PDA

Keisti į išsamų rodinį : Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje


Puslapiai : 1 [2] 3 4 5

nepolitikas
2009.12.30, 14:45
^^^ kažkoks vienpusis požiūris.
tarybiniais laikais buvo sakoma, kad lietuvoje nėra energetinių išteklių ir kad tik bendra valstybė gali užtikrinti energijos tiekimą.
ką matom dabar?
pasirodo, yra naftos ir ją apsimoka išgauti,
nenaudojami šiukšlynai ir valymo įrenginiai išskiria metaną,
namų šildymui galima naudoti žemės šiluminę energiją,
vėjo jėgaines pasistatyti, pasirodo apsimoka net individualiai sodybai,
hidroenergijos išgavimui net nereikia užtvankos, užtenka upės tėkmės.
o dar saulė, o dar mediena, kuri auga ir auga...
tai tie energijos lašeliai, kurie galvą turinčiam žmogui nesunkiai prieinami.

ZYKLON-B
2009.12.30, 15:07
^^^ kažkoks vienpusis požiūris.
tarybiniais laikais buvo sakoma, kad lietuvoje nėra energetinių išteklių ir kad tik bendra valstybė gali užtikrinti energijos tiekimą.
ką matom dabar?
pasirodo, yra naftos ir ją apsimoka išgauti,
nenaudojami šiukšlynai ir valymo įrenginiai išskiria metaną,
namų šildymui galima naudoti žemės šiluminę energiją,
vėjo jėgaines pasistatyti, pasirodo apsimoka net individualiai sodybai,
hidroenergijos išgavimui net nereikia užtvankos, užtenka upės tėkmės.
o dar saulė, o dar mediena, kuri auga ir auga...
tai tie energijos lašeliai, kurie galvą turinčiam žmogui nesunkiai prieinami.
daug kas imanoma, bet... visu pirma reikia LESHU. Antra kai kurius enegijos shaltynius neapsimoka eksploatuoti. Trechia nera taip paprasta viska suderint nesukurus papildomu problemu kuriu sprendimui vel gi reikia papildomu leshu :)))))))))))

BMW2009
2009.12.30, 15:10
Krizės metu, kai sunku zmonės labiau galvoja, iesko alternatyvių sprendimų. Vis dėlto krizė turi vieną kitą mazą pliusiuką :D Žmonės rengiasi saulės kolektorius daugiabučiuose, bet jų dar mažoka, nes bijo rizikuoti dauguma žmonių. Taciau žmonės jau galvoja kaip sutaupyti ir panasiai, galime pasidžiaugti tuo . Tą patį galima pasakyti apie kitų energijos šaltinių alternatyvų naudojimą

ZYKLON-B
2009.12.30, 15:27
ok leiskim jus pasistatet vejo maluna prie namo, kaip jus ji i tinkla ijungsit? Man regis tinklai pasius jus kuo toliau arba suras 1K priezhaschiu kad tuo nedaryt. Gal galit parodyt man norminius aktus?

Idomu butu surengt diskusija apie realius individualios alternatyvios energetikos sprendimus ir ju realizacija :)

nepolitikas
2009.12.30, 16:03
^^^ pvz. savo sodo sklype atsisakiau elektros energijos, nes aš ten negyvenu ir nesiruošiu mokėti už "kolchozo" nuostolius.
bet be apšvietimo nelieku, nes prie automobilio galima prijungti pakankamai 12v halogeninių lempučių. planuoju pasistatyti vėjo generatorių (tokie naudojami jachtose). manau komplekte su akumuliatoriumi elektros turėsiu pakankamai.
ir čia ne šiandienos išradimas, mano dėdė dar smetonos laikais ant stulpo iškėlęs mašinos generatorių, turėjo šviesą tvarte ir elektros radijo aparatui...

Mørtã
2009.12.30, 16:13
/\ Bet dabar zmones nebegyvena tvarte ir apart radijo aparato turi nemazai kitos elektrotechnikos.

ZYKLON-B
2009.12.30, 16:26
^^^ pvz. savo sodo sklype atsisakiau elektros energijos, nes aš ten negyvenu ir nesiruošiu mokėti už "kolchozo" nuostolius.
bet be apšvietimo nelieku, nes prie automobilio galima prijungti pakankamai 12v halogeninių lempučių. planuoju pasistatyti vėjo generatorių (tokie naudojami jachtose). manau komplekte su akumuliatoriumi elektros turėsiu pakankamai.
ir čia ne šiandienos išradimas, mano dėdė dar smetonos laikais ant stulpo iškėlęs mašinos generatorių, turėjo šviesą tvarte ir elektros radijo aparatui...

tai ne problemos sprendimas, tai zingsnis i akmens amziu :). Kartais sode reikia didesniu galingumu nei lemputems bei radijui

ZYKLON-B
2009.12.30, 16:56
Apie saules baterijas

Pries pusantru metu teko aplankyt Mount Athos (Graikija, Chalkidiki pusiasalio rytine dalis). Teko apziuret 8,5kW saules jegaine vienam vienolyne. Ja sudaro kazkur 20kv. metru saules baterija 52V ishejimo itampa,

http://i020.radikal.ru/0912/b1/fc683ee47c0e.jpg

8.5kW konvertorius, svino-rugsties baterijos(deja nepamenu talpos Ah) ir pagalbinis 5kW benzininis generatorius baterijoms kraut ziemos metu.

http://i052.radikal.ru/0912/46/5e2cc4e7c2f8.jpg

Snekejau su vienuoliais, sake 8.5kW jiems uztenka, bet ziema kai ne taip sauleta, tenka daznai isijungt generatoriu. Sistema tiktu individualiam namui... bet tiktai ne Lietuvoje. Vienuoliai sake, kad saule Mount Athos sviecia 360 dienu per metus. Sistemos kaina 35K Euru.

Beje kaip pastebejau, Graikijoje praktiskai ant kiekvieno namo stogo irengtas kolektorius vandeniui sildyt.

nepolitikas
2009.12.31, 08:51
/\ Bet dabar zmones nebegyvena tvarte ir apart radijo aparato turi nemazai kitos elektrotechnikos.

matau nesutinki, kad šiais laikais galima apsieiti be centralizuoto energijos tiekimo :)
dėdės miestelis (100km nuo kauno) tuo laiku elektros visai neturėjo ir jo pirmas žingsnis buvo labai pažangus, o elektros naudojimo vietos taip pat neatsitiktinės:
tvartas - gamybinės patalpos
radijas - informacijos šaltinis

Mørtã
2009.12.31, 09:16
matau nesutinki, kad šiais laikais galima apsieiti be centralizuoto energijos tiekimo..Nea, ne taip kategoriskai. Apsieiti aisku galima. Galima isvis be elektros gyventi, bet ar normalus bus toks gyvenimas. :)
...ir dar del tavo nenoro "mokėti už 'kolchozo' nuostolius". Jei čia ne ekonomiskai pagrista, o grynas užsispyrimas, tai reik kreiptis pas psichologa. Daznu atveju 'savo' nuostoliai daug didesni, nei 'kolchozo', o gal manai, kad išgauti elektrą iš automobilio yra efektyviau nei iš elektros tinklo?

nepolitikas
2009.12.31, 11:06
^^^ "kolchozo" nuostoliais vadinu elektros vogimą apeinant individualius apskaitos prietaisus, o tokia praktika dar labai gyva.
automobiliui žinoma vargas :), bet tai trunka trumpai ir "malūnėlis" turėtų tą išspręsti.
žolei pjauti, ko gero už benzininę žolepjovę geriau nerasi.
tai kam man tie laidai :)

Mørtã
2009.12.31, 11:18
.."malūnėlis" turėtų tą išspręsti.
žolei pjauti, ko gero už benzininę žolepjovę geriau nerasi.
tai kam man tie laidai..Kiek toks "malūnėlis" kainuoja, t.y. jo įsigijimas, instaliacija, eksploatacines islaidos? Koks jo resursas?
Benzinine zolepjove "kovoja" su ekologija, ar tai yra gerai?
Galbut laidai ir nereikalingi, bet betkoks kitas budas gauti elektra bus maziau efektyvus, o pakeisti elektra kitu energijos saltiniu - neekologiskas.

kempas
2009.12.31, 21:52
reiktų labai paskaičiuoti ar apsimoka statyti malūnėlį. Jau geriau investuoti daugiau į apšvietimą taupesnį, mažiau elektros valgančią elektroniką nei į kažkokį vėjo malūną. O jei vagia elektrą tai surenkit susirinkimą ir visus elektros apskaitos prietaisus iškelkite į lauką ant stulpo, o tinklus perduokite elektros tiekėjui. Turėtų išnykti šita elektros vogimo problema.

TukasLT
2010.01.01, 17:36
Kol Lietuvoje nebus idiegtos protingu tinklu technologijos, paprasti vartotojai ir bus vartotojai ir mokes tiek kiek rodo ar pasako tinklai. O apie kazkokias vejo turbinas paprastiems vartotojams nera ka kalbeti, nes kaip ir sake kazkas, tinklai ras tikrai priezasciu neduoti sutikimo prisijungti prie bendro tinklo, nes pasakkys, laidu praeinamumas per mazas ir taip toliau. Kitas gana geras budas butu micro-generacija su micro tinklais, bet vel daug skaiciavimo, turi savo trukumu ir privalumu.

Al1
2010.01.02, 13:43
Kol kas vienintele saules elementu gamintoja Lietuvoje

http://www.aet.eaf.ktu.lt/se/index.php

Gal kas ir zinot jau. Lietuvoje atsiras daugiau saules elementu gamintoju. Vilniuje UAB "Precizika" jau iį tai investuoja ir siuo metu vyksta cecho irengimo darbai (o gal jau ir vidaus irangos montavimas).

Taip pat saules elementu gamykla atsiras ir Alytuje.

Mørtã
2010.01.02, 13:48
Parkomatai aktyvai naudoja Saulės energiją, nemažai tokiu mačiau Kaune.

ZYKLON-B
2010.01.06, 11:08
Kas liecia saules energijos - Lietuva ne pats tinkamas jai krastas.

Al1
2010.01.06, 11:17
Aisku, kad netinkamas. Pats atlikinejau matavimus. Rezultatai tokie. Sviesos srautas skiriasi iki keliu simtu kartu, priklausomai nuo oro salygu, paros laiko ir metu laiko. Lietuva ne kokia Ispanija, kur virs 300 sauletu dienu per metus. Saules energetika tenkinanti salies elektros energijos poreikius tinkama tik salims arciau pusiaujo. Pas mus ji tinkama tik tam tikriems nisiniams taikymams.

Wycka
2010.01.06, 17:02
Kas liecia saules energijos - Lietuva ne pats tinkamas jai krastas.

Aisku, kad netinkamas. Sviesos srautas skiriasi iki keliu simtu kartu, priklausomai nuo oro salygu, paros laiko ir metu laiko.

Na kad netinkamos platumos sulės energijai gaminti jau senokai buvo aišku. Tik pagalvojau, kad labiausiai apsimokėtų juos taikyti Kuršių Nerijoje — nors per Kiaulės Nugaros salą į neriją nutiesti elektros kabeliai, bet Nida yra kurortas, taigi šiluminės elektrinės čia nepastatysi. Hidroelektrinės irgi niekaip, nes nėra upių. Vėjo jėgainės nelabai derėtų prie unikalaus kraštovaizdžio, plius triukšmas baidytų čia perinčius paukščius. Lieka tik saulės kolektoriai, nes Kuršių nerija yra labiausiai saulėta vieta Lietuvoje, plius didžiausias žmonių pikas joje būna vasarą, kada daugiausia saulės. Tai nereiškia, kad kolektoriai pakeistų elektrą 'iš žemyno', bet būtų nors gana simbolinė alternatyva, pateisintų/įtvirtintų 'žaliojo kurorto' statusą bei būtų pavyzdys kitiems miestams.

Al1
2010.01.06, 19:53
Taip, saules kolektoriai vandeniui sildyti bene geriausia, ka kol kas galima butu pasiulyti. Taciau mokslas nestovi vietoje. Galbut zmones isisavins dirbtine fotosinteze ir is CO2, vandens ir nedidelio kiekio kitu medziagu (azoto, kalio, kalcio ir pan.) gales auginti biomase, kuria bus galima deginti.
Augaluose tas procesas vyksta, bet jis trunka ilgai (per kiek laiko uzauga medis, kol ji apsimoka deginti). Jei ta procesa dirbtiniu budu butu galima atlikti kelis kartus ar net keliasdesimt kartu greiciau, tai butu alternatyvi zalia energetika.

Beje, tyrimai ta kryptimi vyksta. Net is Lietuvoje. T.y. fundamentiniai fotosintezes procesu tyrimai. Ten dar daug daug ka reikia issiaiskinti.

x21
2010.01.06, 20:19
... butu alternatyvi zalia energetika...Ne tokia ir zalia ta energetika butu, jei deginti augalus. :)

Al1
2010.01.06, 20:22
Zalia, nes tai ne augalai butu. O kokia nors bioceliulioze ar pan.

x21
2010.01.06, 20:25
o kaip pas mus reikalai su geotermine energija? Šalia mano namo yra kontora, siūlo tokio tipo paslaugas.

index
2010.01.06, 20:27
Ne tokia ir zalia ta energetika butu, jei deginti augalus. :)

Na iš esmės žalia, nes deginant augalus būtų išmetama tik tiek CO2, kiek buvo sugerta jiems augant. t.y. CO2 padidėjimas nulinis. O taip pat deginant augalus išmetama gerokai mažiau kitų junginių, nei jų išsiskiria deginant anglį ar naftos produktus (šiuo atžvilgiu ekologiškesnės gal tik dujos).

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.01.06, 21:22
Na kad netinkamos platumos sulės energijai gaminti jau senokai buvo aišku. Tik pagalvojau, kad labiausiai apsimokėtų juos taikyti Kuršių Nerijoje — nors per Kiaulės Nugaros salą į neriją nutiesti elektros kabeliai, bet Nida yra kurortas, taigi šiluminės elektrinės čia nepastatysi. Hidroelektrinės irgi niekaip, nes nėra upių. Vėjo jėgainės nelabai derėtų prie unikalaus kraštovaizdžio, plius triukšmas baidytų čia perinčius paukščius. Lieka tik saulės kolektoriai, nes Kuršių nerija yra labiausiai saulėta vieta Lietuvoje, plius didžiausias žmonių pikas joje būna vasarą, kada daugiausia saulės. Tai nereiškia, kad kolektoriai pakeistų elektrą 'iš žemyno', bet būtų nors gana simbolinė alternatyva, pateisintų/įtvirtintų 'žaliojo kurorto' statusą bei būtų pavyzdys kitiems miestams.
Ten saugoma teritorija ir daug ko statyt negalima. Visa Kuršių nerija yra nacionalinis parkas, be to ten 2 rezervatai ir 8 draustiniai su dar griežtesniais aplinkosauginiais reikalavimais. Per visą neriją rastum labai nedaug pastatų ant kurių stogų būtų galima sumontuot kolektorius ir tuom niekam nepakenkt.

Jegermeister
2010.01.07, 15:33
Norėčiau pastebėti, kad laikas būtų diskusijose tiksliau naudoti dviejų višiskai skirtingų dalykų sąvokas ir vadinti juos savo vardais:

1. Saulės kolektorius - skirtas saulės energiją paversti šiluma t.y. vandens arba pastatų šildymui, šilumos siurblių naudojamo grunto atšildymui vasaros metu. (Pagrindinės rūšys: plokštieji ir vakuminiai)

2. Saulės foto elektrinis modulis (Photo Voltaik, sutrumpintai -PV Modul) - skirtas saulės energijai paversti elektros energija (nuolatinė srovė), o prijungus konverterius verčiama į kintamą stovę. (Pagrindinės rūšys: monokristaliniai, polikristaliniai ir plonasluoksniai).

doncius
2010.01.07, 15:57
Jei biokurą galima vadinti atsinaujinančių energijos šaltiniu tai nesuklysiu įkėlęs nuorodą.
http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=398946&postcount=362

ZYKLON-B
2010.01.08, 22:43
Siandien maciau papkute su vienu idomiu projekteliu, deja labai mazai ispesiau technines informacijos. Prie Great Yarmouth bus pastatytas "electricity storage station". Is isores atrodo panasi i paprasta "primary susbstation". I iejima paduodama zema itampa 0.4kV, kuria islyginama ir krauna baterijas (va tai pats idomiausias dalykas - jokios infos apie baterijas nera), Baterijos sujungtos su statyniu invertorium kuriam kaip raktai panaudoti IGBT tranzistoriai (vietoje iprastu tiristoriu), toliau invertuota 2kV 3faze itampa per reaktorius ir paaukstinanti 2/11kV sausa transformatoriu paduodama i vietini 11kV paskirstimo tinkla. Kaip supratau baterija bus kraunama vejo jegainiu ir veiks kaip UPS'as ivykus problemoms skyrstomajame tinkle. Man tik kilo klausimas kaip tai bus apiforminta teisiskai , kai UK nera legalizuoti "grid-tied" rezimai (http://en.wikipedia.org/wiki/Grid-tied_electrical_system).
Idomiausia kad invertorius uzima vos ne puse pastato, o baterija tik apie trecdali.
Iranga - ABB, paleidima bei derinima darys svedai.
Siandien susitariau su project manager kad kai bus paleidimo-derinimo darbai, atvarysiu apziuret bei pabendraut su svedais. Manau po poros menesiu padarysiu issamesni aprasyma.
Manau siam projektui apibendrintai tiktu sis aprasymas http://en.wikipedia.org/wiki/Grid_energy_storage

r08n
2010.01.09, 16:43
iejima paduodama zema itampa 0.4kV, kuria islyginama ir krauna baterijas (va tai pats idomiausias dalykas - jokios infos apie baterijas nera),

Tai gal ne baterijos, o akumuliatoriai?

ZYKLON-B
2010.01.09, 16:54
Tai gal ne baterijos, o akumuliatoriai?
angliskai vistiek battery :) , "rechargeable battery"

Mørtã
2010.01.09, 17:33
angliskai vistiek battery :) , "rechargeable battery"Tai kad ir lietuviškai - akumuliatorinė baterija.

LAZAS_
2010.01.11, 05:25
Taip, saules kolektoriai vandeniui sildyti bene geriausia, ka kol kas galima butu pasiulyti. Taciau mokslas nestovi vietoje. Galbut zmones isisavins dirbtine fotosinteze ir is CO2, vandens ir nedidelio kiekio kitu medziagu (azoto, kalio, kalcio ir pan.) gales auginti biomase, kuria bus galima deginti.
Augaluose tas procesas vyksta, bet jis trunka ilgai (per kiek laiko uzauga medis, kol ji apsimoka deginti). Jei ta procesa dirbtiniu budu butu galima atlikti kelis kartus ar net keliasdesimt kartu greiciau, tai butu alternatyvi zalia energetika.

Beje, tyrimai ta kryptimi vyksta. Net is Lietuvoje. T.y. fundamentiniai fotosintezes procesu tyrimai. Ten dar daug daug ka reikia issiaiskinti.

Taip, energijos ar kitaip tariant kuro "auginimo" ateitis priklauso dumblių bioreaktoriams. Sistema daug paprastesnė ir kompaktiškesnė negu augalininkystė, dumbliams tieki reikiamą CO2, maistinių medžiagų ir saulės šviesos kiekį ir nuiminėdamas derlių tiesiog išspaudi aliejų, kurį gali iškarto naudoti kaip dyzeliną (Jokių fermentavimų ar distiliavimų).
Pagal paskutinius skaičiavimus iš dumblių bioreaktoriaus galima išgauti kelis šimtus kartų daugiau energijos per ploto vienetą negu iš bet kokių kitų grūdinių kultūrų ar karklų (Dumblių derlius nuimamas kas kelias savaites).

Al1
2010.01.11, 08:56
Su dumbliu apsvietimu yra problema. Ne visose geografinese platumose ta apsimokes daryti. Juk sviesa ir yra pirmine enegija, kuri su nuostoliais paverciama chemine. O po to deginama ir su nuostoliais verciama mechaniniu darbu sukant variklio ratus. Na, galima butu deginti ne automobilio variklyje, o elektrineje. Ir gautume maziau elektros enegijos, negu buvo jos suvartota apsviesti dumbliams.
Sildymas taip pat problema. Todel velgi gaunasi, kad dumblius apsimoka auginti tik arciau pusiaujo, o ne musu salygomis.

LAZAS_
2010.01.11, 20:31
Nebūtinai, atsižvelgus į transportavimo, kaupimo ir pan. kaštus auginimas vietoje taip pat gali būti konkurentabilus. Daugiausia kuro išgautum vasaros metu, kai jo poreikis mažas, atėjus žiemai daugiau suvartotum nei pagamintum- taip būtų pasiekta pusiausvyra.

le bronius
2010.01.18, 19:41
„Energy by Motion“ (EBM) – mitas ar tikrovė? (http://www.alfa.lt/straipsnis/10309812/?Energy.by.Motion..EBM...mitas.ar.tikrove.=2010-01-18_07-00)

„Energy by Motion“ (EBM) iš esmės yra elektromagnetinis motoras, kuris jo kūrėjų teigimu sukuria daugiau elektros nei jos reikia pačiam motorui sukti. Nors pirmosios žinios apie šią technologiją pasirodė dar 2001 metais, realių jos pritaikymų iki šiol taip ir neatsirado.

Ką manote? Mitas ar tikrovė?

