (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VKI), Viking Surkov (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VSK), Viking Pakhomov (http://www.rivercruises.com//wsShip.aspx?MarketCode=us&Locale=en_US&ShipCode=VPA):
http://www.rivercruises.com//gfx/fleet/VSK.ship.jpg

River Countess (http://www.uniworld.com/ship.asp?id=1), River Duchess (http://www.uniworld.com/ship.asp?id=2), River Empress (http://www.uniworld.com/ship.asp?id=3), River Princess (http://www.uniworld.com/ship.asp?id=4):
http://www.uniworld.com/2006/images/ships/main/1.jpg
(Sitie bent jau pagal grimzle (1.20 m) beveik galetu Nemune plaukiot)

molotov_47
2007.03.17, 22:57
Man tiesiog įdomu, kaip jie plaukios Nemuno vingiais :) jau apie apsisukimą iš viso negalvoju :D . Gal tiesiog reikėtų gražinti Tado Ivanausko laikų garlaiviukus :).

Jei rimtai, tai aš manau, kad keleivių pervežimas upėmis nėra pelningas. Autobusai šiuo atžvilgiu yra žymiai pelningesni. Pramoginės laivybos populiarumas taip pat nebus didelis. Upės nėra tokios didelės kaip Rusijoje ar Vokietijoje, kad galima būtų keletą dienų praleisti plaukiant laivu. Tad nėra prasmės vežiot keleivius ar turistus upėmis.

Eimantas
2007.03.17, 23:03
Man tiesiog įdomu, kaip jie plaukios Nemuno vingiais :) jau apie apsisukimą iš viso negalvoju :D . Gal tiesiog reikėtų gražinti Tado Ivanausko laikų garlaiviukus :)

Citata iš ankstesnio pranešimo:
Siaip paciam idomu pasidare del upemis plaukiojanciu kruiziniu laivu. Tai suradau keleta paveiksliuku. Tiesa musu salygomis dauguma perdideli:

AGI
2007.03.19, 09:20
Aciu, Shokly, uz laiveliu pavyzdzius. Turbut Lietuvoje jie turetu buti siek tiek mazesni. O gal skirti tik dienos kelionems, t.y. be kajuciu?
Bet nesutinku su kitais pasnekovais, kad upiu turizmas pas mus pasmerktas mirti. Beje, vidaus vandens keliu direkcijos zmones pakankamai geranoriskai nusiteike ir bent jau turima informacija dalijasi. Kitas dalykas, kad kol nera realios paklausos, tol uostu paslaugos labai menkos (aisku, galima sakyti ir atvirksciai - paklausos nera, nes paslaugu per mazai...).
Per savaitele Internete prisiziurejau i daugybe laiveliu, bet kol kas neatsekiau galu. Noretusi surasti kazkokias laivus serijas, tipus, pagal kuriuos butu galima apsisprendineti. Specams greiciausiai sukelsiu juoka, bet kol kas suradau tik "moskvic" ir "raketa" tipo laivelius. Kiti man dar nesidelioja i lentyneles. Bet tikiu, kad yra statyklu, statanciu vieno ar kito tipo laivelius. Juk ne visi jie vienetiniai?

Eimantas
2007.03.26, 01:25
Prasidėjo laivyba mariose ir Nemune

Adelė Žičkuvienė

Nuo vakar, kovo 25 dienos, prasidėjo laivybos sezonas Kauno mariose, Nemune nuo Kauno iki Uostadvario ir Nidos.

Vidaus vandenų kelių direkcijos gamybos direktoriaus Mindaugo Šimkūno teigimu, laivyba pagal nustatytą tvarką truks 230 parų. Sezonas baigsis lapkričio 9 dieną.

Pernai dėl vėlyvo pavasario ir blogų navigacijos sąlygų laivyba Nemune prasidėjo tiktai balandžio 9 dieną.

Specialių iškilmių laivybos pradžiai pažymėti šiemet nenumatyta. Jos atidedamos vasarai, kai bus daugiau poilsiautojų, turistų, šiaip mėgstančių iškylauti žmonių.

Prieš navigacijos pradžią iš naujo pažymėti laivybos kelių gyliai, pastatyti navigacijos ženklai. Juos ir laivybos trasas prižiūri specialūs Vidaus vandenų kelių direkcijos laivai. Kauno mariose - „Skalas“, Nemuno vidurupyje ir ties Kaunu - „Vytis“ bei „Skalvis“. Nuo Jurbarko iki Uostadvario bei Kuršių mariose laivybos maršruto gyliais, navigacijos ženklais rūpinasi „Delfinas“ ir „Natangas“.

Nuolatinio maršruto nuo Kauno iki Nidos, kuriuo reguliariai kursuotų pramoginiai laivai, šiemet nenumatyta.

Per šį sezoną nuo Druskininkų iki Uostadvario Nemuno pakrantėse numatyta įrengti 18 mobiliųjų prieplaukų. Uostadvaryje tikimasi pradėti stacionarios prieplaukos statybą.
www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.04, 01:55
Į Klaipėdą plukdomas pramoginis laivas iš Turkijos

http://www.ve.lt/galery/2007-04-04/tr4-1_.jpg
Balandžio pabaigoje į Klaipėdą iš Turkijos turėtų parplaukti neseniai uostamiesčio verslininkų ten įsigytas keleivinis laivas "Venus S".

Tikimasi, jog jis jau gegužę pradės plukdyti žmones iš Palangos ar iš Klaipėdos į jūrą ir ieškos savo nišos pramoginės laivybos versle.

Keleivinį laivą "Venus S" Turkijoje, Marmario uoste, nusipirko Klaipėdoje įregistruota UAB "Technikos jėga". Pasak bendrovės direktoriaus Rolando Kerpio, laivo įsigijimo kaštai jau dabar surado daugiau kaip 2 mln. litų. Buvo daug nenumatytų išlaidų - pavyzdžiui, labai brangiai kainavo laivo stovėjimas prie krantinės Sicilijoje. Be to, turkai laikosi principo saviems parduoti pigiau, svetimiems - brangiau.

Kadangi "Venus S" plaukiojo po Viduržemio jūrą, naujieji jo savininkai pageidavo, kad Marmaryje jį apžiūrėtų Lietuvos valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, idant nekiltų problemų laivą registruojant Lietuvoje. Turkijoje laivas buvo išregistruotas, jam išduotas vienkartinis perplaukimo liudijimas, jis perduotas mūsų šalies jurisdikcijon ir į Klaipėdą plaukia jau su Lietuvos vėliava.

"Venus S" pastatytas 2004 m. vienoje iš Stambulo laivų statyklų. Jame yra 250 vietų keleiviams, iš jų 30 - vaikams. Yra du deniai - uždaras ir atviras - ir dar nedidelis denis virš kapitono tiltelio, kuriame yra 20 gultų. Laive yra ir baras, ir virtuvė, jis aprūpintas modernia šiuolaikine navigacine įranga.

Tai B klasės laivas, tad galės plaukti ir Kuršių mariomis, ir jūra. Laivo savininkai mano, kad toks laivas papuoš Klaipėdos miestą, tad tikisi, kad jam bus leista išsinuomoti Danės upės krantinę.

Naujojo laivo savininkai sako, kad jų konkurencijos kiti Klaipėdoje pramogine laivyba užsiimantys verslininkai neturėtų bijoti. Esą 1937-1939 metais Kuršių marios ir Danės krantinės buvo nusėtos daugybe gražių keleivinių laivų - jeigu tada visiems darbo užteko, turėtų netrūkti jo ir dabar.

"Venus S" į Klaipėdą su samdyta 4 jūrininkų įgula išplaukė kovo 17 dieną. Šiuo metu jis stovi Sardinijos saloje ir laukia geresnio oro. Manoma, jog laukti jam reikės dar savaitę, nes Viduržemio jūra šiuo metu labai nerami.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

naujieji jo savininkai pageidavo, kad Marmaryje jį apžiūrėtų Lietuvos valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, idant nekiltų problemų laivą registruojant Lietuvoje.

Dėl to nusprendžiau čia įdėti, o ne į Kruizinės laivybos temą.

ValdasJ
2007.04.04, 02:03
Jo, sunku pasakyt kuri tema sitai naujienai tinkamesne. Betkuriuo atveju jei paleis laiva tarp Klaipedos ir Palangos tai bus labai smagus daiktas. Sekmes siam projektui.

Eimantas
2007.04.04, 02:45
Atgimsta jūrinių iškylų tradicija

Jelena Listopad

Šį navigacijos sezoną atgims prieškario Lietuvoje populiarios iškylos baltais keleiviniais laineriais Baltijos pakrantėmis.

Laivo savininkė statybų technikos bendrovė „Technikos jėga“ žada, kad šiuo ištaigingu keleiviniu jūrų laivu pageidaujantys galės plaukti ne tik į Palangą, bet ir į Liepojos uostą Latvijoje.

„2004 metais Turkijoje statytą keleivinį laivą įsigijome kovo viduryje. Кelias iš Marmario jam bus ilgas. Dabar laineryje laukiama, kol Sardinijoje baigsis audra. Klaipėdoje jo lauksime balandžio pabaigoje“, - sakė bendrovės „Technikos jėga“ direktorius Rolandas Kerpys.

28,5 m ilgio, 7,5 m pločio ir 1,6-1,8 m grimzlės trijų denių laivas, talpinantis 250 keleivių, kompanijai kainavo per 2 milijonus eurų. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša, lainerį lydėjęs iki Sicilijos, sakė, kad laivas gerai atlaikė 5 balų audrą ir tinkamas eksploatuoti visus metus.

„Po pirmųjų bandomųjų laivo reisų gegužę planuojame Turkijoje įsigyti dar vieną tokį lainerį. Taip pat deramės dėl 26 m ilgio burinės ir motorinės raudonmedžio jachtos. Su „Pramogų flotilės“ prekiniu ženklu jie plaukios į kruizus, prisišvartuodami prie Palangos tilto. Pageidaujančius plukdys žūklauti į jūrą“, - dalijosi planais bendrovės „Technikos jėga“ rinkodaros direktorius Arūnas Pocius.
www.klaipeda.daily.lt

Jei pirmiau bučiau perskaitęs šį straipsnį, tai dėčiau į Kruizinės laivybos temą :)

ValdasJ
2007.04.04, 14:23
Pasirodo apie sita laiva jau buvo rasyta anksciau, kai dar tik ruoses pirkimui (uzkliuvo firmos pavadinimas, tai nutariau paieskot temu archyve):
Mariomis - baltu laineriu (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=152612&highlight=Technikos+j%EBga#post152612)

Tada rase, kad plaukios mariomis. Bet jei sugalvos plaukt i Palanga ar net Liepoja tai dar geriau. Mariu laivyba jau ir taip vystos palengva, o toks marsrutas jura bus kazkas naujo.

Eimantas
2007.04.05, 00:32
Jūromis plaukiojęs mechanikas pasiilgo laivų

http://www.ve.lt/galery/2007-04-05/ke11-1_.jpg
Kodėl UAB "Technikos jėga", užsiimanti statybos ir žemės ūkio technikos pardavimu, nuoma, aptarnavimu, dirbanti visoje Lietuvoje ir turinti per 1000 įmonių klienčių, sugalvojo pirkti laivus?

"Technikos jėga" savo verslą pradėjo 1998 m. nuo individualios įmonės. Dabar tai uždaroji akcinė bendrovė, kurioje dirba 50 žmonių. Pagrindinis biuras Klaipėdoje, bet jos darbuotojų yra ir Kaune, ir Vilniuje.

Pasirodo, bendrovės direktorius Rolandas Kerpys yra baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir įgijęs laivų mechaniko specialybę. Penkerius metus jam teko plaukioti didžiosiomis jūromis ir dirbti žvejybos laivuose. Jis juokauja, jog be laivų nebegalįs gyventi. Kita vertus, daugelis jam pažįstamų verslininkų guodėsi, jog esą pavargę, norėtų pailsėti. O pailsėti ir atsipalaiduoti geriausiai galima plaukiant laivu.

Todėl "Technikos jėga" pateikė bankui verslo planą ir, vaizdžiai tariant, yra pasirengusi kurti pramogų flotilę, t. y. ji turi teisę turėti prekinį ženklą "Pramogų flotilė".
Motorinė burinė jūrinė jachta "Karagan" - UAB "Technikos jėga" svajonių laivas
http://www.ve.lt/galery/2007-04-05/ke11-3_.jpg
Motorinė burinė jūrinė jachta "Karagan" - UAB "Technikos jėga" svajonių laivas

O viskas prasidėjo nuo to, jog maždaug prieš metus bendrovė norėjo įsigyti nedidelį medinį laivelį Turkijoje, Marmaryje. Jos atstovai nuvažiavo jo apžiūrėti ir atsitiktinai pamatė keleivinį laivą "Venus S", kuris jiems labai patiko, tad ir buvo nupirktas. Ateityje planuojama pirkti dar vieną keleivinį laivą "Harika", o medinukas tapo svajonių laivu ir jam teks dar kurį laiką palaukti.

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie šios bendrovės įsigytą keleivinį laivą "Venus S", kuris balandžio pabaigoje turėtų būti parplukdytas iš Turkijos, kainavusį per 2 mln. Lt. Jeigu šiam laivui Baltijos jūroje ar Kuršių mariose atsiras darbo, jeigu viskas bus gerai, tai "Technikos jėga" įsigis ten pat Turkijoje dar ir antrą laivą "Harika". Jis, kaip ir "Venus S", irgi pastatytas 2004 m. vienoje iš Stambulo laivų statyklų.

Minėtas medinis laivas "Karagan" - tai iš raudonmedžio padaryta jūrinė motorinė burinė jachta. Joje yra 6 dvivietės kajutės. Šis laivas su visomis parplukdymo išlaidomis būtų kainavęs apie 1,5 mln. Lt - tai labai brangus malonumas, kurio teko kuriam laikui atsisakyti.

Žinoma, Turkijoje jūrinę jachtą būtų galima nusipirkti ir už 100 tūkst. eurų, tačiau tokiu atveju, kaip juokauja "Technikos jėgos" direktorius, gali iš jūros parplaukti ir su pabirusiomis lentomis. Beje, turkų rinkodaros principas - pažiūri į akis, paklausia, iš kur esi, ir nustato kainą pagal tavo kišenę. Suprantama, saviems laivą parduoda pigiau, svetimiems brangiau. Pasak R. Kerpio, "Karagan" - geras, tvirtas laivas. Jį turi įsigijęs turtingas žmogus, viešbučių ir prekybos centrų savininkas. Jachtą ketinama panaudoti čarteriniams reisams Baltijos jūroje, pavyzdžiui, plaukti į Stokholmą.

"Technikos jėgos" atstovų negąsdina konkurencija pramoginėje laivyboje. Jie mano, kad į Baltijos jūrą iš Palangos ar iš Klaipėdos žmones galėtų plukdyti keli laivai. Beje, jie savo laivo neketina plukdyti iš Klaipėdos į Palangą. "Venus S" bus pritaikytas iškylauti 80-120 žmonių. Jis galės plukdyti į pažintines ekskursijas, į žvejybą šeimomis. Turint omenyje, kad bus atstatomas Šventosios uostas, kad norima atnaujinti keleivinę laivybą maršrutu Kaunas - Klaipėda, kad neprarandama vilties, jog bus pasirašyta dvišalė Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl laivybos Kuršių mariose, kad gali atsirasti galimybė plukdyti keleivius ir į Kaliningrado sritį, pramoginiai laivai tikrai galėtų rasti savo klientų.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.04.05, 00:58
Jachtoms - nauji uostai

NERINGA MACIŪTĖ

Planuojama atnaujinti Nidos, o Juodkrantėje pastatyti naują jachtų uostą.

Nidos tarptautinis keleivinis uostas taps modernesniu ir galės talpinti daugiau - iki 150 jachtų ir kitų mažųjų laivų.

Šiandien uoste gali tilpti iki 60 laivų.

Kairioji dabartinio uosto dalis priklauso savivaldybės bendrovei „Neringos komunalininkas“.

Jos direktorius Arūnas Burkšas teigė, kad prieplaukoje bus įrengti plaukiojantys pirsai.

„Prie jų prisišvartavusių laivų įgula civilizuotai galės naudotis elektra, vandeniu“,- teigė jis.

Jeigu bus atidaryta siena su Rusija turistiniams laivams, bus reikalinga muitinė.

Numatoma, kad ji galėtų steigtis centrinėje prieplaukos dalyje.

Ten taip pat bus įkurta keleivių laukimo salė, įrengtos papildomos patalpos jachtininkams, viešbutis, ilgalaikio poilsio apartamentai, restoranas.

Dešinėje uosto pusėje planuojama griauti šiandien stovinčius pastatus ir statyti naują jų kompleksą pramoginiam uostui.

Šioje vietoje verslininkai steigs kavines, restoranus, vandens dviračių nuomos punktus.

Šiuo metu yra formuojamos uosto ribos. Tada bus prašoma leidimo pradėti statybas. Jau yra parengtas Nidos uosto detalusis planas.

Buvo numatytas sklypas ir degalinės statybai. Joje jachtos bei kiti mažieji laivai galėtų pasipildyti degalų. Tačiau iki šiol neatsirado norinčiųjų šią degalinę statyti.

Birželį bus žinoma tiksli uosto vieta Juodkrantėje. Manoma, kad jis bus miestelio centre. Ją norėta statyti Gintaro įlankoje.

Tačiau tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Šioje įlankoje norima steigti archeologijos muziejų.

Vakar Neringoje lankėsi INTERREG III A projekto „Trys uostai“ partneriai Lenkijos miesto Krynica Morska atstovai. Jie su projekto Lietuvoje vykdytojais - Neringos savivaldybe aptarė, kas bus daroma Nidos ir Juodkrantės uostuose.

Projekto koordinatorė Lietuvos pusėje Valentina Burkšienė teigė, kad negalima numatyti, kada šie uostai bus atnaujinti.

Planuojama, kad abiejų uostų projektai bus įgyvendinti vėliausiai iki 2013 metų.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.06, 01:39
Navigacijos sezono „vinis“ - žvejyba jūroje

Jelena Listopad

Šį navigacijos sezoną prie iškylų laivų „Meklenburgas“ ir „Forelė“ - kruizus jais po Kuršių marias pamėgo klaipėdiečiai ir Lietuvos pajūrio svečiai – prisijungs naujas keleivinis laineris.

Juo bus galima plaukti į neilgas išvykas atviroje jūroje, į Palangą, o norintieji – į Liepojos uostą Latvijoje. Sezono „vinimi“ taps išvykos laivu žvejoti į jūrą.

Buvusį jūrininką traukia jūra

Klaipėdos bendrovė „Technikos jėga“ neturi nieko bendra su jūra. Jos specializacija – statybų technikos eksploatavimas. Tačiau jos direktoriaus Rolando Kerpio pirmoji specialybė – laivo mechanikas. Baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, jis kelerius metus plaukė žūklauti į Atlantą. Paaiškėjo, kad jūra vis dar jį traukia.

„Prieš metus mane pakvietė į Turkiją apžiūrėti burinės ir motorinės jachtos. Labai gražus 26 metrų raudonmedžio laivas, skirtas 12 keleivių. Ten pamačiau ir trijų denių jūrinį keleivinį lainerį „Venus“. Už jachtą jis šiek tiek ilgesnis, tačiau jame telpa 250 keleivių. Štai tada ir kilo mintis įsigyti vieną ar du tokius laivus, kuriais būtų galima iškylauti jūroje, švartuotis prie Palangos tilto, kaip prieškario Lietuvoje“, - apie savo idėjos gimimą pasakojo R.Kerpys.

Grįžęs namo, apie ją papasakojo kompanijos darbuotojams. Jie pritarė direktoriui, spėjusiam juos pripratinti prie kelionių baidarėmis upėmis, bendrų išvykų žvejoti.

Konkurencijos nebijo

Išanalizavę vandens paslaugų rinką, apmąstė, kaip būtų galima uždirbti pinigų banko kreditui grąžinti, parengė verslo planą.

„Rinka skurdoka: kas tie du iškylų laivai visam Lietuvos pajūriui? Be to, „Meklenburgas“ plaukioja tik Kuršių mariomis, „Forelės“ plaukimo jūroje zona – 12 mylių. Mūsų kryptis kitokia: į atvirą jūrą plaukti žvejoti, romantiškos vakarinės iškylos, korporaciniai vakarėliai, įvairios iškilmės laive kviečiant koncertuoti grupes. Tikriausiai mūsų paslaugomis norės pasinaudoti ir Palangos poilsiautojai. Laivas gali atlikti ir specialių užsakymų reisus, pavyzdžiui, į Liepoją ar Šventąją“, - dalijosi planais bendrovės „Technikos jėga“ rinkodaros direktorius Arūnas Pocius.

5 balų audra nebaisi

Kovą į Turkijos uostą Marmarį priimti laivo išvyko 4 jūrininkų įgula ir Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša. Būsimieji laivo savininkai nenorėjo rizikuoti, todėl J.Lukšos paprašė įvertinti, ar laineris gali dirbti Lietuvos vidaus vandenyse ir Baltijos jūroje.

2004 metais Turkijoje statytas 28,5 m ilgio, 7,5 m pločio ir 1,6-1,8 m grimzlės laivas iki šiol aptarnavo Turkijos ir Rodoso salos liniją. Jis gali išvystyti iki 13 mazgų greitį.

