PDA

Keisti į išsamų rodinį : Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje


Puslapiai : [1] 2 3 4 5

Lašas
2007.01.26, 23:50
Kaip Lietuvoje taikomi atsinaujinantys energijos šaltiniai: vėjo energija, saulės energija, hidro energija, geoterminė ir biomasės energijos. Kas geriau ši, ar atominė energija? http://www.mkelias.lt/graph/mokslas/1332_Lift_finalUSE1202.jpg
Statoma vėjo jėgainė New Jersyje

Lašas
2007.01.31, 15:21
Saulės kolektorius Kačerginėje
http://www.lei.lt/_img/_up/File/atvir/regbie/gera_p5.jpg

http://www.greenpeace.org/raw/image_full/international/photosvideos/photos/the-uk-s-first-wind-farm-in-th-3.jpg
Vėjo turbinos Airių jūroje.

sauls
2007.02.01, 00:19
Sunku pasakyti, ypac del vejo jegainiu, kurios pacios pagaminamos naudojant NE vejo energija, taigi jau pati technologija tersia aplinka. Jei visa energija butu gaminama is atsinaujinanciu saltiniu ir zinant jos kainas vis dar butu galima rentabiliai gaminti vejo turbinas, saules kolektorius, tai tuomet butu galima sakyti taip, tai tikrai ekologiskas budas gaminti elektros energija. Isivaziduokit vien kiek kuro reikia sudeginti norint atvezti metala siems irengimams ir po to juos transportuoti i pastatymo vieta (apie energija, reikalinga metalui lydyti, formuoti ir t.t. as jau nekalbu).

Rimantas
2007.02.01, 00:49
O kam važiuoti į darbą, jeigu tu išleidi pinigus ant benino, ar talonėlių? A? Darbas dėl nieko?

praetor
2007.02.01, 01:14
Nezinau ar tai tiesa, bet Kauno HE prie atsinaujinanciu istekliu saltinio, kurie turetu sukurt tam tikra butina dali pagal E.Bendrijos aktus, nepriskiriama, nes jos esamas poveikis aplinkai pernelyg neigiamas.

ValdasJ
2007.02.08, 17:08
Gaila, kad si tema susilaukia mazo demesio.

Siaip ar taip aptikau internete Lietuvos veju atlaseli, gal kam bus idomu paziuret. Tiesa tam paciam dokumente perspejama, kad jis nelabai tikslus bet vis sis tas isivaizdavimui:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070208/veju-greiciai.jpg
Paimta is http://www.undp.lt/files//pdf/Enviromental/baltic-wa-final-report.pdf.

ValdasJ
2007.02.08, 17:13
Lietuviskoj Vikipedijoj radau ir nuotrauka su vejo jegaine Lietuvoj. Neparasyta kur tiksliai fotografuota, bet speju kad cia viena is tu kur netoli Palangos stovi... ir deja nesisuka..
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/2/24/Vejo_jegaine%2C_2006-09-02.jpg (http://upload.wikimedia.org/wikipedia/lt/2/24/Vejo_jegaine%2C_2006-09-02.jpg)

Neblogas puslapiukas besidomintiems atsinaujinanciais energijos saltiniais ir esamu potencialu Lietuvoj:
http://saule.lms.lt/lindex.html
Pradziugino vienas sakinys is straipsnelio apie saules energija: Planuojama įrengti demonstracinę fotoelektrinę saulės jėgainę (komplekse su vėjo jėgaine) Lietuvos jūros muziejuje, turistų gausiai lankomoje zonoje.

Daugiau geru naujienu apie delfinariuma is delfi (http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=11680394):
Svarbiausia žinia - geoterminio gręžinio vandenį planuojama panaudoti apšildyti visam kompleksui. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, sausį poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir detalusis planas bus apsvarstyti viešai bei pateikti galutinai derinti bei patvirtinti.

praetor
2007.02.09, 05:33
Idomu kokios to geoterminio vandens savybes Lietuvoj, nes stai Islandijoj jis baisius smirdalius, dar dabar neatsistebiu.

ValdasJ
2007.02.09, 16:18
Nemanau, kad geoterminis vanduo bus pilamas tiesiai i baseinus. Greiciausiai bus naudojama tik jo energija vandeniui pasildyti. Tokiu atveju kvapas jokios reiksmes netures.

Radau siek tiek informacijos apie geotermine jegaine ir geoterminius vandenis Lietuvoj:

Jėgainės veikimo principas
Geoterminių jėgainių kūrimo technologija remiasi uždara cirkuliacine karšto požeminio vandens naudojimo sistema, kuri Europoje turi atitikti ES direktyvos 85/337 reglamentuojamus aplinkosaugos ir poveikio aplinkai reikalavimus.
Klaipėdos parodomoji geoterminė jėgainė eksploatuoja 4 gręžinius. Dviejuose siurbliai pumpuoja 380C šilumos geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylyje esančio devono sluoksnio. Iš dviejų gręžinių per valandą galima gauti iki 700 m3 vandens, tačiau žemė atgal tepriima tik 450 m3. Tad ir paėmimo pajėgumus teko sumažinti.
Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančiam termofikaciniam vandeniui šildyti. Jis jėgainę pasiekia apie 400C. Šilumos mainų dėka šis vanduo pašildomas iki 700C ir keliauja į miestą. Visame šiame procese iš Žemės gauta šiluma sudaro 41%, tad geoterminė energija, palyginti su tradiciniuose šilumos tinkluose išgaunama energija, yra daug pigesnė.
Alternatyva tradicinei energijai
Geoterminė energija neteršia gamtos. Specialistų apskaičiavimais, visu pajėgumu veikianti geoterminė jėgainė per metus apsaugo atmosferą nuo 52 tūkst. tonų CO2 (anglies dioksido) ir 270 tonų NOx (azoto oksidų) išmetimo, kurie išsiskirtų deginant organinį kurą.
Pradėjus veikti geoterminei jėgainei, tradicinėse katilinėse sumažėjo apkrovimas, mažiau sudeginama mazuto, sumažėjo ir atmosferos tarša.
Tačiau naujas technologijas diegiančiai ir ekologines idėjas propaguojančiai valstybės valdomai bendrovei išsikovoti pozicijas energijos rinkoje nėra lengva. Tradicinių šilumos šaltinių tiekėjai ir gamintojai nenoriai bendradarbiauja su konkurentais.
Gelmių šiluma – malonumams ir sveikatai„Geotermos“ planuose – toliau plėtoti geoterminės šilumos panaudojimą, statyti naujas jėgaines, kurti reabilitacijos ir sveikatos centrus.
Šiai idėjai įgyvendinti tereikia pasinaudoti gamtos teikiamomis malonėmis. „Geoterma“ ketina renovuoti netoli Palangos kurorto esančios Vydmantų gyvenvietės 1991–1992 m. išgręžtus ir užkonservuotus giluminius gręžinius. Ten dviejų kilometrų gylyje geoterminio vandens temperatūra siekia 720C. A. Bičkus sako, jog kurortinėje zonoje pastatytas sveikatos centras su ištisus metus veikiančiais atvirais baseinais ir maudyklėmis būtų patrauklus ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių - Latvijos, Kaliningrado srities gyventojams. Šis projektas, kurį, UAB „Geoterma“ direktoriaus manymu, pritraukus Lietuvos ir užsienio kapitalo investicijas galima įgyvendinti per 5–6 metus, smarkiai suaktyvintų turizmą ir Palangos kurorto veiklą ištisus metus. Ateityje čia galbūt galėtų atsirasti balneologijos centras, gydykla, kokių yra kitose Europos šalyse.

neris.mii.lt/mt/straipsniai/200510/jeg.doc

Bandomoji geotermine jegaine Klaipedoj:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070209/geoterma-1.jpg
http://www.ktl.mii.lt/LMA/Geotermines%20energijos.htm

Ji stovi cia:
http://foto.miestai.net/inkelti/20070209/geoterma-2.jpg

naglisc
2007.02.09, 16:47
tu geriau kainas, sakyk.
čia neseniai mačiau vieną vokiečių pasiūlymą. praktiškai geoterminis šildymas (nesakysiu kam) tačiau seminaro dalyviai greit sumetė, kad tai įdealus daikčiukas vienam individualiam namui. deja į klausimą kiek tai kainuotų atsakė, kad pas juos kainuoja tiek pat kiek ir įdiegti elektrinį šildymą. tik aišku vėliau nereikia mokėti už elektros energiją.

trumpai tariant yra mintis pas save pabandyti tokį panaudoti

ValdasJ
2007.02.09, 17:27
As pats toj srity nedirbu, tad kainu nezinau. Dokumente is kurio paemiau citata yra parasyta apie jegaines kaina ir isgaunamos energijos savikaina. Bet kaip suprantu tave domina to principo panaudojimas nuosavam bustui apsildyt. Deja neisivaizduoju kiek tas kainuotu Lietuvoj, tad jei ka pavyks atkapstyt nepamirsk su forumieciais pasidalint. Labai idomu butu.

naglisc
2007.02.09, 17:30
As pats toj srity nedirbu, tad kainu nezinau. Dokumente is kurio paemiau citata yra parasyta apie jegaines kaina ir isgaunamos energijos savikaina. Bet kaip suprantu tave domina to principo panaudojimas nuosavam bustui apsildyt. Deja neisivaizduoju kiek tas kainuotu Lietuvoj, tad jei ka pavyks atkapstyt nepamirsk su forumieciais pasidalint. Labai idomu butu.

deal :buksvx:

Giedra70
2007.02.09, 17:51
Geoterminis namų šildymas.
Principas neblogai aprašytas:
http://www.geoterminissildymas.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=16&Itemid=38
čia ne reklama, o tik visiems gražiai vizualiai paaiškinta.

Turiu pažįstamų, kurie turi įsirengę. Esant tokioms dujų, elektros kainoms, kaip dabar, didelio pranašumo ekonomine prasme nėra, bet pažiūrėjus į ką mes lygiuojamės, tai už kokių 5 m. ... bus vietoj :lauzas:

ValdasJ
2007.02.09, 18:47
Dekui! Geras puslapiukas.

Rimas_OK
2007.02.12, 15:17
Bet jūs čia kalbat apie skirtingus dalykus. Šitame puslapyje aprašomas geoterminis šildymas, kur panaudojama kad ir +5 laipsnių šilumos žemės temperatūra. Ir namų su tokiu šildymu Lietuvoje jau yra ne keletas.

O prieš tai aprašytas gręžinys, tai kaži ar įmanomas privačiam namui. Kaži kiek mln. kainuotų išgręžti kelių kilometrų gylio gręžinį :) Jau nekalbant apie siurblines.

ValdasJ
2007.02.13, 19:33
Taip. Bet as ir nemanau kad kolega nori privaciam namui gilumini grezini daryt ;). Nors ka gali zinot ...

naglisc
2007.02.13, 20:54
Taip. Bet as ir nemanau kad kolega nori privaciam namui gilumini grezini daryt ;). Nors ka gali zinot ...

kas įdomiausia vokiečiai šnekėjo būtent apie 20m gylio gręžinį.

antras dalykas jei pastudijavote sprendimus, jų yra visokių.ir efektyvumas yra skirtingas. šiaip kai renkies reikia žinoti, na bent jau bendram išsilavinimui reikia žinoti

ValdasJ
2007.02.13, 22:54
kas įdomiausia vokiečiai šnekėjo būtent apie 20m gylio gręžinį.

Manau kad 20 m grezinys dar nera giluminis. Beje, gal atsimeni kokia ten vokieciu firma pristatyma dare?

Cia dar siektiek info apie geotermine energija:

Pajūrio krašte, kaip, beje, ir visose Žemės gelmėse, yra gausu geoterminės nuolat atsinaujinančios energijos. Geoterminė energija – tai Žemės gelmių šiluma, kurią yra sukaupusios kristalinės ir nuosėdinės uolienos bei vandeningieji horizontai. Geoterminės energijos išraiška – šiluma matuojama temperatūra, kuri įvardijama Celsijaus, Kelvino ar Fahrenheito laipsniais. Lietuvoje priimta temperatūrą matuoti Celsijaus laipsniais. Taigi Žemės gelmių temperatūra kyla gilinantis į gelmes, vidutiniškai 3,5oC kas kiekvieną 100 m (3,5 oC/100 m). Tai vadinamasis geoterminis gradientas. Klaipėdos kraštas yra Vakarų Lietuvos geoterminėje anomalijoje, kurioje geoterminis gradientas yra gerokai didesnis ~ 4,5/100 m, o šilumos srautas ~ 90 mW/m2. Geoterminės anomalijos priežastys yra giluminės. Energetinė Žemės gelmių galia yra geologinių procesų varomoji jėga. Vykstant giluminiams procesams išsiskiria šiluma. Žemė kasmet išspinduliuoja į erdvę apie 1021 J šilumos. Tai palyginti nedaug, nes nuo Saulės mūsų planeta gauna energijos 6000 kartų daugiau. Žemės plutos šiluma yra mantijinė ir generuojama radiogeninių elementų. Žemės šilumos laukas susijęs su kitais (gravitaciniu, magnetiniu) fiziniais laukais, su Žemės plutos tektoninio vystymosi ypatybėmis, su litosferos sudėties ir sandaros specifika, su požeminio vandens judėjimu ir kitais procesais.

Klaipėdos krašto žemės gelmių turtas (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/05/05klai.html)

ValdasJ
2007.02.13, 23:37
Galit uzmest aki kas domites:
KTU ATSINAUJINANČIŲJŲ ŠALTINIŲ ENERGIJOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS (http://www.aet.eaf.ktu.lt/index.html)
http://www.ekokodas.ten.lt/

ValdasJ
2007.02.14, 00:18
Pagaliau radau ir patikimesni Lietuvos vejo resursu (10 m aukstyje) zemelapiuka:

http://foto.miestai.net/inkelti/20070213/vejo_resursai.jpg
Lietuvos vejo energetiku asociacija (http://www.lwea.lt/Vjoresursai.htm)

Eimantas
2007.02.14, 00:31
Vėjo jėgainėms jūroje pranašaujamos kliūtys

http://www.ve.lt/galery/2007-02-14/tr3-3m_.jpg
Šiemet planuojama baigti rengti projektą, kuriame bus numatytos optimalios vietos vėjo jėgainių statybai atviroje jūroje, tačiau dėl pačių statybų realumo reiškiama abejonių.

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti iki 7 proc. Šiuo metu iš pastatytų vėjo jėgainių gaunami 54 megavatai, sudarantys 0,5 procento. Iki 2010 metų bus gaunama 200 MW. Tai sudarys 2,5 proc. visos elektros energijos.

Anot INTERREG III programos projekto "Vėjo energetikos atviroje jūroje vystymo perspektyvos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos jūrinėse teritorijose" koordinatoriaus - Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Nerijaus Blažausko, galimybės vėjo jėgainių parkus statyti sausumoje yra ribotos. Statant jūroje, nekiltų konfliktų su gyventojais.

Sudarant optimalių vėjo jėgainių statybos jūroje vietų žemėlapį, kuris yra pagrindinis projekto rezultatas, atmetamos per gilios zonos (tinka iki 50 metrų gylio), kariškių bei žvejų labiausiai naudojamos teritorijos, vietos, kur yra nuskendusių laivų ir pan.

Projektu siekiama suteikti investuotojams informaciją apie galimas vėjo energijos parkų vietas jūroje, ekonominį efektyvumą, įjungimo į bendrą energetikos sistemą galimybes. Valdžios institucijoms numatoma pateikti jėgainėms įrengti reikalingų sprendimų priėmimo strategiją, o vietos bendruomenę šviesti dėl galimo parkų statybos ir eksploatacijos ekonominio, ekologinio ir socialinio poveikio.

Tačiau specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad vėjo jėgainių statyba bei tokiu būdu gaunama elektros energija kainuoja labai daug. Be to, pasaulyje esama daug su tradicine energetika, naftą bei dujas naudojančiomis pramonės šakomis susijusių interesų. Užleisti verslo pozicijų nenorima, nors sąmoningumas dėl "žalios" elektros energijos gaminimo vis didėja.

Baigiamo vėjo jėgainių parko Kretingos rajone techninės priežiūros vadovo Vladimiro Trutnevio teigimu, vėjo elektrinės yra tik pagalbinis, o ne nuolatinis elektros energijos šaltinis. Pasaulyje jos koncentruojamos prie stambių elektrinių ir pastočių, nes perduoti pagaminamą energiją brangu. Penkiolikai vėjo jėgainių Kretingos rajone reikėjo statyti 7 mln. litų kainuojančią pastotę, reikėjo didelių investicijų keliams, tiesti kabeliams ir kt. Vienos 2 MW jėgainės statyba sausumoje kainuoja apie 10 mln. litų, o jūroje, anot V. Trutnevio, kaštai būtų 4-5 kartus didesni. Be to, elektros energiją atominė elektrinė šiuo metu pagamina keturiskart pigiau ir, beje, ši elektrinė į aplinką anglies dvideginio neišskiria.

Tačiau, anot N. Blažausko, jeigu sakysime, kad viskas brangu ir nieko nedarysime, nieko ir neturėsime, o Lietuvai esą kaip tik reikia būtent didelių investicijų. Projektą planuojama baigti iki gruodžio 31 dienos. Vėliau galėtų paaiškėti, kada preliminariai galima tikėtis jėgainių statybos.

Giedrė NORVILAITĖ
www.ve.lt

Eimantas
2007.02.14, 01:11
Jūroje - vėjo jėgainių parkas

NERINGA MACIŪTĖ

Svarstoma galimybė vėjo jėgaines statyti jūroje.

Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis skeptiškai vertino jėgainių statybą jūroje.

Jis aiškino, kad Ignalinos atominė elektrinė elektros energiją parduoda po 8 centus už kilovatvalandę. O vėjo jėgainių pagaminta elektros energija superkama po 22 centus.

Ši kaina, anot V.Trutnevio, per maža, reikėtų supirkti po 26 centus.

Vėjo jėgainių statyba jūroje yra 4-5 kartus brangesnė nei sausumoje. Dviejų megavatų galios vėjo jėgainės statyba sausumoje kainuoja 10 milijonų litų.

Dėl ekonominių priežasčių vėjo jėgainės jūroje gali būti statomos dar negreitai.

Vėjo jėgainių statyba jūroje turi ir pliusų - pavyktų išvengti gyventojų nepasitenkinimo, kuris kyla dėl teritorijų sausumoje. Dėl skeptiško gyventojų požiūrio į vėjo jėgaines dar nėra pastatyta 18 elektrinių Klaipėdos rajone, nors leidimai joms statyti yra gauti.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas teigė, kad du jėgainių parkus norima statyti Lietuvos ekonominėje zonoje už 20-30 kilometrų nuo kranto ties Būtinge ir Nida.

Trečiasis vėjo jėgainių parkas galėtų būti už 10-12 kilometrų nuo kranto ties Palanga.

Jėgainės būtų statomos jūroje, kur gylis neviršija 50 metrų. Parkai nebūtų statomi ties laivybos maršrutais, uostų reidais, kariniuose rajonuose, inkaravietėse, žvejybos rajonuose, taip pat teritorijose, kur jūros dugne yra nuskendusių laivų.

Koncerno „Achemos grupė“, kuri taip pat stato vėjo jėgaines, prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad išanalizavęs vėjų judėjimo schemą įsitikino, jog jėgainėms tinkamiausios vietos yra ant Klaipėdos uosto pietinio molo ir Kuršių mariose ties Ventės ragu.

Tačiau ten statyti niekas neleis, todėl pasirinkta vieta Kretingos rajone. Statyti jėgaines jūroje bent kol kas koncernas neplanuoja.

Iki 2010 metų Lietuva yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 7 proc. elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Šiuo metu vėjo jėgainės pagamina tik 0,5 proc. Lietuvoje naudojamos elektros energijos.

www.klaipeda.daily.lt

Rimas_OK
2007.02.14, 12:58
Šita frazė yra kalama i galvą jau 3 metus:
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos elektros energijos kiekį padidinti iki 7 proc. Šiuo metu iš pastatytų vėjo jėgainių gaunami 54 megavatai, sudarantys 0,5 procento. Iki 2010 metų bus gaunama 200 MW. Tai sudarys 2,5 proc. visos elektros energijos.

Bet šudbiurokračiai nesugeba normalizuoti įstatymų, nesugeba atsispirti klanų interesams ir t.t.

ValdasJ
2007.02.16, 16:59
Naujojoje elektrinėje degins šiukšles

VIGANTAS DANILAVIČIUS

Klaipėdoje ketinama išgauti elektros ir šilumos energijos, deginant buitines atliekas.

Bendrovės “Klaipėdos energija” akcijų įsigijo Suomijos kompanija “Fortum”. Jie parengė galimybių studiją ir ketina statyti uostamiestyje 100 megavatų šilumos ir 50 megavatų elektros galingumo termofikacinę elektrinę.

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo V.Plečkaičio elektrinėje bus kūrenamos pjuvenos, durpės ir atliekos. Šiukšlės sudarys 40 procentų kuro.

„Į naująjį Klaipėdos regiono sąvartyną Dumpiuose bus atgabenama 160 tūkst. tonų atliekų per metus. Pusę šiukšlių bus galima sudeginti elektrinėje“, - teigė V.Plečkaitis.

Kol kas vieta elektrinei neparinkta.

Elektrinės statyba gali kainuoti 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt). Dalį lėšų bus bandoma gauti iš ES Sanglaudos fondo.

klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

ValdasJ
2007.02.17, 01:55
Dar vienas naudingas info saltinis: Lietuvos atsinaujinantieji energijos istekliai (http://www.avei.lt/)

http://foto.miestai.net/inkelti/20070216/avei.jpg

Mediena kūrenamos jėgainės
http://foto.miestai.net/inkelti/20070216/avei-mediena.jpg

Mažo galingumo hidrojėgainės
http://foto.miestai.net/inkelti/20070216/avei-hidro.jpg

AVEI jėgainės (išskyrus medienos ir hidro)
http://foto.miestai.net/inkelti/20070216/avei-kiti.jpg

Dom@s
2007.02.17, 10:46
Aciu uz informacija idomu pasiziureti :)

ilestmort
2007.02.19, 01:33
lietuvoje biokuro naudojimo proventine israiska viena didziausiu pasaulyje (skaiciu nepamenu, saltinis - patikimas), taciau blogai yra tai - kad didziaja dali to sudaro archaiskosios malkos, ko pasaulis jau kaip ir beveik nebeatsimena. taigi logiskai mastant, kai mes isaugsim is savo "viduramziu" tai biokuro panauda mazes, o zinant ekonomines tendencijas vartotojai bus priversti brangiai moketi uz alternatyvas, nes ju tiekejai nenori i rinka isileisti atsinaujinanciu saltiniu (projektu nefinansuoja, bando zlugdyti, ju lobistai per valdymo instancijas stabdo progresa net auksciausiuose sluoksniuose). tautos mentalitetas irgi daro savo - duodu galva nukirst, kad net 1 is 1000 naftos energijos vartotoju nezino atsinaujinanciu energijos saltiniu termino. net negirdeje tokio ir isgirde net prasmes nesuprastu.

Eimantas
2007.02.19, 15:03
O medžio apdirbimo pramonės atliekas irgi archajiškoms malkoms priskiri (ar priskiria tame šaltinyje)?

ilestmort
2007.02.19, 17:40
O medžio apdirbimo pramonės atliekas irgi archajiškoms malkoms priskiri (ar priskiria tame šaltinyje)?

logiškai mastant - tai vargu ar medžio apdirbimo pramonės atliekų panaudojimas energijai išgauti yra ekonomiškai ir ekologiškai naudingiausias. ir dar: CHA CHA - malkos yra malkos, bro, kaip kirviu..

ValdasJ
2007.02.19, 23:46
Medienos kuras pagal avei.lt tai:
- medienos atliekos ir medzio skiedros
- medienos briketai
- pjuvenu granules

Eimantas
2007.02.23, 01:15
Vėjo jėgainėms jūroje - įstatymų barjerai

NERINGA MACIŪTĖ

Neišbandžius visų galimybių vėjo jėgaines statyti žemėje, jau dairomasi į jūrą.

Lietuva kartu su Lenkija bei Kaliningrado sritimi vykdo bendrą projektą „Power“. Pagal jį tiriamos vėjo energetikos išgavimas atviroje jūroje bei jūrinėse teritorijose.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas mano, kad jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, tačiau tam nemažai kliūčių kelia nepalankūs įstatymai.

Todėl, B.Petrausko manymu, reiktų supaprastinti teisinę bazę, sudaryti palankesnes sąlygas vėjo jėgainių parkams kurti.

Įstatymai kliudo

Lietuva iki 2010 metų Europos Sąjungai yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 7 procentus elektros energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu išgaunama tik 0,5 procento visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos.

B.Petrauskas pažymėjo, kad Lietuva pagal elektros energijos pagaminimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių ženkliai atsilieka nuo kitų Europos šalių.

„Jūroje būtų galima statyti vėjo jėgainių parkus, nes turime pakankamai vėjuotų dienų ir galėtume išgauti elektros energijos. Kai kurios išsivysčiusios Europos šalys elektros energijos iš vėjo pasigamina per 10 procentų. Mes nesugebame nė vieno procento pasigaminti“,- teigė B.Petrauskas.

Vėjo jėgainių parkų kūrimas bei elektros energijos išgavimas deginant atliekas, B.Petrausko manymu, turėtų būti vienas iš Vyriausybės prioritetinių uždavinių.

„Mūsų įstatymų bazė labai apsunkina vėjo jėgainių statybas ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Reikia sutvarkyti įstatymus, kad verslininkai galėtų statyti vėjo jėgaines. Turėtų būti nubrėžta aiški tvarka, kad būtų žinoma, kokios yra sanitarinės zonos, kokiu atstumu nuo jėgainių parkų prasideda gyventojų įtaka“,- teigė B.Petrauskas.

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas sakė, kad pagal atliktus tyrimus du jėgainių parkus galima būtų statyti Lietuvos ekonominėje zonoje už 20-30 kilometrų nuo kranto ties Būtinge ir Nida. Trečiasis vėjo jėgainių parkas galėtų būti už 10-12 kilometrų nuo kranto ties Palanga.

Ištyrė sąlygas

Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis specialistas Nerijus Blažauskas sakė, kad optimalios zonos vėjo jėgainėms jūroje atsirasti bus nustatomos atsižvelgiant į Baltijos jūros gylį. Vėjo malūnai galėtų būti statomi jūroje, kur vanduo siekia iki 50 metrų gylio.

Jėgainės nebus statomos ties laivybos maršrutais, uostų reidais, kariniuose rajonuose, inkaravietėse, žvejybos rajonuose, taip pat teritorijose, kur jūros dugne yra nuskendusių laivų.

Bus įvertinamas vėjo intensyvumas jūroje bei geologinė dugno struktūra.

Naujos vėjo jėgainės būtų prijungiamos prie jau egzistuojančių elektros linijų.

Per brangu

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto Regioninio planavimo centro projektų valdytojas Vladimiras Trutnevis skeptiškai vertina vėjo jėgainių parkų statybos jūroje galimybę. Pasak jo, tai šiandien nėra pelninga, nes elektros energija iš Ignalinos atominės elektrinės yra apie keturis kartus pigesnė.

Atominė elektrinė elektros energiją parduoda po 8 centus už kilovatvalandę. Vėjo jėgainių energija superkama po 22 centus už kilovatvalandę.

„Šiandien ši kaina yra per maža. Reiktų supirkti po 26 centus“,- teigė jis.

Pasak V.Trutnevio, šiandieninė energetinė sistema dar nėra pasiruošusi priimti vėjo jėgainių kuriamą elektros energiją.

15 jėgainių parkas kainuoja 150 milijonų litų.

Pasak V.Trutnevio, jėgainių statyba jūroje yra 4-5 kartus brangesnė nei sausumoje.

„Sausumoje 2 megavatų įrenginio pastatymas kainuoja 10 milijonų, jūroje tai kainuotų 50 milijonų“,- teigė jis.

Elektrinių statybai sausumoje priešinasi ir gyventojai. Todėl Klaipėdos rajone vis dar nėra pastatyta 18 elektrinių, nors leidimas jų statybai yra duotas.

Anot V.Trutnevio, net ir šiandien turint pinigų, užsakius pagaminti vėjo jėgaines, jos Lietuvą pasiektų tik po šešerių metų. Po 12-13 metų įrenginiai atsipirktų ir įmonės, investavusios į vėjo jėgaines, pradėtų gauti pelną.

Jūroje nesmaigstys

Koncerno „Achemos grupė“, kuri taip pat stato vėjo jėgaines, prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad, išanalizavęs vėjų judėjimo schemą, įsitikino, jog jėgainėms tinkamiausios vietos yra ant Klaipėdos uosto pietinio molo ir Kuršių mariose ties Ventės ragu.

Tačiau ten statyti niekas neleis, todėl pasirinkta vieta Kretingos rajone. Statyti jėgaines jūroje bent kol kas koncernas neplanuoja.

Bendrovės „Achemos hidrostotys“ direktorius Algis Jakučionis mano, kad vėjų jėgainių parkas jūroje trukdytų intensyviai laivybai bei naftos tiekimui Būtingės terminalui.

„Vargu ar būtų įmanoma vėjo jėgainių prismaigstyti jūroje. Mano nuomone, turint tokį mikroskopinį pajūrį, jo dergti nederėtų. Jį reiktų pasistengti išsaugoti“,- abejojo jis.

Jūroje vėjo jėgaines ne tik yra brangiau pastatyti, bet ir jų eksploatacija yra brangesnė.

„Todėl jūroje stovinčių vėjo jėgainių pagaminamos energijos kilovatvalandės savikaina yra daug didesnė negu krante“,- teigė jis.

Šiuo metu koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Achemos hidrostotys“ turi šešias vėjo jėgaines, kurių bendras galingumas yra 16 tūkstančių kilovatų. Jos buvo pastatytos pernai gruodį ir turėtų atsipirkti po keturiolikos metų.

Per metus jos pagamina 45 milijonus kilovatvalandžių elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė planuoja plėsti vėjo jėgainių parką. 2009 metais, kai bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė, planuojama statyti dar apie 10 jėgainių.

Bendrovei „Achemos hidrostotys“ priklauso ir kelios hidroelektrinės - 1998 metais pastatyta 300 kilovatų galingumo Pastrėvio mažoji hidroelektrinė ant Strėvos upelio ir 2002 metais pradėjusi veikti 1,5 megavato Kavarsko hidroelektrinė ant Šventosios upės.

www.klaipeda.daily.lt

ilestmort
2007.02.24, 13:16
>Vėjo jėgainėms jūroje - įstatymų barjerai..
tai tik šnekos..

Paulius
2007.02.27, 12:55
Kaip grybų po lietaus pridygę vėjo malūnų šalia Palangos:

http://img92.imageshack.us/img92/3245/p2180186mp0.jpg (http://imageshack.us)

http://img120.imageshack.us/img120/2915/p2180187qx4.jpg (http://imageshack.us)

http://img219.imageshack.us/img219/952/p2180188oc8.jpg (http://imageshack.us)

Atsiprašau už kokybę (fotografuota iš važiuojančios mašinos, pro nešvarų langą, niūrią dieną).

Lašas
2007.02.28, 18:32
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=12303340

Metropolis
2007.05.05, 11:16
Tikrai gera ir įdomi tema. Apie geoterminę energiją temoje jau buvo daugiau rašyta, kitos - durpių, biomasės ir atliekinių išteklių energija mažiau (kol kas) įdomios, todėl įdėsiu kelias ištraukas apie kitas populiariausias energijos rūšis ir jų efektyvumą.
Info (daugiau ir plačiau) iš:

http://www.eec.lt



Vėjo energetika

Kaip atsiranda vėjas? Visa įmanoma energija (išskyrus potvynių ir geoterminę) atsiranda iš saulės. Saulė išspinduliuoja 1,74×1014 kWh energijos į žemės paviršių. Maždaug 1-2 % šios energijos virsta vėjo energija. Žemės paviršių saulė įkaitina nevienodai todėl šilto ir šalto oro srautai nuolat maišosi tarpusavyje taip sukeldami slėgių skirtumus skirtingose žemės paviršiaus vietose. Tokį oro srautų judėjimą, dėl skirtingų atmosferos slėgių, vadiname vėju.

Norint panaudoti vėjo energiją reikia ją konvertuoti į mechaninę, o paskui į elektrinę arba šiluminę, priklausomai nuo poreikio. Ekonomiškiausias vėjo energijos panaudojimas – elektros energijos gamyba. Elektros energija gaminama įvairios galios vėjo elektrinėse. Nepaisant didelio energijos kiekio esančio ore, vėjo energijos konvertavimas į elektrinę energiją nėra paprastas procesas. Elektros energijos gamyba (kWh) konkrečioje vietoje priklauso nuo: vėjo parametrų (vidutinio greičio, turbulencijos, oro tankis), vietovės parametrų (žemės paviršiaus šiurkštumo laipsnis, gamtinės ir urbanistinės kliūtys), naudojamų technologijų (vėjo elektrinių galia, stiebo aukštis, aerodinaminės vėjaračio savybės, vėjaračio menčių ilgis, generatoriaus bei suminis naudingo veiksmo koeficientas). Šiuolaikinių didelės galios vėjo elektrinių apytikris efektyvumas yra tik apie 40 %. Toks rezultatas gaunamas todėl, kad vėjo jėgainė negali panaudoti visos pro jos vėjaračio mentes praeinančios vėjo energijos, dar prisideda mechaniniai ir elektriniai sistemos nuostoliai.

Vėjo energetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Vėjo energija yra nemokama bei nesibaigianti, t.y. pigi energijos gamyba;
Esant poreikiui vėjo energetinės sistemos gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energijos resursais (pvz.: elektra, šilumos energija);
Vėjo energetika labiausiai išvystyta bei populiariausia tarp atsinaujinančių energijos šaltinių;
Vėjo energija yra ekologiškai švari energija, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto.

Vėjo energetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Nepastovi energijos gamyba, kintant vietovės vėjo parametrams;
Ribotas vėjo energetinių technologijų panaudojimo laikas, priklausomai nuo paros ir sezono būklės, bei reljefo tinkamumas (labiausiai tinkamos yra kalvotos vietovės arba atvira jūra);
Įtakoja bendrą elektros sistemos balanso valdymą. Dažniausiai problematiškas pajungimas į bendrą elektros perdavimo tinklą;
Dideliam galingumui generuoti reikalingas santykinai didelis žemės plotas;
Dažniausiai labiausiai tinkami vėjo energetikai plotai yra toli nuo energijos vartotojų;
Energetinės technologijos gali būti labai brangios, o jų atsipirkimo laikas labai ilgas (pvz.: elektros energijos gamyba);
Patikimam energetinės sistemos, turinčios vėjo energetines technologijas, veikimui reikalingas energijos kaupimo įrenginys arba papildomas (rezervinis) energijos šaltinis;
Įtaka supančiai aplinkai, kaip pvz.: triukšmas, blyksėjimai, vizualinis poveikis, sukuriami vėjo srauto turbulencijos impulsai, elektromagnetinės bangos.
Dažniausiai vėjo energetikos vystymui šalyje reikalinga valstybės finansinė parama.



Saulės energija

Saulės energija – galingas branduolinis reaktorius, kuriame vandenilis nuolat virsta heliu. Šio virsmo metu į kosmosą išspinduliuojama didelis kiekis energijos, kuris pasiekia žemę. Apie 95 % saulės energijos pasiekia žemę trumposiomis bangomis, kurių ilgis 0,3-3 μm (mikro metrų). Pasiekusios energijos kiekis dažniausiai išreiškiamas tam tikram plotui, paprastai - vatais kvadratiniam metrui (W/m²). Žemės atmosferą pasiekiančios energijos kiekis yra apytiksliai lygus 1367 W/m². Dalis šios energijos yra prarandama spinduliams skverbiantis pro atmosferą, todėl saulėtą dieną žemės paviršių pasiekia vidutiniškai apie 1000 W/m² saulės energijos. Nors apskritai, saulės energijos kiekį (potencialą) bet kurioje žemės vietoje įtakoja saulės padėtis danguje (kuo saulė arčiau zenito tuo didesnis energijos kiekis pasiekia žemę) bei dangaus debesuotumas. Be abejo konkrečios vietos padėtis ir klimatas žemėje taip pat turi tam įtakos.

Panaudojamas saulės energijos kiekis priklauso nuo vietovės saulės energijos potencialo, klimatinių sąlygų, naudojamų technologijų ir jų pritaikomumo. Šiuo metu saulės energija dažniausiai naudojama šioms reikmėms: šildymui/vėdinimui, elektros gamybai, cheminiams procesams, džiovinimui. Populiariausias saulės energijos panaudojimo būdas yra patalpų šildymas bei karšto vandens gamyba.