Al1
2010.01.18, 19:47
Eilinis amzinasis variklis.

facebook
2010.01.18, 21:50
Buitiniu vejo jegainiu kainorastis:
nuo 300W iki 15kW (http://geodomas.lt/index.php?option=com_virtuemart&page=shop.browse&category_id=54&Itemid=2&lang=lt)
pagamintos Cekijoje
veikia nuo 1,5 m/s
Liko nedidele smulkmena, apskaisioti amortizacija ir atsiperkamuma, ir jei matom kad atsiperka per N metu, tiesiog svarstom: pirkt/nepirkt?
Kita vertus, yra nemazai vietu, kur elektros nera visai. Ir atsivesti kelis simtus metru, samatos siekia po kelis simtus tukstanciu Lt.

JlL
2010.01.18, 23:52
Buitiniu vejo jegainiu kainorastis:
nuo 300W iki 15kW (http://geodomas.lt/index.php?option=com_virtuemart&page=shop.browse&category_id=54&Itemid=2&lang=lt)
pagamintos Cekijoje
veikia nuo 1,5 m/s
Liko nedidele smulkmena, apskaisioti amortizacija ir atsiperkamuma, ir jei matom kad atsiperka per N metu, tiesiog svarstom: pirkt/nepirkt?
Kita vertus, yra nemazai vietu, kur elektros nera visai. Ir atsivesti kelis simtus metru, samatos siekia po kelis simtus tukstanciu Lt.

lietuvoj sitos elektrines didziausia nesamone, pvz prie vidutinio lietuvisko vejo paprasto arbatinuko darba uztikrintu elektrine kurios kaina virs 30 t.lt. O vejo kada ir kiek buna? paklauskit buriuotuoju kaip lietuvoj su veju yra - suprasit. Daug pigiau (tiek skaiciuojant ivesticija, tiek islaikyma, tiek patoguma) kist pinigus i dyzelgeneratoriu. O jei mastyt apie ekologija tai tada geriau isvis nieko neturet, nes tam kad uzdirbt 30 t.lt uztersit gamta daug labiau nei po to atpirks sitas malunelis.

nepolitikas
2010.01.19, 13:22
^^^ aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

r08n
2010.01.19, 13:49
^^^ aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

Teisingiau būtų skaičiuoti vatus. Kažkada bandžiau užvirinti vandenį arbatinuke, skirtame automobilinei 12 V rozetei - užtruko gerą pusvalandį, jei ne ilgiau. Pabandyk ten prijungti, pvz., skalbimo mašiną.

Sula
2010.01.19, 13:52
^^^ aš ne elektrikas, todėl noriu paklausti:
čia tikriausiai visi turite omenyje, kad vėjas ir saulė gamins kintamą 220v elektrą.
gal teisingiau būtų orientuotis į nuolatinę 12v. juk daug buitinių įrenginių (jau nekalbant apie apšvietimą) pritaikyti būtent tokiai srovei...

Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų :oi!

e2ards
2010.01.19, 14:02
Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų :oi!

Problema kitur, nuolatine srove i teisinga kintama srove padaryt kur kas yra sudetingiau , nei atvirksciai

Sula
2010.01.19, 14:22
Problema kitur, nuolatine srove i teisinga kintama srove padaryt kur kas yra sudetingiau , nei atvirksciai

Nemanyčiau. O tos problemos todėl, kad "teisinga" pas mus laikoma tam tikra kintama...

Al1
2010.01.20, 12:49
Sudetingumo nera. Taciau konverteriai kainuoja. Ir jie nera 100-ta peocentinio naudingumo koeficiento...
Taip, su nuolatine srove galima siais laikais tik apsvietima isirengti. Dar nesiojama radijo aparata su CD grotuvu prijungti. Kai kuriuos nesiojamus kompiuterius (jei jie gali maitintis nuo 12V). Visai kitai irangai reikia kintamos itampos. Arba aukstesnes (nesiojami kompai maitinami ir 15-21 V itampa) nuolatines...

ZYKLON-B
2010.01.20, 20:59
Teisingiau būtų skaičiuoti vatus. Kažkada bandžiau užvirinti vandenį arbatinuke, skirtame automobilinei 12 V rozetei - užtruko gerą pusvalandį, jei ne ilgiau. Pabandyk ten prijungti, pvz., skalbimo mašiną.

Dzoulio-Lenco desnis:
http://upload.wikimedia.org/math/1/c/9/1c9646d6e07694bfff86bc0756e31c33.png
Matau fizikos is rasanciu forume beveik niekas nesimokino.
Galingumas:
http://upload.wikimedia.org/math/a/d/0/ad064f7617c03b9af4c1abe04442f032.png
esant nuolatynei srovei cos f = 1

Del standartu - AC ar DC, 230V arba 12V.
AC visada gana pigu transformuot (Paaukstint/pazemint/islygint) bei perduot. DC konvertuot i AC galima bet keliskart brangiau negu atvirksciai kainuos aparatura.
230V - taip pavojinga givybei bet srove beveik 20 kartu mazesne esant tam paciam galingumui esant 12V itampai. Isivaizduokit kokius laidus reik namuose jai pereit prie 12V

Al1
2010.01.20, 21:05
Uztruko ilgiau, nes automobilinis arbatinukas yra mazos galios. Automobilio cigareciu prikurke duoda maziau nei 10 A. Taip kad maksimum 120 W. Jei ildomo vandens kiekis apie litra, tai ir uztruko. Palyginimui ~220 V spirale, skirta vandeniui puoduke (0,2 l) uzvirinti yra 500 W galios. Uzverda per pora minuciu.

praeivis
2010.01.20, 21:18
Tai įtampa, o ne srovė! Su 12V įtampa problemos dėl perdavimo. 2 kW skalbyklei reikės iki 200A srovės, atitinkamai piršto storio varinių laidų :oi!



Teisingai. Kiekvienas galite pasiziureti i savo automobili. Starteris ima kazkur pie 300A srove ir pasiziurekite kokio storio laidas eina nuo akumuliatoriaus. O jei daugiau butu panasiau galingu prietaisu buityje,o ju tokiu yra daug ( skalbimo masina,virdulys,lygintuvas,elektrine plytele) ,tai kokiu laidu reiketu..:-))))

Al1
2010.01.20, 21:28
Automobilyje starterio laidai yra plonesni, negu reiketu ilgalaikei tokios pat sroves apkrovai islaikyti. Paprasciausiai uzvedimo metu srove teka trumpa laika ir laidai nespeja ikaisti. Ir tai dabar automobiliuose zadama pereiti prie 48 V itampos. Argumentas - metalo laidams taupymas ir mazesnis akumuliatorius...

r08n
2010.01.21, 13:30
Uztruko ilgiau, nes automobilinis arbatinukas yra mazos galios.

Ačiū už labai giliamintišką išaiškinimą. Kaip tik todėl aš ir rašiau, kad, vertinant energijos šaltinį, pirmiausia reikia skaičiuoti vatus.

digital
2010.01.26, 19:38
Lietuvoje dedamas pagrindas naujai pramonės šakai (http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=28258933)
Lietuviai bandys pasauliui įrodyti, kad moka dirbti ir rankomis, ir smegenimis. Vilniuje pradeda veikti saulės elementų gamykla, kuri, anot jos iniciatorių, bus pagrindas naujai pramonės šakai. O ši ateityje esą sudarys didžiąją dalį Lietuvos eksporto

Dar 5 įmonės ruošiasi pradėti gaminti saulės elementus (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/article.php?id=28253263)
Antradienį bendrovė „Precizika-MET SC“ atidaro pirmąją saulės elementų gamyklą Lietuvoje. Dar 5 įmonės tai planuoja padaryti artimiausiu metu. „Via Solis“, „BOD Group“, „Baltic Solar Energy“, „Baltic Solar Solutions“, „MG AB Precizika“ bei „TB eksportas importas“ planuoja diegti silicio, saulės elementų ir saulės modulių gamybos linijas, praneša Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija.

Al1
2010.01.26, 20:11
Nieko jie ten negamins. Tik surinkines is Azijos atveztus fotoelementus i galutini gamini. Taip kad snekos apie technologijas - tik tuscias piaras nezinantiems. Aisku, gerai kad nors tokia gamyba vystoma, nei jokia. Bet visgi reikia nepusti burbulu...
O ir tas prof. A. Galdiko kiseninis privatus dvieju kabinetu institutas tam ir ikurtas, kad priglausti valstybes ir ES pinigelius darant piara ir daugiau nieko. Sedejo PFI, galejo ir toliau ten sedeti. Jokio mokslo tokie kiseniniai institutai nedaro, nes ir neturi tam jokios bazes... Tai moksla diskredituojantys institutai, o greiciau - viesuju rysiu kompanijos, prisidengiancios mokslu ir dar besinaudojancios VšĮ statuso mokesciu lengvatomis...

e2ards
2010.01.27, 07:40
Nieko jie ten negamins. Tik surinkines is Azijos atveztus fotoelementus i galutini gamini. Taip kad snekos apie technologijas - tik tuscias piaras nezinantiems. Aisku, gerai kad nors tokia gamyba vystoma, nei jokia. Bet visgi reikia nepusti burbulu...
O ir tas prof. A. Galdiko kiseninis privatus dvieju kabinetu institutas tam ir ikurtas, kad priglausti valstybes ir ES pinigelius darant piara ir daugiau nieko. Sedejo PFI, galejo ir toliau ten sedeti. Jokio mokslo tokie kiseniniai institutai nedaro, nes ir neturi tam jokios bazes... Tai moksla diskredituojantys institutai, o greiciau - viesuju rysiu kompanijos, prisidengiancios mokslu ir dar besinaudojancios VšĮ statuso mokesciu lengvatomis...

Viso sito tikslas yra jau patvirtintas naujas saules energijos supirkimo tarifas - 1,51-1,63 Lt/kwh, beje jis galios, jei energija vartosi ir saviems tikslams, o ne tik atiduosi i tinkla.

ISVADA: elektra tures brangti, nes kaskas nori gyventi geriau

Al1
2010.01.27, 09:15
Vat ir bizniukas. Pasistatei 50 kW, per tris metus atsipirko, o po to grynas pelnas...
Skaiciavau, dienos ilgumas tik 8 val istisus metus. Taip pat skaiciavau, kad jegaine visa laika dirba puse galingumo - apsiniaukusios dienos, sniegas, lietus...
Duomenys apie 1 W kaina
http://www.solarbuzz.com/Moduleprices.htm

nepolitikas
2010.01.27, 09:32
Viso sito tikslas yra jau patvirtintas naujas saules energijos supirkimo tarifas - 1,51-1,63 Lt/kwh, beje jis galios, jei energija vartosi ir saviems tikslams, o ne tik atiduosi i tinkla.


šitos vietos nesupratau (pažymėjau raudonai)
nusiperki ką reikia, pasistatai ir moki už energiją?

Al1
2010.01.27, 09:35
Tureta omeny, kad ne tik is tu bus superkama, kurie isirengs tokias saules elektrines su tikslu gaminti energija pardavimui. Bet is is tu, kurie visu pirma energija naudos savo poreikiams, o pertekline parduos.

artexs
2010.01.27, 12:25
Tureta omeny, kad ne tik is tu bus superkama, kurie isirengs tokias saules elektrines su tikslu gaminti energija pardavimui. Bet is is tu, kurie visu pirma energija naudos savo poreikiams, o pertekline parduos.

Tai ar neapsimokėtų tada savo poreikiams naudoti iš tinklų po 45ct, o iš saulės elektrinės visą parduoti po 1,5Lt? :)

e2ards
2010.01.27, 13:07
Tai ar neapsimokėtų tada savo poreikiams naudoti iš tinklų po 45ct, o iš saulės elektrinės visą parduoti po 1,5Lt? :)

Nesupratai, ka norejo pasakyt, gaminiesi sau energija, uz kuria dar tau ir sumoka, o pertekliu dar ir parduoti uz kuria taip pat gauni pinigus.

DeSadas
2010.01.27, 13:28
Nieko jie ten negamins. Tik surinkines is Azijos atveztus fotoelementus i galutini gamini. Taip kad snekos apie technologijas - tik tuscias piaras nezinantiems. Aisku, gerai kad nors tokia gamyba vystoma, nei jokia. Bet visgi reikia nepusti burbulu...
O ir tas prof. A. Galdiko kiseninis privatus dvieju kabinetu institutas tam ir ikurtas, kad priglausti valstybes ir ES pinigelius darant piara ir daugiau nieko. Sedejo PFI, galejo ir toliau ten sedeti. Jokio mokslo tokie kiseniniai institutai nedaro, nes ir neturi tam jokios bazes... Tai moksla diskredituojantys institutai, o greiciau - viesuju rysiu kompanijos, prisidengiancios mokslu ir dar besinaudojancios VšĮ statuso mokesciu lengvatomis...
Retai sutinku su A1. bet siuo atveju jus esate teisus! :D

Al1
2010.01.27, 18:26
Nesupratai, ka norejo pasakyt, gaminiesi sau energija, uz kuria dar tau ir sumoka, o pertekliu dar ir parduoti uz kuria taip pat gauni pinigus.

Kur taip parasyta? Mokama tik uz parduota energija, o ne savo poreikiams suvartota.

balietis
2010.01.27, 19:03
Kur taip parasyta? Mokama tik uz parduota energija, o ne savo poreikiams suvartota.
Tai vis tiek su tokia sistema apsimoka gaminti ekologišką elektrą iš fotoelementų net ir naktį. Tiesiog reikia į tuos fotoelementus tiekti pigesnę neekologišką elektrą, na o atidavinės jie jau brangesnę, pažaliavusią. Tiesą sakant čia net fotoelementai nebūtini. Manau, kad elektrą galima atvesti ir į vėjo jėgaines - kad geriau suktųsi.
Jeigu rimtai, tai valstybė bet ką pirkdama brangiau nei parduodama neišvengiamai sukuria pinigų siurblį, toliau - tik išradingumo klausimas.

Al1
2010.01.27, 19:36
Butent. Gudrus ir itakingi bei prieinantys veikejai susikure gera bizni daryti pinigus...

Jegermeister
2010.01.27, 21:35
Atsinaujinančios elektros energijos supirkimas didesniu tarifu (kitaip niekas tuo neužsiimtų) Vokietijoje funkcionuoja maždaug taip:
Prie esamų tarifų visiems vartotojams pridedami keli centai ir iš šių pinigų superkama brangesnė visa atsinaujinanti el. energija. Taigi už ją moka visi be išimties vartotojai , kas daugiau elktros naudoja tas daugiau ir moka. Valstybė gi užsiima tik reguliavimu ir politika t.y. nustato konkrečias supirkimo kainas (Vokietijoje pradžioje kaina buvo 50 Euro centų už kilovatvalandę), jų galiojimo laiką(Vokietijoje pvz. 20 metų) tais metais įrengusiems elektrines, kasmet koreguoja(mažina) supirkimo tarifą naujai prijungiamiems atsinaujinančios energijos tiekėjams priklausomai nuo jau anksčiau prisijungusių kiekio ir galios bei surinktos sumos tam reikalui per tarifo padidinimą (2009 metais supirkimo kaina lygtai buvo jau tik apie 42 euro ct.).
Bendra ideja yra dar ta, kad tarifas už atsinaujinančią el energiją kasmet vis mažėja, nes tobulėja ir pinga technologijos dėl masiškumo, o po kokių 20 ar daugiau metų tarifas susilygins su kurą deginančių elktrinių kaina, nes kuras juk po truputį brangs.

Al1
2010.01.27, 22:15
Tokiu paciu principu pas mus buvo galima ir naujai AE surinkti per 10 metu puse reikiamos sumos, padidinus elektros energija pora centu... Bet ta reikejo daryti kai dar IAE veike...

O siaip del saules energetikos mano nuomone tokia - geriau palaukti, kada technologijos atpigs ir taps tikrai konkurencingos... Mes nesame tokie turtingi, kad galetume finansuoti Vakaru ir Azijos saules elementu pramone. Savos pramones, deja, neturime, o tos kelios surinkimo kompanijos vis tiek technologiju nekuria... Ras kur jos savo produkcija pelningai parduoti ir be Lietuvos rinkos.

digital
2010.01.28, 01:01
Nauja gamykla (http://www.lrytas.lt/?data=20100127&id=eko27nau100127&view=2)
Lietuvos bendrovė „Precizika-MET SC“ Vilniuje atidarė vienintelę šalyje saulės elementų gamybos liniją.
Investicijos į gamybos liniją siekia 10 mln. litų. Iš saulės elementų ateityje per metus tikimasi gauti apie 20 mln. litų pajamų. Šiemet jos gali būti mažesnės – apie 10 mln. litų.
„Dabar mes atidarome bandomąją pramoninę laboratoriją saulės elementams gaminti – tai bus pirmas etapas. Kai pasieksime visą pajėgumą, manome, kad apimtis bus 1 milijonas plokštelių per metus.
Norime patikrinti technologinius procesus ir plėsti gamybą, gal statyti naują gamyklą“, – sakė įmonės „Precizika Metrology“ generalinis direktorius Algimantas Barakauskas.
Saulės elementų plokštelių serijinė gamyba turėtų prasidėti vasarį, kovo mėnesį planuojama pasirašyti pirmąjį kontraktą su jų pirkėjais. (BNS, LR)

Sula
2010.01.28, 11:52
Tokiu paciu principu pas mus buvo galima ir naujai AE surinkti per 10 metu puse reikiamos sumos, padidinus elektros energija pora centu... Bet ta reikejo daryti kai dar IAE veike...


Taigi berods, nuo mūsų elektros tarifo po kelis centus eina į IAE fondą. Ar aš klystu?

nepolitikas
2010.01.28, 11:56
Nauja gamykla (http://www.lrytas.lt/?data=20100127&id=eko27nau100127&view=2)
Lietuvos bendrovė „Precizika-MET SC“ Vilniuje atidarė vienintelę šalyje saulės elementų gamybos liniją.


reikėtų atidžiau skaityti temą, žr. #305

digital
2010.01.28, 14:41
Taigi pats #305 ir rašiau, kam man atidžiau skaityti? Tiesiog šiame straipsnyje buvo šiek tiek papildomos informacijos.

nepolitikas
2010.01.28, 14:47
:)

Al1
2010.01.29, 22:41
Taigi berods, nuo mūsų elektros tarifo po kelis centus eina į IAE fondą. Ar aš klystu?

Negarantuoju, gal ir neklysti. Bet tik tie pinigai tuomet skirti uzdarymui.

Rimas_OK
2010.02.23, 15:31
Nauji vėjo jėgainių statytojai įsprausti į kampą

<...> Yra gautas leidimas statyti 5 MW jėgainę. Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką garantuota 0,3 lito už kilovatvalandę supirkimo kaina galioja tik statant ne didesnio kaip 250 kilovatų galingumo jėgaines. Tad norint būti tikriems dėl kainos, tektų statyti bent 20 tokių vėjo jėgainių. <...>

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/nauji-vejo-jegainiu-statytojai-isprausti-i-kampa.d?id=29274947


Atrodytų, didesnį galingumą turėtų skatinti. Mažiau žemės užima ir šiaip turbūt racionaliau į tinklą paduoti didesnius galingumus.

JlL
2010.02.23, 16:01
/\ reik turet kur paduot tuos didesnius galingumus, ir kur paskui suvartot buten tame tinkle i kuri padave. O suvartot reik butent tuo momentu kuriuo paduoda. Dar reikia visada but uztikrintam kad vejui pasibaigus vartotojas to nepajus nes iskart bus imama energija is kitu saltiniu kuriu sokdinimas gali brangiai kainuoti.

Jegermeister
2010.02.24, 23:05
Yra gerų naujienų šiame fronte. Šiandien savo akimis mačiau ir truputį varčiau atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo elekros gamybai Lietuvoje įstatymo projektą, kuris keliauja į seimą...

Al1
2010.02.24, 23:37
Tai dar nereiskia, kad priims.

Jegermeister
2010.02.24, 23:42
Na, vėliau ar anksčiau, vienokį ar kitokį vistiek priims. Nėra kur dėtis, įsipareigojimai Europai spaudžia.

JlL
2010.02.25, 01:57
Yra gerų naujienų šiame fronte. Šiandien savo akimis mačiau ir truputį varčiau atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo elekros gamybai Lietuvoje įstatymo projektą, kuris keliauja į seimą...

kas jame tokio optimistisko?

Al1
2010.02.25, 18:20
Na, vėliau ar anksčiau, vienokį ar kitokį vistiek priims. Nėra kur dėtis, įsipareigojimai Europai spaudžia.

Kokie dar isipareigojimai? Pamirskit juos, kol nera naujos atomines. Nes Lietuvoje, uzdarius IAE, automatiskai turimu atsinaujinanciu saltiniu indelis padidejo... Matematika, blin...

LAZAS_
2010.03.04, 15:58
Bio-kuro ateitis yra dumbliai, kurie lyginant su kimtoms biokurui tinkančiomis augalinėmis kultūromis iš to pačio ploto vieneto gali išgauti kelis šimtus kartų daugiau aliejaus. Auginimui nealinamos žemės, o ir pats vanduo gali būti sūrus ar ne nuotekų. Daug privalumų, tereikia sulaukti šios šakos iniciatyvų Lietuvoje.