„B klasės laivas atitinka visus Lietuvos laivybos reikalavimus. Jis turi moderniausią navigacijos techniką, autopilotą, gelbėjimo priemones 250 keleivių, tarp jų – 30 vaikų. Jo geros techninės charakteristikos. Turi du pagrindinius variklius po 327 AG ir galingą dyzelinį generatorių. Kapitonas tiltelyje per vaizdo kameras gali matyti, kaip per laivagalio rampą įlaipinami keleiviai.

„Venus“ lydėjau iš Marmario į Siciliją. Prie Graikijos krantų patekome į 5 balų audrą – laivas pasirodė labai stabilus“, - sakė J.Lukša, Turkijoje laivui davęs leidimą plaukti į Klaipėdą ir iškelti Lietuvos vėliavą.

Į Klaipėdą laineris „Venus“ atplauks negreit – balandžio pabaigoje. Viduržemio jūroje orai audringi, laivui tenka dažnai slėptis artimiausiuose uostuose. Kol kas jis atplaukė į Sardiniją.

Bus „Pramogų flotilė“

Bendrovės „Technikos jėga“ vadovų prašymu J.Lukša Turkijoje apžiūrėjo ir antrąjį laivą, kurį jie ketina įsigyti po bandomųjų „Venus“ reisų. Jis beveik toks pat, kaip ir „Venus“, tik platesnis. Galbūt būsimieji šeimininkai norės tik pakeisti denio konstrukciją arba perkelti baro patalpas.

Vienas toks laivas kompanijai kainavo per 2 milijonus eurų. Apskaičiuota, kad investicijos turėtų gana greitai atsipirkti.

„Turkai laivą eksploatuodavo daugiausiai nuo gegužės iki spalio, kai sulaukdavo poilsiautojų antplūdžio. Mes tikimės, kad laivais plaukiosime ir žiemą. Skirtingai nei Turkijoje, Lietuvoje žmonės mėgsta žvejoti bet kuriuo metų laiku“, - sakė R.Kerpys.

O prabangi burinė ir motorinė raudonmedžio jachta kol kas liks svajonė. Tačiau kompanijos „Technikos jėga“ svajonės nėra tokios jau neįgyvendinamos: derybos su jachtos šeimininkais tęsiamos.

www.klaipeda.daily.t

Čia jau kaip ir ne vidaus vandens keliai, o kruizų temoje labiau apie didžiuosius kruizus su terminalu rašoma :nzn:

Eimantas
2007.04.12, 01:32
Reguliarių "Raketos" reisų nebus ir šiemet

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) direktoriaus Gintauto Labanausko teigimu, ko gero, ir šiemet per sezoną "Raketos" tipo laivas reguliariai maršrutu Kaunas-Nida neplauks.

Kelių direkcijai sudominti verslininkus šiuo maršrutu nepavyksta. Lenkijos kompanija "Žegluga Gdanska", su kuria pernai direkcija netgi buvo pasirašiusi ketinimų protokolą, žadėjusi šiuo maršrutu paleisti per sezoną du "Raketos" tipo laivus, pasak G. Labanausko, realiai daugiau iniciatyvos neberodo. Ko gero, ši verslo niša Lietuvoje lenkams dar nėra patraukli.

UAB "Nemuno linija" 2005 -aisiais buvo pareiškusi norą šiuo maršrutu paleisti du laivus, netgi pasirašė sutartį su VVKD. G. Labanausko teigimu, nėra jokių vilčių, kad ši bendrovė atnaujintų tokį susitarimą su direkcija.

"Kol kas verslininkai šios idėjos nepalaiko, o mes, būdami valstybės įmonės atstovai, savo turima technika 2004-aisiais galėjome padaryti tik parodomąjį maršruto atnaujinimą eksploatuodami laivą "Deima". Tai daryti ir ateityje mes negalime. Visų pirma reikėtų pirkti kitą laivą, tačiau mūsų prioritetai kiti. Turime sutvarkyti vidaus vandens kelių infrastruktūrą, užtikrinti reikiamą farvaterio gylį ir plotį, kad vidaus vandens keliais galėtų naudotis visi operatoriai - tiek krovininės, tiek pramoginės laivybos atstovai. Manau, ateityje kas nors užsiims ne tik krovinių, bet ir keleivių pervežimais. Patys to daryti mes neturime galimybių. Mums belieka tik šio verslo nišos propagavimas, ką mes ir darome", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Labanauskas.

Priminus, kad VVKD lyg ir žadėjo pirkti laivą keleiviams plukdyti, direktorius atsakė: "Mes nežadėjome pirkti laivo, bet turėjome tokį norą, tačiau norai ne visada atitinka galimybes. Naujo laivo įsigijimas - pakankamai brangus projektas, skaičiuojamas milijonais litų. Netgi norint pirkti seną "Raketą" kaštai prasideda nuo šimtų tūkstančių eurų. Taigi reguliarių reisų greičiausiai nebus. Žinoma, atsakyti už verslininkus aš negaliu. Šiandien mes neturime dar informacijos, bet galbūt kas nors ketina tai daryti ir padarys."

G. Labanausko teigimu, užsakomuosius reisus vykdys ir VVKD, ir galbūt atsiras ir privačių verslininkų, kurie tuo užsiims.

Užsakomiesiems reisams VVKD naudos "Zaria" tipo laivą "Deima", kuris plaukė prieš trejus metus. Laivas paleistas tuo maršrutu buvo norint sudominti verslininkus ir parodyti, kad ir iš tokio verslo galima gauti pelno.

"Deima" reguliariems reisams sezono metu nėra tinkama. Ji yra uždaro tipo kaip autobusas, o keleiviams norisi išeiti į atvirą denį, pajusti oro gaivumą. Jos kreiserinis greitis - 38 km per valandą - per mažas. Reikėtų laivo, kuris per valandą plauktų bent 60 km. Todėl maršrutui Kaunas-Nida labiausiai tiktų "Raketos" tipo laivai. Be to, "Deima" talpina tik 40 keleivių, o "Raketa" - 60. Tad ji eikvodama tiek pat kuro gautų didesnį pelną. O reti, išimtiniai atvejai, t. y. užsakomieji reisai, pasak G. Labanausko, yra visai kas kita nei reguliarūs.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Eimantas
2007.04.12, 01:53
Dėl skaitmeninių jūrlapių deramasi su norvegais

http://www.ve.lt/galery/2007-04-12/ke13-4_.jpg
Valstybinėms institucijoms priekaištaujama, kad iki šiol nėra parengtų normalių Kuršių marių jūrlapių.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas Gintautas Lababauskas teigia, kad prie jūrlapių dirbama. Atsižvelgiama į įvairius pakitimus, atnaujinti ir sutankinti kelio ženklai nurodomi naujai išleistuose jūrlapiuose. Direkcijos vadovas nesutinka su manančiaisiais, kad dabartiniai Kuršių marių jūrlapiai yra labai prasti, ir tiki, kad jie ateityje vis gerės.

VVKD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šimkūnas teigia, kad tiek Nemuno, tiek Kuršių, tiek Kauno marių popieriniai jūrlapiai yra parengti ir spaustuviniu būdu VVKD juos leidžia kas antri metai. Pasak jo, dažniau juos leisti nėra reikalo, nes padėtis taip smarkiai nesikeičia. Popierinius jūrlapius galima įsigyti knygynuose ir pačioje Vidaus vandens kelių direkcijoje. Be to, galima atsisiųsti juos internetu iš direkcijos tinklapio.

Kadangi minėti jūrlapiai buvo išleisti pernai, tai šiemet jų nebus, nes jokių esminių pakitimų nenumatoma. Taigi 2006-aisiais leisti jūrlapiai galios ir šiemet, o 2008-aisiais vėl bus išleisti naujos redakcijos, t. y. pakoreguoti jūrlapiai.

Deja, skaitmeniniai Kuršių marių jūrlapiai dar neleidžiami. M. Šimkūnas patvirtino, kad elektroniniai locmano žemėlapiai baigiasi ties Kiaulės nugara. Toliau matoma tik žydra spalva, ir viskas.

Skaitmeniniai jūrlapiai, dar vadinami locmano žemėlapiais, yra instaliuojami į GPS (Global Positioning System, didelio tikslumo palydovinę radionavigacinę sistemą). Atsidarius tokį jūrlapį matyti, kur laivas gali plaukti, kur ne, kartais net kiti laivai, priklausomai nuo taikomos sistemos.

Tokie jūrlapiai neleidžiami todėl, kad, pasak Mindaugo Šimkūno, programinė įranga yra labai brangi. Pernai VVKD derybas dėl skaitmeninių jūrlapių vedė su austrais.

M. Šimkūno teigimu, VVKD dabar bando susitarti su norvegais, kad Lietuvos informacija būtų perduota į jų programinę įrangą, kad jie apmokytų direkcijos darbuotojus naudotis įranga.

Paklaustas, kada bus susitarta su norvegais ir kada pasirodys skaitmeniniai Kuršmarių jūrlapiai, M. Šimkūnas atsakė: "Sunku pasakyti, kaip greitai viskas rutuliosis. Mes su norvegais buvome pradėję kalbėtis ir anksčiau. Tačiau toje kompanijoje, su kuria bendravome, iškilo nesutarimų tarp savininkų. Dėl tų nesutarimų dabar atsirado dvi kompanijos. Viena užsiima topografija, kita - oro navigacija. Pastaroji su vandeniu nebeturi nieko bendro, tad su ja derėtis toliau nebegalime. Dabar bandome bendrą projektą sulipdyti su kitais. Jie jau elektroniniu paštu atsiuntė preliminaraus susitarimo projektą, kuris iš esmės mums tinka, tad bandysime derėtis toliau. Manau, tai užtruks metus, o gal ir dvejus."

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

ValdasJ
2007.04.15, 18:57
Anksciau teko girdeti apie kurenu olandiskus giminaicius. Kuri laika bandziau ju ieskoti, bet nepavyko. Siandien visai netycia emiau ir uzklupau:

Punter (http://nl.wikipedia.org/wiki/Punter)

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/d/d0/Punter_tuig.jpg/713px-Punter_tuig.jpg
Is vikipedijos (http://nl.wikipedia.org/wiki/Punter)

http://www.binnenvaarttaal.nl/afbeeldingen/schepen/open_div_doelen/punters/zeepunter3.jpg

http://www.binnenvaarttaal.nl/afbeeldingen/schepen/open_div_doelen/punters/leerdam-punter.jpg

http://www.binnenvaarttaal.nl/afbeeldingen/schepen/open_div_doelen/punters/zeepunter1.jpg
Pastarieji is http://www.binnenvaarttaal.nl/afbeeldingen/schepen/open_div_doelen/punters/punters_ed.html

Eimantas
2007.04.17, 13:32
Laivyba Nemune - kol kas tik entuziastų svajonės (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=12895203)

ValdasJ
2007.04.20, 12:56
Viesedamas pas tevus aptikau seniai vartyta knyga- A. Kazdailio "Laivai ir Jurininkai". Griebiau fotoaparata (skanerio po ranka nebuvo) ir perfotografavau visas su Lietuvos laivybos istorija bent kiek susijusias dalis.

Taigi sis tas apie vidaus vandenis, o jei tiksliau tai zvejyba mariose ir kurenus:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070420/dore.jpg
Senasis marių žvejys prie dorės


1948 metais Neringos ir Rusnės žvejai susivienijo į arteles. Kuršių mariose prasidėjo pramoninė žūklė, o ji kėlė savo reikalavimus. Visų pirma senuosius burinius kurėnus ir irklines valtis reikėjo pakeisti motorinėmis. Tegu jos būna mažos, pritaikytos seklioms Kuršmarėms, bet būtinai su motoru, kad žvejai nepriklausytų nuo vėjo, kad palengvėtų sunkus jų darbas. Jau prieš karą turtingesnieji žvejai kurėnuose buvo pradėję statyti motorus, ir jų laimikiai gerokai išaugo.

Kriūkuose, mažame miestelyje prie Nemuno ir Dubysos santakos, buvusioje valčių remonto dirbtuvėje, buvo pradeta statyti medines motorines valtis, vadinamąsias dores. Netrukus jos jau "bėgiojo" mariose, gabendamos laimikius i Nidą, Rusnę, Kintus, Dreverną.

Paryskinau vieta del motoru kurenuose, nes buvo iskeltas klausimas ar deretu kurenuose statyti motorus idant labiau juos ispopuliarinti. Pasirodo tokia naturali kurenu evoliucija jau buvo prasidejusi.

Eimantas
2007.04.20, 13:21
Jūrų muziejus ruošia dorių atkūrimo (ar sugrįžimo) projektą, panašiai kaip su kurėnu buvo. Dabar kelios krante beliko, tai laiku susigriebta.

2007.04.20, 14:11
Viesedamas pas tevus aptikau seniai vartyta knyga- A. Kazdailio "Laivai ir Jurininkai".
Šią knygą, būdamas maždaug 14 metų, perskaičiau gal kokius tris kartus. Jokia kita knyga tuo metu manęs taip nedomino kaip ši, na, dar "Mokslas ir visata" ;)

senis
2007.05.25, 17:56
Sveiki,
maciau Kaune jau Raketos i vandeni nuleistos. Gal paleis plaukiot jas? Gal ka zinot?

Eimantas
2007.05.26, 00:27
Turizmas. Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybės pasirašė susitarimą dėl laivybos vidaus vandenų keliais. Susitarimas išplės Nemuno upės baseino turizmo perspektyvas, sudarys galimybes atnaujinti turizmo trasą Gardinas – Druskininkai.
www.klaipeda.daily.lt

Taut.
2007.05.31, 11:15
Į Klaipėdą vėl plauks raketa

http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2005-04-11&id=1113156216

Svecias
2007.05.31, 12:30
Į Klaipėdą vėl plauks raketa

http://www.ve.lt/?rub=1065924812&data=2005-04-11&id=1113156216

Į Klaipėdą vėl plauks raketa
2005 m. Balandžio 11 d.


Nemunu iš Kauno į Nidą vėl pradės
plaukioti - "Raketos" tipo keleivinis laivas

Šiemet birželio mėnesį po ilgos pertraukos į Nidą vėl reguliariai pradės plaukti "Raketos" tipo keleivinis laivas "Aistė". Eksperimentinis reisas planuojamas gegužės mėnesį... ir t.t.


Kaip suprasti 2005 m. Balandžio 11 d.? Kas čia apsiriko ?:hihihi:

Eimantas
2007.05.31, 13:09
Į Klaipėdą vėl plauks raketa
2005 m. Balandžio 11 d.


Nemunu iš Kauno į Nidą vėl pradės
plaukioti - "Raketos" tipo keleivinis laivas

Šiemet birželio mėnesį po ilgos pertraukos į Nidą vėl reguliariai pradės plaukti "Raketos" tipo keleivinis laivas "Aistė". Eksperimentinis reisas planuojamas gegužės mėnesį... ir t.t.


Kaip suprasti 2005 m. Balandžio 11 d.? Kas čia apsiriko ?:hihihi:

Senas straipsnis.

Taut.
2007.05.31, 18:19
Ale rimtai senas, atsiprasau, pagiriotas radau, i metus nepasiziurejau :D

O del Vilniaus laivybos tai ten Zirmunuose visada budavo ziemos uostas, tik isdraske ji dar tada kai supjauste likusius motorlaivius, gerai kad bent "Ryga" isliko.Beje ji pastatyta dar Kauno laivu statykloje, kol tokia egzistavo.

ValdasJ
2007.06.07, 19:21
Lietuviška mažoji laivyba - didžiuosiuose verslo vandenyse (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=13447095)

Renaldas Gabartas, "Kauno diena"
2007 birželio mėn. 7 d. 12:04

http://g.delfi.lt/images/pix/file9958481_valtis_maza.JPG

Nuo S.Dariaus ir S.Girėno laikų lietuviai tradiciškai laikomi aviatorių tauta. Iš tiesų, skaičiuojant įvairaus dydžio ir paskirties lėktuvėlius 1000 gyventojų, didesnius ar mažesnius orlaivių kilimo-tūpimo takus, vargu ar pavyktų atrasti kitą Senojo žemyno šalį, kurioje būtų tiek pamišusių dėl skrydžio svaigulio.

Tačiau statistika, kuria disponuoja Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos specialistai, verčia abejoti tokio stereotipo pagrįstumu. Pasirodo, šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei 48 tūkst. mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų, valčių bei jachtų, kurių keliamoji galia viršija 250 kilogramų. Plaukiojimo aparatus gaminančių įmonių vadovai džiūgauja, kad šiuo metu nespėja vykdyti visų gaunamų užsakymų.

Kuršių genai

“Neturiu tikslios statistikos apie kaimyninių šalių registrus, tačiau neabejoju, kad Lietuvoje oficialiai įregistruotų valčių ir jachtų skaičius tikrai didelis”, - tikino Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Registro skyriaus vedėja Rasa Miklovienė.

Iš tiesų, lietuvių trauką vandeniui paaiškinti nėra itin sudėtinga. Mūsų šalyje iš viso yra 2833 ežerai, kurių plotas didesnis nei pusė hektaro (jų bendras plotas - 880 kv. kilometrai). Mažesnių yra dar apie 1600, o be to yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 hektarai. Visi ežerai užima apie 1,5 proc. viso Lietuvos ploto.

Bent kartą leidęsis į žygį valtimis ar baidarėmis, pajutęs buriavimo palaimą ir visai kitokiu rakursu pamatęs ežerus bei upes, neabejotinai nori dar ir dar kartą visa tai patirti. Neatsitiktinai užkietėję žvejai juokauja, kad laikas, kurį žmogus praleidžia su meškere rankoje, nėra įskaičiuojamas į gyvenimo trukmę.

Galbūt todėl šiek tiek prakutę tautiečiai stengiasi įsigyti nuosavas valtis ir atakuoja jų gamintojus - šiuo metu suformulavus užsakymą, net ir standartinio modelio valties tektų laukti mažiausiai mėnesį.

Bendrovės “Armuotas plastikas” direktorius Michailas Volosevičius, vadovaujantis valčių, kajakų, katerių ir kitų gaminių iš plastiko bei armuoto stiklo medžiagų gamybai, teigia, kad jų naudojama technologija leidžia per mėnesį išlieti apie 30 įvairių dydžių ir formų laivelių, tačiau tai nėra pakankamas kiekis.

Paklausą dar labiau didina tai, kad Lietuvoje pagamintos valtys ir nedideli burlaiviai yra labai gerai vertinami tikrose jūrinėse valstybėse - Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir t.t.

“Apie 70 proc. gaminių mes eksportuojame. Lietuvos ir Europos rinkai siūlome visiškai vienodus modelius, jei tik užsakovai nepateikia kokių nors specifinių pageidavimų. Skirtumas tarp vietinių pirkėjų ir užsieniečių yra nebent toks, kad iš Skandinavijos šalių ar Pietų Europos užsakymus gauname visus metus, todėl išvengiame sezoniškumo. Priešingu atveju žiemą darbo greičiausiai neturėtume”, - pasakojo Vilkaviškyje veikiančios bendrovės “Vėtrungė” direktorė Tamara Leonavičienė.

Augimą stabdo meistrų deficitas

Nuo 1992-ųjų šioje srityje dirbančios įmonės vadovė sakė, kad iš partnerių Europoje užsakymus kitiems metams pradeda gauti gruodį, o šiuo metu derinami 2008-ųjų gamybos planai.

“Mūsų įmonės “arkliukas” - retro stiliaus įvairių tipų ir gabaritų irklinės valtys, nedidelių gabaritų ir mažos grimzlės kreiserinės jachtos, skirtos plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Taip pat gaminame jachtas pagal individualius arba tipinius projektus, tačiau tokie užsakymai gana sudėtingi. Viena vertus, didesnis laivelis gerokai ilgiau gaminamas, jam reikia daugiau medžiagų ir darbo, todėl mums - nedidukei įmonei - kartais neparankūs dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Gaminant klasikines irklines valtis visas procesas apsisuka nepalyginamai greičiau, - pasakojo T.Leonavičienė. - Žinoma, nuolat auganti paklausa verčia galvoti apie gamybinių pajėgumų plėtrą, tačiau kol kas nesame įsitikinę, kad rinka tam pribrendo.”

“Vėtrungės” vadovė taip pat pastebėjo, kad galimybes priimti daugiau užsakymų riboja kvalifikuotų meistrų trūkumas. Bendrovėje teoriškai yra 25 darbo vietos, tačiau realiai dirba tik 18 meistrų.

“Priimti atsitiktinių žmonių nesinori, nes dirbame su brangiomis medžiagomis, o kokybei keliami iš tiesų dideli reikalavimai. Kol kas su šia užduotimi sėkmingai susitvarkome. Įmonės partneriai, pristatę “Vėtrungės” valtis parodoje Prancūzijoje bei Italijoje, tvirtino, kad tenykščiai meistrai mus laiko labai rimtais konkurentais”, - pasidžiaugė T.Leonavičienė, praeityje drauge su vyru Aleksandru buvusi garsi buriuotoja.

Beje, valtims gaminti naudojamas Sibiro maumedis, baltasis ąžuolas ir raudonmedis. Medis, kaip ir kitos gamyboje naudojamos medžiagos, turi specialius sertifikatus, liudijančius atitikimą tam tikriems “vandenių” standartams.

