PDA

Keisti į išsamų rodinį : Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje


Puslapiai : 1 2 [3] 4 5

Al1
2010.06.01, 19:18
Neužsigeis visi. Šiais laikais visi nori patogumų, o dujos yra labai patogu, nors ir brangiau. Senamiestyje yra problemos su malkų ir anglies sandėliavimu, nešimu, šlako ir pelenų išpylimu. Juk ten ne nuosavi namai, o dauguma - seni daugiabučiai. Kietu kuru kūrena senas koklines krosnis. Norint įsirengti bute kieto kuro katilą, reikia turėti atliekamas patalpas su priėjimu prie kamino... Su plotu yra problemos, nėra kur to kieto kuro katilo įrengti, o ir įrengus, pavyzdžiui, virtuvėje ar vonioje, jas paversi tikra katiline su suodžiais, dulkėmis ir purvu...
Pats gyvenu, nors ir ne Senamiestyje, bet sename kelių butų name, žinau...

zajcik
2010.06.05, 14:57
Alfoje išėjęs straipsnis (http://www.alfa.lt/straipsnis/10368293/?Rubikono.katilas.suris.Vilniaus.krasto.miskus=201 0-06-02_14-34)(su "Gazprom ausimis") teigia, jog brangūs filtrai išvis nereikalingi, o nuo 2016 metų įvedus naujus reikalavimus, mazuto faktinį naudojimą galima būtų padidinti net kelis kartus.

„Mazute yra sieros dioksidų ir kietųjų dalelių, tad planuojama direktyva pirmiausia mazutui ir taikoma. Dėl azoto junginių, kurie išsiskiria deginant dujas, jokių problemų nėra. Tada nejaugi reikia statyti filtrus, kai elektrinėje deginama tik 5 proc. mazuto? Pastaruoju metu jo faktiškai sudeginama dar mažiau – 1–3 proc. per metus. Iš tikrųjų galime sunaudoti iki 30 proc. mazuto, maišydami jį su dujomis, ir mes vis tiek nepažeisime dabartinių normų. Jeigu direktyva nuo 2016 metų įsigalios, santykis sumažėtų – galėtume sudeginti iki 10 proc. mazuto. Tačiau ir tai jokių čia nereikia investicijų“

Kažkas stipriai (švelniai tariant) meluoja. Tikriausiai tie 1,2 mlrd. lt. minimi panašiai kaip IKI parduotuvėje 50% nuolaida, nors pas konkurentus ir taip pigiau :)

Tuo metu „Vilniaus energijos“ atstovas R. Germanas teigė, kad Lietuva jau atsilieka nuo europinių reikalavimų įgyvendinimo, o netrukus gali sulaukti ir dar griežtesnių. Todėl bendrovė siūlo dvi investicijas – vieną 670 mln. litų vertės, kitą – beveik dvigubai brangesnę. Kartu dar tektų pratęsti šilumos tinklų nuomos sutartį iki 2036 metų. Kaip jau skelbta, priešingu atveju elektrines Vilniuje teks uždaryti, o gyventojai galės šildytis malkomis.

Al1
2010.06.05, 15:25
Tai kad abiejų pusių argumentuose kyšo ausys.

zajcik
2010.06.05, 16:58
Tai kad abiejų pusių argumentuose kyšo ausys.

Niekas juk to neneigia.
Šioje vietoje viskas priklauso nuo valdžios sprendimų. Ar bus pasirinktas rubikoną tenkinantis variantas ar padėtis nesikeis ir gazprom savo interesus apgins - viskas dabartinės valdžios rankose.
Kadangi Sekmokas davė suprasti, jog tai savivaldybės reikalas ir ministerija nesikiš. Klausimas bus sprendžiamas savivaldybės lygmeniu. O kieno lobi stipresnis Vilniaus miesto savivaldybėje, manau aiškinti nereikia.
Belieka tikėtis, jog neskaidrūs procesai įmonės viduje nebus palikti likimo valioje kaip yra šiuo metu. Juk pateikiama 670 mln. lt saskaita vilniečiams tikrai nemaža, o realių konkursų šiai sumai įsisavinti kaip ir nesimato...
Tas pats ir su biokuru, Bionovus (rubikono dukterinė) turi išskirtinę teisę aprūpinti šia žaliava Vilniaus energiją už 80-100% aukštesne kaina nei rinkoje. Negi Vilniaus energija negali pati be tokių antkainių supirkinėti žaliavą? (teko šią savaitę pačiam stebėti kaip konteineriai su "BIONOVUS" užrašu keliauja į aikštelę)

Sula
2010.06.11, 09:56
http://www.nemokamaenergija.net/viewpage.php?page_id=12

TYRĖJŲ SIŪLOMI NUSIPIRKTI PRODUKTAI

--------------------------------------------------------------------------------

Priimami užsakymai aukšto voltažo bekurių el. generatorių gamybai pagal Teslos ir TSRS 1960 metų patentus.
Kaina 300 KW-350 000 JAV dolerių; 1MW - 1 mln. JAV dolerių.
Demonstravimas Maskvoje š. m. rudenį. Kreipkitės tik turintys ketinimą ir pinigus pirkti.


Va čia tai nenuilstantys klounai :)
Įdomu, kiek tikinčiųjų jei susilaukia Lietuvoje?

Rimas_OK
2010.06.11, 14:50
Na taip. Senamiestyje užsigeidė malkomis ir anglimis šildytis :*). Kaip atrodys tas senamiestis jei visi anglimis pradės šildytis

Prisimenu kaip vaikystėje atrodydavo žiemos senamiestyje - ore tvyrantis tipinis senamiesčio t.y. sudegusios anglies kvapas, o sniegas nusėtas juodais taškiukais.
Prieš 100 metų turėjo būti dar baisiau, nes dujų, elektros ir miesto centrinio iš vis nebuvo.

Tad tokie laikai negrįš, nes daug kas pasikeitė: padaugėjo dujinio šildymo, pagerėjo pastatų šilumos izoliacija, atsirado daug kitų šildymo variantų (miesto centrinis, dujos, kondicionieriai, elektra) ir anglis pasidarė ne tokia jau pigi.

Al1
2010.06.11, 15:59
Prieš 100 metų nebuvo baisiau. Daugiau kūreno malkomis. Akmens anglis buvo brangi. Miesto centre tuomet veikė kelios stambios katilinės - elektrinės katilinė, dujų fabrikas. Dar kelios stambesnės katilinės. Užtat nebuvo automobilių.

nepolitikas
2010.06.14, 15:01
Saulės energija: svarbu gerai apšiltinti namą
"Brangu, neapsimoka, per mažai saulės. Tokia lietuvių skeptikų nuomonė apie saulės naudojimą elektrai gaminti daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje gyvenančio vokiečio nebaido."
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/saules-energija-svarbu-gerai-apsiltinti-nama-283661

Al1
2010.06.14, 18:54
Bepigu jam šnekėti, kai turi atliekamų pinigų ir juos gali išleisi, kad ir saulės energetikai. Geriau būtų pasakęs, kiek jis investavo į savo sistemą.

118
2010.06.14, 19:05
Saulės energija: svarbu gerai apšiltinti namą
"Brangu, neapsimoka, per mažai saulės. Tokia lietuvių skeptikų nuomonė apie saulės naudojimą elektrai gaminti daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje gyvenančio vokiečio nebaido."
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/saules-energija-svarbu-gerai-apsiltinti-nama-283661

Skaičiukai panašūs į teisybę, o išvada iš straipsnio- perki įrangą Lietuvoje- pats kaltas.

nepolitikas
2010.06.15, 08:57
man patiko ši straipsnio vieta:
"Jo nuomone, neteisinga būtų remti elektros energijos iš saulės gamintojus kitų sąskaita, kai valstybė išgyvena sunkmetį. Esą pakaktų įteisinti reversinį (atbulinės eigos) elektros skaitiklį, žmonės ir taip statytų individualias elektros jėgaines.
Pasak T.Witkowskio, kaupti dieną pagamintą elektros energiją akumuliatoriuose neverta. Jei pagaminama daugiau elektros, nei tuo metu sunaudojama, tada ji atiduodama elektros tinklams. Atitinkamai skaitiklis atsisuka atgal. Kai nėra saulės, iš tinklo naudojama elektros energija atsiperka."

Al1
2010.06.16, 18:57
O aš manau, kad nereikia pirsčioti ir šokinėti aukščiau bambos. Reikia palaukti dar kelis metus, kol technologijos dar labiaus atpigs ir tuomet pradėti skatinti įsirengti tokias jėgaines. Kol kas tai mums per brangu. ES reikalavimai dėl atsinaujinančios energijos? Juos galima išpildyti investuojant perėjimą prie biokuro centralizuotos šilumos tiekimo sistemose.

Silber418
2010.06.16, 19:34
Nėra taip paprsta pereiti prie bioenergetikos kaip mums atrodo. Siekti gyventi švaresnėje aplinkoje turi ne tik valdžia, bet ir pati visuomenė (mūsų valstybės piliečiai). Kol nebus sąmoningumo ir noro ką nors keisti, tol nepavyks atnaujinti energetikos sistemos. Turime pradėti nuo savęs ir, pirmiausia, tik savęs klausti, ką padarėme, jog oras būtų švaresnis ar greta tekančiame upelyje būtų malonu maudytis. Kai taip mąstys ne vienas ir ne du žmonės, o valdžia noriai sieks pagerinti gyvenimo kokybę šalyje, galbūt ir pasiektume neblogų rezultatų. Neesame didelė valstybė, todėl naujoves įdiegti turėtų būti lengviau.
Ech, kad tai būtų ne vien gražios svajonės..

negative
2010.06.17, 08:34
Liuksemburgas pradės konsultacijas dėl galimybės investuoti į Lietuvos alternatyviuosius energijos šaltinius
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Liuksemburgo Vyriausybės vadovu Jean'u Claude'u Junckeriu sutarė, jog bus pradėtos intensyvios konsultacijos dėl Liuksemburgo investicijų į Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių.
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/liuksemburgas-prades-konsultacijas-del-galimybes-investuoti-i-lietuvos-alternatyviuosius-energijos-saltinius.d?id=33573747

LAZAS_
2010.06.17, 16:40
Ne pats geriausias dumblių fermos pavyzdys, tačiau leidžia suprasti kaip vyksta visas procesas nuo dumblio auginimo iki paruošto produkto suvartojimo. Video demonstruojamas Olandijos Karališkųjų Oro Pajėgų biokurą naudojantis "Apache" sraigtasparnis ir be abejonės video olandų kalba.

BZJnRXufkWc

negative
2010.06.18, 08:41
Swedes welcome Europe's largest wind park
"...Sweden has managed to break ground for Europe's largest wind park counting more than 1,000 giant turbines.
The giant Markbygden wind farm -- covering more than 500 square kilometres, or the equivalent of five times the size of Paris -- is being built in a virtually uninhabited, desolate stretch of Sweden's great north.
Standing on the shores of the Baltic Sea at the Piteå harbour near the wind park site, he added: "For the same area, you would have 10,000 land owners. Here there are three.
"That's why we came here to Sweden in search of a good location," he said.
...Kropp's company Svevind, a client of German wind power giant Enercon, is leading the construction of the park, with 1,101 wind turbines scheduled to be built by 2022.
They should then produce energy equivalent to the production of two nuclear reactors."
http://www.swedishwire.com/index.php?option=com_content&view=article&id=4977&Itemid=2

LAZAS_
2010.06.19, 04:35
Jau viešai prieinamos lanksčios polimerinės PV dangos, dabar belieka sulaukti plataus PV dažų panaudojimo ir šiek tiek pasistengus gaminti el. energiją patenkinančią visus buitinius poreikius

VdQK5wq4T_E

http://www.youtube.com/watch?v=VdQK5wq4T_E&playnext_from=TL&videos=hGKNc1tZqos&feature=sub

Al1
2010.06.19, 12:15
Įdomu, koks jų našumas? Ir jokios apsaugos nuo mechaninio pažeidimo. O pakišus po stiklu, tai ir našumas kris apie 20 proc. Įtariu, kad jos neilgaamžės ir per kelis metus degraduoja. Tokie saulės elementai nėra neperspektyvūs, bet kol kas dar iki masinio vartojimo toloka. Įdomu sužinoti kainą.

LAZAS_
2010.06.19, 16:08
Pasak šio siužeto autoriaus "šiai PC dangai suteikiama 30 metų garantija. Taip pat kainos ir galios santykis labai patrauklus", mechaninis poveikis ant stogo ne toks jau ir aktualus šiaip visa informacija pateikiama video. Našumas nėra esminis faktorius, svarbiausia kokia pagamintos el. kaina. Nebent labai jau riboja turimas plotas, tada jau atsižvelgiama ir į našumą. Prisegu panašios PV dangos "specifikacijas", kad nebūtų pagrindo "Flame'inimui".


http://foto.terpe.lt/inkelti/20100620/i56_PVL-136_EN_Page_1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100620/i56_PVL-136_EN_Page_2.jpg


Video apžvlegtos PV dangos kaina "AMAZON" internetinėje parduotuvėje (http://www.amazon.com/UNI-Solar-PVL-124-Module-Amorphous-Laminate/dp/B002MWDI3K) $541.00, tai kainos ir galios santykis $541.00/124W= 4.4 $/W plius 30 metų garantuoto darbo (20% kritusi dangos galia). Savaime aišku per kelis metus plačiau pradėjus naudoti tokius gaminius kainos šaus žemyn.

Taip pat iš šioje internetinėje parduotuvėje pateiktos lentelės (http://www.affordable-solar.com/solar.panels.htm) matome, kad šių PV dangų $/W santykis labai konkurencingas.

Al1
2010.06.20, 10:50
Beje, tai ne polimeriniai saulės elementai, o amorfinio silicio plonasluoksniai. Polimerinis tik pagrindas.

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad eksploatacijos trukmė (galios sumažėjimas po tam tikro laiko) buvo įverinti taip: buvo atlikti kelių tūrksatnčių valandų ar (geriausiu atveju) kelių mėnesių trukmės testai. Po to gauti rezultatai sutapatinti su viena iš trijų dažniausiai naudojamų senėjimo (degradacijos) teorinių kreivių - eksponentine, logaritmine normaline ar Veibulo ir gauta teorinė eksploatacijos trukmė, kai pradinis parametras (galia) sumažėja, tarkim, 10-čia, ar 20-čia (ar kiek pasirenki) procentų. Realiai gi patikimam sutapatinimui reikia bent metų ar dviejų rezultatų. Patikėk, beveik niekas tokių tyrimų neatlieka! Nes tokie tyrimai brangūs, be to per tokį laiką tiesiog dėl sparčiai besivystančių technologijų gaminys morališkai pasensta. Atsiranda naujų, pažangesnių gaminių modelių ir pan. Todėl tie rezultatai įdomūs tik mokslui, o ne verslui, kuriam svarbu parduoti gaminį ir uždirbti.
Dėl mechaninio poveikio ant stogo - paukščiai, kruša, slystantis ledas žiemą atodrėkio metu. Taip pat dulkės, suodžiai, kurie sumažins našumą, nes uždengs plonu sluoksniu dangą... Ar kas ją valys? Žmonės tingės laipioti ant stogo ir valyti. Lietus? O jei eksploatuojama tokiuose kraštuose, kur mažai lyja...

LAZAS_
2010.06.20, 16:18
Amerikiečiai tokiais dalykais kaip:

• 5-Year Limited Product Warranty
• Limited Power Output Warranty:
92% at 10 years, 84% at 20 years, 80% at 25 years (of minimum power)

nesišlaisto, jeigu jų produktas degraduotų per metus ar du atsirastų kas gintų vartotojų teises ir ieškinys nepasirodytų kuklus. Juk pilna ten "solicitors", teisininkų biurų, kurie iš to gyvena.
Su ilgaamžiškumo nustatymo tyrimais pilnai sutinku, tačiau neabejoju, kad jie taiko "ramaus miego koeficiento" metodiką ....
Visi išvardinti mechaninei pažeidimai taip pat taikomi ir "tradicinėms" PV panelėms ir manau, kad yra įskaičiuoti į galios sumažėjimą.
Diskusijos ir liks diskusijomis, laikas bei praktika parodys savo.

Al1
2010.06.20, 17:37
Amerikiečiai tokiais dalykais kaip:

• 5-Year Limited Product Warranty
• Limited Power Output Warranty:
92% at 10 years, 84% at 20 years, 80% at 25 years (of minimum power)

nesišlaisto, jeigu jų produktas degraduotų per metus ar du atsirastų kas gintų vartotojų teises ir ieškinys nepasirodytų kuklus. Juk pilna ten "solicitors", teisininkų biurų, kurie iš to gyvena.
Su ilgaamžiškumo nustatymo tyrimais pilnai sutinku, tačiau neabejoju, kad jie taiko "ramaus miego koeficiento" metodiką ....
Visi išvardinti mechaninei pažeidimai taip pat taikomi ir "tradicinėms" PV panelėms ir manau, kad yra įskaičiuoti į galios sumažėjimą.
Diskusijos ir liks diskusijomis, laikas bei praktika parodys savo.

Šlaistosi ir dar kaip. Pavyzdžių pateiksiu pora, bet jų galima ir daugiau surasti.

Kompaktinės liuminescencinės lempos - pradžioje reklamavo ilgus (8000-10000) veikimo valandų. JAV kilo skandalas. Dabar ant visų lempų net ir pas mus rašo kad 6-8 tūkst. valandų, bet naudojant ne daugiau nei 2,5 val. per parą.
Šviesos diodai - pradžioje reklamavo 50-100 tūkst. veikimo valandų be praktiškai pastebimo šviesos srauto sumažėjimo. Dabar jau rimti gamintojai nurodo ne daugiau 50 tūkst. valandų su tam tikru srauto sumažėjimu (paprastai 50 tūkst. su 20-25 proc. sumažėjimu.). Bet čia pačiam šviesos diodui, kaip elektronikos komponentui, kai yra išlaikomos tam tikros aplinkos sąlygos ir yra (svarbiausia) geras jų aušinimas - puslaidininkinio kristalo temperatūra yra 25 laipsn. C. Kas praktiškai nepasiekiama su jokiais geriausiais radiatoriais. Tam reikia, kad aplinkos temperatūra būtų minusinė - 30 - 50 laipsn. Bet tai nėra realios ekslpoatacinės sąlygos. Realiai šviestyve šviesos diodų šviesos srautas sumažėja apie 20 proc. per 5-10 tūkst. valandų.

Todėl iš tiesų laikas bei praktika parodys savo.

Sula
2010.06.21, 13:48
Realiai šviestyve šviesos diodų šviesos srautas sumažėja apie 20 proc. per 5-10 tūkst. valandų.


Nusipirkau Maximoje tris LED šviestuviukus voniai. Pirmas parėjo pirmąją savaitę (gal kokių 14-20 val. darbo), antras - po mėnesio, trečias už pusantro. "Ekonomija" sudarė apie -100Lt :oba:

Wycka
2010.06.21, 14:01
Nusipirkau Maximoje tris LED šviestuviukus voniai. Pirmas parėjo pirmąją savaitę (gal kokių 14-20 val. darbo), antras - po mėnesio, trečias už pusantro. "Ekonomija" sudarė apie -100Lt :oba:

Atsiprašau už off-topic, bet aš jau keliskart įsitikinau, kad maisto prekių PC neverta pirkti JOKIOS technikos, ypač jeigu nesuteikiama garantija. Prožektorius veikė gal 2h, vaikiška mašinėlė nepilnas 2d., dukart pirkau stalines lempas, ir abi 'neištempė' nė 3 mėn.. Dar, tiesa, pirkau elektrinę žoliapjūvę — nupjoviau žolę du kartus :D

e2ards
2010.06.21, 16:13
Atsiprašau už off-topic, bet aš jau keliskart įsitikinau, kad maisto prekių PC neverta pirkti JOKIOS technikos, ypač jeigu nesuteikiama garantija. Prožektorius veikė gal 2h, vaikiška mašinėlė nepilnas 2d., dukart pirkau stalines lempas, ir abi 'neištempė' nė 3 mėn.. Dar, tiesa, pirkau elektrinę žoliapjūvę — nupjoviau žolę du kartus :D

perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.

Sula
2010.06.21, 16:26
perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.

Ne tame esmė, jei mastyti ekologiškai. Geras procentas prekių po trumpos pertraukos keliauja tiesiai į savartyną. Kiek CO2, resursų, retų mineralų paleidžiama vėjais?

Wycka
2010.06.21, 16:30
perdedi, jei nezinai ka pirkt, tai geriau is vis nepirk.

Nesupratai. Taip mane gyvenimas išmokė, kad pigi prekė negali būti gera prekė. Šykštus moka dvigubai. Taigi ir investicijas į ekologiją aš suprantu kaip savotišką taupymą į ateitį; žinoma, kol neperlenkiama lazda ;)

e2ards
2010.06.21, 16:47
Nesupratai. Taip mane gyvenimas išmokė, kad pigi prekė negali būti gera prekė. Šykštus moka dvigubai. Taigi ir investicijas į ekologiją aš suprantu kaip savotišką taupymą į ateitį; žinoma, kol neperlenkiama lazda ;)

nebutinai pigi preke nekokybiska, o brangi pateisins lukescius, esme tame, kad rinka nera apsaugota nuo slamsto.

Wycka
2010.07.07, 11:55
Šioks toks technologinis proveržis:

Japonai įkrauna elektromobilius per tris minutes (http://auto.delfi.lt/autonews/japonai-ikrauna-elektromobilius-per-tris-minutes.d?id=34227515)
Japonijos bendrovė „JFE Engineering”, besispecializuojanti energetinių sprendimų srityje, sukūrė įrenginį, kuris gali įkrauti elektromobilių akumuliatorius 50 proc. per tris minutes. Akumuliatorių įkrauti 70 proc. užtrunka 5 minutes, skelbia „CrunchGear”.
Anot įrenginio išradėjų, būtent tiek laiko vairuotojai sugaišta, kol degalinėje prisipila benzino ar dyzelino.
Anot portalo, technologija buvo išbandyta įkraunant automobilio „Mitsubishi i-MiEV” akumuliatorių. Po penkias minutes užtrukusios procedūros automobilis sugebėjo nuvažiuoti 80 kilometrų, kai su visiškai įkrautu akumuliatoriumi jis sugeba nuvažiuoti apie 160 km.
Bendrovė „JFE Engineering” kitų metų balandį planuoja pradėti masinę kroviklių gamybą. Tiesa, kol kas planuojama, kad įrenginys bus diegiamas tik Japonijos elektrodegalinėse.
Šioje perspektyvioje rinkoje dirba ne tik „JFE Engineering”. Praėjusių metų pabaigoje „Nissan” pristatė akumuliatorius, kuriuos galima pakrauti 80 proc. per 25 min., tačiau įkrauti galima tik naudojant specialią įrangą.
Namų sąlygomis elektra varomų automobilių „Nissan Leaf” ir „Chevrolet Volt” baterijas tenka krauti apie 7 valandas.

negative
2010.07.08, 22:01
"ventiliatoriai" ties Palanga

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100708/i45_Malunai Kretingoj (1).JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100708/i45_Malunai Kretingoj.JPG

Wycka
2010.07.19, 16:24
Atrodo, ne už kalnų tie laikai, kai Lietuvoje bus kuriami ir/ar gaminami elektromobiliai ;)

Iki 2050m. pusė Lietuvos automobilių bus ekologiški (http://www.alfa.lt/straipsnis/10378220/?Iki.2050.m..puse.Lietuvos.automobiliu.bus.ekologi ski=2010-07-18_15-35)
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija praneša, kad prisidėdama prie pasaulinės tendencijos naudoti mažiau taršias ir ekologiškas transporto priemones, Lietuva sudarys palankias sąlygas elektromobilių plėtrai bei sieks, kad iki 2050 m. pusę šalies automobilių parko sudarytų ekologiški automobiliai. Tokią viziją šiandien pateikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis jo vadovaujamos ministerijos iniciatyva surengtoje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“.
Eligijus Masiulis: „Elektromobilių plėtros vizija: iki 2050m. pusė Lietuvos automobilių — ekologiškos transporto priemonės“
„Artimiausiu metu elektra varomų transporto priemonių pardavimai turėtų išaugti, tai rodo ir oficialios prognozės — nuo 2020m. sparčiai kris tradicinių benzininių vidaus degimo variklių ir dyzelinių variklių gamyba. Juos pakeis efektyviai energiją vartojantys draugiški aplinkai varikliai ir automobiliai. Lietuva iš esmės turi savąjį šansą — arba suspėti į šį traukinį, arba delsti ir po to vytis benuvažiuojantį“, - sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.
Ministro siūlomoje elektromobilių plėtros vizijoje — iki 2015 m. sukuriamas bandomasis elektromobilių baterijų įkrovimo/keitimo infrastruktūros tinklas viename iš šalies didmiesčių. Iki 2030 m. — visiškai elektrifikuotas ir automatizuotas viešasis transportas Lietuvos didžiuosiuose miestuose, ekologiškų automobilių parkas šalies miestuose sudaro iki 40 proc. visų automobilių. Iki 2050m. Lietuvos ekologiškų automobilių parkas išplečiamas iki 50 proc. visų automobilių.
(...)
Ministro E. Masiulio teigimu, elektromobilių naudojimo banga pradeda kilti, ir tai yra Lietuvos galimybė. Lietuvai būtina sutelkti įvairių valstybės institucijų, mokslo ir verslo atstovų pastangas, žymiai aktyviau nei iki šiol dalyvauti elektromobilumo moksliniuose tyrimuose, sekti gerosios praktikos tendencijas, ne tik diegti, bet ir dalyvauti kuriant ar gaminant naujos kartos automobilius.

Al1
2010.07.19, 17:49
Šiandien mačiau, kaip kelyje Kaunas - Vilnius vienoje stotelėje ruože tarp Rumšiškių ir Kaišiadorių viadukų buvo montuojamas stotelės apšvietimo šviestuvas su šviesos diodais ir saulės elementais. Galbūt taip apšviestų stotelių šiame kelyje bus ir daugiau?

x21
2010.07.27, 21:15
http://foto.terpe.lt/inkelti/20100727/i13_phpI3o7yGPM.jpg
© Edita

LAZAS_
2010.07.28, 15:30
Tiesą sakant seniai laukiau tokių įrenginių, kurie krautųsi savaime (panaudodami visur esančią elektromagnetinę spinduliuotę, vibracijas ir pan.)

Prieš kelis metus Nokia prašneko, kad ketina naudoti elektromagnetines bangas mobiliųjų telefonų krovimui (http://www.gadgetfolder.com/nokia-develops-mobile-phones-charger-from-electromagnetic-waves.html), taip pailgindami laiko tarpus tarp pakrovimų, kol kas tokių įrenginių jie nepristatė, tačiau prabilo apie piezoelektinius ir kinetinius mobiliųjų telefonų pakroviklius (http://www.itpro.co.uk/621295/nokia-patents-self-charging-battery-concept).

Kol Nokia tik ketina tai pritaikyti kiti gamintojau jau turi paruoštus produktus (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/straipsnis?name=S-14122), kurių pritaikymo galimybės yra labai plačios, nes šie įrenginiai yra mums gerai žinomo AA arba AAA tipo baterijų formos pavidalo, todėl nuotolinio valdymo pultelio baterijų išsekimo problema kaip ir išspręsta. Asmeniškai televizorius nežiūriu jau keli metai (mano nuomone didžioji dalis laidų bukina bei vartotojina visuomenę), tačiau pats tokius elementus (kai jie atsiras prekyboje) panaudosiu dviračio žibintams.

Ir galiausia produktas, kurį kiekvienas turėtų priglausti savo namuose, automobilyje ir t.t.

KxxgfkPhrmo

Vakaris
2010.07.28, 16:32
Oho, kokio dydžio vėjo jėgainė (VJ) planuojama Juknaičiuose. Įdomu, koks jos galingumas? Didšiliuose tai bus 10 VJ po 2MW ir 2 VJ po 0,8MW.

digital
2010.07.29, 15:41
http://www.lrytas.lt/?data=20100729&id=nuo29_a8100729&sk_id=99&view=2
Šį pavasarį Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) pasirašė paramos sutartis su keliomis bendrovėmis. Bendra šių sutarčių suma siekia daugiau nei 61 mln. litų.

Tai – dalis visos maždaug 150 mln. litų sumos. Tiek per trejus metus bus skiriama „aukštųjų technologijų įmonių grupei” sostinės Visorių rajone kurti.

Skelbiama, kad svarbiausią vietą čia užims saulės energijos technologijų tyrimų ir eksperimentinės gamybos centras. Šį centrą užsimojusios statyti niekam Lietuvoje nežinomos bendrovės „Via Solis”, „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” gavo atitinkamai 14,3, 14,9 ir 9,5 mln. litų paramos pagal Ūkio ministerijos programą „Lyderis LT”.

Įdomu, kad „Baltic Solar Solutions”, „Baltic Solar Energy” ir „Via Solis” įsteigtos tik praėjusių metų rugpjūtį, o galutinė data, kada buvo galima teikti paraiškas šiai paramai gauti, iš liepos mėnesio valdžios kažkodėl buvo nukelta į rugsėjo 10-ąją. Na, lyg tyčia tam, kad į ją galėtų pretenduoti visos trys skubiai iškeptos naujokės.

Be to, paaiškėjo, kad LVPA iš pradžių griežtai atmetė „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” pretenzijas gauti tiek milijonų dykai. Matyt, tuo metu ji dar nebuvo išakėta partinėmis akėčiomis. Tačiau Ūkio ministerijos valdžia grąžino tas paraiškas agentūrai, ir ši sutiko pakeisti savo griežtą nusistatymą neskirti milijonų.

Tuo tarpu už borto liko daug seniai sėkmingai veikiančių ir žinomų bendrovių. Matyt, pažangiai mąstančio ūkio ministro D.Kreivio nuomone, jos buvo neinovatyvios. O gal tik ne konservatorių valdomos?

Atidžiau pasidomėjus laimingaisiais verslininkais, galima atrasti daugiau keistų dalykų.

Veltui ieškotumėte informacijos apie „Baltic Solar Solutions” ir „Baltic Solar Energy” – išskyrus steigimą, nieko nerasite.

Abi šios įmonės, kurioms skiriami paramos milijonai, sukurtos ant minimalaus 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo pamatų.

Abi nurodo, kad žada užsiimti daugybe veiklos rūšių, išskyrus saulės energijos panaudojimą.

Tarp pagrindinių abiejų bendrovių akcininkų iš pradžių buvo sostinėje esanti bendrovė, užsiimanti, pavyzdžiui, kirpyklų veikla ir kosmetologinėmis paslaugomis. Šios bendrovės savininkėmis dar prieš keletą metų buvo įmonės, registruotos Estijoje, Maltoje ir Bahamose.

Bendroves „Baltic Solar Solutions”, „Baltic Solar Energy” ir „Via Solis” sieja tai, jog jos priklauso Fotoelektronikos technologijų ir verslo asociacijai, kuri įsteigta tik 2009 m. rugsėjį – prabėgus vos mėnesiui nuo šių uždarųjų akcinių bendrovių veiklos pradžios.

Mažai kam žinoma asociacija vienija maždaug tuziną panašių bendrovių, o jai vadovauja buvęs Seimo narys S.R.Petrikis, atstovavęs Tėvynės sąjungai tuo metu, kai konservatoriai buvo valdžioje – 1996–2000 metais.

Buvęs Ekonomikos komiteto vicepirmininkas šiuo metu dar vadovauja Vilniaus savivaldybės, kurią valdo konservatoriai, įmonei „Šiaurės miestelis”.

S.R.Petrikis nuolat yra matomas kartu su ministru D.Kreiviu, su kuriuo rengia konferencijas apie tai, kaip saulės energija išgelbės Lietuvą.

Ūkio ministerija Europos lėšų skiria ir kitoms S.R.Petrikio vadovaujamai asociacijai priklausančioms bendrovėms.

Šios asociacijos narė „Precizika-MET SC” neseniai gavo apie 108 tūkst. litų. Gegužę D.Kreivio ministerija bendrovę „Precizika Metrology” pamalonino 275 tūkst. litų suma.

Pasikinkyti saulės energiją net ir jos įkaitintoje Sacharoje vis dar sudėtinga. Kita vertus, gal iš tiesų netrukus lietaus šalis Lietuva pranoks Ameriką?

O jei nepralenksime, galėsime guostis bent tuo, kad konservatorių valdoma Ūkio ministerija padarė viską, jog su konservatoriais susijusios paskubomis įkurtos smulkios bendrovės artimiausius dvejus metus turėtų tikrai neregėtai saulėtus metus.

Al1
2010.07.29, 22:23
Pinigų "įsisavinimo" mechanizmas. Tai galiu patvirtinti asmeniškai, kadangi šiomis dienomis teko su kai kuriais iš tų "saulės energetikų" turėti reikalų. Tai, ką pamačiau, tai ką ir kaip jie daro, nepalieka jokių abejonių, kokiu tikslu visa tai buvo prasukta. Dar blogiau, kad į visą tai yra įpainiojamas mokslas...

Silber418
2010.07.29, 22:29
^^^

Gaila, jeigu tai tiesa. :(
Nemalonu, kai mokslas tama priedanga plauti pinigus.

Al1
2010.07.29, 22:39
Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...

Eimantas
2010.07.29, 23:22
Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...

O šito reikalo negalima išviešinti daugiau? Nes viešojoje erdvėje dabar tik per rožinius akinius apie tai.