Vertigro - Algae is the answer to our Oil Dependency (http://www.youtube.com/watch?v=7Ih-DLurcZA)

7Ih-DLurcZA

http://www.youtube.com/watch?v=7Ih-DLurcZA

kempas
2010.03.05, 15:51
Kokie dar isipareigojimai? Pamirskit juos, kol nera naujos atomines. Nes Lietuvoje, uzdarius IAE, automatiskai turimu atsinaujinanciu saltiniu indelis padidejo... Matematika, blin...
Kodėl taip nusprendei kad indėlis padidėjo atsinaujinančių šaltinių. Aš manyčiau nepakito, nes tos elektros kurios negamina IAE, pagaminama šiluminėse elektrinėse. Tik mes jau nebeksportuojama elektros. O europos aktuose įsipareigojimas yra: Lietuva iki 2010 m. yra įsipareigojusi padidinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių iki 7% bendro suvartojamo elektros energijos kiekio. 2008 m. pabaigoje ši dalis siekė apie 4,7%.

Al1
2010.03.05, 23:14
Kodėl taip nusprendei kad indėlis padidėjo atsinaujinančių šaltinių. Aš manyčiau nepakito, nes tos elektros kurios negamina IAE, pagaminama šiluminėse elektrinėse. Tik mes jau nebeksportuojama elektros. O europos aktuose įsipareigojimas yra:

Silumines nepagamina viso reikiamo energijos kiekio. Todel likusi dalis perkama is uzsienio. Ar visa perkama is uzsienio energija priskiriama neatsinaujinanciai? Ir kas ivertins, kad mes is Latvijos pirkome ne hidroelektrinese, o butent siluminese pagaminta elekta? Tas pats ir su rusiska elektra. Galu gale siemet elektros suvartojimas tikriausiai kris, todel automatiskai, atsinaujinanciu indelis padides, nes kad ir kaip sunkiai, bet tokiu elektriniu daugeja, o ju energija yra privalomai superkama.

JlL
2010.03.05, 23:18
esme sitoj matematikoj tame ar skaiciuojama kas pagaminama ar kas suvartojama

Al1
2010.03.05, 23:27
O jei importuojama?

zajcik
2010.03.05, 23:50
Esant reikalui, kad atitikti ES keliamus reikalavimus, galima užskaityti ir importuojamus AEI į savo balansą. Beja, Energetikos ministerija deklaruoja siekį 2020 metais - bendrame suvartojamos energijos balanse 23 proc. būtų iš AEI.

Al1
2010.03.06, 00:46
Esant reikalui, kad atitikti ES keliamus reikalavimus, galima užskaityti ir importuojamus AEI į savo balansą. Beja, Energetikos ministerija deklaruoja siekį 2020 metais - bendrame suvartojamos energijos balanse 23 proc. būtų iš AEI.

Ir tai nesunkiai pasiekiama. Galbut netgi dabar jau netoli tu skaiciu esame. Tik reikia kitaip imti vertinti nuosavu namu apsildymui naudojama kura. Dabar didziojo dalis nuosavu namu savininku kurena malkomis, kurios yra perkamos nelegaliai ir niekaip neapskaitomos. Dar keli procentai zmoniu kurena medienos atliekomis, kuriu net neperka, o susirenka is visur. Nepagalvokit, kad vagia.

Wycka
2010.03.06, 20:31
Silumines nepagamina viso reikiamo energijos kiekio. Todel likusi dalis perkama is uzsienio. Ar visa perkama is uzsienio energija priskiriama neatsinaujinanciai? Ir kas ivertins, kad mes is Latvijos pirkome ne hidroelektrinese, o butent siluminese pagaminta elekta? Tas pats ir su rusiska elektra. Galu gale siemet elektros suvartojimas tikriausiai kris, todel automatiskai, atsinaujinanciu indelis padides, nes kad ir kaip sunkiai, bet tokiu elektriniu daugeja, o ju energija yra privalomai superkama.

Būtų lengviau 'žmogui iš šalies' suvokti problemą, jeigu kas nors nurodytų konkrečius skaičius (arba e-puslapį kur juos rasti), rodančius kiek šiandien Lietuva pagamina elektros, kiek jos importuoja ir kiek (galimai) eksportuoja. Tuo pačiu kiek energijos pagamina didžiausios Lietuvos elektrinės: Elelktrėnų ŠE, Kauno HE, vėjo jėgainių parkas Kretingos raj. ir t.t.. Domina ne teoriniai pajėgumai, o kiek praktiškai vidutiniškai per parą jos pagamina elektros.

Al1
2010.03.06, 22:05
Elektros birzos interneto puslapyje yra kai kurie duomenys. Taciau nedetalizuojama, kiek kokia elektrine pagamina energijos. Isskiriamas tik Kruonio suvartojamos energijos kiekis vandeniui pakelti.

kempas
2010.03.07, 16:05
http://www.lpc.lt/lt šone yra parodyta kiek elektros inportuojama, kiek pagaminama KHE, HE, vėjo elektrinės.

Big Cat
2010.03.26, 17:25
http://alfa.lt/img/logo.gif

Paskelbtas elektros energiją generuojančių šaltinių žemėlapis

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID paskelbė elektros energiją generuojančių šaltinių galimų prijungimo vietų žemėlapį. Interaktyvus 330–110 kV elektros perdavimo tinklo žemėlapis su nurodytomis leistinomis galiomis ir prijungimo vietomis įdėtas bendrovės svetainėje www.litgrid.eu, bus atnaujinamas nuolat, pagal besikeičiančią situaciją.

„Žemėlapį nusprendėme paskelbti, atsižvelgdami į išaugusį atsinaujinančių energijos šaltinių – daugiausia vėjo elektrinių ir ypač Vakarų Lietuvoje – vystytojų susidomėjimą plėsti tokio tipo elektros energijos gamybos pajėgumus“, – sakė Daivis Virbickas, LITGRID technikos direktorius. Pasak jo, tai bus didelis palengvinimas ketinantiems statyti vėjo elektrinių parkus, saulės modulius, užsiimti biomasės energijos ar kita atsinaujinančių šaltinių energijos gamybos plėtra.

Žemėlapyje parodytos potencialios naujų generacijos šaltinių prijungimo vietos, įvertinant esamas tinklų galimybes. Naudojantis šiuo žemėlapiu galima greitai įsivertinti, ar yra galimybė prijungti planuojamą elektros energiją generuojantį šaltinį esamame perdavimo tinkle. Pavyzdžiui, pagal šiandien esamą situaciją žemėlapyje ties linija Klaipėda–Pagėgiai laisvos naujiems generuojantiems šaltiniams prijungti galios likę 1,3 MW.

Naują elektros energiją generuojantį šaltinį prie 330–110 kV tinklo leidžiama prijungti tik įvertinus dominančios elektros perdavimo linijos ir regiono pralaidumo galimybes. „Prijungus papildomą generacijos šaltinį prie elektros perdavimo linijos, jos likęs laisvas pralaidumas sumažėja. Bendras vėjo elektrinių galimas prijungti prie Lietuvos elektros energijos sistemos galingumas yra ribojamas dėl galios rezervų poreikio jų generuojamos galios pokyčių balansavimui“, – sakė LITGRID technikos direktorius.

D. Virbicko teigimu, pastaruoju metu dažniausiai kreipiasi norintys prie tinklo prijungti vėjo elektrinių parkus. Daugiausia užklausimų gaunama iš pajūrio regiono, kur vėjo elektrinių parkų šiuo metu yra prijungta daugiausia.

Didžiausias pajūryje prijungtas vėjo elektrinių parkas yra 30 MW galios.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje prie 330–110 kV perdavimo tinklo yra prijungta 89,13 MW instaliuotos galios vėjo elektrinių.

Nuoroda (http://www.alfa.lt/straipsnis/10335649/?Paskelbtas.elektros.energija.generuojanciu.saltin iu.zemelapis=2010-03-26_15-02)

praetor
2010.03.26, 20:30
Persiprašau, kolega Didysis Katine, jūs esat kažkaip susijęs su šiuo naujienų portalu?

Big Cat
2010.03.26, 20:47
Jis yra vienas mėgstamiausių mano naujienų tinklaraiščių.

Big Cat
2010.03.27, 02:52
http://alfa.lt/img/logo.gif

Gamybos šansą neša vėjai

Energetikai įsitikinę, kad Klaipėdos uostas - puiki vieta vėjo elektrinių įrangos detalėms gaminti. Esą laivų statyklos galėtų aprūpinti tais didžiuliais įrenginiais ne tik mūsų kraštą, bet ir užsienio valstybes.

Vėjo elektrinių gamyba - visame pasaulyje besiplečianti pramonės šaka, juolab kad ir Europos Sąjungai priklausančios, ir kitos pasaulio šalys yra įsitraukusios į kovą su klimato atšilimu ir pasiryžusios nemažai investuoti į atsinaujinančią energetiką.

Tuo metu Lietuvoje vėjo energetiką plėtojantys verslininkai pasakoja, kad jie, net įveikę valstybės biurokratines ir įstatymų pinkles, gavę leidimus prisijungti prie elektros tinklų, dar turi 2-3 metus laukti pačių vėjo elektrinių įrangos. Esą gamintojai tyčia vilkina darbus, ilgina užsakovų eiles ir tuo naudojasi - kasmet kelia kainas ir daugiau uždirba.

Ūkio ministerijos specialistų duomenimis, Lietuvoje instaliuota maždaug 100 MW galios vėjo elektrinių (apie 10 proc. esamų vėjo energetikos rezervų). Jų energijos gamyba 2008 metais sudarė 142 Twh, arba 4,2 proc. viso šalies elektros energijos poreikio. Vadinasi, norint patenkinti mūsų valstybės šios energetikos poreikius verslininkams reikės nusipirkti apie 900 MW galios vėjo jėgainių.

Tiesa, šioms elektrinėms reikalingų detalių pajėgtume pasigaminti ir patys. Tam idealias sąlygas, anot verslininkų, turi laivų statyba ir remontu užsiimančios Klaipėdos įmonės. Esą galėtume ne tik sau pasigaminti detalių, bet ir parduoti užsienio šalims. Žinoma, tai susiję ir su didelėmis investicijomis, tačiau, kaip teigia mūsų verslo žmonės, vėjo elektrinių gamintojai domisi galimybėmis perkelti gamybą į Lietuvą.

LŽ kalbintų bendrovių - Baltijos laivų statyklos ir Vakarų laivų gamyklos - atstovai sakė, kad yra svarstę klausimą dėl vėjo elektrinių detalių gamybos. Jie neatmetė galimybės to daryti ateityje, tačiau išsamiau to pakomentuoti negalėjo nė vienos bendrovės vadovai.

Lietuvos energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas Gintautas Jakimavičius LŽ aiškino, kad bet kokios gamybos atsiradimas - sveikintinas dėl kuriamų naujų darbo vietų, investicijų ir kitų dalykų. Jo nuomone, reikalinga nedidelio galingumo vėjo elektrinių gamyba. Tokios jėgainės galėtų būti gerokai pigesnės už dabar įvežamas iš kitų šalių.

Gamybą perkeltų į Lietuvą

UAB „Amberplastic“ direktorius Justinas Vanagas LŽ patvirtino, kad Vokietijoje vykusioje alternatyvios energetikos parodoje „New Energy Husum 2010“ vokiečiai ir danai domėjosi galimybėmis perkelti vėjo elektrinių detalių gamybą iš Kinijos į Baltijos valstybes. Tiesa, kalba sukosi tik apie mažųjų vėjo jėgainių detalių gamybą. Mat bendrovė jau dabar gamina „vėjo malūnų“ mentes, korpuso elementus ir parduoda toms krašto įmonėms, kurios nori sukurti lietuvišką vėjo elektrinę, pritaikytą mūsų klimatui, vėjo greičiui ir kitoms sąlygoms. Pašnekovas pažymėjo, kad šias detales planuoja eksportuoti ir į užsienio šalis: Vokietiją, Švediją bei Daniją. „Kokia bus tų detalių paklausa Lietuvoje, priklausys nuo to, kokią kainą pasiūlys mūsų įmonės. Mentes kol kas gaminame pramoniniu būdu, nedideliais kiekiais, mat laukiame, kol jos bus sumontuotos ir kol žmonės gaus visus reikiamus leidimus pasistatyti tas elektrines“, - dėstė J.Vanagas.

Bendrovėje minėtų detalių gamybos apimtis skaičiuojama dešimtimis, nes Lietuvoje dar nėra taip paprasta pasistatyti ir mažąją vėjo elektrinę. Tuo metu vokiečiai domisi galimybėmis gaminti pas mus iki 5 tūkst. mažų menčių.

Eilės netirpsta

UAB „Renerga“ direktorius Linas Sabaliauskas mano, kad Vyriausybė, norėdama pritraukti į Lietuvą investuotojų, turėtų pasistengti bent šiek tiek sušvelninti verslo sąlygas. Ne mažiau svarbus ir pigesnės darbo jėgos apmokestinimo klausimas. „Antai Portugalijos vyriausybė paskelbė valstybinį 1,5 tūkst. MW galios vėjo elektrinių užsakymą - jį laimėjo vokiečių gamintojas „Enercon“, tačiau su sąlyga, kad viskas turi būti gaminama Portugalijoje, - LŽ pasakojo L.Sabaliauskas. - Vadinasi, vokiečiai Portugalijoje pastatė gamyklą, kurioje dirba tik portugalai. Logistika ir gabenimu taip pat rūpinasi portugalai. Įdarbinta apie 120 Portugalijos įmonių. Matyti, kad šios šalies vyriausybė mąsto, ką daro. Juk parsivežti svetur pagamintą vėjo elektrinę kainuoja gerokai brangiau.“

Pasak L.Sabaliausko, vokiškos vėjo elektrinės yra vienos paklausiausių pasaulyje. Jų įsigyti norintys verslininkai laukia ilgose eilėse po 2 metus ir ilgiau, net sunkmečiu. Esą Vokietijos vėjo elektrinių gamintojai nė nepajuto krizės, nes užsakymų visai nesumažėjo.

L.Sabaliauskas teigė, jog norint dabar prijungti vėjo jėgainę prie veikiančios energetinės sistemos, reikia naujos kartos elektrinės. Šiandien 1 MW galios elektrinė kainuoja apie 1,3 mln. eurų, o Lietuvoje pastaruoju metu didžiausią paklausą turi 2 MW galios jėgainės. Tiesa, jau yra ir 6-7 MW galios vėjo elektrinių, tačiau mums jų dar teks palaukti apie porą metų.

„Dabar 1-2 MW vėjo elektrinių galima nusipirkti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pateikiama užklausa, nes dėl finansavimo trūkumo sustojo daug pasauliniu mastu įgyvendintų projektų. Tad elektrinių yra pagaminta, tik jos neišvežtos ir nepastatytos, - kalbėjo UAB „Renerga“ vadovas. - Tačiau kaina tebėra 2008 metų lygio, todėl galima sakyti, kad nukritusi. Iki šiol kaina kildavo per metus po 5 procentus. Vienais metais jis šoktelėjo net 40 procentų.“

Tačiau, kaip pažymėjo L.Sabaliauskas, ši situacija yra laikina, nes netrukus vėjo elektrinės bus parduotos ir verslininkams vėl teks jų laukti po kelerius metus.

Gamintume ir sau, ir pasauliui

Lietuvos vėjo energetikos asociacijos (LVEA) direktorius Aleksandras Paulauskas LŽ taip pat tvirtino, kad turime visas galimybes gaminti vėjo elektrinių dalis, o labiausiai tam tinkama vieta - Klaipėdos uostas. Tik jis nerimauja, ar vokiečiai iš tiesų norės ateiti pas mus. Mat, pasak A.Paulausko, investuotojai gali ateiti tik į atvirą ir veikiančią rinką.

„Iki šių metų Lietuvoje praktiškai nebuvo galima statyti vėjo elektrinių, o kai nėra rinkos - ko pas mus eiti? Dabar parengtas naujas įstatymas, kurį, kaip tikimės, Seimas patvirtins. Jis leistų mūsų valstybėje statyti daugiau vėjo elektrinių, o tai reiškia, jog atsirastų paklausa ir būtinybė jas gaminti, - dėstė LVEA direktorius. - Problema ta, kad vėjo elektrinių įrangos gamintojai naudojasi dabartine padėtimi ir neskuba didinti gamybos apimties. Dabar vėjo elektrinės reikia laukti 2-3 metus - dėl to kyla jų kainos ir gamintojai užsidirba daugiau pinigų“.

Anot A.Paulausko, Klaipėdos uoste yra kelios bendrovės, užsiimančios laivų statyba ir remontu. Šiose įmonėse būtų galima gaminti vėjo jėgainių bokštus, kurie yra 50-100 metrų aukščio konstrukcijos. Dabar jos dažniausiai atplukdomos laivu, o paskui transportuojamos po Lietuvą.

„Tas konstrukcijas galime ne tik Lietuvoje gaminti ir naudoti, bet gabenti laivais ir į kitas šalis. Jeigu ateityje versimės ir jūrine vėjo energetika, turėsime patys pasigaminti elektrines, nes neprivežiosime jų iš Kinijos, Indijos, JAV ar Danijos. Be to, tam bus reikalinga ir aikštelė, kas nors turės gaminti jėgainių pamatus, kas nors - jų bokštus, ir visa tai galima daryti čia pat, Klaipėdoje“, - optimistiškai samprotavo LVEA direktorius.

Nuoroda (http://www.alfa.lt/straipsnis/10333033/?Gamybos.sansa.nesa.vejai=2010-03-26_07-21)

LAZAS_
2010.03.27, 15:24
Pagrindinė problema su atsinaujinančiais energijos šaltiniais yra, tai, kad jie nepastovūs ir norint pastovaus el. energijos tiekimo turi veikti Šiluminės ar pan. elektrinės, nebent būtų išrastas pigus būdas kaip kaupti el. energiją. Tą ketina pasiekti "Energy Bags".

UkY2bmBUito

NgvLvZHzJrE

Al1
2010.03.27, 18:34
"Energy Bags" tai tik dar viena ideja, neaisku, kada bus realizuota iki komerciskai apsimokancios. Ir ar is viso bus realizuota. Lietuva jau turi energijos kaupykla - Kruonio HAE. Dabar i ja vanduo naktimis pompuojamas naudojant importine energija.

Mørtã
2010.03.27, 18:44
..Lietuva jau turi energijos kaupykla - Kruonio HAE...Idomu koks jos naudingumo koeficientas?:

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100327/i6_340px-Efficiency_diagram_by_Zureks.svg.png

Al1
2010.03.27, 18:57
Apie 70 proc. Ir tai labai daug. Ar geriau prarasti vejo (ar atomines el.) energija nakti, kai ji yra nesuvartojama?
Tuo tarpu siurbti vandeni naudojant energija, pagaminta deginant kura, tikrai yra energijos svaistymas. Siluminiu elektriniu NK vos apie 30 proc.

Mørtã
2010.03.27, 19:02
Apie 70 proc. Ir tai labai daug....O "maišai", pasak kurejo - 90% ...

Al1
2010.03.27, 19:32
Bet HAE jau yra ir veikia. Ne visos naujoves yra igyvendinamos.

LAZAS_
2010.03.27, 22:22
Apie Kruonio HEA buvau susimąstęs, tačiau pagal www.lpc.lt pateiktus duomenis Kruonio HEA gali sukaupti max 10 val. Lietuvai aprūpinti reikalingos el.energijos kiekio (vidutinis el. energijos suvartojimas ~1000 MW, el. energijos rezervas Kruonio HEA 10000 MWh).

http://www.lpc.lt/lpc_image_production.php?ln=lt&date=2010-03-27&type=day

http://www.lpc.lt/lpc_image_kruonis.php?ln=lt&date=2010-03-27&type=day

Tuo tarpu vėjo, saulės ir t.t. gaminamos el. energijos kiekiai gali nukristi ilgesniems laiko tarpams negu 10 val. Aišku Kruonio HEA yra puikus rezervas ir jeigu neklystu jos pajėgumus galima padidinti dvigubai. Rezervinės el. energijos kaupimui taip pat yra siūlomos požeminės suspausto oro saugyklos, tačiau ekonomine prasme "maišai" gali būti efektyvesni.

http://www.lpc.lt/lpc_image_wind.php?ln=lt&date=2010-03-27&type=day
Kaip matome iš grafiko vėjo generuojama el. energija yra nepastovi ir el. energijos rezervas yra būtinas.

LAZAS_
2010.04.03, 02:08
Pamąstymai apie tolygiai paskirstomą decentralizuotą elektros energijos tiekimą- "Smart Grid". Tai kas Lietuvoje turės būti sukurta, jeigu norime atsikratyti energetinės priklausomybės ir patys gaminti savo švarią šilumos ar elektros energiją.

2Cq2Z3WPo74

http://www.youtube.com/watch?v=Mpaiyd4N1cU&playnext_from=TL&videos=2Cq2Z3WPo74&feature=sub

TukasLT
2010.04.05, 02:26
Apie Smart grid teko rašyti magistro darbą Jungtinėje Karalystėje. Ka galiu pasakyti, tai vienas iš geriausių būdų Lietuvai išsivaduoti iš energetinės priklausomybės, beto geriausias būtų būdas sureguliuoti vartotojų ir elektros gamintojų/tiekėjų komercinius santykius kuo mažiau įsikišant įstatymų leidėjams, tai yra atveriant visiškai rinką.