Pasakodama apie populiariausius modelius T.Leonavičienė teigė, kad žvejai profesionalai bei mėgėjai pasiirstyti dažniausiai užsako klasikinio modelio valtis. Jos stabilios vandenyje, ant bortų galima pritvirtinti žvejybos amuniciją (krepšelius virvutėms, meškerių laikiklius, žuvų sietelio laikiklį išorinėje borto pusėje) bei variklius.

Taip pat populiarios nedidukės jachtos, kurias mielai buriuoja tiek patyrę meistrai, tiek jauni buriuotojai. Ponia Tamara pasidžiaugė, kad “Vėtrungės” pagamintos jachtos yra dalyvavusios ir užėmusios prizines vietas Lietuvos buriavimo regatose.

Pagal individualius užsakymus įmonė gamina nedidelių gabaritų, iki 10 m burines jachtas (įskaitant katamaranus ir trimaranus), skirtas plaukioti ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Trimaranų ir katamaranų maža grimzlė leidžia priplaukti prie seklių krantų.

Svarbi “Vėtrungės” veiklos dalis - jachtų ir katerių visiškas restauravimas bei dalinis remontas. Jo metu įmonės meistrai gali pakeisti kajučių vidaus apdailą, pagaminti specialius baldus, pakeisti rangautus, suremontuoti denį ir t.t.

Olimpinis užsakymas - Lietuvai

Tuo tarpu bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas teigė, kad jie užima visiškai kitą rinkos segmentą nei medinių valčių gamintojai, todėl pastaruosius laiko kolegomis, o ne konkurentais.

“Plastikinis laivas nuo medinio visų pirma skiriasi ilgaamžiškumu ir priežiūra. Iš tradicinių medžiagų padarytą valtį kiekvienais metais reikia hermetizuoti ir rengti plaukiojimui, o plastikinis, tvarkingai eksploatuojamas ir tinkamai saugomas, tarnauja ne mažiau kaip 20-30 metų. Be to, juos galima gaminti serijiniu būdu, naudojant standartizuotas formas, todėl plastikiniai laiveliai yra pigesni. Tuo tarpu mediniai analogai dažnai yra vienetiniai gaminiai, kuriems reikia žymiai daugiau rankų darbo. Ši aplinkybė lemia medinių valčių kainą”, - pasakojo M. Volosevičius.

Beje, plastikinių valčių ir katerių gamyba Lietuvoje atsirado prieš 35 metus, tuometiniams respublikos vadovams nusprendus planingai plėtoti šalies ūkį. 1972-aisiais netoli Prienų buvo pastatyta sklandytuvų, o Šalčininkų rajone - plastikinių valčių gamykla. Įmonėje “Armuotas plastikas” lig šiol dirba keletas veteranų, prisimenančių, kaip vadinamojo DOSAF užsakymu buvo liejami pirmieji laiveliai.

Klausiamas, ar tokia solidi patirtis leidžia patiems diktuoti valčių madas, M.Volosevičius teigė, kad klientams Norvegijoje ir Anglijoje gaminamos valtys pagal jų pateiktus brėžinius. Paprastai jie pageidauja masyvesnių, didelės keliamosios galios valčių.

“Turime nemažai savų modelių, nuo 360 iki 600 centimetrų ilgio, kuriuos mielai renkasi vietiniai pirkėjai”, - pasakojo bendrovės “Armuotas plastikas” vadovas.

Jis taip pat akcentavo, kad visos gamyboje naudojamos medžiagos turi sertifikatus “Det Norske Veritas” ir “Lloyd’s Register of shipping”. Lietuviškoms valtims ir kateriams, kurie yra gaminami atsižvelgiant į ES direktyvas ir atitinka ES reikalavimus pagal “D” klasę, suteikiama 2 metų garantija.

Įdomu tai, kad Šačininkuose veikianti įmonė laimėjo konkursą ir seriją katamaranų 2004-aisiais gamino Atėnų olimpinių žaidynių organizatorių užsakymu. Juos naudojo teisėjai, dirbę irklavimo bei buriavimo varžybose.

kaunodiena.lt (http://www.kaunodiena.lt/lt/)

senis
2007.06.14, 08:41
Pramoginių laivų flotilę papildė kateris "Vakarų ekspresas"


Vakar Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija išdavė pramoginio laivo "Vakarų ekspresas" dokumentus ir jis išplaukė į pirmąjį bandomąjį kruizą Kuršių mariomis.

Taigi nuo šiol ir dienraštis "Vakarų ekspresas" turi savo laivą, kuris bus skirtas reporteriniam darbui, pramogoms ar svečiams plukdyti.

Prieš kelerius metus su dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi Gintaru Tomkumi tariantis, kaip galėtume pagerinti reporterių darbo operatyvumą, be kita ko, kalbėta, kad uostamiesčio dienraštis privalo turėti katerį, idant pirmas suskubtų į įvykio vietą - ar gaisras Smiltynėje, ar brakonierių tinklai aptikti, ar pan. Tačiau tada tai dar buvo utopinės svajonės.

Netgi tada, kai 2005 metų pavasarį Klaipėdos visuomenės sveikatos centro surengtame aukcione buvo nupirktas senas kateris, mažai kas tikėjo, kad jis greitai plauks.

Kateris "Vakarų ekspresas" pastatytas 1993 m. Rusijoje, Rybinsko laivų statykloje. Joje nemažai buvo statoma katerių, skirtų kariškių tarnybiniam naudojimui, vaizdžiai tariant, - admirolams plukdyti. Todėl jie buvo vadinami admiroliniais kateriais. Vieną jų prikelti naujam gyvenimui nutarė "Vakarų ekspreso" kolektyvas.

2005 m. balandį jis buvo pradėtas remontuoti AB "Laivitė". Šiemet birželio 1 d. laivas jau buvo nuleistas į vandenį. Birželio 4 d. buvo atlikti eigos bandymai. Po jų nurodytus trūkumus likvidavo "Laivitės" darbuotojai.

"Vakarų ekspreso" darbuotojas Vladislavas Gvozdevas teisę vairuoti nedidelį laivelį turi nuo 1988 metų. Tačiau laikė kitą egzaminą ir šiemet balandžio 12-ąją gavo motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinės kvalifikacijos liudijimą. V. Gvozdevas atliko ir laivo remonto priežiūrą.

Kateris aprūpintas visa būtina tokio tipo laivui navigacine įranga, kurią įrengė UAB "Navikontas". Jis gali plaukioti Kuršių mariomis ir jūros pakrantėmis, bangavimui neviršijant 4 balų.

Pakeitus seną didelį variklį tokio paties galingumo mažesniu, bet modernesniu, buvo atkovota daugiau erdvės katerio keleiviams. Dabar jis gali plukdyti 12 žmonių.

"Vakarų ekspreso" laivas buvo remontuojamas "Laivitės" Katerių ceche, kuriame statomi ir pačios "Laivitės" kateriai.

senis
2007.06.14, 08:43
Susisiekimo ministerijoje aptarta vidaus vandenų laivybos plėtra



Birželio 12 d. Susisiekimo ministerijoje vykusiame pasitarime dėl šių metų laivybos ypatumų šalies vidaus vandenyse ministras A.Butkevičius pažymėjo, kad vidaus vandenų laivyba tampa vis svarbesnė transporto ir turizmo sektoriaus dalis.

Pasak ministro, masiškai augančių pramoginių laivų skaičius rodo sparčiai augantį Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, todėl būtina skirti ypatingą dėmesį savalaikiam vidaus vandenų kelių investicinių projektų įgyvendinimui.

2007 m . birželio 1 d. vidaus vandenų registre buvo įregistruotos 48 665 vandens transporto priemonės. Jų skaičius ypač šiais metais sparčiai didėja – vien per šių metų gegužės mėnesį įregistruotos 839 vandens transporto priemonės.

Gerindama laivybos sąlygas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2006 m . atnaujino Kuršių mariose esančius navigacijos ženklus, 16 km pailgino eksploatuojamus vidaus vandenų kelius Nemuno upės ruože nuo Birštono iki Žemaitkiemio. Kauno mariose Kauno HE – Rumšiškės paženklintas farvateris šviečiančiais navigaciniais ženklais, papildomai pastatyti greitį ribojantys ženklai Minijos upėje ant Povilų tilto ir Kauno marių įlankoje ties Rumšiškių muziejumi.

Pasitarimui pirmininkavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pažymėjo, kad laiku įgyvendinti visi 2006 m . vykdyti investiciniai vidaus vandenų laivybos plėtros projektai.

Iki šių metų liepos 1 d. bendromis Susisiekimo ministerijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos pastangomis Nemune bus įrengta 18 prieplaukų.

Iki 2007 m . navigacijos pabaigos Kuršių mariose bus užtikrintas 2,0 m garantinis gylis, o iki 2008 m . navigacijos pabaigos – 2,5 m garantinis gylis. Pasitarime taip pat aptarta planuojama skystojo kuro degalinės laivams pripildyti statyba - 2007 m . bus parengtas plaukiojančios skystojo kuro degalinės laivams pripildyti techninis projektas, o 2008 m . planuojama pastatyti pirmąją plaukiojančią skystojo kuro degalinę Lietuvoje ir ją eksploatuoti Kuršių mariose ir Nemuno deltoje.

Sutarta, kad Vidaus vandenų kelių direkcija per dvi savaites išnagrinės ir pateiks pasiūlymus dėl kuro degalinės laivams statybos Uostadvaryje.

Iki 2012 m . bus įrengtas tinkamas eksploatacijai vidaus vandens kelias Nemuno upės ruože Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka. Šiuo metu Nemuno upėje nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos eksploatuojamos tik dvi šio vandens kelio atkarpos – Kauno HE – Žemaitkiemis ( 83 km ) bei Druskininkai – Liškiava ( 11 km ). Likusi Nemuno upės dalis šitame ruože yra neeksploatuojama. Įrengus vidaus vandens kelią atkarpoje Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka susidarys vientisas eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos. Tokiu būdu bus išplėtotas Lietuvos eksploatuojamų vidaus vandens kelių tinklas, paspartintas turizmo infrastruktūros vystymasis.

Iki 2008 m . planuojama baigti įgyvendinti projektą „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno sutvarkymas“, kuriuo siekiama sukurti vidaus vandens kelio sistemą Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Klaipėdos iki Kauno. Įgyvendinus projektą bus rekonstruota Kauno keleivinė prieplauka ir Uostadvario vidaus vandenų uoste pastatyta stacionari krantinė keleiviniams laivams aptarnauti.

Pasitarimo dalyviai pažymėjo, kad būtina stiprinti laivybos kontrolę bei griežtinti laivų savininkų administracinę atsakomybę, taip pat aptartos naujų krovinių bei keleivių prieplaukų statybos galimybės.

Kelias

Svecias
2007.06.14, 09:02
Susisiekimo ministerijoje aptarta vidaus vandenų laivybos plėtra





Iki 2012 m . bus įrengtas tinkamas eksploatacijai vidaus vandens kelias Nemuno upės ruože Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka. Šiuo metu Nemuno upėje nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos eksploatuojamos tik dvi šio vandens kelio atkarpos – Kauno HE – Žemaitkiemis ( 83 km ) bei Druskininkai – Liškiava ( 11 km ). Likusi Nemuno upės dalis šitame ruože yra neeksploatuojama. Įrengus vidaus vandens kelią atkarpoje Žemaitkiemis – Aukštutinė Privalka susidarys vientisas eksploatuojamas valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias nuo Kauno HE iki Lietuvos – Baltarusijos valstybių sienos. Tokiu būdu bus išplėtotas Lietuvos eksploatuojamų vidaus vandens kelių tinklas, paspartintas turizmo infrastruktūros vystymasis.



Dėkui už geras naujienas :buksvx:

Kaip matome nėra taip problematiška laivyba Nemunu aukščiau HES-o, o atsiradus turistiniams maršrutams, tikėtina, kad atsiras ir pramoninė laivyba, krovinių pervežimas. |:D Tuomet su laiku bus tikslinga ir šliuzus įrengti Kauno HES .

Eimantas
2007.06.16, 04:17
PRIEPLAUKOS. Vakar Zapyškyje oficialiai atidaryta penktoji iš dvylikos Nemuno trasos kilnojamoji prieplauka. Jau anksčiau Nemune įrengtos 6-ios stacionarios prieplaukos. Jas statė Klaipėdos hidrotechnikos bendrovė. Stacionariosios prieplaukos įrengtos Šilutėje, Jurbarke, Kaune, Birštone, Alytuje, Druskininkuose, o kilnojamosios bus Pagėgiuose, Jurbarke, Šakiuose, Kaune, Kaišiadoryse, Prienuose,Varėnoje. Taip pat bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, žemėlapiai, reklaminiai bukletai, lankstinukai. Nemuno turizmo trasos plėtros vertė siekia beveik 10 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

Svecias
2007.06.16, 22:29
PRIEPLAUKOS. Vakar Zapyškyje oficialiai atidaryta penktoji iš dvylikos Nemuno trasos kilnojamoji prieplauka. Jau anksčiau Nemune įrengtos 6-ios stacionarios prieplaukos. Jas statė Klaipėdos hidrotechnikos bendrovė. Stacionariosios prieplaukos įrengtos Šilutėje, Jurbarke, Kaune, Birštone, Alytuje, Druskininkuose, o kilnojamosios bus Pagėgiuose, Jurbarke, Šakiuose, Kaune, Kaišiadoryse, Prienuose,Varėnoje. Taip pat bus išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas lietuvių ir keliomis užsienio kalbomis, žemėlapiai, reklaminiai bukletai, lankstinukai. Nemuno turizmo trasos plėtros vertė siekia beveik 10 mln. litų.

www.klaipeda.daily.lt

Nesupratau? o kilnojamosios bus Šakiuose, Kaišiadoryse, Varėnoje. nuo šių miestų iki Nemuno pakankamai toli? Kaip čia suprasti?

vaidaslt
2007.06.18, 08:59
^^
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070618/untitled14.JPG

vaidaslt
2007.06.18, 09:00
^^ mobilioji prieplauka jau yra irengta ir Vilkijoje

ValdasJ
2007.06.18, 23:39
Buriavimo pradininkai Klaipėdoje
Venantas Butkus

Daugelis sporto rūšių, išskyrus nebent ripką, į Lietuvą atkeliavo iš kitų kraštų. Ne išimtis ir buriavimas.

Pirmąjį nedidelį pramogai skirtą burlaivį prieš maždaug 170 metų tų laikų Memelyje į vandenį nuleido čia įsikūręs ir prakutęs ateivis iš ūkanotojo Albiono. Netrukus jo pavyzdžiu pasekė ir vietiniai turtingi vokiečiai. Pagaliau jie įkūrė pirmąją Klaipėdoje buriuotojų draugiją „Memeler Segelverein“ (MSV), kuri gyvavo 78 metus ir pergyveno du pasaulinius karus. Neturint kitokių duomenų, juos turbūt ir reikėtų laikyti buriavimo pradininkais dabartinės Lietuvos pajūryje.

Senos draugijos pėdsakais

Apie šį vokiečių jachtininkų klubą, veikusį Klaipėdoje, pirmą kartą išgirdau prieš daugelį metų iš šiandien jau legenda tapusių buriuotojų – S.Šemerio, S. Marcinkevičiaus ir F. Vainoro. Atseit tarpukarį veikė čia toks vokiečių gana turtingas jachtklubas. Jų nariai į pradedančius buriuoti lietuvaičius žiūrėję iš aukšto, o šie irgi nesipiršę jiems į kompaniją. Tuo kalba ir baigdavosi. Kaip ten klostėsi jų santykiai, ne taip jau labai ir domino. Man, užsikrėtusiam buriavimo virusu, pirmiausia buvo smalsu sužinoti, kas tą „užkratą“ paleido Lietuvos pajūryje.

Dar sovietmetį kažkas į jachtklubą atsinešė seną vokiško laikraščio, tikriausiai „Memeler Dampfboot“, iškarpą su nedideliu straipsneliu apie vienos jachtos, priklausiusios „Memeler Segelverein“ draugijai, išvyką. Deja, apie pačią draugiją nė žodžio. Vėliau viename Kylio jachtklube teko sutikti garbaus amžiaus buriuotoją, kuris, sužinojęs, iš kur mes, sakė girdėjęs, kad Hamburge dar neseniai veikęs „memelenderių“ jachtklubas. Pagaliau pasitaikė proga nuburiuoti į Hamburgą ir pratęsti paieškas. Pasirodo, po karo Vakarų Vokietijoje atsidūrę „Memeler Segelverein“ draugijos nariai dar iki 1962 metų tęsė savo veiklą. Mums pavyko susitikti tik su paskutiniuoju ir vieninteliu šiame pasaulyje likusiu šios draugijos nariu Heinrichu Dumbriu. Aštuntą dešimtį bebaigiąs vyras, kuriam Klaipėda yra gimtasis miestas, įteikė mums, „Marinus“ klubo buriuotojams, karališką dovaną – senos dviejų dalių knygos kopiją. Tai – 1912 metais Klaipėdoje išleista 90 puslapių brošiūra. Pirmojoje dalyje „Bericht des Memeler Segel-Vereins für die Jahre 1909/1911“ pateikta trumpa MSV veiklos metinė ataskaita, o antroji dalis „Fünfundzwanzig Jahre Vereingeschichte. 1884-1909“, kurią parašė aktyvus ir ilgametis draugijos narys Richardas Lankovskis, atspindi draugijos 25 metų gyvavimo istoriją.

Be to, Hamburge mums į rankas pateko dar viena solidi jau mūsų laikais, 1980 metais, išleista knyga – „SC Rhe. Aus 125 Jahren deutscher Segelsportgeschichte“, kurioje keletas straipsnių skirta ir Klaipėdoje veikusiai vokiečių buriuotojų draugijai. Dar šį tą pavyko ištraukti naršant po vokiečių buriavimo ir jūreivystės entuziastų tinklalapius internete.

Taip ir susidėliojo ilgą laiką nutylima ir beveik nežinoma kadaise Klaipėdoje veikusios vokiečių buriuotojų draugijos istorija.

Pradėjo anglai

Nors pirmąją buriuotojų draugiją Klaipėdoje įkūrė vokiečiai, tačiau jie savo leidiniuose neslėpė, kad buriuoti juos paskatino čia įsikūrę anglai. Maždaug nuo XVIII a. vidurio Memelyje (taip tuomet ir dar ilgai Klaipėdą vadino ne tik vokiečiai, bet ir kitų šalių gyventojai) veikė gana didelė ir įtakinga anglų kolonija. Pasak vieno čia apsilankiusio keliautojo, jeigu koks rusas ar vokietis žada vykti į Angliją, tai jam praverstų pirmiausia pagyventi Memelyje, kur jis rastų geriausią progą priprasti prie anglų papročių ir manierų. O viena iš tokių jų „manierų“ – demonstruoti savo polinkį jūreivystei. Tuo metu Anglijoje buvo įėjęs į madą pramoginis buriavimas, kurį pamėgo ne tik anglų aristokratai, įkūrę pirmuosius jachtklubus, bet ir turtingi miestelėnai. Kadangi anglai visada pasižymėjo snobiškumu, tai jiems ne tiek svarbu buvo plaukioti, kiek turėti nuosavą jachtą ir priklausyti prestižiniam buriuotojų klubui. Iki šiol jie garsėja „anglišku buriavimu“ – pasisėdėjimu prie krantinės stovinčioje jachtoje gurkšnojant viskį. Tad nieko nuostabaus, kad šią tradiciją anglai atsivežė ir į Memelį.

Viename iš leidinių nurodoma, kad 1822 metais į Memelį atvyko jaunas anglų verslininkas Džonas Meisonas (John Mason). Matyt, tai būta apsukraus ir išprususio vyro, nes versdamasis medienos eksportu jis tapo vienu turtingiausiu Memelio gyventoju. Teigiama, kad jis pastatė pirmąją mieste garinę lentpjūvę, miesto teatrą, „British Hotel“ viešbutį ir dar daugelį kitų objektų. Už nuveiktus darbus miesto labui jam buvo suteiktas komercijos patarėjo garbės titulas. Ketvirto dešimtmečio viduryje D. Meisonas savo sūnums pastatė nedidelį burlaivį, pavadinęs jų garbei „Bob&Bill”. Kaip tvirtina MSV istorijos autoriai, tai – pirmoji sportinė jachta, atsiradusi Klaipėdoje. Pasak jų, tai buvęs kilinis botas su dviem liugerinėmis (įstrižomis netaisyklingos trapecijos formos) burėmis. Iki pat savo mirties (1896 m.) D. Meisonas aktyviai dalyvavo vystant Memelyje buriavimo sportą: turėjo vieną didžiausių jachtų, plaukiojo ja į kaimyninius uostus, net šešerius metus iš eilės buvo renkamas „Memeler Segelverein“ pirmininku.

http://www.klaipeda.daily.lt/

vaidaslt
2007.06.22, 08:31
Kuriama Panemunes regioninio parko turizmo infrastruktura

Mobilioji prieplauka Vilkijoje
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070622/Image000.jpg

Sutvarkytas ir papludymys, irengta poilsio aikstele

Eimantas
2007.06.22, 13:43
Ties antrąja perkėla. Nustebau jį pamatęs, nes uoste upinių laivų seniai man neteko matyti. Su pavojingu kroviniu.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070622/upinis1.jpg

Važiuojant nuo molo jis jau stovėjo prie KN krantinės:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070622/upinis2.jpg

laSSas_
2007.06.22, 14:21
Padėkit neapsišvietusiam, ar Nemuno - Klaipėdos kanalas naudojamas laivybai? Ar laivai plaukia Kuršmarėmis?