Al1
2010.07.29, 23:57
Sunku. Vienas ar keli žmonės nieko nepadarys. Jie bus apšaukti kvailiais. Yra didelis interesas įsisavinti pinigus ir su tuo susiję žmonės iš verslo, politikų ir netgi mokslo bendruomenių. Straipnis teisingas. Bet netgi jis neužsaštrins problemos ir niekas nieko nedarys. Bus paleista antipropagandą, kad kažkas nenori Lietuvos pažangos, šmeižia, trukdo aukštas technologias norinčioms kurti įmonėms, tiesiog pavydi, kad negavo pinigų saviems projektams...

DeSadas
2010.07.30, 00:05
Tai tiesa. Paguoda tik viena - kai kurios iš tų firmų tikrai užsiima (ir tikėtina, kad užsiims ateityje) saulės elementų gamyba. Tačiau jokių lietuviškų technologijų ten nėra, mokslo ten nelabai ir reikia. Nes tos firmos paprasčiausiai atliks galutinį kinietiškos produkcijos surinkimą...

Sunku. Vienas ar keli žmonės nieko nepadarys. Jie bus apšaukti kvailiais. Yra didelis interesas įsisavinti pinigus ir su tuo susiję žmonės iš verslo, politikų ir netgi mokslo bendruomenių. Straipnis teisingas. Bet netgi jis neužsaštrins problemos ir niekas nieko nedarys. Bus paleista antipropagandą, kad kažkas nenori Lietuvos pažangos, šmeižia, trukdo aukštas technologias norinčioms kurti įmonėms, tiesiog pavydi, kad negavo pinigų saviems projektams...

O gal koki geresni projekta parasytum pats? apart lodamas? :D

Zinoma ten jokio mokslo super nebus, bus testuojami surinkti moduliai laboratorijoje, na dar kazkas padirbama skirtingose jau sukurtose technologijose....
Visoje EU iteisinami FEED-in tarifai..ir moduliai SURINKTI EU salyje tikrai parsiduos.

Visoje Lietuvoje apart fermento ir lazeriu nematau kam tas babkes skirti..Tai tiek...

Al1
2010.07.30, 00:14
Parašėm. Laukiam, ar praeis. Niekas čia ne loja, o tik sako, kad pinigai skiriami nežinia kam. Ir dar prisidengiant mokslu. Bent jau būtų skyre tuos pinigus be užuominų į mokslą. Mokslui skiriami pinigai turi atitekti mokslo įstaigoms, o ne komercinėms struktūroms.

Sula
2010.07.30, 07:58
Aš tai vieno nesuprantu. Mokesčių mokėtojai finansuoja projektą, o po to dar ir garantuoja produkto supirkimą astronominėmis kainomis. Pelnas eina tiesiai neišaiškintiems asmenims į kišenę.
Kai tuo tarpu, pvz.: ne mažiau "žaliai" geoterminei elektrinei buvo leista numirti dėl "nerentabilumo". Racionalios iniciatyvos yra ne tik ne skatinamos, bet ir blokuojamos :bumpt:
Nenustebsiu, jei "pramuš" ir Elektrėnų-Kauno šiluminės jungties projektą...
Nors žodis "blatas" jau baigia išnykti iš kalbos, tačiau reiškinys tebeveši mūsuose.

JlL
2010.07.30, 15:22
tam staipsni dar pamirso parasyt kad vienas is tu baltic solar dar 19 mln pagal kita priemone paeme

http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/statistikaonline/gautvertpar?sparams=145755

o cia dar is tos pacios chebros http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/statistikaonline/gautvertpar?sparams=20583

zajcik
2010.08.03, 14:12
"Gazprom interesai" vs "Lietuvos interesai"

Kaip pavyko sužinoti, į ginčą , kilusi po vienašališko sutarties nutraukimo tarp Ukmergės savivaldybės valdžios ir šilumos tiekėjo UAB ,,Miesto energija“,aktyviai įsitraukė AB ,,Lietuvos dujos“ generalinis direktorius Š.Valentukiavičius.Jis, kartu su Ukmergės rajono vadinamuoju meru A.Kopustu,lankosi įvairiuose Valstybės institucijose ir bando įtakoti šių institucijų sprendimus.


Tai ne tik nesuderinama su sąžiningo verslo praktika, tai ne tik ,,kvepia“ tarybiniais laikais,kada tokiais būdais būdavo ,,prastūminėjami“ reikalingi sprendimai, bet ir negali nestebinti.Iš kitos pusės galima ,,Gazpromo“ advokatus suprasti-juk UAB ,,Miesto energijos“ likimas(turto nacionalizacija,neteisėtas turto nusavinimas, neteisėtas viešos paslaugos sustabdymas ir kt.) jau netrukus laukia AB ,,Lietuvos dujos“.Tai įvyks Lietuvai įgyvendinus ES direktyvas ir nacionalizavus dalį AB ,,Lietuvos dujos“ turto.Gal būt ,,Gazpromo“ advokatai mokosi iš svetimų klaidų?Nors greičiausiai tai paprasčiausias bandymas Ukmergės vartotojus palikti ant ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“ adatos.Juk būtent Ukmergės savivaldybė 2009m., tvirtindama ilgalaikių investicijų į šilumos ūkį planą, iš ten išbraukė biokuro katilinės statybą.Būtent ši investicija mažintų šilumos kainą,priklausomybę nuo ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“.Kas šaindiena gali paneigti,kad vadinamasis Ukmergės meras veikia ne ,,Gazpromo“ naudai? Tokia ,,Gazpromo“ advokatų veikla bus nukreipta į daugelį savivaldybių,kurios yra ,,Gazpromo“ ,,narkotikų“ naudotojos, nes tai atitinka Rusijos strategiją Lietuvoje.Tikėtina,kad tokia ,,Gazpromo“ advokatų veikla,bet kokiomis priemonėmis užkariauti vietinės valdžios palankumą, nes būtent vietinės valdžios spręs alternatyvios energetikos klausimus, yra kasdieninė, tik šiuo atveju ,,Gazpromo“ statytiniai ,,apsišvietė“....

Pagarbiai

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Atstatymo Akto Signataras
Kęstutis Grinius

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - gina "Lietuvos interesus" ir primena, jog šalyje vis dar galioja LR teisės aktai:

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), pagrindinė šilumos tiekimą šalyje reguliuojanti valstybės institucija, į viešą posėdį sukvietė abi jau du mėnesius Ukmergės šilumos ūkio istorijoje dalyvaujančias šalis. Komisija dar kartą patvirtino, kad "Miesto energija" yra vienintelis teisėtas šilumos ir karšto vandens tiekėjas Ukmergės rajone. VKEKK teisininkai, teikdami išvadas sprendimui, apibendrino, kad "Miesto energija" nepažeidė licencijuojamos veiklos sąlygų, atitinka visus tiekėjui keliamus reikalavimus ir nėra jokio pagrindo "Miesto energijos" licenciją sustabdyti ar nutraukti. (http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=23593)

Šis VKEKK sprendimas yra svarbus sprendžiant Ukmergės rajone susiklosčiusią situaciją, kai vietos savivaldybės politikų mėginimai užimti "Miesto energijos" nuosavą ir jai išnuomotą bei modernizuotą šilumos ūkio turtą lėmė karšto vandens tiekimo nutraukimą rajono gyventojams.

Al1
2010.08.03, 22:51
Gal kas žinote, kokie vamzdžiai tiesiami nuo Elektrėnų link Vievio šalia automagistralės? Kirba mintis, kad Vievis ateinančią žiemą šilumą gaus iš Lietuvos elektrinės.

Eimantas
2010.08.03, 22:53
2010-08-03
Kalotės sąvartyne uždegė dujų fakelą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/kalotes-savartyne-uzdege-duju-fakela-291624

Al1
2010.08.05, 21:31
Šiandien mačiau, kaip kelyje Kaunas - Vilnius vienoje stotelėje ruože tarp Rumšiškių ir Kaišiadorių viadukų buvo montuojamas stotelės apšvietimo šviestuvas su šviesos diodais ir saulės elementais. Galbūt taip apšviestų stotelių šiame kelyje bus ir daugiau?

Nuotrauka.

http://s61.radikal.ru/i173/1008/c1/aa4b8354aa13.jpg (http://www.radikal.ru)

Wycka
2010.08.07, 23:59
Sukurtas saule varomas elektrinis dviratis (http://www.alfa.lt/straipsnis/10399143/?Sukurtas.saule.varomas.elektrinis.dviratis=2010-08-07_17-06)
Pagamintas japonų kompanijos „Hama Zero“ ir pavadintas „Solar Bike Fujin“ (liet. Saulės Dviratis Fujin“) vardu šis dviračio konceptas pakelia kartelę iki revoliuciškai žalios transporto priemonės. Šis išskirtinis dviratis aprūpintas saulės panelėmis, kurios įtaisytos dviračio gale, dėžėje. Dėžėje generuojama elektra, kuri ir varo dviratį.
„Saulės Dviratis Fujin“ sveria 42kg, turi 940W/h ličio galingumo baterijas ir pasiekia 72km/h greitį. Beje, dviračio nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu siekia iki 220km.
Jei nėra galimybės gauti saulės šviesos, tai dviračio bateriją galima įkrauti tiesiog iš namų elektros tinklo rozetės. Toks vienas įkrovimas maždaug kainuotų 5ct.

TV_Iy24pbeg&feature=player_embedded

digital
2010.08.08, 22:17
Projekto priešininkams – atkirtis (http://www.lrytas.lt/?data=20100807&id=eko07ppa100807&view=2)
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-08-07
Jau šįmet Visorių technologijų parke Vilniuje pradės kilti saulės energijos elementų eksperimentinės gamybos ir technologijų tyrimų centras.

Jam vien privatūs investuotojai skirs apie 100 mln. litų. Ar toks projektas gali atsipirkti?

„Piktoka klausytis skeptikų šnekų, kad Lietuva niekada netaps saulės energijos technologijų valstybe.

Ne žemės ūkis, bet aukštosios technologijos, taip pat ir atsinaujinanti energetika yra mūsų šalies ateitis”, – sakė „BOD Group” įmonių grupės vadovas, į saulės energiją investuojančios bendrovės „Baltic Solar Energy” generalinis direktorius Vidmantas Janulevičius.

– Bene 15 metų sukatės optinių laikmenų gamybos versle. Ir staiga pasukote prie saulės energijos. Tai atsitiktinumas?

– Ne atsitiktinumas, bet kelerių metų skaičiavimo rezultatas. Ne tik „BOD Group”, bet ir dalis optinių laikmenų gamintojų pasaulyje jau ėmėsi fotoelektros elementų (vadinamųjų celių) gamybos – mat kai kurie gamybos procesai panašūs.

Gaminant optines laikmenas, plastikinis kompaktas padengiamas aliuminio folija.

Panašus paviršiaus padengimas, tik kitomis medžiagomis, naudojamas ir gaminant celes (silicio plokšteles), taip pat šilkografiniu bei ofsetiniu būdu aptraukiamas sidabro tinklelis, kaip ir ant CD/DVD laikmenos yra perkeliamas grafinis vaizdas. Taigi yra du pagrindiniai procesai, kurie labai panašūs.

– Jeigu projektui nebūtų skirta ES paramos, ar investuotojams būtų pakakę ryžto imtis fotoelektros elementų gamybos?

– Taip. Bet galbūt tektų pradėti nuo mažesnės gamybos apimties. Jei būtume pradėję prieš trejus metus kartu su kitų valstybių (Vokietijos, Japonijos) fotoelektros elementų gamintojais, nereikėtų nė ES paramos.

Šis verslo segmentas ypač pelningas buvo nuo 2005 iki 2009 metų, kol neįsitraukė daugiau kitų šalių gamintojų.

Pirmosios saulės baterijos buvo instaliuotos Vokietijoje 1990 metais. Ir jų generuojama 1 kilovatvalandės (kWh) elektros supirkimo kaina buvo netoli dviejų markių (beveik 1 euras).

Šiandien kaina jau nukritusi iki 40 euro centų. Po mažiau nei dešimties metų 1 kWh, gautos iš saulės energijos, supirkimo kaina Europos valstybėse bus 20 euro centų ir toliau mažės.

Nepaisant sunkmečio, pasaulyje šis energetikos segmentas plečiasi po 20–30 proc. kasmet. Vien 2008 metais fotoelektros gamyba padidėjo 45 proc.

Mes, verslininkai investuotojai, juk nesame savižudžiai: nebūtų nė projekto, jei netikėtume jo nauda.

Jau esame pasirašę sutartis su pramoninių objektų projektuotoja – rinkos lydere bendrove „Sweco” ir įmonės DHV specialistais iš Olandijos, projektuojančiais gamybos įrangą.

– Skeptikai šnabždasi: kokios dar saulės baterijos ūkanotoje Lietuvoje?
Jei nėra saulės, kam ta saulės baterijų įranga?

– Man skaudu klausytis skeptikų kalbų.

Juk einama tuo energijos gamybos keliu, kuriuo jau pasuko Europa, Amerika ir kitos didžiosios pasaulio šalys.

Fotoelektra po 50–60 metų bus pagrindinis energijos šaltinis pasaulyje. Šiuo metu mūsų verslo planas – eksportuoti visą produkciją į Vakarų Europos ir Amerikos šalis, kuriose yra superkama fotoelektra.

Bet tikiuosi, kad ateis tokia diena ir Lietuvoje. Šviesos kiekis, pasiekiantis Lietuvą, yra toks pat, o kai kuriose Lietuvos vietose (pavyzdžiui, Skuodo rajone) netgi didesnis nei Vidurio ir Šiaurės Vokietijoje.

Be to, skeptikams pravartu būtų žinoti, kad kiekvienas fotoelektros megavatas (MW) sukuria 50 naujų darbo vietų.

Mes iš pradžių gaminsime 60 MW, 2013 metais planuojama praplėsti gamybą iki 120 MW, o 2015-aisiais – ir iki 200 MW. Tokiu būdu netiesiogiai Europos Sąjungoje iš pradžių sukursime 3000 darbo vietų, o vėliau – ir iki 10 tūkstančių.

Esame pasirašę preliminarias sutartis su Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, JAV užsakovais. Pagrindinė rinka, kuriai tieksime fotoelektros elementus, bus Vakarų Europa (Vokietija, Didžioji Britanija) ir JAV.

– Kiek šiuo metu kainuotų įrengti saulės baterijas individualiame name?

– Kaina priklauso nuo baterijų dengiamo ploto, todėl sunku pasakyti, kiek tai kainuos.

Mes manome, ir taip jau priimta Vakarų Europoje, kad sistema turėtų atsipirkti per 7–10 metų, o galiojimo laikas sieks apie 30 metų, garantija vartotojui – 20–25 metus.

Manyčiau, jau dabar statant individualų namą verta jį taip suprojektuoti, kad stogo šlaitas būtų nukreiptas į rytus ar pietus – tam, kad būtų galima sumontuoti saulės baterijas.

Pavyzdžiui, Kalifornijoje įstatymai numato, kad individualiuose namuose privalu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

– Ar ant savo namo stogo pats esate įrengęs saulės baterijų?

– Tai padarysiu kitąmet, kai tik Visoriuose pradėsime jų gamybą. Ant stogo bus sumontuoti 46 kv. m plotą užimantys moduliai. Dabartinėmis kainomis tai kainuos apie 30 tūkst. litų. Įranga turėtų atsipirkti per 7–9 metus.

Stačiau savo namą prieš aštuonerius metus: tuo metu dar nebuvo saulės baterijų.

Bet gerokai vėliau namą pasistatęs kaimynas jas jau yra įsirengęs.

– Viena didžiausių saulės baterijų gamintojų pasaulyje yra Kinija: ji užima apie trečdalį pasaulio fotoelektros rinkos. Atremsite jų konkurenciją?

– Mes su savo gamybos sąnaudomis esame tokio pat lygio kaip Kinijos gamintojai, tačiau mūsų privalumas yra 3-ioji įrangos karta. Kinijos gamintojai turi 1-osios, kai kurie – 2-osios kartos įrangą: pastaroji už ankstesnę yra 13 proc. efektyvesnė.

Šiuo metu dauguma baterijų, pagamintų Kinijoje, yra maždaug 15–16 proc. efektyvumo.

Mes pradėsime nuo 18 proc. efektyvumo.

Įrangą renkamės iš trijų geriausių pasaulyje tiekėjų.

Ją įsigiję pranašumą turėsime 4–5 metus. O vėliau reikės naujų investicijų.

– Saulės energijos technologijos – nauja sritis. Kur gausite specialistų?

– Juos teks patiems užsiauginti. Šį rudenį ir Vilniaus Gedimino technikos, ir Kauno technologijos universitetuose magistro studijas pradės maždaug 15 studentų. Baigę magistrantūrą, dauguma jų dirbs mokslo tyrimų padalinyje.

Jau šį rudenį 3 žmonės siunčiami studijuoti Vokietijos universitetuose, rengiančiuose fotoelektros specialistus.

Darbuotojus taip pat planuojame mokyti Vokietijos įrangos gamintojų mokymo bazėse.

Statybų pradžia – jau spalio mėnesį

Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke, trims bendrovėms – „Via Solis” ir „BOD Group” valdomoms „Baltic Solar Energy” bei „Baltic Solar Solutions” pagal „Lyderis LT” kryptį skirta 38,7 mln. litų ES paramos.

14,3 mln. litų skirta „Via Solis” bendrovei. Ji įdiegs inovatyvių fotoelektros modulių (saulės baterijų iš silicio) gamybos liniją.

14,9 mln. ir 9,5 mln. litų paramos gavusios abi „BOD Group” pavaldžios įmonės Visoriuose statys silicio fotoelektros elementų (vadinamųjų celių, iš kurių montuojamos saulės baterijos) gamybos ir tyrimų centrą.

Bendros investicijos į Visorių fotoelektros technologijas iki 2012 metų pasieks per 160 mln. litų. Iš jų apie 120 mln. litų sudarys privačios – įmonių, jų partnerių užsienyje ir bankų – investicijos.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija prognozuoja, kad per 6–8 metus bendra klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje pasieks 1,4 mlrd. litų. Eksportas turėtų sudaryti apie 95 proc.

Lietuvoje bus gaminamos kristalinės celės ir iš jų surenkami moduliai – saulės baterijos. Kristalinis silicis, naudojamas celėms gaminti, bus importuojamas (iš Vokietijos ar Norvegijos). Po to, pasitelkus investicijų, silicio plokštelių gamybos liniją ketinama atidaryti Lietuvoje.

Įrengti infrastruktūrą ir pradėti gamyklos statybos darbus bus pradėta šių metų rudenį.

Al1
2010.08.08, 22:40
Piaras. O dėl žemės ūkio jis klysta. Žemės ūkis, normaliai vystomas Lietuvoje, gali duoti pelno ir ne ką ne menkesnio nei fotoelektra. Ėsti nori kiekvienas, o be elektros galima ir pragyventi. Bet kokiu atveju ekonomika negali būti vienpusė - vien tik žemės ūkis ar vien tik aukštosios technologijos.

zajcik
2010.08.10, 16:11
Piaras. O dėl žemės ūkio jis klysta. Žemės ūkis, normaliai vystomas Lietuvoje, gali duoti pelno ir ne ką ne menkesnio nei fotoelektra. Ėsti nori kiekvienas, o be elektros galima ir pragyventi. Bet kokiu atveju ekonomika negali būti vienpusė - vien tik žemės ūkis ar vien tik aukštosios technologijos.
Sutinku su žodžiu gali abiem atvejais. Kol kas žemės ūkis nėra pagrindinis šalies ekonomikos ramstis, o apie fotoenergetiką išvis nėra ką pasakyti. Žymiai labiau apsimoka užsiimti žemės ūkio technikos gamyba, nei pačiu žemės ūkiu. Juk turime neblogą bazę Radviliškyje, išlikę specialistai, tačiau sugebame gaminti tik padargus. Žinoma iki John Deere vargu ar pavyktų kažką išvystyti, tačiau vietiniu mastu tikrai galima daug nuveikti. Kur yra pramonė, ten yra ir tyrimų centrai. Pieno ir duonos technologų turime pakankamai ir gerų, o kodėl negalėtumėme jų turėti ir pvz žemės ūkio technikos srityje, juk kažkada turėjome ir neprastų.

zajcik
2010.08.10, 17:47
Savartynų biodujas galima būtų priskirti prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Pasiteisinus šiems planams, analogiškai galima būtų pasielgti ir kitose savivaldybėse, bei išvystyti naują verslo sektorių, kuris importinę produkciją pakeistų vietine. Tik svarbu, kad valdininkai geros idėjos nesugadintų ir per daug nelįstų ten, kur vieta privačiam sektoriui. Užtektų sudaryti paklausą ir leistų pasinaudoti parama pasiūlos atsiradimui.

Vilniaus valdžia svarsto galimybę sąvartynuose išgaunamas dujas naudoti autobusų kurui

Nebeveikiantis Kariotiškių sąvartynas išgaunant biodujas galėtų pasitarnauti dar 15 metų. Iš jo ir Kazokiškių sąvartyno per metus, vicemero tvirtinimu, būtų galima surinkti maždaug 4 mln. kubinių metrų biodujų (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/vilniaus-valdzia-svarsto-galimybe-savartynuose-isgaunamas-dujas-naudoti-autobusu-kurui.d?id=35328833).

Tuo metu 100 sostinės autobusų per metus sunaudoja maždaug 2,5 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Dar didesnį kiekį biodujų, pasak R.Adomavičiaus, turėtų užtikrinti dumblo ir biodegraduojančių atliekų perdirbimo gamyklos.

Al1
2010.08.10, 18:52
Sutinku su žodžiu gali abiem atvejais. Kol kas žemės ūkis nėra pagrindinis šalies ekonomikos ramstis, o apie fotoenergetiką išvis nėra ką pasakyti. Žymiai labiau apsimoka užsiimti žemės ūkio technikos gamyba, nei pačiu žemės ūkiu. Juk turime neblogą bazę Radviliškyje, išlikę specialistai, tačiau sugebame gaminti tik padargus. Žinoma iki John Deere vargu ar pavyktų kažką išvystyti, tačiau vietiniu mastu tikrai galima daug nuveikti. Kur yra pramonė, ten yra ir tyrimų centrai. Pieno ir duonos technologų turime pakankamai ir gerų, o kodėl negalėtumėme jų turėti ir pvz žemės ūkio technikos srityje, juk kažkada turėjome ir neprastų.

Nors ir ne į temą, bet noriu tik paminėti, kad žemės ūkis toks pat imlus sektorius naujoms technologijoms, kaip ir bet kuris kitas. O pasaulinės tendencijos tokios, kad biotechnologijos, į ką papuola ir žemės ūkio (augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, žuvininkystės ir pan., maisto produktų perdirbimo, saugojimo ir t.t.) yra vienos iš sparčiausiai besivystančių šiuo metu ir į šią sritį metamos milžiniškos lėšos tyrimams. Nes pavalgyti nori kiekvienas, nori pavalgyti ne tik sočiai, bet ir skaniai.

Wycka
2010.08.25, 23:39
Daugiabutis įdarbins saulę (http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=66319)
Šildysis kolektoriais
Gąsdinančias sąskaitas už būsto šildymą Panevėžio daugiabučio gyventojai imasi mažinti pasitelkę gamtos galias. Dar 1958-aisiais statytas 38-ių butų namas Marijonų g. – pirmasis ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje, sumanęs šildytis saulės kolektoriais.
Renovuoti namą pasiryžusią bendriją konsultavę Vokietijos ekspertai skaičiuoja, kad bent ketvirtadalį būsto ir vandens šildymui reikalingos energijos pagamins saulė.
Pasak bendrijos pirmininkės Birutės Valkiūnienės, 52-uosius metus skaičiuojantį namą renovuoti buvo būtinybė. Praėjusią žiemą už trijų kambarių buto šildymą gyventojai paklodavo maždaug 400 litų – apie 7 litus už kvadratinį metrą.
Tačiau, pasak pirmininkės, dėl nesubalansuotos namo šildymo sistemos vieni butai kaisdavo, kituose žiemą termometro stulpelis retai tepakildavo aukščiau nei 12–13 laipsnių šilumos.
„Namo inžinerinė konstrukcija visiškai nelogiška. Karštas vanduo iš šilumos punkto keliauja į nešildomą palėpę ir 150 metrų teka vamzdžiais, izoliuotais pagal senus standartus. Tai tas pats, kaip namuose išsivirus puodelį kavos nusinešti į darbą ir gerti atvėsusį skystį. Ekonominė krizė visus spaudžia taupyti, todėl mokėti už senų laikų nelogiškus sprendimus būtų per didelė prabanga“, – „Sekundei“ teigė B.Valkiūnienė.
Vokiečiai nesulaikė juoko
Namo gyventojai viliasi, kad po renovacijos sąskaitos už paslaugas jų nebegąsdins. Skaičiuojama, kad pietiniame stogo šlaite, 70 kv. m plote, sumontuoti 32 saulės kolektoriai bent aštuonis mėnesius per metus vandenį įšildys maždaug iki 70 laipsnių temperatūros.
„Naudą pajusime ne tik vasarą. Saulė pradeda šviesti jau nuo Trijų karalių, gamtos jėgos tarnaus mums – turėsime karštą vandenį, o mokėsime kaip už šaltą“, – mano B.Valkiūnienė.
Bendrija tikisi pamiršti rūpesčius ir dėl žiemą pinigines gerokai patuštinančio, tačiau neefektyvaus šildymo. Monopolistės „Panevėžio energijos“ paslaugų atsisakęs namas numatė įsirengti du dujinius katilus, apniukusiomis dienomis pašildančius vandenį.
Šviečiant saulei į radiatorius butuose tekės saulės sušildytas vanduo. Maža to, kiekviename bute numatyta įrengti autonominį šildymą, tačiau automatinė šildymo sistema būstuose palaikys pagal higienos normas privalomą 15 laipsnių temperatūrą.
„Dabar turime pačią baisiausią šildymo sistemą. Mus konsultavusios vokiečių firmos specialistai į ją negalėjo žiūrėti be kreivos šypsenėlės. O po renovacijos turėsime pačią moderniausią sistemą“, – džiaugėsi B.Valkiūnienė.
Naujausią Lietuvoje šildymo sistemą panevėžiečiai planuoja suspėti įsirengti iki spalio vidurio. Visą namo renovaciją – pakeisti stogą, apšiltinti sienas ir pan. – numatyta atlikti kitąmet.
Atsipirks per dešimtmetį
Pirmininkės teigimu, namo renovacija išlaidas už šilumos energiją turėtų sumažinti bent dviem trečdaliais. Tačiau, bendrijos valdybos nario Dariaus Stakelės nuomone, didesnio ekonominio palengvėjimo gyventojai greitai nepajus.
„Mums šildymas dar neatpigs bent 10 metų, nes reikės padengti paskolą. Realią naudą pajusime, kai šildymo sistema atsipirks“, – teigė D.Stakelė.
Skaičiuojama, kad trijų kambarių butui namo renovacija gali atsieiti maždaug 22 tūkst. litų. Tačiau, pasak D.Stakelės, viliamasi, kad paskelbus konkursą saulės kolektoriams ir šildymo sistemai įrengti kaina gerokai nukris.

Al1
2010.08.28, 17:09
Brangus žaidimas.

digital
2010.08.30, 19:18
Šiluma – iš šiaudų (http://www.lrytas.lt/?data=20100824&id=var24sis100824&view=2)
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-08-24
Mažesniuose miestuose šilumos energijai gaminti sunaudojamas dujas galėtų pakeisti šiaudai, jei tik būtų didelio galingumo katilų jiems deginti. Tokį katilą ėmėsi kurti bendrovė „Axis Technologies”.

Lietuvos energetikos instituto atliktos studijos duomenimis, maždaug 15 proc. mūsų šaliai reikalingos šilumos galėtų būti pagaminta deginant alternatyvų biokurą: šiaudų, žolės ar medžio atliekų biomasę.

„Vartotojai yra įsirengę nedidelio galingumo šiaudais kūrenamų, neautomatizuotų šildymo sistemų.

Bet jie pageidauja veiksmingesnių, automatizuotų katilų, kuriuose būtų galima deginti ir prastos kokybės kurą”, – sakė „Axis Technologies” atstovas Karolis Juška.

Derina sutarties sąlygas

„Pradėjome konstruoti palyginti didelio galingumo katilą su ardynine pakura, į kurią biomasė būtų paduodama automatizuotai”, – pasakojo K.Juška.

Projektui jau skirta 1,16 mln. litų ES 2007–2013 metų laikotarpio paramos. Dabar derinamos paramos sutarties sąlygos.

„Suderinus sąlygas, sutarties pasirašymas neužtrunka”, – sakė Ūkio ministerijos atstovė Ligija Kliunkienė.

Bendrovė šiuo metu atlieka sistemos projektavimo darbus. Bandomasis modelis bus 1 megavato (MW) galingumo. Planuojama gaminti skirtingo galingumo 1–5 MW katilus.

Kūrenant didžiausią, 5 MW galingumo, katilą, šilumos pakaktų kelioms bendruomenėms. Pavyzdžiui, Jurbarkui tiekiama šiluma kūrenant 27 MW galingumo katilą. Jo galia – net šiek tiek per didelė.

Užsieniečių katilai – brangūs

„Axis Technologies” specialistai atliks tyrimus ir su kitų rūšių alternatyviu biokuru: žole ar medienos atliekomis, kurių, pavyzdžiui, susikaupia gaminant baldus.

„Panašių produktų siūlo ir keletas užsienio gamintojų, tačiau tokie katilai yra labai brangūs.

Be to, jie pritaikyti tik vienos rūšies biokurui deginti. Tam, kad pasiektų didžiausią galingumą, jie turi dirbti idealiomis sąlygomis”, – užsiminė K.Juška.

Parama – naujovėms

„Axis Technologies” yra antrinė biokuro katilinių įrangą kuriančios ir gaminančios įmonės „Axis Industries” bendrovė.

„Axis Industries” įmonių grupė, gavusi paramą iš ES fondų pagal priemonę „Lyderis LT”, įgyvendina du projektus.

Beveik 1,6 mln. litų paramos įmonė gavo įrangai, skirtai gaminti naujos kartos apskaitos prietaisus ir biokatilines.

Kitas projektas, įvertintas beveik 2,4 mln. litų ES parama, skirtas įvairių biokuro rūšių degimo tyrimų laboratorijai sukurti ir esamai skaitiklių tyrimų laboratorijai išplėsti.

zajcik
2010.09.01, 11:49
Malonu kad Rubikono grupė ne tik 9 kailius lupa, bet ir į technologijas investuoja.

Al1
2010.09.01, 21:44
Taigi ne vien savo pinigus (įdomu, kokia jų pačių dalis), o ES lėšas tam naudoja.

zajcik
2010.09.02, 01:38
Na dar ES pinigus lupa :dumas:

Taigi ne vien savo pinigus (įdomu, kokia jų pačių dalis), o ES lėšas tam naudoja.

Eimantas
2010.09.10, 08:49
Plečiamas vėjo jėgainių parkas už Darbėnų, tarp Kretingos ir Skuodo.

2010-09-07
http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 005.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 002.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 006.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 003.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 004.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 001.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100910/i1_Vejo jegaines uz Darbenu_10-09-07 008.jpg

DeSadas
2010.09.10, 10:47
^^^ idomu iki kiek plecia?

Eimantas
2010.09.10, 11:17
2010-09-10, 10:00
B.Lubys: saulės energijos supirkimo kaina yra gerokai užkelta ir nereali
Saulės energijos supirkimo kaina yra gerokai užkelta ir nereali, teigia verslininkas Bronislovas Lubys, kurio kontroliuojama "Achemos grupė" ketina statyti 1-1,5 megavatų galingumo saulės jėgainę.

"Saulės energijos supirkimo kaina gerokai užkelta, priimdami sprendimą statyti saulės jėgainę mes į šią kainą nesiorientuojame. Ji nereali", - "Verslo žinioms" sakė B.Lubys.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/ekonomika/b-lubys-saules-energijos-supirkimo-kaina-yra-gerokai-uzkelta-ir-nereali-298348

Eimantas
2010.09.10, 11:28
Vėjo jėgainių statytojai žengia į Raseinių kraštą
Vėjo elektrines ketina statyti Vilniuje registruotos bendrovės „Windlita“ ir „Atsinaujinantieji ištekliai“. Pastarosios bendrovės projektų vadovas Darius Velička DELFI sakė, kad pagal maksimalų planą Raseinių rajone turėtų atsirasti apie 40 – 60 jėgainių.
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/vejo-jegainiu-statytojai-zengia-i-raseiniu-krasta.d?id=36368333

Eimantas
2010.09.13, 12:56
Vėjo jėgainių parkas Lazdijų r. gavo 25 mln. Lt kreditą
„Swedbank“ ir bendrovė „Gemba“ pasirašė vėjo jėgainių parko, iškilsiančio Lazdijų rajone, statybos finansavimo sutartį. Bendra 6 megavatų (MW) galingumo vėjo jėgainių projekto vertė yra 35,8 mln. litų. „Swedbank“ praneša jam suteikęs 25 mln. litų finansavimą.

Lazdijų rajono Miesto Kolonijos kaime bus pastatytos trys Vokietijos bendrovės „Enercon“ „E-82“ modelio jėgainės su 78 m. aukščio bokštais. Tai bus pirmasis vėjo jėgainių parkas šiame rajone. Vėjo jėgainių parko gaminama energija bus tiekiama į RST tinklą, o gamybą planuojama pradėti 2011 metų sausį.
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/vejo-jegainiu-parkas-lazdiju-r-gavo-25-mln-lt-kredita.d?id=36466421

Big Cat
2010.09.23, 13:34
Lietuva gali parduoti savo žaliosios energijos statistiką Liuksemburgui (http://myep.delfi.lt/news/lietuva-gali-parduoti-savo-zaliosios-energijos-statistika-liuksemburgui.d?id=36628079)
http://g.delfi.lt/d/r/myep/logo.png
Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuva šiek tiek viršys įsipareigojimą Europos Sąjungai, nustatantį, kad ne mažiau kaip 23 procentus galutinio Lietuvos energijos balanso turi sudaryti atsinaujinanti energetika. Statistinį perteklių Lietuva gali „parduoti“ kitoms šalims, kurios nesuspės įvykdyti tikslų. Po prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Liuksemburge šiemet birželio viduryje, buvo užsiminta, kad būtent Liuksemburgas, kuriam 2020 metais greičiausiai pritrūks atsinaujinančios energetikos dalies, yra linkęs pasinaudoti atsinaujinančios energijos statistikos mainais su Lietuva, joje investuodamas.