Saulės energetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos ištekliais:

Energija iš saulės yra nemokama;
Priklausomai nuo saulės energijos naudojimo paskirties, energetinės technologijos gali būti labai pigios (pvz.: pasyvus patalpų šildymas, ž.ū. produktų džiovinimas ir pan.);
Esant poreikiui saulės energetinės sistemos gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą energijos resursais (pvz.: elektra, šilumos energija);
Saulės energija yra nesibaigianti bei pakankamai neįsisavinta;
Saulės energija yra ekologiškai švari energija, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto.

Saulės energetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos ištekliais:

Nepastovi energijos gamyba, kintant saulės apšviestumui;
Ribotas saulės energetinių technologijų panaudojimo laikas, priklausomai nuo paros ir sezono būklės;
Dideliam galingumui generuoti reikalingas santykinai didelis žemės plotas;
Priklausomai nuo saulės energijos naudojimo paskirties, energetinės technologijos gali būti labai brangios, o jų atsipirkimo laikas labai ilgas (pvz.: elektros energijos gamyba);
Patikimam energetinės sistemos, turinčios saulės energetines technologijas, veikimui reikalingas energijos kaupimo įrenginys arba papildomas (rezervinis) energijos šaltinis.
Dažniausiai saulės energetikos vystymui šalyje reikalinga valstybės finansinė parama.

Vandens energetika

Hidroenergija – vandens srauto mechaninė energija, kuri atlieka darbą. Vandens tėkmės visą mechaninę energiją sudaro potencinė (vandens tūrio svoris ir hidrostatinis slėgis) ir kinetinė (tėkmės greičio slėgis) energijos. Tekančio vandens kinetinę energiją galima panaudoti tiesiogiai, tačiau ji yra menka, o įrengimai nenašūs (pvz.: vandens ratas). Todėl dažniausiai panaudojama vandens tėkmės potencinė energija, kuri specialių įrenginių pagalba (turbinų) verčiama į elektros energiją. Hidroelektrinėse pagamintos elektros kiekis priklauso nuo hidrogalios, t.y. praeinančio per turbinas vandens debito ir jo kritimo aukščio, bei nuo turbinos naudingumo koeficiento. Hidroelektrinės (HE) statomos ten kur yra hidroenergijos išteklių, t.y. prie upių, ežerų, tvenkinių. HE skirstomos į mažos galios (iki 10 MW (megavatų)) ir didelės galios (virš 10 MW).

Hidroenergetikos privalumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Vandens ištekliai yra nemokami, t.y. pigi elektros energijos gamyba;
Užtikrinamas nepertraukiamas tam tikras elektros energijos gamybos kiekis (didelis energijos tiekimo patikimumas);
Esant poreikiui hidroelektrinės gali užtikrinti nepriklausomą apsirūpinimą elektros energija, kurią vėliau galima paversti mechanine arba šilumos energija;
Hidroenergetika yra ekologiškai švari energetika, kuri neteršia aplinkos bei neskatina pasaulinio klimato atšilimo efekto. Tačiau minimali įtaka supančiai aplinkai egzistuoja (pvz.: žuvų migracijos keliai);
Gera energijos gamybos kokybė (greitas paleidimas, greitas prisitaikymas ir reagavimas į apkrovimo grafiko kitimą, energetinės sistemos elektros dažnio palaikymas).

Hidroenergetikos trūkumai lyginant su tradiciniais energijos šaltiniais:

Priklausomybė nuo vietovės hidroenergijos išteklių efektyvumo, t.y. elektrinė turi būti prie vandens šaltinio turinčio pakankamą hidrogalią;
Hidroelektrinių statybai dažnai reikalingas papildomas žemės plotų užtvindymas (siekiant padidinti šaltinio hidrogalią). Tai sąlygoja užtvindytų žemės plotų žmonių gyvenimo, ten esančios floros ir faunos bei kraštovaizdžio pakitimą;
Energijos gamybos priklausomybė nuo klimato (esant sausroms vandens kiekis sumažėja).

Lietuvoje hidroenergetika skirstoma į mažąją ir didžiąją. Nemunas ir Neris – tai didžiosios, o visos kitos – mažosios hidroenergetikos šaltiniai. Apskaičiuota, kad visų Lietuvos tekančių upių realūs hidroenergijos ištekliai yra 2,65 TWh (teravatvalandžių) per metus arba 15 % visos šalyje pagamintos elektros energijos (2002 m. elektros energijos pagaminta 17,7 TWh). Apie 80 % visų išteklių tenka didžiajai energetikai. Nors ekonomiškai efektyvesnės ir energetiškai reikšmingesnės yra didelės hidroelektrinės, tačiau dėl didelių reikalingų investicijų, esamo elektrinių galių pertekliaus, griežtų ekologinių reikalavimų, bei nepalankios visuomenės nuomonės, jų vystymo perspektyvos yra gana miglotos. Tuo tarpu mažosios HE plėtojamos gana sėkmingai. Įgyvendinant Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, pirmiausia buvo privatizuojamos veikiančios ir renovuojamos apleistos ir apgriuvusios senos mažos HE. Lygiagrečiai buvo įrengiamos mažos HE prie didesnės hidraulinės galios esamų vandens tvenkinių. Šiuo metu yra įsisavinta apie 10 % mažosios hidroenergetikos išteklių. Likusių 90 % įsisavinimas yra gana komplikuotas dėl aplinkosauginių kliūčių.

Hidroenergetikos padėtis Lietuvoje 2002 metais apibūdinama taip:

Kruonio HAE 900 MW galios (4 agregatai po 225 MW), slėgis 100 m., pagamino 427,4 GWh (gigavatvalandžių);
Kauno HE 100,8 MW galios (4hidroturbinos), slėgis 20,5 m., pagamino 316,5 GWh;
43 mažosios HE, virš 12 MW bendros galios, pagamino 36,8 GWh.
2002 m. Hidroelektrinėse (be Kruonio HAE) pagaminta elektros energija sudarė apie 2 % bendros šalies elektros energijos gamybos, t.s. mažosios HE – 0,2 %.

Metropolis
2007.05.05, 13:51
Gal apie bioetanolio gamybą ir ne visai ši tema, bet informacija man pasirodė įdomi, todėl dedu čia.

Citata:

"JAV ir Brazilija yra didžiausios pasaulyje etanolio gamintojos ir vartotojos: kartu pagamina apie 70 procentų viso jo kiekio." Šį pavasarį vykusio vizito į Lotynų Amerikos šalis metu JAV paskelbė energetikos perorientavimo programą, kuria "siekia suvartojamo benzino kiekį per dešimt metų sumažinti 20 procentų. Čia didžiausią reikšmę turės bioetanolis ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai. Be kita ko, didesnis etanolio vartojimas leis Jungtinėms Valstijoms sumažinti priklausomybę nuo Venesuelos, kuri yra viena didžiausių naftos importuotojų į JAV."

"Brazilija pirmoji atsiliepė į JAV prezidento G. Busho raginimą švariais biodegalais kovoti su pasauliniu naftos pabrangimu. Iki 2025 metų JAV ketina 75 proc. sumažinti naftos produktų importą iš Artimųjų Rytų ir jau rado jiems alternatyvą – etanolį. Pentagonas prognozuoja, kad iki 2030 metų Amerika juo pakeis trečdalį suvartojamo benzino. Akivaizdu, kad nuo to priklauso Vašingtono strategija pasaulyje: tapus mažiau priklausomam nuo arabų šalių naftos, bus atrištos rankos daryti joms dar didesnį politinį spaudimą."

"Brazilija pasaulyje pirmauja ne pagal naftos ar dujų gavybą, o pagal kavos, sojos, citrusinių koncentruotų sulčių, kai kurių kitų produktų eksportą. Turėdama didelius ir gerai išplėtotus žemės ūkio, gamtos išteklių gavybos, gamybos ir paslaugų sektorius ir didelę darbo jėgos bazę, Brazilijos ekonomika pranoksta visas kitas Pietų Amerikos valstybes ir stiprina savo padėtį pasaulio rinkoje. Pagrindiniai eksportuojami produktai – kava, sojų pupelės, geležies rūda, apelsinų sultys, plienas ir lėktuvai.

Brazilijoje nuimamas didžiausias cukranendrių derlius pasaulyje. 1979 m. brazilai, pabūgę staiga pakilusių naftos kainų, iš jų pradėjo gaminti etanolį – ekologiškai švarų kurą, kurį naudojant į atmosferą išmetama 30-50 proc. mažiau teršalų. Etanolis atsiperka, kai naftos barelio kaina didesnė kaip 50 dolerių, o ši riba seniai peržengta. Dabar Brazilijoje du trečdaliai automobilių važinėja naudodami etanolį.

Brazilija jau dabar biokurą gamina iš 30-ties procentų cukranendrių plantacijų ir ketina šią dalį padidinti dar 15 proc. Didžiausios kompanijos „Virgin“ savininkas Richardas Brensonas paskelbė statysiantis dvi galingas „žaliojo“ kuro gamybos įmones ir interviu žurnalui „Fortune“ žadėjo ryžtingai konkuruoti su pasaulio naftos kompanijomis, netgi su Saudo Arabija. Beje, kaip rašo brazilų laikraštis „Epoca“, Brazilija ketina tapti žaliąja Saudo Arabija, kuri yra didžiausia naftos eksportuotoja pasaulyje, kasdien išvežanti beveik 10 mln. barelių šios žaliavos ir gaunanti 154 milijardus JAV dolerių per metus."

Tiesa, "iš cukranendrių gaminamas spiritas dar negreitai taps benzino alternatyva, nes, norint susilyginti su Saudo Arabija, brazilams reiktų dukart padidinti darbo našumą ir keturis kartus išplėsti cukranendrių plotus. Šiandien Brazilijos iždas iš spirito eksporto kasmet pasipildo tik apie pusantro milijardo dolerių."

"Brazilijos ir JAV susirūpinimas alternatyviais kuro šaltiniais persimetė ir į Europą, kuri iki 2010 metų planuoja 6 procentus benzino pakeisti ekologiškais biodegalais. Vasario mėnesį Europos Komisija peržiūrėjo ES energetikos politiką. Drąsiausia čia Švedija. Jos vyriausybė pareiškė, kad po 14 metų šalis ketina visiškai atsisakyti naftos... Šiuo metu joje 10 proc. bioetanolio maišoma su benzinu, o netrukus ji ruošiasi šį kurą gaminti iš bet kokių gamtinių žaliavų, netgi iš medienos. Švedais seka šveicarai.

Tačiau europietiški ar amerikietiški biodegalai du tris kartus brangesni už benziną, o brazilų etanolis, įskaitant ir transportavimo kaštus, beveik prilygsta naftos produktų kainai Europoje.
Bet staigus Brazilijos kurso pasikeitimas sukėlė cukraus deficitą pasaulio rinkose. Žiemą jo kaina pakilo du kartus. Cukraus kainų kilimo kreivė net pralenkia naftos kainas. Per 24 metus, kai dėl įvairių priežasčių cukraus gamybą sumažino Brazilija, Tailandas ir Kuba, maistinio cukraus kaina pasiekė 750 dolerių už toną.

Kita vertus, kaip rašo laikraštis „Financial Times“, Brazilija tapo skaidriausia ir patraukliausia šalis investuotojams. Tarptautinio finansų instituto duomenimis, Brazilija, Filipinai, Meksika, Turkija, Čilė ir Korėja gavo aukščiausius įvertinimus pagal 20 informacijos skaidrumo ir ryšių su investuotojais kriterijų. Instituto pranešimas buvo grindžiamas makroekonomikos rodikliais, valstybės skolos dydžiu, santykiais su investuotojais besivystančios rinkos šalyse.

Brazilijos rinka patraukli dėl ryžtingo ekonomikos perorientavimo į biodegalų gamybą. Senkant ir brangstant pasaulio naftos ištekliams, didžiųjų valstybių ekonomikai dūstant dėl nepatenkinto šios žaliavos poreikio, nesulaikomai augant jos kainoms, Brazilija, priešingai negu Venesuela, neerzina Vašingtono, neflirtuoja su „blogio ašies“ šalimis, o plėtoja pragmatišką politiką."

Info iš: www.eec.lt

Rimas_OK
2007.05.08, 11:20
Tai kitaip sakant, mūsų ūkininkai dabar galėtų auginti neribotą kiekį rukelių, nes "Brazilijos kurso pasikeitimas sukėlė cukraus deficitą pasaulio rinkose"

Ir žinoma tuo pačiu keista, kodėl mūsų valdžia biodegalų nepriskiria į prioritetinę sritį? Galėtų įsipareigoti supirkti visus rapsus, kurie bus išauginti. Ūkininkam nereikėtų sukti galvos ką auginti. Aišku prieš tai valstybė turėtų pastatyti milžinišką biokuro gamyklą.

Eimantas
2007.05.08, 12:30
Ne viena biokuro gamykla bus verslininkų iniciatyva.

Lašas
2007.05.08, 15:01
Prieš pora savaičių lygtais girdėjau, kad Kretingos rajone, vienoje vietoje buvo pastatyta 15 naujų vėjo jėgainių, bet nežinau ar tikrai, gal čia tik pasigirdo. Gal kas žino kaip ten iš tikrųjų yra?

Eimantas
2007.05.11, 03:20
ELEKTRINIŲ PARKAS. Šiandien Kretingos rajono Benaičių kaime atidaromas moderniausias Europoje vėjų elektrinių parkas, kurį valdo bendrovė „Achemos hidrostotys“. Pirmasis šešių 16 megavatų naujo tipo elektrinių parkas per metus planuoja pagaminti apie 44 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.
www.klaipeda.daily.lt

Rimantas
2007.05.11, 04:32
Ar bus kada nors taip? :)

http://img501.imageshack.us/img501/829/austijabq0.jpg

Rimas_OK
2007.05.12, 15:18
Važiuoji per Slovakiją, ten panašiai kaip Lietuvoj, matyt daug biurokratų. Tik priartėji Austriją ir štai tokie vaizdai pasimato:

http://i77.photobucket.com/albums/j61/rimasok/P1010038.jpg

Austrai gyvena po malūnais ir vargo nemato. O mes esame išpindėję ubagai ir leidžiame sau būti labai išrankiems :najaune:
Arba savo mentalitetu esame šiek tiek panašūs į Don Kichotą... |:D

http://i77.photobucket.com/albums/j61/rimasok/P1010039.jpg

dts
2007.05.12, 15:25
nlb noreciau gyventi kai salia kiaura para kazkas uzia....

ValdasJ
2007.05.12, 18:41
nlb noreciau gyventi kai salia kiaura para kazkas uzia....

Kazin ar cia nera eilinis mitas?

Vienas is youtube filmuku:
RuCD_rgwYSc

Girdisi kaip sparnai ora skrodzia, bet kur tas baisusis uzimas?

naglisc
2007.05.13, 12:58
Kazin ar cia nera eilinis mitas?

Girdisi kaip sparnai ora skrodzia, bet kur tas baisusis uzimas?

čia kažkas panašaus, kaip, kad laša iš krano. diena net nesigirdi, o naktį kai tylu - varo iš proto.

Rimas_OK
2007.05.14, 12:00
čia kažkas panašaus, kaip, kad laša iš krano. diena net nesigirdi, o naktį kai tylu - varo iš proto.

Manau kur kas blogiau traukinių garsas, kuris dar ir žemo dažnio vibracija persiduoda, o ne tik oru sklinda. Tačiau žmonės gyvena tiek miestuose, tiek kaimuose šalia geležinkelių ir nesikrausto ir neprotestuoja. Ir dar karvės ganosi palei bėgius :)

O čia nei žemė dreba, nei bilda, nei dūmyja ir garsas neįkyrus. Beje tas ošimas matyt yra kai stipresnis vėjas. Bet tuo atveju ir pats gyventojo namas su medžiais ne mažiau ošia.
Ir dar atkreipkit dėmesį į filmuką - ten operatorius stovi po malūnu. Pasigirsta tik tuo momentu kai sparnas nusileidžia į apačią. Tad jei stovint po malūnu nesigirdi kai sparnas viršuje, tai kaži ar kas girdisi už 100 m.

Ir dar klausimas, ar labai erzina žmones jūros ošimas? :)

Rimantas
2007.05.14, 12:09
Traukiniu garsas yra liux, kaip man jis patinka, netgi ramina, guli, girdi prabilda traukinukas, o kai uzmiegi jau nieks nepakels, tad visai netrukdo, o kas visada salia begiu gyvena, seniai nieko nebegirdi, as tik autostradoj svilpiancius autobusus ir furas kartais galiu girdeti, kai vasara langas atidarytas, bet mane ir tai ramina, kaip del situ bbutu nzn...

P.S. Beje Rimai_OK mano nuotrauka irgi is Austrijos :) bet daryta is Bratislavos, nuo pilies kalno, susirask tema apie Bratislava, ten yra palyginimas koks vaizdas i Austrijos ir i Slovakijos puses :) tad manau malunas mazesne blogybe is 2ju

naglisc
2007.05.14, 14:13
Manau kur kas blogiau traukinių garsas, kuris dar ir žemo dažnio vibracija persiduoda, o ne tik oru sklinda. Tačiau žmonės gyvena tiek miestuose, tiek kaimuose šalia geležinkelių ir nesikrausto ir neprotestuoja. Ir dar karvės ganosi palei bėgius :)

Ir dar klausimas, ar labai erzina žmones jūros ošimas? :)

dėl traukinio nesutinku, tai momentinis triukšmas- pralėkė ir viskas. vibracijos nebeliko.

o palyginimas su jūros ošimu priimtinas. nors realiai tai reiktų pačiam šalia pastovėti ir nuspręsti galiu gyventi šalia ar ne.

Rimas_OK
2007.05.14, 15:23
P.S. Beje Rimai_OK mano nuotrauka irgi is Austrijos :) bet daryta is Bratislavos, nuo pilies kalno, susirask tema apie Bratislava, ten yra palyginimas koks vaizdas i Austrijos ir i Slovakijos puses :) tad manau malunas mazesne blogybe is 2ju

Tai reiškia tą pati vieta, tik šiek tiek iš kitos pusės :) Važiavome nuo Bratislavos, pradžioje nustebau - galvoju "nieko sau kiek malūnų pas slovakus". Bet po to supratau, kad jie anapus sienos :)

Eimantas
2007.05.14, 15:23
Dėl traukinių garso:
pats vaikystėje šalia geležinkelio gyvenau, tai visiškai netrukdė, nors svečiams kitaip atrodydavo.

Eimantas
2007.05.16, 02:25
Valdžiai vėjo užtenka
http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-05-16&pried=2007-05-16&id=1179246817

Lašas
2007.05.16, 09:09
Kaip ir visada, net ir šioje srityje, mūsų mažesni kaimynai mus lenkia.

Lašas
2007.06.08, 14:51
Vienos vėjo jėgainės kaina 9 mln. litų:oho:

ValdasJ
2007.06.08, 18:42
Kaip ir visada, net ir šioje srityje, mūsų mažesni kaimynai mus lenkia.

Estijos vejo energetikos statistika:
http://www.tuuleenergia.ee/?path=0x139x173&newlanguage=eng

Taigi bendra veikianciu jegainiu galia Estijoj apie 58 MW. Pagal Lietuvos vejo energetiku asociacijos duomenis 2006.12.31 Lietuvoje irengtu jegainiu bendras galingumas 54,94 MW. Taigi siektiek atsiliekame, bet viskas ne taip blogai kaip bandoma nupiesti straipsnyje.

Vėjo energetikos monitorius http://www.lwea.lt/:
http://www.lwea.lt/res/Default/graph1_lt.jpg

Pastaroji kreive nuteikia optimistiskai.

molotov_47
2007.06.08, 18:55
Vienos vėjo jėgainės kaina 9 mln. litų:oho:

Priklauso nuo dydžio :). Būna ir mažesnių, pvz vienam ūkiui. Rusijoje esu matęs šalia plentų vėjo jėgainių "parduotuves" - keletas įvairiausių dydžių veikiančių jėgainių su užsakymų centru (atvažiuoji, pasižiūri, užsisakai, po kurio laiko tau atveža į tavo vilą ir surenka). Tai parodo, kad vėjo jėgainės Rusijoje priklauso ne vien tik valstybei ar stambioms įmonėms. Tiesiog Lietuva yra maža šalis su iškirstais miškais ir kiekviena dešimtis jėgainių labai sudarko kraštovaizdį, gal todėl jų ir nenori statyti.

ValdasJ
2007.06.08, 19:11
Priklauso nuo dydžio :). Būna ir mažesnių, pvz vienam ūkiui. Rusijoje esu matęs šalia plentų vėjo jėgainių "parduotuves" - keletas įvairiausių dydžių veikiančių jėgainių su užsakymų centru (atvažiuoji, pasižiūri, užsisakai, po kurio laiko tau atveža į tavo vilą ir surenka). Tai parodo, kad vėjo jėgainės Rusijoje priklauso ne vien tik valstybei.

Jei lygini su Lietuva, tai tiesa sakant nezinau cia nei vienos valstybei priklausancios vejo jegaines. Didziausias jegainiu parkas priklauso "Veju spektrui", kitas mazesnis "Achemai", kiek dar yra smulkiu vejo energetiku tiksliai nezinau.

Tiesiog Lietuva yra maža šalis su iškirstais miškais ir kiekviena dešimtis jėgainių labai sudarko kraštovaizdį, gal todėl jų ir nenori statyti.

Tokio argumento dar neteko girdet. Dazniausiai skundziamasi maza pagamintos energijos supirkimo kaina.

2007.06.15, 13:35
Lietuva išnaudoja vos 4,6 procento vėjo energijos potencialo (http://www.vtv.lt/naujienos/energetika/lietuva-isnaudoja-vos-4-6-procento-vejo-energijos-poten.html)

Lašas
2007.06.18, 12:21
Lietuva- tinkama vėjo energetikai
http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=13540882

gyvulatis
2007.06.18, 15:05
Vat kaip atrode pries pora menesiu vejo jegainiu parkas prie Vydmantu. Vaizdelis nuo "HBH Juozo Alaus" :buksvx:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070618/IMG_6287.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070618/IMG_6283.JPG

gyvulatis
2007.06.18, 15:09
Sitoj temoj svarstete del vejo jegainiu skleidziamo garso. Is tikruju tas garsas yra siaubingas. Iki pirmoj nuotraukoj esanciu aparatu buvo keli simtai metru, bet garsas buvo labai girdimas. Aisku modernios jegaines (o ne sitos pasenusios), kurios yra zymiai aukstesnes, tokio siaubingo triuksmo nekelia...

tricky_kid
2007.06.19, 23:50
Noreciau ir as apie vejo jegaines pora savo minciu ir pastebejimu parasyti. Siaip sios danisko tipo horizontaliosios vejo jegaines siuo metu tikrai yra vienintelis budas pazaboti veja pramoniniu budu, taciau jos labai keicia krastovaizdi ir siaip labai vercia suabejoti paciu ju ekologiskumi ... jus esate mate kokio dydzio pamatai joms pilami ? sunaudojama labai daug betono, kuri norint pagaminti ir atvezti tersiama aplinka ... Beje man nepatinka, kad jos yra pauksciu zudikes ... O garsas tai tikrai nemalonus: as ne apie ta kuri skleidzia sparnai, bet apie pati generatoriaus ir pavaros uzima, kurie ramu vakara tikrai toli sklinda ir veikia, nes tai labai ikyrus pastovus garsas. Jei yra teke buti prie medienos apdirbimo cechu ir paklausyti ju vemtiliatoriu pastovaus veikimo suprasit apie ka as ...


todel mane labiau zavi kita vejo kinkymo technologija: vertikalios asies vejo jegaines. Po kol kas jos labiau skirtos individualiems vartotojams ar mazoms ju grupems ir dar negreit taps pramoniniu energijos saltiniu, taciau pliusai yra tokie, kad jas galima naudoti mieste ant pastatu, nes joms jokios itakos neturi besikeicianti vejo kryptis ir ju energija suvartojima vietoje, tai reiskia, kad "transportavimo" nuostoliai minimalus ... Be to, pacius pastatus galima projektuoti taip, kad butu nukreipiami oro srautai i sias vejo jegaines. Taigi tokios autonomines sistemos turi savo sarmo. Stai kaip jos atrodo:

http://www.quietrevolution.co.uk/downloads/images/010_QR_ground_mounted_01.jpg

http://www.ircnet.lu/src/request/pictures/turby6.jpg

o cia pora nuorodu :
a - http://www.quietrevolution.co.uk/
b - http://www.bit.or.at/irc/bbs3.php?ref1=06%20NL%20NLSE%200F52&vQuelle=

2007.06.29, 00:09
6ipMuVPOh70
Velnias, kiek daug gerų dalykų tam ScienceHack (http://sciencehack.com/).

Metropolis
2007.07.04, 13:26
„Axis Industries“ Kaišiadoryse įrengs 5 MW galios katilinę šilumos gamybai ir tiekimui, kuri naudos vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. Laimėjusi „Kaišiadorių šilumos“ skelbtą konkursą, „Axis Industries“ tapo šio 3,3 mln. litų vertės projekto generaline rangove.

„Kaišiadorių šiluma“ katilinės atnaujinimo ir pritaikymo naudoti vietines bei atsinaujinančias kuro rūšis įgyvendinimo projektas sulaukė beveik 2,2 mln. litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Parama sudaro 65 proc. viso projekto vertės.

2008 m. birželio mėnesį planuojamo baigti projekto metu Kaišiadorių katilinės teritorijoje bus įrengtas biokuro sandėlis, kuro padavimo sistema, naujas kaminas bei biokuro katilas. Biokuro katilas bus naudojamas visus metus. Kaišiadorių katilinė yra pritaikyta naudoti gamtines dujas ir mazutą šilumos gamybai.

plačiau: http://www.axis.lt/?site=20&item=619

ValdasJ
2007.07.08, 19:53
300 metrų nuo Stokholmo elektrinės - daugiabučių kvartalai (http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-07-07&pried=2007-07-04&id=1183478614)
2007 m. Liepos 7 d.

http://www.ve.lt/galery/2007-07-04/tr13-2_.jpg

Klaipėda ketina pasekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir šilumą gaminti deginant pigesnį vietinį kurą bei municipalines atliekas.

Uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius, apsilankęs Stokholmo (Švedija) ir Manheimo (Vokietija) termofikacinėse elektrinėse, įsitikino, kad toks šilumos bei elektros gamybos būdas ekologiškas ir ekonomiškai naudingas.

Kada pirmąkart išvydote modernų energijos gamybos būdą - termofikacines elektrines?

2005 metais, viešėdamas Suomijos Turku mieste, kuris yra panašaus dydžio kaip ir Klaipėda, nustebau, kad čia iš viso nenaudojamos gamtinės dujos. Šilumą ir elektros energiją Turku miestui tiekia Savivaldybės valdoma energetinė kompanija, savo elektrinėse kūrenanti akmens anglį. Smalsumo vedamas apžiūrėjau šią jėgainę. Turku miesto meras pasigyrė, kad ketina pasekti Stokholmo pavyzdžiu ir šilumą gaminti kūrenant municipalines atliekas. Prasitariau, kad būtų įdomu pačiam išvysti, kaip tai realiai įgyvendinama. Apsilankėme Stokholmo termofikacinėje elektrinėje, o vėliau teko pamatyti panašią jėgainę ir Manheime.

Kokį įspūdį Jums paliko šios įmonės?

Įspūdis - stulbinantis. Sunku patikėti, kad tai įmonės, kuriose deginamos šiukšlės ir kitokios atliekos. Pastatai nudažyti šviesiomis spalvomis. Nėra nei blogo kvapo, nei didelio triukšmo. Įmonės visiškai automatizuotos. Visų pagrindinių įrenginių - katilų ir turbinų - darbas stebimas ir valdomas iš pulto kompiuterio pagalba. Personalo nedaug, visur pavyzdinė tvarka ir švara. Įdiegtos sudėtingos kelių pakopų dūmų valymo ir pelenų šalinimo sistemos. Matyti, kad įmonėse aplinkos apsaugos klausimai yra labai svarbūs ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Jokių nusiskundimų iš gyventojų dėl šių įmonių taršos negaunama.

Taip pat nustebino elektrinių dydis ir sudeginamų municipalinių bei pramoninių atliekų kiekiai. Stokholme sudeginama daugiau kaip 80 procentų viso surenkamo atliekų kiekio. Atliekas į elektrinę pristato 10 jas renkančių kompanijų. Ši jėgainė pagamina per 50 procentų Stokholmui reikalingos šilumos. O už 300-400 metrų nuo šios jėgainės jau stovi daugiabučių namų kvartalai.

Kada kilo mintis, kad ir Klaipėdoje taip pat galėtų atsirasti tokio tipo įmonė?

Šis klausimas Klaipėdai seniai aktualus. Dar 1992 metais buvo užsakyta Klaipėdos Rytų katilinės išplėtojimo vietinio kuro ir atliekų deginimui galimybių studija. Ją paruošė danų konsultacinė bendrovė. Studijos vykdymui pritarė tuometinė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, o Vyriausybė jau po metų priėmė nutarimą "Dėl vietinio kuro atliekų ir biomasės naudojimo miestų ir rajonų šilumos reikmėms tenkinti". Jame buvo pritarta Energetikos ministerijos siūlymui statyti vietinį kurą, atliekas ir biomasę naudojančias jėgaines Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

Ar Vakarų Europos šalių patirtis šilumos ir elektros gamybos srityje galėtų būti naudinga Klaipėdai?

Pagrindinis dalykas, į ką kreipia dėmesį Vakarų Europos šalys - elektros ir šilumos gamybai stengiamasi maksimaliai išnaudoti vietinį ir atsinaujinantį kurą. Ir kuo mažiau jo importuoti iš kitų šalių. O mes kol kas didžiąją dalį kuro - dujas - labai brangiai perkame iš užsienio, ir jų kaina nuolat auga.

Mums geras pavyzdys yra Danija, kuri dydžiu panaši į Lietuvą. Ten šilumos ir elektros energija iš šiukšlių ir atliekų gaminama jau 100 metų. Tokios energetinės įmonės veikia visuose didesniuose miestuose. Degias atliekas vežti į sąvartyną išvis neleidžiama. Labai plačiai paplitusios vėjo jėgainės. Tokia jų valstybės energetikos strategija, kuri garantuoja danams nepriklausomybę nuo importuojamo kuro iš kitų šalių.

Kokia nauda būtų mūsų miestui pastačius tokią termofikacinę elektrinę?

Nauda būtų akivaizdi - atliekas ir vietinį kurą kūrenanti elektrinė gerokai sumažintų "Klaipėdos energijos" priklausomybę nuo dujų ir atpigintų šilumos kainą gyventojams. Tokia termofikacinė elektrinė padėtų išspręsti ir atliekų utilizavimo problemą regione. Per metus elektrinėje būtų sukūrenama iki 110 tūkstančių tonų degių atliekų. Mažėjantys atliekų kiekiai mažintų ir Dumpių regioninio sąvartyno sąnaudas bei prailgintų jo eksploatacijos laiką, o tai taip pat naudinga visiems Klaipėdos mokesčių mokėtojams.

Ar termofikacinės elektrinės statybos Klaipėdoje projektas "nebuksuoja"?

Mano žiniomis - ne. Šį pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybė pritarė termofikacinės elektrinės statybai. Jau paskelbtas tarptautinis konkursas elektrinės statybos konsultacinei kompanijai parinkti. Iki spalio ji turi parengti išsamią galutinę termofikacinės elektrinės galimybių studiją. Joje bus visiškai išnagrinėti visi ekonominiai, technologiniai ir gamtosauginiai klausimai. Turėdami tokią studiją galėsime kreiptis į Europos Sąjungos fondus paramai gauti. Prie Lypkių rajoninės katilinės rezervuotas 4,5 hektaro žemės sklypas termofikacinei elektrinei statyti. Taip pat šiuo metu vyksta intensyvios derybos su "Klaipėdos energijos" akcininke "Fortum Heat Lietuva" dėl elektrinės statybos paruošiamojo etapo eigos, akcijų paskirstymo, finansavimo klausimų ir panašiai. Jeigu viskas ir toliau klostysis taip pat sklandžiai, termofikacinė elektrinė Klaipėdoje 2010 metais tikrai bus.

Agnė LUKAUSKAITĖ

http://www.ve.lt

Eimantas
2007.07.23, 23:05
Valdžia spjauna į alternatyvią energetiką

http://www.ve.lt/galery/2007-07-23/pi1-2m_.jpg

Alternatyviai energetikai paramą deklaruojanti valdžia yra
pasiryžusi numarinti Klaipėdos geoterminę jėgainę, į kurią investuota 74 mln. litų.

Ūkio ministerijos valdoma UAB "Geoterma", iš žemės gelmių gaunamą šilumos energiją tiekusi uostamiestį ir Gargždus šildančiai įmonei "Klaipėdos energija", atsidūrė ant bankroto ribos. Įmonę slegia 2 mln. litų siekiančios skolos, būtinam įrengimų remontui reikia 8 mln. litų.

Ūkio ministerija artimiausiu metu žada sudaryti darbo grupę, tačiau valdininkai neslepia, kad apie piniginę pagalbą negali būti net kalbos.

Teismas nepalaikė

"Geoterma" šilumos gamybą sustabdė birželį, kai geoterminėje kilpoje įvyko gedimas, kuriam pašalinti reikia 8 mln. litų. Šio mėnesio viduryje bendrovė "Lietuvos dujos" už skolas nutraukė jėgainei dujų, kurios naudojamos gamybos procese, tiekimą. Iš viso kreditoriams "Geoterma" yra skolinga apie 2 mln. litų.

Pasak šios įmonės direktoriaus Alfonso Bičkaus, tokia tragiška padėtis susiklostė dėl to, kad jėgainė šešerius metus buvo priversta dirbti nuostolingai.

"Kilus idėjai pradėti naudoti neišsenkančius geoterminius išteklius ir taip sumažinti Lietuvos nepriklausomybę nuo importuojamo kuro, visos valdžios institucijos garantavo, kad rems parodomosios jėgainės Klaipėdoje statybą ir teiks jai prioritetus.

Deja, taip nenutiko, ir nuo pat veiklos pradžios 2001 metais buvome prilyginti tiems, kurie šilumos energiją gamina degindami atliekas. Nors Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo nustačiusi didesnes mūsų gaminamos šilumos energijos supirkimo kainas, "Klaipėdos energija" sutikdavo pirkti tik kur kas pigiau", - teigė A. Bičkus.

Anot jo, "Geoterma" nesitaikstė su tokia padėtimi - buvo bandoma teisybės ieškoti teismuose. Klaipėdos apylinkės teismas atmetė ieškinį, tačiau jį vėliau patenkino uostamiesčio apygardos teismas. Galutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis Teismas visgi palaikė "Klaipėdos energiją".

"Kaip atrodys Lietuva?"

"Situacija pasikeitė tik šiemet, kai Kainų komisija padidino mūsų gamintos šilumos supirkimo kainą ir "Klaipėdos energija" ėmė mokėti normaliai - po 7,2 cento už šilumos kilovatvalandę. Tačiau tai jau nebegelbėja - nuo 2001-ųjų patyrėme 8,7 milijono litų nuostolių. Kadangi dar nuolat reikia grąžinti ir paskolą Pasaulio bankui, nesukaupėme jokio rezervo remonto darbams", - aiškino direktorius.

Anot jo, pagalbos į Ūkio ministeriją buvo kreipiamasi nuolat, tačiau prašymai išgirsti nebuvo - viskas esą užsiblokuodavo viduriniame valdininkų sluoksnyje, iki aukščiausių vadovų neatkeliaudavo.

"Gresia bankrotas. Algas darbuotojams šį mėnesį dar išmokėsiu, o daugiau pinigų įmonės kasoje nėra. Visgi tikiuosi, kad pagaliau būsime išgirsti, nes kaip atrodys Lietuva, jei žlugs jėgainė, kuriai statyti buvo skiriamos Danijos Vyriausybės ir Lietuvos biudžeto lėšos bei Pasaulio banko paskola - iš viso 74 milijonai litų? Ar begalės tada valdžia deklaruoti, kad remia ekologiškos energijos projektus?" - klausė "Geotermos" direktorius.

Anot jo, centrinė valdžia nebūtinai turi skirti 10 mln. litų. Esą užtektų ir valstybinės garantijos paskolai - yra bankų, kurie esant tokiam garantui sutinka skolinti, nes įmonė už parduodamą energiją jau gautų normalią kainą.

Jei visgi nebus suskubta gelbėti įmonės, A. Bičkus neatmeta galimybės, kad paskelbus bankrotą ją už litą įsigys verslininkai ir atidarys kokį nors eilinį fabrikėlį.

Pinigų neduos

"Geotermai" atsidūrus ant bedugnės krašto ūkio ministras Vytas Navickas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri iki rugpjūčio 20 dienos išdėstyti pasiūlymus, kaip gelbėti jėgainę.