Eimantas
2007.06.22, 14:30
Tubūt turėjai galvoje Vilhelmo (Klaipėdos) kanalą nuo Malkų įlankos(marių) iki Minijos? Nebenaudojamas laivybai, laivai mariomis plaukia.

ValdasJ
2007.06.23, 00:11
Jūrų muziejus turės plaukiojančią dorę

Adelė Žičkuvienė

Šią vasarą svarbiausias Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus darbas – pastatydinti Kuršmarių dorę.

Dorės išstūmė kurėnus

Pokario pagrindinės Kuršių marių darbininkės, pakeitusios bemotorius kurėnus, griaučiai baigia subyrėti Jūrų muziejaus laivų ekspozicijos aikštelėje.

Apie 1950 metus statytą dorę, anot Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, lopyk nelopęs, į vandenį nebenuleisi, kiaura kaip rėtis. Daugelį metų ištikimai tarnavusią žvejams ją Jūrų muziejui kaip eksponatą padovanojo buvęs Neringos žuvininkystės ūkio vadovas, jūrų kapitonas Zenonas Kaupas.

Likimo ironija, po karo Seredžiuje, ant Nemuno kranto, Upių laivininkystės dirbtuvėse Kriukuose pradėtos statyti pūstašonės dorės greitai išstūmė lėtaeiges burvaltes kurėnus. Tačiau, nepraėjus nė pusei amžiaus, dingo iš marių peizažo ir krypavusios kaip antys motorinės dorės. Viena dar kurį laiką prieš keletą metų tysojo ant kranto „išlipusi“ Melnragėje prie šiaurinio molo. Kita senokai ilsisi Jūrų muziejaus laivų ekspozicijos aikštelėje. Nieko nedarant dorės, anot muziejaus darbuotojo, dings iš pamario žvejų gyvenimo taip pat, kaip po karo atsitiko su kurėnais.

Stato patyrę meistrai

Nuo vasaros pradžios Kopgalyje sukiojasi tie patys auksarankiai meistrai iš Švėkšnos, kurie pastatė kurėną. Šį kartą jiems teko ne ką lengvesnė užduotis. Nors praėjo palyginti nedidelis laiko tarpas, ir vyresniosios kartos marių žvejų atmintyje dar tebegyvena prisiminimai apie žvejybą dorėmis, jų brėžinių meistrams aptikti nebepavyko. Statyti naują tenka metrais, centimetrais, sprindžiais matuojant senąją, pasitikslinant, ar tikrai einama teisinga kryptimi.

Ne ką lengviau buvo ir surasti autentišką 1950 metų serijinės gamybos dorėse naudotą rusišką variklį. R.Adomavičius prisipažino, kad, tik išlandžiojus visus sendaikčių turgus ir išsiklausinėjus šiaip laivų dalimis prekiaujančių antikvarinių daiktų mėgėjus, pavyko viename sandėlyje rasti autentišką dorės variklį. Jis gerai išsilaikęs ir bus sumontuotas taip, kaip tai darė Seredžiaus meistrai. Tačiau iki tol, kol bus galima į valtį kelti variklį, dar laukia nelengvas darbas - išlenkti ir sumeistrauti pūstašonius dorės bortus, juos užsandarinti, įrengti triumą.

Sulaukė įvairių siūlymų

Lietuvos jūrų muziejaus laivus eksponatus sovietmečiu buvo stengiamasi kaip paminklus išrikiuoti krante specialioje laivybos temai skirtoje aikštelėje po atviru dangumi.

Jie, praradę tikrąją paskirtį, greitai sunyko. Teko iš pagrindų atnaujinti vidutinįjį žvejybos tralerį „Dubingiai“, po to restauravo jo mažąjį broliuką.

Dabar, atėjus laikui atnaujinti dorę, susimąstyta, ar yra prasmė skirti nemažus pinigus atkurti eksponatams, kad jie toliau trūnytų po atviru dangumi. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai yra sukaupę ištisą veikiančių senovinių laivų flotilę ir ją laiko prie krantinių uoste. Jie turi net XX amžiaus pradžioje statytą povandeninį laivą, kurį rodo svečiams, jame rengia priėmimus. Kaip bus panaudota atstatytoji Lietuvos jūrų muziejaus dorė - neapsispręsta.

Anuomet žvejai dorėmis leisdavosi ir į priekrantės vandenis, kuriuose užmesdavo tinklus. Atkurtoji tikriausiai „pareigas eis“ marių vandenyse. Vieni siūlo pasidirbinus originalų laivelį juo po marias plukdyti garbingus svečius, kiti - dalyvauti įvairiose iškilmėse. Tačiau, R.Adomavičiaus nuomone, atkurtą eksponatą teisingiausia būtų naudoti pagal jo ankstesnę paskirtį. Juo plaukti į marias žvejoti.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

vaidaslt
2007.07.02, 15:33
Prieplauka Pilyje

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070702/Image%20pilies.jpg

Adomux
2007.07.03, 11:47
Padėkit neapsišvietusiam, ar Nemuno - Klaipėdos kanalas naudojamas laivybai? Ar laivai plaukia Kuršmarėmis?

Šiandiena barža su žvyru atplaukė. Jau baigiama iškrauti Hidrotechnikos krantinėje

Eimantas
2007.07.03, 16:51
Šiandiena barža su žvyru atplaukė. Jau baigiama iškrauti Hidrotechnikos krantinėje

Per kur ji atplaukė?

Adomux
2007.07.05, 12:11
^ Per marias atplaukė. Vilhelmo kanalu neįmanoma nei su kuo praplaukti, nes prie Malkų įlankos, prie kelio į TJP, yra labai siauras užtvaras (neaišku kam). Be to iš kanalo ima vandenį trečia miesto vandenvietė ir kanalas yra sanitarinė zona lygtai ir žvejoti neleidžia.

Rimantas
2007.07.12, 22:33
Mačiau "Raketa" stovi kauno prieplaukoje, žemojoje fredoje, nuleista į vandenį, geras ženklas... :)

Eimantas
2007.07.19, 03:00
Drevenos prieplaukai suteikta pirmenybė


http://www.ve.lt/galery/2007-07-19/ke14-1_.jpg
Vandens turistai ir buriuotojai laukia nesulaukia naujos prieplaukos Drevernoje.

Kol kas stringa ne tik šios, bet ir Gargždų bei Priekulės prieplaukų statyba, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

Pagal finansavimą laimėjusį projektą trijų prieplaukų statybos kaina siekė apie 17 mln. litų. Tačiau paskelbus rangos darbų konkursą, sulaukta pasiūlymo pastatyti prieplaukas ne mažiau kaip už 24 mln. litų.

"Kol vyko įvairios konkursinės procedūros, pabrango medžiagos, statybinių darbų įkainiai. Siekdami panaudoti skiriamas Europos Sąjungos lėšas, vykome tartis į Ūkio ministeriją, Verslo paramos agentūrą. Nutarta skaidyti prieplaukų statybų konkursą, pradedant nuo brangiausio objekto - Drevernos prieplaukos statybos",- sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Vytautas Buivydas.

Anot jo, pasirašius pirmąją sutartį ir išsprendus finansavimo problemas, bus deramasi su rangovais ir dėl likusiųjų - Gargždų bei Priekulės prieplaukų statybų. Derybas su rangovais tikimąsi užbaigti dar šiemet. Pastačius Drevernos prieplauką, bus parinktas operatorius jai valdyti.

Visu šiuo Europos Sąjungos finansuojamu projektu siekiama susieti vidaus vandenų turizmą su turizmu Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, sukurti vientisą turizmo infrastruktūrą Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje, skatinti naujas investicijas į turizmo sektoriaus plėtrą.

Jolanta BENIUŠYTĖ
www.ve.lt

SkyMan
2007.07.26, 19:53
:lt2:
Kaune - pirmas Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo pastatytas laivas

Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas laivas bus skirtas buksyruoti ir aptarnauti žemsiurbes. M.Patašius
Modestas Patašius 2007-07-26 18:44

Trečiadienį prie Vytauto bažnyčios esančioje senojoje miesto prieplaukoje buvo pakrikštytas Viljampolės laivų technikos priežiūros bazėje pagamintas naujutėlaitis upių vilkikas. Videonaujienose (http://www.lrytas.lt/videonews/?id=11854641691185402593&sk=3) apie tai žiųrėkite reportažą.

Laivo „krikštamote“ sutiko būti Seimo narė Milda Petrauskienė. Tik iš trečio bandymo susisiekimo ministrui Algirdui Butkevičiui pavyko sudaužyti skirtą laivų krikštynoms tradicinį šampano butelį.

Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardu pavadintas laivas bus skirtas buksyruoti ir aptarnauti žemsiurbes. Tai pirmas laivas, šioje įmonėje pastatytas nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Vidaus vandens kelių direkcija šiuo metu turi 40 įvairios paskirties sovietmečiu pagamintų plaukiojančių objektų: žemsiurbių, baržų, katerių, vilkikų, keleivinių laivų.

Generalinis direktorius Gintautas Labanauskas teigė, kad kai kurių jų amžius siekia net 50 metų, tad atsinaujinimas jau seniai buvo būtinas kaip žuvims vanduo.

Pagal upeivių parengtą techninę užduotį, apie 2,5 milijono litų kainavęs laivas pagamintas pagal suomių bendrovės ILS OY projektą.

Norint įsigyti tokį laivą užsienyje, tektų pakloti apie 1,5 mln. eurų. Jis nuo kitų laivų skiriasi maža grimzle, buku priekiu ir galu.

Laive sumontuotos modernios gervės, kranai, kiti reikalingi eksploatacijai įrenginiai. Apžiūrėję dažais kvepiantį laivą upeiviai jį lygina su naujausios markės automobiliu.

Pakrikštinus laivą iškilmėse dalyvavę svečiai buvo pakviesti į keleivinį laivą „Tolstojus“ kuris palydėjo „Gediminą“ į žiemos uostą.

Informacijos šaltinis: http://www.lrytas.lt/ (http://www.lrytas.lt/?id=11854589011184782127&view=4)

Eimantas
2007.07.30, 22:10
MAITINIMAS. Nidoje pradėta nauja paslauga – “Čili” picų pristatymas kateriu į Kuršių marias ten jachtomis ar poilsio laivais plaukiojantiems žmonėms. Maistą į Kuršių marias klientams pristatys iš itin lengvo aliuminio pagamintas kateris, kuris gali išvystyti net iki 100 kilometrų per valandą greitį.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.08.27, 11:34
Gyvybė grįžta į upes
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=14183808

2007.08.31, 14:57
Kauno mariose planuojama statyti dar vieną prieplauką (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=14241338)
„Specialistai pastebi, kad mažųjų laivų Kauno mariose daugėja geometrinės progresijos seka. Netrukus Jachtklubas ir „Romo uostas" nesugebės priimti visų norinčiųjų, todėl reikia pradėti kalbėti apie naujos prieplaukos įrengimą", - DELFI sakė R.Mikaitis.

Pirminiais duomenimis, naujoji prieplauka galėtų įsikurti ties Amaliais. Tačiau yra svarstomos ir kitos galimybės.

Vaidosius
2007.08.31, 15:30
Šitoj vietoj Mikaitis stipriai perlenkia. Normaliai rekonstravus Jachtkluba ten atsirastų užtektinai vietos, o ir Romo uoste vietos yra nemažai.

tricky_kid
2007.08.31, 20:46
Tiklsiai nepamenu kada, bet maciau is Pervalkos miestelio si laiva plaukiant mariomis ... letai ... bet labai tikiuosi, kad atgims si transporto rusis ir nuims dali kruvio nuo tikraja ta zodzio prasme perkrautu autostradu.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070831/lai.jpg

Linas
2007.09.19, 20:54
Atnaujintas puslapis www.nemunolinija.lt. Šįsyk žada, kad reguliarūs reisai bus nuo 2008 metų gegužės mėn. Gal šįsyk iš tikrųjų ištesės? Juo labiau, pateiktos atnaujintų ir gerai įrengtų laivų detalios nuotraukos.

daktaras
2007.09.19, 21:03
/\ mes jamam šita maršrutą!!! visą gyvenimą svajojau paplaukti raketa per nemuną! būtų nuostabu, jeigu reguliarūs maršrutai vėl būtų vykdomi, su kompanija būtinai plauktume, ir tikriausiai ne kartą :)

daktaras
2007.09.20, 11:39
Laba diena,


reguliarūs reisai nuo kitų metų tikrai vyks. Laivai paruošti, licenzijas
turime. Tiksliai bilietų kainas žinosime balandžio mėnesį.
Šiemet dar galima Jūsų pasirinktu maršrutu plaukti užsakomuoju "Raketos"
tipo laivu "Aistė"(kainos nurodytos mūsų puslapyje.

Pagarbiai
Lina Eitutienė

jes jes jes! :jega:

mmm
2007.09.21, 11:30
Iš lrytas.lt

Į Nidą kauniečiai vėl galės plaukti laivais
Po daugelio metų pertraukos upeiviai pasiryžo atnaujinti mirusį verslą

Modestas Patašius
LS korespondentas
2007-09-21

Staigmena keleiviams

Baigiantis šių metų upių navigacijai upeiviai pateikė daugeliui poilsiautojų ilgai lauktą malonią naujieną.

Kitų metų gegužę bendrovė „Nemuno linija“ po daugelio metų pertraukos pradės plukdyti keleivius greitaeigiais laivais iš Kauno į Nidą.

„Daugelis mano pažįstamų ir draugų tik gūžčiojo pečiais sužinoję, kad bandau atgaivinti šį verslą. Tačiau kažkas turi tam ryžtis“, – sakė bendrovės direktorius Alfredas Eidutis.

Kainą atpirks kokybė

Į Kuršių neriją kursuos ne tik keleiviniai, bet ir užsakomiesiems reisams skirti „Raketos“ bei „Polesės“ tipo laivai.

Prikėlusi iš pelenų du laivus „Kristė“ ir „Aistė“, bendrovė planavo rengti keliones jau praėjusią vasarą, tačiau tik rugpjūčio viduryje gavo licenciją vidaus vandens maršrutais gabenti keleivius.

Gegužės mėnesį reisai į Nidą vyks tik savaitgaliais, o vasarą – dar ir antradieniais bei ketvirtadieniais.

Kol kas dar nenustatyta kelionės kaina. Upeiviai teigia, kad ji turėtų kainuoti apie 150 litų, o užsakomoji kelionė pirmyn ir atgal – apie 16 tūkstančių litų.

„Gal kai kam gali pasirodyti dideli pinigai, tačiau tie, kas keliavo greitaeigiu laivu šiuo maršrutu, žino, kokia būna atgaiva akims ir širdžiai matant nepakartojamus Nemuno apylinkių vaizdus“, – sakė A.Eidutis.

Aptarė esamas problemas

Tuo įsitikino užsakomiesiems reisams skirtu laivu „Aistė“ iš Kauno iki Jurbarko ir atgal plaukę Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) surengto pasitarimo dėl vidaus vandens kelių infrastruktūros plėtros dalyviai.

Kelionės metu buvo aptarti šiame maršrute esančių savivaldybių ir VVKD įgyvendinami projektai, problemos, trukdančios vidaus vandens kelių infrastruktūros ir laivybos plėtrai.

„Aš neabejoju, kad atgaivinus šias keliones pavyks pritraukti ir turistų srautą ne tik iš Europos šalių, bet ir iš tolimesnių valstybių“, – vylėsi Seimo narė Birutė Vėsaitė. Politikė apgailestavo, kad vasarą į Nidoje vykusį Europos reikalų komitetų pirmininkų suvažiavimą buvo važiuojama keliais, o ne plaukiama Nemunu.

mmm
2007.09.29, 08:33
iš lrytas.lt


Prie marių kuriamos prieplaukos
http://img.lrytas.lt/img/p.gif
http://img.lrytas.lt/img/spacer.gif
http://img.lrytas.lt/img/p.gif
Laimutis Genys
LS korespondentas
2007-09-29

Poilsiu ant vandens ir vandens turizmu besidomintiems kauniečiams ir miesto svečiams atsiranda daugiau galimybių.
Miesto politikai pritarė siūlymui rengti Kauno marių antrosios įlankos pakrantės detalųjį planą ir paimti jį visuomenės poreikiams.
Tai reiškia, jog bus bandoma dalį Kauno marių pakrantės, esančios už „Romo uosto“ restorano, atiduoti vandens turizmo ir sporto entuziastams, kurie ten galės įsirengti prieplauką.
Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas teigė, jog vis daugėja kauniečių, kurie yra įsigiję motorinių valčių, nedidelių jachtų, tačiau neturi jų kur laikyti, todėl nuspręsta jiems sudaryti galimybę įsirengti naują prieplauką.
A.Grabnicko teigimu, Kauno jachtklube yra labai daug jachtų, todėl nebėra vietos valtims ir mažesnėms jachtoms, kai kurie laivų savininkai neišgali Jachtklube nuomotis vietos laivams, todėl nuspręsta steigti naują prieplauką.
Vedėjas pastebėjo, jog naujoje prieplaukoje nebus jokių statinių, tik laivams reikalingi tilteliai ir kiti infrastruktūros elementai, todėl gamta ir kraštovaizdis tikrai nenukentės.
„Šiuo metu apie šimtą laivų savininkų laukia naujos prieplaukos. Mano nuomone, ateityje reikia galvoti apie naujų prieplaukų steigimą. Mes apskaičiavome, kad prie Kauno marių reikia dar 8 – 10 naujų prieplaukų, nes žmonės vis labiau domisi buriavimu ir vandens turizmu“, – sakė A.Garbnickas.
Vedėjo nuomone, reikia urbanizuoti Kauno marių pakrantes, nes prieplaukų poreikis yra didelis. Todėl artimiausiu metu bus diskutuojama apie naujų prieplaukų įrengimą iki pat Kauno hidroelektrinės ribų.

Eimantas
2007.10.17, 21:17
Baltarusiją bus galima pasiekti upėmis

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=14734095

ValdasJ
2007.10.26, 09:52
Pajūryje – uostelių vystymo bumas

„Ėjimo prie vandens” projektams Europos Sąjungos pinigų gali neužtekti

Vidmantas Matutis

Pajūrio regiono savivaldybėse bus statomi ne tik gyvenamieji namai, bet, kur įmanoma, įrengiami ir uosteliai.

Nepalanki strategija

Beveik visiems be išimties uostelių vystymo projektams pinigų tikimasi iš Europos Sąjungos.

Tačiau pajūrio regionas tų pinigų gali ir nesulaukti.

Vidaus reikalų ministerijos, kuri formuoja regioninę politiką, sekretorė Giedrė Švedienė teigė, kad sudarant veiksmų programų strategijas, prioritetus, o vėliau ir nustatant projektų atrankos kriterijus, bus privaloma atsižvelgti į mažiau išvystytų ir skurdesnių teritorijų poreikius. Tai esą numatyta Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje.

Ši strategija gali būti nepalanki pajūrio regiono uosteliams vystyti.

Jau dabar pajūrio regionas plėtojamas intensyviausiai po Vilniaus.

Klaipėdos miesto bei rajono, taip pat Neringos ir Palangos savivaldybių pateiktiems projektams vystyti per artimiausius metus reikės apie 530 mln. litų, neskaitant pajūrio tramvajaus, kuris kainuotų apie 2 milijardus litų.

Uostelius tvarkyti planuoja ir Šilutės rajono savivaldybė. Jau pradėtas tvarkyti Šilutės mažųjų laivų uostelis, puoselėjami Kintų, Ventės, Rusnės salos prieplaukų rekonstrukcijos ir netgi naujų statybų planai.

Ilgas sąrašas

Tiesiogiai su vandens turizmu susijusiems projektams, taip pat savivaldybių uosteliams sutvarkyti, reikėtų maždaug 200 mln. litų. Pinigų tam tikimasi iš ES regioninės plėtros fondo.

Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja pabaigti tvarkyti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką šalia piliavietės.

Taip pat Klaipėdoje iš esmės planuojama sutvarkyti “Klaipėdos laivų remonto” bendrovės teritorijos dalį tarp Danės upės, piliavietės, Baltijos laivų statyklos ir Kruizinio terminalo. Anksčiau ar vėliau bus pradėtas vystyti “Laivitės” teritorijoje esančio “Memelio miesto” projektas.

Klaipėdos rajono savivaldybė norėtų įrengti naują gyvenvietę prie Kuršių marių, Svencelėje, su uosteliais, kanalų sistema. Ji planuoja sutvarkyti ir Minijos upės vandens trasas su prieplaukomis Gargžduose ir Priekulėje.

Neringos savivaldybė norėtų parengti Juodkrantės jachtų uosto atstatymo dokumentus ir rekonstruoti Nidos uostą.

Be uostelių yra daugybė kitų sumanymų, kuriuos, jų rengėjų teigimu, galima įgyvendinti tik naudojant paramą iš Europos Sąjungos.