Al1
2010.09.23, 19:10
Svaičiojimai.

negative
2010.09.24, 08:36
Vattenfall opens world's largest wind farm
Swedish energy company will install 341 turbines off Britain's coast
http://swedishwire.com/business/6363-vattenfall-opens-worlds-largest-offshore-wind-farm

digital
2010.09.27, 16:09
Švari energija valdininkams nerūpi (http://www.lrytas.lt/?data=20100927&id=eko27sev100927&view=2)
Marius JOKŪBAITIS
LR korespondentas
2010-09-27
Vien apie atominę elektrinę kalbantys strategai pamiršta, kad yra ir kitokių būdų gaminti elektrą. Vėjo, saulės, vandens ir biomasės energijos šalininkai jaučiasi nepelnytai stumiami į šoną.

Energetikos ministerija neseniai pristatė Nacionalinę energetikos strategiją. Šį rudenį ją turėtų svarstyti Seimas.

Dešimties metų energetikos ateitį nubrėžę valdininkai atsinaujinantiems ištekliams skiria nedaug dėmesio – tik tiek, kiek reikalauja ES. Iki 2020-ųjų bent 20 proc. elektros turime gaminti iš biomasės, saulės, vėjo arba vandens.

Vėjo tinkamai nepanaudoja

Energetikos strategai mano, kad po 10 metų iš vėjo išgausime 5 kartus daugiau elektros negu dabar – 500 megavatų (MW) per metus. Bet specialistai sako, kad tai pernelyg menki planai.

„Netgi neabejoju, kad elektros bus išgaunama kur kas daugiau. Vėjo energetikos jau nesustabdysi, o atominės elektrinės – praeitis”, – kalbėjo Lietuvos vėjo energetikos asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas.

Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad vien jūroje galima išgauti 1 gigavatą per metus.

Pasak S.Paulausko, jau numatytos vietos net 440 vėjo jėgainių Lietuvos vandenyse.

Dabar valstybė už vėjo jėgainėje pagamintą kilovatvalandę (kWh) moka 30 centų. Įprasta elektros kaina rinkoje – 15 centų už kWh.

Ambicijos – per menkos

Daugiausia optimizmo strategijos autoriai parodė vertindami biomasės ateitį. Per 10 metų žadama padidinti elektros gamybą iš biomasės 10 kartų: nuo 26 megavatų pernai iki 224 megavatų 2020 m.

Nepaisant to, biokuro propaguotojai irgi teigia, kad tokios ambicijos – pernelyg menkos.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma” prezidento Remigijaus Lapinsko teigimu, studijos parodė, jog 2020 metais iš biomasės gali būti pagaminta 300 megavatų, o 80 proc. centralizuotos šilumos būtų pagaminama naudojant biomasę.

„Biomasė pasaulyje sudaro du trečdalius visų atsinaujinančių išteklių. Lietuvoje bioatliekų yra užtektinai. Akivaizdu, kad mūsų šaliai atominės elektrinės jau nebereikia. Tai – per brangus ir pavėluotas projektas”, – įsitikinęs R.Lapinskas.

Iš saulės tikisi nedaug

„Kiek? Prognozuoja tik 10 megavatų? Juokinga. Tai rodo visišką valdžios nekompetenciją šiuo klausimu”, – komentavo saulės energijos pradininkas Lietuvoje Edmundas Žilinskas.

Pasak jo, po 10 metų mūsų šalyje bus pagaminta 50–80 megavatų elektros per metus. Mat daugėja susidomėjusių verslininkų, kuriasi įmonės, gaminančios elektrą išgaunančius saulės elementus.

Nepaisant to, Energetikos ministerija mano, jog per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje iš saulės bus pagaminta iki 10 MW elektros, o investicijos sieks 0,2–0,3 mlrd. litų.

Kad paskatintų šį elektros išgavimo būdą, valdžia net nustatė rekordiškai aukštą supirkimo kainą.

Dabar iš saulės išgautą elektros energiją valstybė superka net po 1,62 lito už kWh.

Dauguma Europos valstybių yra nustačiusios mažesnes supirkimo kainas.

Jau ir Energetikos ministerija užsimena, kad supirkimo kainą reikėtų mažinti.

„Išgavimo būdas pinga, tai ir supirkimo kaina turi mažėti.

Tai natūralu. Tačiau ne tik dėl to šis elektros gamybos būdas turi ateitį. Paprasčiausiai mažėja trukdžių įrengti fotomodulių parkus”, – įsitikinęs bendrovės „Saulės energija” vadovas E.Žilinskas.

Hidroenergetika stabdoma

Tuo tarpu galimybėmis plėsti elektrines prie upių, regis, tebetiki tiktai jas valdantys verslininkai.

Mat hidroenergetikos plėtra Lietuvoje iš esmės yra sustabdyta. Todėl ir Energetikos ministerija prognozuoja tik simbolinį elektros išgavimo iš vandens augimą.

Nacionalinėje energetikos strategijoje 2020 metais planuojama šalies upėse išgauti 141 megavatą. Praėjusiais metais išgauta 116 megavatų.

„Net ir toks požiūris pernelyg optimistinis. Hidroenergetika Lietuvoje sustojo žaliųjų dėka”, – tvirtino Lietuvos hidroenergetikų asociacijos tarybos pirmininkas Petras Punys.

Dabar uždrausta statyti hidroelektrines 170 Lietuvos upių. Likusiose išgauti elektrą iš esmės neįmanoma arba neefektyvu.

Už hidroelektrinėse pagamintą ir į tinklus patiektą elektrą mokama 26 centai – mažiau nei už vėjo ar saulės. Dabar Lietuvoje veikia 82 hidroelektrinės.

Žaliosios energetikos vizija

Energijos rūšis 2009 metai 2020 metai Investicijos (mlrd. Lt)

Hidroenergija 116 MW 141 MW 0,3–0,4

Vėjo energija 98 MW 500 MW 1–1,4

Biomasė 26 MW 224 MW 1–1,4

Saulės energija – 10 MW 0,2–0,3

Šaltinis: Nacionalinė energetikos strategija

Čekai saulės jau atsikando

Eldoradas Butrimas

Specialiai LR, Praha

Nors daugelyje Vakarų valstybių saulės jėgainių statyba skatinama, Čekijos vyriausybė prieš dvi savaites priėmė visiškai priešingą nutarimą nuo kitų metų ją riboti. Motyvas – neva noras apsaugoti visuomenę nuo staigaus elektros energijos kainų šuolio.

Prieš 5 metus priimdami įstatymą dėl paramos ekologiškos energijos gamintojams politikai neapgalvotai nustatė aukščiausias ES tokios energijos supirkimo kainas – mažoms saulės elektrinėms mokama net iki 12,25 Čekijos kronos (1,72 lito) už kWh.

Tai sudomino turtingus užsienio investuotojus – jie skubiai pristatė tiek saulės jėgainių, kad pirkti pagamintą energiją šaliai tapo nuostolinga, o gyventojai ėmė piktintis dėl didėjančių mokesčių.

Vien pernai Čekijoje iškilo 1800 megavatų galios saulės jėgainių. Premjeras išsigando visuomenės protestų dėl ketinimo kitąmet 22 procentais kelti elektros energijos kainą. Mat pagal įstatymą išlaidas perkant brangią ekologišką energiją prisiima ne valstybė, o visi elektros vartotojai.

Tačiau tokiems vyriausybės sprendimams priešinasi tiek patys verslininkai, tiek juos kreditavę bankai. Svarbi gali būti ir valstybinio energetikos koncerno ČEZ pozicija. Įmonė siekia iki metų pabaigos užbaigti didžiausią Vidurio Europoje ir ketvirtą pagal dydį pasaulyje Milovicės saulės jėgainę.

nemunas
2010.09.27, 16:18
Gal kas žinote, kokie vamzdžiai tiesiami nuo Elektrėnų link Vievio šalia automagistralės? Kirba mintis, kad Vievis ateinančią žiemą šilumą gaus iš Lietuvos elektrinės.

Tiesiami vamzdžiai iš Lietuvos elektrinės Vievio šilumos poreikiams tenkinti. Pradės veikti jau šiemet.



--------
energetikai.lt

Al1
2010.09.27, 16:59
Tiesiami vamzdžiai iš Lietuvos elektrinės Vievio šilumos poreikiams tenkinti. Pradės veikti jau šiemet.



--------
energetikai.lt

Taip ir maniau.

r08n
2010.09.28, 11:48
Švari energija valdininkams nerūpi (http://www.lrytas.lt/?data=20100927&id=eko27sev100927&view=2)
Marius JOKŪBAITIS
LR korespondentas
2010-09-27

Megavatai per metus... gigavatai per metus...
Kokio bieso tie tešlagalviai žurnaliūgos lenda ten, kur neraukia absoliučiai nieko?

e2ards
2010.09.28, 13:57
Megavatai per metus... gigavatai per metus...
Kokio bieso tie tešlagalviai žurnaliūgos lenda ten, kur neraukia absoliučiai nieko?

Tiek pat raukia ir "zaliosios energijos" propaguotojai.

Ir kas svarbiausia visur akcentuoja nesveikas ir dar privalomas supirkimo kainas. Idomu kokia situ parazitu itaka galutiniai elektros kainai.

tricky_kid
2010.10.02, 18:05
Žiauriai rimtas ir įdomus dalykas.

'Pelamis' bangų energijos elektros generatorius.
http://www.pelamiswave.com/

Viena tokia 'jūrų gyvatė' yra 750 kW galios ir per metus vidutiniškai gali aprūpinti 500 namų elektros energija.

http://www.pelamiswave.com/wp-content/uploads/2010/05/p1a-on-site2.jpg

Wycka
2010.10.02, 20:14
/\ Nepavyksta rasti veikimo principo. Gal galėtumėte labai trumpai paaiškinti?

Čikupakas
2010.10.02, 20:50
/\ Nepavyksta rasti veikimo principo. Gal galėtumėte labai trumpai paaiškinti?

The Pelamis Wave Energy Converter is a semi-submerged, articulated structure composed of cylindrical sections linked by hinged joints. The wave-induced motion of these joints is resisted by hydraulic rams, which pump high-pressure fluid through hydraulic motors via smoothing accumulators. The hydraulic motors drive electrical generators to produce electricity. Power from all the joints is fed down a single umbilical cable to a junction on the sea bed. Several devices can be connected together and linked to shore through a single seabed cable.

Nepyk, bet lietuviškai neišversiu. :)

Eimantas
2010.10.07, 17:57
Radviliškyje atidaryta nauja biokuro katilinė
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/radviliskyje-atidaryta-nauja-biokuro-katiline.d?id=37303893

Iš už „žaliųjų jėgainių" išlindo stambaus verslo ausys
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/is-uz-zaliuju-jegainiu-islindo-stambaus-verslo-ausys.d?id=37282025

Ginthus
2010.10.07, 22:35
Iš už „žaliųjų jėgainių" išlindo stambaus verslo ausys
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/is-uz-zaliuju-jegainiu-islindo-stambaus-verslo-ausys.d?id=37282025

Stambaus verslo ausys kyso visur, kur kvepia pelnu. Bet sutikit, kazkaip kvailai skamba, kai sako, kad kas trecias verslininkas nori pelno, todel versla pripazinsim nelegaliu ir ji uzdrausim. Man asmeniskai kvepia eiliniu pasisakojimu, kai viesai paskelbiama, kad kovosim su "kazkuo" ir po to laukiama to "kazko" atsako lagaminelio pavidale, kad veliau butu galima paskelbti atseit "itarimai nepasitvirtino". Oi, rodos tuoj prisikalbesiu, juk negalima viesai rodyti toki nuovokuma... Eee... Obama - gerai, teroristai - blogai. Tegyvuoja sviesus rytojus!

Romas
2010.10.07, 22:46
/\ 1,62 Lt/kwh už saulės energiją yra šiek tiek per daug.

r08n
2010.10.07, 22:49
/\ Nepavyksta rasti veikimo principo. Gal galėtumėte labai trumpai paaiškinti?

Ta gyvatė susideda iš atskirų plūdurų, sujungtų lanksčiomis jungtimis. Kai banguoja, plūdurai juda (lankstosi) vieni kitų atžvilgiu, o judesys perduodamas generatoriui.

praeivis
2010.10.07, 23:06
/\ 1,62 Lt/kwh už saulės energiją yra šiek tiek per daug.

projektai ,kurie yra nekonkurencingi ir is karto aisku,kad neatsipirks-tai "naujiejį vasiukai".

Romas
2010.10.07, 23:13
Iš už „žaliųjų jėgainių" išlindo stambaus verslo ausys
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/is-uz-zaliuju-jegainiu-islindo-stambaus-verslo-ausys.d?id=37282025
Vakar per "Žinių radiją" vienas mieste gyvenantis projekto pareiškėjas kalbėjo apie tai, kai jis supranta "šitą kaimą", kaip kurs darbo vietas "šito kaimo" gyventojams, kai trijuose savo sklypuose pastatys po mažą saulės elektrinę (žodis "šitas kaimas" buvo pakartotas kelis kartus).
Tokių aplikantų ten turbūt buvo ne vienas ir ne du.

Tiesa, ne visiškai gerai, kad buvo išvis priimamos paraiškos paramai - jei sakoma "ne", nebūtina tempti gumą kelis mėnesius

Mørtã
2010.10.07, 23:17
Viena tokia 'jūrų gyvatė' yra 750 kW galios ir per metus vidutiniškai gali aprūpinti 500 namų elektros energija.O kiek namų per menesį? :)

JlL
2010.10.07, 23:25
ZUM specialiai pakeite tu priemoniu finansavimo taisykles ir itrauke atsinaujinancius saltinius. kodel? todel kad buvo spaudimas staigiai ir efektyviai isisavint ES lesas. kaimas neskubejo rasyti paraisku todel atsizvelgus i isipareigojimus es (2020 >20%) leisti statyti is tu pinigu elektrines. Buvo isleisti keli straipsniai raginantis nesti tas paraiskas. Taisyklese seniau buvo reikalavimai but kaimo gyventoju ir/ar kad ukis veiktu bent du metus, veliau del tos pacios priezasties viska panaikino ale kad tik greiciau panaudot tuos pinigus. Rezultate per menesi buvo sunestos paraiskos, pats buvau atsekes bent 11 su vienu asmeniu susijusiu imoniu (taisykles to nedraude).

veliau vertintojai NMA snekejo kad energetikos ministerija liepe ivertinti visas sitas paraiskas neigiamai, kai vertintojai sukilo ir liepe isakyti tai daryti rastu prasidejo atmetimo priezasciu paieskos ir matyt buvo rastos...

reziume paramos lesos - virs 200 mln metus pragulejo nepanaudotos, nepriartejom prie es reikalavimu, nedavem uzdirbti verslui, nepadidinom elektros kainos kokiais 0,2 ct uz kw/h.

Raptor
2010.10.12, 20:39
Baltijos jūroje pastatyta gigantiška vėjo jėgainė
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/baltijos-juroje-pastatyta-gigantiska-vejo-jegaine.d?id=37456263

Danija pastatė vieną didžiausių pasaulyje vėjos jėgainių Baltijos jūros vandenyse. Apie tai buvo pranešta projekto operatoriaus, vokiečių energetikos kompanijos E.ON, internetiniame puslapyje, informuoja Lenta.ru.
Apie 150 kilometrų į pietryčius nuo Kopenhagos esanti vėjo jėgainė gali elektros energija aprūpinti 200 000 namų. Joje naudojami 90 kompanijos „Siemens“ galios agregatų. Kasmet jėgainė „Rosand II“ turėtų pagaminti 207 megavatus elektros.

Šią vėjo jėgainę pradėta statyti antroje 2009 metų pusėje. Danijai ji kainavo beveik 750 000 mln. dolerių (1,8 mlrd. Lt). Manoma, jog jėgainės eksploatacija leis išvengti 700 000 tonų anglies dvideginio emisijų per metus. Vėjo jėgainių gaminama elektra sudaro penktadalį visos Danijoje pagaminamos elektros energijos.

girdejau, kad ir Lietuva nori kazka panasaus statyt, kas nors gal turi daugiau informacijos :nzn:

Silber418
2010.10.12, 20:57
Šauni žinia. Beliko sulaukti vėjo jėgainių parko šalia Piteå statybų pabaigos ir Skandinavija bus beveik nepriklausoma nuo iškastinio kuro. :)

e2ards
2010.10.12, 21:12
Baltijos jūroje pastatyta gigantiška vėjo jėgainė
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/baltijos-juroje-pastatyta-gigantiska-vejo-jegaine.d?id=37456263



girdejau, kad ir Lietuva nori kazka panasaus statyt, kas nors gal turi daugiau informacijos :nzn:

Tekste vien klaidos, idomu koks elektros tarifas Danijoje ?

Silber418
2010.10.12, 21:13
Štai kodėl žaviuosi Skandinavija :) Tik gyvendamas čia supratau, ką reiškia rūpintis mus supančia aplinka, o ir šiukšlių rūšiavimas tikrai nėra didelė kankynė, kaip tai atrodo Lietuvoje. :D

suoliuojantis
2010.10.12, 21:23
idomu koks elektros tarifas Danijoje ?

Danijoje elektra pati brangiausia Europoje ir antra-trecia pagal kaina pasaulyje. Musu pinigais kilovatvalande kainuoja apie 1.20 Lt. Beje Švedijoje elektra gerokai pigesnė.

Silber418
2010.10.12, 21:32
Švedijoje elektros ir vandens kaina vartotojui priklauso nuo to, ar bendrija/komuna namuose įdiegusi skaitliukus, ar ne ir regiono.
Pavyzdžiui, aš gyvenu rajone, kur yra nustatyta kaina už elektrą ir vandenį, bet galima naudoti resursus nepergyvenant, kad mėnesio pabaigoje nesugebėsi apmokėti sąskaitos. :D Tiesa, tokiu atveju namuose būna įdiegtos vandens, elektros resursus taupančios sistemos.
Dėl aplinkosaugos jie pamišę ir tai ypač ryšku naujesniuose rajonuose, bet be to vyksta intensyvi namų renovacija (valstybės sąskaita).

e2ards
2010.10.12, 21:35
idomu koks elektros tarifas Danijoje ?

Danijoje elektra pati brangiausia Europoje ir antra-trecia pagal kaina pasaulyje. Musu pinigais kilovatvalande kainuoja apie 1.20 Lt. Beje Švedijoje elektra gerokai pigesnė.

Nesistebiu,
tik idomu, kiek danai sugeba isisavinti elektros energijos is vejo jegainiu, ir kas kompensuoja energijos trukuma, kai malunai nesisuka ?

Al1
2010.10.12, 22:09
Turbūt kad importas.

zajcik
2010.10.13, 14:37
Tokius projektus finansuoja sėkmingas ekonomiškai nepagrįstų technologijų eksportas, ypač skatinamas ES lėšų įsisavinimo. Lietuva ne išimtis - finansuotoja. Gaila neturim panašios išvystytos pramonės patys, bet tikėkimės saulės energijos jėgainių gamintojai šią padėtį ištaisys.

Sigitukaz
2010.10.18, 10:47
Netrukus Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) skelbs konkursą generaliniam rangovui, kuris įrengtų penktą 300 mln. litų vertės agregatą. Objektą pastatyti planuojama iki 2014-ųjų, rašo „Kauno diena”.
Pasak bendrovės „Lietuvos energija" generalinio direktoriaus Aloyzo Koryznos, įrengusi penktą agregatą, Kruonio HAE dirbs kur kas efektyviau, bus galima operatyviai keisti elektrinės galingumą.

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/kruonio-hae-laukia-300-mln-litu-investiciju.d?id=37617693

Raptor
2010.10.20, 18:16
Penktadalis energijos - iš vėjo jėgainių
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/penktadalis-energijos---is-vejo-jegainiu.d?id=37689655
Iki 2030 metų penktadalis žmonijos energijos poreikio gali būti patenkinama pasitelkus vėjo energiją, rašo „The Independent“. Pasaulinės vėjo energetikos tarybos (GWEC) generalinio sekretoriaus Steve’o Sowyerio teigimu, jau po dvidešimties metų vėjo jėgainės gali pagaminti iki 20 proc. visos žmonijai reikalingos elektros energijos.
Tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ ir Pasaulinės vėjo energetikos tarybos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad, jei vėjo energetika bus vystoma tokiais tempais kaip iki šiol, kasmet į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekį 2020 metais galima būtų sumažinti 1,5 milijardo tonų, o 2030 – 3,3 milijardo tonų per metus.

Tyrime teigiama, kad įgyvendinus optimistiškiausią scenarijų, jau 2020 metais iš vėjo energijos galima būtų išgauti apie 2600 teravatvalandžių energijos, arba 12 proc. visos elektros energijos poreikio, o 2030-aisias šis skaičius galėtų siekti 5400 teravatvalandžių.

Pasaulyje vėjo energetikos rinka 2009-aisias augo net 41,7 proc., kai iki tol buvo nusistovėjęs 28 proc. kasmetinis augimo vidurkis. Šiuo metu vėjo energetikos sektoriuje pirmaujančios Jungtinės Amerikos Valstijos jau visai netrukus gali šią vietą užleisti Kinijai, daugiausiai pastaruoju metu investuojančiai į šios alternatyvios energijos srities technologijas.

Al1
2010.10.20, 18:33
Propaganda ir yra propaganda. Skaičiuojama instaliuotoji galia. Kas iš to? Ogi tas, kad vėjas ne visada pučia stipriai ir dalį laiko elektrinės nedirba pilnu pajėgumu. Kuo konpensuoti tuo "pravalus" energijos tiekime? Taip vadinama tradicine energetika - šiluminėmis, hidro, atominėmis. Daugiausia, žinoma, šiluminėmis. Bet jų taip greitai neužkursi ir neužgesinti. Vadinasi, jos vis tiek turės dirbti. Jei prioritetas bus teikiamas atsinaujinančiai energijai, tai pirmiausia bus superkama energija iš šių elektrinių ir tik po to iš šiluminių. Vėlgi, gaunasi, kad šiluminės dirbs dėl galios rezervo ir jų tiekiama energija net ne visada bus panaudojama. Tiesiog šildys aplinką. Galbūt dalį jų pagaminamos energijos panaudos kokiam nors vandens siurbimui hidroakumuliacinėse elektrinėse. Vėlgi, hidroakumuliacines galima būtų naudoti ir vėjo jėgainių galios "duobių" užglaistymui. Bet kiek reikės pristatyti hidroakumuliacinių, kad patenkinti taip išaugusius vėjo energetikos pajėgumus? Europoje dėl tankiai apgyvendintų teritorijų ir milžiniško poveikio aplinkai tai būtų sunkiai įmanoma.

Sula
2010.10.21, 08:22
Vėlgi, hidroakumuliacines galima būtų naudoti ir vėjo jėgainių galios "duobių" užglaistymui. Bet kiek reikės pristatyti hidroakumuliacinių, kad patenkinti taip išaugusius vėjo energetikos pajėgumus?

Kruonio HAE ir Kauno HE didžiąja dalimi patenkina šį poreikį. HAE dar papildomai naują generatorių stato.

Raptor
2010.10.21, 09:10
Gal jau greitai ir nebereikes mums tos naujos atomines elektrines ;)

Meier
2010.10.21, 13:15
Propaganda ir yra propaganda. Skaičiuojama instaliuotoji galia. Kas iš to? Ogi tas, kad vėjas ne visada pučia stipriai ir dalį laiko elektrinės nedirba pilnu pajėgumu. Kuo konpensuoti tuo "pravalus" energijos tiekime? Taip vadinama tradicine energetika - šiluminėmis, hidro, atominėmis. Daugiausia, žinoma, šiluminėmis. Bet jų taip greitai neužkursi ir neužgesinti. Vadinasi, jos vis tiek turės dirbti. Jei prioritetas bus teikiamas atsinaujinančiai energijai, tai pirmiausia bus superkama energija iš šių elektrinių ir tik po to iš šiluminių. Vėlgi, gaunasi, kad šiluminės dirbs dėl galios rezervo ir jų tiekiama energija net ne visada bus panaudojama. Tiesiog šildys aplinką. Galbūt dalį jų pagaminamos energijos panaudos kokiam nors vandens siurbimui hidroakumuliacinėse elektrinėse. Vėlgi, hidroakumuliacines galima būtų naudoti ir vėjo jėgainių galios "duobių" užglaistymui. Bet kiek reikės pristatyti hidroakumuliacinių, kad patenkinti taip išaugusius vėjo energetikos pajėgumus? Europoje dėl tankiai apgyvendintų teritorijų ir milžiniško poveikio aplinkai tai būtų sunkiai įmanoma.

Pasaulyje šiuo metu hidroenergijos pajėgumai viršyja vėjo pajėgumus kokius 5 kartus (wiki (http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ren2008.png), duomenys netikrinti), hidroelektrinės taip pat turi baseinus, kuriuos galima tai šiek tiek nuleisti, tai šiek tiek pakelti (kadangi baseinai paprastai gerokai didesni nei hidroakumuliacinių, tai šitokie kaitaliojimai nesukelia kažkokių reikšmingų ekologinių problemų). Vadinasi, vėjo ir saulės energijos pajėgumų skirtumus galima pakankamai efektyviai "uždengti" hidroelektrinėmis. Šiek tiek nepatogu, nes tam pačiam pajėgumui reikia ir hidroelektrinės, ir vėjo/saulės jėgainės. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, jog instaliuotą vėjo pajėgumą reikia dauginti iš 20-30 proc., jog gautumėme realų vidutinį pajėgumą vėjo jėgainių. Lietuvoje šiuo metu net be atominės elektrinės instaliuotas pajėgumas yra 3800 MW (http://www.litgrid.eu/index.php?-1197378296), kai suvartojimas niekada nesiekia 2000MW. Taigi pajėgumo trūkumo ar šaltinių, kaip uždengti pajėgumo trūkumą tam tikrais momentais tikrai yra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog vėjo gamyba yra planuojama bent pusdieniui į priekį, taigi nereikia Elektrėnų laikyt "karštam rezerve", galima tokias elektrines pakankamai efektyviai išnaudoti, jei tik yra poreikis, uždengiant pajėgumo trūkumus.

Galų gale, Lietuvoje KHAE šiuo metu yra tik 4 generatoriai iš 8, taigi galią iš principo galima būtų padidinti 2x, o tai turint omeny galima pakankamai drąsiai teigti, jog Lietuva nesunkiai išsilaikytų vien iš vėjo jėgainių, KHAE ir retkarčiais ilgom štilių dienom pakurdama Elektrėnus. Litgrid puslapyje yra vėjo gamybos trendai, taip kad galima būtų netgi prasukti simuliaciją, kiek laiko Elektrėnai turėtų gaminti elektrą, jei vėjo instaliuota galia sakykim būtų 4000 MW (beje, konservatyviai vertinant, 2 mln. dolerių kainuoja 1 MW instaliuota galia, tad 4000 MW kainuotų 8 mlrd. dolerių, maždaug tiek, kiek Visagino atominė elektrinė).

Sula
2010.10.21, 13:33
vėjo instaliuota galia sakykim būtų 4000 MW (beje, konservatyviai vertinant, 2 mln. dolerių kainuoja 1 MW instaliuota galia, tad 4000 MW kainuotų 8 mlrd. dolerių, maždaug tiek, kiek Visagino atominė elektrinė).

Brangiai kainuoja "surinkimo" tinklai - dar pora milijardų USD, prie atominės užtenka pastatytos linijos.

Silber418
2010.10.21, 14:19
Neseniai buvo pristatyta naujas vokiečių laidelių 'Terra viva' serijos video. Ir šį kartą jame trumpai pristatomi atsinaujinančiųjų energijos šaltinių surinkimo ir panaudojimo ypatumai Stokholmo mieste. Pristatytas ir Hamarby sjöstad rajonas, kuris įkurtas laikantis visų šiuo metu prieinamų aplinkosaugos technologijų. Hammarby pusiasalyje įkurtas naujas urbanistinis centras tapo patrauklia vieta ne tik gyvenimui, bet ir verslo plėtojimui ekologiškai švarioje aplinkoje. Priminsiu, jog šis projektas bei daugelis kitų jau plačiai naudojamų technologijų Stokholmui pelnė pirmosios žaliosios sostinės Europoje vardą šiems metams, o šalis turi ambicijų pilnai atsikratyti iškastinio kuro panaudojimo iki 2030 -ųjų.
Kitąmet pavyzdiniu miestu bus Hamburgas. :)

PQZg8mybdng

Al1
2010.10.21, 17:21
Kruonio HAE ir Kauno HE didžiąja dalimi patenkina šį poreikį. HAE dar papildomai naują generatorių stato.

Pasaulyje šiuo metu hidroenergijos pajėgumai viršyja vėjo pajėgumus kokius 5 kartus (wiki (http://en.wikipedia.org/wiki/File:Ren2008.png), duomenys netikrinti), hidroelektrinės taip pat turi baseinus, kuriuos galima tai šiek tiek nuleisti, tai šiek tiek pakelti (kadangi baseinai paprastai gerokai didesni nei hidroakumuliacinių, tai šitokie kaitaliojimai nesukelia kažkokių reikšmingų ekologinių problemų). Vadinasi, vėjo ir saulės energijos pajėgumų skirtumus galima pakankamai efektyviai "uždengti" hidroelektrinėmis. Šiek tiek nepatogu, nes tam pačiam pajėgumui reikia ir hidroelektrinės, ir vėjo/saulės jėgainės. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, jog instaliuotą vėjo pajėgumą reikia dauginti iš 20-30 proc., jog gautumėme realų vidutinį pajėgumą vėjo jėgainių. Lietuvoje šiuo metu net be atominės elektrinės instaliuotas pajėgumas yra 3800 MW (http://www.litgrid.eu/index.php?-1197378296), kai suvartojimas niekada nesiekia 2000MW. Taigi pajėgumo trūkumo ar šaltinių, kaip uždengti pajėgumo trūkumą tam tikrais momentais tikrai yra. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog vėjo gamyba yra planuojama bent pusdieniui į priekį, taigi nereikia Elektrėnų laikyt "karštam rezerve", galima tokias elektrines pakankamai efektyviai išnaudoti, jei tik yra poreikis, uždengiant pajėgumo trūkumus.

Galų gale, Lietuvoje KHAE šiuo metu yra tik 4 generatoriai iš 8, taigi galią iš principo galima būtų padidinti 2x, o tai turint omeny galima pakankamai drąsiai teigti, jog Lietuva nesunkiai išsilaikytų vien iš vėjo jėgainių, KHAE ir retkarčiais ilgom štilių dienom pakurdama Elektrėnus. Litgrid puslapyje yra vėjo gamybos trendai, taip kad galima būtų netgi prasukti simuliaciją, kiek laiko Elektrėnai turėtų gaminti elektrą, jei vėjo instaliuota galia sakykim būtų 4000 MW (beje, konservatyviai vertinant, 2 mln. dolerių kainuoja 1 MW instaliuota galia, tad 4000 MW kainuotų 8 mlrd. dolerių, maždaug tiek, kiek Visagino atominė elektrinė).

Kalbant apie Lietuvą - taip. Kruonis kol kas gali padengti. Bet jei vėjo energetika pasieks 30 proc. Reikės Kruonio 2 ar 3.
Vėlgi, straipsnis buvo apie pasaulines tendencijas. Ir skirtingose pasaulio šalyse yra skirtingos galimybės akumuliuoti vėjo energiją panaudojant HAE. Kai kuriuose kraštuose tai nesudarytų problemų, bet kai kur tai sudartytų. Ir būtent, šilto klimato kraštuose, kur vandens telkinių trūksta. Nepatikėsit, bet subtropinio klimato šalyse daugiau nei 50-70 proc. išgaunamo vandens yra sunaudojama irigacijai. Ir šis procentas dar žada didėti. Upės ir yra to vandens šaltiniai, o ne požeminis vanduo, kaip kad įprasta pas mus. Elektros energijos išsivysčiusiose subrtopinio klimato šalyse sunaudojama daug daugiau nei šiauriau esančiose, nes visur stovi kondicionieriai. Kondicionavimas ryja daugiau energijos nei šildymas. Todėl subtropinio klimato šalims geriau vystyti saulės energetiką. Europoje nėra didelių užtvankų, kuriose būtų galima akumuliuoti daug vėjo elektros energijos. Ir naujų HAE statyba smarkiai apribota dėl jau minėtų minėtų problemų.
Straipsnis propagandinis. Kalbant apie praktinius aspektus, tai universalaus recepto nėra, kokią alternatyvią energetiką vystyti. Reikia žiūrėti konkrečiai šalies ar regiono mastu.

x21
2010.10.21, 19:15
Pirmos komercines tokio tipo turbinos:

1v06y_fIkeE

Meier
2010.10.21, 21:51
Kalbant apie Lietuvą - taip. Kruonis kol kas gali padengti. Bet jei vėjo energetika pasieks 30 proc. Reikės Kruonio 2 ar 3.
Vėlgi, straipsnis buvo apie pasaulines tendencijas. Ir skirtingose pasaulio šalyse yra skirtingos galimybės akumuliuoti vėjo energiją panaudojant HAE. Kai kuriuose kraštuose tai nesudarytų problemų, bet kai kur tai sudartytų. Ir būtent, šilto klimato kraštuose, kur vandens telkinių trūksta. Nepatikėsit, bet subtropinio klimato šalyse daugiau nei 50-70 proc. išgaunamo vandens yra sunaudojama irigacijai. Ir šis procentas dar žada didėti. Upės ir yra to vandens šaltiniai, o ne požeminis vanduo, kaip kad įprasta pas mus. Elektros energijos išsivysčiusiose subrtopinio klimato šalyse sunaudojama daug daugiau nei šiauriau esančiose, nes visur stovi kondicionieriai. Kondicionavimas ryja daugiau energijos nei šildymas. Todėl subtropinio klimato šalims geriau vystyti saulės energetiką. Europoje nėra didelių užtvankų, kuriose būtų galima akumuliuoti daug vėjo elektros energijos. Ir naujų HAE statyba smarkiai apribota dėl jau minėtų minėtų problemų.
Straipsnis propagandinis. Kalbant apie praktinius aspektus, tai universalaus recepto nėra, kokią alternatyvią energetiką vystyti. Reikia žiūrėti konkrečiai šalies ar regiono mastu.
Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.