Grupę turintis sudaryti Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba penktadienį teigė nieko negalintis pasakyti nei apie tai, kada ši grupė bus sudaryta, nei kuo ji gali pagelbėti "Geotermai".

"Aišku, geoterminė energetika Lietuvai yra reikalinga. Tačiau yra du skirtingi dalykai - įstatymų bazė, kurią reikia sukurti tokiai energetikai remti, ir "Geotermos" atvejis. Skirti milijonus litų nėra galimybės. Iš "Geotermos" direktoriaus nieko nesu girdėjęs apie valstybės garantijos poreikį paskolai. Bet ir tam reikėtų gauti Seimo pritarimą", - sako A. Zaremba.

Privatus kapitalas išgelbės?

Kiek lankstesnės pozicijos laikėsi Ūkio ministerijos Naftos skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas, ministro prašymu vadovavęs keletui pasitarimų dėl "Geotermos".

Anot jo, dėl jėgainėje susiklosčiusios situacijos kaltę turi prisiimti visi - ir įmonės vadovas, esą nieko konkretaus iki šiol nesiūlęs, ir Ūkio ministerija, ir kitos valdžios institucijos, ir šalies mokslininkų bendruomenė, nedemonstravusi noro padėti spręsti įvairias problemas nauja energetikos sritimi užsiėmusiai įmonei.

"Negerai, kad geoterminė energetika neminima naujojoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Turi būti ir įstatymai, numatantys lengvatas. Jų nebuvo, nes teigta, jog tai prieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms. Bet jau ruošiama tokia direktyva, kuri į remtinų veiklų sąrašą įtrauks ir geotermines jėgaines", - sakė R. Tamošiūnas.

Visgi jis akcentuoja, kad viena Ūkio ministerija nieko negali padaryti, esą turi būti rastas bendras ir Vyriausybės, ir Seimo, ir Prezidentūros sutarimas, kad paskui nebūtų kaltinimų veltui išmetus pinigus, kaip kad nutiko parėmus "Alytaus tekstilę".

Viena iš išeičių pokalbininkas regi privataus kapitalo pritraukimą į "Geotermą". Šiuo metu Ūkio ministerijai priklauso 76 proc. šios įmonės akcijų, likusieji 24 proc. priklauso bendrovei "Lietuvos energija", kurią valdo pati ministerija.

"Suprantu "Geotermos" vadovą

Šilumos energiją iš "Geotermos" pirkusios AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Vytautas Valutis

Mes visada "Geotermai" mokėdavome už tiekiamą šilumos energiją pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarką. Mūsų teisumą patvirtino ir Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Jei būtume mokėję brangiau, būtume kenkę savo klientams. Kita vertus, aš suprantu ir "Geotermos" vadovą. Valstybė subsidijuoja vėjo energetiką, hidroelektrines, bet geoterminės jėgaines kažkodėl ne.

Įpareigoti negalėjome

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas

Komisija negalėjo ir negali įpareigoti "Klaipėdos energijos" supirkti šilumą iš "Geotermos" brangiau nei mokama kitiems nepriklausomiems gamintojams. Jei taip būtų elgiamasi, būtų skriaudžiami paprasti vartotojai, kuriuos ginti ir yra pagrindinis komisijos tikslas. Deja, bet "Geoterma" nėra kokia nors išskirtinė įmonė, ją įstatymai yra prilyginę paprastam nepriklausomam šilumos energijos gamintojui.

Jėgainės veikimo principas

Geoterminėje jėgainėje yra 4 gręžiniai. Dviejuose iš jų siurbliai paima 38 laipsnių geoterminį vandenį iš 1135 metrų gylio. Iš geoterminio vandens "atimami" 27 laipsniai šilumos ir jis kitais dviem gręžiniais, esančiais ties Rimkais, grąžinamas į žemę. Į aplinką nepatenka nė lašo geoterminio vandens, tad jėgainė nepažeidžia žemės balanso.

Iš žemės gauta šiluma vėliau panaudojama iš miesto į jėgainę atkeliaujančio termofikacinio vandens pašildymui. Jis jėgainę pasiekia apie 40 laipsnių. Šilumos mainų dėka šis vanduo pašildomas iki 70 laipsnių ir keliauja į miestą. Visame šiame procese iš žemės gauta šiluma sudaro 41 proc.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

ValdasJ
2007.08.21, 19:12
Merdinčiai ekologiškai jėgainei rengiama milijoninė injekcija (http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=14132406)

Rasa Lukaitytė, www.DELFI.lt
2007 rugpjūčio mėn. 21 d. 13:17

Keliolika milijonų litų skolų slegiama Lietuvos alternatyvios energijos jėgainė UAB „Geotrema", sulaukusi prezidento Valdo Adamkaus dėmesio, parūpo ir Vyriausybei. Ūkio ministerija parengė jėgainės gelbėjimo ir sėkmingos jos veiklos tęsimo planą, pagal kurį kitą savaitę jai galėtų būti skiriamas maždaug 2 mln. Lt kreditas, tačiau ministerijos skaičiavimais, iš viso jai reikėtų apie 10 mln. Lt.

Antradienį po susitikimo su prezidentu ūkio ministras Vytas Navickas žurnalistams sakė, kad artimiausiame Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje ketinama nuspręsti, kuri Vyriausybės valdoma energetikos kompanija suteiks merdinčiai jėgainei kreditą.

„Tai turėtų būti jėgainė, gaminanti ne tik šilumą, bet ir elektros energiją, tai būtų antrasis pajamų generavimo šaltinis. Tokiu būdu įmonė galėtų turėti papildomų pajamų, kad būtų galima kompensuoti einamąsias išlaidas ir sukaupti minimalias lėšas investicijoms", – planą pristatė V. Navickas.

Jo teigimu, dabartinis nustatytas tarifas už gaminamą šilumą ir elektrą būtų pakankamas įmonės einamiesiems mokėjimams užtikrinti.

„Yra tam tikri paskaičiavimai, jeigu ji kartu pradėtų gaminti ne tik šilumą, bet ir elektrą, ji galėtų būti gyvybinga, ypatingai po tų metų, kai užsidaro Ignalinos atominė elektrinė ir brangsta elektros energija Lietuvoje", – sakė ūkio ministras.

Tikimasi, kad vartotojų ratas turėtų dar plėstis dėl Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtros.

Ūkio ministras skaičiuoja, kad iš viso šiam projektų nuo 1995 metų yra išleista apie 80 mln. Lt, 17 mln. Lt "Geoterma" skolinga Pasaulio bankui, kurią garantavo Turto bankas. „Geoterma" kelis milijonus skolinga ir už vandenį, dujas, kitas paslaugas.

V. Navickas pripažino, kad „Geotermos" projektas nepavyko, nes šalia jėgainės turėjo atsirasti arba mokslinių tyrimų centras, arba ji turėjo tiekti pigesnę šilumą, išgaunamą iš žemės gelmių.

Prezidentas dar rugpjūčio pradžioje situaciją „Geotermoje" vadino skandalinga ir ragino imtis priemonių, kad nuo birželio neveikianti alternatyvios energijos jėgainė tęstų savo veiklą.

„Prezidentui nesuprantama, kodėl valstybė išleidusi šiam projektui milijonus delsia priimti sprendimas", – V. Adamkaus poziciją po susitiko antradienį dėstė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

„Geoterma" yra pirmoji Baltijos šalyse parodomoji geoterminė jėgainė, per metus galinti pagaminti 560 TJ šilumos.

www.delfi.lt (http://www.delfi.lt/)

Rimas_OK
2007.08.22, 12:36
Sitoj temoj svarstete del vejo jegainiu skleidziamo garso. Is tikruju tas garsas yra siaubingas. Iki pirmoj nuotraukoj esanciu aparatu buvo keli simtai metru, bet garsas buvo labai girdimas. Aisku modernios jegaines (o ne sitos pasenusios), kurios yra zymiai aukstesnes, tokio siaubingo triuksmo nekelia...

Vieną vasaros dieną teko pasivažinėti ir pasivaikštinėti po šalia Kretingos esantį vėjo jėgainių parką. Gal buvo silpnas vėjas, bet stovėjau tiesiai po sparnais ir tik gerai įsiklausęs galėjai girdėt silpną šniokštimą.

Beje, už gero puskilometrio esantis plentas skleidė nepalyginamai daugiau triukšmo |:D

tricky_kid
2007.09.09, 01:02
Pora straipsnių apie Lietuvos žmonių, valdininkų ir mokslininkų požiūrį į atsinaujinančius energijos šaltinius:

Griaunamas pirmasis vėjo jėgainių parkas

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=3997523

apie tą patį Vakarų Ekspreso straipsnis:

http://www.ve.lt/?data=2007-09-08&rub=1065924810&id=1189185738

o šitas šiaip apie Lietuvos energetikos strategija:

Lietuva – pragaro energetikos šalis

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31489&id=3995765

Eimantas
2007.09.10, 11:06
Danų jėgainės išmontuotos

Danijos kapitalo bendrovė BNE išmontuoja pirmąjį Lietuvoje vėjo jėgainių parką, kuris taip ir nepradėjo gaminti elektros energijos.

Šią savaitę pradėti ardyti vėjo malūnų bokštai išgabenami iš šalies. Bendrovės atstovai situacijos nekomentuoja. Neoficialiai teigiama, kad vėjo malūnai gali būti sumontuoti Latvijoje.

Į vėjo jėgainių parką Lietuvoje BNE investavo apie 25 mln. litų. Nuo 2005 metų, kai jėgaines buvo galima pradėti eksploatuoti, jau būtų pagaminta 3 mln. litų vertės elektros energijos.

Kliūtimi danų investicijai tapo kaimyniniame sklype gyvenančios Genovaitės Narvilienės šeima. Ji užginčijo detalųjį planą, nes jame pažymėta 45 decibelų leidžiama triukšmo zona apėmė ir dalį jai priklausančio žemės sklypo. Net 7 hektarai Narvilų žemės pateko į dviejų jėgainių sanitarinę zoną.

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, užsienio investuotojams Lietuva pasirodė kaip netinkama jų projektams šalis.

Iki šiol Lietuvoje veikė 31 vėjo elektrinė. Iš jų 23 – Kretingos rajone. Iki 2010 metų Kretingos rajone planuojama įrengti 200 MW galingumo vėjo elektrines.

Lietuvoje pagaminama apie 3,5 procento energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Iki 2010 metų Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai pagaminti 7 procentus elektros energijos.

Vėjo jėgainių pagaminama elektra yra superkama po 22 centus už kilovatvalandę. Atominių elektrinių pagaminama superkama po 19 centų už kilovatvalandę.

BNS, “KLaipėdos” inf.

Mantas
2007.09.10, 18:26
Nesuprantu, kame problemos tas jėgaines perkelti į kitą vietą, kurioje nekiltų tokių problemų. Dabar danai išėjo tarsi dėl kažko įsižeidę, nors patys nesugebėjo visko iki galo suderinti.

Anot Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, užsienio investuotojams Lietuva pasirodė kaip netinkama jų projektams šalis.

Sunku suvokti, kaip iš šios situacijos galima padaryti tokią išvadą.

mmm
2007.09.11, 10:35
Is lzinios.lt, pasirodo gyvename ant lobio ir to neisnaudojame :(

Žemės gelmių lobiai vilioja nedaugelį

Feliksas Žemulis


"Daugelis lietuvių gyvena virš karšto vandens katilo, tačiau šios Dievo dovanos nenaudoja", - stebisi profesorius P.Suveizdis.
Autoriaus nuotraukaDu trečdaliai Lietuvos žmonių gyvena ant didžiulių gamtos turtų aruodo, tačiau retas bent pirštą pajudina, kad šiuos turtus pasiektų.

Daugeliui šalies žmonių trukdo nežinojimas ir konservatyvūs įsitikinimai, kai nenorima nieko keisti "dėl šventos ramybės", taip pat esama saujelės susimokiusių verslininkų, politikų ir valdininkų, kuriems naujovės neparankios, nes trukdo jų seniai įsibėgėjusiam verslui.

Taip tvirtina daug metų Baltijos kraštų tektoniką, geotermiką ir seismologiją tyrinėjantis bei nemažai mokslinių darbų paskelbęs geologas, habilituotas mokslų daktaras, Geologijos ir geografijos instituto profesorius Povilas Suveizdis.

"Dievas ar gamta suteikė mūsų šaliai neįkainojamą dovaną - šilto vandens jūrą Žemės gelmėse, tačiau mes ja beveik nesinaudojame", - stebisi Lietuvos žmonių nerangumu profesorius.



Žemaičių katilas
- Kur yra toji požeminė jūra?

- Po beveik visa Lietuva, tik vienur giliau, kitur - arčiau, tai lemia ir vandens temperatūrą. Didžiojoje Rytų Europos dalyje Žemės pluta yra gerokai atvėsusi, jos gelmės į kvadratinį metrą išskiria tik apie 40 milivatų šilumos.

Tačiau vakarinė Lietuva - visa Žemaitija, taip pat nemaža Vidurio Lietuvos teritorija iki beveik pat Kauno ir Ukmergės - yra, geologų kalba kalbant, vadinamojoje Baltijos anomalijoje, o paprastai tariant - virš didžiulio karšto gelmių vandens "katilo". Tai didžiulis turtas. Ypač turtingi yra žemaičiai: jų teritorijoje į kvadratinį metrą Žemės išspinduliuojama net per 100 milivatų šilumos - 2,5 karto daugiau negu Rytų Europoje.

Jei Vakarų Lietuvoje pragręši žemę 2-2,5 km, ištrykš 100 laipsnių ir dar karštesnis vanduo, jei iki 1,5 km - maždaug 60 laipsnių ir t. t. Geoterminio vandens nestinga ir kitose mūsų šalies vietose, tarkim, po Vilniumi ar Ignalina, tačiau jis ten yra vėsesnis - iki maždaug 20 laipsnių Celsijaus.



Nekainuojanti energija
- Kitaip sakant, ši Dievo dovana - dykai? O juk pašildyti vandenį nėra pigu.

- Žemės gelmių šiluma kol kas nemokama, be to, galima imti jos kiek panorėjus - ištekliai praktiškai neišsemiami, nes nuolatos atsinaujina. Juk Žemės vandenis be paliovos kaitina niekada negęstantis Hefaisto žaizdras, kurį savo ruožtu nuolatos kursto radioaktyviųjų elementų energija iš apačios ir Saulės energija iš viršaus. Ši energija egzistuos tol, kol egzistuos Žemė bei visa Saulės sistema. Tad galėtume šia energija ne tik šildyti namus, baseinus, bet ir nebrangiai pasigaminti elektros energijos, džiovinti medieną, auginti žuvis ir t. t.

Švedijos Lundo mieste gyvena apie 70 tūkst. žmonių. Po šiuo miestu Žemės gelmėse plyti trigubai vėsesnis (tik apie 20 laipsnių) vanduo, negu po mūsų Žemaitija, tačiau švedai jį pumpuoja iš Žemės, šiek tiek pašildo ir tokiu būdu pigiau apšildo miestiečių būstus.

Geoterminio vandens turtus intensyviai naudoja ir Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei kitų kraštų gyventojai, nors ten, kaip sakiau, geologinės sąlygos prastesnės negu Vakarų Lietuvoje. Bent penkiose Lenkijos jėgainėse Žemės gelmių vanduo panaudojamas kompleksiškai - šildo žmonių butus, džiovina medieną, pakelia žuvų tvenkinių temperatūrą ir tik tada grąžinamas Žemei.

Žemės gelmių vanduo dabar naudojamas daugiau kaip 50-yje pasaulio šalių. Didžiausi geoterminės energijos naudotojai yra JAV, Italija, Meksika, Islandija. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Filipinai, geoterminėse jėgainėse gamina beveik trečdalį šaliai reikalingos energijos. O Islandijos energijos balansas yra toks: beveik 50 proc. - geoterminė energija, 16,5 proc. - hidroenergija, 32 proc. - importuojama nafta ir 2,9 proc. - anglys.

Žinia, geologinės sąlygos išgauti ekologišką energiją Islandijoje yra puikios, tačiau ir mūsų šalies bet kurioje vietoje kiekvienas šilumos vartotojas gali nesunkiai rasti būdų, kaip pritaikyti Žemės energiją savo reikmėms - tereikia noro.

Sovietmečio pabaigoje ilgai teko įrodinėti Plano komisijai, jog Vydmantuose, keletas kilometrų už Klaipėdos, verta eksploatuoti geoterminį vandenį. Po ilgų įkalbinėjimų buvo išgręžta pora (2,5 ir 2,15 km gylio) gręžinių, iš jų ištryškęs beveik 80 laipsnių temperatūros vanduo būtų labai pravertęs Vydmantų daržininkystės ūkio šiltnamiuose.

Nepriklausomybės metais šiltnamiai bankrutavo ir tuos gręžinius teko užkonservuoti. Nesunku būtų juos "atkrapštyti" ir karštą gelmių vandenį tiekti Palangai - tarkim, įsteigti joje balneoterapijos centrą. Juk gelmių vanduo ne tik šiltas, bet ir turi daug druskų, kurios gydo reumato, odos ir kitokias ligas.



Galima ir gydyti
- Puiki idėja. Šio gana šalto kurorto sezonas būtų pratęstas, į jį plauktų dar daugiau poilsiautojų...

- Taip, kurortui atsivertų daugiau gerų perspektyvų. Tą patį galima būtų daryti ir Neringoje. O Vilkaviškyje, po kuriuo irgi daug geoterminio vandens, jau buvo labai rimtų ketinimų įsteigti balneoterapijos kompleksą.

Vokiečių specialistai net buvo atlikę tyrimus, kurie parodė, jog realizuoti šį sumanymą nebūtų nei sunku, nei labai brangu. Tačiau po kurio laiko vietos medikų entuziazmas išseko - galbūt dėl to, jog pasikeitė rajono valdžia.

Netoli Kretingos yra Genčių naftos telkinys, iš kurio nafta jau baigiama išsiurbti. Netrukus iš ten būtų galima pradėti pumpuoti karštą vandenį - jo visada būna po naftos sluoksniu - ir šiuo vandeniu šildyti kretingiškių butus. Svarbiausia - gręžiniai jau yra, o kiekvienas jų kainuoja apie 5 mln. litų. Vakarų Lietuvoje yra dešimtys tokių naftos gręžinių, kuriuose galima būtų traukti karštą vandenį - patogu ir ekonomiška.

Pragręžę Vakarų Lietuvoje žemę 3-3,5 km, pasiektume apie 120 laipsnių karščio vandenį, o tokį jau galima panaudoti net elektros energijai gaminti.



Ekologai - už
- Šiais laikais, kai dėl atmosferos užterštumo sparčiai keičiasi klimatas, požeminio vandens naudojimas turbūt teiktų ir ekologinės naudos?

- Tai vienas svarbiausių mūsų argumentų. Nacionalinėje energetikos strategijoje Lietuva yra įsipareigojusi mažinant oro taršą iki 2010 metų apie 12 proc. energijos išteklių pakeisti vietiniais atsinaujinančios energijos šaltiniais. 2010 metai jau nebe už kalnų, o atsinaujinančių išteklių naudojame tik keletą procentų - gresia tarptautinės sankcijos. Geoterminis vanduo gerokai pagelbėtų.

Patyrinėję Vokietijoje veikiančių jėgainių veiklą tos šalies ekonomistai ir ekologai apskaičiavo, jog geoterminė energija yra viena ekologiškai švariausių pasaulyje energijos rūšių, kur kas švaresnė už tą, kokią sumanė gaminti žmogus.

Anglies dioksido tos šalies geoterminėje jėgainėje per metus į aplinką išmetama tik 8,8 proc., o dujomis kūrenamoje jėgainėje - 16 proc., anglimis kūrenamoje - 28 procentai. Sieros junginių atitinkamai - 0,156, 0,362 ir 1,14 procento. Azoto oksidų atitinkamai - 5,2, 12 ir 80 procentų. Labai iškalbingi skaičiai, sunku ką pridurti.



Naujovių baimė
- Tai kas trukdo įgyvendinti geologų pasiūlymus?

- Pirmiausia - stagnacinis žmonių mąstymas, naujovių baimė. Antai prie Klaipėdos rajono Venskų kaimo eksploatuojamas Vilkyčių naftos telkinys. Iš kai kurių jo gręžinių gausiai veržiasi karštas vanduo, todėl bendrovė "Minijos nafta" buvo pasiūliusi Venskų gyventojams: nusitieskite vamzdžius ir šildykitės šiuo vandeniu savo būstus.

Žmonėms būtų reikėję šiek tiek investuoti, tačiau po to jie visą gyvenimą būtų turėję nemokamą šildymą. Ir ką jūs manote? Gyventojai atsisakė ir šildo savo būstus tradiciškai - malkomis, anglimis, nors tai ir brangiau.

Karštu gelmių vandeniu būtų galima šildyti ir Gargždų bei kitų Vakarų Lietuvos miestų, miestelių, kaimų žmonių būstus, nes toje šalies dalyje yra naftos gręžinių. Pateikėme siūlymus šildyti geoterminiu vandeniu ir Kėdainių rajono Krakių, Radviliškio rajono Baisogalos miestelių gyventojų būstus.

Pastatė ir pamiršo
- Vis dėlto pirmoji kregždė juk jau yra - Klaipėdoje veikia akcinės bendrovės "Geoterma" geoterminė jėgainė, kuri tiekia karštą vandenį miesto žmonėms.

- Ją pavyko pastatyti tik tada, kai didžiąją investicijų dalį sutiko dengti Pasaulio aplinkosaugos fondas ir Danijos aplinkosaugos agentūra. Jei ne užsienio parama, šios jėgainės nebūtume turėję.

Pagal danų parengtą projektą pragręžus uostamiestyje žemę 1135 metrų, ištryško 38 laipsnių šilumos mineralinis vanduo. Šiluminiais siurbliais jis pakaitinamas iki 70 laipsnių, o po to šildo įprastą gėlą vandenį, kuris keliauja į miesto šilumos tinklą. Jėgainė pradėjo veikti prieš šešerius metus. Tiesa, būta techninių nesklandumų - buvo užsikimšę šilumos siurbliai ir pan., bet nieko nuostabaus: ši jėgainė - pirmasis mūsų "blynas", tokios patirties Lietuvoje ligi tol nebūta.

- Bet dabar šią jėgainę krečia finansiniai sunkumai?

- Ji buvo įsprausta į nelygią ekonominę kovą. UAB "Pajūrio mediena", kuri šilumą gamina degindama medienos atliekas, pasiūlė tiekti Klaipėdai šilumą mažesne kaina nei "Geoterma". Tad šiai teko taikstytis su monopolininkės "Klaipėdos energijos" padiktuota mažesne šilumos tiekimo kaina, negu buvo nustačiusi Valstybinė kainų komisija. Tai per keletą metų "Geotermai" padarė maždaug 8 mln. litų nuostolių. O dar reikėjo grąžinti paskolą Pasaulio bankui.

Argi galima lyginti ekologišką geoterminę šilumą išgaunančią jėgainę su bendrove, kuri degina atliekas ir tokiu būdu teršia orą? Jeigu pavasarį padegsi sausą žolę, šilumos bus dar daugiau, tačiau kaip bus užteršta gamta!

Ūkio ministerija, kuriai priklauso "Geoterma", jau planavo perduoti šią bendrovę "Klaipėdos energijai", skelbti "Geotermos" bankrotą, išparduoti jos turtą ir t. t. O tai - nauja moderni įmonė, pastatyta, kaip sakiau, daugiausia už Vakarų pinigus ir pagal vakariečių patarimus. Lietuva būtų apsijuokusi, jei tokia ekonomiškai ir ekologiškai pažangi jėgainė būtų buvusi sunaikinta.

Laimė, to, atrodo, neatsitiks: šia problema susidomėjo šalies prezidentas Valdas Adamkus, ir po jo vizito į jėgainę premjero Gedimino Kirkilo vadovaujamas Strateginio planavimo komitetas galbūt pasiūlys Ūkio ministerijai padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir apyvartinių lėšų, taip pat rekomenduos šiai ministerijai daugiau dėmesio skirti geoterminių išteklių gavybai.

Valdininkai raukosi
- O kaip jūsų siūlymai sutinkami valdininkų kabinetuose?

- Mums ten tenka ilgai aiškinti, kad Lietuva yra ant karštos "jūros" ir būtų net nuodėmė tuo nepasinaudoti. Ir vis tiek dažnai nieko nedaroma ar net trukdoma. Štai ūkio ministras neseniai mums papriekaištavo, kodėl geologų siūlymų naudoti geoterminius vandenis nėra Nacionalinėje energetikos strategijoje. Atsakiau: "Ministre, mes juos buvome parašę ir ministerijai pateikę, o kodėl jūsų pavaldiniai jų neįrašė ar neperdavė - nežinome."

Ūkio ministerijos pasitarimuose dar nė karto negirdėjau žodžio "ekologija". Atrodo, žmonės ten įsitikinę, jog Žemėje egzistuoja tik ekonomika, o juk neretai ji nuo ekologijos neatsiejama. Atsinaujinančiais energijos šaltiniais Ūkio ministerija vadina ne tik geoterminę, vėjo ir Saulės energiją, bet ir medienos atliekas, biologinį kurą, betgi tai labai skirtingi dalykai, kurių negalima sprausti į tas pačias konkurencines sąlygas.

Lietuvoje Žemės gelmių energijos naudojimui neretai taip stipriai priešinamasi, jog net galima įtarti valdžios ir verslo klanų egzistavimą. Galbūt kai kurie aukštus postus užimantys ir geras algas gaunantys jo atstovai yra pripratę prie seno savo gyvenimo ir verslo, o čia - kažkokia nauja energijos rūšis... Tai kas, kad visuomenei ši naujovė naudinga, betgi jiems tai - konkurencija, todėl kai kas mano: geriau, kad jos nebūtų.



Pavyzdžiai iš Vakarų
- Tai gal verta šiomis idėjomis sudominti smulkiuosius verslininkus?

- Pirmiausia jiems reikia informacijos, kad susidomėtų ir patikėtų. Katės maiše niekas neperka. Kol kas mažai ką turime jiems parodyti, kur kas daugiau gerų pavyzdžių yra Vakaruose.

- Tačiau šalyje sparčiai plinta privačių namų šildymas požemio vandeniu. Girdėjau, šią Dievo dovaną naudoja jau ir Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje, Tauragės bažnyčia.

- Ir pravoslavų cerkvė Vievyje, ir daug kitų objektų. Tai ekonomiška, ekologiška ir labai patogu - gręžinys gali būti nors ir kieme, jo vietą rodo tik paprastas kanalizacijos dangtis, įranga užima nedaug vietos, vamzdžiai po žeme. Iš keliasdešimties metrų pumpuojamas 10-12 laipsnių temperatūros vanduo per šilumokaitį gali žiemą patalpas šildyti, vasarą - vėsinti. Jokio aplinkos darkymo. Tiesa, iš pradžių tenka nemažai investuoti, bet vėliau tos lėšos atsiperka su kaupu, nes Žemės šiluma, kaip sakiau, nemokama.

Daugiausia - kelias dešimtis tūkst. litų - kainuoja šilumos siurblys, kurį tenka atsigabenti iš Švedijos ar kitų Vakarų šalių. Jei mūsų energetikai juos gamintų, būtų pigiau. Bet jie, matyt, tuo nesuinteresuoti - tada vartotojai mažiau pirktų tradicinės jų energijos. Nepaisant to, privačių namų šildymas geotermine energija Lietuvoje vis labiau populiarėja.

Be to, sumanūs žmonės geoterminius išteklius galėtų "komplektuoti" su kitais atsinaujinančiais, pavyzdžiui, vėjo jėgainėmis pajūryje.

- Pajūryje daug saulėtų dienų, tad gal galima būtų panaudoti ir Saulės energiją?

- Be abejo. Tik reikia daugiau padirbėti smegenimis. Ir kad mažiau konjunktūros būtų.

mmm
2007.09.11, 10:37
Gal kas matet pavyzdziu Vakaruose?

mmm
2007.09.25, 14:51
www.omni.lt

Kupiškio rajone bus statomas vėjo jėgainių parkas
2007.09.25 | 14:05

Praeitą savaitę su Kupiškio rajono meru Jonu Jaručiu susitiko Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Lietuvos bendrosios įmonės UAB „Valtlit“ atstovai - generalinis direktorius Joerg Temme, direktorius Gintautas Valatka ir direktorius gamybai Grigorijus Weise. Tartasi dėl galimybės projektuoti ir statyti vėjo jėgainių parką Kupiškio rajone, rašo „Anykšta“.

Pasak direktoriaus gamybai, pirmasis jų apsilankymas Kupiškyje buvo prieš pusantro mėnesio. Tada iš trijų rajono vietovių minimam parkui steigti jie išsirinkę vieną - palei Salamiestį. Dabar atvykę jau su rimtais ketinimais.

Per penkerius metus Lietuvoje planuojama įrengti tiek vėjo jėgainių, kurių galingumas 100 megavatų, kad atsirastų jų 4 ar 5 parkai, o juose po 8 ar 10 jėgainių. Visa, kas susieta su jų projektavimu bei statyba, firma atlieka savo lėšomis, žinoma, turėdama garantijų ir dėl subsidijų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

ValdasJ
2007.12.14, 12:06
Jėgainių parkuose - ir politiniai vėjai (http://www.ve.lt/?data=2007-12-14&rub=1065924814&id=1197571261)

http://www.ve.lt/galery/2007-12-14/pe01-1m_.jpg

Vakarų Lietuvoje vykstančios vėjo jėgainių statybos jau seniai tapo verslininkų ir vietinių gyventojų nesantaikos priežastimi. Naują frontą šiame kare atidarė Kretingos rajono politikai.

Kretingos rajono tarybos narys Juozas Matulevičius tvirtina, kad šis jėgainių parkas pastatytas patyliukais, esą pažeidžiant procedūras, kadangi į jėgainių verslą yra įsitraukęs Kretingos rajono mero Valerijono Kubiliaus sūnus Artūras.

Aistrų Kretingoje tik daugės, kadangi vėjo jėgaines pastačiusi bendrovė "Vėjų spektras" ketina statyti dar 5-6 vėjo jėgaines.

Pabėgo žiurkės

Šiemet balandį Kretingos rajone, Rūdaičiuose, buvo oficialiai atidarytas didžiausias Baltijos šalyse vėjo elektrinių parkas. Bendrovei "Vėjų spektras" priklausančiame parke veikia 15 vėjo elektrinių, kurių bendras galingumas siekia 30 megavatų, o per metus čia planuojama pagaminti apie 75 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

J. Matulevičiaus teigimu, pagal Klaipėdos universiteto specialistų skaičiavimus, Kretingos rajonui geriausia plėstis į Palangos pusę, tačiau teritoriją užstačius vėjo jėgainėmis esą šie planai bliūkšta.

"Tos jėgainės pastatytos be viešojo svarstymo, nesuderinus su vietiniais gyventojais. Pirmiau prasidėjo statybos, o tik vėliau parengti dokumentai, gauti leidimai. Blogiausia, kad nevyko joks poveikio aplinkai vertinimas. Kai ką byloja ir tai, kad pastačius jėgaines Rūdaičiuose išnyko žiurkės ir kurmiai. Juk žiurkės pirmos iš skęstančio laivo bėga, vadinasi, kažkas negerai", - sakė politikas.

Anot jo, vėjo jėgainių ūžesys kankina Rūdaičių gyventojus, jie esą nebegali ramiai išsimiegoti.

"Gamtosaugininkai patys duoda leidimus, patys ir tikrina. Iš pradžių buvo 500 metrų sanitarinė zona, vėliau - 300, o liko 50 metrų. Aš nesu niekur Europoje matęs, kad vėjo jėgainės būtų pastatytos taip arti tankiai apgyvendintų vietų. Dabar žmonės renka parašus prašydami iškeldinti tas jėgaines, teisme iškeltos bylos, detaliųjų planų galiojimas turi būti sustabdytas", - teigė J. Matulevičius.

Jis ketina kreiptis ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri išanalizuotų V. Kubiliaus vaidmenį statant jėgaines, nes, J. Matulevičiaus žiniomis, mero sūnus Artūras yra "Vėjų spektro" akcininkas.

Toliau plėsis

"Vėjų spektras" toliau kurpia planus plėsti vėjo jėgainių parką - lapkričio pabaigoje Kretingos rajono tarybai buvo pateikti dokumentai leisti pastatyti dar 5-6 jėgaines. Tačiau Taryba nedavė leidimo rengti detaliuosius planus.

"Vėjų spektro" planams 6 privačiuose sklypuose pastatyti vėjo jėgaines priešinasi aplinkiniai gyventojai. Tarybos nariai pastebėjo, kad dokumentai Tarybos komitetams buvo pateikti "ant karštųjų". Siūlyta sudaryti komisiją, kuri išsiaiškintų šių jėgainių daromą žalą aplinkinių gyventojų sveikatai.

"Vakarų ekspresui" Kretingos rajono vicemeras Juozas Mažeika teigė, kad klausimas dėl leidimo rengti naujus detaliuosius planus bus svarstomas dar kartą šį mėnesį.

"Kiek žinau, dėl leidimo rengti detaliuosius planus viešo svarstymo nereikia. O V. Kubiliaus sūnus, mano duomenimis, tikrai dirba "Vejų spektre", rodos, inžinieriumi", - sakė jis.

Paklaustas, kaip vertina žmonių skundus, vicemeras teigė, kad vyksta kova dėl privačios žemės.

"Buvo atėjusios trys moterys ir skundėsi, kad kaimynai pardavė sklypus, kuriuose bus statomos vėjo jėgainės, jos neva trukdys gyventojams. Tačiau paaiškėjo, kad viena tų interesančių buvo užsikėlusi savo sklypo kainą, ir vėjo jėgainių statytojai pasirinko pigesnį kaimyno sklypą", - paaiškino politikas.

Tai, kad pastačius vėjo jėgaines atpinga greta esančios žemės, patvirtino ir nekilnojamojo turto specialistai.

J. Mažeikos duomenimis, vėjo jėgainių parko perspektyva yra pažymėta ir svarbiausiame rajono dokumente - Bendrajame plane, kuris dar nėra patvirtintas.

Vienas parkas išnyko

Gyventojų pretenzijos dėl vėjo jėgainių kelia aistras nebe pirmą kartą. Šią vasarą buvo demontuotas šešios taip niekada ir neveikusios vėjo jėgainės netoli Kretingalės.

Projekto užsakovų - bendros Lietuvos ir Danijos UAB "Baltijos naujoji energija" - atstovai jėgainės nugriovė dėl vietinių gyventojų prieštaravimų.

Žmonės aiškino, kad dėl pirmojo Lietuvoje jėgainių parko ėmė kristi jų žemių vertė. Dėl to vyko teismai, o danai nusprendė nebelaukti ginčų pabaigos.

"Kuriami mitai"

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas, UAB "Vėjų spektras" direktorius Alvydas NAUJĖKAS

Vėjo jėgainės į Lietuvą atkeliauja ne taip jau ir sunkiai, tačiau didžiausia problema yra mažos vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos supirkimo kainos. Už vieną pagamintą kilovatvalandę mokama vos 22 centus, o palyginti Italijoje - 76 centus ir šį tarifą planuojama dar didinti. Todėl yra ir lietuvių, kurie vėjo jėgaines stato Italijoje. Lietuvoje daugiausiai investuoja vietinis kapitalas, tačiau yra investicijų ir iš Vokietijos, Estijos.

Mes specialiai užsakėme tyrimą ir paaiškėjo, kad net 96 procentai gyventojų vėjo jėgaines vertina pozityviai. Jėgainių keliamas triukšmas tėra išpūstas mitas. Žinoma, dėl žemių visada kyla ir kils problemų. Po tokios žemės reformos kitaip ir negali būti. Tačiau incidentai - lokalūs, nes visada atsiranda koks nors verslininkas, norintis pasipelnyti.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, kad iki 2010 metų 7 procentai pagaminamos elektros energijos bus gaunama iš alternatyvių šaltinių - vėjo jėgainių, hidroelektrinių. Dabar pagaminamas tik 1 procentas, todėl mes gana smarkiai atsiliekame.

"J. Matulevičiaus planai žlugo"

Kretingos rajono meras Valerijonas KUBILIUS

Taip, mano sūnus dirba "Vėjų spektre" inžinieriumi ir kai bus svarstomi klausimai Kretingos rajono taryboje, susiję su šia bendrove, galėsiu ir nusišalinti nuo balsavimo. Tą jėgainių parką stato gal dešimt įvairiausių bendrovių, visų net nežinau. Net Kaišiadorių vyskupija, gavusi labdaros, vieną jėgainę pasistatė, statys dar vieną.