LAZAS_
2010.04.06, 18:04
Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos neruošia atsinaujinančiai energetikai skirtų specialistų, tai rodo, kad kol kas Lietuvos "dėdės" apie ateitį rimtai negalvoja. Ir veikiausiai šie "dinozaurai", kaip ir visada, atsipeikės per vėlai. JAV pavyzdys:

MNYRQuse6Ak

http://www.youtube.com/watch?v=WCpjIo1IlKI&playnext_from=TL&videos=MNYRQuse6Ak&feature=sub

Rimas_OK
2010.04.07, 16:59
"Energy Bags" tai tik dar viena ideja, neaisku, kada bus realizuota iki komerciskai apsimokancios. Ir ar is viso bus realizuota. Lietuva jau turi energijos kaupykla - Kruonio HAE. Dabar i ja vanduo naktimis pompuojamas naudojant importine energija.

Iš pažiūros nebrangus ir labai patogus išradimas. Nereikia statyti ežerų ant kalvos ir t.t. Panardinai jūroje tokių daiktų kiek reikia ir kaupi energiją. Pvz kai vėjo jėgainės statomos jūroje tai prie jų ir gali būti įrengti tokie burbulai kaupiantys perteklių.
Sudėtingiausias dalykas pritvirtinti prie dugno, nes toks burbulas būdamas milžiniško dydžio išraus bet ką :)

Al1
2010.04.07, 21:58
Tie energijos maisai yra ne kas kita kaip suspausto oro rezervuarai. Oras suspaudziamas panaudojant pertekline energija. Kai reikia energijos, jis isleidziamas ir suka turbina.

LAZAS_
2010.04.09, 18:09
Privačios kompanijos "Viešųjų Ryšių" "Smart Grid" filmukas detaliau pristatantis šią idėją.

eSbYApshKVs

http://www.youtube.com/watch?v=eSbYApshKVs

digital
2010.04.13, 20:54
http://www.lrytas.lt/?data=20100413&id=var13igs100413&view=2
Išlaidos greit atsipirks

2010-04-13

Saulės energetikos įmonių investicijos, panaudojant ir Europos Sąjungos (ES) paramą, turėtų atsipirkti maždaug po septynerių metų.

„ES parama prisidės prie greitesnio atsipirkimo, nes tie projektai, esant dabartinėms kainoms, atsipirktų po 12-17 metų. Dabar tikimės, kad po septynerių metų investicijos atsipirks“, – BNS sakė bendrovių „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ steigėjas ir diskų gamybos įmonių grupės „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.

„Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“ gaus atitinkamai 14,9 mln. ir 9,5 mln. litų ES paramos eksperimentiniam silicio elektros energijos elementų gamybos ir tyrimų centrui kurti.

Bendrovės, norėdamos užsitikrinti ES paramą, įsipareigojo investuoti maždaug dar tiek pat savo lėšų.

„Baltic Solar Solutions“, V.Janulevičiaus teigimu, daugiausia dėmesio skirs saulės energetikos sistemų moksliniams ir technologiniams tyrimams, o „Baltic Solar Energy“ – produkcijos pardavimui.

Lietuvoje pagamintą produkciją „Baltic Solar Energy“ ketina eksportuoti daugiausia į Vokietiją, taip pat Ispaniją ir JAV.

Ši įmonė jau yra pasirašiusi preliminarias sutartis su pirkėjais.

Šių metų rudenį „BOD Group“ kartu su privačiais Vokietijos investuotojais Visorių informacinių technologijų parke planuoja pradėti 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto saulės energijos ir optinių-skaitmeninių laikmenų technologijų tyrimų centro statybas. (BNS, LR)

Al1
2010.04.13, 21:38
Na nebus ten jokio mokslinio centro. Tai tik piaras ir ES pinigu isisavininas stayboms. Pasistatys pastata, dali patalpu isnuomos, ikurs savo ofisiuka ir pora laboratoriju, kuriose bus atliekama gaminamos produkcijos parametru matavimai. Jei dar is viso kas nors bus gaminama, o ne ivezama is Azijos surinkimui... Jokio mokslo, tik rutininiai tyrimai galimos gamybos ar surinkimo proceso eigoje... Cia tas pats, kas sakyti, jog kraujo ar slapimo tyrimai ligonineje yra mokslas... Prisidengti mokslu labai paranku finansiskai - vien del mokesciu...

O stai cia apie ta pati, tik... http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ministerijos-palaiminti-milijonai-dvelkia-itarimais.d?id=30695335

DeSadas
2010.04.13, 22:45
^^^ turiu velgi sutikti su A|1 , zinant lietuvisko mokslo virtuve....
Bet visgi manau geriau pinigai yra skiriami siems dalykams (kaip kuriantiems aukstesne pridetine verte), nei baldu fabrikams statyti.

Al1
2010.04.13, 22:56
Koks cia gerumas, jei prisidengiant mokslu, pinigai kisami i NT, i surinkima, kur jokiu mokslu nekvepia. Kodel prisidengiant mokslu yra finansuojamas verslas?
Po keliu metu kai kas is valdzios sakys:
- Per X praejusius metu mokslui ir technologijoms Lietuvoje buvo skirta x00 milijonu litu.
Kad netektu matant pasiekimus vel konstatuoti, kad moksas Lietuvoje taip niekur ir nepajudejo, o tik dar labiau supuvo...

DeSadas
2010.04.13, 23:05
^^^ na vistiek aukstesne pridetine verte... Kiek suprantu kinai patys suriktu moduliu negali eksportuoti i ES( tiksliau Vokietija, nes subsidijos didziausios), tai surinkines LT ir reeksportuos ... ech nelabau gudrus planelis bet...Netersiama aplinka gaminant modulius, pinigelis pasidaromas, bedarbiai idarbinami. :)

O gryztant i atsinaujinancius saltinius... Lietuva turi tik Veja ir biomase. 20 proc vejo bendroje energetikos sistemoje galim ikinkyt..nes dar ir Kruoni turim, pastacius visas jungtis siek tiek daugiau...riba manau yra 30-40 proc. bet cia tolimoje ateityje :D
O biomase sildymui visiskai galima patenkinti vietinius poreikius o ir ukininkai darbo tures..velgi pinigai nebegs is lietuvos.
O visos kitos atsinaujinancios technologijos Lietuvoje tik svaiciojimai.

e2ards
2010.04.13, 23:19
O biomase sildymui visiskai galima patenkinti vietinius poreikius o ir ukininkai darbo tures..velgi pinigai nebegs is lietuvos.
O visos kitos atsinaujinancios technologijos Lietuvoje tik svaiciojimai.

nori uz maista brangiau moket del idejos? energija del to tikrai neatpigs.

DeSadas
2010.04.13, 23:24
^^^ prie ko cia maistas? Biomasei auginti naudojamaos nederlingos zemes, ir misku atliekos.

e2ards
2010.04.13, 23:35
^^^ prie ko cia maistas? Biomasei auginti naudojamaos nederlingos zemes, ir misku atliekos.

o tu skiri girininka nuo ukininko ?

rapsai miske tikrai neauga, o kas del derlingu ir nederlingu, tai subjektyvus klausimas, ukininkas augina tai is ko gauna didziausia pelna, svarbu kad tik augtu ta kultura.

kas del misku atlieku, tai jos jau ir dabar turi nemaza verte.

DeSadas
2010.04.14, 00:50
Prie ko cia rapsai ir biomase naudojama sildymui? :D

e2ards
2010.04.14, 01:00
Prie ko cia rapsai ir biomase naudojama sildymui? :D

is rapsu gaminamas dyzelinas, kuris puikiai tinka sildymui.

Wycka
2010.04.14, 01:07
is rapsu gaminamas dyzelinas, kuris puikiai tinka sildymui.

Kažin ar apsimoka taip šildyti. Jau geriau miško atliekos arba šiaudai. Beje, kaip tik apie šiaudų panaudojimą šildymui radau dar gana šviežią straipsnį:

Panevėžį šildys šiaudais? (http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=62632)

Verslininkas tikina, kad šiaudai gali būti ne tik trąša, bet ir kuras. Kaip pavyzdį jis pateikia Daniją. R.Kiltinavičiaus duomenimis, tos šalies 70 procentų namų šildoma šiaudais.
Susidomėjimas šiaudų briketų gamyba prieš porą mėnesių peraugo į verslą, ir dabar per dieną R.Kiltinavičiaus įmonė pagamina apie pusketvirtos tonos briketų.
„Svarbiausia — turėti gerų idėjų. Šiaudai — produktas, kuris Lietuvoje beveik nepanaudojamas. Anksčiau jais buvo tręšiami laukai, bet dabar agronomai abejoja jų nauda augalams. Pastaruoju metu teigiama, kad šiaudai — netinkama trąša, nes grūdinėms kultūroms auginti naudojama nemažai chemijos, be to, ligos pernešamos į dirvožemį. Šiaudai, kaip nereikalingi, išmetami arba deginami“, — „Sekundei“ pasakojo verslininkas.
Idėja pradėti gaminti briketus panevėžiškiui gimė dar prieš metus, kai žlugo sandėris su vokiečių verslininku. Jis iš R.Kiltinavičiaus turėjo nupirkti tūkstantį tonų šiaudų.
Pradėjęs domėtis, kur juos galima panaudoti, sužinojo, kad Vakarų Europos valstybėse jais šildomi namai.
Šiaudus, kaip pagrindinį kurą, naudoja ir daugelis danų ūkininkų, bendrovių, jais šildomos kontoros ir fermos.

e2ards
2010.04.14, 01:12
Kažin ar apsimoka taip šildyti. Jau geriau miško atliekos arba šiaudai.

uz prabanga reikia moketi, dyzelis tai kaip dujos, ar centrinis sildymas, be to kai paskaiciuoji kiek tos malkos sueda laiko ir pinigu, tai ... kyla klausimas ar tikrai brangiau kainuoja tos dujos ar dyzelis.

Wycka
2010.04.14, 01:19
uz prabanga reikia moketi, dyzelis tai kaip dujos, ar centrinis sildymas, be to kai paskaiciuoji kiek tos malkos sueda laiko ir pinigu, tai ... kyla klausimas ar tikrai brangiau kainuoja tos dujos ar dyzelis.

Malkos — taip, suėda laiko ir kainuoja, bet juk čia kalbama apie organines atliekas, t.y. pjuvenas, skiedras, šiaudus. Tai yra tarsi atliekos, kurios yra kaip ir nemokamos, kainuoja tik jų surinkimas, transportavimas, laikymas/sandėliavimas ir paruošimas vartojimui (pvz presavimas). Būtent taupant laiką jau yra krosnys, pritaikytos kūrenti šiaudais. Įritinamas didžiulis šiaudų briketas, kuris toje krosnyje smilksta. Gaunamas anglies monoksidas, kuris yra dar kartą deginamas (gaunasi tarsi dvigubas degimas). Paskaičiuota, kad tokiu būdu gaunama didžiausia kaitra su minimaliausiais nuostoliais. Vienintelis minusas yra pavojus apsinuodyti smalkėmis.

e2ards
2010.04.14, 01:24
Malkos — taip, suėda laiko ir kainuoja, bet juk čia kalbama apie organines atliekas, t.y. pjuvenas, skiedras, šiaudus. Tai yra tarsi atliekos, kurios yra kaip ir nemokamos, kainuoja tik jų surinkimas, transportavimas, laikymas/sandėliavimas ir paruošimas vartojimui (pvz presavimas). Būtent taupant laiką jau yra krosnys, pritaikytos kūrenti šiaudais. Įritinamas didžiulis šiaudų briketas, kuris toje krosnyje smilksta. Gaunamas anglies monoksidas, kuris yra dar kartą deginamas (gaunasi tarsi dvigubas degimas). Paskaičiuota, kad tokiu būdu gaunama didžiausia kaitra su minimaliausiais nuostoliais. Vienintelis minusas yra pavojus apsinuodyti smalkėmis.

tos atliekos yra nemokamos ir net nuostolingos tik tol kol niekam ju nereik , ir nemaisyk rulonu su briketais.

Wycka
2010.04.14, 01:25
nemaisyk rulonu su briketais.

Naktį jau galva nebedirba ;)
Labanakt :)

LAZAS_
2010.04.14, 03:43
Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

e2ards
2010.04.14, 12:55
Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

va, siems teiginiams esu linkes pritarti, nes tas visas biomases deginimas juokingai atrodo ir kainuoja pigiau tik jei darbo jegos kainos neskaiciuoji, jau vien kiek dyzelio reik visai tai biomasei pristatyt iki katilo, tai nelabai ekologija ir gaunasi.

Wycka
2010.04.14, 16:56
jau vien kiek dyzelio reik visai tai biomasei pristatyt iki katilo, tai nelabai ekologija ir gaunasi.

Gal ir juokauku, o gal ir ne, bet sakoma, kad viskas, kas nauja, yra senokai pamiršta sena. Arkliukas — pigu ir laaabai ekologiška. Juk biomasės katilinės dažniausiai yra gana mažos, todėl plačiai pasklidusios, ir tą biomasę nereikia kažkur už jūrų marių gabenti ;)

Al1
2010.04.14, 20:35
Tiesioginis Biomasės deginimas nėra pati geriausia alternatyva. Mano nuomone geriausia iš Biomasės gaminti dujas (Toks Biodujų fabrikas stovėjo Klaipėdoje XX a. pradžioje) ir dujas tiekti jau esama infrastruktūra.
O dėl rapsų, kviečių, kukurūzų, tai kaip ir minėjau jų aliejaus ar etanolio derlius iš hektaro yra niekinis lyginant su Dumblių kultūromis.

Dujos dabartines Lietuvos teritorijoje pradejo naudoti XIX a. antroje puseje. Buvo trys duju fabrikai - Vilniuje (1894m.), Klaipedoje (1861 m.) ir Siluteje (1907 m.).
Dujos buvo gaminamos is akmens anglies apsvietimui. Tik veliau jas imta naudoti maisto gaminimui ir galbut pramoneje Klaipedoje.
Tas duju gamybos procesas is ankmens anglies nebuvo nasus, o taip pat buvo gana tarsus.
Uztat tarpukaryje ir po Antrojo pasaulinio gana intensyviai buvo naudojamos dujos transporte - automobiliuose ir gelezinkelyje (tarpukaryje). Duju generatoriuose dujos buvo gaminamos is malku.

zajcik
2010.04.15, 00:03
Iš valstybės turto "išporceliuotojų" "agitpromo". O Kubilius dar skundžiasi, kad neranda kaip padidinti valstybės pajamas :)

Generalinės miškų urėdijos pateiktoje metų veiklos ataskaitoje pristatyti duomenys rodo, jog 2008 metais Lietuvos urėdijos turėjo 477,5 mln. litų pajamų, tačiau gavo tik 15 mln. litų pelno. 117,5 mln. litų buvo išleista miško atkūrimo, apsaugos bei tvarkymo darbams, iš jų 66,5 mln. litų miško atkūrimo ir įveisimo darbams. Didžioji dalis likusių lėšų buvo išleista 4418 urėdijų darbuotojų atlyginimams. Palyginimui, Latvijoje šiek tiek didesnį miškų plotą prižiūri ir administruoja apie 750 darbuotojų, 6 kartus mažiau nei Lietuvoje (http://www.lrinka.lt/index.php/analitiniai_darbai/llri_pozicija_del_misku_valdymo_ir_privatizavimo/5587;from_topic_id;155). Svarbu akcentuoti, kad vidutinis miškų urėdijos darbuotojų atlyginimas 2008 metais buvo 2692 litų per mėnesį, tuo tarpu privačiame miškų ūkio sektoriuje vidutinis atlyginimas buvo tik 1351 litų per mėnesį, tai yra, dvigubai mažesnis.

Lyginant Lietuvos bei Latvijos valstybinių miškų ūkio veiklos rezultatus matyti, jog Lietuvoje 2007 metais iš parduodamos medienos uždirbta 3,7 karto mažiau nei Latvijoje. Pelno Lietuvoje gauta 290 mln. litų mažiau nei Latvijoje ir 143 mln. litų mažiau nei Estijoje, turinčioje panašų miškų ūkį.

zajcik
2010.04.15, 00:12
Pigiausia šiluma šalyje gaunama naudojant biokurą

Balandžio pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė kovo mėnesio šildymo kainų Lietuvoje statistiką, kurioje nurodyta, jog Utenos gyventojai už šilumą praėjusį mėnesį visoje šalyje mokėjo mažiausiai - 17,3 cento, t. y. vos ne perpus mažiau nei, pavyzdžiui, pakruojiškiai, mokėję 30,3 cento už kilovatvalandę. Kaip aiškina VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, šilumos kainos mažėjimo galimybės gali būti siejamos tik su pigesnio kuro naudojimu.

Šiuo metu biokuras yra pigiausias. D. Korsakaitės teigimu, pigiausiai mokančioje Utenoje 44 proc. šilumos gaunama deginant medieną, o brangiausiai mokančiame Pakruojyje - 0 proc.
Kovo mėnesį mažiausiai - nuo 17,3 iki 20 centų už kilovatvalandę su PVM - mokėjo Utena, Molėtai, Ignalina, Tauragė, o daugiausia - nuo 28 iki 30,3 cento už kilovatvalandę su PVM - Kazlų Rūda, Trakai, Druskininkai, Prienai, Pakruojis.

Utenos rajono savivaldybės administracija (http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=23224)

praetor
2010.04.15, 13:54
Pigiausia šiluma šalyje gaunama naudojant biokurą

O kažkas (regis, gerb. e2ards) čia svaigo dar, kad biokuras (malkos, medienos atliekos, šiaudai etc.) nėra pigiau dėl neva padidėjusių darbo jėgos kaštų. Kažkaip galutinis rezultatas yra mažiausia kaina, visgi.

e2ards
2010.04.15, 14:28
O kažkas (regis, gerb. e2ards) čia svaigo dar, kad biokuras (malkos, medienos atliekos, šiaudai etc.) nėra pigiau dėl neva padidėjusių darbo jėgos kaštų. Kažkaip galutinis rezultatas yra mažiausia kaina, visgi.

deja brangiausiai kainuoja pas privatininkus, malkininkai tikrai ne pigiausiai sildosi, paziurek kad ir Elektrenuose kokia kaina kur tik dujos, arba pas Sakiu silumos uki kur kuria malkom, dujom, siaudais.


http://www.regula.lt/lt/siluma/zemelapis/

http://www.regula.lt/lt/vartotojams/kainos-tarifai/

zajcik
2010.04.15, 18:48
Šakiai

Šiuo metu 50 proc (http://www.drg.lt/index.php/ukis-ir-verslas/1657-biokuras-ateitis.html). UAB „Šakių šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos gaunama biokuru.

Vienas pagrindinių J. Šimėno siūlymų UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra įsigyti ekonomaizerį. Jis gamina energiją kondensuodamas iš katilo išeinančiuose dūmuose esančius vandens garus, kurie susidaro deginant kurą. Kadangi išeina apie 50 proc. garų, jis dalį jų grąžintų šilumai ir manoma, kad padidėtų katilo efektyvumas. Vietoje 2 MW iš tonos būtų galima gauti 3 MW.

Šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Simanas Valaitis mano, kad ekonomaizeris yra ateities perspektyva, tačiau katilui, prie kurio šį įrenginį siūloma pritaikyti, tai nelabai tinka, nes jis pats jau nėra pirmos jaunystės. „Iš bergždžios karvės veršiuką nori išgaut“,- lakoniškai apibūdino pasiūlymą S. Valaitis. Jis pripažino, kad daug ką katilinėje reikėtų tobulinti, tačiau viskam reikia investicijų.

Birštonas

Birštonas – pigiausios šilumos dešimtuke (http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/birstonas-pigiausios-silumos-desimtuke.html)

Kaip prisimena pašnekovas, mažiausiai rūpesčių ir problemų įmonė turėjo, kai katilinė šilumą gamino kūrendama gamtines dujas, atkeliavusias į Birštoną dar 1978 m. Nuo 1982 m. iki 2003 m. pabaigos gamtinės dujos buvo vienintelis naudojamas kuras. Tada ir jų kaina buvo nedidelė, ir tiekimas nesutrikdavo, nereikėdavo jokių papildomų sąnaudų transportavimui, saugojimui, taip pat aplinkos taršai mažinti. Švaru, patogu, naudinga. O ir gyventojai buvo patenkinti patraukliomis šilumos kainomis.

– Bet nestovėjome vietoje, visas viltis siedami tik su gamtinių dujų naudojimu, – tęsia A. Kandrotas. – Dirbome, kūrėme planus ir projektus, žvelgdami į tolimesnę perspektyvą, tuo labiau, kad gamtinių dujų kainos rinkoje ėmė smarkiai augti, o vienintelis šio kuro tiekėjas – „Gazprom“ – darėsi vis įnoringesnis.

– Pradėjome galvoti apie daug pigesnį medienos atliekų kurą, ėmėme ieškoti pagal kainą ir technologijų mums prieinamų ir tinkamų mediena kūrenamų katilų. Tada dar nebuvo jokios ES struktūrinių fondų finansinės paramos, teko verstis savais ištekliais. Paėmėme iš banko milijoninę paskolą, kurią per ketverius metus sugebėjome grąžinti. Aplinkos apsaugos investicijų fondo 32 tūkst. Lt paramos pakako tik daliai palūkanų padengti.