Big Cat
2010.10.21, 21:54
Nežinojau, kur dėti, tai dedu čia:

Vilnietis "Honda HR-V" pavertė elektromobiliu bei jį įregistravo (http://vz.lt/straipsnis/2010/10/21/Vilnietis_Honda_HR-V_paverte_elektromobiliu_bei_ji_ir2)
Vilnietis Mindaugas Milašauskas su draugų kompanija perdarė vidaus degimo varikliu varomą automobilį "Honda HR-V" į elektromobilį bei jį užregistravo. Elektromobilio technininiame pase oficialiai nurodytas kuro tipas - elektra.

http://vz.lt/images/picturegallery/2010/10/789dbef4-d0ba-4f40-a395-2f6d50afda95/a0e1a921-3972-4a04-a247-f62bba9f7c28_B.jpg

http://vz.lt/images/picturegallery/2010/10/789dbef4-d0ba-4f40-a395-2f6d50afda95/7cb31d0f-c50b-4084-b2c8-73be0eaadc27_B.jpg

http://vz.lt/images/picturegallery/2010/10/789dbef4-d0ba-4f40-a395-2f6d50afda95/c7036bfc-3e03-4141-8c4d-62653e642227_B.jpg

http://vz.lt/images/picturegallery/2010/10/789dbef4-d0ba-4f40-a395-2f6d50afda95/9112140b-52cf-4900-90df-c7ad42635f59_B.jpg

Al1
2010.10.21, 22:03
Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.

Saulės sekimui nereikalingi jokie veidrodžiai. Normali "protinga" saulės jėgainė tiesiog seka saulę pasukant fotoelementus.

Žaliausia šalimi netapsime.

Wycka
2010.10.21, 22:57
Nežinojau, kur dėti, tai dedu čia:

Vilnietis "Honda HR-V" pavertė elektromobiliu bei jį įregistravo (http://vz.lt/straipsnis/2010/10/21/Vilnietis_Honda_HR-V_paverte_elektromobiliu_bei_ji_ir2)

Dabartinė LR Vyriausybė kaip tik yra išsikėlusi tikslą paversti Lietuvą elektromobilius gaminančia šalimi iki 2020 ar 2025 metų. Pirma kregždė jau išskrido ;)
Beje, koks maksimalus standartinio elektromobilio greitis? Kažkaip dar neteko matyti elektromobilių charakteristikos, kuri leistų važiuoti greičiau nei 100km/h. Tuo pačiu ar ilgesnį laiką greitai važiuojant nekaista elektrovariklis?

Big Cat
2010.10.21, 23:01
Elektromobilis kraunamas kaip ir kitas elektros prietaisas – iš 220 V rozetės. Vieną kartą įkrautas automobilis, kurį jo savininkas pavadino 3E, gali nuvažiuoti iki 70 km, baterijos trukmė – 8 valandos, maksimalus greitis – 160 km/h, praneša Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Tokiu automobiliu 100 km gali nuvažiuoti vos už 9 Lt

Būtų faina, jeigu įsiktų bizniuką - panašiai kaip su dujų įranga, kad instaliuotų elektrinę įrangą :D

Wycka
2010.10.21, 23:04
Vieną kartą įkrautas automobilis, gali nuvažiuoti iki 70 km, maksimalus greitis – 160 km/h

Hmmm, tai maksimaliu greičiu toks automobilis važiuotų ne ilgiau kaip 20 minučių :|
Įdomu, ir kur vairuotojas pakrauna autobaterijas? Namie? Savo garaže?

tricky_kid
2010.10.21, 23:09
Žaliausia šalimi netapsime.

Nepabandžius nesužinosim ... Svarbiausiai optimizmas.


O dėl elektrinės mašinos ... nenoriu būti stabdžiu gerų iniciatyvų, bet tiesiog į galvą šauna saugumo klausimas. Kaip pasikeičia mašinos saugumas, kai išimamas variklis iš priekio ??? Ir kur sumontuotos baterijos, nes jei jos iššsitaškytų avarijos metu, tai malonumas būtų menkas. Volvo tam skiria daug dėmesio : naujo Volvo C30 Electric avarijos testas(utubės video) (http://www.youtube.com/user/volvocarsnews?blend=2&ob=4#p/u/23/GVbUR5iB4NE)

Wyckai ... apie 100 km/h - http://www.teslamotors.com/


O apskritai vienintelė technologija kuri šiuo metu gali pakeisti vidaus degimo variklį, tai yra vandeniliu varomos mašinos. Kaip sakė per top gear tokios mašinos apžvalgą (Honda FCX Clarity) - tai yra ateities automobilis, todėl kad jis tuo pačiu metu yra ir šiandienos.
Viskas tas pats tik vietoj naftos - vandenilis ir vanduo iš duslintuvo.

Big Cat
2010.10.21, 23:13
Hmmm, tai maksimaliu greičiu toks automobilis važiuotų ne ilgiau kaip 20 minučių :|
Įdomu, ir kur vairuotojas pakrauna autobaterijas? Namie? Savo garaže?

Pakrovimas iš paprastos rozetkės - 220 V. Na, su tokiu automobiliuku į Klaipėda nelabai tinka važiuoti, bet po Vilniaus miestą - darbas/namai - liuks. Žinoma, laikui bėgant technologijos tobulės ir parametrai gerės.

Al1
2010.10.21, 23:24
Perdarymas ne išeitis. Dėl saugumo. Ar elektros įranga sveria tiek pat kiek vidaus degimo variklis? Kur sumontuoti akumuliatoriai? Aišku, kad masės centras automobilyje pasikeičia ir tai turi įtakos dinaminėms savybėms, stabilumui kelyje, ypač posūkiuose. Kitas klausimas. Ateina žiema. Kuo bus šildomas salonas, iš kur šiltas oras langų apipūtimui? Negi iš akumuliatorių elektiniu šildytuvu bus šildoma?

Wycka
2010.10.21, 23:29
Ateina žiema. Kuo bus šildomas salonas, iš kur šiltas oras langų apipūtimui? Negi iš akumuliatorių elektiniu šildytuvu bus šildoma?

Gandų lygyje girdėjau, kad lėktuvų langai gaminami iš nerasojančio stiklo ar kažkokios kitos skaidrios medžiagos (tikriausiai plastiko). Gal tai tiktų ir autopramonėje?

Al1
2010.10.21, 23:34
Bet saloną žiemą vis tiek reikia šildyti. Dėl nerasojančių stiklų nieko negirdėjau. Lėktuvų salonai šildomi ir kondicionuojami. Nėra problemų. Šoniniai iliuminatoriai sėkmingai iš išorės apšąla. Čia gal eina kalba apie pilotų kabinos stiklus, kurie yra stori. Bet iš vidaus papūsti šiltu oru nėra problemų, iš išorės turbūt šildomi elektra, panašiai kaip automobilių galiniai stiklai.

Dėl elektros variklių. Kuo galingesnis el. variklis, tuo jo naudingumo koeficientas didesnis. Pradedant maždaug nuo 10 kW el. variklio NK yra apie 95 proc.

Meier
2010.10.22, 03:48
Žaliausia šalimi netapsime.

Čia teiginys? Čia nuomonė? Kuo grįsta?

Al1
2010.10.22, 08:58
Čia nuomonė. Pagrįsta visa Lietuvos ikišioline politika, kuri ir ateityje nesikeis. Be to žalioji energetika turi būti ekonomiškai pagrįsta. Dabar ji tokia nėra ne tik pas mus, bet ir Vakaruose. Turtingos šalys gali sau leisti žaisti su tokia energetika, bet ne Lietuva. Aš nesakau, kad nereikia statyti mažiau teršiančių ar visai žalių jėgainių, bet nereikia ir persistengti, nes po to mokėsime daugiau (jau ir dabar už tai mokame daugiau) nei už įprastose jėgainėse pagamintą energiją. Reikia išsskirti tris sritis - šlumos gamybą, elektros gamybą ir transportą. Vat šilumos gamyboje Lietuva galėtų išsiversti beveik be importinio kuro, pereidama prie biomasės deginimo, atliekų deginimo, geoterminės energijos panaudojimo, saulės kolektorių šilto vandens ruošimui. Deja, elektros gamyboje šiek tiek rimčiau atrodo tik vėjo jėgainės. Bet iki tam tikro lygio, kol jos indėlis nėra didelis, kol neatsiranda problemų dėl galios rezervo. Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis. Transporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.

Sula
2010.10.22, 09:14
Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis.

Saulės baterijas pas mus statyti yra nusikaltimas. Ir mokėti penkiagubą kainą. Juolab yra vietų pasaulyje, kur jos 10x efektyvesnės.
Nebent būtų kažkoks technologinis proveržis (ilgaamžės biostruktūrinės plėvelės, etc.)

LAZAS_
2010.10.22, 10:51
Manau reikia būti objektyviems :-) Kaip minėjau, balansavimo f-ją atlieka ne vien HAE, bet ir HE. Tokių Europoje visgi yra, ypač kalbant apie Austriją, Švediją ir pan., pietų šalyse pikas pasiekiamas dieną, tam galima puikiai naudoti saulės energiją. Tie, kas sako, kad saulės energija yra brangi, galiu atsakyt, kad tai tik scalability klausimas. Tie, kas naudoja fotoelementus, žinoma moka daug už elektrines, bet turint normalią programinę įrangą galima tiesiog sustaty veidrodžius aplink katilinę ir ją taip šildyti ir gaminti garą. Tokio tipo elektrinės labai paprastos ir pakankamai pigiai gamina elektrą tada, kada įjungto kondicionieriai. Dar daugiau, balansavimas ateityje bus daromas per elektromobilių baterijas. Įsivaizduokite: naktį pasikraunate automobilį, dieną darbe atvažiuojate su 200-300 km range'u, programinė įranga automatiškai ima atidavinėti elektrą į tinklą taip, jog vakare mašinoje belieka 50km range'as, bet kadangi jūsų namai už 15 km, jokių nepatogumų dėl to nepatiriate. Tokiu būdu labai palengvinamas balansavimo klausimas, automobilių savininkai gali sumažinti elektros sąnaudas. Ir dar daug kitų sprendimų yra balansavimui. Todėl aš labai labai pykstu, kai Lietuvoj visi užsiciklinę kartoja "statom atominę", kai už tuos pinigus nesunkiai galėtume tapti žaliausia šalimi pasaulyje. Beje, 2 tūkst. dolerių už MW yra su infrastruktūra. Dar daugiau, statant vienu metu 4000MW pavyktų kainą reikšmingai sumažinti. Labiausiai pikta, kad niekas valdžioje net neįvertino tokio projekto, visi pasakė "aj, tai nerealu".

Beje, gal žinote, vėjo jėgainių operatoriams alokuojama ATLų pagal pagamintą elektros energiją? Kažin ar čia reikšmingos pajamos išeina metų perspektyvoje.


Electric cars that buy and sell their own power (http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=jnROWAdTkbw)

jnROWAdTkbw
©Euronews (http://www.youtube.com/user/Euronews)
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=jnROWAdTkbw

Meier
2010.10.22, 14:11
Čia nuomonė. Pagrįsta visa Lietuvos ikišioline politika, kuri ir ateityje nesikeis. Be to žalioji energetika turi būti ekonomiškai pagrįsta. Dabar ji tokia nėra ne tik pas mus, bet ir Vakaruose. Turtingos šalys gali sau leisti žaisti su tokia energetika, bet ne Lietuva. Aš nesakau, kad nereikia statyti mažiau teršiančių ar visai žalių jėgainių, bet nereikia ir persistengti, nes po to mokėsime daugiau (jau ir dabar už tai mokame daugiau) nei už įprastose jėgainėse pagamintą energiją. Reikia išsskirti tris sritis - šlumos gamybą, elektros gamybą ir transportą. Vat šilumos gamyboje Lietuva galėtų išsiversti beveik be importinio kuro, pereidama prie biomasės deginimo, atliekų deginimo, geoterminės energijos panaudojimo, saulės kolektorių šilto vandens ruošimui. Deja, elektros gamyboje šiek tiek rimčiau atrodo tik vėjo jėgainės. Bet iki tam tikro lygio, kol jos indėlis nėra didelis, kol neatsiranda problemų dėl galios rezervo. Saules enegetika kol kas Lietuvoje yra visiškai ekonomiškai rinkos sąlygomis nepasiteisintanti. O tokią energetiką dotuoti iš vartotojų kišenės irgi ne išeitis. Transporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.

Jau rašiau, kad su Švedijos hidroelektrinėm, mūsų KHE ir KHAE Lietuva pilnai gali išsilaikyti vien oro energijos pagalba (na, galų gale kūrenti Elektrėnus @200MW ar pan.). Vėjo energijos kaina 30 ct., šiuo metu vidutinė kaina, kurią moka vartotojai už elektrą, yra apie 20 ct (šaltinis (http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/)), t.y. spot market kaina + VIAP. Kaip matyti, tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę elektros kainos rezultato. Pakėltus gamybos kainą iki 30 ct., bendras elektros kainos pokytis būtų apie 20%, tai nėra mažai, tačiau bendrai ekonomikai įtariu, nes suskaičiuoti tokį dalyką reikia labai daug laiko, efektas būtų teigiamas: per naujai sukurtas darbo vietas statant vėjo jėgaines, smart balansavimo sistemą ir pan., vien nuo investicijų kiek pajamų mokesčių grįžtų į biudžetą. Dar kartą pasikartosiu, balansavimo klausimas Lietuvoje yra sprendžiamas, vėjo energetika šiuo metu @30ct yra pelninga, tai būtų ypač pelninga valstybei dėl jos galimybių parūpinti reikiamą žemės ar vandens plotą vėjo elektrinėms. Nekalbu jau apie politinę nepriklausomybę turint vėjo energetiką.

Tai dėl ATLų niekas nežinot?

Raptor
2010.10.22, 14:23
Va ka tik perskaiciau, jog Airija, viena is labiausiai tersianciu saliu per zmogu, sugebejo pagaliau sumazint siultnamio dujas pirma karta per 20 metu, jei kam idomu, paskaitykite daugiau cia http://www.rte.ie/news/2010/1022/environment.html ;)

Al1
2010.10.22, 15:27
Jau rašiau, kad su Švedijos hidroelektrinėm, mūsų KHE ir KHAE Lietuva pilnai gali išsilaikyti vien oro energijos pagalba (na, galų gale kūrenti Elektrėnus @200MW ar pan.). Vėjo energijos kaina 30 ct., šiuo metu vidutinė kaina, kurią moka vartotojai už elektrą, yra apie 20 ct (šaltinis (http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/)), t.y. spot market kaina + VIAP. Kaip matyti, tai sudaro šiek tiek mažiau nei pusę elektros kainos rezultato. Pakėltus gamybos kainą iki 30 ct., bendras elektros kainos pokytis būtų apie 20%, tai nėra mažai, tačiau bendrai ekonomikai įtariu, nes suskaičiuoti tokį dalyką reikia labai daug laiko, efektas būtų teigiamas: per naujai sukurtas darbo vietas statant vėjo jėgaines, smart balansavimo sistemą ir pan., vien nuo investicijų kiek pajamų mokesčių grįžtų į biudžetą. Dar kartą pasikartosiu, balansavimo klausimas Lietuvoje yra sprendžiamas, vėjo energetika šiuo metu @30ct yra pelninga, tai būtų ypač pelninga valstybei dėl jos galimybių parūpinti reikiamą žemės ar vandens plotą vėjo elektrinėms. Nekalbu jau apie politinę nepriklausomybę turint vėjo energetiką.

Tai dėl ATLų niekas nežinot?

30 ct už vėjo energiją yra labai didelė kaina. Šiluminėse elektra kainuoja pigiau, o IAE uždarymas buvo tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę, nes joje pagamintos elektros energijos kWh kainavo apie 8 ct. Ar atsakys kada nors dėl to atsakingi asmenys? Balansavimas naudojant Kruonį ar Kauno HE elektros kainą padidintų dar labiau, nes procesai tiesiog iš fizikinės pusės žiūrint be nuostolių nevyksta. T.y. vandenį siurbs naudojant elektrą už 30 ct/kWh., o pardavineti turės keliais centais brangiau, galbūt netgi visais 10 centų. Tai kiek elektra kainuos vartotojui? Dėl darbo vietų sukūrimo tai irgi abejotina. Šiluminėje energetikoje žmonės darbo neteks. Tai kur čia darbo vietų prieaugis? Įranga vis tiek būtų importinė. Lietuvoje būtų gaminama nebent low-tech'as vėjo jėgainėms - gelžbetoninės konstrukcijos jėgainių statybai ar pan. Na, dar statančios kompanijos šiek tiek įdarbintų statybininkų. Pajamų mokestis iš investicijų ne kažin kokias įplaukas sudarytų į biudžetą dėl ženklių mokestinių lengvatų.

Meier
2010.10.22, 17:01
30 ct už vėjo energiją yra labai didelė kaina. Šiluminėse elektra kainuoja pigiau, o IAE uždarymas buvo tiesiog nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę ir visuomenę, nes joje pagamintos elektros energijos kWh kainavo apie 8 ct. Ar atsakys kada nors dėl to atsakingi asmenys? Balansavimas naudojant Kruonį ar Kauno HE elektros kainą padidintų dar labiau, nes procesai tiesiog iš fizikinės pusės žiūrint be nuostolių nevyksta. T.y. vandenį siurbs naudojant elektrą už 30 ct/kWh., o pardavineti turės keliais centais brangiau, galbūt netgi visais 10 centų. Tai kiek elektra kainuos vartotojui? Dėl darbo vietų sukūrimo tai irgi abejotina. Šiluminėje energetikoje žmonės darbo neteks. Tai kur čia darbo vietų prieaugis? Įranga vis tiek būtų importinė. Lietuvoje būtų gaminama nebent low-tech'as vėjo jėgainėms - gelžbetoninės konstrukcijos jėgainių statybai ar pan. Na, dar statančios kompanijos šiek tiek įdarbintų statybininkų. Pajamų mokestis iš investicijų ne kažin kokias įplaukas sudarytų į biudžetą dėl ženklių mokestinių lengvatų.

Užduosiu kelis klausimus. Kiek kainuoja Elektrėnuose gaminama elektra dabar? Kuri elektra brangesnė - Elektrėnų ar vėjo? Ar ženklus skirtumas?

Kaip skaičiuojant IAE kilovatvalandės kaina 8ct? Įskaičiuojant investicijos nusidėvėjimą ir atidėjimus uždarymui? Įskaičiuojant infrastruktūrą, kurią kažkada reikėjo sukurti?

http://en.wikipedia.org/wiki/Relative_cost_of_electricity_generated_by_differen t_sources

Nieko panašaus į pigią energiją nėra. Atominių elektrinių pagrindinis pliusas yra taršos mažinimas, kaip ir vėjo jėgainių.

Al1
2010.10.22, 19:28
Tai, kas surašyta čia:
http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/viap_kainos.php
neatspindi tikrosios savikainos. Tai maksimali pardavimo kaina. Elektros biržoje ji šiek tiek mažesnė, bet vėjo energija superkama privalomai ir už 30 ct/kWh. Kaip ir hidroenergija už 20 ct/kWh.
Gal disponuojat savikainomis? Kalbant apie savikainą, yra įvairūs skaičiai pateikiami. Šiluminėse savikaina apie 22-27 ct/kWh, hidro- apie 2 ct/kWh, IAE buvo minima apie 6-7 ct/kWh (pardavimo buvo apie 8-8,5 ct). Ar apsimokėtų statyti vėjo jėgaines, jei už jų pagaminamą energiją būtų mokama REALI kaina - savikaina + keli centai. Tai gerokai mažiau nei 30 ct/kWh.

Kas dėl atominės savikainos. Elektrinė Lietuvai atiteko už dyką. Todėl visiškai logiška, kad į savikainą neįskaičiuotas infrastruktūros sukūrimas. Kaip, beje, ir visų kitų tarybiniais laikais pastatytų elektrinių atveju. Nusidėvėjimas į IAE elektros savikainą buvo įtrauktas, kaip ir visų kitų elektrinių. Dėl atidėjimų uždarymui sutinku. Juos buvo galima įskaičiuoti į IAE savikainą ir tai bendrą elektros energijos kainą vartotojams būtų padidinę vos 2-3 ct/kWh. Nebūtų buvusi didelė našta.

Wycka
2010.10.22, 19:42
Transporte mažinti importinio kuro sunaudojimą tik viena išeitis - smarkiai išplėtoti vegetuojantį visuomeninį transportą ir persodinti bent trečdalį žmonių iš automobilių į visuomeninį transportą.

Tikriausiai turėčiau į tai atsakyti VT temoje, bet kad jau pradėta čia, tai tęsiu čia.
Transporte tik benzininiai varikliai faktiškai pasiekė savo efektyvumo ribas. Dyzeliniai dar toli gražu ne. Dyzeliną, kaip ir aliejų, galime patys pasigaminti iš rapsų. Aliejų taip pat iš linų, saulėgrąžų. O dyzelinį variklį yra gana paprasta perdaryti į aliejinį — tereikia tik sumontuoti pakaitinamąjį įtaisą. Itin karštomis vasaros dienomis toks įtaisas net nebūtinas.
Taip pat reikėtų plėsti troleibusų bei elektrinių traukinių tinklą — elektros pasigaminsime patys hidroelektrinėse, vėjo jėgainėse, o jeigu ir to pritrūks — naujojoje atominėje elektrinėje.
Ir, žinoma, kaip gi nepaminėsi. Kelių mėnesių senumo žurnale „Valstybė“ skaičiau, kad LRV kelia tikslą paversti Lietuvą iki 2020 ar 2025 metų elektromobilius gaminančia šalimi. Beje, šiandien per LTV laidą „Labas rytas“ rodė reportažą apie du Lietuvoje pagamintus elektromobilius, kurie šiaip yra pašalintas vidaus degimo variklis ir sumontuotas elektrovariklis. Šalia visų ekologinių pranašumų, toks variklis skleidžia mažiau triukšmo.

le bronius
2010.10.22, 19:49
Kažkaip dar neteko matyti elektromobilių charakteristikos, kuri leistų važiuoti greičiau nei 100km/h. Tuo pačiu ar ilgesnį laiką greitai važiuojant nekaista elektrovariklis?

Štai pavyzdys su elektrinio automobilio galimybėmis.

BrHXdM9f13k

Mano galva elektromobiliai yra ateitis. Kaip čia kažkas minėjo apie vandenilinius variklius, tai man rodos jie visgi nepasiteisino ir pamažu šios idėjos yra atsisakoma..

Al1
2010.10.22, 19:54
Tik akumuliatorių problema vis dar neišspręsta. O tradiciniai akumuliatoriais nėra ekologiški prietaisai. Ir dar daug brangių metalų naudojama. Jie brangūs dėl to, kad jų žemėje nėra pakankamai daug. Kas bus, kiek milijardų tonų reikės sieros rūgšties pagaminti, o po to surinki (o gal paprasčiau išlpilti ant žemės?), kiek švino reikės?

e2ards
2010.10.23, 16:34
Nežinojau, kur dėti, tai dedu čia:

Vilnietis "Honda HR-V" pavertė elektromobiliu bei jį įregistravo (http://vz.lt/straipsnis/2010/10/21/Vilnietis_Honda_HR-V_paverte_elektromobiliu_bei_ji_ir2)

http://www.emobilis.lt/

Cia daugiau info apie ji, tik aisku kad didziausias ivykis, kad jisai tech. apziura praejo, o visa ka jis padare turi aibe trukumu, tokiu kaip nuoatines sroves kolektorinis variklis, palikta greiciu deze su sankaba, rekuperacijos nebuvimas ir aisku tai sezonis auto ir tinkantis vazinetis, kai bent langai neapsala. bet aisku jis salyginai pigus palyginus su BLDC ar asinchroniniu varikliu su daznio keitikliu.

tricky_kid
2010.10.23, 20:21
Mano galva elektromobiliai yra ateitis. Kaip čia kažkas minėjo apie vandenilinius variklius, tai man rodos jie visgi nepasiteisino ir pamažu šios idėjos yra atsisakoma..

Abejoju...

Vandeniliu varomi automobiliai veiktų taip pat kaip ir benzininiai - įsipili ir važiuoji. Nereikia laukti kol pasikraus baterijos ir tt. Įdomu kaip čia nepasiteisino tie varikliai, jei Vokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...

Aišku visa tai gali pasikesiti, jei kas nors išras itin lengvas, ne toksiškas, per 15 - 20 min pilnai pakraunamas ir tt tt baterijas.

Al1
2010.10.23, 21:01
Vandenilio užpildymo infrastruktūrą reikia kurti. Ir tai milžiniškos išlaidos. Be to vandenilis yra labai sprogus - saugumo problema. Elektrai nereikia ypatingos infrastruktūros. Žinoma, reikės viešųjų pakrovimo vietų, bet jų įrengimas kainuos žymiai pigiau - tik pakankamai galingos el. linijos ir pakrovimo automatų pastatymo.

e2ards
2010.10.23, 21:06
Abejoju...

Vandeniliu varomi automobiliai veiktų taip pat kaip ir benzininiai - įsipili ir važiuoji. Nereikia laukti kol pasikraus baterijos ir tt. Įdomu kaip čia nepasiteisino tie varikliai, jei Vokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...

Aišku visa tai gali pasikesiti, jei kas nors išras itin lengvas, ne toksiškas, per 15 - 20 min pilnai pakraunamas ir tt tt baterijas.

o is ko tas vandenilis bus gaminamas ?

Vandeni skaidyti ir vel po to ji jungti yra ekonomiskai neapsimoka, ir kam to reikia ?

le bronius
2010.10.23, 21:38
Vokietija ir Italija gaminasi povandeninius laivus, varomus vandeniliu...


Na povandeninių laivų yra varomų ir atomine energija, bet kol kas dar niekas nekuria branduolinių automobilių :) Aišku aš nesakau, kad vandeniliniai varikliai yra šlamštas, tiesiog kaip ir minėjo kolegos prieš tai, vandeniliui pagaminti yra sunaudojama daugiau energijos, negu vėliau iš jo gaunama, o taip pat ir saugumo bei infrastruktūros problemos...

le bronius
2010.10.25, 07:24
Vilniuje elektrinė „Tesla“ įrodė esanti greitesnė už EVO, STI ir GTI (http://www.15min.lt/naujiena/gazas/naujoves/vilniuje-elektrine-tesla-irode-esanti-greitesne-uz-evo-sti-ir-gti-219-121250)

LAZAS_
2010.10.25, 10:47
Iš toli ta "TESLA" atkeliavo. Įdomu kiek "Charge-Discharge" ciklų praėjo kol LT pasiekė. Vietiniai elektromobilių "prototipai", tai nebent skirti važinėtis su viduržemio jūra besiribojančiose šalyse. Įdomų bei informatyvų PP (Pasidaryk Pats) "On the budget" elektromobilio perdarymo gidą galima rasti čia: http://www.wired.com/autopia/tag/wiredcom-builds-an-ev/

le bronius
2010.10.26, 22:30
Lrytas: Vokietijoje „Audi“ elektromobilis nuvažiavo rekordinį atstumą (http://www.lrytas.lt/-12880977621286846562-vokietijoje-audi-elektromobilis-nuvažiavo-rekordinį-atstumą-nuotraukos.htm)

Vienas elektromobilis papildomai nepakrovus akumuliatoriaus antradienį nuvažiavo iš Vokietijos pietinio miesto Miuncheno į Berlyną, o šio bandymo organizatoriai teigia, kad pasiektas naujas pasaulio rekordas tarp serijinių elektra varomų automobilių.

Geltonos ir purpurinės spalvos „Audi A2“ apie 600 kilometrų atstumą įveikė maždaug per septynias valandas

Big Cat
2010.10.27, 15:11
Plečiasi vėjo jėgainių parkas (http://www.ekonomika.lt/naujiena/pleciasi-vejo-jegainiu-parkas-1185.html)
http://www.ekonomika.lt/pimg/Site/logo.png

Tauragės rajono Griežpelkių ir Kamščių kaimuose šalia jau veikiančių 10 vėjo jėgainių kyla 5 naujų jėgainių stiebai. UAB „Vėjo gūsis“ naujai pastatytose vėjo jėgainėse per metus planuoja pagaminti apie 32 mln. kWh elektros energijos ir tiekti ją į Lietuvos energetinės sistemos 110 kV elektros tinklą. Naujai pastatytos vėjo jėgainės bus kiek aukštesnės už seniau pastatytas. Jų aukštis sieks 108 metrus.

Vėjo jėgainių statyboje naudojama ypač efektyvi ir patikima Vokietijos „Enercon“ firmos technologija. Šioje firmoje užpatentuota daugybė išradimų. Pavyzdžiui, kad sumažėtų sparnų keliamas triukšmas, sparnuotės galai užlenkti. Sparnai pagaminti iš lengvų ypač atsparių medžiagų (jie atlaiko net 90 ° kampo sulenkimą). Visas elektros gamybos procesas automatizuotas: vėjo sukami sparnai suka generatorių, o iš jo per keitiklius, lygintuvus, transformatorius ir 20/110 kV transformatorinę pastotę elektros energija tiekiama į 110 kV perdavimo tinklą. Visą pagamintą energiją tiksliai fiksuoja kompiuterizuota apskaitos sistema. Jei atsiranda smulkių gedimų, apie tai informaciją skubiai gauna ne tik Lietuvoje agregatus aptarnaujantis personalas, bet ir „Enercon“ vėjo elektrinių aptarnavimo padalinys „Auriche“.

Jėgainių statyba reikalauja šimtus milijonų litų kainuojančių investicijų. Paskaičiuota, kad investicijos atsipirks per 10–14 metų. Europos Sąjungos šalyse, kur vėjo energetika labiau išvystyta, investicijos atsiperka per 5–7 metus. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys sako, kad per dešimtmetį vėjo elektrinių pajėgumas šalyje turėtų padidėti dvidešimt kartų. Tauragės kraštas yra vienas perspektyviausių šiam verslui.

dts
2010.10.29, 20:23
Nezinau ar i sita tema pataikiau :) bet gal yra kur internete tokia lentele su elektros energijos tarifais europos sajungoje.

p.s. kazkaip pats neradau

dts
2010.10.29, 20:27
Nezinau ar i sita tema pataikiau :) bet gal yra kur internete tokia lentele su elektros energijos tarifais europos sajungoje.

p.s. kazkaip pats neradau

http://www.energy.eu/ atrodo jau radau :D
ateiskit uz sutrugdyma

bebop
2010.11.24, 16:18
Dėl hidroelektrinių užtvindytų 200 kv. kilometrų (http://verslas.delfi.lt/energetics/del-hidroelektriniu-uztvindytu-200-kv-kilometru.d?id=38910901)

Eimantas
2010.11.26, 03:50
„Lietuvos energija“ ir „Kauno energija“ steigs bendrą įmonę biokuro jėgainei statyti
Naujoji kogeneracinė jėgainė gamins apie 45-50 MW šilumos energijos, kuri bus tiekiama į „Kauno energijos“ integruotą tinklą, ir apie 20-25 MW elektros energijos, kuri bus realizuojama elektros energetiką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
http://www.lrytas.lt/-12906138881288709581-lietuvos-energija-ir-kauno-energija-steigs-bendrą-įmonę-biokuro-jėgainei-statyti.htm

aviDer
2010.11.27, 15:48
Atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje – kaip Ezopo pasakėčioje (Video) (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-16116/straipsnis?name=S-16116&l=2&p=1)

Rimas_OK
2010.11.29, 14:20
Dėl šitos paramos, tai manyčiau net neturėjo priimti paraiškų. Nes vėjo jėgainės pastatymas kažkaip nelabai atitinka "Smulkaus verslo plėtros kaimo vietovėse". Vėjo jėgainė nesukuria įmonės su darbuotojais kaimiečiais. Ją aptarnauti gali ir miestiečiai, ir greičiausiai ir aptarnaus tik miestiečiai, turintys tam tikrą išsilavinimą, specialios tuo užsiimančios įmonės ar net pardavėjas. Tad nelabai čia panašu į verslo plėtrą kaimuose...
Nors aišku šios paramos vienas iš reikalavimų yra - ne mažiau 50% darbuotojų kaimo gyventojai (oficialiai 1 darbuotojas - savininkas (kaimietis) perkantis priežiūros paslaugas).