Stambūs projektai

Be jau minėtų savivaldybių projektų už Europos Sąjungos lėšas dar numatyta keletas ypač stambių statybų prie vandens.

Didžiausiais Europos Sąjungos pinigų naudotojais taps Šventosios uostas (apie 220 mln. litų), Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo kompleksas (iš viso jam įrengti reikės per 250 mln. litų). Keleivių ir krovinių terminalą planuojama pastatyti iki 2009 metų, o Šventosios uostą pradėti statyti 2010 metais.

Iš Europos Sąjungos fondų pinigų ateityje pietinėje miesto dalyje planuojama pastatyti valčių ir katerių prieplauką, Smiltynėje, laivų kapinių teritorijoje, iškėlus senus laivus, įrengti nedidelį uostelį.

Įdomi turėtų būti ir Smiltynės jachtklubo rekonstrukcija.

Pagal pateiktą maketą jacht-klubas neatpažįstamai pasikeis – bus gilinama akvatorija, rekonstruojamos krantinės, planuojama naujai įrengti slipą, rekonstruoti molus.

http://www.klaipeda.daily.lt/

2007.10.26, 19:00
Vidaus vandenų transportu šiemet keliavo 2,1 mln. žmonių (http://www.autoverslas.lt/index.php?id=1168)
Vidaus vandenų transportu Lietuvoje sausio-rugsėjo mėnesiais keliavo 2,1 mln. žmonių - 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Šiuo transportu vežtų krovinių šiemet pagausėjo 9,2 proc. iki 816,5 tūkst. tonų, pranešė Statistikos departamentas. Vien rugsėjo mėnesį vidaus vandenų transportu šalyje keliavo 176,6 tūkst. žmonių ir pervežta 85,7 tūkst. tonų krovinių - atitinkamai 8 proc. ir 13,9 proc. mažiau nei pernai rugsėjį bei 67,9 proc. ir 52,2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį. Pasinaudojusių vidaus vandenų transportu žmonių Lietuvoje pernai, palyginti su 2005-aisiais, pagausėjo 5,1 proc. iki 2,2 mln., o krovinių vežimas padidėjo 17,2 proc. iki 873,4 tūkst. tonų.

r08n
2007.10.29, 11:24
Vidaus vandenų transportu šiemet keliavo 2,1 mln. žmonių

Čia ir visus baidarininkus priskaičiavo?

Perfect
2007.10.29, 14:58
Čia ir visus baidarininkus priskaičiavo?

Man atrodo, kad šitas skaičius yra lygus besinaudojusių keltų į Kuršių Neriją paslaugomis... Nors dar veikia perkėla per Nemuną ties Vilkija. Nemunu, kiek žinau, keliaiviai nebuvo plukdomi...O gal?

2007.10.29, 17:26
Čia ir visus baidarininkus priskaičiavo?
Ir antytes ežeruos ;)
Man atrodo, kad šitas skaičius yra lygus besinaudojusių keltų į Kuršių Neriją paslaugomis...
Spėju, esi teisus.

Taut.
2007.11.03, 11:56
http://www.keltas.lt/lt/statistika.php

Taigi, dar pusantro milijono plaukė kitais vandens keliais...

Perfect
2007.11.04, 09:49
Himleri, kiek paskubėjai. http://www.keltas.lt/lt/statistika.php - čia pateikiama keleivių srautų statistika mėnesiais... Jei viską susumuotum ir gautūsi pasnašus skaičius į 2,1 mln.

Eimantas
2007.12.07, 13:58
Atvers Kaliningrado srities vandenis

Vidmantas Matutis

Lietuva ir Rusija pasirašė laivybos sutartį. Jai įgyvendinti bus sukurta bendra abiejų šalių komisija. Susitarimą dėl laivybos Kuršių mariomis ir Lietuvos bei Kaliningrado srities vandens keliais antradienį Kaliningrado srities Svetlogorsko mieste pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas.

Susitarimas buvo rengiamas maždaug dešimtmetį. Lietuva jį suderino dar 2003-iaisiais, Rusija – šiemet. Jis leis privačių jachtų savininkams išplaukti į Rusijai priklausančius erdvesnius Kuršių marių vandenis, o verslininkams – plukdyti turistus.

Susitarimas galios penkerius metus, o po to automatiškai gali būti pratęstas vieneriems metams. Jis nustatė keleivių ir krovinių gabenimo abiejų šalių vidaus vandenimis tvarką, taip pat vidaus vandens kelių naudojimo taisykles.

Abi šalys įsipareigojo, kad sudarys sąlygas plaukioti jų vidaus vandenimis kitos šalies laivams - bus užtikrinti atitinkami gyliai ir pastatyti navigaciniai ženklai. Sutarta, kad įplaukiant į kitos šalies vidaus vandenis nebus imamos jokios rinkliavos. Šalys įsipareigojo sudaryti sąlygas atplaukti laivams į uostelius.

Atplaukę į kitą šalį laivų savininkai privalės laikytis toje šalyje galiojančių įstatymų. Prasižengę jie atsakys pagal šalies, kurioje lankosi, įstatymus. Laivus galės tikrinti tos šalies laivybos priežiūros tarnybos.

Sutartyje teigiama, kad tiek Rusijos, tiek Lietuvos laivai prieš įplaukdami į kitos šalies vandenis privalės pereiti pasienio ir muitinės kontrolę artimiausiame tos šalies praleidimo poste. Lietuvos pusė tokį postą įrengs Nidoje. Kad laivyba Kuršių mariose būtų laisva, Rybačio (Rasytės) gyvenvietėje turi būti įrengtas Rusijos pasienio postas, kur būtų registruojami iš Lietuvos atplaukiantys laivai.

Pernai gruodį derybų grupės iš Rusijos pusės nariai tvirtino, jog postas gali būti įsteigtas ne anksčiau kaip 2010 metais. Rusija neturi didelio intereso skirti pinigų postui steigti, nes turistų srautai Kuršių mariose nebūtų dideli.

Kaliningradiečiai minėjo ir technines kliūtis. Neaišku, kas aptarnaus vandens turizmo maršruto farvaterį. Neišspręsti ir aplinkosaugos reikalai. Todėl manoma, kad pasirašytas dokumentas tik leis gilinti Skirvytės upę ir ją naudoti laivybai abiejų šalių žvejams. Sienos kirtimo postas šioje upėje nebus įrengtas.

Lietuvoje šio susitarimo laukiama su nekantrumu. Jau šiemet kelios laivybos kompanijos buvo planavusios atidaryti turistinius maršrutus Kuršių mariomis į Kaliningrado sritį. Tačiau nesant laivybos sutarties tų ketinimų teko atsisakyti. Iš Lietuvos turistiniams laivams naudinga būtų plaukioti į Poleską. Ten yra tinkamesni įplaukimo iš Kuršių marių gyliai. Tačiau kol kas nėra tinkamų krantinių didesniems laivams švartuoti. Patrauklus galėtų būti ir Zelenogradsko miestas. Tačiau prieplauka yra toliau nuo miesto, iki jos yra palyginti seklus laivybos kanalas.
www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.12.31, 00:14
Liepos 23 dieną daryta nuotrauka. Vaizdas nuo Smeltės pusiasalio į Malkų įlankos pradžią. Upinė barža su stumtuvu. Žvyras atgabentas turbūt iš karjero Jurbarke (ar prie jo), o tas krautuvas krovė jį tiesiai į atvažiuojančius savivarčius.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071230/LG070823%20001.jpg

Eimantas
2008.02.10, 00:23
Atkelti susiję pranešimai iš temos Uostas. (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1107)

RHCP@
2008.03.07, 23:39
Nuderėjo 6,8 mln.?

2008.04.03, 16:43
Verslininkai žada laivus iš Kauno į Nidą (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=16550901)

150 Lt į vieną pusę.

Taut.
2008.04.03, 23:23
Verslininkai žada laivus iš Kauno į Nidą (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=16550901)

150 Lt į vieną pusę.

Už tiek turbūt kateriuką galimą išsinuomuot į abi puses

daktaras
2008.04.03, 23:38
brangoka, rupūs miltai... 300 litų žmogui tai ne studento kišenej, o taip norisi vasarą paplaukti šiuo maršrutu :(

Eimantas
2008.04.10, 02:13
Šiemet raketos vėl kelia sparnus į Nidą

http://www.ve.lt/galery/2008-04-10/ke11-1_.jpg
UAB "Nemuno linija" šiemet žada maršrutu Kaunas - Nida plaukti paleisti du laivus. Jie vykdys užsakomuosius reisus. Ar nuo gegužės vyks ir reguliarūs šių laivų reisai, turėtų paaiškėti galbūt šio mėnesio pabaigoje.

Po to, kai 2004-aisiais Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija (VVVKD) organizavo parodomąjį maršrutą "Zaria" tipo laivu "Deima", kuris plaukė sezoną iš Kauno į Nidą, reguliarių reisų atnaujinti šiuo maršrutu iki šiol nepavyksta.

Trakuose įregistruota UAB "Nemuno linija", kuriai vadovauja Dailės akademiją baigęs vitražistas Alfredas Eitutis, pastaruoju metu tapęs verslininku, 2005-aisiais ketino šiuo maršrutu plukdyti du laivus: "Raketos" tipo laivą "Aistė" (su povandeniniais sparnais, greitis - 70 km/h, talpina 58 keleivius) ir "Polesės" tipo laivą "Kristė" (su povandeniniais sparnais, greitis - 70 km/h, 45 keleiviai). Bendrovė tais metais netgi buvo pasirašiusi sutartį su VVVKD. Tačiau pažado tesėti jai nepavyko.

2006-aisiais Lenkijos kompanija "Žegluga Gdanska" ketino šiuo maršrutu plukdyti du "Raketos" tipo laivus, bet apsigalvojo. 2007-aisiais VVVKD pati norėjo įsigyti laivą, bet šiems norams irgi nebuvo lemta išsipildyti.

VVVKD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šimkūnas patikino, kad ir šiemet direkcija tokios veiklos nesiims. Ją ketina plėtoti "Nemuno linija". Jos laivai turi Laivybos inspekcijos išduotus tinkamumo plaukioti liudijimus, Susisiekimo ministerijos išduotą licenciją plukdyti keleivius.

Pirmiausia - užsakomieji reisai

Taigi po trejų metų vėl į areną išeina "Nemuno linija". Laivai "Aistė" (orientacinė kelionės kaina - 1600 Lt be PVM) ir "Kristė" (1400 Lt) užsakomuosius reisus darys maršrutu Kaunas- Raudonė-Jurbarkas-Mingės kaimas-Uostadvaris-Rusnė-Nida-Kaunas.

A. Eitučio teigimu, jo bendrovė, pernai pateikusi prašymą Susisiekimo ministerijai dėl licencijos nuo gegužės mėnesio, ją gavo tik rugpjūčio pabaigoje. Kelis užsakomuosius reisus į Nidą tiems žmonėms, kurie iš anksto buvo juos užsisakę, spėta padaryti. Pasak šios bendrovės direktoriaus, užsakovai buvo patenkinti ir matytais vaizdais, ir suteikta paslauga.

Iš užsakomųjų reisų minėtų laivų prikėlimas antram gyvenimui juos suremontavus atsipirktų, pasak A. Eitučio, tik iš dalies. Anot jo, šis verslas didelio pelno neduos, jis labiau susijęs su romantizmu, su tam tikru patriotizmu.

Pagailėjo raketų

Paklaustas, ar šiemet per sezoną bus ir reguliarūs reisai į Nidą, A. Eitutis atsakė: "Du laivai paruošti, licenciją turime. Užsakomuosius reisus vykdysime. Dėl reguliariųjų, dar nežinau. Kadangi turime tik du laivus, paprastai savaitgaliais jie būna užsakyti, o tai garantuotas kelionės pirmyn ir atgal apmokėjimas. Dėl reguliariųjų reisų dar svarstome. Svarbu žinoti, ar laivai plauks pilni keleivių, ar pustuščiai. Jeigu laivas grįš tuščias atgal - mums iš karto nuostolingas reisas. Tokiu atveju geriau, kad jis stovėtų prie krantinės. Manau, iki balandžio pabaigos apsispręsime.

Seniau, kai plaukdavo 5 raketos, nebūdavo užsakomųjų, tik reguliarieji reisai. Tuo rūpindavosi valstybinė įmonė, ji turėjo galimybę dotuoti raketas iš kitos veiklos. Mes to daryti negalime."

A. Eitutis buvo vienas iš tų žmonių, kurie pagailėjo dviejų paskutinių Lietuvoje likusių raketų, kad jos nebūtų supjaustytos kaip metalo laužas. "Nemuno linija" dabar baigia remontuoti dar du laivus: vieną irgi "Raketos", kitą - "Zaria" tipo. Pasak bendrovės direktoriaus, kai jie stos rikiuotėn, bus lengviau apsispręsti: galbūt vieni galės vykdyti užsakomuosius, kiti - reguliariuosius reisus.

Brangi paslauga

Paklaustas, kiek kainuotų kelionė iš Kauno į Nidą vienam žmogui reguliariuoju reisu, A. Eitutis atsakė, jog kol dar neaišku, ar bus organizuojami tokie reisai, negalįs pasakyti. Beje, 2005-aisiais buvo planuojama, kad toks reisas žmogui gali kainuoti apie 100 Lt.

Diskusijų, ar tokios kelionės brangu, ar ne, pasak A. Eitučio, neturėtų būti. Vis tiek jos - tam tikras komfortas, prabangos dalykas. Direktorius mano, kad lyginti jas su pasiplaukiojimais laivu už 10 eurų nereikėtų. "Tai kiti laivai ir ne kelių kilometrų atstumas -mes 250 km plaukiame į vieną pusę, kitos ir degalų sąnaudos", - sakė pokalbininkas.

Pats A. Eitutis plaukdamas Nemunu negali atsižavėti vaizdais. O ir pati upė jam labai graži. "Plauki, vienoj pusėj Lietuva, kitoj - išorinė Europos Sąjungos siena, Kaliningrado sritis. Gražu. Bet ta paslauga, priešingai nei daugelis žmonių įsivaizduoja, negali būti pigi", - sako "Nemuno linijos" direktorius.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Eimantas
2008.04.28, 01:03
Pradėtas upių navigacijos sezonas
2008 m. balandžio 25 d.

http://www.ve.lt/galery/2008-04-25/nemunas1_.jpg
Pradėtas per metus tik 230 dienų Lietuvoje trunkantis upių navigacijos sezonas. Džiugiausia jo naujiena - atnaujinamas seniai pamirštas maršrutas. Po ilgokai užsitęsusios pertraukos iš Kauno į Nidą reguliariai keleivius vėl plukdys du "Raketos" tipo laivai.

Sezoną pasitinkanti rekonstruota prieplauka šalia Rusnės, Uostadvaryje, netrukus sulauks keleivių. Panemunė "išsimėtė" ir keliolika mobilių prieplaukų. Stacionarių prieplaukų rekonstrukcija kainavo nemažus pinigus - apie 5 milijonus litų.

"Iš Europos Sąjungos gautais pinigais ir panaudodami savus resursus įrengiame dvylika prieplaukų Nemuno kelyje nuo Kauno iki Kuršių marių. Manau, padedami vietos savivaldybių sukursime gerą infrastruktūrą, kuri padės plėtoti vandens turizmą Lietuvoje", - sakė Valstybinio turizmo departamento direktoriaus AlvitisLukoševičius.

Optimistiškai naująjį plaukiojimo sezoną pradeda ir mažųjų laivų savininkai. Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis sako, kad Lietuvoje pamažu didėja laivelių skaičius, intensyvesnė tampa ir laivyba.

"Gal kada nors ir skandinavus pasieksime: ten kiekvienai šeimai - savas laivelis: valtis, kateris, jachta ar koks plaukiojantis namelis nėra retenybė", - viliasi buriuotojas.

ELTA
www.ve.lt

Eimantas
2008.04.30, 23:49
Aptartas Lietuvos vidaus vandenyse prasidedantis laivybos sezonas
http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=4520&Page=0&Page2=0&Action=0&SearchTXT=
Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis pateikė preliminarius skaičiavimus, kiek kainuotų Karaliaus Vilhelmo kanalo valymo darbai, jo sujungimas su Kuršių mariomis, farvaterio įrengimas į Kintų, Drevernos ir Šturmų uostelius bei poveikio aplinkai vertinimas, taip pat akcentavo poreikį sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo.

Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080430/LG20080425%20043.jpg
20080425

Eimantas
2008.05.15, 17:02
Garlaivių sezonas vėluos (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=17030887)

Garlaivių...

Taut.
2008.05.15, 17:23
Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse


Kas čia per procesas ?

Eimantas
2008.05.16, 00:47
Kas čia per procesas ?

Turi galvoje statybos darbus?
Nežinau pats, turbūt kaip ir tiltas, kad patekti iš vienos uosto teritorijos į kitą neįvažiuojant į Perkėlos gatvę. Gal kas žino tiksliau...

RDA
2008.05.16, 11:29
Kas čia per procesas ?

:hm: Vilhelmo kanalo sujungimas su vidaus vandens keliais,
dabar jis uždaras.


Biurokratai svarsto apie sujungimus kai tuo tarpu valstybei pavaldi uosto direkcija vykdo darbus žiotyse:


Kažin ar kalbama apie sujungima per Malku įlanka, perdaug intensyvi laivyba, konteineriu terminalas, laivų remonto - statybos įmonės, o malkų įlanka nėra plati.


Šiuo tikslu reikalinga atlikti Lankupių, Drevernos šliuzų atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas Klaipėdoje yra visiškai uždarytas, reikėtų jį sujungti su Kuršių mariomis nauju kanalu.


Ištrauka iš čia: (http://www.siluteszinios.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=2411&Itemid=87)

Ir įdomu kaip Vilhelmo kanalo atidarymas paveiktų vandenvietę, ten gi bent anksčiau kabėdavo lentelės su užrašais, nesimaudyti, nežvejoti, sanitarinė zona ar pan. Nors būtų šaunu, plėtoti vandens turizmą ten, Vilhelmo kanalas-Minija-Nemunas-Kuršių marios :jura:

Eimantas
2008.05.16, 11:49
O jeigu uždaryti 3-iąją vandenvietę ir vietoj jos atkonservuoti 2-ąją :hm:

RDA
2008.05.17, 13:59
Pajėgumai ir pinigai.
Specialistam reik skaičiuoti, III yra galingiausia, jos vienos užtektų, o I ir II iš grežinių, vandens kaip ir mažiau. vandens kokybė ir k.t. dalykai.

Vitas
2008.05.17, 15:01
:hm: Vilhelmo kanalo sujungimas su vidaus vandens keliais,
dabar jis uždaras.

Ir įdomu kaip Vilhelmo kanalo atidarymas paveiktų vandenvietę, ten gi bent anksčiau kabėdavo lentelės su užrašais, nesimaudyti, nežvejoti, sanitarinė zona ar pan. Nors būtų šaunu, plėtoti vandens turizmą ten, Vilhelmo kanalas-Minija-Nemunas-Kuršių marios :jura:

2006m. liepos mėnesį Gargždų turizmo informacijos centras organizavo Minijos žemupio turistinę regatą. Plaukta Minija nuo Priekulės iki Lankupių, Karaliaus Vilhelmo kanalu ir Dreverna.
Šiemet liepos 12-13 d.d. Minijos žemupio regatoje apsiribojama Minijos atkarpa nuo Gargždų iki Gedminų kaimo. Tokio kaimo http://www.maps.lt nerodo, regatos nuostatuose http://www.klaipedos-r.lt/?lt=1173254669 maršruto ilgis nenurodytas, todėl ir neaišku, iki kur ta mažų laivelių flotilė plauks.

senis
2008.06.16, 09:39
Jau šią vasarą "Raketos" tipo greitaeigiai laivai reguliariai plukdys keleivius Nemunu iš Kauno į Nidą. Sovietmečiu itin populiarų maršrutą nusprendė atgaivinti verslininkai.

Trakuose registruotos bendrovės "Nemuno linija" vadovas Alfredas Eitutis LŽ vakar patvirtino, kad parengiamieji darbai baigiami - paruoštas pagrindinis ir rezervinis laivai, diegiama elektroninio bilieto sistema, sudaromos sutartys su bankais dėl galimybės klientams už paslaugas atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis.
Reklama




"Kol kas nenorime nurodyti konkrečios datos, kada laivas išplauks į pirmąjį reguliarų reisą. Dar turime atlikti kai kuriuos darbus. Nesakome jokių terminų, mat nenorime klaidinti būsimų klientų", - kalbėjo A.Eitutis. LŽ duomenimis, reguliarūs reisai iš Kauno į Nidą dukart per savaitę bus pradėti vykdyti rugpjūčio mėnesį. Norintieji plaukti į pajūrį bilietus galės pirkti internetu.

Kainos dar nežinomos

Kiek atsieis greita ir gražių vaizdų kupina kelionė laivu, kol kas nežinoma. Tai tiesiogiai priklausys nuo degalų kainų, mat per pastaruosius metus dyzelinas pabrango maždaug 50 procentų. Iš Kauno nuplaukti iki Nidos ir grįžti atgal esant normalioms laivybos sąlygoms "Raketos" tipo laivui reikia iki 1,3 tūkst. litrų dyzelino ir 20 litrų tepalo. Pasiekti didžiausią Neringos gyvenvietę planuojama per 3,5-4 valandas.