– Susimontavome du po 2 MW galios vandens šildymo katilus, kūrenamus medžio drožlėmis. Nors teko visą gamybos ciklą šiek tiek kitaip perrikiuoti, bet ši technologinė naujovė iš karto davė nemažą ekonominę naudą. Dar prieš penketą metų medienos buvo naudojama apie 62%, o gamtinių dujų – apie 38%. Šiandien mediena mūsų kuro balanse sudaro jau 80%, o gamtinėms dujoms tenka 20%. Buvo tokių metų, kai per šildymo sezoną sudegindavome 2,8–3,0 mln. m3 dujų, o dabar tik 0,5 mln. m3.
– Visiškai atsisakyti gamtinių dujų kol kas netikslinga, nes UAB „Birštono šiluma“ katilinė priskirta šilumos šaltinių, kuriems privaloma turėti ne mažiau kaip dvi kuro rūšis, kategorijai. Žodžiu, dabar gamtinės dujos tapo rezerviniu kuru. O katilinėje įdiegta mišri sistema: du vandens šildymo katilai kūrenami mediena, o dar trys – dujomis; du iš jų pastatyti 1981 m. Ateityje stengsimės gamtinių dujų naudoti dar mažiau, modernizuodami esamus medienos kūrenimo įrenginius.

zajcik
2010.04.15, 18:57
Reikia suprasti, kad pastatymas privačioje ar valstybinėje įstaigoje naujų katilų, dar negarantuoja efektyvaus jų panaudojimo, be to, kainos skaičiuojamos ne pagal dujas.

2010 m. vasario mėn.
Gamtinės dujos Lt/1000 m3 857,42
Biokuras* Lt/tne 600,73
Biokuras** Lt/MWh 55,97 (http://www.regula.lt/lt/siluma/kuro-ir-silumos-kainos/kuro/)

Iš visų būdų, kuriais sostinės valdžios vyrai myli "Rubikono vyrus", išsiskiria du. Pirmasis - ekologinis ir žadantis energetinę nepriklausomybę. Mūsų duomenimis, ta nepriklausomybė rinkos kainą už kubinį metrą skiedrų viršija 300 litų (kas rinkoje - 450 litų už kubą, jie sau parduoda už 760 litų (http://www.vartotojulyga.lt/lt/news/detail.php?ID=23194)), o Kainų ir energetikos kontrolės komisijos žiniomis, - daugiau kaip 20 procentų.

Šioje komisijoje mums patvirtina: UAB "Bionovus" per akcininkų ir valdybos narių sutapimą gali būti vadinama antrine ICOR, o liaudiškai - "rubikonine" įmone. Ji aprūpina biokuru visus šilumos tinklus, kuriuos per savo žmones valdo tie patys "rubikonininkai". Komisija klausė kitos komisijos, ar čia nėra koncentracijos. Buvo atsakyta, jog viskas gerai. "Rubikonininkai" siekia, kad į šilumos tarifą būtų įskaičiuojama jų biokuro (beje, vežamo daugiausia iš Baltarusijos) kaina.

e2ards
2010.04.15, 22:46
Reikia suprasti, kad pastatymas privačioje ar valstybinėje įstaigoje naujų katilų, dar negarantuoja efektyvaus jų panaudojimo, be to, kainos skaičiuojamos ne pagal dujas.

va del situ teiginiu tai sutinku, pats kuras tiesiogines itakos silumos kainai neturi. svarbu kas ji ir uz kiek parduoda ir kaip efektyviai tas kuras virsta siluma.

e2ards
2010.04.15, 22:57
Šakiai
Šiuo metu 50 proc. UAB „Šakių šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos gaunama biokuru.

Vienas pagrindinių J. Šimėno siūlymų UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra įsigyti ekonomaizerį. Jis gamina energiją kondensuodamas iš katilo išeinančiuose dūmuose esančius vandens garus, kurie susidaro deginant kurą. Kadangi išeina apie 50 proc. garų, jis dalį jų grąžintų šilumai ir manoma, kad padidėtų katilo efektyvumas. Vietoje 2 MW iš tonos būtų galima gauti 3 MW.

Šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Simanas Valaitis mano, kad ekonomaizeris yra ateities perspektyva, tačiau katilui, prie kurio šį įrenginį siūloma pritaikyti, tai nelabai tinka, nes jis pats jau nėra pirmos jaunystės. „Iš bergždžios karvės veršiuką nori išgaut“,- lakoniškai apibūdino pasiūlymą S. Valaitis. Jis pripažino, kad daug ką katilinėje reikėtų tobulinti, tačiau viskam reikia investicijų.


Simenas pagal specialybe yra geologas, (specialybe su energetika nieko bendro neturi), bet gina bioenergetikos lobistu interesus

zajcik
2010.04.16, 00:03
Simenas pagal specialybe yra geologas, (specialybe su energetika nieko bendro neturi), bet gina bioenergetikos lobistu interesus
Na ir aš pagal specialybę geologas, taip pat ir finansininkas, bet tas faktas neturi nieko bendro su mūsų nagrinėjamu klausimu. Kitas dalykas yra valstybės ekonominė politikas, kuri gali sutapti arba nesutapti su Putino proteguojamos užsienio ekonominės politikos planu.
Taip pat sėkmingai mes galėtume pirkti pigų baltarusišką bendziną ar rūkyti pigias cigaretes, bet savaime suprantama dėl ko mes taip nedarome. Protekcionizmai, muitai ir visa kita ne šiaip sau atsirado.

e2ards
2010.04.16, 11:00
Na ir aš pagal specialybę geologas, taip pat ir finansininkas, bet tas faktas neturi nieko bendro su mūsų nagrinėjamu klausimu. Kitas dalykas yra valstybės ekonominė politikas, kuri gali sutapti arba nesutapti su Putino proteguojamos užsienio ekonominės politikos planu.
Taip pat sėkmingai mes galėtume pirkti pigų baltarusišką bendziną ar rūkyti pigias cigaretes, bet savaime suprantama dėl ko mes taip nedarome. Protekcionizmai, muitai ir visa kita ne šiaip sau atsirado.

su tuo sutinku, bet ar ne geriau statyti duju terminala klaipedoje ir biokura palikti individualiu namu katilinems ?

Al1
2010.04.16, 19:13
deja brangiausiai kainuoja pas privatininkus, malkininkai tikrai ne pigiausiai sildosi, paziurek kad ir Elektrenuose kokia kaina kur tik dujos, arba pas Sakiu silumos uki kur kuria malkom, dujom, siaudais.


http://www.regula.lt/lt/siluma/zemelapis/

http://www.regula.lt/lt/vartotojams/kainos-tarifai/

Elektrėnai gauna pigesnę energiją iš Lietuvos elektrinės. Netoli yra ir Kietaviškių šiltanmiai, kurie taip pat perka šiluminę energiją iš elektrinės. Šiluma tiekiama kelių kilometrų antžeminė trasa.

su tuo sutinku, bet ar ne geriau statyti duju terminala klaipedoje ir biokura palikti individualiu namu katilinems ?

Negeriau, nes terminalas neišspręs dujų perdavimo vamzdynais klausimo. Kaip žinia, visi vamzdynai priklauso "Lietuvos dujoms", o šios - "Gazpromui" ir "E.ON Ruhrgas International AG". Tiesiog užsikels kainas už perdavimą.

e2ards
2010.04.16, 19:24
Elektrėnai gauna pigesnę energiją iš Lietuvos elektrinės. Netoli yra ir Kietaviškių šiltanmiai, kurie taip pat perka šiluminę energiją iš elektrinės. Šiluma tiekiama kelių kilometrų antžeminė trasa.



Negeriau, nes terminalas neišspręs dujų perdavimo vamzdynais klausimo. Kaip žinia, visi vamzdynai priklauso "Lietuvos dujoms", o šios - "Gazpromui" ir "E.ON Ruhrgas International AG". Tiesiog užsikels kainas už perdavimą.

Kogeneraciniai katilai yra ne tik Elektrenuose, o su terminalo statybom reiketu spresti ir demonopolizavimo klausima

Al1
2010.04.16, 19:43
Elektrėnuose kogeneracija ne prie ko. Tiesiog, pirma, energijos gamybos savikaina didelėje elektrinėje pigesnė. Antra, Elektėnų miestas kompaktiškas; todėl vamzdynų ilgis palyginti nėra didelis ir nuostoliai mažesni. Trečia, šilumos gamyba ir tiekimas yra atskirti - priešingai, nei kituose Lietuvos miestuose. Galbūt šiluma pigesnė ir dėl tam tikros socialinės-politinės kompensacijos gyventojams. Elektrinė tai visai šalia miesto, teršia jį. O ir avarija galima. Juk ir Visagine, dalyje Ignalinos, Zarasų ir Švenčionių rajonu elektra buvo gerokai pigesnė, kol veikė IAE. Berods ir dabar ji pigesnė, tik labai nedaug. Laikinai, ateityje kaina susilygins.

Nauji vamzdynai kainuoja brangiai, neracionalu dubliuoti esamus. O demonopolizuoti teisinėmis priemonėmis sunkiai pavyks.

praetor
2010.04.17, 00:36
Nauji vamzdynai kainuoja brangiai, neracionalu dubliuoti esamus. O demonopolizuoti teisinėmis priemonėmis sunkiai pavyks.

Procesas vyksta, svertai yra:
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/duju-sektoriaus-laukia-pertvarkos.d?id=30277621

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/lietuvos-duju-akcininkai-ragina-vyriausybe-perziureti-planus-duju-sektoriuje.d?id=30820275

Kažkur dar ir dėl dujotiekio į Lenkija buvo užsiminta.

Eimantas
2010.04.17, 03:49
O koks tikslas apskritai buvo privatizuoti?

Al1
2010.04.17, 09:30
Procesas vyksta, svertai yra:
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/duju-sektoriaus-laukia-pertvarkos.d?id=30277621

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/lietuvos-duju-akcininkai-ragina-vyriausybe-perziureti-planus-duju-sektoriuje.d?id=30820275

Kažkur dar ir dėl dujotiekio į Lenkija buvo užsiminta.

Antrasis straipsnis viską pasako. Maža, ką bandys daryti valdžia. Dujininkai (pažymetina, ne vien "Gazpromas" valdo "Lietuvos dujas") turi tvirtas pozicijas ir imsis priemonių status quo išlaikyti. Taip kad valdžios kalbos tikriausiai ir liks kalbomis. Daugių daugiausia, kas gali atsitikti - gali buti atskirti magistraliniai dujotiekiai tik formaliai - įsteigiant dukterinę bendrovę, priklausančią tiems patiems savininkams.

praetor
2010.04.17, 13:12
Antrasis straipsnis viską pasako. Maža, ką bandys daryti valdžia. Dujininkai (pažymetina, ne vien "Gazpromas" valdo "Lietuvos dujas") turi tvirtas pozicijas ir imsis priemonių status quo išlaikyti. Taip kad valdžios kalbos tikriausiai ir liks kalbomis. Daugių daugiausia, kas gali atsitikti - gali buti atskirti magistraliniai dujotiekiai tik formaliai - įsteigiant dukterinę bendrovę, priklausančią tiems patiems savininkams.

Teoriškai įmanomas atvejis, kad atliekant bendrovės skaidymą, dabartinių akcininkų dalys suformuotoje naujoje bendrovės struktūroje gali pasikeisti. Viskas priklauso nuo to, kas bus parašyta skaidymo sąlygose. O jas gali sąlygot koks nors įstatymas, kuris numato, jog magistralinius dujotiekius valdančioje bendrovėje 50% + 1 akcija turi priklausyt LR. Kaip supratau, to rusai ir jų vokiškieji kolaborantai labiausiai ir bijo.

praetor
2010.04.17, 13:17
O koks tikslas apskritai buvo privatizuoti?

O vat čia reikia klaust tų, kurie tuo metu buvo valdžioje ir priiminėjo sprendimus.

Kaip įsivaizduoju, pats pardavimas ir dar būtent Gazprom ir vokiečių bendrovei įvyko dėl to, jog dėl politekonominio spaudimo kitaip negalėjo būt. Juk tiekėjas Gazprom, o susipykus galima tiesiog likt be dujų. Kita vertus, įvairūs šešėliniai sandėriai taip pat, matyt, susiję.

Al1
2010.04.17, 19:18
Teoriškai įmanomas atvejis, kad atliekant bendrovės skaidymą, dabartinių akcininkų dalys suformuotoje naujoje bendrovės struktūroje gali pasikeisti. Viskas priklauso nuo to, kas bus parašyta skaidymo sąlygose. O jas gali sąlygot koks nors įstatymas, kuris numato, jog magistralinius dujotiekius valdančioje bendrovėje 50% + 1 akcija turi priklausyt LR. Kaip supratau, to rusai ir jų vokiškieji kolaborantai labiausiai ir bijo.

Tik labai įdomu, kokiomis lėšomis valstybė išpirks akcijas? Akivaizdu, kad turimų 17 proc. akcijų nepakaks perimti visų magistralinių dujotiekių. Iš kitos pusės, jei magistraliniai dujotiekius perimtų valstybė, iš esmės niekas nepasikeistų. Tuomet ir tokiau dujų tiekimas litų Gazpromo ir vokiečių rankose, kaip ir paskirstymas vartotojams. Taigi, galutinę kainą vartotojui lemtų tas pats Gazpromas ir vokiečiai...

praetor
2010.04.18, 15:36
Tik labai įdomu, kokiomis lėšomis valstybė išpirks akcijas? Akivaizdu, kad turimų 17 proc. akcijų nepakaks perimti visų magistralinių dujotiekių. Iš kitos pusės, jei magistraliniai dujotiekius perimtų valstybė, iš esmės niekas nepasikeistų. Tuomet ir tokiau dujų tiekimas litų Gazpromo ir vokiečių rankose, kaip ir paskirstymas vartotojams. Taigi, galutinę kainą vartotojui lemtų tas pats Gazpromas ir vokiečiai...

Tai taip, čia dėl dujų tai niekur iš esmės nedingsim. O apie realius išeities taškus skelbia ir šios temos pavadinimas bei komentarai aukščiau :) Reikia energijos iš atsinaujinančių išteklių ir viskas.

zajcik
2010.04.19, 15:28
Kolegos, nejaugi pamiršot, kad yra tokia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija? Gal ji ir buvo pavaldi Rubik... ar Gazpr.. berniukams, bet juk viskas ištaisoma. Įstatymų pakeitimai ir daugėlio "išpūstų" projektų ar kitų sąnaudų nepripažinimas, leistų nustatyti "teisingas" kainas. Belieka valstybinių institucijų politinės valios klausimas. O kad ji kartais atsiranda, parodė nauja "poklaninė" vyriausybė.
Putinas juk aiškiai pasakė: dujų kainą galima nebent mainyti į kažką kitą. Bet Kubilius teisingai išstatė poziciją: prie žemų kainų mes neforsuosime rusiskų dujų substitutų įvedimo. "Eks-komunistai" tokiais atvejais pasiūlydavo kokią monopiinę šalies bendrovę ar kitą vertingą šalies turtą.
O argumentų tikrai dabartinė vyriausybė turi daug.

Al1
2010.04.19, 18:53
Dabartinė vuriausybė yra politiniai lavonai. Bent jau ateinantiems rinkimams.

Wycka
2010.04.19, 19:01
Tai taip, čia dėl dujų tai niekur iš esmės nedingsim.

Putinas juk aiškiai pasakė: dujų kainą galima nebent mainyti į kažką kitą. Bet Kubilius teisingai išstatė poziciją: prie žemų kainų mes neforsuosime rusiskų dujų substitutų įvedimo. "Eks-komunistai" tokiais atvejais pasiūlydavo kokią monopiinę šalies bendrovę ar kitą vertingą šalies turtą.
O argumentų tikrai dabartinė vyriausybė turi daug.

Dabartinė vuriausybė yra politiniai lavonai. Bent jau ateinantiems rinkimams.

Ganėtinai stereotipinis mąstymas, esą be gamtinių dujų Lietuvos ekonomika pražus. Ar ne geriau vietoj pasiūlyti vartotojams alternatyvą dujoms? Pvz forsuoti naujos AE statybą, ir vykdant kainų politiką (ar kitais būdais, pvz statant naujus namus) skatinti pereiti prie maisto gaminimo ir šildymo naudojant tik elektrą? Nemanykite, kad aš esu toks naivus, kad tikėčiausi, kad jau po savaitės Rusija numuš dujų kainas. Jokiu būdu ne — tai gana ilgas, 10-15 metų trukmės procesas. Aišku, vėlgi, Seimo kadencija trunka tik 4 metus, ir ne kiekviena vyriausybė suiteresuota rizikuoti tiek į ateitį šiandienos pinigais.
Galų gale šildymas pagrinde tik dujomis yra šveniai tariant keistas... Kodėl taip sunkiai skinasi kelią alternatyvios elektrinės, gaminančios šilumą iš medienos likučių, šiaudų, pelų, durpių, pagaliau išrūšiuotų šiukšlių? Kodėl nuostolingai dirba vienintelė Lietuvoje geoterminė elektrinė?

Al1
2010.04.19, 19:07
Lietuva atsisėdo ant dujų "adatos" dėl paprastos priežasties - prieš gerą dešimtmetį ir netgi dar prieš 4 metus dujos iš tiesų buvo gerokai pigesnės už kitas kuro rūšis.

e2ards
2010.04.19, 19:12
Galų gale šildymas pagrinde tik dujomis yra šveniai tariant keistas... Kodėl taip sunkiai skinasi kelią alternatyvios elektrinės, gaminančios šilumą iš medienos likučių, šiaudų, pelų, durpių, pagaliau išrūšiuotų šiukšlių? Kodėl nuostolingai dirba vienintelė Lietuvoje geoterminė elektrinė?

Del to, kad, visa alternatyvioji energetika be subsidiju, ar iskreiptos rinkos negali konkuruoti su dujininkais, del labai paprastos priezasties - atsinaujinantys saltiniai nera "guminiai".

Wycka
2010.04.19, 19:26
Lietuva atsisėdo ant dujų "adatos" dėl paprastos priežasties - prieš gerą dešimtmetį ir netgi dar prieš 4 metus dujos iš tiesų buvo gerokai pigesnės už kitas kuro rūšis.

Sutinku su šia pastaba, tik keistas politikų pasirinkimas. Juk ir kumeliui aišku, kad dujų, kaip ir naftos kainos nėra pastovios. Pagaliau kas teoriškai atsitiktų Lietuvoje, jeigu "sprogtų" dujų vamzdis, kaip tai nutiko prieš kelis metus Gruzijoje?

Del to, kad, visa alternatyvioji energetika be subsidiju, ar iskreiptos rinkos negali konkuruoti su dujininkais, del labai paprastos priezasties - atsinaujinantys saltiniai nera "guminiai".

Galima ginčytis, ar mediena, durpės ir kitos organinės atliekos yra atsinaujinantys šaltiniai. Kaip bebūtų, medienos neturėtų pritrūkti. Jeigu Lietuvoje jos vis dėlto kažkaip pritrūktų, manau labai maža problema būtų ją (gal greičiau medienos ir javų atliekas) importuoti iš Gudijos — juk ir dabar nemažai jos iš ten importuojama. Kitas klausimas, kaip būtų su oro tarša. Gal ir klystu, bet kažkur esu skaitęs, kad Lenkija prieš ~2-3 metus planavo grįžti prie anglių deginimo, kurios yra kasamos Silezijoje.

Al1
2010.04.19, 19:29
Akmens anglys (taip pat ir rudosios, ir netgi durpės) teršia labiau nei mediena.
Beje, apie Lenkiją: http://www.lrytas.lt/-12705373391270405520-lenkija-gali-tapti-stambia-duj%C5%B3-tiek%C4%97ja-europai.htm

e2ards
2010.04.19, 19:56
Galima ginčytis, ar mediena, durpės ir kitos organinės atliekos yra atsinaujinantys šaltiniai. Kaip bebūtų, medienos neturėtų pritrūkti. Jeigu Lietuvoje jos vis dėlto kažkaip pritrūktų, manau labai maža problema būtų ją (gal greičiau medienos ir javų atliekas) importuoti iš Gudijos — juk ir dabar nemažai jos iš ten importuojama. Kitas klausimas, kaip būtų su oro tarša. Gal ir klystu, bet kažkur esu skaitęs, kad Lenkija prieš ~2-3 metus planavo grįžti prie anglių deginimo, kurios yra kasamos Silezijoje.

ir visa tai tik kelia kaina atsinaujinanciu saltiniu, o dujininkai rinkai yra lankstus ir visada kai ju netenkina parduodamas kiekis gali duju kaina pareguliouti.

Big Cat
2010.04.19, 19:58
Sutinku su šia pastaba, tik keistas politikų pasirinkimas.

Ar tik Dujotekana nėra didžiausias partijų rėmėjas. Plius, dar kiek į kišenę slaptai nuberiama už vienus ar kitus sprendimus - pvz., stabdant elektros tiltų statymą.

Wycka
2010.04.19, 20:06
Akmens anglys (taip pat ir rudosios, ir netgi durpės) teršia labiau nei mediena.
Beje, apie Lenkiją: http://www.lrytas.lt/-12705373391270405520-lenkija-gali-tapti-stambia-duj%C5%B3-tiek%C4%97ja-europai.htm

Šį straipsnį jau esu anksčiau skaitęs. Gražu ir net linksma tokias naujienas skaityti, tačiau nemanau kad šis atradimas sukels totalinį perversmą ES dujų rinkoje. Pirmiausia, išgauti šias dujas (atsivežti ir sumontuoti įrengimus, apmokyti darbuotojus, nutiesti vamzdynus, rasti pirkėjus ir t.t.) ilgokai užtruks, dar neaiški jų kaina galutiniam vartotojui. Pagaliau mes dar neturime vamzdynų jungties su Lenkija. Turint galvoje kaip "greitai" juda RailBalticos reikalai, neįžvelgiu ir čia didelio optimizmo. Juolab, kad organinės medžiagos yra čia pat Lietuvoje.
Imkime labai konkretų pavyzdį. Kauno raj, Ežerėlis, apie 2000 gyventojų. Miestelis praktiškai įkurtas ir gyvena vien dėl durpyno. Sovietmečiu pastatė katilinę, kūrenamą durpėmis. Net siaurojo geležinkelio atšaka buvo (ir dabar yra, tik senoji nuardyta, ir pastatyta nauja) į katilinę. Dar kelis metus po nepriklausomybės atgavimo gyventojai už šilumą ir karštą vandenį mokėjo mažiau nei artimiausias didmiestis Kaunas. Šiandien ši katilinė priklauso "Kauno energijai", tačiau miestelio gyventojai už šilumą moka tiek pat kiek ir kauniečiai. Dujų vamzdžio niekada net nebuvo planuota atvesti...