Manau, kad vėjo ir saulės jėgainėms turėtų būti atskira speciali ES paramos programa veikianti supaprastintu būdų, be sudėtingų verslo planų. Nes čia vienas ir tas pats verslo planas: Dominuojantis vėjas + vėjo jėgainės galingumas = elektra, na ir prijungimo prie tinklo kaštai.
O ypač kai kalbama apie ekologiją, tai apskritai klausimas, kam reikalingas atsiperkamumo skaičiavimas...

Eimantas
2010.11.30, 02:39
UAB "Geoterma"

2010 09 26
Jėgainė Klaipėdoje:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20101130/i6_LEZ_20100926 070.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20101130/i6_LEZ_20100926 071.jpg

Mørtã
2010.11.30, 21:11
/\ Įdomu, kam jai kaminai? Dumai/garai/dujos? Kaip ten su ekologija?
UAB "Geoterma"
2010 09 26
Jėgainė Klaipėdoje:...

Al1
2010.11.30, 21:17
Geoterminis vanduo nėra pakankamos temperatūros ir dar reikia papildomai šildyti termofikacinį vandenį.

digital
2010.11.30, 21:45
Ne visai atsinaujinantys, bet - Kariotiškių sąvartyne atidaryta jėgainė (http://verslas.delfi.lt/energetics/kariotiskiu-savartyne-atidaryta-jegaine.d?id=39180525)

Al1
2010.11.30, 22:11
Alternatyvus.

digital
2010.12.02, 05:23
Naujoji elektrinė jau moka baudas (http://www.lrytas.lt/?data=20101202&id=kzn02nau101202&view=2)
Arūnas DUMALAKAS
LR korespondentas
2010-12-02
Kariotiškių (Trakų r.) šiukšlyne pradėjo veikti elektrinė, gaminanti elektros energiją iš susikaupusių po atliekomis dujų, nors tokios veiklos leidimo neturima iki šiol.

Nebenaudojamame Kariotiškių sąvartyne prieš porą dienų iškilmingai atidarytos elektrinės, iš išskiriamų dujų gaminančios elektros energiją, eksploatuotojai neketina nutraukti veiklos, nors jau sulaukė aplinkosaugininkų rūstybės.

Užvakar į atidarymą pakviestas energetikos ministras Arvydas Sekmokas nebuvo informuotas, kad elektrinę įrengusi įmonių grupė ENER-G jau nubausta 1500 litų bauda už tai, kad ją atidaro nepasirūpinusi Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimu.

Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūra grupę ENER-G nubaudė lapkričio 18-ąją.

O paraišką dėl šio leidimo elektrinę eksploatuojanti įmonė pateikė tik iškilmių dieną.

Kiek objektas teršia aplinką, dar tirs ne tik Trakų rajono, bet ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai. Jeigu jie turėtų pastabų, būtų skiriama dar iki 15 dienų nesklandumams pašalinti.

„Kad reikės tokio leidimo, bendrovė buvo įspėta, kai derino projektą. Dabar įmonės darbuotojai kaltę verčia vienas kitam, kad nepasirūpino dokumentu”, – aiškino Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas.

Ar skirti dar vieną baudą, tebesvarstoma.

„Jeigu elektrinė nutrauks veiklą, aplinkos tarša bus dešimt kartų didesnė nei dabar. Iš sąvartyno kylančios metano dujos gamina elektrą, o sustabdžius įrenginius jos pasklis ore. Juk tas leidimas tėra formalumas”, – širdo ENER-G atstovas Baltijos šalyse Irmantas Šidlauskas.

Kariotiškėse pagaminta elektra tiekiama skirstomiesiems tinklams. Elektrinė gali užtikrinti tokio kaimo kaip Kariotiškės aprūpinimą elektros energija.

Per du dešimtmečius į Kariotiškių sąvartyną suvežta per 3 mln. tonų atliekų.

Pūdamos jos išskiria metano dujas ir teršia orą.

tricky_kid
2010.12.02, 06:04
Nežinant kiek dujų susikaupia savartyne sunku kažką teigti, bet vis tiek man įdomu ar dujų panaudojimas sakykim viešajam transportui užpildyti nebūtų buvusi geresnė alternatyva ?!

Kadangi rašo, kad jų ten užteks 15 metų, o Vilnius ir kiti didieji miestai pirks naujus autobusus, tai būtų visai neblogai sutapę šie projektai, o per 15 metų būtų ir naujos visuomeninio tansporto alternatyvos atsiradusios.

Sula
2010.12.02, 08:36
ar dujų panaudojimas sakykim viešajam transportui užpildyti nebūtų buvusi geresnė alternatyva ?!


Labai prastos kokybės tos dujos.

tricky_kid
2010.12.02, 16:08
Labai prastos kokybės tos dujos.

http://en.wikipedia.org/wiki/Biogas

Rašoma, kad galima panaudoti, bet reikia gerai išfiltruoti nuo priemaišų (CO2 ir ypač H2S) ir suslėgti.

Jei visa tai kainuotų pigiau ir nesukeltų daugiau taršos nei gamtinės dujos tai be problemų. O gamyklą galima vėliau perkelti į kitą sąvartyną.

LAZAS_
2010.12.03, 13:36
Autobusų stotelė su integruotais fotoelektriniais saulės elementais. Tilburgas, Olandija.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20101203/i82_IMG_5616.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20101203/i82_IMG_5615.JPG

LAZAS_
2010.12.03, 16:23
Degalinė perdaryta į viešą fotoelektros šaltinį-įkroviklį:

GxtPAOgwaK4

http://www.youtube.com/watch?v=GxtPAOgwaK4&feature=sub

Wycka
2010.12.20, 01:51
Ar tikite, kad iki 2020m. Lietuvoje užgims elektromobilių pramonė? ;)

http://foto.terpe.lt/inkelti/20101219/i77_lrv.JPG

http://www.lrv.lt/lt/veikla/darbotvarkes/premjero-darbotvarkes/
http://www.lrv.lt/lt/veikla/darbotvarkes/premjero-darbotvarkes/?sid=3439
http://www.betterplace.com/

lithuaniana
2010.12.20, 22:39
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-16510/straipsnis?name=S-16510&l=2&p=1

Wycka
2010.12.21, 02:40
Izraelyje Premjeras susipažino su galimybėmis plėtoti elektromobilių infrastruktūrą (http://www.veidas.lt/aktualijos/uzsienis/izraelyje-premjeras-susipazino-su-galimybemis-pletoti-elektromobiliu-infrastruktura)
Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija tęsia oficialų vizitą Izrelyje. Pirmadienį ryte Premjeras pusryčiavo su Lietuvos garbės konsulais Izraelyje Haimu Arieliu, Amnonu Dotanu, Amosu Eiranu ir Izraelio-Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininku Lenu Judesu.
Po pusryčių Premjeras ir jį lydinčios oficialios delegacijos nariai apsilankė modernioje kompanijoje “Better place”, kuri, be kitų projektų, šiuo metu sėkmingai realizuoja elektromobilių aptarnavimo tinklų plėtotę. Premjeras asmeniškai išbandė elektromobilio privalumus ir galimybes. Delegaciją lydėję “Better Place” viceprezidentas Danas Cohenas ir užsienio ryšių vadovė Batia Ofer (kompanijos savininko žmona) pažymėjo, kad jų bendrovės ambicingas siekis – sumažinti pasaulio priklausomybę nuo naftos – po truputį tampa realybe. “Beveik šimtmetį automobilių pramonė buvo neatsiejama nuo naftos. Šiandien mes parodėme naują kelią”, – teigė vienas iš kompanijos vadovų, pažymėjęs, kad elektra varomų transporto priemonių infrastruktūros tinklas sėkmingai plėtojamas ne tik Izraelyje, bet ir Danijoje, Australijoje, Kalifornijoje, Havajuose ir kitose pasaulio valstybėse, kur vietinės Vyriausybės palaiko elektra varomų transporto priemonių ir jų aptarnavimo tinklų plėtotę.
Pasak Premjero patarėjo Virgio Valentinavičiaus, Premjeras A. Kubilius nesiryžo rimtai spėlioti, kada realiai Lietuvos gyventojai galėtų masiškai persėsti į elektromobilius ir kiek kainuotų tokios infrastuktūros sukūrimas, tačiau Premjeras yra tikras, kad elektra varomoms transporto priemonėms priklauso šviesi ateitis. “Labai neblogi automobiliai”, – po ekskursijos ir vairavimo savo įspūdžius lakoniškai apibendrino A. Kubilius.
Kompanijos “Better place” įkūrėjas Shai Agassi užima trečią vietą “Fast Company” šių metų geriausių pasaulio idėjų ir mąstytojų 100-tuko rinkimuose kaip kūrybingiausias verslo žmogus pasaulyje.
Lietuvos Ministro Pirmininko garbei trečiadienį vyks iškilminga vakarienė Izraelio įmonės “Better Place” valdybos pirmininko, vieno iš įtakingiausių Izraelio verslininkų, Idano Ofero vardu.

Al1
2010.12.21, 11:21
Ar tikite, kad iki 2020m. Lietuvoje užgims elektromobilių pramonė? ;)

Atvaizdas
(http://foto.terpe.lt/inkelti/20101219/i77_lrv.JPG)

http://www.lrv.lt/lt/veikla/darbotvarkes/premjero-darbotvarkes/
http://www.lrv.lt/lt/veikla/darbotvarkes/premjero-darbotvarkes/?sid=3439
http://www.betterplace.com/

Netikiu. Nes dabartinės automobilių kompanijos pereis prie elektromobilių gamybos. Tos, kurios nepereis, bankrutuos. Nauji žaidėjai rinkoje galimi, bet jie atsiras arba išsivysčiusiose Vakarų šalyse, arba Kinijoje, Indijoje... Masiškai lietuviai persėdinės į elekotromobilius tada, kai juos padėvėtus galima bus importuoti iš Vakarų Europos...

dolfis
2010.12.27, 09:17
Skystas kuras - iš saulės šviesos

Mokslininkai, pristatę augalų pavyzdžiu veikiantį reaktorių, suteikė vilčių dėl didelio pajėgumo atsinaujinančio šaltinio skystam kurui gaminti, rašo britų "The Guardian".


Paprastas reaktorius, kuriame, mėgdžiojant augaluose vykstančius procesus, saulės šviesa pasinaudota skystu kuru versti anglies dioksidą ir vandenį, buvo sukurtas amerikiečių ir šveicarų mokslininkų.

"Turime didelių energetikos problemų, todėl ir idėjas turime kelti dideles", - sakė Sossina Haile, Kalifornijos technologijų instituto profesorė, vadovavusi tyrimams.

Ji skaičiuoja, kad ant stogo įrengtas toks reaktorius kasdien galėtų pagaminti apie tris galonus (11,4 litro) degalų. S. Haile nuomone, kuras transportui būtų pirmoji technologijos panaudojimo galimybė, jei ji bus pritaikyta komerciškai.

Anot tyrėjos, pirmasis patobulinimas, kuris bus atliktas jau egzistuojančiam prototipui, bus izoliacijos gerinimas - dėl to efektyvumas, tikimasi, išaugs trigubai.

Esminis elementas reaktoriuje pagamintas iš metalo cerio, kuris yra palyginti gausus - priešingai kitiems retiems ar brangiems metalams, dažnai naudojamiems kaip katalizatoriai. Todėl, S. Haile teigimu, prieinamumas neribos prietaiso naudojimo.

"Mūsų įrenginiui nėra jokių kainos kliūčių. Šiai technologijai yra užtektinai cerio, kad būtų iš esmės prisidėta prie pasaulio degalų tiekimo", - sakė ji.

Našus būdas, kaip saulės energiją versti skystu kutu, galėtų suvaidinti esminį vaidmenį mažinant šiltnamio dujų emisijas.

Reaktoriuje, aprašytame žurnale "Science", naudojamas standartinis parabolinis veidrodis, kuriuo saulės spinduliai koncentruojami į reakcijos kamerą, o joje cerio katalizatorius skaido vandenį ir anglies dioksidą, kad būtų gaunamas anglies monoksidas ir vandenilis.

Bandymų metu reaktorius daugiau nei 500 kartų buvo įkaitęs iki 1,6 tūkst. laipsnių Celsijaus, o paskui vėl grįždavo iki 800 laipsnių temperatūros be žalos katalizatoriui.

Kalifornijos technologijų institutas šiai technologijai užpildė patentus.

Saulės panaudojimas degalų gamybai analizuojamas visame pasaulyje. Masačiūsteso technologijų instituto tyrėjų grupės sukurta technologija veikia kambario temperatūroje, tačiau yra labiau kompleksiška cheminiu atžvilgiu. Lawrence Berkeley nacionalinėje laboratorijoje pernai aptikta, kad saulės šviesą versti kuru galima padedant kobalto oksidui. Įvairius katalizatorius nagrinėja ir Londono karališkasis koledžas.

Dar kitos tyrėjų grupės aiškinasi, kiek degalų gamybai tinka saulės šviesoje išaugę dumbliai.

http://www.grynas.lt/aplinka/skystas-kuras-is-saules-sviesos.d?id=40074827

digital
2010.12.28, 00:18
Nesvarbu, reklaminis ar ne, bet jei jau perspausdini straipsnį iš kito šaltinio, tai bent jau nebjaurok jo tokiais „perlais“, kaip „sakė X.Y.“

digital
2010.12.28, 02:16
Taip, bet - svetimo straipsnio iškraipymas nėra labai gražu įvairiom prasmėm, viena iš jų - autorinės teisės.

artexs
2010.12.28, 12:35
/\ Malonėkite spausti nuorodą — galėsite skaityti straipsnį be jokių „perlų“ ;)

Tavo cituojamo straipsnio apačioje parašyta:
© 2002-2010 UAB "Veido periodikos leidykla". Visos teisės išsaugomos.
Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo.

Mano manymu, dedant straipsnius, reikėtų pateikti tik nuorodą ir keliais sakiniais pagrindinę mintį cituojant - tarp quote ir /quote. Kam bus įdomu tas atsidarys nuorodą ir paskaitys. O čia dabar teršiat forumą ilgais ir dar iškraipytais pranešimais, net nepažymėtais kaip citatos.

artexs
2010.12.29, 00:23
Taip, Tamsta teisus, straipsnis yra saugomas autorinių teisių. Kita vertus, man jokių realių sankcijų žurnalas nepritaikys, nes neįrodys, kad aš iš to gavau asmeninės naudos. Esminį dalyką — nuorodą — pateikiau, taigi straipsnio kaip ir nepasisavinau. Antra, straipsnio turinys yra pusiau komercinis, todėl tiek žurnalui, tiek straipsnio užsakovui yra naudingas jo platinimas. Na o aš pacitavau tik tiek, kas reikalinga šiai temai. Iškraipiau (tiksliau — pridengiau) tik tą informacijos dalį, kurios neįmanoma išmesti neiškraipant viso turinio, tačiau šios informacijos atviras paviešinimas galėjo būti suprastas kaip reklama. Beje, „teršiu“ forumą ne ilgais ir dar iškraipytais pranešimais, net nepažymėtais kaip citatos, o tik straipsnio ištraukomis; praleistos dalys pažymėtos „(...)“. Susidomėjęs straipsniu ir norintis perskaityti visą jo turinį, turi galimybę tai padaryti paspausdamas nuorodą. :)
Taip, aš nesu totaliai teisus, bet bent jau pasiteisinau. ;)


Kuri šio sakinio Draudžiamas visas ar dalinis atgaminimas bet kokiu būdu kuria nors kalba be išankstinio raštiško leidimo. dalis padaro išimtį dėl asmeninės naudos, komercinio turinio, reklamos ar bet kokios kito tavo pasiteisinimo?:)

Wycka
2010.12.29, 00:33
Kuri šio sakinio dalis padaro išimtį dėl asmeninės naudos, komercinio turinio, reklamos ar bet kokios kito tavo pasiteisinimo?:)

/\ Kad būtų visų širdims lengviau, ištrinu iš forumo šį straipsnį ir visus po to šioje temoje sekusius mano komentarus. ;)

index
2010.12.29, 00:44
1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodant, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti nedidelius išleistus kūrinius ar trumpą išleisto kūrinio ištrauką rašytiniu, garso ar vaizdo pavidalu tiek, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;

25 straipsnis. Kūrinio panaudojimas karikatūrai ar parodijai

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo panaudoti kūrinį karikatūrai ar parodijai.



26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį religinių apeigų metu.

bebop
2011.01.06, 10:57
Kinija ir JAV pastatys didžiausią pasaulyje saulės energijos elektrinę (http://www.zebra.lt/lt/naujienos/verslas/kinija-ir-jav-pastatys-didziausia-pasaulyje-saules-energijos-elektrine-223528.html)
Memorandumą dėl savitarpio supratimo statant saulės energijos jėgainę pasirašė Kinijos Gvangdungo saulės energijos panaudojimo bendrovė CGN SEDC ir JAV bendrovė "First Solar Inc", ketvirtadienį pranešė anglų kalba leidžiamas - Kinijos laikraštis "China Daily".

Ši 2 tūkst. megavatų galingumo jėgainė, kurią pastatyti numatoma Kinijos Vidinės Mongolijos autonominiame rajone, bus didžiausia iš esamų tokių elektrinių pasaulyje. Ji bus statoma trimis etapais ir užbaigta per 10 metų.

Laikraštis pažymi, kad šis projektas bus didžiausias per visą Amerikos ir Kinijos bendradarbiavimą atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

bebop
2011.01.09, 19:19
ŽŪM neteisingai atmetė 200 žaliosios energetikos projektų (http://www.balsas.lt/naujiena/519714/zum-neteisingai-atmete-200-zaliosios-energetikos-projektu)
Administracinių ginčų komisija nusprendė, jog Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas neskirti Europos Sąjungos (ES) paramos pareiškėjams, norėjusiems vystyti žaliosios energetikos projektus, prieštarauja teisės normoms ir faktinėms aplinkybėms.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus Dano Arlausko, šis sprendimas suteikia vilties daugiau nei 70 pareiškėjų, kurie dėl to paties ŽŪM potvarkio apskundė ministeriją Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Praėjusių metų spalio pradžioje ŽŪM ir jai pavaldi Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines Lietuvos kaimo vietovėse. Projektų atmetimas buvo motyvuojamas tuo, jog negalima prognozuoti elektros energijos supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo. Administracinių ginčų komisijos sprendimu šis ministerijos potvarkis pripažintas neatitinkančiu faktinių aplinkybių ir teisės normų.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus D. Arlausko teigimu, šis sprendimas yra labai svarbus siekiant šalyje atgaivinti verslo bendruomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis, taip pat jis įkvepia verslininkus nepasiduoti ir nekeliaklupsčiauti prieš valdininkus, nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų.

„Kitą savaitę Vilniaus apygardos administraciniame teisme prasidės teismo procesai, kurių metu pareiškėjai bandys užginčyti ministerijos sprendimą neskirti ES paramos vandens, vėjo ir saulės jėgainių statybai ir renovacijai. Šis admininistracinių ginčų komisijos sprendimas leidžia tikėtis, jog Lietuvai visgi pavyks įsisavinti beveik 200 mln. Lt. ES paramos, skirtos vėjo, vandens ir saulės jėgainių statybai ir renovacijai“, – sako D. Arlauskas.

2009 m. rugpjūtį ministerija įtraukė alternatyvią energetiką kaip remtiną sritį Lietuvos kaimo plėtros programoje. Nuo praėjusių metų iš viso buvo paskelbti trys kvietimai teikti paraiškas, per kuriuos sulaukta beveik 200 projektų paramai gauti. Užuot skyrusi lėšas, 2010 m. spalio mėnesį ministerija visas paraiškas atmetė bei paskelbė naujas taisykles, kuriose ši veikla jau nebėra remiama.

bebop
2011.01.11, 13:46
Vėjo jėgainių parkas Šilalės rajone užsitikrino paskolą (http://vz.lt/2/straipsnis/2011/01/11/Vejo_jegainiu_parkas_Silales_rajone_uzsitikrino_pa skola2)
Tarptautinei įmonių grupei "4energia" priklausančios įmonės "Lariteksas" ir "Vėjo elektra" už 75 mln. Lt Šilalės rajone Stungaičių kaime pradėjo statyti vėjo jėgainių parką. Didžioji projekto dalis finansuojama skolintomis lėšomis.

Vėjo jėgainių galia sieks 13,8 megavato (MW). Projekto darbai jau pradėti ir planuojama, kad bus baigti iki 2011 m. pabaigos. Parko statybai 56,1 mln. Lt paskolino SEB bankas.

Baltijos šalyse šiuo metu grupė valdo 9 vėjo jėgainių parkus, kurių galia siekia 116 MW. Dar 9 parkų, kurių bendras galingumas sieks daugiau kaip 100 MW, projektai ruošiami arba jau pradėti įgyvendinti, praneša bankas.

Įmonių grupė vėjo jėgainių projektą Lietuvoje jau įgyvendino Sudėnuose. Projektai dar vystomi Mockiuose ir Šilutėje.

"Iliustruotasis mokslas" rašė, kad vėjo jėgainės statomos vis aukštesnės ir našesnės, todėl planuojama, kad 2020 metais jos tenkins 17 procentų elektros energijos poreikio.

bebop
2011.01.14, 21:08
Masinėje gamyboje - saulės elementai su 39,2% konversijos efektyvumu (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-16853/straipsnis?name=S-16853&l=2&p=1)
„Boeing“ dukterinė bendrovė „Spectrolab“ sukūrė naujus, rekordus mušančius saulės elementus, kurie pasiekia 39,2 % konversijos efektyvumą. Saulės elementai, pavadinti „C3MJ+“, yra pirmieji su tokiu aukštu efektyvumu ir jie bus gaminami masiškai.

Iki šiol „Spectrolab“ bendrovė buvo pranešusi apie elementus su daugiau nei 40 % konversijos efektyvumu, tačiau tokie rezultatai buvo pasiekti laboratorijos sąlygomis.

„C3MJ+“ yra pirmasis saulės elementas, pasiekęs beveik 40 % efektyvumą normaliomis sąlygomis. Kompanija tikisi, jog dar po metų jai pavyks užtikrinti ir tokio efektyvumo elementų gamybą.

Pastaraisiais metais kelios mokslininkų komandos pranešdavo apie rekordinio efektyvumo saulės elementus, kurių naudingumo koeficientas viršydavo 40%. 2009 m. prie šių mokslininkų komandų prisijungė ir „Spectrolab“, pranešusi apie eksperimentinius elementus, pasiekusius 41.6% naudingumą. Kol kas absoliučiu rekordu laikomas Australijos mokslininkų pasiekimas - 43% naudingumo koeficientas, pasiektas su eksperimentiniais saulės elementais, apšviestais koncentruota Saulės šviesa.

Deja, visi šie pasiekimai mažai įtakoja realią situaciją rinkoje - joje galima įsigyti saulės elementų su 8-20% naudingumo koeficientu. Tad ne veltui nauji serijiniai „Spectrolab“ elementai laikomi proveržiu saulės energetikoje. „Boeing“ kompanija dabar tikisi užkariauti pasaulinę saulės elementų rinką su naujaisiais, didelio efektyvumo elementais, kuriuos, kaip tikimasi, bus galima nusipirkti nuo sausio mėnesio.

Teoriniai „Spectrolab“ inžinierių skaičiavimai rodo, jog saulės elementai galėtų pasiekti 70% ribinį naudingumo koeficientą. Deja, technologinis gamybos procesas šį rodiklį sumažina iki 50%. Tačiau šis skaičius yra visai realus - tad artimiausiais dešimtmečiais saulės elementų naudingumo koeficientas gali svyruoti būtent ties šiuo rodikliu.

Al1
2011.01.14, 22:58
Kad ir kokie tie efektyvumai būtų dideli, kai kuriomis gamtinėmis sąlygomis saulės elementai nėra perspektyvūs. Kad ir pas mus. Pavyzdys. Vilniuje Antakalnyje prie žiedo perėjoje sumontuotas mirksintis perėjos ženklo kontūras, maitinamas iš akumuliatorių, įkrautų tik naudojant saulės elementus. Apsnigo, apšalo ir neveikia. Ta pati situacija su stotelės apšvietimu (akumuliatorai, kraunami panaudojant saulės elementus) Kaunas - Vilnius netoli viaduko į Antakalnį. Šį vakarą važiavau - nedega.

LAZAS_
2011.01.16, 05:26
Kad ir kokie tie efektyvumai būtų dideli, kai kuriomis gamtinėmis sąlygomis saulės elementai nėra perspektyvūs. Kad ir pas mus. Pavyzdys. Vilniuje Antakalnyje prie žiedo perėjoje sumontuotas mirksintis perėjos ženklo kontūras, maitinamas iš akumuliatorių, įkrautų tik naudojant saulės elementus. Apsnigo, apšalo ir neveikia. Ta pati situacija su stotelės apšvietimu (akumuliatorai, kraunami panaudojant saulės elementus) Kaunas - Vilnius netoli viaduko į Antakalnį. Šį vakarą važiavau - nedega.

Savaime aišku, kad buvo kurti ne tokioms gamtinėms sąlygoms ir šiaip atsakingos žinybos viešąjį pirkimą organizavo nesismulkindamos su "techniniais reikalavimais" (Lietuvos biurokratai, ko norėt...). Atkreipus dėmesį į tai, kad snieguota būna ~2 mėnesius, tai įsigyjant reikalavimus atitinkančią techniką to tikrai nebūtų...

Mitas, kad Lietuvoje saulės per mažai- dalinis. Žiemą taip- iš saulės elementų kažko "tokio" neišpeši. Vasarą saulės elementus kombinuojant su saulės kolektoriais gali verstis kuo puikiausiai (Statistika iš Škotijos, kuri panašioje platumoje kaip ir Lietuva). (http://www.solarfriend.co.uk/diary.html) Metinis balansas gaunasi, kad bent jau šiluma gali apsirūpinti 8 mėnesius.

Al1
2011.01.16, 14:01
Škotijos klimatinės sąlygos yra kitokios. Ten klimatas šiltesnis. Todėl vien tik saulėtų dienų skaičius nėra pakankamas argumentas, sniego būna retai ir jis greitai ištirpsta. Lietuvoje panašios sąlygos kaip Švedijoje, Suomijoje prie Baltijos jūros. Bet nei švedai nei suomiai į saulės energetika rimtai nežiūri ir nežiūrės tol, kol našumas nepakils bent iki 60-70 proc., arba kol kaina nukris kelis kartus, nors našumas išliktų dabartiniame lygyje...

bebop
2011.01.22, 06:58
Lietuvos išradėjas siūlo naujo tipo ekologišką beužtvankinę hidroelektrinę (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-16988/straipsnis?name=S-16988&l=2&p=1)

LAZAS_
2011.01.24, 22:12
Lankstūs saulės elementai sudomino kariškius (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/S-17021/straipsnis?name=S-17021&l=2&p=1)

Šiuo metu JAV armija testuoja 3 skirtingas technologijas: „TEMPER fly“, „QUADrant“ ir „Power Shade“. „TEMPER Fly“ technologija yra pajėgi generuoti 800 W galią. „QUADrant“ yra mažesnis variantas nei „TEMPER Fly“ ir gali sugeneruoti apie 200 W energiją. Tuo tarpu „Power Shade“ turi įvairių galimybių ir gali sugeneruoti iki 3 KW elektros energijos.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/S-17021/straipsnis?name=S-17021&l=2&p=1

Al1
2011.01.25, 12:26
Mokslininkų prognozės apie lanksčius saulės elementus man jau žinomos daugiau nei prieš penkmetį. Bet dabar tai jau tampa tikrove. +organinių šviesos diodų lankstūs ekranai, kuriuos galima suvynioti ar sulankstyti, saulės elementai, kuriuos galima taip pat suvynioti ar sulankstyti - ir armijos poreikiams turime puikius žemėlapius ar monitorius. Juos galima prijungti prie nešiojamų prietaisų, kurių ekranai maži ir nepatogūs, kai reikia, tarkim, nagrinėti žemėlapius...

suoliuojantis
2011.02.09, 13:48
Kinų požiūris į alternatyvius energijos šaltinius. Nors straipsnis gana pesimistiškas, reikia pripažinti, kad jame yra eilė racionalių teiginių, kurių mūsų alternatyvios energijos šalininkai atkakliai nenori pripažinti. Antra vertus rodo kinų požiūrį - jūs ten alternatyvinkitės, o mes didinom, didinam ir didinsim CO2 išmetimą. Ir pašvilpkite.

Straipsnis iš China Daily (http://europe.chinadaily.com.cn , tikslios nuorodos duot negaliu, nes reikalauja registracijos)


‘Wrong turns’ in wind power

China is placing too much emphasis on size rather than technology to harness wind power and the country may have overestimated the advantages of the resource compared to coal, energy analysts say. The robust growth of wind farms across the country generated an aggregate 50 million kilowatts of electricity at the end of 2010. A study by Harvard University of the United States and Tsinghua University projects that wind power will satisfy China’s entire energy needs by 2030.
“I don’t think so,” counters Yu Lijun, professor from the Institute of Thermal Energy Engineering of Shanghai Jiao Tong University. Yu studies new energies and energy-saving technologies.“I am afraid the researchers who produced that report were economists rather than engineers because they took into account only the estimated capacity of the wind farms but ignored the difficulties of connecting the power generated by these wind farms to many faraway
locations,” Yu says. Wind energy, he says, is intrinsically unstable because it depends on “nature’s whims”. For that reason, most countries only allow no more than 20 percent of heir power grids to be loaded with electricity generated by wind power. That is because the wide swings in electricity flow could cause damage to the grid, Yu explains.
“As wind energy is quite unstable, it can take up about 15 to 20 percent in the entire power grid. Otherwise, it will afect the safety of the grid. And it is a universal problem posed to every country dedicated to developing wind power,” Yu says.
Although wind costs “nothing”, the investment in equipment to convert that into electricity is invariably high. “The generation of electricity with today’s technology is very cost inefficient compared to coal and other fossil fuels,” says Shi Pengfei,
vice-president of the Chinese Wind Power Association.
“China will need to add a substantial amount of coal-fi red power capacity by 2020 to meet the needs of its expanding economy, and the idea is to bring some of the capacity earlier than necessary in order to facilitate the wind-power transition,” Shi says.
The cost of wind power is estimated to be about 1.5 times of coal. Other alternate sources of energy including solar power are even more costly.
“Although burning coal will inevitably emit carbon dioxide, the harm brought by this gas has been much exaggerated. Carbon dioxide is crucial for plants to conduct hotosynthesis normally. And without this gas, the temperature on the earth will drop by 15 to 20 C, which will make the planet inhabitable for most creatures,” Yu says.
“What researchers should do now is to increase the operation rate of burning coal, which is more efficient than investing a large amount of money in developing wind energy
technologies,” Yu says.
The swift development of wind power in China is fueled mainly by heavy government subsidies, which are based on capacity rather than on innovation. As a result, power-
generating plants are investing mostly in expanding the capacities
of their wind power equipment rather than on research and development. Yu says that Chinese engineers are good at building larger wind generating units but they lack the
interest to advance the technology in energy conversion. For instance, wind powered generating units in China generally have a capacity of 3 mW to 5mW, which can provide sufficient electricity for 1,500 1,100-watt air conditioners working at the same time, Yu says.
But the key technologies of these mammoth generators are acquired from foreign, mainly Danish or German, companies, Yu says. “These countries have a longer history in developing wind power technologies than China.” But “relying on the purchase of other people’s patents to build your own power plants is a very short-sighted way of doing things,” he adds. The government should revise its policy to pay a larger portion of subsidies to technology development and innovation rather than on capacity, Yu and ther analysts say. The development of alternative energy power is like “putting the cart before the horse”, Yu says. There is no shortage of institutions in China investing in wind power research. But they are scattered all over the country with weak links to share their results, Yu says. “This decentralization of scientific manpower and resources is a
terrible waste.”

LAZAS_
2011.02.09, 15:04
“Although burning coal will inevitably emit carbon dioxide, the harm brought by this gas has been much exaggerated. Carbon dioxide is crucial for plants to conduct hotosynthesis normally. And without this gas, the temperature on the earth will drop by 15 to 20 C, which will make the planet inhabitable for most creatures,” Yu says.

Arba nekoks vertimas, arba nelabai suvokiamas elementarus faktas: Deginant iškastinį kurą bendras CO2 kiekis atmosferoje didėja. Diskutuotina jo įtaka-žala. Taip pareikšti būtų galima tuo metu, kai žmonija energijai gaminti naudotų tik biokurą- tuo atveju bendras CO2 kiekis nesikeistų ir nebūtų preteksto verkšlenti apie "Klimato Kaitą".
Komentaras apie CO2 "dingimą" taip pat nelogiškas... Niekas nesiekia jo pašalinti, norima sustabdyti-pristabdyti jo kiekio didėjimą atmosferoje... CO2 mažėjimas pasireikštų nebent tada, kai būtų atsodinami, kas vargu ar įmanoma...

suoliuojantis
2011.02.09, 18:59
Arba nekoks vertimas, arba nelabai suvokiamas elementarus faktas: Deginant iškastinį kurą bendras CO2 kiekis atmosferoje didėja. Diskutuotina jo įtaka-žala. Taip pareikšti būtų galima tuo metu, kai žmonija energijai gaminti naudotų tik biokurą- tuo atveju bendras CO2 kiekis nesikeistų ir nebūtų preteksto verkšlenti apie "Klimato Kaitą".
Komentaras apie CO2 "dingimą" taip pat nelogiškas... Niekas nesiekia jo pašalinti, norima sustabdyti-pristabdyti jo kiekio didėjimą atmosferoje... CO2 mažėjimas pasireikštų nebent tada, kai būtų atsodinami, kas vargu ar įmanoma...