O J. Matulevičius krečia juokus dėl tų visų nepasitenkinimų. Žiurkės, matai, bėga. Pilna jų ten. Jis paprasčiausiai nesuspėjo laiku įsijungti į vėjo jėgainių verslą, matyt, todėl ir pyksta, politikuoja. Tautą girdydamas savo restorane alumi jis daugiau žalos žmonėms pridaro, nei tos jėgainės. Jas apžiūrėti buvo atvykęs ir prezidentas Valdas Adamkus, įėjo į vidų, pasidžiaugė bei pamatė, kad jos jokio pavojaus žmonėms nekelia.

Jėgainės pastatytos privačiuose sklypuose, todėl nėra čia jokio konflikto. O svarstymai su visuomene vyko ir gana ilgai, gautas bendruomenės tarybos pritarimas.

Faktai

* Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 37, 54,94 megavatų galingumo vėjo jėgainės.
* Vėjo energijos gamybos daliai užtikrinti reikia pastatyti iki 200 MW galios elektrinių.
* Ateityje didžiąją vėjo energetikos pasaulyje dalį sudarys jūrinė vėjo energetika.
* Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nusprendė, kad vėjo energetika jūroje bus plėtojama po 2010 metų.

Denisas NIKITENKA
http://www.ve.lt/?data=2007-12-14&rub=1065924814&id=1197571261

Lašas
2008.04.11, 17:57
Ko gero vienas iš įdomiausių energijos gavimo būdų
http://en.wikipedia.org/wiki/Solar_updraft_tower

Dumblas
2008.04.11, 21:22
Aš manau, kad vėjo jėgainės yra būtinos Lietuvai.Nes ankščiau ar vėliau iškastinis kuras baigsis, o prieš tai, t.y. dabar, nuolat brangs.O IAE padarė Lietuvai "meškos paslaugą" :D.Vieną kartą ją pastatę ir ties ją susitelkę, nebegalime taip paprastai atsitraukti :).O, dėl vejo jėgainių triukšmo, manau, kad tai yra nesąmonė.Tas pats ir su paukščiais - neva jie užsimuša, atsitrenkę į turbinas.Visiška nesąmonė.Nejau manot, kad paukščiai tokie kvaili, kad skristų į garsą skleidžiantį, aiškai matomą jėgainę ?Tik atsitiktinai taip gali būti.O didžiausia kavilystė, kurią girdėjau apie vėjo jėgaines - kad jos "darko kraštovaizdį" :hahaha: .Tai reiškia malūnai, senojo Lietuvos kaimo puošmena irgi darko kraštovaizdį ?Vietiniai akivaizdžiai kurstomi prieš tas vėjo jėgaines.O tai kai kam naudinga.Manau, vėjo jėgainių statyba jūroje - pats perspektyviausias elektros gamybos būdas Lietuvai, dar jėgaines sausumoje, geoterminės ir Saulės, kurių iš viso neturime (kolkas).Dabar bandome kabintis į IAE.O juk galėjom nesvajot kelis metus, o daryti kažką :D.

2008.04.11, 23:00
Įdomūs faktai:

Naujoji Zelandija išsikėlė sau tikslą (be jokių baksnojimų pirštais, kaip kad ES turi parodyti mums, nes valstybė suvokia to reikšmę ir naudą) iki 2025 metų 90% visos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Pradžia nebloga - 62 jūrinės vėjo jėgainės, kurios maksimaliu pajėgumu ims veikti jau 2009-ųjų viduryje. Pajėgumas - 140 MW.

Didžioji Britanija žengia dar vieną žingsnį jūrinių vėjo jėgainių plėtros link. Šįkart - 140 jėgainių ir 500 MW bei 415 000 „ekologiškų“ namų ūkių 2010-ųjų pabaigoje.

Galim (http://www.corpi.ku.lt/power/doc/Eksp_ekon_model_2_3_final.pdf) ir mes. Bet juk mums nereikia.

Lietuva iš jūrinės vėjo energijos galėtų gauti 1 322 MW elektros energijos. Tai yra daugiau nė pusė numatomo visos Lietuvos poreikio 2010-aisiais metais. Tai skaičiuojama dabartinių technologijų lygmenyje, manau, jos neišvengiamai dar progresuos. Dar daugiau galėtume gauti iš sausumos vėjo jėgainių. Jau dabar galimi pajėgumai be AE - 3 540 MW.

Tai kur mes turėtume investuot atominei numatomas lėšas?

Eimantas
2008.04.14, 00:56
Geoterminė jėgainė teiks ir malonumą
http://www.ve.lt/?data=2008-04-14&rub=1065924810&id=1208105155

2008.05.13, 16:47
Pagaliau! JAE pradėjo kišt savo milijardus ten, kur jau seniai turėjo - į mokslą ir technologijas:

Naujas miestas, statomas netoli Abu Dabio (JAE), bus panaudotas kaip didelio masto atsinaujinančių energijos šaltinių bandymų poligonas. Mieste gyvens 50000 žmonių ir veiks 1500 firmų ofisų. Miestas suvartos neįprastai mažus energijos kiekius, o visą reikiamą energiją gyventojai gaus iš atsinaujinančių šaltinių. Pats pirmasis pastatas bus skirtas naujam mokslinių tyrimų institutui. Jo įkūrėjai tikisi, jog tai bus Viduriniųjų Rytų ekvivalentas "Silicio Slėniui", tačiau skirtas ne informacinėms technologijoms, o ekologiškai natūraliai energijai.

Planuojama, jog miesto pastatymas kainuos 22 milijardus dolerių.

Daugiau (http://www.technologijos.lt/archyvas/statybos/k_n_architektura/nuliniu_emisiju_miestas/zphoto_news_view).

Dabar atsinaujinantys ir ekologiški energijos šaltiniai vadinami alternatyviais. Tačiau tik laiko klausimas, kada šis pavadinimas bus pritaikytas naftai ir dujoms.

***

Įdomi Amsterdamo nuotrauka:
http://www.digitalsecrets.net/secrets/Photos_4_web/717Pix/Windmills.jpg
Autorius nežinomas, rasta SkyScraperCity.com.

TukasLT
2008.05.19, 21:50
Sveiki,
Nezinau kur dar rasyti, tad jei ka rasau cia.
Susiduriau su didele problema, rasau diplomini darba, ir reikia man skaiciuoti ekonomine dali, i kuria ieina 330 kV jungtuvai, ir niekur nerandu kainu, gal kas zino kiek gali kainuoti ar bet kur ieskoti. Aciu

a_p
2008.05.20, 00:24
Nezinau ar jau matytas:

<object width="425" height="355"><param name="movie" value="http://www.youtube.com/v/7nSB1SdVHqQ&hl=en"></param><param name="wmode" value="transparent"></param><embed src="http://www.youtube.com/v/7nSB1SdVHqQ&hl=en" type="application/x-shockwave-flash" wmode="transparent" width="425" height="355"></embed></object>

Truputi sugedo malunelio stabdis :)

Elektrikas
2008.05.20, 20:32
Gal kas girdėjote ką nors apie Baltarusijoje netoli Grodno (tiksliai nežinau) ant Nemuno statoma hidroelektrine?

Neju
2008.05.21, 16:26
Potvyniai ir atoslūgiai gamins elektrą
2008-05-21 15:24

Alfa.lt

Islandija neseniai įėjo į istoriją kaip pirmoji šalis, pastačiusi megavato galingumo jūros potvynių ir atoslūgių energiją panaudojančią elektrinę.

Jėgainę jūros bangų apsuptyje galima pastebėti tik iš virš vandens kyšančio bokšto – dvi dideles vėjo jėgainių mentis primenančios turbinos slypi po vandeniu. Povandeninių turbinų skersmuo – net 16 metrų. O ir visos jėgainės masteliai išties įspūdingi: elektrinė sveria per 1000 tonų ir yra tvirtai įtaisyta į jūros dugną.

Jos pastatymas – istorinis įvykis: visus montavimo darbus atidžiai stebėjo televizijų komandos iš Šiaurės Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos.

Kol kas jėgainės laukia dvi savaitės intensyvių testavimo darbų, tačiau atlikus numatomus darbus ši ekologiška elektrinė pagamins energijos, kurios užtektų aprūpinti per tūkstantį gyvenamųjų namų.

kaskas
2008.08.14, 01:06
Energijos atpūs vėjas

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=18087151

Idomu tai kokios kainos 1 kilovatvalandes bus? :)

Al1
2008.08.15, 10:50
Is tiesu, stebint tai, kas vyksta pasaulyje energetikos srityje kai kuriose salyse, darosi apmaudu ir gaila, kad pas mus tik dideja priklausomybe nuo naftos produktu ir duju.

Ko mums reikia:
1. Enegretines nepriklausomybes ir stabiliai veikiancio enegetikos ukio.
2. Mazesniu energijos kainu
3. Ekologijos

Kaip visa tai suderinti? Ka isstumti i pirma vieta. Ar galima aukoti ekologija del kainos? O gal atvirksciai, mokekime brangiau (gal 10-20 proc. o gal ir kelis kartus daugiau), bet turekime "svaria" energija?

Taip pat, kalbant apie enegretika, reiketu iskirti kelias sritis:

1. Silumos, garo ir karsto vandens gamyba:
a) centralizuota silumos ir karsto vandens gamyba
b) pramones imoniu silumos, garo ir karsto vandens gamyba technologiniams procesams
c) individuali gyventoju silumos ir karsto vandens gamyba

2. Elektros energijos gamyba

3. Transportas

kaskas
2008.08.15, 14:27
Įdomūs faktai:

Naujoji Zelandija išsikėlė sau tikslą (be jokių baksnojimų pirštais, kaip kad ES turi parodyti mums, nes valstybė suvokia to reikšmę ir naudą) iki 2025 metų 90% visos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Pradžia nebloga - 62 jūrinės vėjo jėgainės, kurios maksimaliu pajėgumu ims veikti jau 2009-ųjų viduryje. Pajėgumas - 140 MW.

Didžioji Britanija žengia dar vieną žingsnį jūrinių vėjo jėgainių plėtros link. Šįkart - 140 jėgainių ir 500 MW bei 415 000 „ekologiškų“ namų ūkių 2010-ųjų pabaigoje.

Galim (http://www.corpi.ku.lt/power/doc/Eksp_ekon_model_2_3_final.pdf) ir mes. Bet juk mums nereikia.

Lietuva iš jūrinės vėjo energijos galėtų gauti 1 322 MW elektros energijos. Tai yra daugiau nė pusė numatomo visos Lietuvos poreikio 2010-aisiais metais. Tai skaičiuojama dabartinių technologijų lygmenyje, manau, jos neišvengiamai dar progresuos. Dar daugiau galėtume gauti iš sausumos vėjo jėgainių. Jau dabar galimi pajėgumai be AE - 3 540 MW.

Tai kur mes turėtume investuot atominei numatomas lėšas?

I atsinaujinancias elektros energijas. :juokas:
Vejo jegaines ir visokias panasias :)

kaskas
2008.08.15, 15:24
http://www.mke.lt/Jautaki%C5%B3_hidroelektrin%C4%97
Gal kas zinote kokia mazdaug savikaina tokiu elektriniu?

Al1
2008.08.15, 18:13
http://www.mke.lt/Jautaki%C5%B3_hidroelektrin%C4%97
Gal kas zinote kokia mazdaug savikaina tokiu elektriniu?

O ka, nori statyti? Gal manai, kad tai gera alternatyva siluminei energijai.

kaskas
2008.08.15, 18:15
O ka, nori statyti? Gal manai, kad tai gera alternatyva siluminei energijai.

Atsiprasau netaip parasiau, norejau paklausti kokia savikaina 1 wato. :oi!

2008.08.15, 18:41
Atsiprasau netaip parasiau, norejau paklausti kokia savikaina 1 wato. :oi!

http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/savikainael.jpg
Šaltinis (http://images.katalogas.lt/maleidykla/ene3/E-32.pdf).

Atkreipk dėmesį į metus. Greičiausiai, visų rūšių kuras brango. Savikaina pateikiama kilovatvalandėms, ne vatams kaip rašei.


Apie Kruonio HAE gaminamos energijos kainą:
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė atsipirko per aštuonerius, o dirba jau šešioliktus metus. Daugelis norėtų sužinoti, kaip efektyviai ši elektrinė dirba, kokia elektros energijos savikaina?

Pasak V.Spudulio, kiekvieną kartą savikaina skirtinga. Lemia, už kiek elektros energija perkama naktį, kai jos yra perteklius. Tada elektrinė dirba vadinamuoju siurblio režimu - kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį baseiną. Kai baseinas užpildomas, Kruonio HAE pradeda dirbti kaip įprasta hidroelektrinė - vanduo teka žemyn, suka turbinas ir galiausiai į energetinę sistemą elektros energija tiekiama į 330 kV įtampos tinklą iki 900 MW galios net 12 valandų.

„Akivaizdu, kad perteklinė elektros energija naktį yra pigesnė nei tiekiama dieną, kai jos trūksta ir galima parduoti. Kainos skirtumas būna nuo 1,5 iki 1,7 karto“, - sako elektrinės direktorius.

Taigi valstybė gauna didelę ekonominę naudą, be to, tokia elektrinė suteikia saugumo garantijų. Pavyzdžiui, sugedus ar dėl kokių nors kitų priežasčių sustabdytą Ignalinos AE elektrinė Kruonyje galėtų pakeisti per 90 sekundžių. Kitos elektrinės, pavyzdžiui, AB „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnuose, pasak V.Spudulio, pasiruoštų pakeisti Ignalinos AE tik po 10-12 valandų.Beje, nesudėtinga jos plėtra, kuriai pasirengta. Tikiuosi, ji greitu metu įvyks:
Pradėti plėtros darbus bus nesunku, nes nereikės atlikti projektavimo darbų - statant šią elektrinę, buvo planuota įrengti aštuonis agregatus, todėl atlikti visi pirminiai darbai, net pastatyta elektros perdavimo linija.

„Esame pasiruošę montuoti dar keturis agregatus, palikta vieta ir dar keturiems vamzdžiams tiesti tarp Kauno marių ir viršutinio baseino“, - sako Kruonio HAE saugos tarnybos vadovaujantis specialistas Antanas Vaičaitis.Šaltinis (http://www.valstietis.lt/Archyvas/Verslo-kalves-archyvas/2008-metai-Kovas/Kruonio-HAE-gamina-elektros-energija-ir-verciasi-zvejyba).

Al1
2008.08.15, 19:31
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/savikainael.jpg
Šaltinis (http://images.katalogas.lt/maleidykla/ene3/E-32.pdf).

Atkreipk dėmesį į metus. Greičiausiai, visų rūšių kuras brango. Savikaina pateikiama kilovatvalandėms, ne vatams kaip rašei.


Apie Kruonio HAE gaminamos energijos kainą:
Beje, nesudėtinga jos plėtra, kuriai pasirengta. Tikiuosi, ji greitu metu įvyks:
Šaltinis (http://www.valstietis.lt/Archyvas/Verslo-kalves-archyvas/2008-metai-Kovas/Kruonio-HAE-gamina-elektros-energija-ir-verciasi-zvejyba).



Dabar IAE el. energijos savikaina apie 8 centai uz kWh. Tiksliai nepamenu, bet siemet metu pradzioje tokius skaicius maciau.
Tuo tarpu islaidos kurui tesudaro apie 3 ct. uz kWh.

Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.
Tik atomine elektrine yra geriausia iseitis esant siu dienu technologiju lygiui.
Todel reikia ne tik kad neuzdaryti IAE, bet, galbut svarstyti ir jos modernizavimo (kai praeis visi 25 bloko ekpoatavimo metai) klausima. Ir dar bent desimtmeciui pratesti jos darba. Tada Lietuva galetu buti uztikrinta del energetinio saugumo bent 15-20 metu (antrasis blokas 2012 pradedamas kapitaliai remontuoti; tai trunka 2-3 metus (o gal ir greiciau) ir po to dar minimum 10 metu, o realiai, berods net 15 metu eksploatacijos).

kaskas
2008.08.15, 19:53
Aciu truputeli aiskiau pasidare :)

Al1
2008.08.15, 20:22
Keliuose Europos ir Amerikos miestuose XIX a. pab. XX a. pradz. veike suspaustu oru varomi tramvajai. Del techniniu problemu ir atsiradusiu elektros varikliu jie galiausiai buvo pakeisti elektriniais.
Ilgiausiai gyvavo Paryziaus suspausto oro tramvajus beveik iki pat Pirmojo pasaulinio karo (ne karas jo eksploatacija nutrauke, planingai buvo pereita pirelekriniu tramvaju).

Idomu, ar siais laikais nebutu galima placiai pritaikyti to, kas veike dar XIX a.?

Nuotrauka is isterneto platybiu. Paryzius

http://img505.imageshack.us/img505/4334/tramjn6.jpg

2008.08.15, 20:25
Dabar IAE el. energijos savikaina apie 8 centai uz kWh. Tiksliai nepamenu, bet siemet metu pradzioje tokius skaicius maciau.
Tuo tarpu islaidos kurui tesudaro apie 3 ct. uz kWh.
Vadinasi, tiek savikaina, tiek išlaidos kurui padidėjo. Ir keista tavo logika, matoma žodyje tesudaro, kai tos išlaidos kurui padidėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu, Nemunas mums kainuoja tiek pat.

Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.Tiesa, net visiškai sužalojus mūsų upių ekosistemas Lietuvos neišgelbėtume. Todėl ir kalbama apie kombinuotos alternatyviosios energetikos vystymą.

Visų pirma ji turi būti išvystyta maksimaliai naudingai, tada bus galima imtis mažiau progresyvių sprendimų. Tačiau dabar į tai nelabai kreipiama dėmesio.

Al1
2008.08.15, 20:50
Vadinasi, tiek savikaina, tiek išlaidos kurui padidėjo. Ir keista tavo logika, matoma žodyje tesudaro, kai tos išlaidos kurui padidėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu, Nemunas mums kainuoja tiek pat.

Tiesa, net visiškai sužalojus mūsų upių ekosistemas Lietuvos neišgelbėtume. Todėl ir kalbama apie kombinuotos alternatyviosios energetikos vystymą.

Visų pirma ji turi būti išvystyta maksimaliai naudingai, tada bus galima imtis mažiau progresyvių sprendimų. Tačiau dabar į tai nelabai kreipiama dėmesio.

Kuo tau nepatinka zodis "tesudaro"? Jis teisingai atspindi mano minti. Kas is to, kad islaidos branduoliniam kurui padidejo dvigubai, taciau kokia mes turime IAE el. energijos savikaina.
Net ir keturgubai padidejus IAE branduolinio kuro kainai, sios elektrines savikaina bus masesne nei silumines.

Taip, hidroenergija pigesne, bet jos resursai riboti, ka visi pripazista ir apie ka mes sutariame. Todel IAE darbo pratesimas ir galbut netgi kapitalinis remontas (apie ka dabar nekalbama, bet techniskai imanoma, reikia tik politines valios) butu tikrai geresne alternatyva nei vos ne kiekvienos upes uztvenkimas.
Juk atomines jau nereikia statyti. Viskas yra. Ir tokiu budu apsirupinus energija dar bent 20 metu i prieki, galbut sulauktume saules enegetikos rimto proverzio. Tada net ir atomines nereiketu naujos, ir aplinkos darkymo. O energija kainuotu tik tiek, kiek technine iranga ir jos prieziura. Saules enegetikai tiktu ir Kruonio HAE, kai diena, saules enegrija, konvertuota i elektros enegija naudojama pakelti vandeniui, o nakti elektra gamina HAE.

Aisku, visko gali but... Bet 50 metu i prieki niekas nesiryzta rimtai prognozuoti...

2008.08.15, 20:52
Kuo tau nepatinka zodis "tesudaro"? Jis teisingai atspindi mano minti. Kas is to, kad islaidos branduoliniam kurui padidejo dvigubai, taciau kokia mes turime IAE el. energijos savikaina.
Net ir keturgubai padidejus IAE branduolinio kuro kainai, sios elektrines savikaina bus masesne nei silumines.
Gal tu vedi savo atskirą diskusiją, bet mes lyginome AE elektros energijos kainas su hidroelektrinių analogija. Ir priešdėlis te- tame kontekste buvo visiškai nelogiškas.

Taip pat nelogiška lyginti AE el. energijos savikainos su šiluminių elektrinių, jei kalbame apie tolimesnę mūsų energetikos ūkio ateitį. Tai būtų tas pats, kas sulyginti vagį su žmogžudžiu ir teigti, kad vagis gali toliau elgtis savaip, nes jis tevagia. Mes orientuojamės į optimumą, o tai būtų alternatyvi energetika bent iki to momento, kol ji Lietuvoje bus išplėtota maksimaliai ir iš jos bus išsunkta viskas. Tada galėsime atsigręžti į kitas alternatyvas ir ieškoti mažesnių blogybių tarp keleto iš jų.

Todel IAE darbo pratesimas ir galbut netgi kapitalinis remontas (apie ka dabar nekalbama, bet techniskai imanoma, reikia tik politines valios) butu tikrai geresne alternatyva nei vos ne kiekvienos upes uztvenkimas.Visų pirma, bruki teiginius apie ratus, kai kalbame konkrečiu vienos temos aspektu apie batus. Antra, patvenkti visų upių niekas nesiūlo, o hidroenergija aptariama tik kaip viena iš galimybių. Vėlesnėje, mano nepacituotoje dalyje, tu pats bent vieną tų kitų palieti.

Al1
2008.08.15, 21:23
Gal tu vedi savo atskirą diskusiją, bet mes lyginome AE elektros energijos kainas su hidroelektrinių analogija. Ir priešdėlis te- tame kontekste buvo visiškai nelogiškas.

Taip pat nelogiška lyginti AE el. energijos savikainos su šiluminių elektrinių, jei kalbame apie tolimesnę mūsų energetikos ūkio ateitį. Tai būtų tas pats, kas sulyginti vagį su žmogžudžiu ir teigti, kad vagis gali toliau elgtis savaip, nes jis tevagia. Mes orientuojamės į optimumą, o tai būtų alternatyvi energetika bent iki to momento, kol ji Lietuvoje bus išplėtota maksimaliai ir iš jos bus išsunkta viskas. Tada galėsime atsigręžti į kitas alternatyvas ir ieškoti mažesnių blogybių tarp keleto iš jų.

Visų pirma, bruki teiginius apie ratus, kai kalbame konkrečiu vienos temos aspektu apie batus. Antra, patvenkti visų upių niekas nesiūlo, o hidroenergija aptariama tik kaip viena iš galimybių. Vėlesnėje, mano nepacituotoje dalyje, tu pats bent vieną tų kitų palieti.

Kadangi buvo pateikta lentele ne tik su hidro ir AE kainomis, tai as ir sakau, kad lyginant su silumine enegretika, ji tesudaro. O hidroenegrija as is viso nelaikau rimta alternatyva Lietuvai.
Bent jau jos resursai isnaudoti maksimaliai yra dabar, jei vertintume ir ekologija, poveiki aplinkai ir t.t. Kolukinio tipo hidroelektrines, dar karta sakau, neaprupins reikiamu enegijos kiekiu. Be to jos ir dabar yra galima sakyti dotuojamos valstybes privalomai superkant enegija. Ir teikia nauda tik ju savininkams, o ne valstybei. Butent apsukrus verslininkeliai ir prastume tokius istatymus, kad turetu garantuota pelna.
Elektriniu statyba ant Nemuno, Neries ar Nevezio ir dar keliu panasaus dydzio i paskutines upiu turetu milziniska neigiama poveiki aplinkai, o pagaminama energija tikrai neatsvertu zalos aplinkai mastu.

Sakai, nelogiska lyginti AE ir siluminiu energijos kainas. Kaip tai nelogiska - galutinis produktas tas pats - elektros energija. Tai ir lyginame jos gamybos savikainas VISOSE elektrinese.
Tas tavo pasakymas "optimumas" ir "issunkimas" gali reiksti tik tiek:
-isnaudojam likuis IAE darbo rezerva ir ja uzdarom.
-uztvenkiam visas upes ir turime maksimuma galimos hidroenegijos panaudojimo el. enegrijai gamyboje;
-vejo enegetika, saules enegetika;
-statom naujas silumines ir kurenam visas turimas - juk tai maziausiai kapitaliniu investiciju i gamybos priemones reikalaujanti el. energijos gamybos rusis.


O as sakau, akd tik branduoline enegija yra alternatyva siluminei ir tik ji patieks be problemu reikiama energijos kieki esant dabartiniam technologiju lygiui. Ko nepasakysi apie vejo, saules enegija. Pridedant hidroenegijos istekliu ribotuma.

2008.08.15, 23:17
Sakai, nelogiska lyginti AE ir siluminiu energijos kainas. Kaip tai nelogiska - galutinis produktas tas pats - elektros energija. Tai ir lyginame jos gamybos savikainas VISOSE elektrinese.
Nelogiška, nes mes nesiorientuojame į elektros energiją, gaminamą šiluminėse elektrinėse, nes mes siekiame energetinės nepriklausomybės. Todėl tai yra pats blogiausias variantas mums ir džiaugtis pranašumu prieš blogiausią atvejį nėra nieko sveikintino, nes aplenkęs tokį esi antras nuo galo.

Lyginame energetikos rūšį, kuri yra mums palankiausia. Alternatyvi energetika yra ekologiškesnė, ji skatintų naują pramonę ar technologiją Lietuvoje. Todėl tai yra mūsų prioritetas.

Beje, į AE savikainą neįskaičiuojamos kuro atliekų laidojimo išlaidos.


Tas tavo pasakymas "optimumas" ir "issunkimas" gali reiksti tik tiek:
-isnaudojam likuis IAE darbo rezerva ir ja uzdarom.
-uztvenkiam visas upes ir turime maksimuma galimos hidroenegijos panaudojimo el. enegrijai gamyboje;
-vejo enegetika, saules enegetika;
Panašiai, tik AE energetika turi būti vystoma po to, kai bus maksimaliai išvystyta alternatyvioji, jei dar to reikės.

-statom naujas silumines ir kurenam visas turimas - juk tai maziausiai kapitaliniu investiciju i gamybos priemones reikalaujanti el. energijos gamybos rusis.Ne tik todėl, kad yra itin neekologiška, bet ir dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ši energetikos rūšis turi būti sunaikinta iki minimumo, reikalingo šaliai funkcionuoti ir plėstis.

O as sakau, akd tik branduoline enegija yra alternatyva siluminei ir tik ji patieks be problemu reikiama energijos kieki esant dabartiniam technologiju lygiui. Ko nepasakysi apie vejo, saules enegija. Pridedant hidroenegijos istekliu ribotuma.Iš vėjo energijos Lietuva gali gauti didžiąją dalį 2015 metams jai reikėsiamos el. energijos. Į tai neįskaičiuotas plūduriuojančių VE pajėgumas. Neįskaičiuota jokia kita alternatyviosios energetikos rūšis.

http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/endalissaltiniai.jpg

Padėt padaugint 35% iš dviejų?

kaskas
2008.08.16, 00:14
Saules enegetikai tiktu ir Kruonio HAE, kai diena, saules enegrija, konvertuota i elektros enegija naudojama pakelti vandeniui, o nakti elektra gamina HAE.

Puikus sumanymas :)

tricky_kid
2008.08.16, 00:31
Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.


Lietuvoje pilna tvenkinių, kurie be reikalo leidžia vandenį, nors galėtų būti pakankamai lengvai pritaikomi mažosioms hidroelektrinėms, o svarbiausia, kad nereiktų įrenginėti žuvitakių (nors kai kuriose vietose tai ir galėtų padaryti), nes jų tiesiog taip ar anaip nebuvo.
Pagal šį Mažeikių krašto tvenkinių sąrašą (http://www.mke.lt/Tvenkiniai) ir ankščiau minėtus Jautakių hidroelektrinės rodiklius galima sakyti, kad galingumas būtų apie 5-10 MW. Kadangi Lietuvoje berods 45 didesni rajonai, tai galima manyti, kad galingumas galėtų būti nuo 250 iki 400(500) MW. Greičiausiai kokie 300. O tai jau tikrai nemažai. Taigi.


Prisiminus geoterminę energiją, tai ja galėtų aprūpinti visą vakarų Lietuvą...

O jei dar dauguma namų turėtų savo saulės kolektorius ir mini vėjo jėgaines, kurių įrengimas būtų subsidijuojamas valstybės.

Ir dar jei ...


O realybė tokia, kad ateina "delegacija" iš Dalkijos, Lietuvos Elektrinės ir pan vietinių įstaigų ir įvyksta lobizmas.

2008.08.16, 00:54
O jei dar dauguma namų turėtų savo saulės kolektorius ir mini vėjo jėgaines, kurių įrengimas būtų subsidijuojamas valstybės.
Visiškai įmanomas ir jau gan plačiai siūlomas (Lietuvoje) ir autonominis geoterminis šildymas. Tik ne kiekvienas jį sau gali leisti. Tačiau norint, kad modernėtų valstybė, reikia, kad modernėtume ir mes - jos visuomenė. Jei yra galimybė, turėtume naudotis tokiais privalumais.
Kadangi Lietuvoje berods 45 didesni rajonai, tai galima manyti, kad galingumas galėtų būti nuo 250 iki 400(500) MW. Greičiausiai kokie 300. O tai jau tikrai nemažai. Taigi.
Yra tekę skaityti, kad hidroenergija Lietuvoje galėtų sudaryti iki ~10%. Tavo paskaičiavimas, žinant, kad tu neįskaičiuoji jau naudojamų HE pajėgumų, ne taip smarkiai su šiuo rodikliu ir prasilenkia.

tricky_kid
2008.08.16, 01:16
Visiškai įmanomas ir jau gan plačiai siūlomas (Lietuvoje) ir autonominis geoterminis šildymas. Tik ne kiekvienas jį sau gali leisti. Tačiau norint, kad modernėtų valstybė, reikia, kad modernėtume ir mes - jos visuomenė. Jei yra galimybė, turėtume naudotis tokiais privalumais.

Matant kokios šiuo metu Lietuvoje vyrauja statybos tendencijos, tai dar negreit "žalios" technologijos bei energijos taupymo būdai ateis į mūsų kasdienį gyvenimą, nes nesistengiama paisyti elementarių pastatų išplanavimo taisyklių, susijusių su gamtine aplinka ir pan. Taigi šiuo atveju reikia keisti valstybės architektūros politiką ir taisyti statybos reglamentus, kurie įpareigotų architektus. Berods Kalinfornijos valstijoje ar bus, ar jau yra reikalaujama statyti kuo labiau ekologiškus namus, Anglijoje didelis dėmesys skiriamas visuomeninių pastatų "žalumui". Amerikoje yra atskiras LEED standartas. pagal kurį sertifikuojami pastatai, kai kurie architektai naudoja jį ir Europoje. Pavyzdžių daug.

Jei grįžtant prie individualaus namų ūkio, tai bent Lietuvos sąlygomis jis turi būti kuo labiau autonomiškas. Tai galima pasiekti net ir taupant vandenį, įsirengiant lietaus susirinkimo sistemą. Taip pat vandens naudojimas kelis kartus (vonios vanduo naudojamas tualetui). Yra begalės įvairiausių būdų. Tik bėda ta, kad viskas kainuoja pinigus.



Yra tekę skaityti, kad hidroenergija Lietuvoje galėtų sudaryti iki ~10%. Tavo paskaičiavimas, žinant, kad tu neįskaičiuoji jau naudojamų HE pajėgumų, ne taip smarkiai su šiuo rodikliu ir prasilenkia.

Smagu, kad beveik ir pataikiau, nors skaičiavimai tokie hipotetiniai, nes neturint duomenų (arba jų per daug nesuprantant) sunku spręsti kiek turbinų būtų įmanoma pakinkyti ir koks būtų jų galingumas.

Al1
2008.08.16, 21:37
Nelogiška, nes mes nesiorientuojame į elektros energiją, gaminamą šiluminėse elektrinėse, nes mes siekiame energetinės nepriklausomybės. Todėl tai yra pats blogiausias variantas mums ir džiaugtis pranašumu prieš blogiausią atvejį nėra nieko sveikintino, nes aplenkęs tokį esi antras nuo galo.

Lyginame energetikos rūšį, kuri yra mums palankiausia. Alternatyvi energetika yra ekologiškesnė, ji skatintų naują pramonę ar technologiją Lietuvoje. Todėl tai yra mūsų prioritetas.

Beje, į AE savikainą neįskaičiuojamos kuro atliekų laidojimo išlaidos.

Panašiai, tik AE energetika turi būti vystoma po to, kai bus maksimaliai išvystyta alternatyvioji, jei dar to reikės.

Ne tik todėl, kad yra itin neekologiška, bet ir dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ši energetikos rūšis turi būti sunaikinta iki minimumo, reikalingo šaliai funkcionuoti ir plėstis.

Iš vėjo energijos Lietuva gali gauti didžiąją dalį 2015 metams jai reikėsiamos el. energijos. Į tai neįskaičiuotas plūduriuojančių VE pajėgumas. Neįskaičiuota jokia kita alternatyviosios energetikos rūšis.

http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/endalissaltiniai.jpg

Padėt padaugint 35% iš dviejų?

O as teigiu, kad reikia ne tik pratesti, o ir dar atlikti kapitaline IAE antrojo bloko rekonstrukcija ir tokiu budu uzsitikrinti ne tik stabilu elektros energijos tiekima net 20 metu i prieki minimaliai tersiant aplinka, taip par ir generuoti pertekline energija, kuria galima bus parduoti.

Ir tik tada nesnausti, o galvoti apie alternatyvius saltinius tolimesnei ateiciai. Aisku, silumine energetika reikia pletoti tik tiek, kiek reikia bendros energetines sistemos palaikymui, kurioje flagmanas - IAE tol, kol is jos bus issunkta viskas. O kuro laidojimas ir taip neisvengiamas - jau jo yra pakankamai susikaupe ir reikes ji laidoti.
Nereikia uzsiciklinti vien ties hidroenergija ar vejo energija.
Kaip jau ne karta minejau, hidroenergijos istekliai riboti, nors energija gaminama pakankamai stabiliai. Tie minimi 10 procentu - tai pilnai panaudojus viska, kas yra. Taciau tokiu atveju mes turesime uztvekti Nemuna bent 2 vietose, Neri bent 2 vietose. Kuo tai kvepia? Kokio masto darbai ir aplinkos pertvarkymai lauktu? O kokia is to nauda? Viso labo keli procentai energijos. Ateityje,augant energijos paklausai ir tu keliu procentu neliktu. O kokia kaina aplinkai?
Vejo energetikoje - gaminamos energijos kiekis priklauso nuo vejo greicio, kurio mes niekaip negalime itakoti. Ya is cia ir patikimumo bei stabilumo poblema. Problemu nera tada, kai vejo enegetika sudaro tik kelis procentus. Ir sumzejus vejo greiciui, atitinkamai sumazejus pagaminamos enegijos kiekiui, tas skirtumas yra kompensuojams is kitu elektriniu - siluminiu, hidro ar dar kokiu. Bet kai vejo energetikos idelis sieks trecdali, tikrai bus susidurta su minima problema.
Gal tada geriau vejo pagaminta elektros energija butu panaudoti ne tiesiogiai atiduodant i tinkla, o, pavyzdziui, pompuoti vandeni hidroakumuliacineje elektrineje. Tokiu budu butu uztikrintas patikimas ir stabilus elektros energijos generavimas.

Decentralizacija. Tai yra blogiausia, kas gali buti pasiulyta. Tik centralizuotas elektros ukis gali uztikrinti stabilu ir nenutrukstama, aukstu kokybes parametru (be itampos, daznio svyravymu ir kt.) elektros energijos tiekima.
Tik ivairiu rusiu elektra generuojancios jegaines sujungtos i bendra tinkla gali uztikrinti auksciau minetus reikalavimus.
Jokia normali pasaulio valstybe net negalvoja apie elektros ukio decentralizacija.

Pasakyk, kas siulo decentralizuoti elektros uki? Ir as pasakysiu, kad jis valstybes isdavikas.

2008.08.16, 21:47
O as teigiu, kad reikia ne tik pratesti, o ir dar atlikti kapitaline IAE antrojo bloko rekonstrukcija ir tokiu budu uzsitikrinti ne tik stabilu elektros energijos tiekima net 20 metu i prieki minimaliai tersiant aplinka, taip par ir generuoti pertekline energija, kuria galima bus parduoti.
AE statyti jau nuspręsta ir padaryti pirmieji tam reikalingi žingsniai. Tai svarbu Lietuvai ir, net jei tai nėra pats geriausias sprendimas, mano nuomone, dabar tai stabdyti būtų dar blogiau, todėl pernelyg tam neprieštarauju. Tegul sėkmingai būna įgyvendinta tai, kas planuojama, tačiau pagal galimybes paraleliai tam tikiuosi itin aiškios valstybės pozicijos man rūpimu klausimu. Mane guodžia kad ir tai (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=18087151).