Verslininkai iki šiol nedrįso atnaujinti reguliarių reisų į Nidą, nes jie gana brangūs. Minėto tipo laivuose telpa nedaug keleivių, tačiau sunaudojama daug degalų. Keli bandymai atgaivinti tokias keliones patyrė nesėkmę - dažnai neatsirasdavo daug norinčiųjų plaukti, tad reisai neapsimokėdavo. Šįkart šią problemą turėtų išspręsti elektroninė bilietų rezervavimo sistema - iš anksto bus žinoma, kiek jų užsakyta.

Tie patys laivai

Į Nidą plauks du laivai - "Raketos" tipo "Aistė" ir greitaeigis "Polesės" tipo "Kristė". Abi vandens transporto priemonės pasiekia 70 kilometrų per valandą greitį. Laivai registruoti Vidaus vandenų laivybos inspekcijos registre. 1960 metais pastatyta "Aistė" - seniausias Lietuvoje turėtas tokio tipo laivas, visą laiką plaukiojęs Kauno mariose. "Kristė" yra pastatyta 1962-aisiais.

"Aistėje" telpa 58, o "Kristėje" - 45 keleiviai. "Kristė" nedaug kuo skiriasi nuo "Aistės" - taip pat turi povandeninius sparnus, tačiau priklauso žemesnei laivybos klasei. Vieną laivą "Nemuno linija" įsigijo iš privataus asmens. Antrasis nupirktas iš bendrovės "Nemuno laivininkystė". Abi vandens transporto priemonės buvo skirtos supjaustyti.

Šiuo metu tiek "Aistė", tiek "Kristė" plaukia tik užsakomaisiais reisais į Nidą. Jų populiarumas - viena priežasčių, kodėl nuspręsta atnaujinti reguliarų susisiekimą. Jis nutrūko 1998 metais. Kad galima atgaivinti keliones Nemunu, 2004-ųjų vasarą įrodė Vidaus vandens kelių direkcija: sezono metu iš Kauno į Nidą plaukė direkcijos laivas "Deima". Tačiau kelionė juo trukdavo net septynias valandas. Trejus metus į pajūrį iš laikinosios sostinės galima nuplaukti tik užsakomuoju reisu.

Prognozuoja populiarumą

LŽ kalbintas Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas spėjo, kad reisas Kaunas-Nida bus populiarus. Jo nuomone, dar daugiau keleivių būtų galima pritraukti, jei prie Nemuno įsikūrusios savivaldybės investuotų lėšų į pakrančių infrastruktūros sutvarkymą.

G.Labanausko teigimu, akivaizdžiausias sėkmingų investicijų pavyzdys - Gioteborgo kanalas. Prieš keletą metų vietos savivaldybė skyrė lėšų pakrantėms sutvarkyti, kas penki kilometrai buvo įrengtos poilsio aikštelės, kavinės, pėsčiųjų takeliai. Nors tikėtasi pritraukti turistų, pasiplaukioti kanalu tapo įprasta patiems švedams. Dabar prie kanalo poilsio zonos įrengtos jau kas du kilometrus.

GigaMan
2008.07.18, 20:36
Pusę Klaipėdos Minijos vandeniu girdantis ir valstybiniu vidaus vandenų keliu įvardijamas Vilhelmo kanalas iš tikrųjų yra turtas be šeimininko, todėl neaišku, kas atsakingas už jo priežiūrą ir pritaikymą laivybai. Bene pirmą kartą Klaipėdoje kalbant žemės klausimais sutapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) ir pamario savivaldybių požiūriai.

Apskrities administracijos surengtoje diskusijoje apie Klaipėdos trečiosios vandenvietės perspektyvą prieita prie išvados, kad rekreacijai ir vandens turizmui tinkamą Klaipėdos vandens kanalą reikia paskirti laivybai, nustatyti naudotojus ir ieškoti projektui investicijų.

Idėja ne nauja - dar prieš dešimtmetį ši vandens trasa įtraukta į vidaus vandenų tinklą ir pažymėta geografiniuose žinynuose. Bet dėl susikaupusio dumblo laivakelyje ir Klaipėdos vandenvietės sanitarinių zonų, kuriose draudžiama bet kokia veikla, laivyba kanale negalima.

Pokario metais geriamojo vandens telkiniu paverstam hidrotechniniam įrenginiui sugrąžinti laivybinio kelio statusą savivaldybių pastangų neužtenka. Manoma, kad poreikių prioritetus privalo sudėlioti Vyriausybė.

Iškėlus vandenvietę klaipėdiečiai įgytų naujų poilsiaviečių marių pakrantėje, o Nemuno deltos prieplaukos pateisintų joms panaudotas europines investicijas. Teritorijos paskirties keitimas būtų naudingas ir uostui, nes Vyriausybė yra apsisprendusi greta kanalo iki 2012 metų pastatyti viešąjį logistikos centrą ir KVJU direkcija artimiausiu metu numato skelbti pasiūlymų konkursą.


Kanalas niekieno

Šilutės rajono savivaldybė pirmoji pradėjo įrodinėti, kad kultūriniu požiūriu unikalus vandens kelias išplėstų kitus Europos Sąjungos skirtą paramą gavusius turistinius maršrutus ir atvertų visuomenei aukso gyslą. Plaukimas kanalu, patenkančiu į Europos vidaus kelių tinklą pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendrą projektą "E-70", galėtų būti net mokamas, o atnaujintas kelias greta kanalo atlaisvintų Šilutės plentą, pagerintų susisiekimą priemiestinei Dituvos gyvenvietei, net 10 kilometrų sutrumpintų atstumą nuo Drevernos iki Klaipėdos.

Tiesa, kariškiai kol kas ne itin pageidauja žmonių judėjimo greta pratybų poligono, o aplinkosaugininkai - lankytojų botaniniame draustinyje, tačiau tai nėra didelė kliūtis, palyginti su geriamojo vandens reikalais.

Klaipėdos savivaldybės įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovas Leonas Makūnas nestoja piestu prieš visuomenės pramogas, tačiau mano, kad iškelti vandenvietę privalėtų tas, kieno interesams dabartinė jos veikla trukdo. "Jei kanalą norima pritaikyti turizmui, tai finansavimo naujai vandenvietei turėtų siekti Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės, jei trukdo uostui - atsakinga valstybė. Žinoma, kilus vandens kokybės klausimui iškelti vandenvietę būtų įpareigotas Klaipėdos miestas, bet dabar tokio poreikio nėra", - LŽ aiškino L.Makūnas.

Prieš trejetą metų įmonė pagerino vandens paruošimą, todėl gyventojams tiekiamas vanduo atitinka standartus. Be to, Klaipėdos kanalas miestui nepriskirtas, nors tokių ketinimų Vyriausybėje būta.

"Už paviršinio vandens naudojimą "Klaipėdos vanduo" kasmet valstybei sumoka po 600 tūkst. litų kaip už požeminį, todėl įmonės vaidmuo sprendžiant Vilhelmo kanalo reikalus turėtų tuo apsiriboti. Pagal paprotinę teisę mes tvarkome kanalą savo nuožiūra, bandėme net kasti dumblą. Bet sustabdėme darbus, nes sudrumsto vandens kokybė pablogėjo. Visoje pakrantėje reikėtų iškirsti medžius, kadangi kanalą teršia lapai, niekas neremontuoja polderių", - sakė L.Makūnas.

Jis diskusijos dalyviams priminė, kad 1992 metų kainomis Klaipėdos kanalas buvo įkainotas 39 mln. talonų, tačiau taip ir liko neperduotas iš melioracijos įmonės balanso miesto vandens įmonei. Vykstant žemės reformai, sklypai greta kanalo buvo išdalyti paveldėtojams, bet tvarkyti pakrančių žmonės neįpareigoti. Klaipėdos kanalas - turtas be šeimininko.


Uostas plėsis

Uosto vadovai, prieš trejetą metų svarstę miesto į pietus plėtros planus ir pietinio išvažiavimo iš uosto klausimą, buvo paprašę L.Makūno apskaičiuoti, kiek kainuotų tiekti miestui vandenį vamzdynais tiesiai iš Minijos. Tuometėmis kainomis toks projektas buvo vertinamas 50 mln. litų. Dabar, įmonės vadovo nuomone, kainuotų gerokai brangiau, tačiau ne tiek daug, kiek gręžti gręžinius.

Šiemet Susisiekimo ministerijoje svarstant vandens kelių padėtį pažymėta, kad būtina sutvarkyti sausumos kelią šalia Vilhelmo kanalo. Pasak Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio, kanalo klausimas nėra Susisiekimo ministerijos prerogatyva, nes yra susijęs su turizmu. Susisiekimo ministerija rūpinasi vidaus vandens kelių, kuriais plukdomi keleiviai ir kroviniai, tvarkymu. O Klaipėdos kanalu laivai neplaukioja.

Pasiūlyta rodyti iniciatyvą Valstybiniam turizmo departamentui ir Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybėms.

Tačiau finansinę savivaldybių padėtį suprantantis Klaipėdos uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas įsitikinęs, kad interesus įmanoma suderinti. "Čia vis tiek kada nors bus uostas",- žemėlapyje rodydamas pietinės marių pakrantės dalį už Smeltės pusiasalio sakė A.Kamarauskas, siūlydamas apskrities administracijai uosto direkcijos pagalbą. Į viešo logistikos centro projektinių pasiūlymų konkurso sąlygas esą galima įtraukti papildomą užduotį, kuri ir atsakytų, kaip panaudoti Klaipėdos kanalą ir kiek tai kainuotų.

Vilhelmo kanalas - tai 1865-1873 metais prancūzų karo belaisvių iškastas kanalas, aplenkiant Kuršių marias tiesiogiai sujungęs Klaipėdą ir Minijos upę. Kanalo ilgis 25,3 kilometro, plotis - 30 metrų.

Kanalo pradžia yra ties Lankupiais. Jis eina pro Dreverną, Klaipėdą pasiekia ties Malkų įlanka, kur yra konteinerių ir medienos terminalai. Kanalas pavadintas tuometinio Vokietijos kaizerio Vilhelmo I vardu.

Jis buvo skirtas sielininkams ir valtininkams išvengti kelionės per audringas Kuršių marias. Prie Lankupių pastatytas šliuzas kanalą saugojo nuo Minijos potvynių. Per kanalą buvę nutiesta 10 tiltų. Po Antrojo pasaulinio karo laivybai nenaudojamas, nuo marių atskirtas šliuzu. Palei jį buvusiu keliu naudojasi tik dviratininkai.

http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=17762704

Eimantas
2008.07.22, 01:06
Vilhelmo kanalas – interesų nelaisvėje

Ilgiausią iškastą galimo Vakarų Lietuvos turizmo trasą baigia užtraukti maurai

Eglė Kasperavičiūtė

Dėl istorinę reikšmę turinčios vietos susikirto skirtingų institucijų interesai. Šilutės savivaldybė nori, kad Karaliaus Vilhelmo kanale būtų vystomas turizmas. Tam prieštarauja gamtosaugininkai, kariškiai ir bendrovė „Klaipėdos vanduo“, kuri iš kanalo klaipėdiečiams tiekia geriamąjį vandenį.

Žemdirbiškas požiūris į vandenis

Prieš karą Vilhelmo kanalas buvo naudojamas laivybai. Šilutės rajono savivaldybė jau keletą metų bando kreiptis į įvairias institucijas ir šią unikalią vietą padaryti turistų traukos centru.

„Lietuvoje mažai kas supranta vandens kelių reikšmę. Klaipėdos miesto ir apskrities valdžia žvalgosi tik į teritorijas Palangos link. Pamirštama, kad Vilhelmo kanalas būtų puiki vieta plėtoti vandens turizmą“,– mano Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas.

Jis pusiau juokais prasitarė, kad bando atkurti laivybą, kokia buvo prieš šimtą metų.

„Nepasiekta jokios pažangos, o laivybos sąlygos net suprastėjo. Tuo metu laivai plaukiojo Skirvytės, Pakalnės upėmis, Vilhelmo kanalu. Mes pasielgėme kaip tikri žemdirbiai. Užtvenkėme kanalą ir nebeleidome juo plaukioti“, – piktinosi Šilutės savivaldybės atstovas.

Kelias per keturis uostus

Šilutės savivaldybės atstovai mano, kad kanalas tinkamas laivybai. Jo gylis siekia iki dviejų metrų. Rengiant kanalą turistinei laivybai, vietomis reikėtų jį išvalyti, sutvirtinti krantus. Taip pat reikia sutvarkyti vis dar veikiančią šliuzų sistemą. Dabar ji trukdo praplaukti laiveliams.

Šilutės savivaldybė jau turi pasiūlymų ir dėl naujojo turistinio maršruto Vilhelmo kanalu. Kruizas prasidėtų Minijos upėje. Kanalu ir Drevernos upe poilsiautojai patektų į naują Drevernos uostelį, o iš jo – į Kuršių marias. Rytine marių pakrante būtų galima grįžti į pradinį tašką. Išeitų žiedinis vandens turizmo kelias. Turistinis maršrutas apimtų Drevernos, Kintų, Šturmų, Ventės prieplaukas, kurios dabar atskirtos nuo vandens kelių.

„Drevernos uostui sutvarkyti skirta 16 mln.litų. Jame įrengs 30 laivų stovėjimo vietų. Uostas bus pagilintas, bet išplaukimu į Kuršių marias nepasirūpinta. Todėl mes siūlome kuo greičiau patvirtinti vandens kelią, einantį iš Vilhelmo kanalo per šią vietą. Tuomet valstybė turės pasirūpinti jo kokybe“, – dėstė Šilutės rajono savivaldybės atstovai.

Neturi šeimininko

Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje vyko diskusijos apie kanalo ateitį. Susirinkusieji įvairių institucijų atstovai kėlė klausimą dėl telkinio šeimininkų. Kanalas oficialiai pripažintas valstybinės reikšmės vidaus vandens keliu. Ta vieta, kur įrengta vandenvietė, rūpinasi bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Toliau yra uždara kariškių teritorija. Likusi dalis turėtų priklausyti Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybėms.

„Vandens keliai turi būti prižiūrimi, kaip ir sausumos. Dabar Vilhelmo kanalas neturi šeimininkų. Juridiškai jis nepriklauso nei kariškiams, nei bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Todėl vandens telkinys apleistas, pakrantėse pilna šiukšlių“, – teigė Š.Laužikas.

Šilutės rajono savivaldybės atstovai Klaipėdoje siūlė pagaliau surasti kanalo šeimininkus. „Polderių ir šliuzų sistemas galėtų prižiūrėti bendrovė „Šilutės polderiai“, nes tai jos darbo sritis. O patį kanalą, kadangi tai yra oficialus valstybinės reikšmės vandens kelias, galėtų tvarkyti Vidaus vandens kelių direkcija. Šeimininkai turės rūpintis savo turtu“, – tvirtino Š.Laužikas.

Taikosi į Vakarų turistus

Sutvarkytų ir prižiūrimų vandens kelių Lietuvoje yra nedaug. Šilutės rajono savivaldybės atstovo manymu, Kuršių mariose galima suplanuoti ne vieną turistinį maršrutą. „Taip pritrauktume daugiau turistų iš Vakarų. Jie nori, kad būtų užtikrintas saugumas ir renkasi oficialiai įteisintus vandens kelius“, – pastebėjo Š.Laužikas. Jis mano, jog atsiradus turistiniam keliui, verslininkai pakrantėse įsirengs viešbučius, nuomojamas sodybas, kavines. „Tereikia netrukdyti verslui“,– išsakė savo poziciją Š.Laužikas.

Dalimi Vilhelmo kanalo laivybą galima pradėti jau kitais metais. „Savivaldybių 2009 m. biudžeto pinigai jau beveik paskirstyti. Gauti iš Europos struktūrinių fondų pinigų reikės bent keleto metų. Bet kitais metais tikimės bent dalyje kanalo atgaivinti laivybą. Juo labiau kad vandens kelias jau įteisintas“, – kalbėjo Š.Laužikas.

Vandenvietę reikėtų iškelti

Turistinį maršrutą pratęsti iki pat Klaipėdos trukdo miesto vandenvietė. Tai yra griežto režimo sanitarinė zona, kurioje neleidžiama jokia kita veikla, tik vandens gavyba.

„Mes vandenį imame iš atviro telkinio, todėl turime rūpintis, kad niekas jo neužterštų“,– kalbėjo „Klaipėdos vandens“ direktorius Leonas Makūnas.

„Iš šios vandenvietės geriamas vanduo tiekiamas dviem trečdaliams klaipėdiečių. Kol iš ten tiekiame vandenį, turime rūpintis, kad kanalas liktų švarus. Poilsiautojų laivai sukeltų dumblą, vanduo būtų užterštesnis“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vandenruošos departamento direktorius Aidas Birgėla.

Praėjusių metų pradžioje buvo suskaičiuota, kad iškeldinti nuo Vilhelmo kanalo trečiąją vandenvietę kainuotų apie 100 mln. litų. Vandenvietę būtų galima įrengti prie Minijos upės ties Dumpiais.

„Atvira vandenvietė nėra saugi. Anksčiau ar vėliau teks iškelti trečiąją vandenvietę į kitą vietą“, – svarstė Š.Laužikas. Anot jo, turizmas atneštų didelį pelną miestui, keltų aplinkinių žemių kainas. Todėl, jo nuomone, vertėtų jau dabar mąstyti apie vandenvietės iškėlimą.

„Jeigu šią problemą imtųsi spręsti valsybiniu lygiu, mes sutiktume dėl naujos vandenvietės vietos. Bet kol kas yra kaip yra ir mūsų pareiga – užtikrinti gerą vandens kokybę“,– kalbėjo L.Makūnas.

Turistiniams laivams Vilhelmo kanalu plaukioti trukdo ir Drevernos šliuzas. Jis įrengtas, kad iš jūros į marias plūstantis sūrus vanduo nepatektų į kanalą.

Kariai iš Kairių nesikraustys

Šalia vandenvietės yra Kairių karinis poligonas. Jame rengiami Lietuvos kariai tarptautinėms misijoms. Kariškiai nenorėtų, kad šalia jų teritorijos plaukiotų turistiniai laivai.

„Jeigu kanale vyktų vien laivyba, nieko tokio. Bet poilsiautojai norės išlipti į krantą. Mums užtenka ir tų, kurie vaikščioja palei kanalą. Žmonės palieka kalnus šiukšlių“, – mano Dragūnų mokomojo bataliono vadas majoras Zigmantas Jankauskas. Anot jo, kariniame poligone vyksta intensyvios pratybos. Poilsiautojams būtų nesaugu plaukioti kanalu. Pratybų metu per kanalą kartais nutiesiami lynai, statomos pontoninės prieplaukos.

Kariai mokymuose naudoja tuščius šaudmenis, todėl nėra didelės rizikos sužeisti aplinkinius.

„Nemanau, kad turistams bus malonu plaukti, kai šalia treniruosis kariai. Poilsiautojus gali išgąsdinti šūviai“, – teigė Z.Jankauskas. Majoras tvirtino, kad kariai neturi kitos pratybų vietos. „Gaižiūnų ir Ruklos poligonai taip pat intensyviai naudojami. Apie išsikėlimą iš Kairių kol kas negalvojame“,– sakė karininkas.

Nori apsaugoti draustinį

Kanalas eina pro Lužių botaninį ir Kliošių kraštovaizdžio draustinius. Juose ribojama žmonių veikla. Aplinkosaugininkai mano, kad turistų srautas galėtų pakenkti saugomoms teritorijoms. Draustiniuose yra nemažai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.

Šilutės savivaldybės atstovai nesutinka su šiuo požiūriu. „Mes tampame savo saugomų teritorijų įkaitai. Geriau derintume reakreaciją ir saugomą gamtą. Turėtume mokytis iš patyrusių šalių. Laivyba tikrai nepakenks draustiniams“, – svarstė Š.Laužikas.

www.kl.lt
08 07 20

Vitas2
2008.07.23, 14:41
Tai kaip čia yra su ta "Nemuno linija" ? Kada gi jie plaukios iš Kauno į Nidą ? Vasara jau kaip ir baigiasi, žadėjo internetinį bilietų užsakymą, kur visa tai ? Eilinė antis ?

Eimantas
2008.07.24, 19:38
Dar viena afera.

Prašom plačiau mintį išdėstyti.

Eimantas
2008.08.23, 15:08
Iškelti panešimai į naują temą Smiltynės perkėla (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=6667) .

tricky_kid
2008.09.10, 02:01
Kažkaip niekas neužfiksavo dviejų naujienų susijusių su mažųjų laivelių prieplaukomis Pamary.

1. Rugsėjo 4 atidarytas uostelis Uostadvaryje. Straipsnis ir fotoreportažas su uostelio vaizdais bei klaikaus nomenklatūrinio atidarymo >
Uostadvaris gali tapti Lietuvos perliuku (http://www.ve.lt/?data=2008-09-05&rub=1065924810&id=1220551024)


2. Vakar Klaipėdos laikraštyje patalpinta žinutė apie Drevernos uostelį ir viena fotonuotrauka. Atidarymas ne už kalnų.
Laivelius vilios Dreverna (http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/miestas/laivelius-vilios-dreverna-121442)

Straipsnyje užsimenama apie Svencelės uostelį, nors jis ir bus didesnio projekto dalis, jau projektuojamas uostelis Juodkrantėje, o kiti jau seniai veikia Klaipėdoje, Nidoje, Mingėje ir Kintuos. Gal reiktų sukurti atskirą temą ?