Sutinku. Šita vieta apie apie CO2 buvimo atmosferoje svarbą man pasirodė išvis komiška. Labai aiškiai straipsnyje išskirta dalis, kuri Lietuvoje viešoje erdvėje labai retai aptariama - galios svyravimai dėl kintamo vėjo. Danų energetikos kompanijos vadovas nesenai teigė, kad vėjas negali sudaryti daugiau kaip 25 proc. energijos balanse kitaip sistema ilgesniu laikotarpiu tampa nevaldoma. Mums kiek labiau pasisekė - turim Kruoni, galim apie 30 proc. iš vėjo gamintis nebijodami stabilumo svyravimų :) Bet vis vien dar 70 proc. iš kažkur reikia paimti. O vienas žinomas ekonomikos ekspertas prieš kelias dienas vėl viešoje erdvėje sapaliojo, kad "taip pingant vėjo jėgainėms mes 2020 visą energiją iš vėjo pasigaminti galėsim, nereiks atominės". Dėl atominės aišku diskutuoti galima, bet kaip niekas "nepaprotija" žinomų asmenų prieš kalbant viešai tokius dalykus ...

DeSadas
2011.02.09, 22:07
^^^ vejo jegaines galim pastatyti juroje ir turesim ne 30 o 50 procentu. Vejas juroje yra daug daug pastovesnis.

Lettered
2011.02.09, 22:18
^^^ vejo jegaines galim pastatyti juroje ir turesim ne 30 o 50 procentu. Vejas juroje yra daug daug pastovesnis.

Bet juk elektros vartojimas augs, vien automobiliams kiek reiks po kelių dešimtmečių, taip, kad Kruonio su vėjo jėgainėmis nebeužteks užtikrinti stabilų 50% šalies elektros energijos tiekimo. O durpės ar šiukšlės irgi tik laikinas reikalas...

Eimantas
2011.02.10, 01:12
Tai gal galima dar vieną Kruono analogą pastatyti. Jau nekalbant apie esamo užbaigimą.

LAZAS_
2011.02.10, 02:47
Sutinku. Šita vieta apie apie CO2 buvimo atmosferoje svarbą man pasirodė išvis komiška. Labai aiškiai straipsnyje išskirta dalis, kuri Lietuvoje viešoje erdvėje labai retai aptariama - galios svyravimai dėl kintamo vėjo. Danų energetikos kompanijos vadovas nesenai teigė, kad vėjas negali sudaryti daugiau kaip 25 proc. energijos balanse kitaip sistema ilgesniu laikotarpiu tampa nevaldoma. Mums kiek labiau pasisekė - turim Kruoni, galim apie 30 proc. iš vėjo gamintis nebijodami stabilumo svyravimų :) Bet vis vien dar 70 proc. iš kažkur reikia paimti. O vienas žinomas ekonomikos ekspertas prieš kelias dienas vėl viešoje erdvėje sapaliojo, kad "taip pingant vėjo jėgainėms mes 2020 visą energiją iš vėjo pasigaminti galėsim, nereiks atominės". Dėl atominės aišku diskutuoti galima, bet kaip niekas "nepaprotija" žinomų asmenų prieš kalbant viešai tokius dalykus ...

Šią problemą sprendžia "Smart Grid" technologijos. Pagal IT gigantų metamas pajėgas alternatyvų bus nemažai:

93YM0PNFgSs

HK3vdVDkKAs

E1Jrdt1OV8s

ahpJAOKeaVc

Šaltinis: http://www.youtube.com/results?search_query=smart+grid&aq=f

P.S. Nežinia kada, tai pasieks Lietuvą, tačiau pradžiai galėtų liberalizuoti centralizuotą šilumos tiekimą.

Sula
2011.02.10, 08:19
Bet juk elektros vartojimas augs, vien automobiliams kiek reiks po kelių dešimtmečių, taip, kad Kruonio su vėjo jėgainėmis nebeužteks užtikrinti stabilų 50% šalies elektros energijos tiekimo. O durpės ar šiukšlės irgi tik laikinas reikalas...

Problema ne tik energijos galios kaupime, bet ir pačiuose elektros tinkluose. Juolab Vakarų Lietuvoje jie yra silpnoki. Vėjininkai neskaičiuoja tų išlaidų, nors jos šiaip jau viršyja pačių oro jėgainių kainą. Ypatingai brangūs srovės lygintuvai.

Silber418
2011.02.17, 00:32
Gana kontraversiškas, tačiau įdomus sprendimas:

Švedijos miestas šildymui panaudoja krematoriumuose gaunamą energiją (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis?name=straipsnis-6028)

<...> Krematoriumą modifikuoti buvo nuspręsta po to, kai aplinkosaugos atlikti tyrimai parodė, kad iš jo kaminų išmetama per daug dūmų. Suplanavus vieną patobulinimą natūraliai kilo idėja kitam. Kaip patys idėjos autoriai pripažįsta, bekalbant apie gamtosaugos klausimus "pokalbio tema savaime pasujo energijos taupymo linkme". "Esmė ta, kad kremacijos metu suvartojama nemažai energijos, kurią vietoj to, kad išmesti į orą, būtų galima kaip nors panaudoti. Iki šiol ji tiesiog veltui kilo į dangų", sako Halmstad'o kapinių direktorius Lennart'as Andersson'as.
Kremuojant žmonių palaikus gali išsiskirti toksinai, tokie kaip gyvsidabris iš dantų plombų ar kitokios nuodingos medžiagos, todėl šias medžiagas filtruoti yra ypač svarbu. Norint išvalkyti išskirtas dujas, jas tenka ataušinti nuo maždaug 1000°C iki žemesnės nei 150°C temperatūros. Šios temperatūros "surinkimas" leis apšildyti ne tik krematoriumo pastatus - energijos perteklius bus perduodamas į bendrą miesto viešojo šildymo sistemą, taip mažinant išlaidas.

www.technologijos.lt

LAZAS_
2011.02.18, 00:38
Dumblių Aliejaus Pramonės Užuomazgos:

PiHo2Wwkf3I

Fotogalvaniniai dažai:

bax3rp0PytY

aviDer
2011.02.19, 12:19
Saulės baterijos ant latvių stogų

Latvija skatina ir remia gyventojus, įsirengiančius saulės, vėjo ir kitą atsinaujinančią energiją naudojančią technologinę įrangą.

Latvijos aplinkos ir regioninės plėtros ministerija pradėjo priiminėti paraiškas tų gyventojų, kurie nori įsirengti ant savo individualių arba daugiabučių namų įrangą, gaminančią šilumos bei elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tai pranešė Latvijos laikraštis „Biznes&Baltija“.

Padengs pusę išlaidų

Paraiškos pagal programą „Atsinaujinančių energijos resursų panaudojimas gyvenamųjų namų sektoriuje“ bus priimamos iki kovo pabaigos. Bendrajam šios programos finansavimui skirtų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų suma sudaro 11 mln. 399,5 lato. ES lėšomis bus finansuojama 50 proc. projekto vertės. Kiekvienam jų galima tikėtis iki 7000 latų paramos. Tai bus gera paspirtis žmonėms, kurie nori įsirengti, pavyzdžiui, giluminį šilumos siurblį, saulės baterijas, vėjo jėgaines ar pan.

Neoficialiais duomenimis, ši programa sulaukė itin didelio susidomėjimo ir dabar konsultantai turi daugybę užsakymų parengti gyventojų projektus bei paraiškas tokiai paramai gauti. Tokios paslaugos užsakovui kainuoja iki 200 latų.

Visus paraiškos dokumentus galima parengti ir savarankiškai. Kaip laikraščiui sakė ministerijos atstovė spaudai Kristina Barščevska, visoje Latvijoje ši ministerija rengia nemokamų seminarų ciklą. Rygoje jau įvyko du tokie renginiai. Kiekviename iš jų dalyvavo po 160 susidomėjusių žmonių. Jeigu po savaitės surengus trečiąjį seminarą susidomėjimas neslūgs, ministerija sostinėje tokias viešas konsultacijas, kaip pasinaudoti ES parama, gyventojams teiks ir toliau. Be to, seminarai bus surengti ir kituose Latvijos miestuose - Ventspilyje, Daugpilyje, Jelgavoje ir kitur, o išsami informacija pateikiama ir šios ministerijos interneto portale.

Remia aplinkai nekenksmingas technologijas



Pagal šią programą padengiamos išlaidos, kurias patiria pirkėjas, įsigydamas ir įsirengdamas aplinkai nekenksmingas technologijas, kurios naudoja atsinaujinančius energijos šaltinius. Paraiškas paramai gauti gali teikti ir individualūs gyventojai, ir daugiabučių namų bendrijos, nesiverčiančios ūkine veikla. Pareiškėjai negali turėti mokestinių skolų, didesnių nei 100 latų. Projektus reikės įgyvendinti per metus, skaičiuojant nuo susitarimo sudarymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 metų liepos 1 dienos. Avansinio pinigų išmokėjimo nenumatyta, taigi paramos lėšos išmokamos projektą įgyvendinus.

Gavusieji paramą ir tokias aplinkai nekenksmingas technologijas pritaikę gyventojai ir vėliau gali tikėtis lengvatų mokėdami už elektros energiją. Latvijoje įsigaliojus Atsinaujinančios energetikos įstatymui, tie individualių namų gyventojai, kurie įsirengė mažai energijos vartojančius prietaisus ir specialius skaitiklius, galinčius suktis į abi puses, gali pretenduoti į užskaitas.

Tuo metu, kai nešvies saulė ir nurims vėjas, toks elektros vartotojas galės energiją gauti iš „Latvenergo“. Bet kai paties vartotojo įsirengtas generatorius pradės gaminti energijos perteklių, ši perteklinė energija galės tekėti į „Latvenergo“ tinklus, o skaitiklis suksis į priešingą pusę. Taip įvyks užskaita - galbūt vartotojui net visai nereikės mokėti už energiją, panaudotą iš tinklo, jeigu jo generatorius pagamins jos perteklių.

Faktai

Pagal atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo gyvenamųjų namų sektoriuje programą Latvijoje remiama tokia technologinė įranga: biokurą naudojantys katilai ir židiniai iki 50 kW galingumo, saulės kolektoriai iki 25 kW, giluminiai šilumos siurbliai iki 50 kW, saulės baterijos iki 10 kW, vėjo generatoriai iki 10 kW ir kombinuotos minėtos įrangos sistemos.

Didžiulis pagyrimas latviams !! /\ Lietuvos vyriausybė apgailėtina... :negerai:

ead
2011.02.19, 12:36
Nauji reikalavimai keis statybų verslą

Remiantis pernai pavasarį Europos Komisijos patvirtinta direktyva nuo 2020 m. Europos Sąjungoje galima bus statyti tik energetiškai efektyvius pastatus. Šie reikalavimai turės įtakos ir statybų verslui Lietuvoje.


Šalies architektai sunerimo, kad lig šiol pasirengti įgyvendinti naujas normas skiriama per mažai dėmesio, o kai kurie plėtotojai jau ima rengti eksperimentinius projektus.

Pernykštę gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, joje nurodyta, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – nuo 2020-ųjų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

Lietuvos architektų sąjungos (LSA) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, pasakoja, kad prieš aštuonis mėnesius priėmus ambicingą direktyvą ES šalys įvairaus lygio susitikimuose ir konferencijose jau aktyviai planuoja, kaip ją įgyvendinti, o Lietuvoje toli gražu ne visi architektai ir projektuotojai žino apie naujus keliamus statybos reikalavimus.

„Neseniai rengėme konferenciją „Nulinės energijos pastatų link“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje dirba apie 3.000 architektų, tad juos visus supažinti su šiomis naujomis taisyklėmis irgi yra problema“, – teigia p. Blažiūnas.

Anot jo, savaime suprantama, kad statant beveik nulinės energijos pastatus reikės naudoti alternatyvios energijos šaltinius, kitaip bus neįmanoma apšiltinti pastatų, pašildyti vandens, užtikrinti elektros energijos tiekimo. Tam visų pirma reikia patvirtinto Alternatyvios energijos įstatymo bei atsinaujinančios energetikos naudojimo skatinimo.

„Jeigu norime įgyvendinti direktyvą, reikia pradėti galvoti, kaip tai padaryti. Pirmiausia turi būti valstybės strategijos, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti. Tarp kitų šalių architektų taip pat yra didelis sujudimas, visos kalbos sukasi apie tai, kaip pasiekti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės, o pas mus net kalbų nėra“, – diskusijų viešojoje erdvėje stoka skundžiasi LSA pirmininkas.

Laukia įstatymo

Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

„Direktyva priimta tik pernai, ją įgyvendinti tik šiemet bus pradėta pačioje ES, bus pradėti rengti metodiniai standartai“, – dėsto ji.

Ponios Meškauskienės teigimu, tai, ką apibrėžia naujoji direktyva, pamažu bus perkeliama į nacionalinę teisę, Statybų įstatymą, tad bėgti įvykiams už akių nereikia.

Ji pasakoja, kad neseniai buvo parengti techniniai reikalavimai, taikytini statant pasyviuosius, mažai energijos sunaudojančius namus. Iš jų akivaizdu, kad labai aukšto energinio naudingumo pastate, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, didžiąją dalį energijos turės sudaryti atsinaujinantys ištekliai – pagaminti vietoje arba netoliese.

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti vadovas, mini, jog kovo pradžioje pagaliau turėtų būti priimtas ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

„Įstatymui buvo pritarta paskutinėmis rudens sesijos dienomis, dabar beliko tik priėmimo stadija“, – pažymi jis.

Praėjusių metų pabaigoje buvo iškilusi grėsmė, kad šio įstatymo atsiradimas bus nukeltas neribotam laikui. Tada kilo diskusija, kad dvejus metus iki Seimo durų keliavusio įstatymo negalima svarstyti, kol neparengta artimiausių 40 metų šalies energetikos strategija. Vėliau Seimo narių pozicija pasikeitė.

Naujasis įstatymas apibrėš, kiek šalyje pagaminamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, nustatys gamintojų ir vartotojų teises, 12 metų užtikrins iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintos elektros supirkimą nustatytu tarifu. Individualiems vartotojams numatyta galimybė kompensuoti dalį atsinaujinančių išteklių įrengimo išlaidų.

Eksperimentuos

Įgyvendinti ES pastatų energinio naudingumo naująją direktyvą po truputį rengiasi ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Tiesa, jie pripažįsta, kad šioje bendruomenėje apie tai kalba ar konkretesnių planų turi kol kas vos kelios bendrovės, joms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų.

Robertas Dargis, UAB „Eika“ vadovas, pasakoja, kad jie planuoja kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos projektus, kad galėtų įvertinti, kiek šalies sąlygomis atsieina tokius pastatyti.

„Tai nebus masinė statyba, tačiau iki 2015 m. norime pabandyti įgyvendinti kelis tokius projektus“, – planus pristato pašnekovas.

Pasak p. Dargio, tokios statybos neabejotinai bus brangesnės ir investicijų reikės daugiau: „Esame jau anksčiau skaičiavę: be atodairos investuoti tik tam, kad pastatytume nulinės energijos namus, kol kas neapsimoka. Geriau, kad pastatas šiek tiek energijos vartotų, tada jį pigiau pastatyti ir jis įperkamesnis didesniam pirkėjų ratui.“

Projektuojant mažai energijos suvartojančius pastatus svarbios ne tik statybinės medžiagos ar alternatyvios energijos technologijos, bet ir architektūra, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, efektyvi vėdinimo ir vėsinimo sistema.

www.vz.lt

LAZAS_
2011.02.19, 14:54
Nauji reikalavimai keis statybų verslą

Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

www.vz.lt

Vokietijoje bei Austrijoje pasyvūs namai pradėti statyti prieš 20 metų, bet aišku mūsų biurokratai geriau žino ko mums reikia...

STACCATO (http://www.concerto-staccato.eu/about-staccato.html) projekto daugiabučių renovacijos rezultatai Budapešte:

The capital of Budapest is divided into 22 districts. One of the biggest local governments is the district, called Óbuda – Békásmegyer. It has 127.000 inhabitants and is the 6th biggest municipality of Hungary. The City Council of Óbuda approved a development plan of the district in which one of the main duties is the energy efficiency reconstruction of the blockhouses. In total there are 33.981 flats built with an industrial prefabricated concrete system. This prefabricated construction has a very bad condition concerning the windows, walls and roof insulation and the efficiency of the central heating system. Energy and cost saving are of a great importance for the people who live in these blockhouses.



http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_1.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_2.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_3.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_4.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház ilyen volt.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_5.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluhaz_ismerteto_web_englishd_Page_6.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház display.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház ablak.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház felújítás.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház homlokzat.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház napkollektormezï.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110219/i93_faluház napkollektor 2.JPG

Šaltiniai:
http://www.concerto-staccato.eu/projects/obuda-budapest.html

http://www.faluhaz.eu/info/wp-content/uploads/2010/02/fot%C3%B3k-sajt%C3%B3nak.zip

andyour
2011.02.21, 20:43
Bet juk elektros vartojimas augs, vien automobiliams kiek reiks po kelių dešimtmečių, taip, kad Kruonio su vėjo jėgainėmis nebeužteks užtikrinti stabilų 50% šalies elektros energijos tiekimo. O durpės ar šiukšlės irgi tik laikinas reikalas...

Be galo augti niekas negali :) Iš kur toks įsitikinimas, kad tas augti būtinai yra pramonė, bei tai yra masinė gamyba? Sąvartynai perpildyti, mašinų gatvės perpildytos, vanduo ir oras užterštas, miškai iškirsti, žmonių sveikata sugadinta.

Silber418
2011.02.21, 21:04
Nauji reikalavimai keis statybų verslą

Remiantis pernai pavasarį Europos Komisijos patvirtinta direktyva nuo 2020 m. Europos Sąjungoje galima bus statyti tik energetiškai efektyvius pastatus. Šie reikalavimai turės įtakos ir statybų verslui Lietuvoje.


Šalies architektai sunerimo, kad lig šiol pasirengti įgyvendinti naujas normas skiriama per mažai dėmesio, o kai kurie plėtotojai jau ima rengti eksperimentinius projektus.

Pernykštę gegužę Europos Komisija patvirtino direktyvą, joje nurodyta, kad reikalavimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas statant viešuosius pastatus, o po dvejų metų – nuo 2020-ųjų – ir visiems gyvenamiesiems bei komercinės paskirties pastatams.

Lietuvos architektų sąjungos (LSA) pirmininkas Gintautas Blažiūnas, pasakoja, kad prieš aštuonis mėnesius priėmus ambicingą direktyvą ES šalys įvairaus lygio susitikimuose ir konferencijose jau aktyviai planuoja, kaip ją įgyvendinti, o Lietuvoje toli gražu ne visi architektai ir projektuotojai žino apie naujus keliamus statybos reikalavimus.

„Neseniai rengėme konferenciją „Nulinės energijos pastatų link“. Skaičiuojame, kad Lietuvoje dirba apie 3.000 architektų, tad juos visus supažinti su šiomis naujomis taisyklėmis irgi yra problema“, – teigia p. Blažiūnas.

Anot jo, savaime suprantama, kad statant beveik nulinės energijos pastatus reikės naudoti alternatyvios energijos šaltinius, kitaip bus neįmanoma apšiltinti pastatų, pašildyti vandens, užtikrinti elektros energijos tiekimo. Tam visų pirma reikia patvirtinto Alternatyvios energijos įstatymo bei atsinaujinančios energetikos naudojimo skatinimo.

„Jeigu norime įgyvendinti direktyvą, reikia pradėti galvoti, kaip tai padaryti. Pirmiausia turi būti valstybės strategijos, reikia apie tai kalbėti, diskutuoti. Tarp kitų šalių architektų taip pat yra didelis sujudimas, visos kalbos sukasi apie tai, kaip pasiekti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės, o pas mus net kalbų nėra“, – diskusijų viešojoje erdvėje stoka skundžiasi LSA pirmininkas.

Laukia įstatymo

Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė, teigia, kad architektų nerimas dėl direktyvos įgyvendinimo yra kiek per ankstyvas.

„Direktyva priimta tik pernai, ją įgyvendinti tik šiemet bus pradėta pačioje ES, bus pradėti rengti metodiniai standartai“, – dėsto ji.

Ponios Meškauskienės teigimu, tai, ką apibrėžia naujoji direktyva, pamažu bus perkeliama į nacionalinę teisę, Statybų įstatymą, tad bėgti įvykiams už akių nereikia.

Ji pasakoja, kad neseniai buvo parengti techniniai reikalavimai, taikytini statant pasyviuosius, mažai energijos sunaudojančius namus. Iš jų akivaizdu, kad labai aukšto energinio naudingumo pastate, kuriame energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, didžiąją dalį energijos turės sudaryti atsinaujinantys ištekliai – pagaminti vietoje arba netoliese.

Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir darbo grupės Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projektui parengti vadovas, mini, jog kovo pradžioje pagaliau turėtų būti priimtas ir Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas.

„Įstatymui buvo pritarta paskutinėmis rudens sesijos dienomis, dabar beliko tik priėmimo stadija“, – pažymi jis.

Praėjusių metų pabaigoje buvo iškilusi grėsmė, kad šio įstatymo atsiradimas bus nukeltas neribotam laikui. Tada kilo diskusija, kad dvejus metus iki Seimo durų keliavusio įstatymo negalima svarstyti, kol neparengta artimiausių 40 metų šalies energetikos strategija. Vėliau Seimo narių pozicija pasikeitė.

Naujasis įstatymas apibrėš, kiek šalyje pagaminamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, nustatys gamintojų ir vartotojų teises, 12 metų užtikrins iš atsinaujinančios energijos šaltinių pagamintos elektros supirkimą nustatytu tarifu. Individualiems vartotojams numatyta galimybė kompensuoti dalį atsinaujinančių išteklių įrengimo išlaidų.

Eksperimentuos

Įgyvendinti ES pastatų energinio naudingumo naująją direktyvą po truputį rengiasi ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Tiesa, jie pripažįsta, kad šioje bendruomenėje apie tai kalba ar konkretesnių planų turi kol kas vos kelios bendrovės, joms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų.

Robertas Dargis, UAB „Eika“ vadovas, pasakoja, kad jie planuoja kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos projektus, kad galėtų įvertinti, kiek šalies sąlygomis atsieina tokius pastatyti.

„Tai nebus masinė statyba, tačiau iki 2015 m. norime pabandyti įgyvendinti kelis tokius projektus“, – planus pristato pašnekovas.

Pasak p. Dargio, tokios statybos neabejotinai bus brangesnės ir investicijų reikės daugiau: „Esame jau anksčiau skaičiavę: be atodairos investuoti tik tam, kad pastatytume nulinės energijos namus, kol kas neapsimoka. Geriau, kad pastatas šiek tiek energijos vartotų, tada jį pigiau pastatyti ir jis įperkamesnis didesniam pirkėjų ratui.“

Projektuojant mažai energijos suvartojančius pastatus svarbios ne tik statybinės medžiagos ar alternatyvios energijos technologijos, bet ir architektūra, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, efektyvi vėdinimo ir vėsinimo sistema.

www.vz.lt

Puiku! Tik kodėl taip vėlai bus tai įgyvendinama?
Ar tik man taip atrodo, nes gyvenu šalyje, kurioje tai standartas?

Silber418
2011.02.24, 00:55
Ekonomika ir ekologija gali veikti išvien. Įrodyta! Kaip? Švedų patirtis:

Švedai sąvartynams pasakė griežtą "ne" (http://vz.lt/straipsnis/2011/02/12/Svedai_savartynams_pasake_griezta_ne)

Lietuvoje per 90% komunalinių atliekų vis dar keliauja į sąvartynus. O štai Švedijoje – vos 1%. Švedams šiukšlės – vertingas išteklius, jos rūšiuojamos ir perdirbamos arba sudeginamos šilumai bei elektrai gauti.
Švedijoje 1976 m. buvo priskaičiuojama 1.600 komunalinių atliekų sąvartynų, į juos patekdavo nemaža dalis namų ūkių atliekų.
Šiandien vaizdas neatpažįstamai pasikeitęs, sąvartynų likę 80, į juos 2009 m. pateko tik 1,4% visų komunalinių atliekų, tad jie dabar daugiausia priima įvairių rūšių pramonines atliekas.
„Per pastaruosius dešimtmečius tiek sąvartynų skaičių, tiek į juos atgabenamus atliekų kiekius pavyko sumažinti radikaliai. Komunalinių atliekų laidojimas sąvartyne Švedijoje šiandien jau beveik neegzistuoja. Mūsų politika – kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama ar kitaip panaudojama, o nepatektų į sąvartyną“, – pasakoja Hansas Wradhe, Švedijos aplinkos apsaugos agentūros Produktų ir atliekų skyriaus vadovas.
Tai, kaip Švedija tvarkosi su šiukšlėmis, dažnai pateikiama kaip pavyzdys kitoms šalims. Šiukšlių rūšiavimas švedams – kasdienis įprotis. Apie tai liudija, pvz., pakuočių atliekų perdirbimo mastai.
„Švedijoje, palyginti su kitomis šalimis, išrūšiuojama ir perdirbama labai daug senų pakuočių, pvz., PET butelių – net 84%, stiklinių pakuočių – 94%, aliumininės gėrimų taros – 91%“, – vardija p. Wradhe.
Palyginti, Lietuvoje perdirbama maždaug pusė visų pakuočių, tačiau ekspertai teigia, jog ši statistika dirbtinai išpūsta ir neatspindi tikrovės.
Elektros ir elektorinės įrangos atliekų per metus vienam gyventojui Švedijoje surenkama ir perdirbama 16–17 kg, Lietuvai kol kas nepavyksta įvykdyti ES reikalavimų per metus perdirbti 4 kg žmogui.
Švedijoje perdirbama 35% komunalinių atliekų.
Pasak p. Wradhe's, biologiškai perdirbamų atliekų dalis sparčiai didėja. Nemažai autobusų ir taksi automobilių Švedijoje yra varomi iš atliekų gautomis biodujomis.
Tai, kas neperdirbama, – maždaug 50% visų komunalinių atliekų – patenka į deginimo gamyklų krosnis ir virsta šiluma bei elektra. Šalyje veikia 31 gamykla, deginanti namų ūkių atliekas. „Apie 20–25% centrinio šildymų sistemų Švedijoje gauna šilumą iš šiukšlių deginimo“, – pasakoja agentūros atstovas.

Švediškas receptas

Apsikuopti pavyko ne per vieną dieną – procesas truko dešimtmečius.
Ponas Wradhe pasakoja, kad radikaliai sumažinti sąvartynuose laidojamų atliekų kiekius, padidinti rūšiavimo ir perdirbimo mastą padėjo visas kompleksas priemonių, Švedijos valdžia jas įgyvendino per pastaruosius dvidešimt metų. Svarbų vaidmenį atliko ir informacinės kampanijos, skirtos gyventojų sąmoningumui kelti.
„Į sąvartynus patenkančių atliekų kiekiai gerokai sumenko įvedus sąvartyno mokestį ir uždraudus sąvartyne laidoti organines atliekas. Palyginti su kitomis šalimis, sąvartyno mokestis Švedijoje gan aukštas, taigi yra ekonominis interesas nelaidoti atliekų sąvartyne“, – vardija jis.
Sąvartyno mokestis Švedijoje buvo įvestas 2000 m., jis siekia apie 40 EUR už toną ir taikomas beveik visoms atliekų rūšims.
„Laidoti atliekas sąvartyne Švedijoje yra brangu, šitaip skatinama kuo daugiau šiukšlių dar kartą perdirbti ar kitaip panaudoti“, – pažymi specialistas.
2005 m. uždrausta sąvartynuose laidoti visų rūšių organines atliekas. „Tai reiškia, kad jei organinės atliekos negali būti kompostuojamos ar naudojamos biodujų gamybai, jos turi būti sudeginamos“, – sistemą aiškina agentūros atstovas.

Padėjo užstatas

Pasiekti gana aukštą pakuočių ir jų atliekų surinkimo lygį padėjo ir užstato sistema gėrimų pakuotėms. Pavyzdžiui, Lietuvoje užstatas galioja tik kai kuriems stikliniams gėrimų buteliams, idėja įvesti užstatą PET tarai sukėlė gamintojų ir prekybininkų pasipriešinimo audrą ir kūnu netapo.
Švedijoje užstatas jau senokai taikomas ir aliumininėms gėrimų skardinėms (~0,05 EUR už skardinę), taip pat PET buteliams (0,1 ir 0,4 EUR but.) „Kai perki alaus ar kito gėrimo, už tarą sumoki, pvz., 1 kroną papildomai, o ją susigrąžini, kai atneši tarą į parduotuvę“, – pasakoja p. Wradhe.
Šiukšlių rūšiavimas ir perdirbimas pagyvėjo ir dėl gamintojų atsakomybės už jų gaminių atliekų tvarkymą įvedimo. Ji reiškia, kad gamintojai privalo finansuoti savo produktų atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Tokia atsakomybė prieš keletą metų įvesta ir Lietuvoje. Tačiau Švedija, pasak p. Wradhe's, tai padarė gerokai anksčiau – viena pirmųjų ES. Pakuotei, laikraštiniam popieriui, padangoms – 1994 m., automobiliams – 1997 m., biuro popieriui (savanoriško susitarimo pagrindu) – 1998 m., 1995 m. – statybos ir pastatų griovimo atliekoms (savanoriškas susitarimas), elektros ir elektroninei įrangai – 2000 m., žemės ūkyje naudojamam plastikui – 2002 m. ir t.t.
„Pakuočių, popieriaus, elektronikos prietaisų gamintojai finansuoja šių atliekų surinkimą ir perdirbimą. O už tų namų ūkių atliekų, kurios nepatenka į gamintojų atsakomybės lauką, rinkimą ir tvarkymą Švedijoje atsakingos savivaldybės“, – aiškina jis.

Rūšiuoti paprasta :geras:

Šiukšles rūšiuoti pasišovusiems lietuviams neretai koją pakiša tai, jog ne visur pastatyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai. Tenka pasukti galvą, kur dėti seną sofą ar neberodantį televizorių, – mat ne visos savivaldybės yra įrengusios aikšteles, į kurias galima atvežti stambias atliekas.
Švedijoje sukurta žmonėms patogi šiukšlių rūšiavimo ir surinkimo infrastruktūra. Pvz., yra įrengta 5.800 atliekų surinkimo punktų, juose gyventojai į atskirus konteinerius gali išrūšiuoti ir išmesti tas atliekas, kurioms galioja gamintojo atsakomybė – tai yra popierines, plastikines, metalines, stiklines pakuotes, laikraštinį popierių. 1.500-ams gyventojų tenka vienas toks surinkimo taškas.
Taip pat įkurta 700-ai savivaldybių atliekų perdirbimo centrų, juose iš gyventojų priimamos stambiagabaritės atliekos, pvz., seni baldai, metalo laužas, sena elektronika, pvz., televizoriai, buitinė technika ir pan. 10.000–25 000 gyventojų tenka vienas toks centras.
„Kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną ar kelis perdirbimo centrus, į juos žmonės gali nuvežti ir palikti stambias atliekas, pvz., elektronikos prietaisus. Už elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš gyventojų sumoka gamintojai, o už kitų stambiagabaričių atliekų – savivaldybė“, – pasakoja agentūros atstovas.
Šiukšlių surinkimu iš namų ūkių Švedijoje rūpinasi savivaldybės.
„Ši veikla finansuojama iš atliekų surinkimo mokesčio, kurį sumoka gyventojai. Šis mokestis gali būti naudojamas kaip įrankis padidinti išrūšiuojamų ir perdirbamų šiukšlių dalį: pvz., mokestis mažesnis, jei maisto atliekos surenkamos atskirai, mokesčio dydis gali priklausyti nuo atliekų svorio – 2008 m. tokią politiką taikė 27 savivaldybės“, – kalba jis. <..>
Už gyventojų šiukšlių tvarkymą Stokholme atsakinga savivaldybė Ponas Lundkvistas pasakoja, kad maisto atliekos iš kavinių, restoranų ar namų ūkių surenkamos atskirai ir naudojamos biodujų ir biotrąšų gamybai. Pavojingas atliekas, tokias kaip chemikalai ar klijai, gyventojai gali išmesti surinkimo punktuose prie degalinių ir perdirbimo centruose. Kai kurie dažų pardavėjai priima dažų ir skiediklių atliekas. Daug parduotuvių, degalinių priima senas baterijas. Senus vaistus, medikamentus priima vaistinės. Pavojingos atliekos Stokholme nemokamai surenkamos ir iš anksto paskelbus apie mobiliąsias tokių atliekų rinkimo akcijas.

Šaltinis: www.vz.lt

Priminsiu, jog aplinkosauga yra vienas pagrindinių Švedijos ekonomikos "varikliukų".
Tikiuosi, nebuvo labai nuobodu skaityti ir galima kai ko pasimokyti. :)
Manau, jog tai yra puiki sritis skatinti ne tik žmonių sąmoningumą, bet ir ekonimiką. Juk išteklio, t.y. šiukšlių bus visada, tad kodėl jų nepanaudojus naudingai? :)

digital
2011.03.05, 03:29
Labai vienpusiškas straipsnis - Vėjo jėgainių plėtra – kryžkelėje (http://www.lrytas.lt/?data=20110304&id=eko04vej110304&p=1&sk_id=&view=2).

Al1
2011.03.05, 17:55
Gana kontraversiškas, tačiau įdomus sprendimas:

Švedijos miestas šildymui panaudoja krematoriumuose gaunamą energiją (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/straipsnis?name=straipsnis-6028)



Apie krematoriumų (priklausančių bažnyčioms) šilumos panaudojimą Olandijoje skaičiau prieš kelis metus.


Vokietijoje bei Austrijoje pasyvūs namai pradėti statyti prieš 20 metų, bet aišku mūsų biurokratai geriau žino ko mums reikia...