Decentralizacija. Tai yra blogiausia, kas gali buti pasiulyta. Tik centralizuotas elektros ukis gali uztikrinti stabilu ir nenutrukstama, aukstu kokybes parametru (be itampos, daznio svyravymu ir kt.) elektros energijos tiekima.Šiuo atveju, kalbėdamas apie decentralizaciją aš turėjau omenyje energijos gavybos autonomijos didinimą. T.y., skatinimą individualius ūkius naudotis alternatyvia energetika.

Al1
2008.08.16, 22:03
AE statyti jau nuspręsta ir padaryti pirmieji tam reikalingi žingsniai. Tai svarbu Lietuvai ir, net jei tai nėra pats geriausias sprendimas, mano nuomone, dabar tai stabdyti būtų dar blogiau, todėl pernelyg tam neprieštarauju. Tegul sėkmingai būna įgyvendinta tai, kas planuojama, tačiau pagal galimybes paraleliai tam tikiuosi itin aiškios valstybės pozicijos man rūpimu klausimu. Mane guodžia kad ir tai (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=18087151).

Šiuo atveju, kalbėdamas apie decentralizaciją aš turėjau omenyje energijos gavybos autonomijos didinimą. T.y., skatinimą individualius ūkius naudotis alternatyvia energetika.

Taigi, ar pratesime senosios AE veikima, ar statysime nauja (kas dar visai neaisku, nes viskas tik popieriuose; Lietuva - "stebuklu" salis) - elektros energetika bus paremta atomine energija ir jokioms alternatyvioms energetikos nera prasmes vystytis. Kodel? Todel kad jos tures buti dotuojamos.
Sukise pinigus i nauja AE ar senos atnaujinima, dar turetume dotuoti ir alternatyvas, kuriu nereikes bent ketvirti amziaus. O kas bus po to - gal dar kitokios alternatyvios energetikos rusys atsiras. Investuotime i vejo energetika, o gal jos po ketvircio amziaus ji bus pas mus pasenusi, pasaulyje nebepletojama, nes visi persimes prie saules energetikos, kurios potencialas beribis mums, Zemes gyventojams?

Del decentralizacijos. Tai nieko gero. Zmonems per daug rupesciu ir mazas patikimumas. Naudojantis centralizuota sistema nereikia apie nieka galvoti. Yra ivadas, prisijungi ir naudoji. Teikimo patikimumas, elektros enegijos kokybe auksti.

2008.08.16, 22:12
<...> jokioms alternatyvioms energetikos nera prasmes vystytis. Kodel? Todel kad jos tures buti dotuojamos.
Alternatyvi energetika Lietuvoje yra rentabili. Tai rodo ir esami istoriniai pavyzdžiai ir naujų tyrimų studijų rezultatai.

Del decentralizacijos. Tai nieko gero. Zmonems per daug rupesciu ir mazas patikimumas. Naudojantis centralizuota sistema nereikia apie nieka galvoti. Yra ivadas, prisijungi ir naudoji. Teikimo patikimumas, elektros enegijos kokybe auksti.Čia jau kiekvienam individualiai nuspręsti per sudėtinga jam tai (per daug rūpesčių) ar ne. Naujų technologijų patikimumas yra pakankamai aukšto lygio. Apskritai, bandai pateikti tik negatyvius aspektus, tai kodėl, tavo nuomone, žmonės, kurie išgali, tomis sistemomis naudojasi? Ekologijos entuziastai? Tikrai ne.

Štai vienas labai rimtas motyvas:
http://www.geoterminis.com/EUP//File/2008%20kwh%20kaina.jpg

http://www.geoterminis.com/EUP//File/2008%201m2%20kaina.jpg

Švedų pasaulėžiūra skiriasi?
Geoterminio šildymo sistema plačiai paplitusi visoje Europoje. Švedijoje taip apšildoma net 70 proc. gyvenamųjų namų. Tai ekologiškiausia sistema, nes šilumos siurblys į aplinką neišskiria jokių teršalų. Todėl ši sistema sparčiai populiarėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

Al1
2008.08.16, 22:30
Alternatyvi energetika Lietuvoje yra rentabili. Tai rodo ir esami istoriniai pavyzdžiai ir naujų tyrimų studijų rezultatai.

Čia jau kiekvienam individualiai nuspręsti per sudėtinga jam tai (per daug rūpesčių) ar ne. Naujų technologijų patikimumas yra pakankamai aukšto lygio. Apskritai, bandai pateikti tik negatyvius aspektus, tai kodėl, tavo nuomone, žmonės, kurie išgali, tomis sistemomis naudojasi? Ekologijos entuziastai? Tikrai ne.

Štai vienas labai rimtas motyvas:
http://www.geoterminis.com/EUP//File/2008%20kwh%20kaina.jpg

http://www.geoterminis.com/EUP//File/2008%201m2%20kaina.jpg

Švedų pasaulėžiūra skiriasi?

Kol kas alternatyvi energetika yra dotuojama ir todel nerentabili. Tiksliau tas dotavimas - privalomas pagamintos energijos supirkimas, nors ir mokant realia kaina, kuri padengia sanaudas. Jei nebutu privalomo supirkimo, energetines sistemos net nesiterliotu su tokiais tiekejais - daug paprasciau pirkti is AE ar silumines. Taip yra ne tik Lietuvoje. Tokios dotacijos taikomos ir kitose ES salyse, pavyzdziui, Vokietijoje.
Patikek, tie, kurie dabar investuoja isirengdami alternatyvias jegaines yra turtingi entuziastai. Bent Lietuvoje tai tikrai. Pats viena pazistu.
O kainos ispudingos. Pavyzdziui, Lietuvoje parduodami saules kolektoriai - pilnai uzbaigta sistema, kuria telieka pasikabinti ant stogo ar sienos ir kuri gali nuosava nama aprupinti 60 proc. metinio karsto vandens poreikio kainuoja apie 8000 Lt. (UAB "Celsis"). Kada tai atsipirks?

Plintant visoms naujoms eiliniam vartotojui skirtoms technologijos, ju paplitimas be kainos dar tiesiogiai priklauso nuo patogumo ir patikimumo naudotis jomis. Jei to nebus, didele tikimybe, kad technologija pasmerkta. Bent iki tol, kol netaps "user friendly".

Lettered
2008.08.16, 22:37
Iš kur tą statistiką paėmei? Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu, ne kokia Islandija esame, nėra po žeme taip šilta, ypač žiemą, o tada reikia papildomai elektra šildyti, kas yra labai brangu. plius dar pradinės investicijos kiek diesnės. Ir ne pats tą sugalvojau, kad dujomis gaunasi pigiau. Žodžiu iš kur ištraukei, kad geoterminiu būdu net 3 kartus pigiau?

2008.08.16, 22:48
Iš kur tą statistiką paėmei? Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu, ne kokia Islandija esame, nėra po žeme taip šilta, ypač žiemą, o tada reikia papildomai elektra šildyti, kas yra labai brangu. plius dar pradinės investicijos kiek diesnės. Ir ne pats tą sugalvojau, kad dujomis gaunasi pigiau. Žodžiu iš kur ištraukei, kad geoterminiu būdu net 3 kartus pigiau?
Ir tu man savo šaltinį nurodyk ;) Kiek man žinoma ir be šio šaltinio (http://www.geoterminis.com/Content/View/922.html), dujomis šildytis anaiptol nėra pigu.

Dar apie geoterminį šildymą:
Geologijos ir geografijos instituto profesorius, Geoterminės asociacijos garbės pirmininkas Povilas Suveizdis sako, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo.

Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti. Deja, iki šiol veikė tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, o ir pastaroji atsidūrė sudėtingoje padėtyje", - sako profesorius.


Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
Čia taip pat apie jį:
<...> vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.

Palyginimai su įvairiais šildymo būdais:
Priklausomai nuo sezono, šildymas malkomis atsieina apie 1,5 – 2,5 tūkst. lt <...>

Sezonui reikia 4–5 t (akmens anglių - aut. pastaba), o tai kainuoja apie 1,5– 1,9 tūkst. lt. <...>

Briketų šalininkai teigia, kad sezonui prireikia 4–5 t briketų, 1 t kainuoja 450–500 Lt. Taigi šildymo sezonas kainuoja apie 2–2,5 tūkst. Lt.

Jei laikysime, kad granulių kaina šiuo metu yra apie 500 lt už toną, tai šildymas sezonui kainuoja apie 2 – 3 tūkst. litų.

<...> nuo šių metų pradžios dujos pabrango iki 1,33 Lt už kub.m., taigi ir išlaidos šildymo sezonui padidėjo iki 3000 Lt.

Šilumos siurbliu šildomam namui sunaudojama apie 22000 Kwh, o tai kainuoja apie 1,3 – 2,7 tūkst. lt, priklausomai nuo sezono vidutinių temperatūrų.


Sezonui reikia 2 – 3 t kuro (skysto - aut. pastaba), tai kainuoja apie 4–6 tūkst. lt.

Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų,
Iš čia (http://www.technologijos.lt/archyvas/statybos/statome_namus/sildymo_budai).

Kol kas alternatyvi energetika yra dotuojama ir todel nerentabili.
Kruonio HAE atsipirko (ar ir ji gavo lengvatas?), tačiau su sunkumais susidūrė Klaipėdos geoterminė elektrinė.

Teisybė, subsidijos išgaravo iš galvos. VE yra remiama valstybės, natūraliomis sąlygomis ji neatsilaikytų. Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek turi pabrangti iškastinis kuras, kad VE taptų konkurencinga šiluminių elektrinių gaminamai energijai. Manau, tai įvyks per artimiausią dešimtmetį.

Al1
2008.08.16, 22:54
Ir tu man savo šaltinį nurodyk ;) Kiek man žinoma ir be šio šaltinio (http://www.geoterminis.com/Content/View/922.html), dujomis šildytis anaiptol nėra pigu.

Ta dujinio sildymo piguma ar branguma as pats siemet savo kailiu ivertinsiu. Isivedziau gamtines dujas. Skaiciavau ir visaip, bet nepavyksta niekaio ivertinti, kiek kainuos.

Lettered
2008.08.16, 22:57
Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos? Geriau išties pasidomėk kaip tie kaštai skaičiuojami užuot juos cituodamas. Plius dar šiemet sausis buvo šiltas kaip niekad. Pažįstami, kurie naudoja geoterminį šildymą irgi juo per daug nesidžiaugia.
p.s. Aš ir nesakau, kad dujomis šildytis yra pigu, nes mano namas jomis šildomis.

Al1
2008.08.16, 23:06
Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos? Geriau išties pasidomėk kaip tie kaštai skaičiuojami užuot juos cituodamas. Plius dar šiemet sausis buvo šiltas kaip niekad. Pažįstami, kurie naudoja geoterminį šildymą irgi juo per daug nesidžiaugia.
p.s. Aš ir nesakau, kad dujomis šildytis yra pigu, nes mano namas jomis šildomis.

Klausimas ar viso Lietuvoje yra daugiau maziau nesaliskai atliktas ivairiu sildymo budu kainu ivertinimas. Be to, tai reikia daryti nuolat, nes situacija keiciasi - kainos dideja ir pan. Daugiausiai pateikiama informacija yra saliska, nes ja pateikai tai kokia nors silumos tiekeju asociacija, tai statybu firmos ir t.t.

2008.08.16, 23:18
Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos?
Atnaujinau savo pranešimą (iki tol šio nemačiau). Jame pateiktas ne vienas mano tiesą pagrindžiantis straipsnis. O bendrauti su šildymo srityje nusimanančiais asmenimis (nedalinsiu įverčių specialistas ir t.t.) ar tiesiog eiliniais lietuvaičiais, besinaudojančiais tuo praktikoje, man taip pat teko ne kartą.

O, kad šaltinis gali būti šališkas, tiesa, bet tai neįrodo, kad jis toks ir yra. Jis suinteresuotas paviešinti sau palankius faktus. Faktus. Nemanau, kad dėl to galima jį kaltinti.

Klausimas ar viso Lietuvoje yra daugiau maziau nesaliskai atliktas ivairiu sildymo budu kainu ivertinimas.
Atnaujinau ankstesnį savo pranešimą prieš perskaitydamas šį, gali peržvelgti, jame yra tavo minima informacija. Neapsiimu vertinti dėl jos šališkumo ir korektiškumo, aš tik cituoju, ne pats keliu tokius teiginius.

Lettered
2008.08.16, 23:27
,,vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.''

,,Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų''
Tai dabar pigiau dujos ar elektra? jau ir pats maišaisi savo statistikoje :)

2008.08.16, 23:31
,,vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.''

,,Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų''
Tai dabar pigiau dujos ar elektra? jau ir pats maišaisi savo statistikoje :)
Visų pirma, ne mano, teiginiai yra iškelti ne mano dėka. Net neabejoju, kad visos šios minėtos kainos varijuotų skirtinguose šaltiniuose atliekant skirtingus tyrimus, kadangi reikia įvertinti jų tikslumą (ar išvis tyrimas buvo atliktas, ar tai autoriaus orientacinės žinios), be to, tai jautru laikui (kinta jam bėgant).

Esmė yra paprasta - dujomis šildytis yra brangiau nė geoterminiu būdu ir šis skirtumas gali būti keleriopas. Visi šaltiniai, o jie yra visiškai atsitiktiniai, su tuo sutinka.

Todėl konkrečiai šis tavo užginčijimas nėra teisingas:
Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu <...>

Al1
2008.08.16, 23:34
Kruonio HAE atsipirko (ar ir ji gavo lengvatas?), tačiau su sunkumais susidūrė Klaipėdos geoterminė elektrinė.

Teisybė, subsidijos išgaravo iš galvos. VE yra remiama valstybės, natūraliomis sąlygomis ji neatsilaikytų. Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek turi pabrangti iškastinis kuras, kad VE taptų konkurencinga šiluminių elektrinių gaminamai energijai. Manau, tai įvyks per artimiausią dešimtmetį.

Kruonio HAE pastatyta dar tarybiniais laikais. Baigta jau "prie Lietuvos". Didzioji dalis statybu Lietuvai nieko nekainavo, nes buvo is Sajunginiu lesu vykdoma.
Be to, Kruonio HAE nera alternatyvi jegaine. Tik veikdama su IAE ji ir atsipirko. Jei butu teke naudoti tik siluminese pagaminta elektros energija, tai gal ji butu ir dotuojama.

Del alternatyviu saltiniu konkurencingumo su siluminemis.
Siluminiu irengimas yra bene pats pigiausiais, lyginant su kitomis jegainemis, jei lygintume vienodu galingumu jegaines. Butent, santykinai auksta irengimo kaina ir stabdo alternatyviu jegainiu statybas. Reikalingos santykinai dideles padines investicijos, nors gaminama energija ir pigesne.

Tas pats ir del geoterminio sildymo. Reikia dideliu investiciju, o silumos kaina tik kokiu penktadaliu mazesne.
Kas paminetina, tai geoterminiam sildymui reikia galingu elektros ivadu. Nuosavam namui reikia tureti apie 15 kW galios el. ivado. Vien del to, kad kai kuriose vietovese tokios galios net ir norint negausi is elektos tinklu (esamos elektros linijos per "silpnos"), tokio sildymo sistemos irengimas neimanomas.

Lettered
2008.08.16, 23:34
Gerai, pigiau, jei žiema nėra labai šalta, bet kitas klausimas ar tas ,,pigumas'' vertas investicijų? Kol kas manau nelabai, priešingu atveju į visus naujus namus dėtų geoterminį šildymą, o ne dujinį.

2008.08.16, 23:44
Gerai, pigiau, jei žiema nėra labai šalta, bet kitas klausimas ar tas ,,pigumas'' vertas investicijų? Kol kas manau nelabai, priešingu atveju į visus naujus namus dėtų geoterminį šildymą, o ne dujinį.
Nepasakyčiau, kad inovacijas mūsų visuomenė perima itin sparčiai. Tam reikia laiko.

Pasiremkime tuo šaltiniu, kuriame šildymo kainos apibrėžtos kokybiškiausiai (iš turimų; ten nurodoma konkreti data, konkretus šildomas plotas, kitaip sakant, suvienodintos sąlygos).

Tuomet geoterminis šildymas atsieis 1,3 - 2,7 tūkstančius litų per sezoną. Nesiginčykime, klimato tendencijos ritasi šilimo ar šalimo link, ir imkime vidurkį: 2000 Lt/sez. Šildymui dujoms pateikiamas 3000 Lt/sez. rodiklis. Mano manymu, šis kuras toliau brangs ar tai kartais negresia Lietuvai netolimoje ateityje.

Taip pat imkime ten pateikiamas abiejų sistemų savikainas. Dujoms tai sudaro 1,5 - 12 tūkstančių litų, geoterminiam šildymui - 36 - 50 tūkstančius litų. Vėl, imame viduriukus ir atitinkamai gauname 6750 litų ir 43000 litų.

Gauname 36250 litų savikainos skirtumą. Gauname 1000 litų santaupų kasmet geoterminio šildymo atveju.

Būtų galima sakyti, kad dabartinėmis sąlygomis (ir joms nekintant, o jos akivaizdžiai kis dujinio šildymo nenaudai ir ženkliai), geoterminis šildymas atsipirktų per ~36 metus, kas yra ganėtinai daug.

Matyt, be paramos arba individualių vertybių iškėlimo aukščiau materializmo (tai nėra kaltinimas) kol kas ir čia nebus apsieita, kadangi per 36 metus sistema turėtų susidėvėti tiek, kad pareikalautų naujų investicijų, kurios atitinkamai būtų brangesnės nė dujinio šildymo atveju. Toks ratas ir suktųsi be galo. Tačiau tai galioja tik sąlygoms nekintant arba kintant geoterminio šildymo nenaudai, kas nėra realu.

Kiek procentaliai žadama branginti dujas, beje?
Gazprom“ teigia, kad dujos Europai per šiuos metus brangs apie 1,5 karto (http://www.alfa.lt/straipsnis/c77630) - gerokai daugiau nei prognozuota anksčiau.Per šiuos metus (straipsnio data: 2008-06-20).

Lettered
2008.08.16, 23:56
Na va matai, pats paskaičiavai, kada tik atsipirks, o jei dar paimsi ne šios žiemos temperatūros vidurkį, o vidutinį, tai dar labiau neapsimokės geoteriminis šildymas.
Elektra irgi brangs, tiesa neaišku kaip toliau brangs dujos, jei po 50% kaip šiemet kas met, tai po 5 metų visi dėsis geoteminį šildymą, bet nespėliokim ateities.
Beje, kas yra individuali vertybė šiuo atveju? Šildytas neracionaliu šildymu būdu yra vertybė?

2008.08.16, 23:59
<...> jei dar paimsi ne šios žiemos temperatūros vidurkį, o vidutinį, tai dar labiau neapsimokės geoteriminis šildymas.
Skaičiavimuose nebuvo naudojamas šios žiemos temperatūros vidurkis. Tai galioja kuro kainoms, o šildymo kaina ir nurodoma, jog priklauso nuo klimato sąlygų ir duodami rėžiai. Aš, savo ruožtu, nepaėmiau žemesniojo, o panaudojau jų vidurkį.

Beje, kas yra individuali vertybė šiuo atveju? Šildytas neracionaliu šildymu būdu yra vertybė?Racionaliu ekonominiu/materialiniu požiūriu, pasakykime taip :)

Ne, ne tai turėjau omenyje, bet ir parašiau, kad tai nėra kaltinimas. Frazėje vertybės glūdi ekologija ir mažėjantis Lietuvos energetinis priklausomumas (net vedant diskusiją apie individualius ūkius), be kita ko, aš už inovacijas.

Aš nesakau, kad tai keičia faktą dėl ekonominio principo, ir nekaltinu (nebūtų logiška) dėl vadovavimosi būtent šiuo pagrindu.

Lettered
2008.08.17, 00:09
O ar dujos labai jau teršia? manau žymiai mažiau nei kokios malkos, kietas kuras.
Aš irgi už inovacijas, bet jos nėra savaime vertybė, jei neduoda jokios ekonominės naudos ar nesuteika efektyvumo. Beto inovacijos turėtų visų pirma reikštis valstybiniame lygmenyje, t.y. naujų elektrinių statybose ar pan., o ne skatinimu indvidualiuose ūkiuose jomis naudotis.

2008.08.17, 00:18
O ar dujos labai jau teršia? manau žymiai mažiau nei kokios malkos, kietas kuras.
Taip, tai tiesa. Tačiau teršia labiau už geoterminį šildymą, o, apskritai aš labiausiai suinteresuotas šia tema dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, dujų atžvilgiu situaciją žinome. Tai jokiu būdu nereiškia, kad konkrečiai šis šildymo būdas, prasmingas tik dalyje Lietuvos, yra kelias tai nepriklausomybei pasiekti. Analizuoju tai kaip vieną iš galimybių.


<...> inovacijos turėtų visų pirma reikštis valstybiniame lygmenyje, t.y. nauųų elektrinių statybose ar pan., o ne skatinimu indvidualiuose ūkiuose jomis naudotis.Inovatyvi visuomenė taip pat labai svarbu, tik, jei kalbėsime apie valstybės investicijas/paramą, sutinku, tegul valstybiniai reikalai būna tvarkomi pirmieji.

Jei pamodeliuotume situaciją su labai artima ir pakankamai realia perspektyva, kai, tarkime, dujos pabrangsta 1,5 karto, jau gautume ~14 metų atsipirkimo laikotarpį. Tai kur kas didesnis motyvas, nors ir tiek dažnam tautiečiui per tolimas laiko tarpas, kad būtų vertas perspektyvos apmąstymo :) Šiuo atveju, jau galėtume kalbėti apie kur kas realesnį atsiperkamumą išlaikant dar ir mano minėtas vertybes. Reikšmingą vaidmenį galėtų vaidinti ir technologijos prieinamumo bei savikainos kaita ateityje.

Al1
2008.08.17, 22:23
Taip, tai tiesa. Tačiau teršia labiau už geoterminį šildymą, o, apskritai aš labiausiai suinteresuotas šia tema dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės, dujų atžvilgiu situaciją žinome. Tai jokiu būdu nereiškia, kad konkrečiai šis šildymo būdas, prasmingas tik dalyje Lietuvos, yra kelias tai nepriklausomybei pasiekti. Analizuoju tai kaip vieną iš galimybių.

Inovatyvi visuomenė taip pat labai svarbu, tik, jei kalbėsime apie valstybės investicijas/paramą, sutinku, tegul valstybiniai reikalai būna tvarkomi pirmieji.

Jei pamodeliuotume situaciją su labai artima ir pakankamai realia perspektyva, kai, tarkime, dujos pabrangsta 1,5 karto, jau gautume ~14 metų atsipirkimo laikotarpį. Tai kur kas didesnis motyvas, nors ir tiek dažnam tautiečiui per tolimas laiko tarpas, kad būtų vertas perspektyvos apmąstymo :) Šiuo atveju, jau galėtume kalbėti apie kur kas realesnį atsiperkamumą išlaikant dar ir mano minėtas vertybes. Reikšmingą vaidmenį galėtų vaidinti ir technologijos prieinamumo bei savikainos kaita ateityje.


Ponai, vetinant geoterminio sildymo sistemos savikaina ir eksploatacines kainas neatsizvelgta i pakankamai galingo elektros ivado reikalinguma ir nemenkas elektros sanaudas. Elektra tiktai brangs.

Dar karta paminesiu, kad ne visur galima irengti geotermini sildyma. Tankaus uzstatymo atveju irengimas nelabai imanomas visiems norintiems. Reto uzstatymo atveju, individualiu namu rajonuose problemu iskyla su galingomis elektros linijomis.
Pavyzdziui, mano pazystama statosi nama. Pagal detaluji plana visam kvartalui numatytas geoterminis sildymas. Ir kiekvienam namui skirtas 15 kW trifazis ivadas. Kurio, deja, dar gretai ivesti nezada. O kai kurie zmones jau gyvena neseniai pastatytuose namuose ir naudoja laikina ivada is "kazkur toliau". Galia ribota. Todel ir kurena malkas...
Taigi. Tuo labiau, jei geoterminis sildymas numatomas irengti ten, kur elektros linijos jau isvedziotos, o galios nepakanka.
Pagal galiojancias normas, nuosavam namui yra nominaliai skiriami 7 kW (trifazis ivadas). Taigi, pagal tai iseitu, kad geoterminimas sildymui skiriama dar beveik tiek pat - 8 kW. Cia, aiskum, su rezervu. Realiai, gal ir 5 kW elektros energijos nesiekia naudojama sildymo sistemos galia.

Elektros energijos kainos tikrai sieks net 40 ct/kWh kitamet, o gal ir daugiau (bet veliau tai tikrai daugiau). Aisku, sunaudojant didelius kiekius energijos (virs 12000 kWh per metus) yra taikomas specialus tarifas, taciau ir jis dides, kylant elektros energijos kainoms.

Todel geotermines sistemos irengimas gali buti dar gerokai brangesnis ir eksploatacija dar brangesne. Atsipirkimas gali buti ir net po 40+ metu...

Net ir tavo minimas 14 metu atsipirkimo laikotarpis yra tikrai per ilgas. Netgi labai nedidele dalis verslo taip toli planuoja, ka jau kalbeti apie zmones.

Malkos laikomos biokuru ir jam yra skiriamas prioritetas, priesingai nei dujoms.
Malku degimo metu isskiriamas CO2 dalyvauja naturalioje siu duju apykaitos atmosferoje cikle. Medis auga, vidutiniskai imant, tarkim 50 metu, asimiliuoja CO2 ir kuria biomase, kuri yra sudeginama. Issiskyres CO2 vel dalyvauja cikle.
Tuo tarpu deginant nafta, dujas, angli i mineta cikla yra itraukiami dar ir dideli gaunami kiekiai CO2. Kuris ilga laika buvo suristas, pradzioje i biomase ir per milijonu metu tapo nafta, dujomis, anglimi. O dabar staiga atpalaiduojamas. Dabar augantys augalai viso jo suristi i biomase tiesiog negali... Todel CO2 kaupiasi...

Al1
2008.08.26, 23:15
S.Paulauskas. Reikalingos ne pragaro energetikų „oro pilys“, o struktūrinė reforma
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=18297601


Liberaliu menkai pagristu ideju kratinys.
Tas straipsni ir yra viena is "oro piliu".

Tik vienam dalykui as pritariu - reikia alternatyvu. Taciau tai, kas siuloma - nesamone.

DeSadas
2008.08.27, 00:22
Vienintele alternatyva kuria as matau tai LNG terminalo statyba Klaipedoje.

2008.08.27, 00:30
Liberaliu menkai pagristu ideju kratinys.
Tas žmogus kaip bendraautorius yra atlikęs ne vieną tyrimų studiją šiuo klausimu, todėl manau, kad tavo nuomonė kiek per radikali.

Vienintele alternatyva kuria as matau tai LNG terminalo statyba Klaipedoje.
Vienintelė nebent trumpojoj perspektyvoj. Iš tiesų, derėtų rimtai svarstyti šios idėjos realizavimą, kad turėtume realiai gelbstintį pasirinkimą iki kol bus išvystyta alternatyvi ir/ar atominė energetika. O idėją jau įgyvendinus arba paraleliai tam būtų galima leisti sau pagalvoti ir apie kitas galimybes.

Beje, jei naudotum lietuvišką akronimą visiems būtų paprasčiau suprasti ;)

DeSadas
2008.08.27, 00:33
Lietuvvai butu naudinga
1. Atomine energetika (sudarytu bazine apkrova)
2. Vejo energetika plius biomase (sudarytu taip vadinama pertraukiama apkrova)
3. Kruonis, Kauno hesas, mazosios elektrines (islyginamoji apkrova)
4. Kogeneracines modernios duju (uzpildo nisas)

Al1
2008.08.28, 18:31
Lietuvvai butu naudinga
1. Atomine energetika (sudarytu bazine apkrova)
2. Vejo energetika plius biomase (sudarytu taip vadinama pertraukiama apkrova)
3. Kruonis, Kauno hesas, mazosios elektrines (islyginamoji apkrova)
4. Kogeneracines modernios duju (uzpildo nisas)

Biomases deginima palikime silumos, o ne elektros gamybai.

Taciau ka siulai silumos gamybai? Centralizuotose sistemose ir pramones katilinese. Individualius namus palikime nuosalyje - ten viskas aisku - malkos, anglys, dujos, geotermine energija.

Al1
2008.08.28, 18:38
Tas žmogus kaip bendraautorius yra atlikęs ne vieną tyrimų studiją šiuo klausimu, todėl manau, kad tavo nuomonė kiek per radikali.


Radikali? Tas straipnis radikalesnis nei jau ne vienus metus liberalia propaganda varancio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) straipniai. Pradejo enegetika, o baige mokslo, svietimo, sveikatos apsaugos ir kulturos liberalizacija...

Mistifikuoja ir baubus kuria su tokiais straipsniais.

Tie visi institutai (zymiausias, aisku LLRI, bet ir visokie nauji, per pastaruosius kelis metus isteigti), kurie taip aktyviai reiskiasi ziniasklaidoje yra ne mokslo istaigos, o viesujus rysiu komoanijos.

2008.08.28, 18:47
Tie visi institutai (zymiausias, aisku LLRI, bet ir visokie nauji, per pastaruosius kelis metus isteigti), kurie taip aktyviai reiskiasi ziniasklaidoje yra ne mokslo istaigos, o viesujus rysiu komoanijos.
Drąsiai pasakyta, bet ar teisingai.

Kieno interesus, tamstos nuomone, jie gina? Ar galėtum kaip nors konkrečiai užginčyti tyrimų studijose pateikiamus rezultatus, be to, kad jie tau tiesiog nepatinka?

DeSadas
2008.08.29, 00:49
Biomases deginima palikime silumos, o ne elektros gamybai.

Taciau ka siulai silumos gamybai? Centralizuotose sistemose ir pramones katilinese. Individualius namus palikime nuosalyje - ten viskas aisku - malkos, anglys, dujos, geotermine energija.

siuksliu deginimas, biomases, bioduju deginimas...ir galiausiai siluminio pastatu efektyvumo didinimas ( ty pastatu apsiltinimas)

tricky_kid
2008.08.29, 00:56
siuksliu deginimas, biomases, bioduju deginimas...ir galiausiai siluminio pastatu efektyvumo didinimas ( ty pastatu apsiltinimas)

Viena menka, bet manau svarbi pastaba.

<...> ir pirmiausiai siluminio pastatu efektyvumo didinimas ( ty pastatu apsiltinimas) (priverstinai diegiamas atitinkamais teisės aktais) ... tada reikės mažiau galvoti apie tai kiek, ir ko deginti

Al1
2008.08.29, 13:44
Viena menka, bet manau svarbi pastaba.

<...> ir pirmiausiai siluminio pastatu efektyvumo didinimas ( ty pastatu apsiltinimas) (priverstinai diegiamas atitinkamais teisės aktais) ... tada reikės mažiau galvoti apie tai kiek, ir ko deginti

As irgi uz tai. Bet velgi, prasides verkslenimai, kad nera pinigu. Gyventojai, deja, ne visi turi pakankamai lesu, kad galetu apsisiltinti daugiabuti. Reiketu ivesti privaloma daugiabuciu apsiltinima. Taciau ne tik is dalies finansuoti viso namo apsiltinima, bet ir apmoketi mazas pajamas gaunanciu gyventoju islaidas - pensininku, daugiavaikiu ir kt. Jei to nebus padaryta, zmones neistengs apsimoketi. O valstybei kompesnuoti islaidas sildymui - lesas svaistyti vejais.
Dar viena nauda is privalomo apsiltinimo - statybu sektoriui, kuris dabar jau "raukiasi".

Al1
2008.08.29, 15:17
Drąsiai pasakyta, bet ar teisingai.

Kieno interesus, tamstos nuomone, jie gina? Ar galėtum kaip nors konkrečiai užginčyti tyrimų studijose pateikiamus rezultatus, be to, kad jie tau tiesiog nepatinka?


Nebuk naivus.

Kad ir LLRI. Apie save raso. Kur mokslas? Jo yra tik kruopele.

http://www.lrinka.lt/index.php/meniu/apie_llri/misija/203

Kas juos remia - vien is remeju saraso matyri, kad tai stambaus ir siek tiek vidutinio verslo propagandos irankis.
Na nebukim naivus, niekas neremia siap sau, is geros valios. Nebent tai butu labdara. Labdaros cia nera.

Kas tai yra Strateginės savivaldos institutas (SSI)? Kazkokia tai konsultacine firmele, kuri pries kelis metus tapo mokslo istaiga? Apie koki moksla gali buti kalba? Strategines savivaldos pletra? Ar tai moksas? Kokia tai mokslo istaiga, jei dauguma publikaciju tik paties Paulausko? Kiti bendraautoriai - daugiausiai ne is SSI. Atsiprasau, negi tik vienas (ar du-trys) mokslininkai - tai jau institutas?
Tai, kuo jie uzsiima yra tik paslaugu teikimas - konsultaciju, analiziu, apzvalgu ir pan. Tai ne mokslas. Tai komercija.
As nesuprantu aplamai, kokiais kriterijais remiantis Lietuvoje leidziama steigtis visokiems stai tokiems institutams ir diskredituoti moksla?

DeSadas
2008.08.29, 17:23
Viena menka, bet manau svarbi pastaba.

<...> ir pirmiausiai siluminio pastatu efektyvumo didinimas ( ty pastatu apsiltinimas) (priverstinai diegiamas atitinkamais teisės aktais) ... tada reikės mažiau galvoti apie tai kiek, ir ko deginti

Tas aktualu tik naujiems pastatams.. o ka daryti su visais pastatais statytais tarybu Lietuvoje? Taigi tai is tikruju yra milziniskos investicijos.

Al1
2008.08.29, 18:15
Investicijos milziniskos. Deja, jas seniai reikejo pradeti daryti. Dabar jau per velu - pigiai neiseis padaryti. Taciau vis tiek reikia pradeti, nes kainos tik augs ir ne po kelis procentus, kaip buvo pasktaraji desimtmeti, o desimtimis procentu. Tai ar geriau sukisti pinigus enegetikams ir Rusijai, ar juos investuoti i namu atnaujinima?Taip pagerinant ne tik gyvenimo salygas, bet ir sutaupant ateityje daug pinigu, kurie butu islesiti i ora sildantis. Dar ir aplinka maziau tersiama bus, ir pirklausomybe nuo importinio kuro sumazes.

DeSadas
2008.08.29, 18:38
^^^ darbas yra daromas

500 milijonu ES paramos bendrabuciu (kiek zinau visi sauletekio bendrabuciai bus apsiltinti) , pensionatu, mokyklu apsiltinimui (http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/kvietimai/VP3.3.4.3/Projektu_sarasas_VP3.3.4.3.pdf) nacionaliniu lygmeniu

320 milijonu ES paramos regioniniu lygmeniu (projektai kolkas nepatvirtinti)

Plius like projektai (http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/kvietimai/VP3.3.4.5/Projektu_sarasas_VP3.3.4.5.pdf) kuriems neuzteko lesu 2004-2006 BP.

o kur dar pinigai skirti (http://www.ukmin.lt/lt/veiklos_kryptys/es_strukturiniai_fondai/2007-2013/2007_2013_dokumentai_energetika.php)

Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra
Elektros skirstymo sistemos modernizavimas ir plėtra
Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra
Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra
Energijos gamybos efektyvumo didinimas
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai Programoms...

Al1
2008.08.29, 18:47
Menkniekis. Jei tik apie 20 Sauletekio baraku, kokiu 200 mokyklu ir kelias desimtis pesnionatu uz puse milijardo apsiltins ir renovuos, tai kur lesos - ir svarbiauisa kokio dydzio leso - keliasdesimciai tukstanciu daugiabuciu?

negative
2008.09.09, 22:48
Vėjo jėgainės vandenyje tarp Kopenhagos ir Malmės:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080909/DSCN1231.JPG

Neju
2008.10.15, 17:54
2008-10-15 Lapių (Kauno r.) buitinių atliekų sąvartyne pradėjo veikti biodujų surinkimo sistema

Projekto iniciatorius Lapių buitinių atliekų sąvartyne pastatė biodujų surinkimo sistemą, taip pat kogeneracinę (šilumos ir energijos gamybos) jėgainę bei sujungė ją su biodujų surinkimo sistema. Kogeneracinėje jėgainėje generuojama elektros energija bus tiekiama į elektros energijos tinklą, o generuojama šilumos energija bus tiekiama rajono šilumos tinklams. Planuojama kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia - 1.1 MWe, instaliuota šiluminė galia - 1.4 MWš.
Plačiau apie tai: http://www.kaunas.lt/190?sid=3873

kaskas
2008.11.21, 22:40
Nuo naftos priklausantį pasaulį gelbės vandenynas
ocean.jpg

Nuo naftos priklausantį pasaulį gali išgelbėti didžiausias mūsų planetos švarios ir atsinaujinančios energijos šaltinis – vandenynas. Manoma, kad pirmoji 8 MW galios šiluminė jūrų jėgainė energiją tieks JAV karinei bazei.