Wycka
2010.04.19, 20:07
ir visa tai tik kelia kaina atsinaujinanciu saltiniu, o dujininkai rinkai yra lankstus ir visada kai ju netenkina parduodamas kiekis gali duju kaina pareguliouti.

O kiek kainuoja 'atsarginis variantas'? ;)

e2ards
2010.04.19, 20:10
O kiek kainuoja 'atsarginis variantas'? ;)

atsarginis variantas labiausiai ir nepatinka dujininkams, nes jis kaskiek reguliuoja duju kaina

Al1
2010.04.19, 20:27
Šį straipsnį jau esu anksčiau skaitęs. Gražu ir net linksma tokias naujienas skaityti, tačiau nemanau kad šis atradimas sukels totalinį perversmą ES dujų rinkoje. Pirmiausia, išgauti šias dujas (atsivežti ir sumontuoti įrengimus, apmokyti darbuotojus, nutiesti vamzdynus, rasti pirkėjus ir t.t.) ilgokai užtruks, dar neaiški jų kaina galutiniam vartotojui. Pagaliau mes dar neturime vamzdynų jungties su Lenkija. Turint galvoje kaip "greitai" juda RailBalticos reikalai, neįžvelgiu ir čia didelio optimizmo. Juolab, kad organinės medžiagos yra čia pat Lietuvoje.
Imkime labai konkretų pavyzdį. Kauno raj, Ežerėlis, apie 2000 gyventojų. Miestelis praktiškai įkurtas ir gyvena vien dėl durpyno. Sovietmečiu pastatė katilinę, kūrenamą durpėmis. Net siaurojo geležinkelio atšaka buvo (ir dabar yra, tik senoji nuardyta, ir pastatyta nauja) į katilinę. Dar kelis metus po nepriklausomybės atgavimo gyventojai už šilumą ir karštą vandenį mokėjo mažiau nei artimiausias didmiestis Kaunas. Šiandien ši katilinė priklauso "Kauno energijai", tačiau miestelio gyventojai už šilumą moka tiek pat kiek ir kauniečiai. Dujų vamzdžio niekada net nebuvo planuota atvesti...


Aš irgi entuziazmu netrykštu.

LAZAS_
2010.04.20, 03:33
Ganėtinai stereotipinis mąstymas, esą be gamtinių dujų Lietuvos ekonomika pražus. Ar ne geriau vietoj pasiūlyti vartotojams alternatyvą dujoms? Pvz forsuoti naujos AE statybą, ir vykdant kainų politiką (ar kitais būdais, pvz statant naujus namus) skatinti pereiti prie maisto gaminimo ir šildymo naudojant tik elektrą? Nemanykite, kad aš esu toks naivus, kad tikėčiausi, kad jau po savaitės Rusija numuš dujų kainas. Jokiu būdu ne — tai gana ilgas, 10-15 metų trukmės procesas. Aišku, vėlgi, Seimo kadencija trunka tik 4 metus, ir ne kiekviena vyriausybė suiteresuota rizikuoti tiek į ateitį šiandienos pinigais.
Galų gale šildymas pagrinde tik dujomis yra šveniai tariant keistas... Kodėl taip sunkiai skinasi kelią alternatyvios elektrinės, gaminančios šilumą iš medienos likučių, šiaudų, pelų, durpių, pagaliau išrūšiuotų šiukšlių? Kodėl nuostolingai dirba vienintelė Lietuvoje geoterminė elektrinė?

Geoterminę jėgainę sužlugdė "Klaipėdos Energijos" monopolija, nes kažkokiu paslaptingu būdu iš "Geotermos" šilumos energija buvo perkama keliais kartais pigiau. Paskutinė vinis į šios jėgainės karstą buvo neapgalvoti techniniai sprendimai ir dėl to gipso kristalais užkimšti vamzdžiai.

zajcik
2010.04.20, 16:54
Del to, kad, visa alternatyvioji energetika be subsidiju, ar iskreiptos rinkos negali konkuruoti su dujininkais, del labai paprastos priezasties - atsinaujinantys saltiniai nera "guminiai".
Kitaip išvertus - nes e2ards taip mano :)

Tavo ankščiau pateikti argumentai netelpa į kritikos rėmus, ypač šakių brangus šildymas biokuru, kurio kainos skaičiuojamos pagal dujų kainą :)
Neskaitant to, jog seni įrenginiai, kad net ekonomaizeris, sutaupantis iki 50 proc energijos, netinkamas.

O realiai, tai kaip ankščiau rašiau, 1 MWh biokuro pagal paskaičiavimus kainuoja 55lt. Arba 5,5ct/kWh. Vilniaus energija ankščiau rašė, kad 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina. Taigi, kokia tada dabar dujų kaina pagaminti vienai kWh?

e2ards,
tavo neargumentuotos išvados verčia abejoti tavo objektyvumu, bei interesų šioje srityje nebuvimu.

Wycka
2010.04.20, 17:13
Geoterminę jėgainę sužlugdė "Klaipėdos Energijos" monopolija, nes kažkokiu paslaptingu būdu iš "Geotermos" šilumos energija buvo perkama keliais kartais pigiau. Paskutinė vinis į šios jėgainės karstą buvo neapgalvoti techniniai sprendimai ir dėl to gipso kristalais užkimšti vamzdžiai.

Dėkui už šią informaciją, nes apie geoterminę elektrinę buvau tiek prisiklausęs žinių ir gandų, kad jau nebelabai kuo betikėjau (pvz geoterminio vandens išsiurbimas kainavo šiek tiek daugiau negu gaunama naudinga šiluma). Tikiuosi, parašei tiesą? ;)
Šiaip pati idėja buvo gera: siurbti iš žemės gelmių šiltą vandenį (apie 60C), jį papildomai pakaitinti (nesvarbu kuo — dujomis, anglimis, mazutu ar biokuru) ir parduoti vartotojams (ar skirstytojams) jau šilumą ir/arba karštą vandenį. Nesu šios srities specialistas, tačiau net iš bendro išsilavinimo akivaizdu, kad taip turėtų būti pigiau/ekonomiškiau negu kaitinti šaltą (~20C) vandenį. Matyt tai vienas iš atvejų, kada valdininkai pasidarė PR'ą pastatydami elektrinę, pramušdami finansavimą ir otkatus, įdarbino savus, o paskui... Na nebent dalis elektrinės akcijų priklausė privačiam kapitalui, bet tada jau viskas būtų net labai nebeaišku...

zajcik
2010.04.20, 17:30
Wycka,
siurbiama 38 laipsnių šiluma, čia didelė problema, nes dar tenka pašildyti dujomis. Tačiau rengiasi pereiti prie šildymo mediena ar kitu biokuru, taip sumažinant (pagal e2ardas padidinant) išlaidas.
Geoterminė elektrinė daugiau parodomoji mokslinio tipo, nes yra pastatyta senokai ir už labai didelę kainą (Danai prastūmė savo įrangą ES pinigais, jei neklystu). Skolų šleifas labai didelis.
Kai bus išspręstos techninės problemos, tada galimas šios energetikos proveržis. Beja, yra galimybė pasiekti iš gilesnių sluoksnių ir virš 100 laipsnių siekiantį vandenį. Tokiu atveju šiluminė jėgainė galėtų gaminti elektrą, kas užtikrintų pastovias pajamas ištisus metus. Bet čia atsiranda kitos techninės problemos, ypač - vandens įpumpavimas atgal į eksploatuojamą sluoksnį. Taip pat, galima eksploatuoti ir 70 laipsnių vandenį, kurio nereikėtų papildomai šildyti. Tokiu atveju nebūtų kuriozo, jog praėjęs vanduo pro sistemą, grįžta 50 laipsnių šilumos (šiltesnis nei išgaunamas iš ~1km gylio) :)
Vasaros metu Geoterma ir Klaipėdos mediena pilnai patenkina šilto vandens poreikį Klaipėdos mieste.

e2ards
2010.04.20, 18:09
Kitaip išvertus - nes e2ards taip mano :)

Tavo ankščiau pateikti argumentai netelpa į kritikos rėmus, ypač šakių brangus šildymas biokuru, kurio kainos skaičiuojamos pagal dujų kainą :)
Neskaitant to, jog seni įrenginiai, kad net ekonomaizeris, sutaupantis iki 50 proc energijos, netinkamas.

O realiai, tai kaip ankščiau rašiau, 1 MWh biokuro pagal paskaičiavimus kainuoja 55lt. Arba 5,5ct/kWh. Vilniaus energija ankščiau rašė, kad 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina. Taigi, kokia tada dabar dujų kaina pagaminti vienai kWh?

e2ards,
tavo neargumentuotos išvados verčia abejoti tavo objektyvumu, bei interesų šioje srityje nebuvimu.

Biokuro resursai yra riboti ir jo vartojimas kelia kaina.

ekonomaizeris sutaupo iki 50 %, nes taip pasake Simenas ?
bet realiai "20-30 % padidina katilo naudingumo koeficientą, o papildomai gauta šiluma gali būti panaudojama centralizuotam šilumos tiekimui ar technologinėms reikmėms ir katilui.Kondensacinio ekonomaizerio įdiegimui idealiai tinka katilinės, kuriose yra pakankamas kiekis žemos temperatūros vandens. Kaip aušinantis vanduo dažniausiai naudojamas iš miesto tinklų grįžtantis termofikacinis vanduo, kurio temperatūra yra 30-55 ºC."


kiek biokuras kainuoja parasei, o kiek dujos tai paciai kontorai ?
Bet cia ne tai svarbu, svarbu kiek vartotojas moka uz siluma ir jam visai neidomu is kur ta siluma gaunama, jam aktulu tik kiek ji kainuoja.

jei 80 proc vartotojo sumokamos sumos sudaro dujų kaina, tai silumos tiekejas pasilieka tik 11%, o like 9% PVM ?
Netikiu

Wycka
2010.04.20, 19:06
siurbiama 38 laipsnių šiluma, čia didelė problema, nes dar tenka pašildyti dujomis. Tačiau rengiasi pereiti prie šildymo mediena ar kitu biokuru, taip sumažinant (pagal e2ardas padidinant) išlaidas.

O kodėl problema? Juk tiesiai iš atviro vandens telkinio (tarkim upės ar ežero) imamas vanduo bus maximum 20C temperatūros, o čia — net 38C :) Nors aš ir ne energetikas, bet čia elementaru, kad pašildyti 38C temperatūros vandenį reikia mažiau kuro negu 20C ;)

Kai bus išspręstos techninės problemos, tada galimas šios energetikos proveržis.

Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?

Beja, yra galimybė pasiekti iš gilesnių sluoksnių ir virš 100 laipsnių siekiantį vandenį.

Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?

Bet čia atsiranda kitos techninės problemos, ypač - vandens įpumpavimas atgal į eksploatuojamą sluoksnį. Taip pat, galima eksploatuoti ir 70 laipsnių vandenį, kurio nereikėtų papildomai šildyti.

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...

Biokuro resursai yra riboti ir jo vartojimas kelia kaina.

Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?

Bet cia ne tai svarbu, svarbu kiek vartotojas moka uz siluma ir jam visai neidomu is kur ta siluma gaunama, jam aktulu tik kiek ji kainuoja.

Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams) ;)

e2ards
2010.04.20, 19:23
Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...



Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?



Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams) ;)

atgal pumpuojamas, nes nera kur ji deti, o nesisavinta ir dar didesne nei gauta siluma iskaiciuojama i nuostolius, kas rodo tos kontoros neukiskuma.


nuo kada padangos tapo ekologisku kuru ?
Del biokuro resursu ribotumo, buvo toki laikai, kai medienos atliekos (pjuvenos, sakos) buvo niekam nereikalingos ir bevertes, bet atsiradus biokuro gamybos imonems ju paklausa ir poreikis nuolat kyla, o biokuro zaliava, tai yra daugumoje medienos atliekos, ir ju kiekis priklauso nuo medienos gamybos apimciu, aisku dar yra javai su rapsais, bet pastaruju naudojimas energetikai kelia maisto kainas.

Del trecio punkto daugmaz sutinku, turi buti alternatyvus saltinis

Wycka
2010.04.20, 19:37
nuo kada padangos tapo ekologisku kuru?

Matyt žodį "ekologiškai" iškart turėjau rašyti į kabutes ;) Esmė ta, kad papildomai tiekiant deguonį į degančių padangų krosnį, jos sudega gana švariai — praktiškai nebelieka jokių nuodingų dujų, tik vanduo, anglies dioksidas ir ir įvairiausių priemaišų, kurios dedamos į gumą, oksidai (tačiau padangos 'dažomos' anglimi, todėl jos ir yra juodos, o anglis tinkamose sąlygose sudega 'švariai'). Tokiu būdu minimaliai teršiamas oras (bent jau ne daugiau nei deginant tarkim anglis ar durpes), ir iš sąlyginai labai pigaus kuro gaunama naudinga šiluma ;)

Del biokuro resursu ribotumo, buvo toki laikai, kai medienos atliekos (pjuvenos, sakos) buvo niekam nereikalingos ir bevertes, bet atsiradus biokuro gamybos imonems ju paklausa ir poreikis nuolat kyla, o biokuro zaliava, tai yra daugumoje medienos atliekos, ir ju kiekis priklauso nuo medienos gamybos apimciu, aisku dar yra javai su rapsais, bet pastaruju naudojimas energetikai kelia maisto kainas.

Na ir tegul kyla ta paklausa, nematau tame nieko blogo, juk ir naftos paklausa nuolat auga jau daugiau nei 60 metų ;) Esant reikalui, medienos atliekas nėra sudėtinga importuoti iš aplinkinių šalių, matyt parankiausia tai daryti bus iš Gudijos. Tuo pačiu biokuras yra ne tik rapsas ar mediena, bet ir šiaudai, pelai, durpės, linų spaliai, perdirbimui nebetinkama makulatūra, guma, tekstilė. Netgi miesto teritorijoje pjaunama žolė netinka gyvuliams šerti, net kompostui nelabai, nes joje pilna nuorūkų ir kitokių smulkių šiukšlių, tačiau sudžiovinus ją į šieną galima gauti biokuro žaliavą. Taigi, biokuro 'saugyklos' neišsemiamos, tik reikia daugiau fantazijos ir darbo. Beje, o džiovintas dumblas tiktų biokurui?

e2ards
2010.04.20, 19:49
Na ir tegul kyla ta paklausa, nematau tame nieko blogo, juk ir naftos paklausa nuolat auga jau daugiau nei 60 metų ;) Esant reikalui, medienos atliekas nėra sudėtinga importuoti iš aplinkinių šalių, matyt parankiausia tai daryti bus iš Gudijos. Tuo pačiu biokuras yra ne tik rapsas ar mediena, bet ir šiaudai, pelai, durpės, linų spaliai, perdirbimui nebetinkama makulatūra, guma, tekstilė. Netgi miesto teritorijoje pjaunama žolė netinka gyvuliams šerti, net kompostui nelabai, nes joje pilna nuorūkų ir kitokių smulkių šiukšlių, tačiau sudžiovinus ją į šieną galima gauti biokuro žaliavą. Taigi, biokuro 'saugyklos' neišsemiamos, tik reikia daugiau fantazijos ir darbo. Beje, o džiovintas dumblas tiktų biokurui?

Katilines katilas, tai ne pas mociute pecius, kad gali kisti viska kas dega.

Wycka
2010.04.20, 19:55
Katilines katilas, tai ne pas mociute pecius, kad gali kisti viska kas dega.

:D

Visai ne tai norėjau pasakyti. Kiekvienas katilas yra pritaikytas kietam, skystam ar dujiniam kurui. Šitai jau dauguma seniai žino. Bet kodėl nusprendei tai paaiškinti būtent man? :?

e2ards
2010.04.20, 20:08
:D

Visai ne tai norėjau pasakyti. Kiekvienas katilas yra pritaikytas kietam, skystam ar dujiniam kurui. Šitai jau dauguma seniai žino. Bet kodėl nusprendei tai paaiškinti būtent man? :?

Kieto kuro kaloringumas skiresi, beto dar jis turi savybe kaupti dregme ir daugiausia problebu su kieto kuro katilais, juos ganetinai sunku automatizuoti, kas kelia tokiu katilu aptarnavimo kaina ir valdymo sudetinguma.

Wycka
2010.04.20, 20:17
Kieto kuro kaloringumas skiresi, beto dar jis turi savybe kaupti dregme ir daugiausia problebu su kieto kuro katilais, juos ganetinai sunku automatizuoti, kas kelia tokiu katilu aptarnavimo kaina ir valdymo sudetinguma.

Nežinau, ar gerai Tamstą supratau, bet kaip jau rašiau, modernaus didelio kieto kuro katilo veikimo esmė yra maždaug tokia: viename katile ne dega, o smilksta kietas kuras (tarkim tai yra šiaudų ritinys). Tyčia yra reguliuojamas deguonies/oro padavimas, todėl susidaro šiltos anglies monoksido dujos. Jos kyla aukštyn, yra surenkamos ir paduodamos į kitą katilą, kuriame ir sudeginamos. Tokiu būdu vyksta tarsi du degimo procesai, ir abu katilai išskiria šilumą. Deja, anglies monoksido kaloringumo nežinau, ir net nenumanau, kaip tai apskaičiuoti (esu humanitaras iki kaulų smegenų), tačiau anglies monoksido katilas neturėtų labai skirtis nuo mums jau įprasto gamtinių dujų katilo ;) Didžiausia problema yra kaip išvengti tokių dujų nutekėjimo ir kaip apsaugoti darbuotojus jam įvykus (nes išsiskiria visiškai bekvapės dujos CO).

e2ards
2010.04.20, 20:31
Nežinau, ar gerai Tamstą supratau, bet kaip jau rašiau, modernaus didelio kieto kuro katilo veikimo esmė yra maždaug tokia: viename katile ne dega, o smilksta kietas kuras (tarkim tai yra šiaudų ritinys). Tyčia yra reguliuojamas deguonies/oro padavimas, todėl susidaro šiltos anglies monoksido dujos. Jos kyla aukštyn, yra surenkamos ir paduodamos į kitą katilą, kuriame ir sudeginamos. Tokiu būdu vyksta tarsi du degimo procesai, ir abu katilai išskiria šilumą. Deja, anglies monoksido kaloringumo nežinau, ir net nenumanau, kaip tai apskaičiuoti (esu humanitaras iki kaulų smegenų), tačiau anglies monoksido katilas neturėtų labai skirtis nuo mums jau įprasto gamtinių dujų katilo ;) Didžiausia problema yra kaip išvengti tokių dujų nutekėjimo ir kaip apsaugoti darbuotojus jam įvykus (nes išsiskiria visiškai bekvapės dujos CO).

va skaidres kaip tai vyksta Vilniaus energijoje

http://www.google.lt/url?sa=t&source=web&ct=res&cd=3&ved=0CBUQFjAC&url=http%3A%2F%2Flsta.lt%2Ffiles%2Fseminarai%2F080 627_posedis_seminaras_biokuro_deginimas%2FGK-4_prezentacija.ppt&ei=DuHNS-SOC8_4Oa-ZjfMP&usg=AFQjCNFd2BoDa03v1JHJsS8JHaHr62MsFg&sig2=rS8PiB2aiGbaDJs4KrpC-w

Al1
2010.04.20, 21:30
Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?


Pagrindinė probelema ne tik Lietuvoje, bet ir beveik visame pasaulyje yra ta, kad, kaip nekeista, tokio geoterminio vandens ištekliai yra ne ten, kur didžiausia žmonių, taigi ir vartotojų, koncentracija. Netgi jei tokio vandens yra šalia didelių miestų, jo panaudojimą sunkina urbanizuotos teritorijos ir su tuo susiję aplinkosauginiai reikalavimai.
Viską riboja finansiniai ištekliai, reikalingi tokių jėgainių įrengimui. Deja, labai brangu. Todėl ir tokios energijos panaudojimas yra gan ribotas net ir išsivysčiusiose šalyse, neskaitant kelių išimčių.


Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...


Taip, yra. Yra net ir iki 150 laipsn. Tik giliai, virš 2 km ir giliau.
Vandenį reikia grąžinti atgal, nes jo pilti į upes ar ežerus negalima. Pirma, jis yra per aukštos temperatūros, antra, jame labai daug ištirpusių druskų ir mineralinių medžiagų.



Ar tikrai riboti? "Akmenės cementas" planavo (o gal jau ir vykdo) ekologiškai deginti sudėvėtas padangas. Kur būtų panaudojama gauta šiluma? Išleidžiama pro kaminą ar kažkas šildoma?


Cemento gamykloje padangos deginamos. Šiluma naudojama kalkakmenių išdeginimui ir kituose cemento gamybos procesuose.
http://www.cementas.lt/index.php?id=137


Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams) ;)

Šioje vietoje galime tik apgailestauti.