Kokiais mastais? Biurokratai biurokratais, bet pasyvių namų statyba nėra pigi, todėl tokie namai mūsuose mažai kam įkandami net ir prie geriausių norų. Jei tai būtų tik šiek tiek brangiau, tai nereikėtų jokio skatinimo, žmonės patys statytųsi.

Silber418
2011.03.05, 18:08
Apie krematoriumų (priklausančių bažnyčioms) šilumos panaudojimą Olandijoje skaičiau prieš kelis metus.

Mano skelbtas straipsnis taip pat kelių metų senumo. Tiesiog buvau jį suradęs gana neseniai ir nusprendžiau juo pasidalinti su jumis. :)

LAZAS_
2011.03.05, 18:51
Kokiais mastais? Biurokratai biurokratais, bet pasyvių namų statyba nėra pigi, todėl tokie namai mūsuose mažai kam įkandami net ir prie geriausių norų. Jei tai būtų tik šiek tiek brangiau, tai nereikėtų jokio skatinimo, žmonės patys statytųsi.

Šiuo metu iš viso ~20000 pasyvių pastatų. (http://www.nytimes.com/2008/12/27/world/europe/27house.html?_r=1&ref=world&pagewanted=all)

Lietuviai pagaili pinigų individualių namų projektams, tai kad savaime "investuotu" į tokius dalykus, tai mažai tikėtina... Retas kuris žino apie tokius standartus ir galimybes... Kaip prie "svoietų"- kol pirštu nepastumi tol nekurst...

Al1
2011.03.05, 19:05
Tokioje Vokietijoje tik 20000 tūkst. Kuri yra turtinga šalis. Be to ir klimatas švelnesnis, todėl techninė realizacija paprastesnė ir santykinai pigesnė.

praetor
2011.03.14, 14:31
Skrendant giedrą dieną lėktuvu per Europą teko pastebėt, jog didžiausias vėjo jėgainių tankis yra Danijoje (pajūryje ir jūroje bei žemės ūkio laukuose) ir Nyderlanduose (palei kanalus, naujai sukurtose teritorijose ir žemės ūkio laukuose), nemažai jų instaliuota Vokietijoje (žemės ūkio rajonuose), kiek mažiau Prancūzijoje ir daugybė naujai pastatytų virtinėmis išsidėsčiusių Ispanijos kalnynuose.

Eimantas
2011.03.18, 00:12
2011-03-17, 14:57
Klaipėdos rajono sąvartynuose - vėjo jėgainių parkai
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-rajono-savartynuose-vejo-jegainiu-parkai-339045

Eimantas
2011.03.18, 09:20
"Geotermai" vėl skamba pavojaus varpai (http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/geotermai-vel-skamba-pavojaus-varpai-560988/)
http://www.ve.lt/uploads/img/catalog/1/geotermai-vel-skamba-pavojaus-varpai2.jpg

Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš keletą metų sakė profesorius.

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Tad potencialūs geoterminių išteklių vartotojai yra Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.
Profesorius Povilas Suveizdis "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.

"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo. Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti", - prieš keletą metų sakė profesorius.

Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę Jurbarko ir Kelmės, pietinę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių rajono teritorijas. Tad potencialūs geoterminių išteklių vartotojai yra Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

Tai kodėl praktiškai nulinis išnaudojimas?

Sula
2011.03.18, 09:48
Tai kodėl praktiškai nulinis išnaudojimas?

Todėl, kad "neefektyvu". Biurokratiškai perskaičiavus, geoterminė energija gaunasi brangesnė nei dujinė.

dariuks
2011.03.21, 08:35
Greitu laiku pasidarys efektyvu. Kai amerikonai su savo ekspansine politika ims verzti visiem naftos kilpas. Karta jau buvo pasokusios naftos kainos, kurios isprovokavo dideli susidomejima alternatyviais energijos saltiniais. Greitai vel bus tas pats, taigi, geotermine bent jau susilygins su dujomis pagal savikaina.

Sula
2011.03.21, 09:55
Prie ko čia amerikonai? Naftą išgaunančios šalys parduoda savo naftą gerooookai brangiau už jos savikainą. Ypač kai kyla "neramumai". Tai gal patys arabai, ar rusai, ar Čavesas juos ir organizuoja?
Amerikonai jau seniai gali padidinti savo biokuro ir eko-energijos gamybą, bet, pirma - kol kas tai neracionalu, antra - tuomet kaip tik "skurtantiems" naftininkams bus nepyragai.

suoliuojantis
2011.03.21, 21:34
Kalbant apie naftos kompanijas ir kas valdo pasaulio naftą reikia bent žinoti kai kuriuos faktus tiksliau. Tiek pas mus, tiek pasaulyje vis dar gajus įsitikinimas apie didžiąsias Amerikos ir Europos kompanijas - "septynias sesris" - valdančias pasaulio naftą. Kažkada tai buvo tiesa: apie 1960 metus "septynios seserys" išties valdė apie 65 proc. pasaulio naftos rinkos, tačiau dabar šios kompanijos valdo tik apie 15 proc. naftos.
Šiuo metu 77 proc. naftos valdo taip vadinamos nacionalinės kompanijos - valstybinės šalių, turinčių daug naftos, kompanijos. Pagal valdomus rezervus didžiausių kompanijų pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (100 proc. priklauso Saudo Arabijos valstybei)
2) National Iranian Oil (100 proc. Irano vyriausybei)
3) Qatar General Petroleum (100 proc. Kataro valstybei)
4) Petroleos de Venezuela (100 proc. Venesuelos vyriausybei)
5) Abu Dhabi National Oil (100 proc. JAE vyriausybei)
ir t.t.

Aukščiausiai iš Vakarų šalių kompanijų yra ExxonMobil, užimanti garbingą 17-tą vietą ...

Pagal naftos išgavimą pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (pagal gavybą ši kompanija daugiau nei dvigubai lenkia bet kurią kitą kompaniją ; manoma, kad šios kompanijos vertė apie 2,2 trilijono USD ir tai pati brangiausia kompanija pasaulyje, toli aplenkianti bet kokius Exxonus, GeneralElectric ar Microsoft);
2) National Iranian Oil
3) Petroleos de Venezuela
4) ExxonMobil
5) China National Petroleum Corporation (ši kompanija yra daugiausia naftos užsienio šalyse išgaunanti kompanija)
6) British Petroleum

Kita vertus sudėjus dviejų didžiausių Rusijos kompanijų - Lukoil ir Rosneft - gamybą, bendra kompanija pakiltų į antrą- trečią vietą. O iš BP atėmus jos 50 proc. akcijų Rusijos kompanijoje TNK-BP, tuomet pagal gamybą anglai išlėktų iš pirmo dešimtuko.
Taigi patys žiūrėkite kam naudinga kylančios naftos kainos ir kam ne :)

andyour
2011.03.21, 21:54
Greitu laiku pasidarys efektyvu. Kai amerikonai su savo ekspansine politika ims verzti visiem naftos kilpas. Karta jau buvo pasokusios naftos kainos, kurios isprovokavo dideli susidomejima alternatyviais energijos saltiniais. Greitai vel bus tas pats, taigi, geotermine bent jau susilygins su dujomis pagal savikaina.

Jeigu žmonės daugiau judintų savo subines, naudotusi viešuoju transportu, naftos nebūtų kur kišti, o arabai pardavinėtų, kad dykumose badu nenumirti. Dabar dėl savanaudžių lochų, visas pasaulis turi veltis į karus, žūsta žmonės.

ViR2
2011.03.21, 22:36
na, nevisai taip :) visasis transportas nera tiek isvystytas, o taip pat daug kas turi individualiu poreikiu, taciau alternatyvi energija, o tiksliau elektra, buvo uzhspausti dar pries pirmaji pasaulini. Nes kaip zinia iki jo vidaus degimo varikliu varomos transporto priemones iki jo sudare maziau nei 20%, o visa kita buvo elektra ;)

suoliuojantis
2011.03.21, 23:07
taciau alternatyvi energija, o tiksliau elektra, buvo uzhspausti dar pries pirmaji pasaulini. Nes kaip zinia iki jo vidaus degimo varikliu varomos transporto priemones iki jo sudare maziau nei 20%, o visa kita buvo elektra ;)

na irgi ne visai taip :))) Elektra pradžioje dominavo ne todel, kad labai visi norėjo jos, bet , kad iki tol nebuvo kaip užvesti benzininio variklio. Žinai, reikėdavo naudoti tokį geležinį kablį ir ilgai, ilgai sukti, kol užsives :) Tuometiniai akumuliatoriai leisdavo nuvažiuoti iki 10 km be pakrovimo :) O tada vienas gudročius išmastė starterį ir vidaus degimo variklis nugalėjo labai ilgam, nes elektromobiliai nieko negalėjo priešpastatyti nei pagal nuvažiuotą atstumą, nei pagal kainą, nei pagal patogumą. Net ir dabar elektromobiliui labai sunku konkuruoti tiek kaina, o svarbiausia nuvažiuotu atstumu iki pakrovimo.

RamasN
2011.03.22, 12:18
Manau, kad vienas esminių elektromobilių nepakankamo populiarumo faktorių - ribotas jo panaudojimas. Dabar jis skirtas tiems, kas važinėja sąlyginai trumpus atstumus, kas gali leisti sau "pastatyti į garažą pasikrauti". Tai reiškia, kad elektromobilis nėra toks universalus, kaip turintis benzininį variklį. Iš tiesų turbūt yra 2 dalykai, kurie galėtų padėti universalizuoti elektromobilius:

1. Super greitas įkrovimas, daugmaž prilygstantis benzino bako užpildymo laikui. Tada galima būtų užvažiuoti į "įkrovimo punktą" trumpam ir tęsti kelionę. Pasirodo, ta linkme jau yra daromi tyrimai ir berods sėkmingi, galima pasiskaityti įvairiose svetainėse, pvz technologijos.lt ir pan.

arba

2. Akumuliatorių nuomos/keitimo sistema, kai užvažiavęs į degalinę, galėtum priduoti seną, iškrautą, gauti naują, įkrautą akumą, kad galėtum tęsti kelionę. Tiesa, jei sugebės įgyvendinti Nr.1, tai šis punktas galbūt neteks prasmės.

Na ir prie viso to turi būti išplėtotas įkrovimo punktų tinklas. Bet jaučiu, kad sąlyginai lengvai tą padarys dabartinių degalinių tinklai, nebent kas nors kardinaliai bus nesuderinama, kaip rizika, kad kraunantis koks trumpas sujungimas pasprogdins šalia pilamą benziną :)

digital
2011.03.23, 03:04
Estų degalinių tinklas diegs elektromobilių krovimo stoteles (http://verslas.delfi.lt/automoto/estu-degaliniu-tinklas-diegs-elektromobiliu-krovimo-stoteles.d?id=43466345)

LAZAS_
2011.03.23, 14:10
Ar tiesa, kad atominė elektrinė pigiau už alternatyvius energijos šaltinius?
(http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18170/straipsnis?name=S-18170&l=2&p=1)

Įvairių ekspertų, studijų ir šaltinių teigimu, nauja 2 reaktorių atominė elektrinė Lietuvoje kainuotų apie 20 mlrd. litų (5-6 mlrd. eurų), o jos teikiamos elektros savikaina sieks minimaliai 16-20 centų už kilovatvalandę. Tai būtų tiesa, jei skaičiuotume tik būsimos infrastruktūros kūrimo ir naujų reaktorių statybos kainą. Tačiau, jei skaičiuotume TATENA rekomenduojamą darnios kainos metodiką, kurioje pridedama ir atidirbusio branduolinio kuro saugojimo savikaina, kilovatvalandės kaina minimaliai kiltų iki 50 lietuviškų centų.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18170/straipsnis?name=S-18170&l=2&p=1

Eimantas
2011.03.26, 11:16
Šiauliuose pradėta statyti nauja termofikacinė elektrinė (http://verslas.delfi.lt/energetics/siauliuose-pradeta-statyti-nauja-termofikacine-elektrine.d?id=43615587)

Nauja biokuro jėgainė per metus pagamintų apie pusę Šiauliams reikalingos šilumos energijos, o taip pat apie 60 gigavatų elektros energijos, kurią supirktų skirstomieji tinklai.

Eimantas
2011.03.28, 01:53
http://www.shipspotting.com/photos/middle/6/0/2/1278206.jpg
http://www.shipspotting.com/gallery/photo.php?lid=1278206

2009 metų nuotrauka iš Klaipėdos uosto.

Eimantas
2011.03.29, 12:45
2011-03-29, 12:00
Vėjo jėgainių parką Šilutės r. planuojama užbaigti iki kitų metų
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/vejo-jegainiu-parka-silutes-r-planuojama-uzbaigti-iki-kitu-metu-341522

Al1
2011.04.01, 15:58
Prie ko čia amerikonai? Naftą išgaunančios šalys parduoda savo naftą gerooookai brangiau už jos savikainą. Ypač kai kyla "neramumai". Tai gal patys arabai, ar rusai, ar Čavesas juos ir organizuoja?
Amerikonai jau seniai gali padidinti savo biokuro ir eko-energijos gamybą, bet, pirma - kol kas tai neracionalu, antra - tuomet kaip tik "skurtantiems" naftininkams bus nepyragai.

Prie ko čia amerikonai? Prie daug ko. Čavesas tai tikrai ne prie ko - ne Venesuela įtakoja pasaulines naftos kainas. Taip pat ir ne rusai.

Kalbant apie naftos kompanijas ir kas valdo pasaulio naftą reikia bent žinoti kai kuriuos faktus tiksliau. Tiek pas mus, tiek pasaulyje vis dar gajus įsitikinimas apie didžiąsias Amerikos ir Europos kompanijas - "septynias sesris" - valdančias pasaulio naftą. Kažkada tai buvo tiesa: apie 1960 metus "septynios seserys" išties valdė apie 65 proc. pasaulio naftos rinkos, tačiau dabar šios kompanijos valdo tik apie 15 proc. naftos.
Šiuo metu 77 proc. naftos valdo taip vadinamos nacionalinės kompanijos - valstybinės šalių, turinčių daug naftos, kompanijos. Pagal valdomus rezervus didžiausių kompanijų pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (100 proc. priklauso Saudo Arabijos valstybei)
2) National Iranian Oil (100 proc. Irano vyriausybei)
3) Qatar General Petroleum (100 proc. Kataro valstybei)
4) Petroleos de Venezuela (100 proc. Venesuelos vyriausybei)
5) Abu Dhabi National Oil (100 proc. JAE vyriausybei)
ir t.t.

Aukščiausiai iš Vakarų šalių kompanijų yra ExxonMobil, užimanti garbingą 17-tą vietą ...

Pagal naftos išgavimą pradžia atrodo taip:
1) Saudi Aramco (pagal gavybą ši kompanija daugiau nei dvigubai lenkia bet kurią kitą kompaniją ; manoma, kad šios kompanijos vertė apie 2,2 trilijono USD ir tai pati brangiausia kompanija pasaulyje, toli aplenkianti bet kokius Exxonus, GeneralElectric ar Microsoft);
2) National Iranian Oil
3) Petroleos de Venezuela
4) ExxonMobil
5) China National Petroleum Corporation (ši kompanija yra daugiausia naftos užsienio šalyse išgaunanti kompanija)
6) British Petroleum

Kita vertus sudėjus dviejų didžiausių Rusijos kompanijų - Lukoil ir Rosneft - gamybą, bendra kompanija pakiltų į antrą- trečią vietą. O iš BP atėmus jos 50 proc. akcijų Rusijos kompanijoje TNK-BP, tuomet pagal gamybą anglai išlėktų iš pirmo dešimtuko.
Taigi patys žiūrėkite kam naudinga kylančios naftos kainos ir kam ne :)

Pamiršti dar kelis niuansus, kaip amerikonai įtakoja naftos kainą ir kaip jos didininimas gali būti naudingas JAV kapitalui, visų pirma finansiniam. Pirma, naftos prekyba vyksta ir pasaulinės kainos formuojamos spekuliatyvinėse biržose, kurios randasi kur? Niujorke. Taip, yra dar ir Londono, Tokijo biržos... Finansinis kapitalas yra pasaulinis ir savo saitais apraizgęs visą pasaulį, todėl skirtinguose kontinentuose esančių biržų spekuliacinė veikla yra koordinuota. Antra, absoliuti didžioji dalis prekybos nafta vyksta JAV doleriais. Todėl JAV naftos kainų šuolis naudingas, nes palaiko ir taip šlubuojantį dolerį.
Ir svarbiausias dalykas - dauguma tų naftą išgaunančių arabų šalių yra marionetiniai JAV režimai (ir Libija greitai tokia taps). Todėl jie menkai sprendžia už kiek ir kam parduos naftą ir jos produktus. Visokie Opec'ai ir kt. yra marionetinės JAV spec. tarnybų sukurtos organizacijos, neva tai atstovaujančios arabų ar kitų trečiojo pasaulio šalių-dalyvių intersus. Deja, viską ten sprendžia JAV per savo įtakingiausias arabų šalis-dalyves, todėl visokių Venesuelų ar Libijų, nors ir priklauso Opec, jų balsas nieko nelemia.
JAV netgi verčia arabų šalis dalį mokamų už naftą dolerių investuoti pačiose JAV. Todėl didesnės naftos kainos vėlgi naudingos JAV, nes palaiko šlubuojančią JAV ekonomiką. Realiai, naftos kaina JAV gaunasi mažesnė, nes arabams įkišami JAV kompanijų vertybiniai popieriai, o doleriai taip ir neiškeliauja už JAV ribų...
Be to Vakarų naftos kompanijos kaip subkontraktoriai dalyvauja naftos gavyboje, t.y. jų paslaugas perka valstybinės arabų ar kai kurių kitų šalių nafos kompanijos.

Dalis kitų kompanijų, tokių kaip BP, Shell ar netgi kai kurios rusiškos, yra daugiau mažiau susijusios su JAV kapitalu. Todėl toms kompanijos ir valstybėms, valdančioms tų kompanijų akcijų pakeltus apdidėjusios naftos kainos naudingos. Čia kaip Lietuvoje, atrodo, vartotojams ir verslui nenaudingas PVM didėjimas yra naudingas šalies biudžetui...
Todėl realiai nuo JAV nepriklausomos naftos kompanijos, pavyzdžiui, kaip Venesuelos, iš padidėjusių kainų irgi išlošia, nors valstybė ir niekaip neįtakoja globalių įvykių... Kiniečiai praktiškai iš didėjančių kainų neturi jokios naudos, nes viską jie suvartoja patys.


Manau, kad vienas esminių elektromobilių nepakankamo populiarumo faktorių - ribotas jo panaudojimas. Dabar jis skirtas tiems, kas važinėja sąlyginai trumpus atstumus, kas gali leisti sau "pastatyti į garažą pasikrauti". Tai reiškia, kad elektromobilis nėra toks universalus, kaip turintis benzininį variklį. Iš tiesų turbūt yra 2 dalykai, kurie galėtų padėti universalizuoti elektromobilius:

1. Super greitas įkrovimas, daugmaž prilygstantis benzino bako užpildymo laikui. Tada galima būtų užvažiuoti į "įkrovimo punktą" trumpam ir tęsti kelionę. Pasirodo, ta linkme jau yra daromi tyrimai ir berods sėkmingi, galima pasiskaityti įvairiose svetainėse, pvz technologijos.lt ir pan.

arba

2. Akumuliatorių nuomos/keitimo sistema, kai užvažiavęs į degalinę, galėtum priduoti seną, iškrautą, gauti naują, įkrautą akumą, kad galėtum tęsti kelionę. Tiesa, jei sugebės įgyvendinti Nr.1, tai šis punktas galbūt neteks prasmės.

Na ir prie viso to turi būti išplėtotas įkrovimo punktų tinklas. Bet jaučiu, kad sąlyginai lengvai tą padarys dabartinių degalinių tinklai, nebent kas nors kardinaliai bus nesuderinama, kaip rizika, kad kraunantis koks trumpas sujungimas pasprogdins šalia pilamą benziną :)

Supergreitas įkrovimas nėra įmanomas dėl fizikinių priežasčių. Tiesiog įkrovimas ne superlaidininkų sistemoje negali būti 100 proc. našumo. T.y. energijos dalis neišvengiamai išsiskiria šilumos pavidalu dėl varžos. Kuo greičiau krausis (didesne srove arba pratekančių elektronų kiekis per laiko vienetą), tuo daugiau šilumos išsiskirs ir akumuliatorius perkais, sudegs, išsilydys. Aušinimas kažkiek gali padėti, bet... Iš kitos pusės vėlgi gaunais energijos švaistymas tiesiog šildant vandenį ar orą. Todėl greitasis įkrovimas tikrai nebus toks trumpas kaip benzino bako užpylimas.
Akumuliatorių keitimas irgi rizikingas dalykas. Dėl garantijos, kad keičiamas akumuliatorius tikrai bus geras ir pilnai užpildytas. Kad nebūtų taip, jog nuvažiavus 20 km, automobilis sustos laukuose... Be to reikalinga akumuliatorių standartizacija iki 2-3 tipų, o geriau iki 1-2.

TH1
2011.04.01, 22:05
Prie ko čia amerikonai? Prie daug ko. Čavesas tai tikrai ne prie ko - ne Venesuela įtakoja pasaulines naftos kainas. Taip pat ir ne rusai.



Pamiršti dar kelis niuansus, kaip amerikonai įtakoja naftos kainą ir kaip jos didininimas gali būti naudingas JAV kapitalui, visų pirma finansiniam. Pirma, naftos prekyba vyksta ir pasaulinės kainos formuojamos spekuliatyvinėse biržose, kurios randasi kur? Niujorke. Taip, yra dar ir Londono, Tokijo biržos... Finansinis kapitalas yra pasaulinis ir savo saitais apraizgęs visą pasaulį, todėl skirtinguose kontinentuose esančių biržų spekuliacinė veikla yra koordinuota. Antra, absoliuti didžioji dalis prekybos nafta vyksta JAV doleriais. Todėl JAV naftos kainų šuolis naudingas, nes palaiko ir taip šlubuojantį dolerį.
Ir svarbiausias dalykas - dauguma tų naftą išgaunančių arabų šalių yra marionetiniai JAV režimai (ir Libija greitai tokia taps). Todėl jie menkai sprendžia už kiek ir kam parduos naftą ir jos produktus. Visokie Opec'ai ir kt. yra marionetinės JAV spec. tarnybų sukurtos organizacijos, neva tai atstovaujančios arabų ar kitų trečiojo pasaulio šalių-dalyvių intersus. Deja, viską ten sprendžia JAV per savo įtakingiausias arabų šalis-dalyves, todėl visokių Venesuelų ar Libijų, nors ir priklauso Opec, jų balsas nieko nelemia.
JAV netgi verčia arabų šalis dalį mokamų už naftą dolerių investuoti pačiose JAV. Todėl didesnės naftos kainos vėlgi naudingos JAV, nes palaiko šlubuojančią JAV ekonomiką. Realiai, naftos kaina JAV gaunasi mažesnė, nes arabams įkišami JAV kompanijų vertybiniai popieriai, o doleriai taip ir neiškeliauja už JAV ribų...
Be to Vakarų naftos kompanijos kaip subkontraktoriai dalyvauja naftos gavyboje, t.y. jų paslaugas perka valstybinės arabų ar kai kurių kitų šalių nafos kompanijos.

Dalis kitų kompanijų, tokių kaip BP, Shell ar netgi kai kurios rusiškos, yra daugiau mažiau susijusios su JAV kapitalu. Todėl toms kompanijos ir valstybėms, valdančioms tų kompanijų akcijų pakeltus apdidėjusios naftos kainos naudingos. Čia kaip Lietuvoje, atrodo, vartotojams ir verslui nenaudingas PVM didėjimas yra naudingas šalies biudžetui...
Todėl realiai nuo JAV nepriklausomos naftos kompanijos, pavyzdžiui, kaip Venesuelos, iš padidėjusių kainų irgi išlošia, nors valstybė ir niekaip neįtakoja globalių įvykių... Kiniečiai praktiškai iš didėjančių kainų neturi jokios naudos, nes viską jie suvartoja patys.


http://tinfoilhatparty.org/images/tinfoil-hat.jpg

Al1
2011.04.02, 12:09
Jokios konspiracijos čia nėra. Tik nereikia skaityti vien lietuvišką beždžioniškai mėgžiojančią spaudą. Pakankamai informacijos galima surasti rimtojoje, o ne geltonojoje Vakarų paudoje. Bėda tame, kad informaciniai pranešimai tik skelbia tam tikras žinias, o dauguma žmonių nemoka analizuoti ir sugretinti skirtinguose šaltiniuiose skirtingu metu pateiktos infromacijos, todėl sužino tik dėlionės fragmentą, o visa dėlionė lieka neaiški.

LAZAS_
2011.04.06, 23:28
Over the past few years you will have become familiar with developments in the area of electric transport through various channels. But how sustainable is electrically-powered driving really? What is the distance that a car can cover in normal daily driving on one fully charged battery? What design choices have to be made in the development of an electric vehicle?

TU/e has opted to develop a lightweight, state-of-the-art electric vehicle, a process that has generated plenty of knowledge and experience as well as a vehicle that offers a lot of research value for the future.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_1.JPG
Elektromobilių įkrovimo vieta

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_6.JPG
VW Lupo EL prototipo "energijos klasė"

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_7.JPG
VW Lupo EL prototipo vienas iš trijų LiFePO3 akumuliatorių

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_8.JPG
Kas slepiasi po VW Lupo EL prototipo variklio dangčiu

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_9.JPG
VW Lupo EL prototipo vienas iš trijų LiFePO3 akumuliatorių

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_10.JPG
VW Lupo EL prototipo "Powertrain" schema

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_11.JPG
VW Lupo EL

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_12.JPG
VW Lupo EL

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_13.JPG
Elektromobilio įkrovimo laidas

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_14.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_15.JPG

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_16.JPG
Vienas iš galimų standartinių elektromobilio įkrovimo lizdų

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110406/i75_17.JPG
Vienas iš galimų standartinių elektromobilio įkrovimo lizdų su besikeičiančiu LED pašvietimu

http://w3.wtb.tue.nl/nl/nieuws/artikel/?tx_ttnews[tt_news]=10574&tx_ttnews[backPid]=465&cHash=5d6131528e

bebop
2011.04.07, 01:34
Indija nusprendė statyti plaukiojančią Saulės jėgainę (http://www.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/indija-nusprende-statyti-plaukiojancia-saules-jegaine-343374)

Įmonė „Tata Power“, savo mažosiomis mašinomis „Tata Nano“ išgarsėjusios korporacijos „Tata Group“ padalinys, paskelbė kartu su Australijos įmonė „Sunengy“ statysianti plaukiojančią Saulės jėgainę.

Ją sudarys didelis lengvų iš plastiko pagamintų stačiakampių lęšių masyvas, fokusuojantis šviesą į nedidelio ploto Saulės elementus. Valdymo sistema lęšius visą laiką laikys nukreiptus į Saulę, taip maksimaliai išnaudojant šviesųjį dieno laiką. Taip pat lęšiai galės panirti į vandenį, esant didesniam banguotumui, išsaugant juos nuo galimos žalos. Pati jėgainė bus tarsi didelis plaustas, kurį galima nuplukdyti į norimą vietą ir pritvirtinti inkarais.

Filo Konoro (Phil Connor), „Sunengy“ vadovo ir šios jėgainės išradėjo teigimu, Indija dėl savo šilto klimato yra gera vieta jos išmėginimui, ir jau numatyta pradinė vieta bandymams – ji bus kiek žemiau vienos hidroelektrinės užtvankos, taip palengvinant prisijungimą prie elektros tinklo ir dubliuojant hidroelektrinės darbą.

Plaukiojanti Saulės jėgainė, be to, kad neužima žemės, turi ir kitų privalumų – jos įdiegimo ir aptarnavimo sąnaudos turėtų būti mažesnės nei panašių ant žemės esančių jėgainių, nes jai nereikalingos stiprios laikančios struktūros, Saulės elementų aušinimo sistema gerokai paprastesnė.

Tiesa, dar nėra aišku, kaip ji atlaikys stiprius ciklonus, kartas nuo karto kylančius Indijoje, bet tai vienas iš klausimų, į kuriuos ir norima gauti atsakymą mėginimais lauko sąlygomis, kurie prasidės jau rugpjūtį.

5485278

LAZAS_
2011.04.19, 14:55
Nissan Leaf bandomasis važiavimas Anglijoje ir akumuliatoriaus pakrovimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių (mikrohidroelektrinės)

1cG6XjxHjoc
http://youtu.be/1cG6XjxHjoc

LAZAS_
2011.04.22, 15:38
Geoterminės energijos svarba bendrame atsinaujinančių energetinių resursų kontekste.


One of the myths about geothermal energy is assumption that its price is not competitive. Several analyses showed that construction of geothermal power plants is not profitable. A main finding found in recent times is the fact that its price is comparative to other energy sources. That is the reason why geothermal energy can be a key player in a 2050 non-carbon energy scenario.

“Things must change if Europe is to reach its energy decarbonisation objective, and that will not be possible without a substantial contribution from geothermal energy”, said Dr. Burkhard Sanner, President of EGEC during geothermal energy conference GeoPower 2010. His words are supported by comparison of geothermal energy with other sources of energy. “Providing a renewable base load, geothermal energy does not have external costs such as storage, grid infrastructure or waste management. Conventional geothermal power is already a most competitive energy source, but only possible in certain regions. EGS (Enhanced Geothermal Systems), a breakthrough technology successfully demonstrated, will allow a geothermal development anywhere in Europe. EGS will become competitive within a few more years”, added Sanner.

http://3.bp.blogspot.com/-DcPy9wp2-70/TZx74HB2RKI/AAAAAAAAADQ/VYBCJFbxlWQ/s1600/EGEC+costs.jpg

One of the main advantages of geothermal energy is its load factor. It is the average power produced by certain power plant divided by the peak power, over a period of time. In comparison with other energy sources, geothermal energy has the highest load factor which reaches 95%. Very disappointing are load factors of currently supported renewables such as solar or wind energy. Their load factors reach less than 25%.

http://3.bp.blogspot.com/-7VEt5lRQsvo/TZx7dGma3GI/AAAAAAAAADM/gnoLfNfvnEE/s1600/EGEC+Load+factor.jpg

To sum up, geothermal energy has the best features to become a baseload energy source for next decades. “Geothermal will be a key player in an optimal energy mix”, added Sanner. We can add that to reach this aim is necessary to strengthen the support to geothermal research and development

http://geothermania.blogspot.com/2011/04/geothermal-will-be-key-for-optimal.html

LAZAS_
2011.04.22, 15:47
Interaktyvus Islandijos Hellisheiði geoterminės jėgainės veikimo principo pristatymas. (Paspauskite ant paveiksliuko norėdami atidaryti interaktyviąją versiją)

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110422/i87_Image 008.png (http://www.or.is/flash/framl/index.html)
http://geothermania.blogspot.com/2010/10/exceptional-interractive-presentation.html

bebop
2011.04.22, 17:28
Papildau temą apie geoterminę energiją
Geoterminė energetika Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos (http://geotermijosasociacija.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=14%3Ageotermin-energetika-lietuvoje-dabartis-ir-perspektyvos&catid=10%3Astraipsniai&Itemid=2&lang=lt)

LAZAS_
2011.04.28, 01:33
Saulės energijos šviesa ir šešėliai (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1)

Gal todėl, kad mūsų galvose vis dar skamba daininga eilutė – čia Lietuva, čia lietūs lyja?

Ją ištrinti ir rimčiau atkreipti dėmesį į saulės energijos panaudojimą turėtų paskatinti Europos komisijos Jungtinių tyrimo centro (EC JRC) pateikiami duomenys pagal kuriuos į Lietuvą patenkantis metinis saulės spindulinės energijos kiekis (vidutiniškai apie 1005 kWh/m²) beveik nenusileidžia patenkančiam į Vokietijos teritoriją (apie 1007 kWh/m²) ir lenkia Didžiosios Britanijos (apie 964 kWh/m²), Belgijos (975 kWh/m²), Olandijos (976 kWh/m²) rodiklius.

Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1

Wycka
2011.04.28, 02:01
Saulės energijos šviesa ir šešėliai (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1)
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1


Taigi, neturime pagrindo manyti, kad vystyti saulės energiją transformuojančias technologijas mūsų šalyje neefektyvu, kai tai sėkmingai daro šalys, kurių gamtinės sąlygos labai artimos mūsiškėms.


Ar tik ne Kuršių nerija yra ta Lietuvos teritorija, kur daugiausiai saulėtų dienų metuose? Dar pridėjus ekologiško kurorto statusą, ši vieta pati prašosi kuo sparčiau vystyti joje saulės energetiką.

Sula
2011.04.28, 10:29
Ar tik ne Kuršių nerija yra ta Lietuvos teritorija, kur daugiausiai saulėtų dienų metuose?

Labai abejotina, žinant mūsų fobijas ir interesus. Nemanau, kad kažkas "apsidžiaugs" net keliomis saulės beterijomis šventame rezervate. Pas mus prie vėjo jėgainių gyvuliai ir žvėrys tuntais krenta, niekas neauga, žmonės kenčia nuo baisaus infragarso net už kilometro.

Al1
2011.04.28, 21:53
Tai vidutinės vertės. Bet esmė ne tame. Esmė kitame dalyke - vokiečiai ar anglai yra turtingi ir gali sau leisti žaisti su brangiomis ir kol kas dar negreitai ekonomiškai atsipirksiančiomis technologijomis. Todėl nereikia klausytis gražių piarinių šnekų ir lyginti techninius skaičiukus (saulės energijos tankį), o reikia realiai mąstyti: gaminti saulės elementus ir eksportuoti apsimoka - puiku, gaminam ir parduodam. Patiems gamintis tokiu būdu energiją per brangu - laukiam, kol įvyks technologinis proveržis ir ims kristi įrangos kainos (savaime suprantama, ir pagamintos energijos).