JAV vyriausybės skirta finansinė parama paskatino aerokosminės korporacijos „Lockheed Martin“ inžinierius sutelkti dėmesį į efektyviausiai vandenyno šiluminę energiją išlaisvinančius „santechnikos“ projektus. Pasak žurnalo „New Scientist“, pastaruosius 12 mėnesių jie suka galvas, kaip pagaminti nepaprastai ilgus ir itin tvirtus didelio skersmens vamzdžius, kurie galėtų būti naudojami būsimosiose šiluminėse vandenynų elektrinėse.

Labai ilgi vamzdžiai iš stiklo pluošto – svarbi vadinamosios OTEC (Ocean Thermal Energy Conversion, vandenyno šiluminės energijos perdirbimo) technologijos jėgainių dalis. Jų veikimas pagrįstas paviršinių ir giluminių vandens sluoksnių temperatūrų skirtumu. Ekspertų teigimu, OTEC jėgainės potencialiai gali išlaisvinti daugelį valstybių nuo priklausomybės nuo naftos ir aprūpinti jas ekologiškai švaria atsinaujinančia energija.

Idėją pasitelkti skirtingus vandenyno „šiluminius sluoksnius“ elektros energijai gaminti dar 1881 m. pasiūlė prancūzų fizikas Jacques‘as d'Arsonvalis, tačiau iki pat praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį kilusios pasaulinės naftos krizės į ją beveik niekas nekreipė dėmesio. 1979 m. prie Havajų „Lockheed Martin“ su kitais eksperimentinės OTEC jėgainės kūrimo partneriais atplukdė specialią baržą su į gelmę nuleistais vamzdžiais. Ši terminė jėgainė galėjo pagaminti 50 kW elektros energijos. Po poros metų bandomąją elektrinę pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje pastatė ir japonai: jos galia siekė 120 kW.


JAV energetikos departamentas, sudomintas OTEC technologijos galimybių, ėmė planuoti 40 MW galios jėgainės prie Havajų salų statybą, tačiau nuo 1981 m. dėmesys terminėms vandenyno jėgainėms pradėjo mažėti. 1995-aisiais, kai nafta atpigo iki 20 dolerių už barelį, jis visiškai atslūgo.

Tačiau dabar, kai naftos kaina, palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, vėl šoktelėjo, nemokama vandenyno šiluminė energija vėl atkreipė energetikų dėmesį. JAV energetikos departamentas rugsėjo mėnesį pirmą kartą daugiau nei po 10 metų skyrė pirmąją 0,6 mln. dotaciją „Lockheed Martin“ korporacijai, kad ši imtų kurti naujos kartos vamzdynus, tinkamus naudoti dideliame gylyje.

ocean_sist.jpg

OTEC jėgainių veikimo principas palyginti paprastas, rašo „New Scientist“. Įšilęs paviršinis vandens sluoksnis įkaitina žemoje temperatūroje užverdantį skystį, pavyzdžiui, amoniaką ar amoniako ir vandens mišinį. Šiam „darbiniam skysčiui“ užvirus susidariusios dujos sukuria pakankamą slėgį, kad galėtų sukti elektros energiją generuojančią turbiną. Po to dujos atšaldomos leidžiant jas per šalto vandens, siurbiamo iš giliųjų vandenyno sluoksnių, vamzdžius. Tokie iš stiklo pluošto pagaminti vamzdžiai turėtų būti apie 1000 metrų ilgio ir maždaug 27 metrų skersmens, kad galėtų atlaikyti apie 1000 tonų vandens per sekundę pumpavimo apkrovą. Kai dujos kondensuojasi ir vėl tampa skysčiu, šaltas vanduo grąžinamas į gelmę. Pasak 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį JAV federalinei vandenynų šiluminės energijos programai vadovavusio Roberto Coheno, OTEC jėgainės veikia panašiai kaip įprastinės anglį, dujas ar mazutą garo gamybai deginančios šiluminės elektrinės.

R. Coheno teigimu, naujos kartos OTEC jėgainės galėtų pasiekti 500 MW galingumą. Jos būtų įrengiamos atviroje jūroje plaukiojančiose platformose, o pagaminta elektra į sausumą būtų perduodama povandeniniais elektros kabeliais.

Artimiausias „Lockheed Martin“ tikslas – pastatyti ir paleisti bandomąją naujos kartos jėgainę. Bendradarbiaudama su partneriais, korporacija planuoja per 4 - 6 metus vandenyne netoli Havajų pastatyti 10 – 20 MW galios šiluminę elektrinę. Joje bus naudojamas 1000 metrų ilgio ir maždaug 4 metrų skersmens giluminis vamzdis. Jėgainėje pagaminta elektra į Havajus bus perduodama povandeniniais kabeliais.

Tačiau ši „Lockheed Martin“ elektrinė veikiausiai nebus pirmoji panašios galios OTEC jėgainė: bendrovė „OCEES International“ baigia projektuoti šiluminę vandenyno elektrinę, kuri bus pastatyta prie Diego Garsijos salos Indijos vandenyne krantų. Čia įsikūrusi strateginė JAV karinė bazė. Pasak „New Scientist“, ši jėgainė, kurią planuojama paleisti iki 2011 m. pabaigos, gamins 8 MW elektros energijos. Šiuo metu elektrą saloje gamina dyzeliniai generatoriai.

Nors OTEC technologija atrodo labai patraukli, didinant jėgainių galią susiduriama technologiniais sunkumais. Antai 100 MW galios elektrinei prireiks apie 900 metrų ilgio ir 9 m skersmens vamzdžių. Jie turi būti atsparūs povandeninėms srovėms, o platforma privalo išlikti stabili. 2003 m. Indijos inžinieriai, statydami 1 MW galios OTEC jėgainę Bengalijos įlankoje, prarado 800 m ilgio šalto vandens vamzdį bandydami nuleisti jį į gelmę. Po metų ši nesėkmė pasikartojo. „Nemanau, kad dabartiniame technologijų raidos etape mes galėtume pasiekti bent 5 – 10 MW galią“, - pareiškė Indijos nacionalinio vandenyno technologijų instituto direktorius Subramanianas Kathirolis.

Su juo nesutinka OTEC specialistas Hansas Krockas, jau kone du dešimtmečius kuriantis ir bandantis tokias eksperimentines jėgaines. Jis teigia, kad bandomieji projektai patvirtino technologinį jų pagrįstumą. „Tai ne konstrukcijos problemos, svarbiausia – rasti ekonomiškai efektyvų sprendimą“, - sakė jis.

H. Krockas dabar vadovauja bendrovei „Energy Harvesting Systems“, vykdančiai ambicingą 100 MW OTEC jėgainės šalia Indonezijos krantų statybos projektą. Jo teigimu, jau gautos visos lėšos – apie 800 mln. JAV dol. – šios jėgainės statybai. Ji galėtų pradėti veikti po 2 metų, rašo „New Scientist“.
http://www.kelias.net/8237.html

TukasLT
2008.11.22, 01:24
2008-10-15 Lapių (Kauno r.) buitinių atliekų sąvartyne pradėjo veikti biodujų surinkimo sistema

Projekto iniciatorius Lapių buitinių atliekų sąvartyne pastatė biodujų surinkimo sistemą, taip pat kogeneracinę (šilumos ir energijos gamybos) jėgainę bei sujungė ją su biodujų surinkimo sistema. Kogeneracinėje jėgainėje generuojama elektros energija bus tiekiama į elektros energijos tinklą, o generuojama šilumos energija bus tiekiama rajono šilumos tinklams. Planuojama kogeneracinės jėgainės instaliuota elektrinė galia - 1.1 MWe, instaliuota šiluminė galia - 1.4 MWš.
Plačiau apie tai: http://www.kaunas.lt/190?sid=3873

^^^ Nors žurnaliūgos išmoktų matavimo vienetus rašyti. Taip niekas elektrinės galios - "MWe" nežymi, o taip pat ir šiluminės galios "MWš". Bent SI sistemoje nėra tokių žymenų. Vien tai, kai krenta į akis, net nesinori skaityti toliau. :najaune::najaune::najaune:

Raivo
2008.11.22, 01:38
Matomai šios jėgainės efektyvios tik šiltose klimato juostose, kur saulė pakankamai įšildo paviršinį vandenyno sluoksnį. Idėja paprasta, pagrįsta chemine reakcija. Tačiau straipsnyje yra netikslumų, arba neatidžiai parašyta. Pateikiamas aprašymas, kad reikalingi vamzdžiai turi būti 1000 metrų ilgio ir 27m skersmens, žemiau aprašoma, kad 100MW galios elektrinei reikia 900m ilgio ir 9m skersmens vamzdžių. Kokią galią generuos elektrinė, kurioje bus 27m skersmens vamzdis, neminima.
Kokios galios turi būti siurbliai, kad pasiektų tokį vandens debitą - 1000l/s, kiek jie patys sueikvos energijos. Pastatyti mažesnės galios jėgainę pigiau, bet jos efektyvumas bus taip pat mažesnis.

Neju
2008.11.26, 20:15
Naujasis generatorius energijai gaminti išnaudos silpnas vandens sroves
2008-11-26 www.technologijos.lt

Mičigano Universitete (JAV) sukurtas naujas hidrogeneratoriaus prototipas ateityje gali būti pritaikytas elektros energijai gaminti panaudojant netgi lėtas upių, jūrų ir vandenynų sroves. Naujasis išradimas elektrą tiekti gali netgi esant 2 mazgų vandens tėkmės greičiui, o tai yra daug praktiškiau lyginant su tipinėmis vandens turbinomis, kurioms efektyviai veikti reikalingas vandens srauto greitis yra mažiausiai 5-6 mazgai.

VIVACE (Vortex Induced Vibrations for Aquatic Clean Energy) sistema veikia išnaudodama sūkurių sukeliamas vibracijas, t.y. virpesius, kurie atsiranda vandeniui, skysčiui arba dujoms tekant pro įvairias kliūtis. Po vandeniu patalpintas specialios konstrukcijos cilindras yra veikiamas tėkmės - vanduo atsitrenkia į cilindrą ir kitoje jo pusėje susidaro sūkuriai. Cilindro konstrukcija parinkta remiantis aeroelastinio virpėjimo (angl. aeroelastic flutter) fizikiniu reiškiniu - tai yra lygiai tas pats mokslinis principas, kuriuo yra grindžiamas Tacoma Narrows tilto sugriuvimas 1940 metais.

"Pastaruosius 25 metus inžinieriai, įskaitant mane patį, stengėsi kaip galima labiau sumažinti sūkurių sukeliamas vibracijas. Tačiau Mičigane mes darome priešingai. Mes stipriname vibracijas ir išnaudojame šią galingą ir destruktyvią gamtos jėgą", teigia vienas iš VIVACE kūrėjų Jūrų Architektūros ir Inžinerijos profesorius Michael'as Bernitsas.

Potencialiai vos keletas tokių cilindrų galėtų tiekti energiją uoste stovinčiam laivui arba švyturiui. Lengvosios atletikos stadiono dydžio VIVACE cilindrų masyvo pakaktų energijai gaminti maždaug 0,13 lito už kilovatvalandę kaina, o pačios energijos pakaktų maždaug 100000 šeimų. Šiuo metu Mičigano Universiteto mokslininkai ieško galimybių artimiausių 18 mėnesių bėgyje pradėti statyti bandomąją jėgainę Detroito upėje.

Šaltinis: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis?name=straipsnis-5673&t=/129/182&l=2

DeSadas
2008.11.27, 13:57
SEB finansuos koncerno Achemos vėjo jėgainių parko plėtrą (http://www.marketnews.lt/naujiena/seb_finansuos_koncerno_achemos_vejo_jegainiu_parko _pletra)

r08n
2008.11.27, 16:31
Nors žurnaliūgos išmoktų matavimo vienetus rašyti. Taip niekas elektrinės galios - "MWe" nežymi, o taip pat ir šiluminės galios "MWš". Bent SI sistemoje nėra tokių žymenų.

Šiaip jau žymi, jeigu tekste neparašyta, apie kokią galią kalbama: MWe, MWt/WMth. Šiuo atveju, kadangi parašyta, tai galėjo rašyti tiesiog MW.

Plents
2009.01.27, 11:21
"O kainos ispudingos. Pavyzdziui, Lietuvoje parduodami saules kolektoriai - pilnai uzbaigta sistema, kuria telieka pasikabinti ant stogo ar sienos ir kuri gali nuosava nama aprupinti 60 proc. metinio karsto vandens poreikio kainuoja apie 8000 Lt. (UAB "Celsis"). Kada tai atsipirks?"

Statant naują namą, kuriame žadama gyventi, atsipirkimas ne tema. Tai yra didesnė nepriklausomybė + kaštų taupymas.

Ginthus
2009.01.27, 12:17
http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=20294428

Lietuva tapo
Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros nare

www.DELFI.lt
2009 sausio mėn. 27 d. 09:37

Al1
2009.01.28, 17:49
"O kainos ispudingos. Pavyzdziui, Lietuvoje parduodami saules kolektoriai - pilnai uzbaigta sistema, kuria telieka pasikabinti ant stogo ar sienos ir kuri gali nuosava nama aprupinti 60 proc. metinio karsto vandens poreikio kainuoja apie 8000 Lt. (UAB "Celsis"). Kada tai atsipirks?"

Statant naują namą, kuriame žadama gyventi, atsipirkimas ne tema. Tai yra didesnė nepriklausomybė + kaštų taupymas.

Dar ir kaip i tema. Niekas nesisvaisto dideliais pinigais, jei tai neteikia ekonomines naudos, o ta pati rezultata gali pasiekti pigesnemis priemonemis.

Marcius_O
2009.02.24, 12:29
Vėjo jėgainės plinta Vakarų Lietuvoje

Nors greitos investicijų grąžos iš vėjo jėgainių nesitiki, verslininkai neatsisako investuoti į parkų plėtrą ir teigia, kad tai atsipirks ateityje. Nauji vėjo jėgainių parkai šiemet bus rengiami keliuose Vakarų Lietuvos rajonuose.

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=c20a39e7-1551-4191-a25f-b2f554ac40f7&open=four

kaskas
2009.02.25, 18:57
Puiku, reikia kuo daugiau tokių elektrinių.

2009.02.28, 16:48
Tiesiog pacituosiu asmenį kitame forume nenorėdamas prisiimti laurų už iš tiesų įdomią jo pateiktą statistiką:
http://img22.imageshack.us/img22/5748/mapt.jpg (http://img22.imageshack.us/my.php?image=mapt.jpg)
http://img22.imageshack.us/img22/mapt.jpg/1/w682.png (http://g.imageshack.us/img22/mapt.jpg/1/)

http://img7.imageshack.us/img7/1113/ewea2.jpg (http://img7.imageshack.us/my.php?image=ewea2.jpg)
http://img7.imageshack.us/img7/ewea2.jpg/1/w673.png (http://g.imageshack.us/img7/ewea2.jpg/1/)

http://img3.imageshack.us/img3/4412/ewea3.jpg (http://img3.imageshack.us/my.php?image=ewea3.jpg)
http://img3.imageshack.us/img3/ewea3.jpg/1/w676.png (http://g.imageshack.us/img3/ewea3.jpg/1/)

http://img147.imageshack.us/img147/2554/ewea4.jpg (http://img147.imageshack.us/my.php?image=ewea4.jpg)
http://img147.imageshack.us/img147/ewea4.jpg/1/w512.png (http://g.imageshack.us/img147/ewea4.jpg/1/)

http://img22.imageshack.us/img22/2488/ewea5.jpg (http://img22.imageshack.us/my.php?image=ewea5.jpg)
http://img22.imageshack.us/img22/ewea5.jpg/1/w764.png (http://g.imageshack.us/img22/ewea5.jpg/1/)

http://img147.imageshack.us/img147/6921/ewea6.jpg (http://img147.imageshack.us/my.php?image=ewea6.jpg)
http://img147.imageshack.us/img147/ewea6.jpg/1/w627.png (http://g.imageshack.us/img147/ewea6.jpg/1/)
(PV = Photo Voltaic)

Some interesting figures from Ewea (http://www.ewea.org/) and Erec (http://www.erec.org/).

Kranai ir Keltuvai
2009.03.30, 16:06
Pridesiu nuotrauku. Paveiksluota Lietuvoje.

kaskas
2009.03.30, 16:10
Sveikas. aciu uz nuotraukas, grazu :) . O sios vejo jegaines kur pastatytos yra?

LAZAS_
2009.03.30, 16:23
Pridesiu nuotrauku. Paveiksluota Lietuvoje.

Jeigu neklystu, tai viena iš pirmųjų pramoninių vėjo jėgainių stovinčių prie Palangos. Ji buvo gauta ir pastatyta labdaros forma iš vienos Vokietijos katalikų bendruomenės, su kuria bendradarbiauja Vydmantų tikintieji.

Jeigu norite sužinoti, kur ji stovi tiksliai į maps.google.com įveskite šias koordinates 55.900210, 21.120647 ir jums parodys tikslią jėgainės vietą.

Kranai ir Keltuvai
2009.03.31, 09:36
Deja ne. Jei norite pamatyti ju statybas ir 350 t. keliamos galio vikšrini krana dar turite galimybiu. Jegainiu statyba siuo metu vyksta Taurages raj. Vaziuojant nuo Taurages link Kaliningrado kokia 15 km. uz Taurages prie pat pagrindinio kelio. Kyla nemazas parkas apie 10 vnt. Klausite is kur zinau, pats ten dirbu.

Kranai ir Keltuvai
2009.04.01, 18:06
Dar truputi siandiena paveikslavau. Tik oras buvo prastas.

Neju
2009.04.10, 14:53
Rengiamas atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas
2009-04-10 Alfa.lt

Į Aplinkos apsaugos komitetą nuolat kreipiasi asocijuotų struktūrų ir pavienių įmonių atstovai, ragindami parengti atskirus atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimą reglamentuojančius įstatymus. Remiantis kai kurių ES šalių narių patirtimi, nutarta parengti Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą. Šis įstatymas numatys visų atsinaujinančių energijos šaltinių darnią plėtrą, pagamintos energijos naudojimą, reglamentuos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų funkcijas, pareigas ir atsakomybę.

Seimo valdyba 2009 m. balandžio 3 d. pritarė Aplinkos apsaugos komiteto siūlymui sudaryti darbo grupę Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymui rengti. Grupė iki šių metų pabaigos numato išanalizuoti kitų ES šalių teisinio reguliavimo patirtį, parengti įstatymo koncepciją bei patį įstatymo projektą ir pateikti pasiūlymus poįstatyminių teisės aktų tobulinimui. Į darbo grupę įtraukti visų Seimo frakcijų, atsinaujinančios energetikos asocijuotų struktūrų ir šiuos klausimus kuruojančių ministerijų atstovai.

Europos Sąjungoje alternatyvių energijos šaltinių technologijų plėtra yra vertinama kaip viena iš prioritetinių ekonomikos, aplinkosaugos ir energetikos plėtros krypčių. Ją naudojant užtikrinama darni plėtra bei energijos tiekimo saugumas, ribojama klimato kaita: mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir plėtojama žiniomis grįsta pramonė – taip kuriamos darbo vietos, užtikrinamas ekonomikos augimas, konkurencingumas ir regioninė bei kaimo plėtra. Ypač svarbu tai, kad naudojant vietinius atsinaujinančius energijos išteklius mažinamas šalies importo-eksporto deficitas.

Kad atsinaujinantys šaltiniai taptų pagrindu siekti šių tikslų, siūloma taikyti naujus atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo būdus: plečiant ir stiprinant teisinę bazę, kuri verslo bendruomenei suteiks ilgalaikio stabilumo, būtino norint priimti racionalius investicinius sprendimus atsinaujinančios energijos sektoriuje.

Naujai parengtoje ES direktyvoje dėl atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo Lietuvai 2020 m. nustatytas privalomas rodiklis, kad galutinės energijos suvartojimo balanse 23 proc. sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai, o transporto vartojamų degalų balanse 10 proc. sudarytų biodegalai. Šiuo metu Lietuvoje vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai elektros energijos gamyboje sudaro tik 4,6 proc., šilumos gamyboje - 17 proc. (pvz. Švedijoje biokuras, atliekos ir kiti vietiniai bei atsinaujinantys energijos šaltiniai šilumos gamyboje sudaro 90 proc.).

Aplinkos ir ūkio ministrų 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri įvertino esamą atsinaujinančių bei alternatyvių energijos išteklių teisinio reguliavimo būklę ir pripažino, kad nacionaliniai teisės aktai nepakankamai skatina šių energijos išteklių naudojimą. Priešingai, daugelis įstatymų ir poįstatyminių aktų varžo jų panaudojimą.

Balandžio 8 dieną įvykusiame Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo rengimo darbo grupės posėdyje asociacijų atstovai pristatė svarbiausias problemas, iškylančias Lietuvos įmonėms gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių, prisijungiant prie centralizuotų tinklų ir įveikiant kitas administracines kliūtis. Jie pateikė pasiūlymų dėl teisės aktų tobulinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo pagal kitų ES šalių patirtį.

Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/10268254/?Rengiamas.atsinaujinanciu.energijos.istekliu.ista tymas=2009-04-10_14-25

praeivis
2009.04.10, 15:20
Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/10268254/?Rengiamas.atsinaujinanciu.energijos.istekliu.ista tymas=2009-04-10_14-25




Sunkiai suprantama situacija??? Stai pirmieji zodziai is sio kreipimosi: Į Aplinkos apsaugos komitetą nuolat kreipiasi asocijuotų struktūrų ir pavienių įmonių atstovai, ragindami parengti atskirus atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimą reglamentuojančius įstatymus.

Is karto kyla klausimas:jei atsinaujinanti energija yra pigesne uz iprastiniu budu gaunama,tai kokio geresnio paskatinimo bereikia??? Juk pinigai,pelnas ir yra pats geriausias skatinimas.
O jei ta atsinaujinanti energija yra brangesne........tai kam ji mums tuomet reikalinga?

Al1
2009.04.10, 15:53
Sunkiai suprantama situacija??? Stai pirmieji zodziai is sio kreipimosi: Į Aplinkos apsaugos komitetą nuolat kreipiasi asocijuotų struktūrų ir pavienių įmonių atstovai, ragindami parengti atskirus atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimą reglamentuojančius įstatymus.

Is karto kyla klausimas:jei atsinaujinanti energija yra pigesne uz iprastiniu budu gaunama,tai kokio geresnio paskatinimo bereikia??? Juk pinigai,pelnas ir yra pats geriausias skatinimas.
O jei ta atsinaujinanti energija yra brangesne........tai kam ji mums tuomet reikalinga?

Ta alternatyvi energija yra pigi. Tiksliau pirminiai jos istekliai yra pigus ar visai nieko nekainuoja - vejas, saules sviesa, siuksles (uz kuriu surinkima moka gyventojai), hidroenergija. Tik kad pirmines energijos tranformavimas (iranga ir jos irengimas) i mums naudinga energija - siluma ar elektros energija - kainuoja labai daug. Reikia milzinisku investiciju, kuriu joks verslas neturi. Ir laukia paramos is valstybes ar ES fondu.
Taipogi tos alternatyvios energetikos technologijos yra dar "vaikystes" stadijoje. Reikalingos investicijos i mokslinius tyrimus bei tobulinima. Tai velgi kainuoja.
Todel galutiniame etape vartotojui atsinaujinanti energija (pirmine energija paversta naudinga energija ir su tuo susijusios islaidos tiek irangai tiek ir eksploatacijai + pelnas) yra arba brangesne uz dabar iprastu budu pagaminama, arba nedaug pigesne. Nera jokiu "dvigubai ar trigubai pigiau".
Alternatyva dabartinei energetikai - ekologija + nepriklausomybe nuo riboto istekliu tiekeju skaiciaus.

tricky_kid
2009.04.15, 01:31
Anksčiau galvojau, kad be reikalo buvo įsteigta ta energetikos ministerija, bet jei jie ir toliau krutins visas tas įsišaknijusias atgyvenusias tiesas ir procesus Lietuvos energetikoje, tai spaudžiu jiems ranką ir linkiu sėkmės !


Šilumai iš žemės žadama žalia šviesa (http://www.ve.lt/?data=2009-04-15&rub=1078895039&id=1239733474) (http://www.ve.lt/?data=2009-04-15&rub=1078895039&id=1239733474)
Martynas VAINORIUS
Vakarų Ekspresas, 2009 04 15

Apie geoterminę energiją ir vietos energetinių dinozaurų ('Klaipėdos energija') mintis...

Geoterma
Ankstesnė "Geotermos" vadovybė buvo nepatenkinta kaina, kurią už pagamintą šilumos energiją jai mokėdavo pagrindinis klientas - "Klaipėdos energija". Buvo bandoma teisybės ieškoti teismuose. Klaipėdos apylinkės teismas atmetė bendrovės ieškinį, tačiau jį vėliau patenkino uostamiesčio apygardos teismas. Galutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis Teismas visgi palaikė "Klaipėdos energiją".

R. Vaitiekūnas sako, jog "Klaipėdos energija" įmonei vasarį mokėjo 12,6 cento už kilovatvalandę - maždaug pusę kainos, kurią moka galutiniai vartotojai.

Klaipėdos energija
Mes pateikėme savo pastabas ruošiamoms įstatymo pataisoms. Mūsų nuomone, kaina tokiems šilumos tiekėjams kaip "Geoterma" turėtų būti nustatoma pagal kintamąsias išlaidas - dujas, elektrą ir kitus resursus, naudojamus gamyboje, o pastoviąsias išlaidas, tokias kaip mokesčiai, įtraukti į kainą būtų nelogiška. Jei visgi mes nebūtume išgirsti, mums neapsimokėtų pirkti tokios šilumos, nes ji taptų brangesnė už tą, kurią patys pasigaminame, o tai turėtų įtakos galutinei kainai, kurią moka vartotojai. Žinant mūsų šilumos gamybos mastus, sutaupymas apyvartinių taršos leidimų srityje tikrai nieko daug nelemia.

Ar nesusisuka galva nuo tokių visokių pakomiteninių kainų priedėlių dedamųjų ir atimamųjų santykinės sumos proveržio ir daliklio begalybės vertinant baisiųjų atsinaujinančių energijos šaltinių kainą ???


Šiaip apie geoterminį potencialą:
Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš pusantrų metų sakė profesorius.

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

Marcius_O
2009.06.05, 07:56
Vėjo jėgainių parko statyboms pamaryje – 92 mln. litų

Swedbank“ su bendrove „Iverneta“ pasirašė sutartis, pagal kurias bus finansuojamos naujo vėjo jėgainių parko statybos Šilutės rajone. Bendra šio projekto vertė sieks daugiau kaip 92 mln. litų. Sutartys pasirašytos šių metų gegužės pabaigoje.

http://vilniaus.diena.lt/naujienos/ekonomika/vejo-jegainiu-parko-statyboms-pamaryje-92-mln-litu-221495

Analitikas PlėtRa
2009.06.05, 12:06
Sunku pas mus su tuo vėju, ir saulės mažoka, sunkiai mes įgyvendinsim ES green energy politiką.. Stebint sparčią klimato kaitą ir kaip mes virstam kažkokiais tropikais, kur lyja beveik ištisus metus, reikėtų sugalvoti kaip panaudoti lietų energijai gaminti.. :D

toshys
2009.06.05, 12:10
Aš kaip tik sakyčiau, kad netiek ir daug lija... :|

Lettered
2009.06.05, 12:13
Aš kaip tik sakyčiau, kad netiek ir daug lija... :|

Aišku, kad nedaug, net žolę reikia laistyti, kad neišdžiūtų, o saulės irgi pakankamai buvo, ypač šį pavasarį.

toshys
2009.06.05, 12:14
Šią savaitę jau truputį daugiau lijo.. Bet šiandien Alytuje saulė ir pakankamai šilta

Al1
2009.06.05, 12:36
Alternatyvi energetika dar tik kudikystes stadijoje. Lietuvai, kaip nekurianciai tokios energetikos technologiju ir negaminanciai irengimu, investuoti dabar i alternatyvia energetika NEAPSIMOKA. Geriau palaukti, kol technologijos bus privestos iki pakankamo lygio ir atpigs. Dabar gi moketi uz "puszali" produkta milziniskus pinigus yra nenaudinga.

le bronius
2009.06.05, 12:37
Sunku pas mus su tuo vėju, ... sunkiai mes įgyvendinsim ES green energy politiką...

Aš taip nemanau, kad sunku su vėju. Kaip tik labai vėjuotas kraštas. Tik tas vėjas aukštokai. Pvz. gyvenu 8 aukšte, tai praktiškai tokiam aukštyje nuolat būna vėjas tikrai ne mažesnis nei 4 m/s. Palydovinė lėkštė man ištisai siūbuoja. Tą vėją išnaudot pilnai galėtume, jei tik būtų skatinimas.

Jau yra tokių vėjo jėgainių:
http://www.balsas.lt/06/01/windcore.jpg

http://www.balsas.lt/naujiena/293825/vejo-energija-namams/rubrika:naujienos-mokslasirit-technologijos

"Gamintojų teigimu, turbina „WindCore“ pradeda veikti pučiant vos 3 metrų per sekundę vėjui. Šis įrenginys per metus gali pagaminti apie 2 tūkstančius kilovatvalandžių elektros energijos, jei per metus vėjo greitis siekia vidutiniškai 5 metrus per sekundę. Ūbaujant 12,5 metro per sekundę vėjui turbinos galingumas išauga iki 1,2 kilovato." ... "tokia vėjo jėgainė kainuoja tik 5 tūkstančius JAV dolerių (apie 13 000 Lt) ir veikia mažiausiai 25 metus."

Summary: apstatai komiblokų stogus tokiom jėgainėmis ir apie 10% energijos gaunama iš vėjo...

Al1
2009.06.05, 12:55
Summary: apstatai komiblokų stogus tokiom jėgainėmis ir apie 10% energijos gaunama iš vėjo...

Pagrindine problema visu vejo jegainiu kol kas yra minimalus vejo greitis - jis turi siekti apie 4-5 m/s. Taigi, Lietuvoje jau yra problemu, nes jegaines veikia labai jau netolygiai ir generuojama elektros energija labai netolygiai laike. Tuo tarpu cikliniai paros, savaites ir menesio elektros energijos poreikiai yra zinomi. Vejo jegaines generuojama energija nekoreliuoja su energijos poreikiu.

Tik mulkiai gali leisti stayti ant daugiabucio stogo tokias jegaines, kurios skleis triuksma ir vibracijas. Tik mulkiai Lietuvoje leidzia irengti mobilaus rysio siustuvus ant daugiabuciu.

le bronius
2009.06.05, 14:11
Tik mulkiai gali leisti stayti ant daugiabucio stogo tokias jegaines, kurios skleis triuksma ir vibracijas. Tik mulkiai Lietuvoje leidzia irengti mobilaus rysio siustuvus ant daugiabuciu.

:| Labai jau kategoriškai tu čia. Tam tokias nedideles ir bando kurt, kad nekeltų daug triukšmo. Aš tai sutikčiau, kad ant stogo tokias statytų, nors gal aš ir mulkis :?

Rimas_OK
2009.06.05, 14:50
Tik mulkiai gali leisti stayti ant daugiabucio stogo tokias jegaines, kurios skleis triuksma ir vibracijas. Tik mulkiai Lietuvoje leidzia irengti mobilaus rysio siustuvus ant daugiabuciu.

Truputėli juokinga :) Tai siūlote miestus palikti be mobilaus ryšio? Gal tai ir būtų išsigelbėjimas mūsų dalykiškąjai visuomenei... :)
Bet kol kas kol toks poreikis yra, tai ant stogo esanti antena kenkia mažiau nei šalia namo ant stulpo.


Dėl vėjo jėgainių, tai tik mes - posovietinės pasekmės - visko bijome. Kažkaip už mus gerokai turtingesni vakariečiai mažiau pergyvena ir matyt "mažiau saugo" savo sveikatą. Žodžiu mes iš ubagiškumo norime turėti geresnes gyvenimo sąlygas už kokius Vokiečius ar Austrus...

Tikėtina, kad kai pagaliau pas mus prasidės saulės baterijų statymas ant stogų, atsiras kliedesių, kad ir šitie elementai gali kenkti sveikatai :D Tada bylinėsis bobutės, su kaimynu, kad jis ant savo stogo pasistatė kolektorius :))))

Neju
2009.06.06, 09:11
Alternatyvi energetika dar tik kudikystes stadijoje. Lietuvai, kaip nekurianciai tokios energetikos technologiju ir negaminanciai irengimu, investuoti dabar i alternatyvia energetika NEAPSIMOKA. Geriau palaukti, kol technologijos bus privestos iki pakankamo lygio ir atpigs. Dabar gi moketi uz "puszali" produkta milziniskus pinigus yra nenaudinga.

Kai kurias technologijas ir pas mus kuria, pvz. vandenilio energetikos srityje
http://www.hydrogen.lt

Petrozilijus Cvakelmanas
2009.06.06, 20:12
Summary: apstatai komiblokų stogus tokiom jėgainėmis ir apie 10% energijos gaunama iš vėjo...
Ir gyveni kaip traukinio kupe - vibracijos, triukšmas.

Wycka
2009.06.06, 21:11
Ir gyveni kaip traukinio kupe - vibracijos, triukšmas.

Ar esi girdėjęs apie antivibracines ir garso izoliacines statybines medžiagas?

balietis
2009.06.07, 14:33
Ir gyveni kaip traukinio kupe - vibracijos, triukšmas.

Ir būtinai uždrauskim katilines rūsiuose. Nes vibracija ir triukšmas. Ir radiatorius dėl to paties.

O jeigu rimtai, tai man naktį vibracija būna, kai kaimynai 3 aukštais aukščiau muzikos klauso. Joks malūnėlis ant stogo tam neprilygs. Kai jau būna ne tik vibracija, bet ir žodžius imu suprasti, kviečiu policiją. Bet policija ateina, paskambina į duris ir daugiau niekuo padėti negali. Man rodos, kad mes šitoje vietoje skiriamės nuo vokiečių ir austrų. Anie labiau toleruoja pažangiąsias technologijas, bet visiškai netoleruoja durnų kaimynų.

le bronius
2009.06.07, 16:42
Ir gyveni kaip traukinio kupe - vibracijos, triukšmas.

:sutariam? Tai šitą pavyzdį ir pateikiau specialiai, kaip mažai triukšmo keliantį. Tai praktiškai visiškai naujas dalykas, tik šiemet pradedamas naudoti. Cituoju: "Daugiausia priekaištų vėjo jėgainių gamintojams tenka išklausyti dėl didelio jų kūrinių keliamo triukšmo. Turbinoje „WindCore“ įmontuotas mikroprocesorius, kuris automatiškai reguliuoja vėjo atakos mentėms jėgą, ir tai neleidžia jai per daug įsismarkauti. Tokiu būdu sumažinamas įrenginio triukšmingumas. Naktį „WindCore“ mentės plevena 35 decibelų fonu, o diena kelia maždaug 50 decibelų triukšmą".

Tai arba męs pradėsim kažką daryti, arba taip ir liksim beviltiškai atsilikę...

praeivis
2009.06.07, 17:14
Aš taip nemanau, kad sunku su vėju. Kaip tik labai vėjuotas kraštas. Tik tas vėjas aukštokai. Pvz. gyvenu 8 aukšte, tai praktiškai tokiam aukštyje nuolat būna vėjas tikrai ne mažesnis nei 4 m/s. Palydovinė lėkštė man ištisai siūbuoja. Tą vėją išnaudot pilnai galėtume, jei tik būtų skatinimas.

Jau yra tokių vėjo jėgainių:
Atvaizdas
(http://www.balsas.lt/06/01/windcore.jpg)

http://www.balsas.lt/naujiena/293825/vejo-energija-namams/rubrika:naujienos-mokslasirit-technologijos

"Gamintojų teigimu, turbina „WindCore“ pradeda veikti pučiant vos 3 metrų per sekundę vėjui. Šis įrenginys per metus gali pagaminti apie 2 tūkstančius kilovatvalandžių elektros energijos, jei per metus vėjo greitis siekia vidutiniškai 5 metrus per sekundę. Ūbaujant 12,5 metro per sekundę vėjui turbinos galingumas išauga iki 1,2 kilovato." ... "tokia vėjo jėgainė kainuoja tik 5 tūkstančius JAV dolerių (apie 13 000 Lt) ir veikia mažiausiai 25 metus."

Summary: apstatai komiblokų stogus tokiom jėgainėmis ir apie 10% energijos gaunama iš vėjo...