Šiek tiek čia > http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5345

ValdasJ
2008.09.10, 13:30
Šeštadienį Nemunu ties Bitėnais (tarp Jurbarko ir Pagėgių) mačiau plaukiančią "Raketą" (būtent "raketą", nes kiek žinau "Nemuno linija" ir kažkokių panašių laivų turi).

tricky_kid
2008.09.12, 01:15
Atrodo darbai Drevernoje jau į pabaigą.

Prie straipsnio "Vakarų Eksprese" pridėtas video ir 6 nuotraukos.

Krantinė išdygo prie nepagilinto kanalo (http://www.ve.lt/?data=2008-09-11&rub=1065924818&id=1221113153&gem=video)

99
2008.09.12, 02:03
Šeštadienį Nemunu ties Bitėnais (tarp Jurbarko ir Pagėgių) mačiau plaukiančią "Raketą" (būtent "raketą", nes kiek žinau "Nemuno linija" ir kažkokių panašių laivų turi).

Taip, tu visiškai teisus, tai buvo "Nemuno linijos" laivas "Aistė" plaukęs maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas. Šaunus buvo pasiplaukiojimas. Keletas vaizdų:

Horizonte Kuršių marios
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080911/n_2.jpg

1000 AG sukamų sraigtų paliktos "vėžios"
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080911/n_1.jpg

Eimantas
2008.09.14, 18:43
Nauja prieplauka - tik pirmas žingsnis
2008 m. rugsėjo 11 d.

http://www.ve.lt/galery/2008-09-11/ke11-4m_.jpg
Ne visos savivaldybės yra patenkintos kad ir Europos Sąjungos lėšomis pastatytomis prieplaukomis, nes jų eksploatavimas gula ant jų pečių. Nesuderinus privataus verslo, savivaldos ir valstybės interesų, ir nauja moderni prieplauka gali tapti nereikalinga, o gera idėja nesulaukti atsako.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, transporto infrastruktūros naudojimo srityje neturima koncesinių projektų. Pasak jo, Vidaus vandens kelių direkcija neturi užsiimti komercija, pramoginių laivų aptarnavimu. Tą veiklą reikia atiduoti verslininkams, kaip tai daroma kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Neseniai Uostadvaryje pastatyta prieplauka - tik pagrindas kitiems veiksmams. Čia pradėtą projektą baigti įgyvendinti turėtų privatūs verslininkai, t. y. pasirūpinti tuo, kad naujoje prieplaukoje švartuojami laiveliai gautų geriamojo vandens, elektros energijos, kad iš jų būtų surenkami fekaliniai vandenys, kaip to reikalauja ES teisės aktai, ir galbūt netgi tuo, kad galų gale Šilutės regione atsirastų pirmoji laivų kuro kolonėlė.

"Buvau šokiruotas"

"Manau, Lietuvos kurortiniuose regionuose stokojama pramogų pasiūlos. Kartais tenka tik apgailestauti, kad pastatytų mobiliųjų prieplaukų eksploatavimas kai kurioms savivaldybėms yra kančia, tam iš Vyriausybės prašoma 2 mln. Lt per metus. Tai išgirdęs Ekonomikos komitete, buvau šokiruotas. Mūsų ministerija kategoriškai su tuo nesutinka, mes tam prieštarausime. Jeigu kažkam nereikia tokių prieplaukų, Šilutės regionas yra pasirengęs jas priimti", - ministerijos poziciją išsakė A. Vaitkus.

Pasak ministerijos sekretoriaus, Jurbarke stovi ir stacionari, ir mobilioji prieplaukos, tačiau krante nėra net elementarius žmogiškus poreikius tenkinančių objektų, tad apie turizmo plėtrą šiame regione nėra ko kalbėti. "Gaila, buvo investuotos lėšos, įdėta nemažai darbo, bet plėtros nėra. Šilutės regione, priešingai, - skatinama plėtra, norima, kad būtų statoma infrastruktūra ir ketinama ja naudotis", - sakė jis.

Spėta laiku

Dar prieš kelerius metus sunku buvo įsivaizduoti, kad Uostadvaryje, esančiame Šilutės rajone, už 8 km nuo Rusnės, labai gražiame, bet nuošaliame kampelyje atsiras europinius reikalavimus atitinkanti prieplauka, kainavusi beveik 5 mln. litų.

Dabar žiūrint į pastatytą prieplauką, rodos, ir vargo nebuvo. Tačiau ne viskas taip lengvai klostėsi. Apie mėnesį statybininkai negalėjo pradėti darbų, nes vietovė buvo apsemta vandens, paskui atsivežtas smėlis buvo nuplautas į Atmatos upę, konkurso parenkant statybos darbų rangovą organizavimas turėjo trūkumų, reikėjo iš naujo jį skelbti ir t. t. Pasak A. Vaitkaus, vyko eilinis ginčas Lietuvoje dėl rangovo, buvo siūlomos 3-4 milijonais litų didesnės darbų kainos.

Todėl darbai Uostadvaryje pradėti ne pernai lapkritį, kaip planuota, bet šiemet vasarį. Objekto statybos terminas buvo labai trumpas, tad baimintasi, ar bus spėta baigti laiku. Termino pratęsti nebuvo galima todėl, kad objektą finansavo ES. Bendram Kauno keleivinės ir Uostatdvario prieplaukų projektui buvo gauta apie 10 milijonų litų, panaudota 9,7 mln. Lt. Pasak A. Vaitkaus, jeigu būtų nespėta, būtų kilę problemų dėl finansavimo.

"Kai čia atvažiavome, visur buvo krūmai, o dabar vaizdas pasikeitęs. Mes vertėmės per galvą: dirbome nuo tamsos iki tamsos. Norėčiau pabrėžti, kad UAB "Šilutės polderiai" labai gerai organizavo darbus. Manyčiau, ji gali ne tik prieplauką pastatyti, bet ir atlikti sudėtingesnius darbus", - sakė prieplaukos techninės priežiūros vadovas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentas, Kauno regiono inžinierių sąjungos tarybos pirmininkas Martynas Malakauskas.

Iš Uostadavario - į Nidą?

Paklaustas, ar pastačius Uostadvaryje beveik 5 mln. Lt vertės prieplauką uostadvariečių noras plaukti keltais į Nidą yra utopinis, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas atsakė: "Mano vadovaujamai įmonei patikėta tvarkyti vandens kelius, infrastruktūrą, o keleivius ir krovinius veš tie, kurie jais naudosis."

"Ateityje patvarkius Šyšos upę būtų galima naviguoti ir į Šilutę. Vokietijos piliečiams, atvykusiems į Nidą ir norintiems aplankyti Šilutę, tenka arba naviguoti primityviomis laivybos priemonėmis, arba sukti ratu autotransporto priemonėmis. Sutvarkius Uostadvarį, o ateityje ir Šilutės uostą, tokia galimybė atsirastų", - sakė susisiekimo ministerijos sekretorius. Jis pajuokavo, kad ro-pax keltai iš Uostadvario į Nidą neplauks, bet, pasak sekretoriaus, iš principo laivai galėtų plaukti, ir tada būtų sujungtos dvi kurortinės zonos. Tokiu atveju ir Nidos regionas, ko gero, taptų dar patrauklesnis turistams.

Šliuzas - utopija

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docento M. Malakausko manymu, Uostadvaris galėtų būti užuomazga labai įdomios infrastruktūros - Kaune reikėtų pastatyti šliuzus, ir būtų galima plaukti iš Druskininkų į Uostadvarį. Jam pačiam teko dalyvauti statant Kauno hidroelektrinę ir tada šliuzai buvo numatyti, tačiau taupant rublius nebuvo įrengti. Tai, docento manymu, - didelis nusikaltimas.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus G. Labanausko teigimu, šliuzo pastatymas Kauno hidroelektrinėje šiandien yra utopija, nes jis kainuotų beveik tiek pat, kiek hidroelektrinė. Tačiau, pasak jo, kai sutvirtės Lietuvos valstybė, galbūt ir toks dalykas kaip šliuzas Kaune nebebus utopija.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Eimantas
2008.09.14, 19:13
Vėl drumsčiama Vilhelmo kanalo ramybė
2008 m. rugsėjo 11 d.

http://www.ve.lt/galery/2008-09-11/ke12-1m_.jpg
Dar šiemet kovą buvo surengta konferencija dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo eksploatavimo. Jos dalyviai kreipėsi į Susisiekimo ministeriją prašydami įpareigoti Vidaus vandens kelių direkciją atlikti ekonominius apskaičiavimus bei įvertinti lėšų poreikį šiam kanalui sujungti su Kuršių mariomis ir tam skirti lėšų.

Vilhelmo kanalas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, tačiau dabar neeksploatuojamas, nes yra izoliuotas nuo kitų vidaus vandenų kelių.

Iškasus kanalą į Kuršių marias ties Klaipėda, laivybai Karaliaus Vilhelmo kanalu atsivertų žymiai didesnės galimybės ir šis vandens kelias taptų kur kas patrauklesnis vidaus vandenų kelių naudotojams.

Prašymas

"Pažymime, kad kultūriniu požiūriu unikalus Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių teritorija) turėtų didelę reikšmę vystant turistinę - pramoginę laivybą Nemuno deltoje ir Kuršių mariose. Šiuo tikslu reikalinga atlikti Lankupių, Drevernos šliuzų atstatymo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad Vilhelmo kanalas Klaipėdoje yra visiškai uždarytas, reikėtų jį sujungti su Kuršių mariomis nauju kanalu. Šiuo metu turime vieną vandens kelią Kuršių mariomis: Atmatos žiotys - Nida - Klaipėda. Kanalo atidarymas laivybai žymiai praplėstų vidaus kelių tinklą šiame regione.

Prašome Susisiekimo ministeriją inicijuoti kelio pagal Karaliaus Vilhelmo kanalą nuo Drevernos iki Klaipėdos atnaujinimą ir įrengimą. Šiuo metu minėtu keliu gali naudotis tik dviratininkai, nes įrengta dalis Vakarų Lietuvos dviračių žiedo trasos. Atnaujinus ir įrengus kelią pagal kanalą, 10 km sutrumpėtų atstumas nuo Drevernos iki Klaipėdos", - rašoma konferencijos dalyvių rezoliucijoje.

Direkcijos specialistų nuomonė

Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai atliko būtinus apskaičiavimus ir išsakė savo nuomonę dėl Vilhelmo kanalo atstatymo. Pasak šios institucijos specialistų, kanalo atstatymu laivybos tikslais, be Susisiekimo ministerijos, turi rūpintis Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijos.

Jų manymu, Drevernos šliuzas įtakos laivybos sąlygoms neturi, tad jo rekonstrukcija šiuo aspektu nebūtina. Dėl jo rekonstrukcijos tikslingumo aplinkosauginiais tikslais turėtų spręsti Aplinkos ministerija.

1999 - 2000 m. atlikti Karaliaus Vilhelmo kanalo batimetriniai matavimai nuo Lankupių šliuzo iki Klaipėdos vandenvietės parodė, kad kanale yra daugiau nei 2 m gylio, kuris tenkintų laivybos poreikius. Padėtis šiuo metu neturėtų keistis, tad pagrindinė problema - Lankupių šliuzo atstatymas bei kanalo sujungimas su Kuršių mariomis Klaipėdos pusėje.

1,5 km ilgio kanalo iškasimas ir farvaterio Kuršių mariose įrengimas galėtų kainuoti apie 3 mln. Lt. Jeigu paaiškėtų, kad kanale reikia įrengti šliuzą, jo statyba kainuotų apie 2,5 mln. Lt.

"Manome, kad kanalo netoli Klaipėdos kasimui svarstytina ir bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija galimybė. Vakarų šalyse dažna praktika, kai įvairius objektus pastato kariškiai pratybų metu", - rašoma direkcijos ataskaitoje.

Iš vienos piniginės

Pasiteiravome Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, kada šis projektas bus įgyvendintas. "Jam reikalingos didžiulės lėšos, todėl būtina diskutuoti, ar šiandien mes galime tiek jų skirti tokiems tikslams. Tačiau šis klausimas neatmestas, jis svarstomas", - sakė jis.

G. Labanauskas abejoja, kad šiandien būtų surasta apytikriais skaičiavimais Vilhelmo kanalui sutvarkyti reikalingi 5 milijonai litų. Pasak jo, tikėtis, kad tai būtų padaryta kitais ar dar kitais metais, būtų per daug drąsu.

Pasak generalinio direktoriaus, šiandien vis dėlto reikia susidėlioti prioritetus - kas svarbiau. Jo nuomone, dabar svarbiau pastatyti krovos prieplauką, kad būtų galima sumažinti išmetamųjų dujų kiekį perkrautuose sausumos keliuose. O paskui jau būtų galima grįžti ir prie Vilhelmo, ir prie Kauno hidroelektrinės šliuzo projektų. Anot pokalbininko, taip elgtis reikėtų todėl, kad pinigai yra vienoje piniginėje, kuri gerokai plonesnė negu kad mums visiems norėtųsi.

Vilhelmo kanalas buvo kasamas todėl, kad žmonės bijojo plaukti pavojingomis Kuršių mariomis ir norėjo su Klaipėda susisiekti ramesniu keliu. Kitas dalykas, jis apsaugo ir nuo potvynių. G. Labanausko manymu, Vilhelmo kanalą atstatyti būtų tikslinga, nes turėtume puikų maršrutą - iki Klaipėdos būtų galima nuplaukti mažais laiveliai ir ne Kuršių mariomis.

Šiuo metu kanalą prižiūri "Klaipėdos melioracija", Lankupių ir Drevernos šliuzus - "Klaipėdos vandenys".

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Imantas
2008.09.21, 20:16
Jei kam įdomu ir turit laisvą minutę - galit paganyti akis į foto beplaukiojant po vidaus vandenis:
http://picasaweb.google.lt/Palshauskai/Jachta#

Eimantas
2008.09.23, 22:16
Lietuvos perliukas - vienai Savivaldybei per sunki našta
2008 m. rugsėjo 18 d.
http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2008-09-18&id=1221673402

Eimantas
2008.11.12, 22:45
Kelionė į praeitį – Kuršių mariomis (http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/jura/kelione-i-praeiti-kursiu-mariomis-169584)

Eimantas
2009.01.24, 13:55
2009-01-22, 16:21
Uostadvario uostą planuojama perleisti verslininkams (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/uostadvario-uosta-planuojama-perleisti-verslininkams-196388)

senis
2009.02.26, 07:53
Pasitarimas dėl galimybių atnaujinti laivybą Nemunu Kauno mieste
2009-02-04

VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vykdydama valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūros darbus, navigacijos laikotarpiu garantuoja normalias laivybos sąlygas visuose eksploatuojamuose vandenų kelių ruožuose. Tačiau dėl sudėtingų techninių sąlygų ir upės vagos būklės dar nėra eksploatuojamas vandenų kelias nuo Kauno krovininėa prieplaukos (priešingas Nemuno krantas ties Nemuno sala) iki Kauno hidroelektrinės (Petrašiūnų).

Š.m. vasario 2 d. Kauno miesto savivaldybėje buvo aptariami šio vandenų kelio ruožo sutvarkymo galimybių bei jo reikalingumo klausimai. Pasitarime dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas R. Mikaitis, Kauno savivaldybės bei VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai.

Laivybos problematiką minėtame ruože pristatė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius G.Labanauskas. Jis pasiūlė abiems labiausiai suinteresuotoms laivybos Nemunu visame Kauno mieste atgaivinimu šalims numatyti tolimesnius bendrus veiksmus šio siekio įgyvendinimui. Pasitarimo dalyviai pritarė abipusio ketinimų susitarimo "Dėl vandens kelio nuo Kauno hidroelektrinės užtvankos iki Kauno krovininės prieplaukos naudojimo" pasirašymui. Pasitarimo dalyvių nuomone pirmajame etape reikėtų atlikti tikslius batimetrinius matavimus, įvertinti šio ruožo vagos būklę tiltų (Čiurlionio, Geležinkelio ir Panemunės) zonose, kad būtų galima nustatyti galimybes saugiai pertvarkyti upės vagą (nepažeidžiant tiltų konstrukcijų), parinkti vandenų kelio garantinius gylio ir pločio matmenis, nustatyti vandenų kelio įrengimo darbų kiekius. Kauno miesto savivaldybės galimybės prisidėti prie laivybos minėtame ruože atgaivinimo bus teikiamos svarstymui artimiausiame Kauno miesto Tarybos posėdyje.

Pasitarimo dalyvių nuomone, bendrai koordinuojant veiksmus, bus įmanoma ne tik atnaujinti laivybą visame Nemune iki Kauno HE, bet ir pagerinti susisiekimo mieste sąlygas atidarant naują vandens transporto maršrutą.

r08n
2009.02.27, 13:22
Pasitarimo dalyvių nuomone, bendrai koordinuojant veiksmus, bus įmanoma ne tik atnaujinti laivybą visame Nemune iki Kauno HE, bet ir pagerinti susisiekimo mieste sąlygas atidarant naują vandens transporto maršrutą.

Ar nebuvo vieta naujam krovininiam uostui parinkta Marvelėje dėl sunkumų su laivyba iki Petrašiūnų? Jeigu pavyks atnaujinti laivybą iki HE, gal ir uosto vietą persvarstys, nes Petrašiūnai būtų kaip ir palankesnė vieta negu Marvelė?

senis
2009.03.04, 13:33
Tai kad Marveleje jau patvirtinta ir kiek zinau ir projektas padarytas.

Depeche
2009.03.05, 01:31
Įdomu, kas bus daroma, su tuo pinigų išplovimu.... Pastatyta nemažai mobiliųjų prieplaukų (žemiau Kauno) ir paliktos pūti

r08n
2009.03.05, 16:51
Tai kad Marveleje jau patvirtinta ir kiek zinau ir projektas padarytas.

Tada kas plaukios iki HE? Negi keleiviniai?

senis
2009.03.09, 19:34
As tai galvoju, kad tai atkarpai labiausiai tiktu pramogine laivyba

negative
2009.04.14, 15:57
Dėl krizės atidėtas laivybos sezonas
Dėl lėšų stygiaus atidėtas laivybos sezonas Lietuvos vidaus vandenyse. Apie išgyvenimą galvojanti Vidaus vandens kelių direkcija ambicingus ir gražius planus atidėjo neribotam laikui.
Kovo pabaigoje turėjęs prasidėti laivybos sezonas vidaus vandenyse atidėtas mėnesiui. Šiais metais navigacijos sezonas ne tik prasidės vėliau, bet ir baigsis anksčiau. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) vadovas Gintautas Labanauskas teigė, kad sezonas sutrumpės dėl finansinių sunkumų.
Neoficialiai kalbama, kad šiemet VVKD veiklai skirta pinigų suma bus daugiau nei du kartus mažesnė nei buvo skirta pernai. Ji net nesiekia tos sumos, kurios pernai reikėjo direkcijos darbuotojų atlyginimams.
„Dabar svarbiausias uždavinys - išlaikyti kolektyvą“, - kalbėjo G.Labanauskas.
Kol VVKD nepažymėjo Nemuno farvaterio, šia upe verslininkai negali plukdyti krovinių. Apie 50-60 tūkst. tonų krovinių per metus Nemunu perplukdančios „Kelių remonto grupės“ (KRG) generalinis direktorius Vidmantas Norkus teigė, kad bendrovė krovinius galėjo pradėti plukdyti nuo šio mėnesio pradžios.
Jau aišku, kad VVKD neribotam laikui turės atidėti kelias gražias idėjas.
Nemune neatsiras naujų maršrutų, neskraidys „Raketos“, prie upės nevyks tradiciniu tapęs renginys „Upės šventė“.

http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/del-krizes-atidetas-laivybos-sezonas-212211

Eimantas
2009.04.16, 02:39
Rusijos Dūma ratifikavo susitarimą su Lietuva dėl laivybos vidaus vandenų keliais (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=21699684)

Taut.
2009.04.25, 11:22
Laivai jau pasiruošę sezonui :)

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090425/raketos1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090425/neraketos2.jpg

Eimantas
2009.05.03, 20:35
Rusnė, vakar:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090503/Rusne_090502 002.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090503/Rusne_090502 001.jpg

Eimantas
2009.05.04, 00:01
2009-04-29
Rusijos prezidentas pritarė laivybai Kuršių mariose (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/rusijos-prezidentas-pritare-laivybai-kursiu-mariose-214949)

Eimantas
2009.05.16, 00:45
Kaliningradiečiai jau plauks, dėl lietuvių - neaišku (http://www.ve.lt/?data=2009-05-15&rub=1190113119&id=1242371807&gem=hot&rub=1190113119)
2009 m. Gegužės 15 d.