Rimas_OK
2010.04.21, 14:58
Taip, yra. Yra net ir iki 150 laipsn. Tik giliai, virš 2 km ir giliau.
Vandenį reikia grąžinti atgal, nes jo pilti į upes ar ežerus negalima. Pirma, jis yra per aukštos temperatūros, antra, jame labai daug ištirpusių druskų ir mineralinių medžiagų.


Tai būtų galima grąžinti tiesiai į jūrą. Ten mineralinės medžiagos turbūt normalu.
O dėl aukštos temperatūros, kaip ji gali būti per aukšta? Ta šiluma juk bus sunaudojama.

oranger
2010.04.21, 15:06
Dabartinė vuriausybė yra politiniai lavonai. Bent jau ateinantiems rinkimams.

Vyriausybių rinkimuose nerenka :)

Al1
2010.04.21, 15:43
Tai būtų galima grąžinti tiesiai į jūrą. Ten mineralinės medžiagos turbūt normalu.
O dėl aukštos temperatūros, kaip ji gali būti per aukšta? Ta šiluma juk bus sunaudojama.

Prisiminti reikia fizika.
Techniskai imanoma, bet labai brangu is vandens paimti tiek energijos, kad jo temperatura butu tokia, kokia yra vandens tempreratura vandens telkinyje, i kuri tas vanduo (jeigu butu svarus) butu isleidziamas.

Kas bus, jei ziema i vandens telkini leisti kad ir 20 laipsn. temperaturos vandeni? Vasara gal ir nieko.


Vyriausybių rinkimuose nerenka :)

Partijos, turejau omenyje.:hmhm:

Wycka
2010.04.21, 17:49
Prisiminti reikia fizika.
Techniskai imanoma, bet labai brangu is vandens paimti tiek energijos, kad jo temperatura butu tokia, kokia yra vandens tempreratura vandens telkinyje, i kuri tas vanduo (jeigu butu svarus) butu isleidziamas.

O kaip tokios problemos buvo sprendžiamos su IAE (kai ji dar dirbo) išleidžiamu "atidirbusiu" vandeniu į Drūkščių ežerą? :hmhm:

Kas bus, jei ziema i vandens telkini leisti kad ir 20 laipsn. temperaturos vandeni? Vasara gal ir nieko.

Ir kas gi bus? Neužšals telkinys? ;)

e2ards
2010.04.21, 17:54
O kaip tokios problemos buvo sprendžiamos su IAE (kai ji dar dirbo) išleidžiamu "atidirbusiu" vandeniu į Drūkščių ežerą? :hmhm:



Ir kas gi bus? Neužšals telkinys? ;)

IAE buvo uzdaras ciklas, ezeras tik ausino reaktorius


Atsiras "dirbtinis vandens saltinis", pasikeis ekosistema, bus terciama aplinka.

Al1
2010.04.21, 21:14
Ignalinoje ir Elektrenuose, taip pat ir kitose siluminese elektrinese isorinis vandens telkinys (naturalus ar dirbtinis) yra naudojamas ausinimui. Perpompuojamo vandens kiekis yra didelis ir jo temperatura pratekejus per ausinimo sistema viso labo pakyla vos keliais laipsniais lyginant su isiurbiamo ir vandens telkinio vandens temperatura. Zinoma, viskas priklauso nuo metu laiko. Isleidus vandeni atgal i telkini, vanduo susimaiso, garuoja, atiduoda siluma gruntui, orui ir bendras telkinio vandens temperaturos pokytis labai nedidelis, laipsnio dalys. Netgi tokioje Ignalinoje. Ten is viso per daugeli metu vandens vidutine temperatura ezere pakilo vos laipsniu ar pora. Ir tai buvo nerimaujama del pokyciu ekosistemoje.

Tuo tarpu is po zemiu siurbiamo vandens temperatura yra auksta. Tarkim, 100 laipsn. Paimti toki silumines energijos kieki is sio vandens, kad jo temperatura siektu, pavyzdziui, 20 laipsniu, techniskai imanoma, bet ekonimiskai visiskai neapsimoka. Todel atgal isleidziamo vandens temperatura siekia 30-40 laipnsiu, o gal ir daugiau. Isivaizduokite, jei tokios temperaturos vandeni isleis i ezera ar upe. As jau net nekalbu, kad jame pilna drusku ir mineraliniu medziagu, kurios uzters vandens telkini.

Wycka
2010.04.21, 21:20
Tuo tarpu is po zemiu siurbiamo vandens temperatura yra auksta. Tarkim, 100 laipsn. Paimti toki silumines energijos kieki is sio vandens, kad jo temperatura siektu, pavyzdziui, 20 laipsniu, techniskai imanoma, bet ekonimiskai visiskai neapsimoka. Todel atgal isleidziamo vandens temperatura siekia 30-40 laipnsiu, o gal ir daugiau. Isivaizduokite, jei tokios temperaturos vandeni isleis i ezera ar upe. As jau net nekalbu, kad jame pilna drusku ir mineraliniu medziagu, kurios uzters vandens telkini.

Bijau nusifantazuoti, bet ar bent teoriškai (ir techniškai) taip įmanoma: įleisti U raidės formos (de facto tai jau bus I raidės forma) vamzdį iki geoterminių vandens šaltinių, kur temperatūra siekia bent 90C? Tokiu atveju požeminiai karštieji vandenys šildytų vamzdį, o šis šilumą atiduotų tame vamzdyje cirkuliuojančiam vandeniui. Galų gale į paviršių pakiltų sušilęs (o gal net ir įkaitęs) gėlas vanduo, kuris būtų patiekiamas į šildymo sistemas.

Al1
2010.04.21, 21:38
Galima, bet energija is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tiesiog toje vietoje prie grezinio geoterminio vandens temperatura sumazes. Ir efektyvumas kris. Laukti, kad aukstesnes temperaturos pozeminiai vandenys priteketu ton vieton negalima. Energijos reikia nuolat.

Tuo tarpu siurbiamas pozeminis vanduo is didelio pozeminio telkinio ir to vandens temperatura pastovi. Kitoje vietoje, toli nuo isiurbimo grezinio, yra isleidimo grezinys.

Minimas variantas su gelo vandens praleidimu galiams, bet tik esant nedideliam ir periodiniam energijos poreikiui. Bet jei poreikiai nedideli, tai neapsimoka investuoti i labai brangius grezinius ir iranga.

index
2010.04.21, 21:42
Galima, bet energija is niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tiesiog toje vietoje prie grezinio geoterminio vandens temperatura sumazes. Ir efektyvumas kris. Laukti, kad aukstesnes temperaturos pozeminiai vandenys priteketu ton vieton negalima. Energijos reikia nuolat.

Tuo tarpu siurbiamas pozeminis vanduo is didelio pozeminio telkinio ir to vandens temperatura pastovi. Kitoje vietoje, toli nuo isiurbimo grezinio, yra isleidimo grezinys.

Minimas variantas su gelo vandens praleidimu galiams, bet tik esant nedideliam ir periodiniam energijos poreikiui. Bet jei poreikiai nedideli, tai neapsimoka investuoti i labai brangius grezinius ir iranga.

O ar neįmanoma tokiu atveju vietoje vandens naudoti kažką kitą, daug lengviau įšylantį ir atiduodantį šilumą?

Al1
2010.04.21, 21:54
Dar nepaminejau, kad toks vandens praleidimas galimas tik jei pozeminio vandens temperatura didele. Jei ten, po zeme bus 40 laipsniu, tai kiek laiko reikes laukti, kol tekantis vanduo isils? Zinoma vandeni ten galima pompuoti pirmyn ir atgal, tol, kol jis isils. Bet esant zemai tempraturai tai daryti neapsimoka. Neapsimoka del to, kad po zeme neimanoma suformuti (t.y. ileisti pro grezini) didelio pavirsiaus ploto silumokaicio. O silumokaicio pavirsiaus plotas ir vaidina lemiama vaidmeni - kaip greitai ir efektyviai vyks enegijos mainai tarp geoterminio ir termofikacinio vandens. Tuo tarpu ant zemes galima pagaminti didelipo pavirsiaus ploto silumokaiti ir siurbti geotermini vandeni nepertraukiamai, o jam tekant, jis suspeja atiduoti pakankama energijos kieki.

Zinoma vietoj vandens galima naudoti koki nors kitoki skysti, lengviau isylanti. Bet cia yra problemu su ekologija, jei kartais prakiurtu vamzdis ir stermofikacinis skystis isteketu i pozeminius sluoksnius.

LAZAS_
2010.04.23, 13:09
Šiek tiek kitoks atsinaujinančios energetikos aspektas, tai naivus "vartotojjiškos visuomenės" atstovų požiūris į daiktus:

dMwLUnd_ydI

http://www.youtube.com/watch?v=dMwLUnd_ydI&feature=player_embedded#!

J-gqJAsXiKQ

http://www.youtube.com/watch?v=J-gqJAsXiKQ&playnext_from=TL&videos=Btm-YDTMtVA&feature=sub

zajcik
2010.04.23, 15:23
O kodėl problema? Juk tiesiai iš atviro vandens telkinio (tarkim upės ar ežero) imamas vanduo bus maximum 20C temperatūros, o čia — net 38C :) Nors aš ir ne energetikas, bet čia elementaru, kad pašildyti 38C temperatūros vandenį reikia mažiau kuro negu 20C ;)
Kur tokius ežerus ar upes galima rasti tarkim sausio vasario mėnesį, kad būtų 20C, be to ir nereikia jų, juk vanduo grįžta apie 50C :)


Ar tos problemos susijusios tik su vandens pumpavimu, ar yra kažko daugiau ir rimčiau?
Ten daug problemų, dėl to Geoterma kuris laikas išvis nepumpavo vandens iš gelmių. Projektinis pajėgumas apie 700m2/val, o realiai nesigauna ir 200m2/val. Viena iš problemų - kristalizacija, susidaro barjerai vndeniui ir tuos kristalus reikia kažkaip naikinti. Kitas dalykas - injekciniai gręžiniai. Kaip pats vadovas minėjo: paleidus, vanduo bėga kaip į šulinį, tačiau užsipildžius injekciniams vamzdžiams - stovi vietoje. Tačiau ta problem kaip ir sprendžiasi, minėjo jog kažkokią cheminę medžiagą įmaišius, procesas pajuda.

Ar tikrai Lietuvos žemėse yra tokio karšto vandens?

Lietuvoje pajūryje potencialiai yra virš 100C vandens. Bet ten jau reikia spręsti kitas problemas, ko galėtų rimtai imtis valstybinės įstaigos (bent paviršutiniškai minimaliai tai ir yra daroma).

Kažko nesuprantu, bet gal tai tik mano problema. Kam tą vandenį atgal įpompuoti? O iš kur gauti to 70C vandens, jeigu iki šiol kiek paskelbta rasta tik iki 60C užkaitusio požeminio vandens? Lietuvoje vulkanų juk nėra...

Požeminio vandens temperatūra priklauso nuo gylio. Yra paskaičiuota, kad pas šimtą metrų temperatūra pakyla apie 3 laipsnius. Tačiau, yra tokia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, dėl kurios požeminis vanduo yra iki 2,5 karto šiltesnis.

"Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija (http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://geografija.lt/wp-content/uploads/2009/12/Geotermine-energija.jpg&imgrefurl=http://geografija.lt/2009/12/susirupinta-del-lietuvos-zemes-gelmiu-istekliu/&usg=__b1kyGMQehF2Ua6CTiWWcZeBd2yk=&h=383&w=575&sz=154&hl=lt&start=1&um=1&itbs=1&tbnid=LDtGycAXDaWmQM:&tbnh=89&tbnw=134&prev=/images%3Fq%3Dvakaru%2Blietuvos%2Bgeotermine%2Banom alija%26um%3D1%26hl%3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26sa%3DN%26rls%3Dcom.ubuntu:en-US:official%26tbs%3Disch:1) apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

be to, kuo gilesni uolienų sluoksniai, tuo ne tik aukštesnė juose slūgsančio vandens temperatūra, bet ir didesnė jo mineralizacija. Apie kilometro gylyje vandens temperatūra siekia jau 30–45 laipsnių šilumos, mineralizacija – 40–100 g/l, o dviejų kilometrų gylyje – 80–90 laipsn., 140–200 g/l."


Ir taip, ir ne. Biokuro turime patys, o dujas perkame iš kaimynės, kurią, anot apklausų, įvardiname kaip keliančią didžiausią grėsmę. Juk šiandien neperkame dujų nei iš norvegų, nei iš lenkų. Tai kam atiduoti pinigus kitiems, kai patys galime juos čia pasilikti? Ilgainiui tai pasijustų visiems vartotojams (Lietuvos gyventojams) ;)

Pas mus biokuro potencialas yra labai didelis ir biokuras nebūtinai konkuruoja su maistinėm kultūrom, o atvirkščiai - jas skatina (sumažina savikainą).

"Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais gautas 3892,1 tūkst. t (http://www.savasukis.lt/naujienos/1988-danijos-malunininkai-giria-lietuvisku-grudu-kokybe.htm) grūdinių augalų derlius arba 407,9 tūkst. t (12 proc.) didesnis nei 2008 metais (3484,2 tūkst. t)."

Juk šiaudai taip pat produktas. Kiek vidutiniškai lieka šiudų nuo tonos grudų?

"Toną šiaudų briketų verslininkas parduoda už 350 litų. (http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=62632)"

Esant 1:1 ir tonos kainai 300lt, tai gautūsi: 3,8mln. tonų x 300lt = 1140 mln.lt. Vat tokios papildomos pajamos ūkininkams liktų.

"Lietuvos miškuose yra sukaupta apie 1,7- 2,2 mln. m3 potencialių miško kirtimo atliekų (http://www.gmu.lt/ziniasklaida/nid.1103;/)."

Ir čia tiek kalbant tik apie atliekas.
Šiaip deginant vietinį kurą, reikėtų susidėlioti prioritetus. Reikėtų tausoti ne tik importuojamą kurą, bet ir vietinius išteklius. Esant mažiems poreikiams, vertėtų deginti šiukšles ir kitą kurą. Didėjant poreikiui, papildomai naudoti biokurą, o per šalčiausias dienas - deginti importines dujas.
Taip būtų sprendžiamos savartynų, rūšiavimo, ekologinės problemos, taip pat tausojami vietiniai resursai bei minimaliai naudojant importuojamą žaliavą.

Kai praktika rodo - vietinė žaliava yra žymiai pigesnė (Biokuras 5,651 ct/kWh. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 2010 m. kovo mėn.). Valstybei vertėtų susirūpinti naujos verslo šakos išvystymu, o gerų pavyzdžių kaip tai daryti - tikrai yra. PVZ: Suomijos Fortum. 50.76 proc valdo vyriausybė, o likusieji parduoti pagrinde vietiniams pensijų fondams, draudimo kompanijoms ir t.t. Šiuo metu ši energetikos kompanija pirmauja Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kitose Baltijos jūros regiono šalyse. O valstybei juk daug nekainuotų toks variantas. Į viena bendrovę apjungti energetikos objektus, išplatinti netoli 50% akcijų, bei pasitelkus skolintas lėšas galima kalnus nuversti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje ar net plačiau paėjums.
Tokiu principu valstybė galėtų veikti ir kituose objektuose (miškai, žemės ūkis, komunalininkai, vanduo, transportas ir t.t.). Komunistinė santvarka su dabartinės valdžios atėjimu greitais tempais traukiasi į praeitį. Kodėl nepasistengti dėl valstybės?

Teigiami procesai jau prasidėjo ir Lietuvoje:
"„2008-aisiais oro uosto sąnaudos siekė 143 mln. litų. Pernai buvo pradėta sąnaudų mažinimo programa – jos siekė 88 mln. litų. Šiemet planuojama, kad sąnaudos sieks 67 mln. litų. Reikia, kad sąnaudos neviršytų 45 mln. litų (http://www.diena.lt/naujienos/miestas/tarptautiniame-vilniaus-oro-uoste-tyli-privatizacija-271698)“, - aiškino T.Vaišvila."

Ar negalima to perteikti ir į kitus sektorius?
Kol komunistai negrįžo prie lovio, galima bandyti problemas spręsti iš esmės.

Wycka
2010.04.23, 16:43
Kur tokius ežerus ar upes galima rasti tarkim sausio vasario mėnesį, kad būtų 20C, be to ir nereikia jų, juk vanduo grįžta apie 50C

Juk parašiau, kad maksimum 20C, t.y. vasarą, kada saulė kaitri ;)

Lietuvoje pajūryje potencialiai yra virš 100C vandens. Bet ten jau reikia spręsti kitas problemas, ko galėtų rimtai imtis valstybinės įstaigos (bent paviršutiniškai minimaliai tai ir yra daroma).
Požeminio vandens temperatūra priklauso nuo gylio. Yra paskaičiuota, kad pas šimtą metrų temperatūra pakyla apie 3 laipsnius. Tačiau, yra tokia Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija, dėl kurios požeminis vanduo yra iki 2,5 karto šiltesnis.
"Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija (http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://geografija.lt/wp-content/uploads/2009/12/Geotermine-energija.jpg&imgrefurl=http://geografija.lt/2009/12/susirupinta-del-lietuvos-zemes-gelmiu-istekliu/&usg=__b1kyGMQehF2Ua6CTiWWcZeBd2yk=&h=383&w=575&sz=154&hl=lt&start=1&um=1&itbs=1&tbnid=LDtGycAXDaWmQM:&tbnh=89&tbnw=134&prev=/images%3Fq%3Dvakaru%2Blietuvos%2Bgeotermine%2Banom alija%26um%3D1%26hl%3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26sa%3DN%26rls%3Dcom.ubuntu:en-US:official%26tbs%3Disch:1) apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai – Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

Kilo tokia mintis. Jeigu kol kas nepavyksta geoterminio vandens panaudoti šildymui ar elektrai gaminti, tai galima naudoti baseinams, kad ir Palangoje (juk netoli Palangos kaip tik yra geoterminė anomalija). Juk tokiu būdu galima labai pigiai tiekti karštą/labai šiltą vandenį Palangos baseinams, o didelis druskingumas labai netrukdys, net bus naudingas, tik reikia atlikti tyrimus, ar vandens sudėtyje nėra sieros junginių.

zajcik
2010.04.23, 17:28
"Kurorto valdžia ketina rengti "Pajūrio geoterminių vandenų naudojimo sveikatingumo (reabilitacijos/gydymo), SPA ir poilsio paslaugoms plėtoti kurorte" galimybių studiją. (http://www.balsas.lt/naujiena/373067/palanga-galetu-isgelbeti-geoterminis-vanduo)

Pasak V. Stalmoko, miestas yra perėmęs buvusias gydyklas, kurios turi mineralinį vandenį, jūros vandens vamzdynus. Gydymo ir sveikatinimo tikslais būtų galima naudoti ir geoterminį vandenį, be to, juo visą kompleksą ir apšildyti. Investuoti į šį projektą viliamasi pritraukti privačias lėšas.

Galimybių studija turėtų atsakyti į klausimą, kokios sudėties geoterminis vanduo slypi po miestu, taip pat - kaip jį galima panaudot."

Al1
2010.04.23, 18:30
Apie geoterminio vandens panaudojima gydymui buvo rasyta dar Atgimimo laikais. Net buvo projektas statyti tokia gydykla.

Eimantas
2010.04.24, 02:05
Vandenvietėje planuojama statyti jėgaines
2010 m. balandžio 23 d.
Klaipėdos trečiojoje vandenvietėje Kairių gatvėje planuojama statyti vėjo ir saulės energijos jėgainių parkus.
http://www.ve.lt/?data=2010-04-23&rub=1190113119&id=1272015940&gem=hot&rub=1190113119

Al1
2010.04.24, 11:31
Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.

Jegermeister
2010.04.24, 13:35
Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.

Tai pagal tave gautūsi, jog ir tokiose Valstybėse kaip Vokietija, Čekija ir pan. kur veikia tokia sistema yra vykdomos tik aferos...
Pirmiau pasidomėk giliau, pastudijuok, skirk tam laiko kiek įsigilinimui, o tik po to "varyk" savo neigiamas emocijas.

Al1
2010.04.24, 14:42
Tai pagal tave gautūsi, jog ir tokiose Valstybėse kaip Vokietija, Čekija ir pan. kur veikia tokia sistema yra vykdomos tik aferos...
Pirmiau pasidomėk giliau, pastudijuok, skirk tam laiko kiek įsigilinimui, o tik po to "varyk" savo neigiamas emocijas.

Jokių neigiamų emocijų. Saulės energetikai gamtinės sąlygos turi lemiamą įtaką. Tiesiog pas mus saulės energijos srauto tankis mažesnis 15-20 proc. nei vakarų Europos šalyse (Vokietija, Austrija, Danija), ir netgi 1,5 karto mažesnis nei pietų Europos šalyse. Išimtis tik Anglija, kuri remia saulės energetiką, nors ten energijos srauto tankis apie trečdaliu mažesnis už Lietuvos. Turtinga šalis, ko norėti...

Todėl Lietuva ne Vokietija ar Čekija ar kokia kita piečiau esanti valstybė. Be to Vokietija yra ekonomiškai pajėgi vystyti tokią enegetiką, tol, kol ji dar nėra komerciškai konkurencinga. Vokietijoje veikia nemažas saulės energetikos pramonės sektorius. Pas mus tokio nėra. Tai, kad Lietuvoje bus atidarytos kelios surinkimo gamyklėlės, dar nieko nereiškia. Įdomu, kodėl skandinavai gan santūriai žiūri į saulės energetiką (elektros gamybą, ne vandens šildymą)?