2000 kwh per metus-tai visiskas snypstukas,vos ne kaip vaikiskas zaisliukas. Be to jus visiskai nesiorientuojate techniniuose dalykuose:stai perskaitete reklamoje,kad veikia maziausiai 25 metus ir kainuoja tik 5000 dol. ir besalygiskai tuo tikite. Tai as tau pasakysiu paprasciau: nera dar pasaulyje sukurta tokio techninio irenginio,kuriame butu besisukancios detales ir kuris galetu suktis be remonto 25 metus;-)))) Cia pasakos vaiku darzeliui,grynai reklaminis skelbimas.
Jis ir visai nedirbdamas ,vien tik stovedamas lauke per 25 metus surudys ,uzkirmys ir suges,o cia jie tiki kad jis suksis 25 metus be perstojo ir be remontu. Vaiku darzelis ir tiek.

le bronius
2009.06.07, 18:17
2000 kwh per metus-tai visiskas snypstukas,vos ne kaip vaikiskas zaisliukas. Be to jus visiskai nesiorientuojate techniniuose dalykuose:...

Oi ne, netoks jau aš patiklus :) bet tik noriu pasakyt, kad šioj srity jau judama į priekį. Tas, kas ten aprašyta, tai kaip suprantu dar tik š.m. kovo mėn išrastas reikalas... aišku tokiu atveju dar jis pradinėj stadijoj ir tobulintinas
http://novostey.com/i4/2009/03/23/71cf5554b7b035edb10d34ed65134e5c.jpeg

Bet 2000 kwh per metus, tai tikrai nera jau toks didelis šnipštas... Ir preliminariai paskaičiavus, jo pagaminama elektra, kainuoja 0,245 Lt/kwh (jei 12250 LTL / 2000 kwh/y * 25y).
Jeigu jau linkstama prie energijos taupymo, taupių prietaisų naudojimo ir t.t., tai ateityje, gali atrodyti tikrai didelis kiekis tas 2000 kwh.
Galiu pasakyti pvz, kad pakeitęs savo bute paprastas el.lemputes į taupias, per mėn. sunaudoju 30 kwh mažiau, negu prieš tai... o jei dar prie kompo mažiau sedėčiau :D

praeivis
2009.06.07, 18:38
Oi ne, netoks jau aš patiklus :) bet tik noriu pasakyt, kad šioj srity jau judama į priekį. Tas, kas ten aprašyta, tai kaip suprantu dar tik š.m. kovo mėn išrastas reikalas... aišku tokiu atveju dar jis pradinėj stadijoj ir tobulintinas
Atvaizdas
(http://novostey.com/i4/2009/03/23/71cf5554b7b035edb10d34ed65134e5c.jpeg)

Bet 2000 kwh per metus, tai tikrai nera jau toks didelis šnipštas... Ir preliminariai paskaičiavus, jo pagaminama elektra, kainuoja 0,245 Lt/kwh (jei 12250 LTL / 2000 kwh/y * 25y).
Jeigu jau linkstama prie energijos taupymo, taupių prietaisų naudojimo ir t.t., tai ateityje, gali atrodyti tikrai didelis kiekis tas 2000 kwh.
Galiu pasakyti pvz, kad pakeitęs savo bute paprastas el.lemputes į taupias, per mėn. sunaudoju 30 kwh mažiau, negu prieš tai... o jei dar prie kompo mažiau sedėčiau :D



Nagi pasiziurek i savo buto elektros atsiskaitymo knygute. Kazkur pats per metus ir sunaudosi iki 2000 kwh. Vadinasi toks daikciukas galetu elektra aprupinti tik 1 buta ir tai dar netolygiai,priklausomai nuo vejo. Gal sodyboje,kur nuvaziuojama tik praleisti savaitgalius, ir tiktu toks daikciukas ,bet rimtam elektros tiekimui jis dar per 'skystas'.

le bronius
2009.06.07, 18:47
Nagi pasiziurek i savo buto elektros atsiskaitymo knygute. Kazkur pats per metus ir sunaudosi iki 2000 kwh. Vadinasi toks daikciukas galetu elektra aprupinti tik 1 buta ir tai dar netolygiai,priklausomai nuo vejo. Gal sodyboje,kur nuvaziuojama tik praleisti savaitgalius, ir tiktu toks daikciukas ,bet rimtam elektros tiekimui jis dar per 'skystas'.

Na 3k. bute sunaudojam 80-100 kwh/mėn., tai galima teigti, kad įmanoma aprūpinti elektra 2 butus arba nuosavą namą (taupiai naudojant el. energiją)....

Bandit_romis
2009.06.08, 13:20
Na 3k. bute sunaudojam 80-100 kwh/mėn., tai galima teigti, kad įmanoma aprūpinti elektra 2 butus arba nuosavą namą (taupiai naudojant el. energiją)....

Labai jau taupiai gyvenate, jei sunaudojate ik 80-100kwh/mėn. Mes trijų asmenų šaimyna trijų kambarių bute sunaudojame ~250kwh/mėn. Taigi toks daikčiukas galėtų būti tik nedidelė alternatyva ir vis tiek per brangi alternatyva. Jei tikrai negestų visus 25metus, tada kodėl gi ne, bet vargu ar tai įmanoma. Šis daiktas patrauklus galėtų pasirodyti kokioje nuošalioje sodyboje, kur elektros tiekimo pravedimas yra komplikuotas.

Al1
2009.06.08, 17:07
Truputėli juokinga :) Tai siūlote miestus palikti be mobilaus ryšio? Gal tai ir būtų išsigelbėjimas mūsų dalykiškąjai visuomenei... :)
Bet kol kas kol toks poreikis yra, tai ant stogo esanti antena kenkia mažiau nei šalia namo ant stulpo.

Dėl vėjo jėgainių, tai tik mes - posovietinės pasekmės - visko bijome. Kažkaip už mus gerokai turtingesni vakariečiai mažiau pergyvena ir matyt "mažiau saugo" savo sveikatą. Žodžiu mes iš ubagiškumo norime turėti geresnes gyvenimo sąlygas už kokius Vokiečius ar Austrus...

Tikėtina, kad kai pagaliau pas mus prasidės saulės baterijų statymas ant stogų, atsiras kliedesių, kad ir šitie elementai gali kenkti sveikatai :D Tada bylinėsis bobutės, su kaimynu, kad jis ant savo stogo pasistatė kolektorius :))))

Bet koks elektromagnetines energijos saltinis kenkia sveikatai, nors jo spinduliuojama galia ir nera didele, bet ilgalaikis poveikis gali buti zalingas.
Tai, kad statoma ant stogu, dar nereiskia, jog nekenkia. Is viso, nera jokiu rimtu tytimu atlika, jog nekenktu. O ir tie patys gali buti tendencingi, nes viskas kvepia milijardais pasaulio mastu ir milijonais Lietuvos. Zemesniu aukstu gyventojams zalos gal ir nera, bet virsutinio auksto gyventojams poveikis gali buti zalingas. Juk pacioje mobilaus rysio eros pradzioje niekas nestate siustuvu ant gyvenamuju namu. Manai, kas nors issiaiskino, ar kenkia. Tam paprasciausiai nebuvo laiko, nes 5 metu tyrimas yra per trumpas kokiam nors poveikiui nustatyti. O po to eme statyti ir tiek, nes draudimu nebuvo ir nera. Prievarta gi niekas nestate - patys zmones sutikdavo, pavyzdziui, uz stogo sutvarkyma.
Vakarieciai nera "protingesni", bet daugiamilijardinis verslas gali daug ka.

Saules kolektoriai nera kenksmingi, nes jie nespinduliuoja elektromagnetines energijos, jie nekelia triuksmo ir vibraciju. Nors, tiesa sakant, ju gamybos technologijos (kol kas, puslaidininkiu gamyba) yra pakankamai tarsi.


:| Labai jau kategoriškai tu čia. Tam tokias nedideles ir bando kurt, kad nekeltų daug triukšmo. Aš tai sutikčiau, kad ant stogo tokias statytų, nors gal aš ir mulkis :?

Nieko asmeniskai mulkiu nepavadinau. Tik apibendrinau.

Kai kurias technologijas ir pas mus kuria, pvz. vandenilio energetikos srityje
http://www.hydrogen.lt

Deja, nieko mes nesukursime, o musu ziniomis pasinaudos vakarieciai. Pats dirbu mokslo srityje, zinau kokia situacija yra Lietuvoje. Ir per artimiausia desimtmeti vargu ar ivyks esminiu poslinkiu.

Ir bū
tinai uždrauskim katilines rūsiuose. Nes vibracija ir triukšmas. Ir radiatorius dėl to paties.

O jeigu rimtai, tai man naktį vibracija būna, kai kaimynai 3 aukštais aukščiau muzikos klauso. Joks malūnėlis ant stogo tam neprilygs. Kai jau būna ne tik vibracija, bet ir žodžius imu suprasti, kviečiu policiją. Bet policija ateina, paskambina į duris ir daugiau niekuo padėti negali. Man rodos, kad mes šitoje vietoje skiriamės nuo vokiečių ir austrų. Anie labiau toleruoja pažangiąsias technologijas, bet visiškai netoleruoja durnų kaimynų.

Dar uzdrauskim nakti dirbancius PC kondicionierius. Vat jie tai tikrai kelia triuksma. Ir arti PC gyvenantys zmones kencia.

Labai jau taupiai gyvenate, jei sunaudojate ik 80-100kwh/mėn. Mes trijų asmenų šaimyna trijų kambarių bute sunaudojame ~250kwh/mėn. Taigi toks daikčiukas galėtų būti tik nedidelė alternatyva ir vis tiek per brangi alternatyva. Jei tikrai negestų visus 25metus, tada kodėl gi ne, bet vargu ar tai įmanoma. Šis daiktas patrauklus galėtų pasirodyti kokioje nuošalioje sodyboje, kur elektros tiekimo pravedimas yra komplikuotas.

Elektros energijos vartojimas tik augs. Lietuvoje ir taip maziau nei Vakaruose sunaudoja elektros energijos namu ukyje. Nepaisant pazangiu energija tausojanciu technologiju ir iniciatyvu, elektros energijos poreikis pasaulyje (tiek isivysciusaime, tiek ir besivystanciame) nuolat augs. Tokios prognozes.

Rimas_OK
2009.06.09, 10:41
Saules kolektoriai nera kenksmingi, nes jie nespinduliuoja elektromagnetines energijos, jie nekelia triuksmo ir vibraciju. Nors, tiesa sakant, ju gamybos technologijos (kol kas, puslaidininkiu gamyba) yra pakankamai tarsi.

Nereikia viską taip tiesiogiai priimt. Čia pateikiu kaip pavyzdį, kad mūsų visuomenėje dažnai net negalvojama kiek kenkia, bet tiesiog ligotai priešinamasi naujovėms.

Al1
2009.06.09, 17:43
Nereikia viską taip tiesiogiai priimt. Čia pateikiu kaip pavyzdį, kad mūsų visuomenėje dažnai net negalvojama kiek kenkia, bet tiesiog ligotai priešinamasi naujovėms.

Ligotai ne ligotai, bet zmones neturi pakanakamai informacijos ir kompetencijos ja analizuoti. Siuksliu deginimas nera blogas dalykas. Taciau tai, kaip bandoma prastumti siuksliu deginimo imones statyba Vilniuje kelia siauba daugeliui savo sveikata ir ateitimi besirupinanciu zmoniu. Kazin ar tai galima pavadinti priesisnimusi naujovems, nors nupirkta ziniasklaida taip kartais ir pateikia. Betgi nera skaidrumo ir nesalisko projekto ivertinimo.

zixelis
2009.06.10, 01:19
As nesu didelis specialistas visu situ dalyku, apie kuriuos diskutuojama sioje temoje, bet kai kuriu pasisakymai truputi atrodo juokingi. Kalbu apie tuos, kurie peikia naujoves ir inovacijas asinaujinanciuose energijos saltiniuose. Tai negi siulot isvis nieko nedaryt? Kazkas cia minejo, kad 2000kWh yra snipstas. Na kokioj sodybelej kaime, tai tikrai ne snipstas, o jei dar patobulins technologija ir padarys kad prisuktu 4000kWh? Reikia tik sveikint tokius dalykus. Beje, as uz kuo autonomiskesnius energijos saltinius, uzvis jeigu gyveni uzmiesty arba kaime
Aciu uz demesi

Al1
2009.06.10, 14:09
Daug tu alternatyviu energijos saltiniu turi tik nisinio taikymo galimybes (tai irgi labai svarbu ir reikalinga), bet niekaip negales pakeisti dabar naudojamu energijos gavimo (ir paskirtymo) budu ar rimtai su jais konkuruoti.
Svarbus niuansas - tiek vejo, tiek saules energetika (is dalies ir mazosios HE) negali uztikrinti nuolatinio ir pastovaus energijos tiekimo tuo metu, kai labiausiai jos reikia.

Wycka
2009.06.10, 14:11
Svarbus niuansas - tiek vejo, tiek saules energetika (is dalies ir mazosios HE) negali uztikrinti nuolatinio ir pastovaus energijos tiekimo tuo metu, kai labiausiai jos reikia.

Tam ir buvo pastatyta Kruonio HAE.

Al1
2009.06.10, 14:22
Tam ir buvo pastatyta Kruonio HAE.

Kuri veikia su IAE gainama el. energija. Kai jos neliks, Kruonio HAE elektra bus brangi. Nes nakti reikes pomopuoti vandeni naudojant termofikaciniu elektriniu el. energija. Aisku, vejo ar saules energetikoje (ne buitinio lygmens) turbut pats pigiausias ir ekonomiskiausias budas kaupti energija ir, reikalui esant ja atiduoti, -hidroakumuliacines jegaines.

DeSadas
2009.06.10, 21:40
Ko jus galvojat svedai taip pasiruose ta vieno gigavato kabeli tiesti per baltijos jura? Na zinoma kad jie statys vejo malunu parkus ir naudosis kruonio hidroakumuliacine ( ja pavadinciau didele baterija). Dar niekas geriau nesugalvojo kaip kaupti nepastovia vejo energija ( jos gaminama daugiausia nakti kai maziausiai jos reikia).

Kruonio hidroakumuliacine elektrine manau yra didziausias Lietuvos turtas, manau svarbesne ateityje (matant link kur europos energetikos politika suka) nei Ignalina. Neisivaizduoju kad kas nors europoje ateityje statytu tokio galingumo hidroakumuliacine.

arunasst
2009.06.10, 22:21
o jei dar prie kompo mažiau sedėčiau :D
Na gal laikas butu pereiti nuo kompo prie laptopo, mat jis zymiai maziau sueikvotu energijos. Pvz. Maniskis stacionarus realiu laiku eda 130 watt, o laptopas tik 30 pajungtas prie maitinimo ( na o nuo baterijos, tai apvalu 0).

r08n
2009.06.12, 12:35
Pamario gyventojai vėjo jėgainių nenori (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=22604235)


„Žemės mūsų nuvertėja, namai nuvertėja ir mes jau nebegalėsim vystyti kaimo turizmo. Žmonės baigė kaimo turizmo kursus, sudaryti veiklos planai. Mus vis įkalbinėjo, kad reikia susitelkti ir vystyti kaimo turizmą“, – kalbėjo Priekulės seniūnijos gyventojas Ignas Meška.

„Mes prarastume patį konkurencingumą su kitom vietovėm, kadangi turistai tikrai neitų į tą vietą. Negalėtume siūlyti ir kai kurių paslaugų, pavyzdžiui, paukščių stebėjimo, pasivaikščiojimų ar jodinėjimo“, – sakė Priekulės seniūnijos gyventojas Vilius Gudzevičius.

Pamariškiai sako esą ne prieš jėgaines, bet už tai, kad jos būtų statomos kitoje vietoje.

Al1
2009.06.12, 18:29
Na gal laikas butu pereiti nuo kompo prie laptopo, mat jis zymiai maziau sueikvotu energijos. Pvz. Maniskis stacionarus realiu laiku eda 130 watt, o laptopas tik 30 pajungtas prie maitinimo ( na o nuo baterijos, tai apvalu 0).

O bateriju krauti nereikia? Juk energija irgi naudojama ir is niekur neatsiranda. Be to, akumuliatoriu krovimas yra procesas su nemazais nuostoliais.
As manau, kad didesne itaka gamtos issaugojimui, mazesnei aplinkos tarsai turetu daryti racionalus istekliu ir energijos vartojimas, nei vien tik statymas ant atsinaujinanciu saltiniu. Yra didelis resursu ir energijos svaistymas. Ypac transporte, prekyboje, biuru pastatuose ir pan.

Ko jus galvojat svedai taip pasiruose ta vieno gigavato kabeli tiesti per baltijos jura? Na zinoma kad jie statys vejo malunu parkus ir naudosis kruonio hidroakumuliacine ( ja pavadinciau didele baterija). Dar niekas geriau nesugalvojo kaip kaupti nepastovia vejo energija ( jos gaminama daugiausia nakti kai maziausiai jos reikia).

Kruonio hidroakumuliacine elektrine manau yra didziausias Lietuvos turtas, manau svarbesne ateityje (matant link kur europos energetikos politika suka) nei Ignalina. Neisivaizduoju kad kas nors europoje ateityje statytu tokio galingumo hidroakumuliacine.

Kruonio HAE yra gerai, pigiai energijai kaupti. Geriau jau Lietuva eksportuotu energija, nei ja pirktu is svedu. Deja, musu politikai turi "geresene" Lietuvos ateities vizija.:(

praeivis
2009.06.12, 18:42
As nesu didelis specialistas visu situ dalyku, apie kuriuos diskutuojama sioje temoje, bet kai kuriu pasisakymai truputi atrodo juokingi. Kalbu apie tuos, kurie peikia naujoves ir inovacijas asinaujinanciuose energijos saltiniuose. Tai negi siulot isvis nieko nedaryt? Kazkas cia minejo, kad 2000kWh yra snipstas. Na kokioj sodybelej kaime, tai tikrai ne snipstas, o jei dar patobulins technologija ir padarys kad prisuktu 4000kWh? Reikia tik sveikint tokius dalykus. Beje, as uz kuo autonomiskesnius energijos saltinius, uzvis jeigu gyveni uzmiesty arba kaime
Aciu uz demesi



Pasiskaiciuok: http://www.skelbiu.lt/3807486.html

Proven vėjo turbinos individualioms elektros jėgainėms, ypac gerai veikiančios mažų vėjo greičių 4-6m/sek zonose. Laiko patikrintos visose klimatinese zonose, mažatriukšmės, nominali galia plačiame diapazone nuo 10m/s iki 60m/s. Turbinų kainos be Pvm: Proven 2,5kw- 23280lt; Proven 6kw-38800lt; Proven 15kw-88480lt.Sujungtu su elektros tinklais komplektu kainos su irengimu:60362Lt; 86340Lt ir 197310Lt atitinkamai


O dabar pagalvok per kiek laiko tau atsipirks tie 60 000 lt. Neuzmirsk beje,kad tai jegainei reikia dar ir remonto laikas nuo laiko. Gal dabar jau nebejuokinga?

Al1
2009.06.12, 19:17
Pasiskaiciuok: http://www.skelbiu.lt/3807486.html

Proven vėjo turbinos individualioms elektros jėgainėms, ypac gerai veikiančios mažų vėjo greičių 4-6m/sek zonose. Laiko patikrintos visose klimatinese zonose, mažatriukšmės, nominali galia plačiame diapazone nuo 10m/s iki 60m/s. Turbinų kainos be Pvm: Proven 2,5kw- 23280lt; Proven 6kw-38800lt; Proven 15kw-88480lt.Sujungtu su elektros tinklais komplektu kainos su irengimu:60362Lt; 86340Lt ir 197310Lt atitinkamai


O dabar pagalvok per kiek laiko tau atsipirks tie 60 000 lt. Neuzmirsk beje,kad tai jegainei reikia dar ir remonto laikas nuo laiko. Gal dabar jau nebejuokinga?

Stai kodel as ir sakau, kad tegul jie tas jegaines daveda iki normalaus techninio lygio, pradeda masine gamyba. Kai nainos nukris iki iperkamu, tai tuomet ir galime pirkti. Dabar gi tegul turtingi pona iis uzsienio ir remia savo moksla bei gamintojus. Mes, Lietuva, deja, enegetikos srityje nieko nekuriame ir negaminame. Kodel turetume dar ir finansuoti zaliu technologiju privedima iki normalaus produkto lygio?

swindler
2009.06.14, 13:52
prisijungsiu truputi su ištraukomis ir komentarais iš kuriamo AEI įstatymo, kad pajausti ne tik technologijų judėjimą, bet ir Lietuvos 10m strategiją..

1. Juridiniams ir fiziniams asmenims, įsirengusiems įrenginius iš vėjo energijos generuočius elektros energiją, kurių galingumas neviršija 25 kW, kompensuojamos šių įrenginių įsirengimo išlaidos. Kompensacijos suma - 50 procentų už kiekvieną instaliuotą kW.

1. Tarifas už elektrą, pagamintą vėjo varomuose įrenginiuose, kurių galingumas neviršija 25 kW, turi būti dvigubai didesnis už tinklo sistemos operatoriaus parduodamos elektros energijos įrenginio operatoriui tarifą.

8.1. Skirti paramą kiekvieno miško kirtimo atliekų kietmetrio pateikimui biokuro gamybai.
8.2. Skirti subsidija pelenų iš biokuro naudojimui kaip trąšoms miškuose ir žemės ūkyje.
8.3. Remti medienos granulėmis kūrenamų automatizuotų katilų įsigijimą, kompensuojant iki 50% katilo vertės.


Juridiniams ir fiziniams asmenims, įsirengusiems iš saulės spinduliuotės ir/arba vėjo energijos generuočius elektros energiją įrenginius, kurių galingumas neviršija 25kW kompensuojama įsirengimo išlaidos. Kompesacijos suma 5000 Litų už kiekvieną instaliuotą kW.

Vėjo energija

Tarifas už elektros kilovatvalandę, pagamintą vėjo varomuose įrenginiuose, kurių galingumas neviršija 25kW, turi būti dvigubai didesnis už tinklo sistemos operatorių parduodamos elektros energijos įrenginio operatoriui tarifą.

Saulės spinduliuotė

Tarifas už elektrą, pagamintą įrenginiuose, generuojančiuose elektrą iš saulės spinduliuotės, turi būti 1,72 litų už kilovatvalandę.

Saulės spinduliuotė – įrenginiai, pritvirtinti prie ar įrengti ant stogo

Tarifas už elektrą, pagamintą įrenginiuose, generuojančiuose elektros energiją iš saulės spinduliuotės, kurie išimtinai pritvirtinti prie ar įrengti ant stogo arba apsauginės sienos, turi būti
1. 2,35 litų už kilovatvalandę už pirmus 10 produkcijos kilovatus,
2. 2,23 litų už kilovatvalandę už produkciją nuo 10 iki 100 kilovatų,
3. 2,16 litų už kilovatvalandę už produkciją nuo 100 kilovatų iki 1 megavato, ir
4. 1,80 litų už kilovatvalandę už produkciją virš 1 megavato.


Reglamentuojami skatinimo mechanizmai vartotojams, įsigyjantiems biodegalais varančius automobilius (taip galėtų būti galimybė, įmonėms, įsigyjančioms tokius automobilius, traukti automobilio pirkimo PVM į atskaitą, parkavimo lengvatos, diferencijuoti automobilių patekimą į saugomas teritorijas ir pan.)

a) Privalo būti superkama visa elektros energija, pagaminta įrenginiuose, naudojančiuose atsinaujinančius energijos šaltinius prioritetine tvarka bei pagal nustatytus tarifus.
b) Gamintojai turi teisę tam tikru laikotarpiu parduoti elektros energiją, pagamintą įrenginiuose, naudojančiuose atsinaujinančius energijos šaltinius, trečiosioms šalims, jei apie tai informuoja nustatyta tvarka.
c) Supirkimo tarifai gali būti fiksuota suma už kilovatvalandę arba rinkos kaina plius tam tikros sumos fiksuota kompensacija už kiekvieną kilovatvalandę.


Elektros energija, pagaminta naudojant atsinaujinančius išteklius, superkama pagal nustatytus tarifus 20 metų nuo jėgainės darbo pradžios.

Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo tarifai
I variantas

Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo tarifas prilyginamas gyventojams (pirmosios grupės vartotojams), taikomam elektros energijos pardavimo tarifui (su PVM), sumažintam 20 proc.. Nuo 2013 metų šis tarifas kasmet mažinamas 1 proc. Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tarifai perskaičiuojami kasmet, atsižvelgiant į elektros energijos rinkos pokyčius.

II variantas

Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo tarifai.

Elektrinės pajėgumas:
• iki 250 kW - 35,0 cnt/kwh
• nuo 250 kW iki 1 MW - 30,0 cnt/kwh
• nuo 1 MW iki 5 MW - 28,0 cnt/kwh

Nuo 2013 metų šie tarifai kasmet mažinami 1 proc.
Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifai perskaičiuojami kasmet, atsižvelgiant į elektros energijos rinkos pokyčius.

Biodegalų vartojimo skatinimas

Skatinant biodegalų vartojimą transporte, tuo tikslu įteisinant:
• valstybės pagalbą biodegalų gamintojams, kol biodegalų gamyba bus nuostolinga ir biodegalai bei mineraliniai degalai nebus vienodose konkurencinėse sąlygose;
• standartus, leidžiančius naudoti degalus, turinčius daugiau kaip 10 proc. biodegalų;
• PVM atskaitą juridiniams asmenims ir kitiems PVM mokėtojams, perkantiems automobilius su varikliais, tinkančiais vartoti degalus, kurių sudėtyje biodegalų yra daugiau kaip 10 proc. taip pat vienkartinę 5,0 tūkst. Lt išmoką iš valstybės biudžeto už kiekvieną fizinių ir juridinių asmenų nupirktą tokį automobilį;
• efektyvią biodegalų kokybės kontrolės sistemą.


komentaras:

Mums nesuprantamos 5 punkto nuostatos pagal kurį visuomeniniai elektros energijos tarifai kas metai bus taikomi vis mažesnei grupei vartotojų ir nuo 2015 metų tokių vartotojų nebeliks. Tačiau pagal punktus 5.4 ir 5.5 vėjo elektrinėse pagamintą elektros energiją turi supirkti visuomeniniai tiekėjai, kurie turės tiekti elektros energiją vis mažėjančiai grupei vartotojų, o nuo 2015 kaip ir neturės kam tiekti, nes tokių vartotojų nebebus.

Dokumento 6 punkte teigiama kad remiamos elektros energijos gamyba bus tik 2010 metais ir atsinaujinančiai energetikai skiriama tik 0,35 TWh kvota. Mums visiškai neaišku kas bus su remiamos elektros energijos supirkimu po 2010 metų ir kokiu pagrindu nustatyta 0,35 TWh kvota. Pagal ES Direktyvos 2001/77/EC nuostatas Lietuvoje iki 2010 metų turėtų būti gaminama 7 % elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, jeigu metinis elektros energijos suvartojimas yra apie 12 TWh, tai 7 % yra apie 0,85 TWh.


Artimiausiu metu nenumatoma, kad Rusijoje atsirastų reali gamtinių dujų rinka. Todėl tos pačios gamtinės dujos Rusijos gamintojams parduodamos ir ateityje bus parduodamos žymiai pigiau, o kainos gali būti bet kada pakoreguojamos. Dėl to, tos pačios kilmės elektra iš Rusijos visada gali būti žymiai pigesnė negu pagaminta Lietuvoje. Tam šiuo metu yra visos reikalingos prielaidos:

Be to, esant importuojamos elektros dominavimui ir nesant atsipirkimo garantijų vargu ar atsiras investuotojų, norinčių statyti naujus elektros energijos gamybos šaltinius Lietuvoje. Tikėtina, kad augantys elektros energijos poreikiai Lietuvoje ateityje bus tenkinami daugiausiai pigesnės importuojamos elektros energijos sąskaita. Nusidėvėjus esamiems ir neatsiradus naujų reikšmingų elektros energijos gamybos pajėgumų, iškils grėsmė Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumui ir nepriklausomam funkcionavimui.

Prie dabartinių sąlygų, visiškas rinkos atvėrimas reikštų daugelio esamų Lietuvos elektrinių bankrotą. Iš esmės tai natūralus procesas, tačiau blogai čia yra tai, kad bankrutavusių elektrinių vietą Lietuvoje užimtų importuojama elektra, o ne efektyvesnės vietinės elektrinės. Tai sumažintų elektros energijos gamybos patikimumą ilgalaikėje perspektyvoje ir su realiomis problemomis būtų susidurta vėliau, padidėjus importuojamos elektros energijos kainai ar dėl nuo mūsų nepriklausančių priežasčių - atsiradus problemų tiekiant elektros energiją iš kitų šalių.
3. Nagrinėjant "Lietuvos elektros rinkos plėtros strategines kryptis" susidaro įspūdis, kad nuo 2015 metų naikinama bet kokia parama Lietuvos elektros energijos gamintojams (nebelieka visuomeninių tiekėjų ir atitinkamai nesuperkama remiama elektros energija). Dauguma „žalios“ elektros energijos gamybos objektų buvo planuojami ir atitinkamai į juos buvo investuojama, tikintis, kad valstybės įsipareigojimai iki 2020 metų supirkti visą „žalią“ elektrą sąnaudas padengiančiomis kainomis yra garantuojami.
Jei iš tikro nuo 2015 metų būtų visiškai panaikintos bet kokios atskirų vietinių elektros gamintojų rėmimo schemos, tokiu atveju šiuo metu pastatytos naujos jėgainės gali turėti didelių sunkumų grąžinant paimtus kreditus ir apmokant palūkanas. Būtų nuvilti investuotojų lūkesčiai ir iškiltų realus pavojus neįgyvendinti Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje


iki sisteminimo ir aiškaus Lietuvos politinio tikslo išsikristalizavimo šiame dokumete teks palaukti. Bet, kad jausti kur link užtenka..

Mantoske
2009.06.14, 19:28
Pareklamuosiu vieną knygą apie "sustainable energy". Vadinasi "Sustainable energy - without hot air". Knyga yra tikras pastarųjų metų hitas šia tema. Nemokama. Atsisiųsti galite iš:

http://www.withouthotair.com

Dabar skaitau, labai gera knyga. Kas supranta formules, ras ir jų.

Al1
2009.06.15, 17:08
prisijungsiu truputi su ištraukomis ir komentarais iš kuriamo AEI įstatymo, kad pajausti ne tik technologijų judėjimą, bet ir Lietuvos 10m strategiją..


iki sisteminimo ir aiškaus Lietuvos politinio tikslo išsikristalizavimo šiame dokumete teks palaukti. Bet, kad jausti kur link užtenka..

Kazin ar tai bus igyvendinta, nepaisant ES direktyvu reikalavimu. AE investuotojas bet kokiu atveju reikalaus (reikalaui esant nupirks) toki istatyma, kuris jam uztikrins maziausia konkurencija.

le bronius
2009.06.15, 19:02
A.Šimėnas: efektyviai naudojant gamtos išteklius, galingos naujos elektrinės nereikėtų (http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/56/45261/?fid=2)

„Elektrinės galia numatoma 3,4 tūkst. megavatų. Kam mums tokia galia, jeigu iš vėjo galime pasigaminti daug elektros energijos? Turime švarų sektorių ir reikia jį vystyti“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencija apie vėjo energetikos plėtrą ir perspektyvas kalbėjo A.Šimėnas... ...Pasak jo, reikia iš esmės peržiūrėti elektros energijos pasigaminimo naudojant vandenį galimybes, pavyzdžiui, būtina pasinaudoti natūraliais Nemuno vandens, pakylančio iki 8 metrų, potvyniais. „O kur dar mažosios upės, buvusieji vandens malūnai? Štai ir rezultatas būtų“, – kalbėjo komiteto vadovas.

www.15min.lt

Kaip ir minėjau anksčiau, protingai naudojant energiją, galima jos nemažai sutaupyti ir dabar. Kažin ar tokiai ekonomikai, kaip Lietuvos bus pakeliama naujos elektrinės statyba. Geriau tuos pinigus investuoti į alternatyvią energetiką, kažin ar ne tas pats galingumas gautųsi.

Al1
2009.06.15, 20:11
Simenas nusisneka. Kiek kartu per metus Nemuno potvyniai vyksta? Vel ta pati nesamone - uztvenkime kiekviena upeli... Juk jau seniausiai yra paskaiciuota, kad hidroenergija gali patenkinti iki 10 proc. Lietuvos poreikio. Esant dabartiniam vartojimui. O jis dides.
Lietuvos beda - buki, korumpuoti ir parsidave politikai.

JlL
2009.06.15, 23:55
hidroelektrines lietuvoje briedas ir tiek, uztvankas nebent apsisaugojimui nuo potvyniu galima naudot o ne elektrai gamint.

Istikruju galima svarstyt tik saules energijos naudojima silumos gamybai, ten naudingumo koeficiantas neblogas ir rezervini saltini uztikrinti nesunku. Turbut didelis postumis sitoj vietoj butu jei centralizuoti tinklai supirktu pertekline namu ukiu pasigaminta energija.

praetor
2009.06.16, 01:20
Atominė elektrinė, manau, stipriai per brangi ir nelabai mums patiems reikalinga ("ant eksporto" tik). Energetiniam saugumui užtikrinti visiškai, manau, pakaktų planuojamų jungčių su kaimynėm, naujų termofikacinių elektrinių blokų bei didelio vėjo jėgainių parko Baltijos jūroj.

Sula
2009.06.16, 08:10
Istikruju galima svarstyt tik saules energijos naudojima silumos gamybai, ten naudingumo koeficiantas neblogas ir rezervini saltini uztikrinti nesunku.

Tą prasme - saulės kolektoriai? Nemanau, kad per Naujuosius spaudžiant 20 laipsnių šaltukui su vėjeliu jie ką nors užtikrins.
Be to ŠEC ir taip perteklinę šilumą nuo elektros gamybos panaudoja.

JlL
2009.06.16, 09:00
Siauras poziuris. Paskaiciuok kiek karsto vandens vasara sunaudoji - o ji praktiskai visa gali pagaminti saules kolektorius. Be to ir prie -20 bet sauleta diena saules kolektorius nemazai padeda sildymo sistemai - siaip keli temperatura nuo 5 iki kokiu 70-80 laipsniu, o reiketu kelt nuo 30. Be to per didelius salcius dazniausiai buna sauleta nes buna aukstas slegis ir nebuna debesu.

Saules kolektoriu turiu ant stogo - zinau ka sakau.

Sula
2009.06.16, 10:27
Siauras poziuris. Paskaiciuok kiek karsto vandens vasara sunaudoji - o ji praktiskai visa gali pagaminti saules kolektorius. Be to ir prie -20 bet sauleta diena saules kolektorius nemazai padeda sildymo sistemai - siaip keli temperatura nuo 5 iki kokiu 70-80 laipsniu, o reiketu kelt nuo 30. Be to per didelius salcius dazniausiai buna sauleta nes buna aukstas slegis ir nebuna debesu.

Saules kolektoriu turiu ant stogo - zinau ka sakau.

Visa tai puiku (turėjau galvoje, kad 17 valandų ne tai kad saulės - šviesos nėra).
Bet kas gi gamins elektrą jums ir kur dėti atliekamą šilumą?

Aš irgi gyvenu autonominiame name, šildomame dujomis. Per metus už dujas mokėčiau apie 3800Lt dabartinėmis kainomis (dabar gal bus pigiau). Paskaičiavau, kad "įsūdyti" kokius 8000-12000Lt saulės kolektorinei sistemai (minimalistinis variantas) brangoka. Juolab ji tik dubliuojanti.

JlL
2009.06.16, 15:08
Sistema kainavo apie 4,5 t.lt (bet komplektavom is skirtingu daliu ir galima sakyti patys susidejom - 2 d darbas). Vasara beveik 100% karsto vandens gaminama is saules. Sildymas prie jos nepajungtas nes neuztektu galingumo. Ziema apie 50% reikiamo karsto vandens sugeba pasildyt iki 30 laipsniu . Ivertinus tai kad namas sildomas nuo centrines miesto sistemos ir kas menesi uz karsta vandeni iseidavo 200Lt tai sistema atsipirks mazdaug per 3 metus, o veliau dar kokius 7 metus kraus pelna (tikiuosi :) ).

Siuo metu kalbu lygyje svarstoma leisti parduoti saules kolektoriu gaminamos silumos pertekliu tinklams, jei tikrai taip padarys tai bus didziulis postumis pletrai, nes apsimoketu isirengineti pilnas sistemas (prijungiant ne tik karsta vandeni bet ir sildyma) kadangi atsirastu kur panaudot vasara gaminama dideli kieki silumos.

Jei kam idomu net ir siomis dienomis kai saules nera sistema vandeni lengvai susildo iki 45-55 laipsniu (daugiabuciuose is krano atsukus vien karsta vandeni bega 55), pridejus siluma kuri susikaupia akumuliacineje talpoje (kol saule keliom minutem islenda is debesu) vanduo gaunasi apie 60-70 laipsniu.