URBANISTAS
2009.05.19, 08:15
Drevernoje – naujos prieplaukos atidarymas

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/drevernoje-naujos-prieplaukos-atidarymas-218268

digital
2009.05.25, 00:38
http://www.lrytas.lt/?data=20090523&id=lso23ndp090523&view=2
Iveta SKLIUTAITĖ
LS korespondentė
2009-05-23
Kaune jau prasidėjo vandens sezonas. Aktyvaus poilsio mėgėjai raginami atsigręžti į laikinosios sostinės ir jo apylinkių upes, kitus vandens telkinius.
„Sakyti, kad Kaune nėra ką veikti, gali tik tas, kuris tiesiog nesidomi poilsio organizatorių pasiūlymais.
Šią vasarą Kaune bus ypač daug vandens pramogų“, – turizmo sezono atidarymo proga kalbėjo Kauno regiono turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius.
Subūrus šeimos narius, draugus ir net kolegas kelias valandas galima praleisti besimaudant miesto paplūdimyje, skrodžiant vandenį baidarėmis, kanojomis, vandens motociklais, katamaranais.
Išsklaidyti dienos rūpesčius ir pasigėrėti iš vandens atsiveriančiais vaizdais nesudėtinga įlipus į pramoginio laivo, jachtos, katerio denį, nedidelę valtelę ar minant vandens dviračio pedalus.
Kauno rajono savivaldybė turizmo sezoną pradėjo iškilmingai atidarydama kilnojamą Kulautuvos prieplauką ir Kauno rajono turizmo informacijos centrą. Ta proga prieplaukoje prisišvartavo iš Kauno atplaukusi pirmoji laivo „Tolstojus“ komanda.
Kulautuvos mobili prieplauka įrengta miestelyje, dešiniajame Nemuno krante. Šalia jos puikuojasi naujai išasfaltuota gatvė, pastatyta medinė pavėsinė, tualetas ir suoleliai.
Iki šiol laivybos sezono metu mažieji turistiniai laivai galėdavo švartuotis Raudondvario, Vilkijos ir Zapyškio kilnojamose prieplaukose.
Kitais metais turėtų pradėti veikti Kačerginės prieplauka. Kauno rajono mero Valerijaus Makūno teigimu, tikimasi, kad išplėtota turizmo infrastruktūra padės Kulautuvai susigrąžinti tarpukariu buvusią trauką.
Visos keturios kilnojamosios prieplaukos prie Nemuno įrengtos pagal projektą „Mobiliųjų prieplaukų statyba plėtojant Nemuno turistinę trasą“.
Prieplauka skirta pažintiniais ar pramoginiais tikslais keliaujantiems turistams, lankantiems Kulautuvos ir kitus Kauno rajono turistinius objektus, išlaipinti ir įlaipinti.

Kadafis
2009.05.29, 12:23
Sveiki, gal kas plauksit? :)

Sekmadienį Kauno turizmo informacinis centras ir ,,Combo“ rengia kelionę laivu.

Plaukiant bus galima grožėtis kerinčiais vaizdais, taip pat žadami įdomūs gido pasakojimai, bet ir viktorinos, kurių metu bus galimybė laimėti vertingus prizus. Planuojama, kad šis reisas taps reguliariu ir vyks visą vasarą.

Išvykimo laikas - sekmadieniais 12 val. Kelionės trukmė - 4 val. 30 min. Kaina - 35 litai vienam žmogui, vaikams iki 6 metų - nemokamai.

http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/turizmo-informacijos-centras-kviecia-i-kelione-zemyn-upe-220235

Pagalvojau, kad sveikintina iniciatyva pradėti tokius plaukiojimus ir reikia palaikyt :)
Užsisakiau dvi vietas, dar keli draugai sprendžia ar plauks. Jei kas iš čia esančių sugalvosit, parašykit. Subendrausim plaukiant :)

spirit
2009.05.29, 12:42
O į kur plauks nerašė? :D

Kadafis
2009.05.29, 12:52
O į kur plauks nerašė? :D

Na jei skaitei nuorodą, tai parašyta ten, kad stabtels Zapyškyje, Kulautuvoje...

Manau turėsim gerą laiką ant vandens, padarysim gražių foto ir bus turiningai praleista sekmadienio popietė :)

digital
2009.05.31, 03:15
http://www.lrytas.lt/-12437177161241504989-modernizuotas-%C5%A1ilut%C4%97s-uostas-%C5%A1y%C5%A1oje-jacht%C5%B3-priimti-negali-nuotraukos.htm

Eimantas
2009.06.05, 10:55
Anksčiau į Šilutę plukdyta degtinė, dabar - turistai (http://www.ve.lt/?data=2009-06-04&rub=1065924818&id=1244057267)
2009 m. Birželio 04 d.

Valstybės investicijos skęsta upėse (http://www.ve.lt/?data=2009-06-04&rub=1065924818&id=1244057355)
2009 m. Birželio 04 d.

digital
2009.06.08, 17:52
http://www.lrytas.lt/?data=20090608&id=eko08pri090608&view=2
Aldona ALEKSĖJŪNIENĖ
LR korespondentė
2009-06-08
Septyniolika milijonų litų išmesta vos trisdešimt laivų galinčiai priimti prieplaukai. Tačiau valdininkai užsispyrę tvirtina, kad ji Drevernoje – būtina.
Iš savaitgalį Drevernoje (Priekulės seniūnija) atidarytos naujos prieplaukos galima plaukti tik vienu maršrutu – skersai Kuršių marių į Juodkrantę. Arba pasisukioti mariose.
Tačiau ir tai reikia rasti, kas suteiktų tokią paslaugą. Šeštadienį nedideli motorlaiviai už suaugusiojo plukdymą ėmė 5, o už vaiko – 2 litus. Norinčių pramogauti buvo daug.
Tik laivų – mažai. Mat vietos verslininkai dar nepertvarkė visų savo žvejybos botų į keleivinius katerius.
Ar ne per brangus statinys Priekulės seniūnijos Drevernos kaimui, turinčiam 300 gyventojų ir iš žvejybos verslo besitraukiančias tris įmones?
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas per prieplaukos atidarymą neabejojo, kad investicijos į 17 mln. litų kainavusį statinį grįš.
Tačiau Valstybės kontrolė neseniai suabejojo iki šiol buvusių investicijų į vandens kelių plėtrą efektyvumu.
Antai šiuo metu panaudojama tik pusė Šilutės mažųjų laivų prieplaukos, kainavusios apie 12 mln. litų, pajėgumų. Į ją neįplaukia didžiosios jachtos, nes virš Šyšos upės kabo elektros laidai.
Į Drevernos prieplauką irgi neįplaukia didieji laivai, nes rytinė marių dalis per sekli.

Eimantas
2009.06.21, 02:30
Mūsų upės – per seklios laivams (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=22742308)

Eimantas
2009.06.23, 10:21
2009-06-22
Upėmis – iš Lietuvos į Baltarusiją (http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/priedai/jura/upemis-is-lietuvos-i-baltarusija-224556)

"Jūros" inf.

trilobitas
2009.06.29, 15:54
Birštono prieplauka

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090629/i1_priep DSC_1434 06-29-09.JPG

HSV
2009.07.07, 10:54
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090707/i18_IMG_2475.JPG
"Ventainė" plaukia maršrutu Ventė - Nida - Ventė
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090707/i18_IMG_2496.JPG
Pramoginė laivyba Minija (Mingėje)

Rimantas
2009.07.08, 13:24
http://www.jovila.lt čia daug įvairių laivelių ir maršrutų

Neju
2009.08.23, 10:06
Nemune ties Kauno senamiesčiu šiemet įrengta pontoninė prieplauka mažiesiems laivams.

Foto 2009-08-22

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_pontonine_prieplauka1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_pontonine_prieplauka2.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_pontonine_prieplauka3.jpg

Neju
2009.08.23, 10:16
Senosios Kauno prieplaukos vietoje yra įrengta nedidelė pontoninė prieplauka, prie kurios dažniausiai švartuojasi pramoginis laivas-restoranas „Aitra“. Vaizdas į šią prieplauką nuo greta esančios naujosios pontoninės mažųjų laivelių prieplaukos.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka2.jpg

Wycka
2009.08.23, 10:21
Senosios Kauno prieplaukos vietoje yra įrengta nedidelė pontoninė prieplauka, prie kurios dažniausiai švartuojasi pramoginis laivas-restoranas „Aitra“. Vaizdas į šią prieplauką nuo greta esančios naujosios pontoninės mažųjų laivelių prieplaukos.

Atvaizdas (http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka1.jpg)
(http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka1.jpg)

Atvaizdas (http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka2.jpg)
(http://foto.terpe.lt/inkelti/20090823/i33_kauno_senamiescio_prieplauka2.jpg)

Vakar 10h ir pats plaukiau tuo pramoginiu laivu-restoranu "Aitra". Išplaukėme ties Vytauto bažnyčia, beveik ties Raudondvariu apsisukome ir grįžome. Bilietas suaugusiam kainavo 18Lt. Pats laivo vidus ir dekoracijos šiek tiek turi kičo elementu, tačiau nepaisant to vis tiek džiaugiuosi sąlyginai pigiai pasiplaukiojęs Lietuvos vandenyse. Esu padaręs tikrai nemažai kelionės nuotraukų, bet dėl techninių aplinkybių jas įkelsiu į forumą tik šiandien vakare arba per artimiausias 2-3 dienas.

Wycka
2009.08.30, 02:19
Senosios Kauno prieplaukos vietoje yra įrengta nedidelė pontoninė prieplauka, prie kurios dažniausiai švartuojasi pramoginis laivas-restoranas „Aitra“. Vaizdas į šią prieplauką nuo greta esančios naujosios pontoninės mažųjų laivelių prieplaukos.

Taigi nors ir labai vėluodamas, noriu pasidalinti su Jumis įspūdžiais iš kelionės pramoginiu laivu-restoranu "Aitra" 2009-08-22.
Štai ir pats laivas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_01.JPG

Laivo priekis ir Aleksoto tiltas
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_02.JPG

Taip iš laivo matėsi Vytauto bažnyčia
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_03.JPG

"Aitros" konkurentas :D Deja, neplaukė....
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_04.JPG

Laivus apsisuka. Vaizdas į Aleksoto pakrantes ir Aleksoto tiltą
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_05.JPG

PO Aleksoto tiltu matosi ir Kauno arenos statybų kranai
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_06.JPG

Taip atrodo laivo vidus — restoranas
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_07.JPG

Inkaro pakėlimo-nuleidimo mechanizmas. Kelionės metu praktikoje nebandytas :D
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090829/i92_08.JPG
Bus daugiau...

Wycka
2009.09.04, 19:21
Užtrukau, nes sugebėjau kažkur 'pamesti' nuotraukas...

Tą dieną Kaune vyko penktoji Hanzos mugė (šventė)
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i10_09a.JPG

Išplaukiantį laivą išlydi akordeonininkas
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_10.JPG

Laivas atsišvartuoja
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_11.JPG

Pro Aleksoto tiltp apačią matosi Karmelitų sala ir Kauno arenos statybos kranai
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_12.JPG

Įspūdingos Nemuno krantinės
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_13.JPG

Sraigtai drumsčia vandenis...
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_14.JPG

Kaip ir kiekvienas Lietuvos laivas, taip ir šis — su trispalve
http://foto.terpe.lt/inkelti/20090904/i24_15.JPG

Bus daugiau...

digital
2009.09.05, 01:55
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=23894001
„Paryžiečių pavydui“ – taip valstybinės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD) generalinis direktorius Gintautas Labanauskas pavadino savo naująją knygą. Skirtingai nei ankstesnės jo trys knygos, ši rimtesnė – ne humoristinė. Vis dėlto nestokoja dygaus paradoksalumo.
„Rašant knygą „Paryžiečių pavydui“ sunkiausia buvo išlaikyti rimtumą – teko tramdyti norą pasišaipyti iš trukdančiųjų vystyti šalies vidaus vandens kelių infrastruktūrą“, – prisipažįsta leidinio autorius.

Wycka
2009.09.05, 04:51
/\ Savotiška iliustracija — Nemuno ir didžiausių Lietuvos upių santakos vaizdai:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_16.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_17.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_19.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_20.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_21.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_22.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_23.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_24.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_25.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_26.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20090905/i92_27.JPG

Ramūnas kns
2009.10.18, 15:19
Sveiki, skaitydamas forume apie laivybą Nemunu nusprendžiau tai išbandyti, pirmas bandymas buvo neblogas. Pabandžiau plaukti atkarpa nuo "Combo" klubo prieplaukos iki HES'o. Klausydamas kalbas apie Nemuno gilinimą šioje atkarpoje ir minimus milijonus, galiu drasiai pasakyti, kad praplaukti šia atkarpa užtektų patvarkyti praplaukima ties Geležinkelio tiltu ir įmesti keletą forvaterį pažyminčių bujų.
http://img9.imageshack.us/img9/1509/imag0009zo.jpg (http://img9.imageshack.us/i/imag0009zo.jpg/)
http://img88.imageshack.us/img88/4609/imag0011q.jpg (http://img88.imageshack.us/i/imag0011q.jpg/)
http://img30.imageshack.us/img30/9801/imag0012f.jpg (http://img30.imageshack.us/i/imag0012f.jpg/)
http://img11.imageshack.us/img11/9080/imag0013pc.jpg (http://img11.imageshack.us/i/imag0013pc.jpg/)
http://img11.imageshack.us/img11/1043/imag0015pe.jpg (http://img11.imageshack.us/i/imag0015pe.jpg/)
http://img223.imageshack.us/img223/9469/imag0017s.jpg (http://img223.imageshack.us/i/imag0017s.jpg/)
http://img16.imageshack.us/img16/654/imag0019za.jpg (http://img16.imageshack.us/i/imag0019za.jpg/)
http://img16.imageshack.us/img16/7528/imag0023qq.jpg (http://img16.imageshack.us/i/imag0023qq.jpg/)

Jei ką domina, galiu detaliau nupasakoti kelionės įspudžius ir gylius (naudojausi gylio matavimo įranga).

toshys
2009.10.18, 19:07
Domina domina

Ramūnas kns
2009.10.25, 18:26
Pries 25 metus plaukiau tuo paciu marsrutu, vietos kiek pasikeite.

http://img266.imageshack.us/img266/352/imag0025s.jpg (http://img266.imageshack.us/i/imag0025s.jpg/)

http://img209.imageshack.us/img209/6103/imag0034z.jpg (http://img209.imageshack.us/i/imag0034z.jpg/)

http://img2.imageshack.us/img2/1995/imag0032w.jpg (http://img2.imageshack.us/i/imag0032w.jpg/)

Atidziau ziurint, pamatysite nuskendusi upini karini laiva prie Karmelitu,veikiancia gelbejimosi stoti, iki vidurio nemuno, plaukiancius zuvu konteinerius Viciunuose.

nepolitikas
2009.10.25, 19:13
iš ramūno pasiplaukiojimo matosi gana aukštas nemuno vandens lygis (lietingos vasaros pasekmė) šiaip vasarą, vandens lygis nuo hes'o iki santakos (ruože neliko sąnašų), nukrenta žemiau krantinių pagrindo. laivybos užtikrinimui reikėtų didelių investicijų statant būnas vandens lygiui pakelti.
senose foto matosi kateris. jis buvo pačiam salos "pike" (kur statomas naujasis tiltas) ir po keleto metų jau vos matėsi iš dumblo. didelė tikimybė, kad jis ten ir liko...

Ramūnas kns
2009.10.26, 20:16
Tuo metu plaukdamas maciau tris paskendusius laivus. Idedu likusiu dvieju nuotraukas.Gal kas zino kas tai per laivai buvo, kodel nuskendo.Pirmasis(nuotrauka auksciau) atrodo buvo karinis, antrasis (kaireje Nemuno puseje) medinis, o trecio net vietos neatsimenu. Prikabinu ir zemelapiuka su ju buvimo vietomis.

http://img82.imageshack.us/img82/1810/imag0031g.jpg (http://img82.imageshack.us/i/imag0031g.jpg/)

http://img163.imageshack.us/img163/682/imag0028.jpg (http://img163.imageshack.us/i/imag0028.jpg/)

http://img21.imageshack.us/img21/7195/61457208.jpg (http://img21.imageshack.us/i/61457208.jpg/)

nepolitikas
2009.10.27, 10:26
salos pusėje (maždaug ten kur ir karinis) dar gulėjo prabangaus laivo liekanos. žmonės kalbėjo, kad tai trofejinis geringo pramoginis laivas, bet jis dėl kažkokių priežasčių sudegė ir buvo paliktas supūti. buvo medinis, bet prisimenu visus stebino labai kokybiška elektros instaliacija (ekranuoti laidai ir pan.)
dėl antrojo vietos labai abejoju, nes ten mano vaikystės žaidimų plotai. tuose krūmuose baržos tikrai nebuvo. labai panašus daiktas yra paskendęs žemiau hes'o prie vadinamos "gulbių salos" kairys krantas...

Ramūnas kns
2009.10.28, 18:20
Kaireje Nemuno puseje tikrai buvo nuskendes medinis laivas, tik gal geriau matesi nuo Gelezinkelio tilto. Nuotraukoje kampe matosi balto muro pastato kampas- gal tai "Grudu" pastato. Vaziuodamas paziuresiu.
Idomu kurioje vietoje buvo sala?

Ramūnas kns
2010.02.16, 15:22
Kauno marių prieplauka. 2010.02.15.
http://img707.imageshack.us/img707/9468/imag0007v.jpg (http://img707.imageshack.us/i/imag0007v.jpg/)
http://img517.imageshack.us/img517/4135/immag0018j.jpg (http://img517.imageshack.us/i/immag0018j.jpg/)
http://img180.imageshack.us/img180/4049/immag00183.jpg (http://img180.imageshack.us/i/immag00183.jpg/)

r08n
2010.02.23, 16:22
Kauno mariose - naujas maršrutas laivais (http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/kauno-mariose-naujas-marsrutas-laivais-papildyta-264745)


Nuo gegužės kapitonas kviečia visus norinčiuosius plaukti maršrutu, kuris sujungs Kauno ir Kruonio hidroelektrines. Trijų valandų kelionė neturėtų prailgti. Laivas praplauks Vieškūnų, Lašinių piliakalnius, Gastilionių atodangą, Meilės, Biliūno įlankas, Mergakalnį, žinoma - Pažaislio vienuolyną bei dar daug kitų Kauno marių regioninio parko perlų. Penkioms minutėms stabtelėjęs prie Kruonio hidroelektrinės laivas apsuks Paukščių salą ir grįš namo. Keliautojai iš viso mariomis įveiks apie 46 km atstumą.

r08n
2010.03.23, 23:44
Ryšium su potvyniais ir ledo kamPščiais, pakilo toks klausimas: kokių yra Lietuvoj ledlaužių? Uoste tai tikrai kažkoks yra; ar jis naudojamas kada nors Nemuno žemupy? Gal ir Kaune upių uoste yra? Jei būtų, tai dabar, patvinus upėms, galėtų praplaukti ir Nerim, ir Nevėžiu, ir atkimšti ką reikia. Dar toks klausimas: ar įmanoma tokia operacija, kai ant baržos užkeliamas koks nors ilgastrėlis ekskavatorius ar draglainas, nuplukdomas iki ledų sangrūdos ir ten prakrapšto griovelį vandeniui nutekėti?

Eimantas
2010.03.24, 01:23
Bent jau Klaipėdoj nėra, tik tiek, kad vilkikų korpusai turi ledo klasę (tik nežinau kokią) ir gali palaužyti ledus. Dėl baržos tikrai nemanau, atvirkščiai kaip užtvanka būtų savo plokščiu korpusu ir greičiau atgal su visais ledais pajudėtų :)

Neju
2010.03.24, 13:37
Ryšium su potvyniais ir ledo kamPščiais, pakilo toks klausimas: kokių yra Lietuvoj ledlaužių? Uoste tai tikrai kažkoks yra; ar jis naudojamas kada nors Nemuno žemupy? Gal ir Kaune upių uoste yra? Jei būtų, tai dabar, patvinus upėms, galėtų praplaukti ir Nerim, ir Nevėžiu, ir atkimšti ką reikia. Dar toks klausimas: ar įmanoma tokia operacija, kai ant baržos užkeliamas koks nors ilgastrėlis ekskavatorius ar draglainas, nuplukdomas iki ledų sangrūdos ir ten prakrapšto griovelį vandeniui nutekėti?

/\

Gelbėtų ledlaužis

Prieš kelis dešimtmečius Lietuva turėjo kelis ledlaužius, kurie priklausė Žemės ūkio ministerijai. Tačiau 1995 metais atsisveikinta su paskutiniu „garbingo amžiaus“ ledlaužiu. Anot PAGD direktoriaus, „šie metai rodo tokio ledlaužio būtinumą“.
Tačiau vidaus reikalų ministras R.Palaitis pastebėjo, kad rasti lėšų technikai, kuri būtų naudojama kelias dienas per metus, būtų sudėtinga. „Ledlaužis yra efektyvus upėje pralaužti ledą, kad ledai nerastų pasipriešinimo ir ištekėtų į marias. Ta prasme būtų pakankamai efektyvu. Bet reikėtų skaičiuoti naudos efektą ir pinigais“, – teigė ministras.

Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/ziniosgyvai/potvynis/kylant-potvynio-gresmei-nemuno-zemupyje-vel-kalbama-apie-sprogmenis-191-90097

nepolitikas
2010.03.24, 16:22
didelė tikimybė, kad šių metų ledonešis nusineš ir prieplaukėles pastatytas už es pinigus. kovo 22d. kaip tik važiavau palei nemuną, tai mediniai statiniai nebuvo demontuoti visame ruože iki jurbarko