LAZAS_
2011.04.29, 14:50
Tai vidutinės vertės. Bet esmė ne tame. Esmė kitame dalyke - vokiečiai ar anglai yra turtingi ir gali sau leisti žaisti su brangiomis ir kol kas dar negreitai ekonomiškai atsipirksiančiomis technologijomis. Todėl nereikia klausytis gražių piarinių šnekų ir lyginti techninius skaičiukus (saulės energijos tankį), o reikia realiai mąstyti: gaminti saulės elementus ir eksportuoti apsimoka - puiku, gaminam ir parduodam. Patiems gamintis tokiu būdu energiją per brangu - laukiam, kol įvyks technologinis proveržis ir ims kristi įrangos kainos (savaime suprantama, ir pagamintos energijos).

Kuo saulės kolektoriai taip gąsdina tamstą? Juk net juodai nudažytas ant pastato stogo patalpintas radiatorius vasaros metu gali pilnai patenkinti karšto vandens poreikius. Kiek man žinoma, tai ne kažkokia "High-Tech" sistema... Tuo labiau, kad net dabar rinkoje yra sistemų, kurios nenaudoja antifrizo, o atėjus šaltukui paprasčiausiai užšąla- pavasarį atitirpsta ir toliau sėkmingai tiekia šilumą. Tokias sistemas galima įsirengi pačiam už ~500 €. (http://www.solarfriend.co.uk/)Įrengimo kaštai atsiperka per kelis metus. Tai kurgi tas ekonominis nepagrįstumas?


Saulės energijos šviesa ir šešėliai (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1)

Įdarbinta saulė mums gali pagaminti šilumą arba elektros energiją. Vandens ir patalpų šildymui skirti įrenginiai vadinami saulės kolektoriais, o elektros energija gaunama pasitelkus fotovoltinius saulės elementus. Namų ūkyje plačiausiai naudojami saulės kolektoriai, ant privačių namų stogų juos dažniausiai įsirengia žmonės siekiantys sumažinti vandens šildymui naudojamos elektros ar dujų kiekį ir taip sutaupyti, o kartu prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Kolektorių veikimo principas labai paprastas – sukauptą šilumą specialus siurblys perduoda į vandens šildytuvą. Vasarą jame vanduo gali įkaisti net iki 70° C, tačiau jeigu šiam įšildyti iki reikiamos temperatūros saulės nepakanka, sistema ima naudoti papildomą energijos šaltinį.

Saulės kolektoriai nėra pigus, tačiau įkandamas malonumas, o žvelgiant tolimesne perspektyva – gera ir atsiperkanti investicija, mat padengia daugiau nei pusę vandens šildymui skirto metinio energijos poreikio.

Švarios elektros gamybai būtina parama

Visai kas kita – fotovoltiniai saulės elementai. Tai švariausias, pasaulyje itin sparčiai plintantis būdas saulės energiją paversti į elektros energiją. Privatiems asmenims be valstybės paramos fotovoltinius saulės elementų modulius įsirengti per brangu, todėl daugelyje Vakarų Europos šalių veikia paramos sistema arba sudarytos sąlygos pagamintą energiją atiduoti į centrinį tinklą t. y. priklausomai nuo pastato gyventojų poreikių elektra iš dažniausiai ant stogo sumontuotų saulės elementų tiekiama vartotojui, o likusi parduodama tinklui.

Kitas, plačiai paplitęs būdas – saulės elektrinės. Investuotojai steigia didžiulius fotovoltinių modulių parkus ir pagamintą elektros energiją nustatytu tarifu parduoda skirstomiesiems tinklams. Valdžios požiūris ir skatinimo programa energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos srityje itin svarbus, kone lemiamas veiksnys.

Valstybės skatina ir remia

Pavyzdžiui, Italijoje nuo šių metų sausio mėnesio pradėjo veikti įstatymas, kuriuo nurodoma, kad visuose naujai statomuose ar rekonstruojamuose namuose turi būti sumontuoti saulės kolektoriai ir fotovoltiniai saulės elementai. 50 proc. buityje sunaudojamo šilto vandens privalo pagaminti saulės kolektoriai, o fotovoltiniai elementai kiekvienam butui turi užtikrinti mažiausiai 1 kW elektros energijos.

Didžiosios Britanijos valdžia šiemet pasaulį nustebino pirmoji paskelbusi atsinaujinančios šilumos paramos dekretą (Renewable Heat Incentive), kuriuo sudaromos sąlygos prisijungusiems prie centrinio šilumos tinklo parduoti perteklinę, saulės kolektoriaus (taip pat geoterminiu būdu ar iš biomasės) pagamintą šilumos energiją. Verslo ir gamybos sektoriuje šis dekretas įsigalios jau šiemet, o nuo 2012 spalio šia lengvata galės naudotis ir gyventojai.

Dekretas galios 20 metų ir skatins šilumos gamybą iš nuolat atsinaujinančių šaltinių. O Lietuva? Nors iki 2020 m. įsipareigojo iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti 23 proc. energijos, tačiau realūs darbai, bent jau saulės energijos panaudojimo srityje juda vangiai.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-18890/straipsnis?name=S-18890&l=2&p=1

Al1
2011.04.29, 16:13
Aš apie elektrą gaminančius saulės elementus, o ne karšto vandens gamybą rašiau. Aš ir pats ant stogo susimontuočiau saulės kolektorių, bet, deja, gyvenu tokioje vietoje, kad daugiau prarasčiau, nei sutaupyčiau dėl... chuliganų. Namas dviejų aukštų ir su šlaitiniu stogu. Ant jo dažnai debilai užmeta pagalių, akmenų, batų... Kartais sudaužo šiferį...

Kitas dalykas - nereikia lyginti Lietuvos su Italija ar netgi D. Britanija. Klimatas kitas, poreikis šiluminei energijai daug mažesnis. Britanijoje dvigubo stiklo langai masiškai pradėti montuoti tik po aštuntojo XX a. dešimtmečio energetinių krizių. Tokioje Italijoje, ypač jos pietuose net vandentiekio vamzdžiai išvedžioti namų sienomis, vandens skaitikliai lauke, kaip pas mus dujų skaitikliai... O kam kišti į žemę, jei temperatūra tik kokį kartą per 100 metų nukrenta žemiau nulio...

bebop
2011.05.10, 21:09
Daliai atmestų alternatyvios energijos kaime projektų jau skirta ES parama (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-10-daliai-atmestu-alternatyvios-energijos-kaime-projektu-jau-skirta-es-parama/62543)

http://www.bernardinai.lt/file/62e0ffff67365e49262628c0114fb5af7c295bbd_article.j pg

Paramos prašytojams teismuose laimėjus ginčus, iš naujo vertinami 56 alternatyvios energijos projektai, kurių įgyvendinimui prašoma iš viso 90,7 mln. litų europinės paramos. Tai dalis iš 200 projektų, kuriuos pernai atmetė Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimų agentūra.

Nacionalinės mokėjimų agentūros Viešųjų ryšių poskyrio vyriausioji specialistė Donata Macevičienė BNS pranešė, kad agentūra jau įvertino 38 projektus, kuriems prašoma 51 mln. litų paramos. Projektai perduoti Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komisijai, kuri priima sprendimą dėl paramos skyrimo.

Projektų atrankos komisijoje iki šiol jau apsvarstyti 29 projektai ir priimti teigimai sprendimai skirti 42,3 mln. litų paramos.

2009-ųjų metų rugpjūtį Žemės ūkio ministerija saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybą ir renovaciją priskyrė prie remtinos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones "Parama verslo kūrimui ir plėtrai" ir "Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos".

Tačiau pernai spalį ministerija ir Nacionalinė mokėjimų agentūra atmetė beveik 200 projektų, pagal kuriuos buvo planuojama statyti arba renovuoti vėjo, vandens ar saulės jėgaines kaimo vietovėse. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, jog negalima prognozuoti elektros supirkimo kainų penkerių metų laikotarpiui, todėl neįmanoma nustatyti projektų ekonominio gyvybingumo.

Dėl ministerijos sprendimo neskirti paramos į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi apie 70 žaliosios energetikos plėtotojų, ketinusių įgyvendinti saulės, vėjo ir vandens jėgainių statybos ir renovacijos projektus. Visi pareiškėjai laimėjo bylas ir jų projektai buvo grąžinti persvarstymui.

bebop
2011.05.11, 18:11
Klaipėdietis elektrą taupys susikonstravęs saulės bateriją (http://www.diena.lt/naujienos/mokslas-ir-it/klaipedietis-elektra-taupys-susikonstraves-saules-baterija-351253?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed)

http://g.diena.lt/02/79/505321.jpg

Savaitė darbo ir keli šimtai litų. Tiek klaipėdiečiui kainavo susikonstruoti savadarbę saulės bateriją. Visai neseniai nauju įrenginiu pradėjęs naudotis vyras šypsosi – labiausiai aplinkiniams smalsu, kiek jam pavyks sutaupyti.

Susimeistrauti nesudėtinga

Vienoje sodų bendrijoje įsikūręs Darius tikino, jog kol kas nesitiki, kad šeimos išlaidos už elektros energiją gerokai sumažės. „Man tai įdomu, dirbau labiau iš idėjos, galima sakyti, jog tai savotiškas eksperimentas“, – pripažino įvairiomis techninėmis naujovėmis besidomintis vyras. Be to, ir saulės baterijos plokštė – nedidelė, maždaug 1 kv. m ploto. Ilgainiui Darius tikisi įrengti dar vieną ar porą papildomų baterijų. Pašnekovas tikino, jog sukonstruoti tokį savadarbį atsinaujinančios energijos įrenginį bet kuriam mėgstančiam meistrauti vyrui būtų visiškai nesudėtingas darbas. Juo labiau kad naudingos informacijos apsčiai galima rasti internete.

Apie sukonstruotas saulės baterijas entuziastai savo aprašais, brėžiniais bei patirtimi dalijasi ne tik specializuotuose forumuose, bet ir talpina filmuotą medžiagą „YouTube“ tinklalapyje. „Užtenka pamatyti, kaip tai daroma, ir įmanoma viską susikonstruoti savarankiškai“, – tikino pašnekovas.

Lietuvoje dvigubai brangiau

Pasak Dariaus, pirmasis žingsnis norintiesiems pasigaminti savadarbę saulės bateriją – įsigyti reikiamas priemones. Vadinamąsias saulės celes (angl. „solar cells“) klaipėdietis parsisiuntė iš Didžiosios Britanijos. Rinkinys, kurį sudarė 72 vienetai plonų plokštelių, litavimo juostos, specialus markeris su skystu fliusu bei pirštinės, kainavo 330 litų. Taip pat saulės baterijai prireikė dviejų grūdinto stiklo plokščių, atsiėjusių dar 150 litų, o už aliuminio rėmelį teko pakloti 108 litus. Pašnekovas skaičiavo, jog susumavus kitas smulkesnes išlaidas – už silikoną, varžtus, kniedes – bendra baterijos kaina pasiekė maždaug 600 litų. Kiek vyrui teko domėtis, parsisiųsti panašaus pobūdžio gamyklinį įrenginį iš užsienio kainuotų nežymiai brangiau, o Lietuvoje tektų sumokėti antratiek – apie 1200 litų. Tad bet kokiu atveju Darius jaučiasi šiek tiek sutaupęs.

Užkėlė ant stogo

Pašnekovo teigimu, renkantis saulės baterijų komplektą svarbiausia apsispręsti, kiek norima gauti realios elektros energijos. „Galima pasirinkti skirtingas komplektacijas – pavyzdžiui, 12 voltų sistemai skirtos 36, o 24 voltų – 72 „celės“. Aš pirkau 72, tačiau jas jungiau lygiagrečiai, kad išloščiau galingumo, o įtampa liko 12 voltų“, – komentavo vyras. Saulės baterijos sulituojamos į vientisą plokštę, kuri „užkonservuojama“ tarp stiklo plokščių. Didesnio patvarumo sumetimais Darius rinkosi grūdintą stiklą. Pašnekovas pripažino, jog yra ir kitų alternatyvų.

„Vienas bičiulis pabandė apatinėje pusėje naudoti plastiką, tačiau šis sumanymas nepasiteisino – kai karšta, ši medžiaga suminkštėja, deformuojasi, o tai gali pakenkti baterijoms, kurios yra labai trapios, – aiškino klaipėdietis. – Užsienyje apatinei saulės baterijos daliai neretai naudojamas skystas silikonas, tačiau jis labai brangus, kainuoja tiek pat, kiek pačios celės.“ Taip pat pašnekovas pripažino, jog savadarbės saulės baterijos gali rasoti, todėl patartina pasirūpinti jų ventiliacija.

Energiją akumuliuoja

Savadarbę saulės bateriją Darius įkurdino ant namo stogo, įrenginys orientuotas į pietvakarių pusę. Pašnekovo skaičiavimu, saulėtą dieną galima sukaupti pusę kilovato elektros energijos. „Beveik per dvi savaites saulės baterija prigamino 6,6 kilovato, tačiau tai buvo gana saulėtos dienos. Žinoma, tai nėra labai daug. Jei dirbtų du trys įrenginiai, per dieną būtų galima sukaupti po vieną kilovatą ir dar daugiau“, – prognozavo pašnekovas. Darius skaičiavo, jog net ir dabartinėmis sąlygomis pavyktų kompensuoti apie 20 proc. jo šeimos sunaudojamos elektros energijos sąnaudų.

Ilgainiui klaipėdietis saulę įdarbinti ketina ir vandeniui šildyti. Kad galėtų naudotis saulės pagaminta energija, vyras turi specialų įrenginį – inverterį. Sukaupta energija akumuliuojama baterijoje ir paskui naudojama namų ūkyje. Pašnekovas žino pavyzdžių, kai saulės baterijos sėkmingai buvo naudojamos objektų, kuriuose neįvesta elektra, signalizacijos autonominiam maitinimui. Vyras apgailestavo, jog saulės baterijų naudotojai kol kas nesulaukia nei valstybės paramos, nei galimybių tiekti pagamintą energiją elektros tinklams. Esą gal todėl šie įrenginiai Lietuvoje gerokai mažiau populiarūs nei vėjo jėgainės.

4irXJ5FaUIE&feature=player_embedded

Silber418
2011.05.21, 16:12
Smagi ir trumpa Švedijos pasiekimų apžvalga, paminint didžiausius ir geriausius tvarių projektųū pavyzdžius - Hammarby sjöstad (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=548823#post548823), Stokholme ir Bo01 (Västra hamnen (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?p=548824#post548824)), Malmėje:

Eko-miestai. Švedija: nemokami elektromobiliai ir saule šildomi pastatai (http://www.grynas.lt/aplinka/eko-miestai-svedija-nemokami-elektromobiliai-ir-saule-sildomi-pastatai.d?id=45447297)

Toli keliauti nereikia – pirmoji stotelė Švedija. Visi žinome skandinavų meilę gamtai, tvarkai ir švarai. Šias savybes patvirtina 2010 m. Stokholmui suteiktas Žaliosios Europos sostinės vardas. Europos aplinkosaugos ekspertų grupė kartu su specialia komisija įsteigė šį apdovanojimą tam, kad paskatintų miestus tapti pavyzdžiais vienas kitam, įkvėptų teigiamiems pokyčiams ir skatintų dalintis patirtimi.
Kasmet šio garbingo vardo nusipelno tik vienas miestas, kuris jau pasiekė reikšmingų ir akivaizdžių rezultatų aplinkosaugos srityje bei puoselėja ilgalaikius planus ir toliau taikyti tvarios plėtros principus. Pirmoji iš visų šiuo prizu apdovanota Švedijos sostinė.
Beveik visas viešajam transportui reikalingas kuras gaunamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių: metro ir tramvajams naudojama elektra gauta iš hidroelektrinių arba vėjo jėgainių, o daugelis autobusų varomi biodujomis.
Visa tai padėjo pastebimai sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, o be to miestas yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. tapti visiškai nepriklausomu nuo iškastinio kuro. (...)

Pavyzdingasis Hamarbis

Prie Stokholmui suteikto ekologiško miesto titulo, be abejonės prisidėjo ir į pietus nuo sostinės centro plytintis jos rajonas Hamarbis (Hammarby Sjöstad). Suplanuotas kaip laikinas olimpinis miestelis (Švedija nesėkmingai siekė tapti 2004 m. Olimpinių žaidynių miestu), šiandien jis yra vienas geriausių pavyzdžių kaip gali būti įgyvendinta darnaus miesto vizija.
Sakoma, jog net jei gyventojai nėra ekologiškai sąmoningi, apsigyvenę Hamarbyje jie būtinai tokiais taps. Visas rajonas yra suprojektuotas taip, jog jau savaime, nepriklausomai nuo gyventojų, leidžia įgyvendinti net 75 proc. aplinkosauginių tikslų.
Kiekviename rajono pastate yra atliekų surinkimo kambarys, iš kiekvieno tokio kambario požeminiais vamzdynais atliekos keliauja į centrinę stotį, kurioje yra perdirbamos, pvz., maisto atliekos paverčiamos biokuru. Daugiau jokių sąvartynų, jokių šiukšlių konteinerių!
50 proc. kiekvienam pastatui reikiamos šilumos gaunama pasitelkus saulės kolektorius. Hamarbyje įrengtos sistemos, kurios surenka lietaus vandenį, o šis naudojamas rajono žaliesiems plotams laistyti.
Žaluma Hamarbyje, kaip ir visoje sostinėje, harmoningai įsilieja į bendrą urbanistinę panoramą.
Transporto problema čia taip pat neegzistuoja: elektra varomu viešuoju transportu rajono gyventojai gali patogiai pasiekti Stokholmo centrą. (...)

grynas.lt
http://img696.imageshack.us/img696/6378/file45451685be964630.jpg

Pakilęs iš pelenų - Bo01

Dėmesys, kurį Švedija skiria aplinkosaugos problemoms spręsti akivaizdus, valdžios veiksmai, rodantys ekologišką požiūrį į energiją, gamtos išteklių tausojimą ir sveikesnį miestietišką gyvenimo būdą neapsiriboja tik sostine.
Trečiajame pagal dydį Švedijos Malmės mieste taip pat yra ekologiškai švarus ir darnus rajonas, vadinamas Bo01. Mintis įgyvendinti projektą gimė dar 2001 m., kuomet Švedijos valdžia paskelbė dvidešimtmečio planą, pagal kurį skiriamos lėšos buvusių industrinių zonų ir senų laivų statyklų perkūrimui.
Malmės miesto vadovai nusprendė pasinaudoti galimybe ir apleistą, niekam nereikalingą seną, užterštą industrinę zoną netrukus pavertė jaukiu gyvenamuoju, verslo ir poilsio rajonu. “Niekas nebūtų patikėjęs, jog daugybė jaunų žmonių vėl kelsis gyventi į miestą, kurį jau laikėme mirusiu” – džiaugiasi vietiniai.
Bo01 apstatytas vidutinio aukštingumo namais iš kurių išsiskiria tik garsusis Malmės dangoraižis “Besisukantis torsas”. Stikliniai gyvenamųjų namų fasadai orientuoti į pietų pusę, taip saulės spindulių teikiama šiluma sumažina dirbtinės šilumos poreikį.
Plačios žaliosios zonos supa kiemus ir pastatus, įrengti dviračių takai leidžia patogiai pasiekti visus rajono objektus, o į labiau nutolusias miesto dalis gabena ekologiškas viešasis transportas.
Malmės savivaldybė žengė dar vieną žingsnį siekdama sumažinti automobilių skaičių mieste – gyventojams siūloma paslauga vadinama “Car Sharing”. Savivaldybė miestiečiams siūlo keliolika elektra ir dujomis varomų automobilių, kuriuos gyventojai gali dalintis tarpusavyje rezervuodami šiuos internetu.
Gyvenamieji namai visą buityje reikalingą energiją gamina patys, jau šiandien daugelis Bo01 rajono pastatų yra energetiškai nepriklausomi įdarbintos saulės ir vėjo energijos dėka.

http://img156.imageshack.us/img156/2038/3594397161d843822692o.jpg

www.grynas.lt

bebop
2011.05.22, 10:46
Priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-20-priimtas-atsinaujinanciu-istekliu-energetikos-istatymas/61594)

Pats projektas: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=394600&p_query=&p_tr2=

Eimantas
2011.05.30, 02:01
Danijos pakantė Baltijos jūroje.

2011 05

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110529/i4_Klaipeda_kylis_2011-05-20 010.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20110529/i4_Klaipeda_kylis_2011-05-20 016.jpg

Keltas gerą pusvalandį ar daugiau valandos plaukė pro vėjo jėgainių parkus.

LC.
2011.06.08, 18:34
„Renault“ stato didžiausią saulės energijos projektą pasaulio automobilių industrijoje (http://www.15min.lt/naujiena/gazas/autorinka/renault-stato-didziausia-saules-energijos-projekta-pasaulio-automobiliu-industrijoje-220-154896#.Te-STN4KG-o;facebook)

Bendradarbiaudama su „Gestamp Solar“ „Renault“ pradeda didžiausią saulės energijos projektą automobilių industrijoje: ant Prancūzijoje esančių kompanijos pastatų stogų bus sumontuotos saulės energiją surenkančios plokštės.

Projektas bus vykdomas Douai, Maubeuge, Flins, Batilly, Sandouville ir Cléon gamybos vietose (nuo 2000 m. turinčiose ISO 14001 sertifikatą). Plokštės iš viso uždengs 450 000 kv. metrų plotą (didesnį negu užima 60 futbolo aikščių), tai leis pasiekti 60 MW galią (tiek galios per metus reikia miestui, kuriame gyvena 15 000 žmonių).

http://www.15min.lt/images/photos/616229/big/1307544621saulesenergijosploksciudouaigamyklojeili ustracija.jpg

Al1
2011.06.08, 22:10
Idėja gera. Bet mūsų žurnaliūgos normaliai nei išversti, nei atlikti teksto korektūrą nemoka... :)

bebop
2011.06.11, 15:35
Panevėžiečiai pėsčiųjų perėjai apšviesti pasitelkė vėją (http://www.lrytas.lt/-13076249321306992129-panev%C4%97%C5%BEie%C4%8Diai-p%C4%97s%C4%8Di%C5%B3j%C5%B3-per%C4%97jai-ap%C5%A1viesti-pasitelk%C4%97-v%C4%97j%C4%85.htm)

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=247798&amp;s=3&amp;f=4

Panevėžyje įrengta bene moderniausia šalyje pėsčiųjų perėja. Jai apšviesti pasitelkta vėjo energija.

„Ši anksčiau viena avaringiausių mieste Nemuno gatvės perėja jau buvo moderniai apšviečiama – tam panaudoti šviesos diodai (LED) ir saulės energija maitinamos baterijos. Vis dėlto Lietuvoje, ypač rudenį, būna nemažai apsiniaukusių dienų, tad saulės energijos nepakako. Todėl nutarta papildomai panaudoti vėjo energiją“, - sako Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.

Pėsčiųjų perėjoje sumontuoti du vėjo malūnėliai su fotoelementais. Tad apšvietimo sistema nepriklauso nuo gatvių apšvietimo. Pėsčiųjų perėja apšviečiama jau esant prietemai, kai mieste dar nejungiami gatvių šviestuvai.

Mørtã
2011.06.11, 16:22
/\ Bubiuose Šiaulių r. tokia perėja buvo įrengta kažkur prieš puse metų...

bebop
2011.06.11, 16:33
O normaliai veikia ji ten, ar tiesiog tapo nevykusiu eksperimentu?

Silber418
2011.06.11, 16:45
Būtų jėgainių parkas įkurtas, kurio gaminamos energijos pakaktų miestui, nereikėtų ant šviestuvų malūnėlių kabinti. :)

yessuz
2011.06.13, 09:14
Būtų jėgainių parkas įkurtas, kurio gaminamos energijos pakaktų miestui, nereikėtų ant šviestuvų malūnėlių kabinti. :)

kiekvienam vejo/saules veikianciam MW turi veikti ir tradicine (na, hidro geriausiu atveju) tokios pacios galios elektrine.
t.y. turim 200 MW saules/vejo, papildomas 200 MW blokas turi pastoviai buti ijungtas...

Al1
2011.06.13, 09:38
Neturi veikti, bet turi būti galios rezervas.

yessuz
2011.06.13, 10:53
Neturi veikti, bet turi būti galios rezervas.

kas be ko. tik reikia atsiminti, kad elektrinei "isisukti" reikia laiko. todel paprastai panasi generuojanti galia turi veikti foniniam rezime.

kaip pvz:
Elektrenai, buna kad veikia 2 blokai po 300 MW, kiekvienas ant 150 MW ar maziau - mechanine galia, nors sukasi visi 600

LAZAS_
2011.06.21, 02:42
Beautiful Graphics Explain The Master Plan For A Nearly Zero Carbon Emissions Europe By 2050. (http://www.fastcompany.com/pics/beautiful-graphics-explain-master-plan-nearly-zero-carbon-emissions-europe-2050?slide=4#0)

Grafiškai pavaizduoti Europos planai sumažinti anglies dvideginio emisijas 80% iki 2050.

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/co2emissions.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/powereduction.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/Screen%20shot%202011-06-17%20at%204.54.53%20PM.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/Screen%20shot%202011-06-17%20at%205.41.33%20PM.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/Screen%20shot%202011-06-17%20at%204.59.37%20PM.png

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/renewableenrgymapping.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/Screen%20shot%202011-06-17%20at%205.02.26%20PM.jpg

http://www.fastcompany.com/pics/sites/fastcompany.com.mba/linkedfiles/imagecache/slideshowlarge/slideshows/Screen%20shot%202011-06-17%20at%205.34.10%20PM.jpg


Šaltinis: http://www.fastcompany.com/pics/beautiful-graphics-explain-master-plan-nearly-zero-carbon-emissions-europe-2050?slide=4#0

Al1
2011.06.24, 12:39
:)

http://i031.radikal.ru/1106/8f/22dd723f36a2.jpg

Eimantas
2011.07.04, 15:48
Pradėjo veikti didžiausia saulės energijos panaudojimo sistema Lietuvoje

http://www.ve.lt/uploads/img/catalog/1/pradejo-veikti-didziausia-saules-energijos-panaudojimo-sistema-lietuvoje2.jpg

AB „Lietuvos energija“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (Kruonio HAE), skatindama atsinaujinančios energijos gamybą, pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą. Ši alternatyvaus energijos šaltinius naudojanti sistema ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti. Sistema įdiegta bendradarbiaujant su alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo paslaugas teikiančia bendrove „Terma“.

Naujoji saulės kolektorių baterija buvo sumontuota ant elektrodinės katilinės stogo. Saulės kolektoriaus baterijos veikimo principas - saulės spindulių energijos virsmas šilumine energija. Iš kolektoriaus paimta šilumos energija kaupiama trijose 15 m3 talpos šildytuvuose. Vandenį šildytuve kaitina gyvatukas, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis iš saulės kolektorių. Jei saulė nešviečia ir vandens temperatūra per žema, jis papildomai pašildomas elektriniais kaitintuvais.

Įrengiant šią sistemą buvo siekiama kelių tikslų – skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir atlikti ilgalaikę sistemos stebėseną bei jos efektyvumo matavimus. Saulės energijos panaudojimo sistema yra skirta elektrinės ūkinėms reikmės naudojamam vandeniui šildyti. Saulės energijos kolektoriai paruošti nenutrūkstamai metinei eksploatacijai. Planuojama per metus pagaminti daugiau nei 70 MWh šiluminės energijos. Tai leis sutaupyti apie 30 tūkstančių litų.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/pradejo-veikti-didziausia-saules-energijos-panaudojimo-sistema-lietuvoje-601499/

digital
2011.07.07, 14:52
Atidaryta pirmoji lietuviška industrinė saulės modulių surinkimo linija (http://www.lrytas.lt/-13100371831309643908-atidaryta-pirmoji-lietuviška-industrinė-saulės-modulių-surinkimo-linija.htm)
lrytas.lt
2011-07-07 14:14
Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atidarė pirmąją lietuvišką industrinę saulės modulių surinkimo liniją. Ji įrengta mokslinės gamybinės akcinės bendrovės „Precizika“ bazėje, panaudojant ES finansinę paramą.

Premjeras pastebėjo, kad dar prieš metus-pusantrų drauge su profsąjungomis, verslo atstovais svarstė, kaip įveikti sudėtingą krizę, o dabar vis dažniau tenka “kirpti juosteles” ir dalyvauti naujų įmonių, modernių mokslo centrų, gamybinių linijų atidarymuose.

“Ypač malonu, kad sprendimai buvo priimti pačiame krizės dugne, o šiandien tai jau pradeda duoti konkrečius rezultatus. Čia jungiasi kelios strateginės Lietuvos kryptys: aukštosios technologijos, žinojimo technologija (kai jungiasi mokslas ir gamyba) bei nepriklausoma energetika”, – sakė Premjeras A. Kubilius.

Vyriausybės vadovas teigė, kad jam šios linijos atidarymas ir asmeniškai yra labai mielas. “Jaunystėje, kai dirbau Fizikos fakultete, šeštame aukšte, kieto kūno laboratorijoje, tyrinėjau būtent kietojo kūno elementus, kas yra viso to, kas čia vyksta, pagrindas”, – prisiminė A. Kubilius.

Lietuviški fotoelektriniai moduliai bus gaminami šveicarišku tikslumu surinktoje europinius standartus atitinkančioje pusiau automatinėje gamybos linijoje. Joje ekologiškai švariai bus gaminami aukščiausios kokybės ir efektyvumo fotoelektriniai moduliai. Tikimasi, kad įrenginys padės skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Al1
2011.07.07, 18:20
Būtent, kad surinkimo, o ne gamybos. Atsiveš gatavus puslaidininkines plokšteles iš užsienio ir čia korpusuos. Nieko savo, jokio mokslo, tik tiek, kad aukštos pridėtinės vertės produkcija ir paklausi turtinguose Vakaruose... Tačiau neįkandama lietuviams.

DeSadas
2011.07.07, 18:32
^^^ na vis geriau negu baldus ar tekstile gamint.

Al1
2011.07.07, 18:40
Nu tai apie ką ir sakau. Tik kam mokslą kaišioti, jei juo ten net nekvepia. Ar čia jau tampa tokia nauja mada, siekiant finansavimo?

Al1
2011.07.09, 17:09
Štai jums ir atsinaujinanti enegetika bei pezalai apie energetinę nepriklausomybę...

Leido įsigyti vėjo jėgainių parką
2011 liepos mėn. 5 d.

Pirmadienį Konkurencijos taryba (KT) suteikė leidimą antrinei bendrovės „Inter RAO Lietuva“ įmonei „IRL Wind“ vykdyti sandorį su „Vėjų spektras“ dėl Kretingos rajone veikiančio 30 MW instaliuotos galios vėjo jėgainių parko įsigijimo.

http://verslas.delfi.lt/energetics/leido-isigyti-vejo-jegainiu-parka.d?id=47290211

bebop
2011.07.12, 13:03
Saulės jėgainė elektrą gamino 24 val. per parą (http://vz.lt/4/straipsnis/2011/07/12/Saules_jegaine_elektra_gamino_24_val__per_para2?re adcomment=1&ArticleID=824c6811-50d4-4d89-b494-1eb3b62acc87#CommentAdd1)

Ispanijos ir Jungtinių Arabų Emyratų bendrovės "Torresol Energy" plėtojamai koncentruotos saulės energijos jėgainei "Gemasolar" (http://www.torresolenergy.com/TORRESOL/gemasolar-plant/en) pavyko pasiekti simbolinį tikslą - generuoti energiją 24 val. per parą. Tikimasi, kad išlydytos druskos saugojimo technologijas pasitelkusi 19,9 MW instaliuotosios galios jėgainė galės elektrą gaminti vidutiniškai 20 val. per parą.

Netoli Sevilijos (Ispanija) esančiai jėgainei pavyko gaminti elektrą visą parą praėjus mėnesiui nuo jos darbo pradžios. Veikti saulei nusileidus "Gemasolar" padeda išlydyta druska, galinti sukaupti iki 95% saulės spinduliuojamos šilumos.

Jėgainę sudaro 2.650 veidrodžių, koncentruojančių saulės spindulius į teritorijos viduryje esantį bokštą, kuriame temperatūra gali viršyti ir 500 laipsnių pagal Celsijų. Bokštas šildo ir specialiose saugyklose kaupiamą išlydytą druską. Saulei nusileidus, druska kaitina vandenį, kurio garai ir suka jėgainės turbinas.

Šviečiant saulei, jos koncentruota šiluma naudojama druskos kaitinimui, kurios dalis gamina turbinas sukančius garus iškart, o dalis - kaupiama saugyklose.

"Keletas dienų puikaus saulės spinduliavimo lėmė tai, kad karšta druska buvo užpildytas visas rezervuaras. Tikimės, kad artimiausiomis dienomis mūsų elektros energijos tiekimas tinklui pasieks vidutiniškai 20 val. per dieną", - komentuoja Diego Ramirezas, "Torresol Energy" gamybos direktorius.

"Gemasolar" jėgainė jau tiekia elektrą 25.000 namų. "Torressol" planuoja ir daugiau panašių jėgainių, tarp kurių - ir du 100 MW instaliuotosios galios projektai Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Al1
2011.07.13, 09:10
Tai šiluminė elektrinė, tik garui gaminti naudoja saulės spindulius. Įdomu, kiek kainuoja kilovatvalandė...