Al1
2009.06.16, 18:07
Sistema kainavo apie 4,5 t.lt (bet komplektavom is skirtingu daliu ir galima sakyti patys susidejom - 2 d darbas). Vasara beveik 100% karsto vandens gaminama is saules. Sildymas prie jos nepajungtas nes neuztektu galingumo. Ziema apie 50% reikiamo karsto vandens sugeba pasildyt iki 30 laipsniu . Ivertinus tai kad namas sildomas nuo centrines miesto sistemos ir kas menesi uz karsta vandeni iseidavo 200Lt tai sistema atsipirks mazdaug per 3 metus, o veliau dar kokius 7 metus kraus pelna (tikiuosi :) ).

Siuo metu kalbu lygyje svarstoma leisti parduoti saules kolektoriu gaminamos silumos pertekliu tinklams, jei tikrai taip padarys tai bus didziulis postumis pletrai, nes apsimoketu isirengineti pilnas sistemas (prijungiant ne tik karsta vandeni bet ir sildyma) kadangi atsirastu kur panaudot vasara gaminama dideli kieki silumos.

Jei kam idomu net ir siomis dienomis kai saules nera sistema vandeni lengvai susildo iki 45-55 laipsniu (daugiabuciuose is krano atsukus vien karsta vandeni bega 55), pridejus siluma kuri susikaupia akumuliacineje talpoje (kol saule keliom minutem islenda is debesu) vanduo gaunasi apie 60-70 laipsniu.

Siaip reikia skirti saules kolektorius karstam vandeniui ruosti ir saules kolektorius elektrai gaminti. Visiskai skirtingas ju veikimo fizinikiai pagrindai ir, aisku, konstrukcija.
Saules kolektoriai karstam vandeniui gaminti siais laikais yra labiau ekopnomiskai naudingi, nei elektrai gaminti. Velgi, viskas priklauso nuo to, kiek to vandens reikia ir kuriuo paros metu. Ne visur galima juos isirengti - senamiescio senos (prieskarines statybos) daugiabutyje - nedidele galimybe. Dar tarybiniais laikais buvo naudojamos kai kuriuose kolukiuose saules "kolektoriai" - gan primityvios konstrukcijos, ant stogu sumontuoti. Bet jie buvo skirti ne karstam vandeniui ruosti, bet siltam orui "gaminti". Susiles oras buvo naudojamas, pavyzdziui, grudu dziovinimui.
Del supirkimo - nieko nebus, nes silumos tinklai yra ir gamintojai, todel jiems labiau apsimoka parduoti savo pagaminta silumos energija, nei pirkti. Be to, centralizuotuose tinkluose vanduo yra aukstos temperaturos (virs 100 laipsniu, auksto slegio). Perduodant aukstos temperaturos vandeni yra mazesni nuostoliai. Palyginti zemos temperaturos vandeni, kuri gamina saules kolektoriai reiketu pasildyti naudojant dujas, mazuta ar elektra. Ar tai apsimoka, nes reikalingos lokalios katilines?
Miestuose, kur ir veikia centralizuotos sildymo sistemos, nelabai yra kur ir kam tuos kolektorius montuoti. Gi atokesnese vietose nera centralizuotu silumos tiekimo tinklu. Antra - silumos poreikis vasara yra menkas. Ziema - didelis. Bet ir pagaminamos tokiuose kolektoriuose silumines energijos kiekis yra menkas. Todel as manau, kad kaip autonomine sistema - ji turi ateiti. Kaip prijungta prie centralizuotos - Lietuvoje - neturi.

swindler
2009.06.16, 22:43
Kazin ar tai bus igyvendinta, nepaisant ES direktyvu reikalavimu. AE investuotojas bet kokiu atveju reikalaus (reikalaui esant nupirks) toki istatyma, kuris jam uztikrins maziausia konkurencija.

na malonu bent tiek kad kolkas duoda kazkiek pasireikst..
betkokiu atveju kazkas isliks tikrai nebus 100 proc cenzura.
na aisku jei tiket kad kuo didesnis kysys tuo didesne itaka tai kazi ar kas liks :)

Jegermeister
2009.06.16, 22:48
Įsirengus saulės kolektorių sistemą(šiltam vandeniui ruošti) vienos šeimos privačiam namui tiesiog bus sutaupoma nuo 50 iki 70% metinio energijos poreikio tam vandeniui pašildyti. Tai vidutiniai statistiniai duomenys mūsų platumoms. Taigi kiek kas sutaupys dar priklauso ir nuo karšto vandens sunaudojimo konkrečioje šeimoje, ypač vasarą.
Mūsų įmonėje vietoje buvusio elektrinio boilerio pažintiniais tikslais nuo 2008 lapkričio galo yra instaliuota pilna Vokiška sistema (du plokštieji kolektoriai ir 300l boileris). Karštas vanduo naudojams biuro reikmėms(kavos puodeliams plauti) ir 4 sandėlio darbininkams retkarčiais nusiprausti duše. Net esant tokiam mažam šilto vandens poreikiui sistemos valdiklis 2009 birželio viduriui rodo, kad iš saulės jau "paėmėme" apie 900 KWh. Padauginus iš dieninės el. energijos kainos 900x0,37=333Lt. Taigi spręskite patys...
Beje tokio lygio Vokiškos sitemos Lietuvos rinkoje kainuoja apie 7000-8000 Lt + montavimo darbai. Taip pat žinoma yra ir visokių kinietiškų produktų, kurie kainuoja dar gerokai pigiau, bet man jie asmeniškai nelabai "patinka".

JlL
2009.06.16, 23:56
Miestuose, kur ir veikia centralizuotos sildymo sistemos, nelabai yra kur ir kam tuos kolektorius montuoti. Gi atokesnese vietose nera centralizuotu silumos tiekimo tinklu. Antra - silumos poreikis vasara yra menkas. Ziema - didelis. Bet ir pagaminamos tokiuose kolektoriuose silumines energijos kiekis yra menkas. Todel as manau, kad kaip autonomine sistema - ji turi ateiti. Kaip prijungta prie centralizuotos - Lietuvoje - neturi.

tamstos isvados nusisnkejimo lygio. Nieko asmenisko.

Visu pirma RST ir VST irgi nenori supirkinet vejo ir hidro energijos bet valstybei paliepus tai daro (ir nesvarbu kad valstybe kompensuoja - nenori supirkinet del netolygaus tiekimo ir kt techniniu dalyku). Tas pats ir cia nori nenori - jei reikia tai ir perki. Taciau silumos tinkle netolygus tiekimas daug paprasciau isprendziamas nei elektros tinkle nes katilines sildo vandeni tik tiek kiek reikia buten tuo einamuoju momentu.

Kolektorius vandeni (tiksliau specialu skysti) gali susildyti iki 200 laipsniu o is jo gali gamintis koki nori vandeni ar 70 laipsniu ar 110. Be to karsta vandeni gali kaupti akumuliacinej talpoj ir naudoti veliau kai saules nebera.

Gamindamas iki 200 laipsniu vandeni nesunkiai galesi pasildyti ir silumos tinklu vandeni ir uz tai gauti kazkiek litu kurie atpirks brangu irengima, tuo paciu silumos tinklai sunaudos maziau duju, gyvensim ekologiskiau, maziau priklausomi nuo rusijos ir pan (cia labiau politika, bet butent ji ir turi nusprest del supirkimo).

Vasara silumos poreikis ne toks ir didelis kaip ziema, bet vistiek yra ir butu tikrai saunu jei ta poreiki tenkintume ne dujomis o saule.

Mieste nera kur irengt kolektoriu??? ant kiekvieno daugiabucio stogo vietos tiek kad net visos turbut neisnaudosi.

Butent kaip autonomine sistema ji turi daug prastesne ateiti nei kaip pajungta prie centralizuoto ukio, nes tik superkant pertekliu gali islygint pinigu srautus kurie atpirkineja pradine investicija.

Al1
2009.06.17, 15:04
tamstos isvados nusisnkejimo lygio. Nieko asmenisko.

Visu pirma RST ir VST irgi nenori supirkinet vejo ir hidro energijos bet valstybei paliepus tai daro (ir nesvarbu kad valstybe kompensuoja - nenori supirkinet del netolygaus tiekimo ir kt techniniu dalyku). Tas pats ir cia nori nenori - jei reikia tai ir perki. Taciau silumos tinkle netolygus tiekimas daug paprasciau isprendziamas nei elektros tinkle nes katilines sildo vandeni tik tiek kiek reikia buten tuo einamuoju momentu.

Kolektorius vandeni (tiksliau specialu skysti) gali susildyti iki 200 laipsniu o is jo gali gamintis koki nori vandeni ar 70 laipsniu ar 110. Be to karsta vandeni gali kaupti akumuliacinej talpoj ir naudoti veliau kai saules nebera.

Gamindamas iki 200 laipsniu vandeni nesunkiai galesi pasildyti ir silumos tinklu vandeni ir uz tai gauti kazkiek litu kurie atpirks brangu irengima, tuo paciu silumos tinklai sunaudos maziau duju, gyvensim ekologiskiau, maziau priklausomi nuo rusijos ir pan (cia labiau politika, bet butent ji ir turi nusprest del supirkimo).

Vasara silumos poreikis ne toks ir didelis kaip ziema, bet vistiek yra ir butu tikrai saunu jei ta poreiki tenkintume ne dujomis o saule.

Mieste nera kur irengt kolektoriu??? ant kiekvieno daugiabucio stogo vietos tiek kad net visos turbut neisnaudosi.

Butent kaip autonomine sistema ji turi daug prastesne ateiti nei kaip pajungta prie centralizuoto ukio, nes tik superkant pertekliu gali islygint pinigu srautus kurie atpirkineja pradine investicija.

Elektra superka "Lietuvos energija", kuri yra valstybei priklausanti AB.
Visgi as manau priesingai - tokios sitemos turi ateiti tik kaip autonomines. Kad ir ant daugiabuciu stogu - bet tik to namo poreikiams. Tikrai ne visur ir ne ant visu daugiabuciu stogu galima sumontuoti tokias sistemas. Be to jos yra brangios.
Ant daugiabuciu stogu jos dar ir sugadintos gali buti labai lengvai - spynos nepadeda ir visokie debilai laipioja po stogus, lauzo antenas, atplesineja stogo danga.
Perteklines energijos supirkimas tikrai nera efektyvi priemone skatinti tokiu sistemu isirengima gyventoju tarpe. Gi imones, jei joms apsimokes savoms reikmems pasistatyti tokias sistemas, padarys tai ir be paramos.

Rimas_OK
2009.06.17, 17:50
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=22685604

Didžiausias Baltijos Šalyse Estijos vėjo jėgainių parkas, kurį sudaro 13 vėjo malūnų (kurių bendra galia 39 megavatai)
<...>
Per metus Aulepa vėjo jėgainių parkas pagamins maždaug 100 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, tai sudaro 1,3 proc. visos Estijoje sunaudojamos elektros energijos. Bendra vėjo jėgainių parko kaina – beveik 900 milijonų kronų (198,6 milijono litų).

Tai jei 13 vėjo malūnų pagamina 1,3 proc. energijos, tai išeina, kad pastačius 1000 malūnų esant vėjui nebereikėtų kito energijos šaltinio :)
Na čia teoriškai, teoriškai.

Al1
2009.06.17, 18:44
Ir kainuotu tai 15 milijardu litu. Teoriskai. Praktiskai reiketu gal dar kokiu 50 proc. daugiau jegainiu, kad butu kompensuotas netolygus energijos generavimas del vejo greicio. Pertekline energija kai vejas pucia smarkiai butu kaupiama hidroakumuliacineje jegaineje ppmpuojant vandeni i baseina. Kadangi Estijoje nera HAE, tai jos statyba kainuotu dar kelis milijardus litu.
Bet kokiu atveju, tam kad energetine sistema veiktu patikimai, reikia ir kitu elektriniu - dabar turimu siluminiu

JlL
2009.06.18, 22:34
Elektra superka "Lietuvos energija", kuri yra valstybei priklausanti AB.
Visgi as manau priesingai - tokios sitemos turi ateiti tik kaip autonomines. Kad ir ant daugiabuciu stogu - bet tik to namo poreikiams. Tikrai ne visur ir ne ant visu daugiabuciu stogu galima sumontuoti tokias sistemas. Be to jos yra brangios.
Ant daugiabuciu stogu jos dar ir sugadintos gali buti labai lengvai - spynos nepadeda ir visokie debilai laipioja po stogus, lauzo antenas, atplesineja stogo danga.
Perteklines energijos supirkimas tikrai nera efektyvi priemone skatinti tokiu sistemu isirengima gyventoju tarpe. Gi imones, jei joms apsimokes savoms reikmems pasistatyti tokias sistemas, padarys tai ir be paramos.

nu ir kodel negalima leisti suprikineti???

tarkim supirkinetu po 15ct/kwh o pardavinetu kaip dabar po 25 ju tai sanaudos nuo sito supirkinejimo sumazetu, nereiketu sito kiekio patiems gamint o tik perpardavimui ~10ct navaras ka mazas? valstybei nei vieno lito idet nereiketu.

Sula
2009.06.19, 08:15
Gal kas nors girdėjo apie šitai:

"Testatika is not a perpetuum mobile, but an energy machine that collects it's huge amount of "FREE" energy from the charged and ionized air particles. But there are still some technological tricks implemented to overcome the normal drag-resistance of a conventional Wimhurst machine, which is still the secret of the Methernitha group !!! "

http://www.rexresearch.com/testatik/testart.htm

Panašius el. generatorius "iš nieko" propaguoja ir "genijus" Motovilovas iš Rusijos ir Jonas Martišius Lietuvoje (http://www.parduodu.net/elektra/index.html).

Svarbiausia, kad internete yra marios informacijos "apie" tokius prietaisus, bet kai kalba priartėja prie konkretikos užsidengiama paslapties skraiste, atseit, saugomasi naftininkų mafijos ir tradicinių fizikų.

Al1
2009.06.19, 15:08
nu ir kodel negalima leisti suprikineti???

tarkim supirkinetu po 15ct/kwh o pardavinetu kaip dabar po 25 ju tai sanaudos nuo sito supirkinejimo sumazetu, nereiketu sito kiekio patiems gamint o tik perpardavimui ~10ct navaras ka mazas? valstybei nei vieno lito idet nereiketu.

O kas finansuos irangos prisijungimui prie centraliuzuotu tinklu statyma ir energijos apskaitos prietaisu irengima? Tie, kas stato ta saules kolektoriu ar silumos tinklai? Pirmiems tai ir taip dideles islaidos, antrieji irgi nenori islaidu ir terlioniu su mazais energijos kiekiais. Priesingai, elektra supirkineti is mazu tiekeju yra techniskai paprasciau - siuo metu jau rinkoje yra pakankamai sujungimui, sinchronizacijai, apskaitai skitos irangos. Tuo tarpu su silumos ukiu yra prasciau. Visose salyse kol kas vystomas centralizuotos silumos ukis veikia pagal principa - viena ar keli stambus energijos generavimo centrai (katilines) ir vienas tinklas. Jei didelis, suskaidytas i uzdarus potinklius, kurie, reikalui esant, gali buti sujungiami. Todel enrgijos paemimui is mazo tiekejo i bendraji centralizuota tinkla irangos nelabai ir yra. Terliotis del atliekamu keliu tukstanciu kilovatvalandziu issibarsciusuose po visa miesta objektuose niekas nenori.


Gal kas nors girdėjo apie šitai:

"Testatika is not a perpetuum mobile, but an energy machine that collects it's huge amount of "FREE" energy from the charged and ionized air particles. But there are still some technological tricks implemented to overcome the normal drag-resistance of a conventional Wimhurst machine, which is still the secret of the Methernitha group !!! "

http://www.rexresearch.com/testatik/testart.htm

Panašius el. generatorius "iš nieko" propaguoja ir "genijus" Motovilovas iš Rusijos ir Jonas Martišius Lietuvoje (http://www.parduodu.net/elektra/index.html).

Svarbiausia, kad internete yra marios informacijos "apie" tokius prietaisus, bet kai kalba priartėja prie konkretikos užsidengiama paslapties skraiste, atseit, saugomasi naftininkų mafijos ir tradicinių fizikų.

sarlatanizmas

swindler
2009.06.20, 03:16
O kas finansuos irangos prisijungimui prie centraliuzuotu tinklu statyma ir energijos apskaitos prietaisu irengima? Tie, kas stato ta saules kolektoriu ar silumos tinklai? Pirmiems tai ir taip dideles islaidos, antrieji irgi nenori islaidu ir terlioniu su mazais energijos kiekiais. Priesingai, elektra supirkineti is mazu tiekeju yra techniskai paprasciau - siuo metu jau rinkoje yra pakankamai sujungimui, sinchronizacijai, apskaitai skitos irangos. Tuo tarpu su silumos ukiu yra prasciau. Visose salyse kol kas vystomas centralizuotos silumos ukis veikia pagal principa - viena ar keli stambus energijos generavimo centrai (katilines) ir vienas tinklas. Jei didelis, suskaidytas i uzdarus potinklius, kurie, reikalui esant, gali buti sujungiami. Todel enrgijos paemimui is mazo tiekejo i bendraji centralizuota tinkla irangos nelabai ir yra. Terliotis del atliekamu keliu tukstanciu kilovatvalandziu issibarsciusuose po visa miesta objektuose niekas nenori.


.... Tinklo sistemos operatoriai privalo nedelsiant ir pirmumo teise prijungti juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančius įrenginius, gaminančius elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių......

ir taip toliau ir panaisiai.. visu variantai labai panasus.

Al1
2009.06.22, 18:49
Tai elektra. O del silumines energijos suprikimo nieko nebus. Jei valdzia imtu kompensuoti tokiu sistemu irengima, supirkdama energija, tai paprasciausiai butu diskriminacija. Juk supirkti energija galima tik ten, kur yra silumos tinklai. O jei zmogus kaime isirengs tokia sistema? Kas is jo supirks? Ir jam nebus kompensuojama. Todel tokia tvarka netinka.

JlL
2009.06.25, 00:28
nekompensuojama o tiesiog superkama, ir supirks ne valdzia o silumos tinklai ir netgi sau i pliusa.

Al1
2009.06.25, 16:46
Del simumos supirkimo as dar karta kartoju - privalomo supirkimo buti negali, nes tokia tvarka butu diskriminacine isirengusiuju tokias sistemas ten, kur nera silumos tinklu, atzvilgiu.
Silumos tinklai savanoriskai nesiterlios del keliu kilovatu galios suprikimo.
Juk ir elektra superka privalomai. Kazin ar be prievoles tai butu daroma? Nors elektra suoprikti yra techniskai daug paprasciau ir tai galima daryti beveik visur.

JlL
2009.06.25, 17:36
nu ir kame cia diskriminavimas?

as isvis tavo nusistatymo nesuprantu, jau pavargau atrasinet, zinai kada buna kai geriau kelia duot..

Al1
2009.06.25, 18:50
Jeigu savanoriskai - tai nera jokio diskriminavimo. Bet jeigu superkama butu privalomai, tai kaimietis ar pakrastyje miesto gyvenantis ir isirenges tokia sistema butu diskriminuojamas. Vieni kazkodel tai galetu gauti valstybes parama, o kiti - ne. Ir tik del to, kad gyvena "ne ten". Tai valstybes parama, galvok kaip nori, nors ir butu mokama ne is valstybes lesu.

JlL
2009.06.25, 19:14
gal galvokim ne kaip norim o taip kaip yra. Per kuri gala cia valtybes parama?

vastybe niekam nemoka,
valstybe nieko nekompensuoja, jokia forma.
kiti valstybes pilieciai irgi uz nieka nepermoka nes niekas nebrangsta galbut net pinga.

Esme kad as savo turta (butent turta kuri galeciau panaudoti ir savo reikmem) parduodu rinkos kaina arba net mazesne nei rinkos kaina (tai va sitoj vietoj gali but parama bet ne valstybes man o mano tinklam) verslininkui kuris toliau is to daro bizni. Tereikia reglamentuot tai teises aktais, kad tokia verslo forma isvis atsirastu.

Globaliai ziurint valstybe laimi nes, sumazeja importas, sumazeja tarsa, atsilaisvina tarsos leidimai kuriuos gali parduot ir gauni uz tai litu. Zodziu tik pliusas o ne minusas.

Nera remimo, nera ir diskriminacijos, tik verslas. Kaip ir bet koks kitas geografiskai specifinis verslas. Gal dabar uzdrauskim palangoj viesbucius nes kokiam balberiskyje neapsimoka ju steigti?

Sula
2009.06.26, 08:24
JIL, mintį mes seniai pagavome.
Niekas gi netrukdo jums susitarti su "Vilniaus energija" :)
Valstybė nieko nedarys - stringa ir neveikia kur kas svarbesni energetiniai projektai. Ne viskas taip puiku ir elektros ūkyje, kaip teigia A1, gal netgi didesnės problemos ten.

Al1
2009.06.26, 11:01
gal galvokim ne kaip norim o taip kaip yra. Per kuri gala cia valtybes parama?

vastybe niekam nemoka,
valstybe nieko nekompensuoja, jokia forma.
kiti valstybes pilieciai irgi uz nieka nepermoka nes niekas nebrangsta galbut net pinga.

Esme kad as savo turta (butent turta kuri galeciau panaudoti ir savo reikmem) parduodu rinkos kaina arba net mazesne nei rinkos kaina (tai va sitoj vietoj gali but parama bet ne valstybes man o mano tinklam) verslininkui kuris toliau is to daro bizni. Tereikia reglamentuot tai teises aktais, kad tokia verslo forma isvis atsirastu.

Globaliai ziurint valstybe laimi nes, sumazeja importas, sumazeja tarsa, atsilaisvina tarsos leidimai kuriuos gali parduot ir gauni uz tai litu. Zodziu tik pliusas o ne minusas.

Nera remimo, nera ir diskriminacijos, tik verslas. Kaip ir bet koks kitas geografiskai specifinis verslas. Gal dabar uzdrauskim palangoj viesbucius nes kokiam balberiskyje neapsimoka ju steigti?

Jei valstybe ipareigoja, tai jau yra prievarta ir apie laisva susitarima tarp saliu kalbos nera.
Valstybes parama gali buti ivairiu formu, nebutinai tiesiogine - kazkam duoti. Juk ir privalomai superkant elektros energija remia valstybe - ji sudaro teisines salygas, kad alternatyvia elektrine isirengusiam asmeniui butu kompensuojama dalias isirengimo islaidu, tegul ir ne is valstybes kisenes tiesiogiai. Kitaip paprasciausiai niekas neirenginetu tokiu jegainiu. Arba valstybe pati turetu jas statyti savo lesomis. Arba prisideti tiesiogiai savo lesomis, jei statytu privatininkas.

Saules kolektoriu karstam vandeniui gaminti irengima valstybe galetu kompensuoti, bet kitokia, nei JIL siuloma forma. Privalomas supirkimas siuo atveju nera veiksminga priemone, netgi techniskai sunkiai igyvendinama, nes niekur pasaulyje nesupirkinejama mazais kiekiais silumines energijos. Todel nera reikiamos irangos.

As dar viena alternatyvu silumines enrgijos gamybos buda noriu pamineti - tai karsto vandens gamyba panaudojant kondicionierius. Tai nera kazkokia naujove.

JlL
2009.06.27, 00:02
:siena:

JlL
2009.06.27, 00:06
JIL, mintį mes seniai pagavome.
Niekas gi netrukdo jums susitarti su "Vilniaus energija" :)
Valstybė nieko nedarys - stringa ir neveikia kur kas svarbesni energetiniai projektai. Ne viskas taip puiku ir elektros ūkyje, kaip teigia A1, gal netgi didesnės problemos ten.

Tiesiog susitarti yra neimanoma nes energetikos verslas grieztai reglamentuojamas ir reikia keisti teisine baze, visu pirma reikia leisti man parduoti o jiem pirkti, o galbut netgi leisti man parduoti ir liepti jiem pirkti.
Be to reikia kainu nustatymo mechanizmo. Reikia uztikrinti ekonomiskai/teisiskai silpnosios puses interesu gynima esant piktnaudziavimo atvejams. Daugelyje kitu sriciu tai yra padaryta ir nereikia to vadinti parama, nes tada apskritai visa valstybes veikla tampa parama.

Kad valstybe nesusitvarko su dideliais utopiniais projektai nereiskia kad reikia nieko nedaryti su mazais ir perspektyviais. Galu gale pradeje nuo mazesniu bet realiu uzmoju galbut ismoktu susitvarkyti ir su didesniais.

Al1
2009.06.27, 14:26
Siaip ar taip siame laike tai neimanoma nei del biurokratiniu-teisiniu dalyku, nei del techniniu. Jei primuosius dar musu valdzia gali pakeisti, tai del antruju vis tiek neveiks. Nes Lietuva reikiamos irangos nekuria ir negamina. O uzsienyje kol kas reikiamos irangos irgi niekas negamina. Kaip taisykle, pas mus niekas ir neprades nieko gaminti, tol kol uzsienyje nebus gaminama.

Al1
2009.07.08, 15:07
Energija is atsinaujinanciu saltiniu reklaminio skydo apsvietimui kelyje Vilnius - Kaunas

http://img444.imageshack.us/img444/4916/p7030002aa.jpg (http://img444.imageshack.us/i/p7030002aa.jpg/)

Kelyje Vilnius - Salcininkai - Lyda, sankryzoje su keliu is Vaidotu sviesos diodai mirksi kelio zenkluose. Ju maitinimui naudojama saules energija.

http://img44.imageshack.us/img44/3880/p6290023aa.jpg (http://img44.imageshack.us/i/p6290023aa.jpg/)

daktaras
2009.07.08, 15:39
/\ reiktų būtinai paminėti, kad nemaža dalis automobilių stovėjimo automatų Kauno mieste yra "maitinami" saulės energija :)

Al1
2009.07.09, 18:07
Reklaminis skydas apsvieciamas sviesos diodu prozektoriais. Energija gaminama dviem budais.

Gaila, neturiu nuotrauku is Kauno... Taip pat kai kurios metereologines stoteles salia keliu irgi maitinamos saules energija.

Sula
2009.07.10, 15:04
JIL,

Ko čia smulkintis? Va, žmonės jau sparčiai diegia bekurius generatorius, kuriems nei saulės nei vėjo nereikia:

http://www.straipsniai.lt/komentarai/12389

Frima Akkoil siūlosi pastatyti vos už 40 mlrd. EUR per du metus elektrinę 100GW pajėgumo (tai visos Rusijos dabartinė elektrinė galia) vos keliasdešimties-kelių šimtų tonų svorio (galima pervežti sunkvežimiu, traukiniu, laivu). Jokio kuro nenaudoja, reikalingas tik paleidimo impulsas. Energiją gauna "iš gamtos" :dumas:

Manau, Lietuvos Vyriausybė galėtų iš šios firmos užsisakyti kelis 100MW galios galingumo generatorius, kuriuos gamintojas įsipareigoja pristatyti per 15 mėnesių. Vos už 1.5 mlrd.EUR galima pakeisti Ignalinos AE. Nauja elektrinė, kiek suprantu, būtų kotedžo dydžio. :jega:

Wycka
2009.07.10, 18:12
Frima Akkoil siūlosi pastatyti vos už 40 mlrd. EUR per du metus elektrinę 100GW pajėgumo (tai visos Rusijos dabartinė elektrinė galia) vos keliasdešimties-kelių šimtų tonų svorio (galima pervežti sunkvežimiu, traukiniu, laivu). Jokio kuro nenaudoja, reikalingas tik paleidimo impulsas. Energiją gauna "iš gamtos" :dumas:

Manau, Lietuvos Vyriausybė galėtų iš šios firmos užsisakyti kelis 100MW galios galingumo generatorius, kuriuos gamintojas įsipareigoja pristatyti per 15 mėnesių. Vos už 1.5 mlrd.EUR galima pakeisti Ignalinos AE. Nauja elektrinė, kiek suprantu, būtų kotedžo dydžio. :jega:

Jeigu tai būtų tiesa, tai jau keli metai Japonija, Pietų Korėja, Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, Izraelis ir pagaliau ta pati Rusija jau seniai būtų nusėtos tokiomis elektrinėmis. Prancūzijai, Vokietijai, UK, JAV, Japonijai tie 1,5 mlr. eurų tik lašas jūroje. Tai kur tos elektrinės šiandien jau realiai veikia?

Sula
2009.07.10, 20:19
Prašau, yra Inž. J. Martišiaus nuorodos į demonstracinius įrenginius. Inž. J.Martišiaus duomenimis vien Vokietijoje pagaminama virš 5000 tokių generatorių (100-500kW galios) per mėnesį! Jis teigia, kad JAE statoma elektrinė. Rusijoje, Penzoje ir St.Peterburge veikia demonstraciniai įrenginiai. Genialusis išradėjas iš Rusijos gali atvykti pas mus į Lietuvą vos už 5000 EUR pademonstruoti agregatą gaminantį elektrą "iš nieko".

http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1295
http://www.vartotojulyga.lt/lt/straipsniai/detail.php?ID=21521

Visuomeninės organizacijos ir partija "Lietuvos kelias" jau oficialiai ragina pradėti tokios elektrinės statybą! Kiek žinau, jie jau turi užsitikrinę šiokį tokį seimūnų palaikymą.
Valio! Mokslininkai užleidžia pozicijas alchemikams :jeee:

Al1
2009.07.13, 18:59
Geriau jau bezdalus rinkti...

Rimas_OK
2009.07.14, 11:44
Energija is atsinaujinanciu saltiniu reklaminio skydo apsvietimui kelyje Vilnius - Kaunas



Girdėjau tokią itoriją dėl šito skydo. Užsakovai kreipėsi į "Saulės energiją" įrenginėjančią tokias sistemas. Kai jau buvo suderintas pasiūlymas, tai užsakovai nutarė sutaupyti ir patys susipirko pigias kinietiškas detales pagal pasiūlymo parametrus...

Raptor
2009.08.14, 03:56
Oho! :oho: va ce tai geras!

Berlyne plaukios saulės energija varomas laivas
http://tv.delfi.lt/video/ewDoFPYD/

Raptor
2009.08.28, 14:44
Lietuviai kuria naują vėjo jėgainę

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/lietuviai-kuria-nauja-vejo-jegaine.d?id=23777289

Al1
2009.08.28, 18:48
Ka jie ten sukurs. Technologijas kuria mokslo istaigos ir stambios kompanijos, tuincios savo mokslo tyrimu centrus. Cia gi kazkoks UAB'as, kuris tik prekiauja ir komplektuoja vejo jegaines. Jei jie mano, kad uz 20000 Lt sukurs kazka revoliucingo - tegul kisa galvas i smeli. Straipsnis neinformatyvus ir siaip, piarinis.

digital
2009.09.05, 12:43
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=23241784
Alkoholinių gėrimų gamintoja AB „Vilniaus degtinė“, gavusi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, numato pastatyti kogeneracinę elektrinę, kurios instaliuota elektros galia siektų 1,5 MW, o šilumos galia – 1,6 MW. Bendra šio projekto, kuris bus įgyvendintas Obelių spirito varykloje, vertė siekia 19 984 000 Lt. Iš šios sumos ES struktūrinių fondų finansavimo suma sudaro 9 992 000 Lt.

le bronius
2009.09.17, 10:58
Bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=24083978

Jurbarko rajono Smalininkų miesto bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę ir gaminamą elektros energiją bendruomenė parduoda VST. O gaunamą pelną ketina skirti miesto infrastruktūrai gerinti – gatvėms apšviesti, šaligatviams ir viešosios erdvėms tvarkyti, jaunimo projektams finansuoti...

Šaunuoliai smalininkiečiai. Net ir komentarai Delfyje vieningi. Kad taip dažniau.

JlL
2009.09.17, 15:34
Ka jie ten sukurs. Technologijas kuria mokslo istaigos ir stambios kompanijos, tuincios savo mokslo tyrimu centrus. Cia gi kazkoks UAB'as, kuris tik prekiauja ir komplektuoja vejo jegaines. Jei jie mano, kad uz 20000 Lt sukurs kazka revoliucingo - tegul kisa galvas i smeli. Straipsnis neinformatyvus ir siaip, piarinis.

greiciausiai tikslas nurauti ES litu pagal Ideja LT, Intelektas LT ir Intelektas LT+ kvietimus. Siaip jei dirbs ir turi minciu gali kazkas neblogo ir gautis. Stambios kompanijos dabar susitelkusios tik i didelius projektus (dideles galios) mazu isvis beveik nieks nedaro ypac naujesniu technologiju pagrindu.

Eimantas
2009.11.18, 16:15
2009-11-16
"4 Energia" jūroje ruošiasi statyti vėjo jėgainių parką
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/-4-energia-juroje-ruosiasi-statyti-vejo-jegainiu-parka-248848

praetor
2009.11.18, 19:55
2009-11-16
"4 Energia" jūroje ruošiasi statyti vėjo jėgainių parką
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/-4-energia-juroje-ruosiasi-statyti-vejo-jegainiu-parka-248848

Smagus dalykas. Įdomu, kiek realizuosis. "Žemės savininkų" problemos lyg ir nėra, lieka jūriniai dalykai. Kaip ir minima straipsny panašiems dalykams LR institucijos patirties nelabai turi.

Ginthus
2009.11.19, 08:15
Visur pas mus tik "problemos". Ant zemes negalima, juroje vel ten kazkokiu "dokumentu" truksta... As suprantu, kad pvz. kokie vokieciai i jura smarkiai skverbiasi, nes paprasciausiai jau neberasi neisnaudojamo zemes lopinelio. O pas mus tuscia tiek juroje, tiek ant zemes ir visvien kazkas vis trukdo. Postsovietiniu klerku darbo principas: nieko negalima, pakol patys nespejom prisivogti...

negative
2009.11.24, 22:11
o cia sektinas pavyzdys: vejo jegainiu parkas juroje tarp Kopenhagos ir Malmes:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20091124/i18_malunai (Medium).JPG
vaizdas pro lektuvo langa

propeleris
2009.12.20, 13:18
O cia Lietuvoje...

http://s44.radikal.ru/i106/0912/78/b7a328323911.jpg

Mørtã
2009.12.20, 14:29
propelerio broliai :)

Al1
2009.12.23, 15:54
Jau buvo rasyta apie Smalininku bendruomenes pasistatyta vejo jegaine.
Jos nuotrauka.
Nors ir ne kokia kokybe (buvo prastas oras).

http://img39.imageshack.us/img39/5193/pa200091aa.jpg (http://img39.imageshack.us/i/pa200091aa.jpg/)

ZYKLON-B
2009.12.30, 13:36
Gerbiamieji, jus galbut zhinot kad elektros energija turi but pateikta vartuotojui bet kurio metu ir turi but nepriklausoma nuo oro salygu. Ar vejo jegaines atitinka shiems reikalavimamas - atsakimas NE. Tai va turint vejo jegaine su instaliuotais 3MW negalvokit kad jus gausit tuos 3MW kada jums tuo reikes. Vejo jegainiu galingumai turi buti padengti kitais elektros energijos shaltyniais (atominemis, shiluminemis elektrinemis, hes ir tt) kad patenkint vartuotoju poreikius. Nepamirshkyte kitko - vejo jegaines dirba tik kartu su tinklu, nes ishejimo itampa remiasi tinklo itampa. Ivykus avarijoje tinkle, vejo jegaines kaip taisykle nepriklausomu rezhimu dirbt negali. Kitas dalykas - distributed generation - tam kad pajungt vejo jegainiu parka i 6-10-35kV tinkla kaip taisykle ta tinkla su pastotemis reik keist nes auga "fault level" ir ivykus trumpajam jungimui jungykliai papraschiausiai nesugebes pashalint gedimo. Vejo jeganes apskaichiuotos 20-25 metu eksploatacijai - po to konstrukcija reikia nugriaut.
Vejo jegaines nera panaceja, tai rakshtis subyneje kuris tik prikuria kruva problemu. Vejo jegaines yra politinis zhaislas nekompetetingos valdzhios rankuose.

ZYKLON-B
2009.12.30, 14:41
Dirbant uk susiduriau su mazhomis elektrinemis dirbanchiomis naudojant metana ish savartynu. Manau butu daug pygiau isirengt tokia elektrine kur nors Kariotishkese arba netoli Vievio kur irengtas naujas didelis savartynas. Manau galima butu gaut iki 50MW, o sanaudos butu daug mazhesnes negu statant vejo malunus kuriu galia manau nevirshitu 3MW.
Tokiu elektriniu gana daug gaminama europoje, jos yra konteinerinio tipo, t.r. jai savartyne duojos pasibaigs, galima butu pernesht i kita.
Kiekvienas toks konteineris gali ishvistyt 2,5MW galia. Taip pat shia elektrine veiktu kaip lokalinis boileris vandeniui shildyt tuo pachiu ashinant duju turbina.
Taip pat reiketu kokios lokalines pastotes 10/35kV, arba nutiest keleta 10kV fideriu i Vievio 110/35/10kV pastote.
Problema kiltu reguliuojant itampa. Kita problema butu jai ivyktu gedimas tinkle, elektrine reiketu "gesint" ishvengiant "salos" rezhimo