LAZAS_
2010.04.24, 15:04
Saulės energetika Lietuvoje kol kas su dabartiniais saulės elementų naudingumo koeficientais ir kainomis tėra utopinis projektas. Jei realiai - tai afera ir geras būdas daryti pinigus valstybės sąskaita (privalomas supirkimas už maždaug 1,5 Lt/kWh; statybos taip pat būtų finansuojamos iš ES lėšų). Ko norėti, kai valstybine energetikos politika formuoja diletantai, prisiklausę gražių giesmių apie saulės energetiką.

Kainų argumentas jau buvo išaiškintas, taip skatinamos pradinės investicijos ir vėliau šiuos kainos bus peržiūrimos:

Saulės energiją supirkinės po 1,62 Lt/kWh (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/saules-energija-supirkines-po-162-ltkwh.d?id=30360855)

Už saulės pagamintą elektros energiją daugiau pasižadėjusios mokėti tik Graikija (1,89 Lt) ir Liuksemburgas (iki 1,9 Lt). Panašios supirkimo kainos kaip Lietuvoje galioja Vokietijoje ir Olandijoje. Kitur – gerokai pigiau. Pavyzdžiui, Estija įsipareigojo mokėti tik 17 ct.

http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/saules-energija-supirkines-po-162-ltkwh.d?id=30360855
__________________________________________________ _____________

Saulės energija pakeis naftos degalus? (http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/saules-energija-pakeis-naftos-degalus-268795)

Kol kas saulės elementų pagaminta elektra yra brangi. Saulės spinduliai nekainuoja, bet investicijos į įrangą, kuri šią energiją paverčia elektra, kol kas dar labai didelės.

Jei nebūtų teikiama valstybės parama, pasak V.Adomavičiaus, autonominė saulės elektrinė atsipirktų maždaug per 60 metų. Tačiau norintieji verstis tokia alternatyvia elektros gamyba ir parduodami ją patraukliu tarifu, investicijų grąžos gali sulaukti per kelerius metus.

Šiuo metu Lietuvoje į energetikos sistemą integruotų saulės elektrinių savininkai savo pagamintos elektros patys dažniausiai nenaudoja, nes gali jos nusipirkti bemaž tris kartus pigiau – už 45 centus. Toks alternatyviosios energetikos paramos principas, V.Adomavičiaus žiniomis, jau daug metų egzistuoja kitose valstybėse.

http://kauno.diena.lt/naujienos/ekonomika/saules-energija-pakeis-naftos-degalus-268795
__________________________________________________ _____________

Tai yra seniai patvirtintas ir veiksmingas būdas kaip skatintini piliečių ir investuotojų susidomėjimą. Šiuo principu veikia ir apleistų miesto dalių atgaivinimo projektai: "piniginėmis injekcijomis" sutvarkomas koks nors parkas ar aikštė ir aplink ją pradeda kurtis parduotuvės, kavinės ir t.t.

Skandinavijoje lankytis neteko, tačiau manau jie turi pakankamai hidroenergijos išteklių. Beveik tokioje pačioje ilgumoje esanti Škotija skatina saulės energetiką ir daug kur galima pamatyti ant namų sumontuotas individualias saulės jėgaines. Reiktų nepamiršti, kad birtų salos yra pastoviai veikiamos ciklonų, todėl saulėtų dienų ten dar mažiau, tačiau jie tai mato kaip perspektyvą.

Al1
2010.04.24, 15:34
Nereikįtų painioti saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti ir saulės elementų elektros gamybai.
Saulės energetika, žinoma, yra perspektyvi, bet Lietuva prie šios technologijos kūrimo prisideda tik savo moksliniu potencialu. Ir geriau jau čia skirti finansavimą, nei į elektrinių įrengimą bei elektros supirkimą. Keli papildomi milijonai kasmet mokslui saulės enegetikos srityje duotų didesnę naudą nei tie patys milijonai elektros supirkimui, kurie tik grupelei apsukrių verslininkų (kurie ir prastūmė tokius įstatymus) užtikrintų labai gera (nes greitai atsiperkantį) biznį su valstybės pagalba visų vartotojų sąskaita.

O saulės energetika taps ekonomiškai konkurencinga tik tada, kai saulės jėgainių kaina atpigs kelis kartus ar net eile. Čia reikia išskirti pačių puslaidininkinių saulės elementų kainą ir kitos įrangos kainą. Kita įranga gali gan greitai atpigti.
Problema tik su puslaidininkinių saulės elementų kaina. Čia vėlgi yra uždaras ratas - senesnių technologijų ir mažesnio naudingumo koeficiento saulės elementai palaipsniui pinga, o naujų kainos yra didelės. Kadangi technologija vystosi, niekas nenori įsirenginėti senos kartos elementų, nes kainų skirtumas nėra labai didelis, o naujos kartos saulės elementai sugeneruoja daugiau elektros energijos. Visi laukia technologinių proveržių ir niekas nenori knistis ir atpiginti mažiau našių senesnės kartos saulės elementų gamybos, nes praktiškai atpiginimo rezervai maži. Tiesiog pagaminti naujos ar senesnės technologijos saulės elementą kainuoja beveik tiek pat. Didesnę naujesnės kartos elemento kainą lemia tik intelektinė dedamoji... Bet ji atperkama didesniu naudingumo koeficientu...

LAZAS_
2010.04.24, 16:49
Saulės kolektorius nuo PV jėgainių skiriu ir Didžiojoje Britanijoje jų pasitaiko nemažai. W/€ yra tikrai opi problema, tačiau laikas nuo laiko pasirodo viena kita idėja, kuri visą tai gali pakeisti:

Growing Solar Panels Is Cheap, Efficient and (Relatively) Easy (http://www.wired.com/rawfile/2010/04/gallery-caltech-solar/)

PASADENA, California — There are many political and economic barriers to widely adopting solar panels, but part of the problem is also technological. Now, researchers at Caltech have created a new solar-panel material that could replace solar cells as we know them.

Currently there are two primary types of photovoltaic, or PV, cells. The first is a solid silicon-based PV cell that is very efficient, but also expensive to make and relatively fragile. The second is a thin film cell, which is relatively cheap to make but not as efficient. This new material potentially bridges that gap, creating a PV cell that is cheap to make, but which is close to the efficiency of traditional silicon-based solar panels.

The new solar material made of tiny silicon wires could “dramatically reduce the cost of making a silicon solar cell,” according to Harry Atwater, head of the Atwater Research Group at Caltech.

“Instead of the expensive process of making a wafer and slicing it up with a saw, throwing away two thirds of it,” says Atwater, “We grow the material and literally peel it off. The plastic sheet is peeled off like scotch tape off a tape dispenser.”

The material is relatively easy to produce and uses 99 percent less silicon than a regular solar panel. Despite the small amount of material, the silicon wire panels have very high solar-absorption rates, with efficiency levels much higher than current polymer film panels. Theoretically, more panels could be produced for less money using this process, which would bring the cost per watt for solar energy way down.

© www.wired.com
http://www.wired.com/rawfile/2010/04/gallery-caltech-solar/

Al1
2010.04.24, 19:48
Kol kas pagrinde vyksta lenktynės kas išpeš didesnį našumą. Kai našumas bus pakankamai nemažas, o aš taip įtariu, kai viršis 50 proc., tuomet bus mestasi į ženklų atpiginimą, galbūt šiek tiek aukojant našumą. Bet patikėkit, tai užtruks apie pora dešimtmečių. Kaip technologinio proveržio, našumo ir kainos kitimo bei įsiskverbimo į rinką analogija galima paimti šviesos diodus. Irgi buvo mestos didelės lėšos pačioje XX a. pabaigoje į mokslą, gamybos finansavimą, taikymus ir rezultatas jau yra. Bet plataus paplitimo tikimasi dar po kaip minimum 10 metų.

Rimas_OK
2010.04.29, 11:17
Lietuviai žvalgosi į jūros vėją

Po dešimtmečio atviroje jūroje esančių vėjo jėgainių galingumas išaugs maždaug 20 kartų - Europos vėjo energetikos asociacija skaičiuoja, kad tokios jėgainės elektra Europoje aprūpins apie 25 milijonus namų ūkių, rašo „Verslo žinios”.
<...>
Tadas Navickas, šios įmonės vadovas, sako, kad planuojamas nuo 400 iki 1000 megavatų galingumo jūrinių vėjo jėgainių parkas. Tačiau Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių vėjo jėgainių statybas jūroje, o ką jau kalbėti apie valstybės paramą tokiems projektams.


http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/lietuviai-zvalgosi-i-juros-veja.d?id=31645037

Įdomu, vėjo jėgainių pajėgumai jau artėja link AE galingumo :)

e2ards
2010.04.29, 12:51
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/lietuviai-zvalgosi-i-juros-veja.d?id=31645037

Įdomu, vėjo jėgainių pajėgumai jau artėja link AE galingumo :)

skirtumas tas, kad atomines nereikia dotuoti, ji elektra gamina kada reikia, o ne taip kaip vejo maluneliai kada iseina. Ir svarbiausia nereikalauja galios rezervo.

Sula
2010.04.29, 13:11
Ir svarbiausia nereikalauja galios rezervo.

Reikalauja, ypač vieno-dviejų reaktorių, nes be visa ko atsijungus pati tampa gana galingu vartotoju.

LAZAS_
2010.04.29, 13:35
"4 Energia" pasirengusi investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/-4-energia-pasirengusi-investuoti-i-vejo-jegainiu-parka-baltijos-juroje-275576)

"4 Energia" vadovo Tado Navicko teigimu, planuojamas nuo 400 iki 1 tūkst. megavatų galingumo jūrinių vėjo jėgainių parkas, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

"4 Energia" maždaug trejus metus tyrinėjo IEZ plotą, parengė Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Tačiau Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių vėjo jėgainių statybas jūroje.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/-4-energia-pasirengusi-investuoti-i-vejo-jegainiu-parka-baltijos-juroje-275576

e2ards
2010.04.29, 13:44
Reikalauja, ypač vieno-dviejų reaktorių, nes be visa ko atsijungus pati tampa gana galingu vartotoju.

ir kaip daznai tai nutinka neplanuotai ?

e2ards
2010.04.29, 13:47
"4 Energia" pasirengusi investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/-4-energia-pasirengusi-investuoti-i-vejo-jegainiu-parka-baltijos-juroje-275576)



http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/-4-energia-pasirengusi-investuoti-i-vejo-jegainiu-parka-baltijos-juroje-275576

teises aktai, tai privalomas supirkimo tarifas ir galios rezervo uztikrinimas ir spekit kam uz visa tai reiketu sumoketi ?

Sula
2010.04.29, 14:22
ir kaip daznai tai nutinka neplanuotai ?

O tai planuotai nereikia rezervo turėti? Gerai, kad HAE yra.

Al1
2010.04.29, 15:03
Norint patikimai apsirupinti energija naudojant tiek saules, tiek vejo energija, reikia instaliuoti laip minimum 2-3 kartus virsijancias galias (nes pikine galia sios alternatyvios jegaines dirba labai maza laiko tarpa, todel reali galia yra mazesne) nei tradicines (silumine, AE, hidro) energetikos atveju ir butinai tureti energijos kaupimo infrastruktura. Siuo metu tai tik hidroakumuliacines elektrines toki uzdavini gali atlikti. Stai jums ir energetika. Tai ka pigiau pastayti - 4000 MW atomine, ar minimum 8000 - 12000 MGW sumines galios vejo ar saules jegainiu?

LAZAS_
2010.04.29, 15:56
Atsižvelgiant į investicijų, pastatymo, ilgaamžiškumo, nepriklausomybės ir utilizavimo aspektus nematau kodėl AE būtų geresnė alternatyva už Vėjo Jėgainių parkus.

Al1
2010.04.29, 20:27
Tai kažin? Jei "mušti" ant vėjo energetikos, kuri atstotų atominę, tai, kaip minėjau, reikia kelis kartus didesnės instaliuotos galios, kad būtų galima kaupti perteklinę energiją ir kompensuoti tada, kai vėjas silpnas. Kiek visa tai kainuos? Abejoju, ar išsitektų į AE statyboms reikalingą biudžetą. Ilgaamžiškumas? Dabartinės naujos kartos atominės veiks apie 50 metų. Tuo tarpu vėjo jėgaines - puse tiek. Kuo didesnė instaliuojama galia, tuo didesnė našta vartotojams, ir greitas pelnas vėjo verslininkams, jei valstybė įsipareigoja privalomai supirkti už maždaug trigubą kainą.

praetor
2010.04.29, 23:09
Tai kažin? Jei "mušti" ant vėjo energetikos, kuri atstotų atominę, tai, kaip minėjau, reikia kelis kartus didesnės instaliuotos galios, kad būtų galima kaupti perteklinę energiją ir kompensuoti tada, kai vėjas silpnas. Kiek visa tai kainuos? Abejoju, ar išsitektų į AE statyboms reikalingą biudžetą. Ilgaamžiškumas? Dabartinės naujos kartos atominės veiks apie 50 metų. Tuo tarpu vėjo jėgaines - puse tiek. Kuo didesnė instaliuojama galia, tuo didesnė našta vartotojams, ir greitas pelnas vėjo verslininkams, jei valstybė įsipareigoja privalomai supirkti už maždaug trigubą kainą.

Tai čia kainodaros klausimas, tada. Kuo daugiau instaliuojama - tuo mažesnė supirkimo kaina. Bet turi būt atsvaras - administracinis, kuomet skatinama jūroje ir didesnė galia, bei paprastesnės procedūros.

Al1
2010.04.29, 23:13
Kai bus mažesnė supirkimo kaina, tai niekas neinvestuos ir nestatys, nes nebus greito pelno. Aš visai atsakingai pareiškiu, kad esant dabartinėms supirkimo kainoms net 5 metų nereikia, kad vėjo elektrinė visiškai atsipirktų.

e2ards
2010.04.30, 07:56
Atsižvelgiant į investicijų, pastatymo, ilgaamžiškumo, nepriklausomybės ir utilizavimo aspektus nematau kodėl AE būtų geresnė alternatyva už Vėjo Jėgainių parkus.

Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones, bei kenkia pramonės konkurencingumui.

Sula
2010.04.30, 08:50
Man ne visai aišku, iš kokių šaltinių dotuojama "žalioji" energetika. Jei tai tiesioginė dotacija iš biudžeto, tai bijau, kad galime tapti "žaliausi", bet verkšlensime dėl brangiausios elektros Europoje.

e2ards
2010.04.30, 09:18
Man ne visai aišku, iš kokių šaltinių dotuojama "žalioji" energetika. Jei tai tiesioginė dotacija iš biudžeto, tai bijau, kad galime tapti "žaliausi", bet verkšlensime dėl brangiausios elektros Europoje.

ieina i tarifa "zalioji" energija

Wycka
2010.04.30, 09:41
Tai kažin? Jei "mušti" ant vėjo energetikos, kuri atstotų atominę, tai, kaip minėjau, reikia kelis kartus didesnės instaliuotos galios, kad būtų galima kaupti perteklinę energiją ir kompensuoti tada, kai vėjas silpnas. Kiek visa tai kainuos? Abejoju, ar išsitektų į AE statyboms reikalingą biudžetą. Ilgaamžiškumas? Dabartinės naujos kartos atominės veiks apie 50 metų. Tuo tarpu vėjo jėgaines - puse tiek. Kuo didesnė instaliuojama galia, tuo didesnė našta vartotojams, ir greitas pelnas vėjo verslininkams, jei valstybė įsipareigoja privalomai supirkti už maždaug trigubą kainą.

Kaip sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Kuo labiau gilinuosi į "žaliąją" energetiką, tuo man sunkiau sekasi suprasti atominės energetikos priešininkus. Juk AE neteršia nei oro nei vandens, na gal IAE pakeldavo Drūkščių ežero vandens temperatūrą iki 1C. Atliekų saugojimas? Taip, konteineriai ir požeminės saugyklos kainuoja, tačiau tokios elektros savikaina pati mažiausia, taigi ir tas atliekų saugojimas atsiperka. Tiesa, pabrėžiamas avarijų pavojus, tačiau ar kitokiose elektrinėse tų avarijų nenutinka? Na dar yra pavojus, kad atliekos gali patekti teroristams ir šie pagamins "nešvarią" bombą. Prieš kelis metus vienoje "Popietė su A. Čekuoliu" laidoje minėta, kad kinai jau užpatentavo naujos kartos branduolinius rektorius. Kaip supratau, jų veikimo esmė uranas nebe vamzdžiuose, o supresuotas į maždaug futbolo kamuolio dydžio rutulius. Nebepamenu kodėl, tačiau šiuo metu teoriškai iš tokių atliekų branduolinio ginklo neįmanoma pagaminti.
Juolab Visagine vis dar yra visa AE infrastruktūra, dar turime pakankamai specialistų, kurių paruošimas 'nuo nulio' žvėriškai kainuotų ir esant reikalui po ilgesnės pertraukos vėl grįžti prie branduolinės energetikos, keltų jos savikainą. Kitas argumentas, kad šiandien didžiąją dalį elektros Lietuvoje pagamina šiluminės elektrinės, kurios daugiausiai degina iš Rusijos importuojamus mazutą ir dujas. Branduolinį kurą parduoda ne tik Rusija, bet ir Indija, Afrikos šalys.
Supraskite mane teisingai — aš už ir 'žaliąją' energetiką, nes privalo būti nors šiokia tokia alternatyva, kuri ypač praverstų tikėtai ar netikėtai sustabdžius visus veikiančius reaktorius. Tačiau nereikėtų atsisėsti ir ant "žaliosios adatos", ypač jeigu tikėsime prognozėmis, kad pirmieji elektromobiliai (net nebe hibridai) masiškai bus imti gaminti jau po 12 metų ;)

Sula
2010.04.30, 10:47
ieina i tarifa "zalioji" energija

Į kokį tarifą? Sakykim, jeigu vėjo jėgainė gauna 1,00Lt/kWh, tai iš kokių resursų padengiama virš 0,70Lt/kWh?

e2ards
2010.04.30, 12:20
Į kokį tarifą? Sakykim, jeigu vėjo jėgainė gauna 1,00Lt/kWh, tai iš kokių resursų padengiama virš 0,70Lt/kWh?

kaip apskaiciujamas tarifas vartotojams:
http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=3799

visa atsinaujinancia energija skirstomieji tinklai privalo supirkti nustatutu tarifu, dabar jei neklystu yra 33 ct/kWt uz vejo energija, kai rinkos kaina yra apie 17 ct/kWt

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.04.30, 12:56
Ir svarbiausia nereikalauja galios rezervo.
Tai kad kaip tik reikalauja, ir kuo galingesnis reaktorius, tuo didesnio galios rezervo jam reikia.

LAZAS_
2010.04.30, 13:57
Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones, bei kenkia pramonės konkurencingumui.

Kaip ir buvo minėta dabartinė vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kaina yra aukšta, nes taip skatinamos investicijos ir jos metų bėgyje susilygins. Atsiradę jėgainių parkai sukurs vietų jėgainių priežiūros sektoriuje ir gal net gamybos. Kadangi vėjo jėgainės yra ne vienetiniai produktai, tai jų gamyklos gali būti statomos ir Lietuvoje.

zajcik
2010.04.30, 14:29
Kaip ir buvo minėta dabartinė vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kaina yra aukšta, nes taip skatinamos investicijos ir jos metų bėgyje susilygins. Atsiradę jėgainių parkai sukurs vietų jėgainių priežiūros sektoriuje ir gal net gamybos. Kadangi vėjo jėgainės yra ne vienetiniai produktai, tai jų gamyklos gali būti statomos ir Lietuvoje.
Vietų priežiūrai reikalauja visi energetikos sektoriai. Danų ar Vokiečių kalbų apie mažų vėjo jėgainių dalių surinkimą, neturinčių nieko bendro su popieriniais vėjo parkais Baltijoje, nepakanka realiai gamybai pradėti.

e2ards
2010.04.30, 14:42
Kaip ir buvo minėta dabartinė vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kaina yra aukšta, nes taip skatinamos investicijos ir jos metų bėgyje susilygins. Atsiradę jėgainių parkai sukurs vietų jėgainių priežiūros sektoriuje ir gal net gamybos. Kadangi vėjo jėgainės yra ne vienetiniai produktai, tai jų gamyklos gali būti statomos ir Lietuvoje.

gerai, kiek sutiktum moketi uz energija daugiau vien todel kad ji yra atsinaujinanti, 5 ct, 50 ct, 1 Lt uz kWt ?

Sula
2010.04.30, 14:46
gerai, kiek sutiktum moketi uz energija daugiau vien todel kad ji yra atsinaujinanti, 5 ct, 50 ct, 1 Lt uz kWt ?

Pvz.: aš asmeniškai sutikčiau gal ir po 1Lt ar daugiau už namų ūkyje suvartotą energiją, bet jokiu būdu nesutikčiau mokėti daugiau už prekes ir paslaugas dėl pabrangusios energijos ir dėl tos priežasties katastrofiškai krintančio ūkio konkurenciškumo.

LAZAS_
2010.05.01, 03:45
gerai, kiek sutiktum moketi uz energija daugiau vien todel kad ji yra atsinaujinanti, 5 ct, 50 ct, 1 Lt uz kWt ?

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktoje elektros energijos kainų lentelėje, kurios .PDF versija prisegta prie šios žinutės, o originalią versiją galima rasti čia (http://www.regula.lt/lt/elektra/tarifai/elektros_energijos_kainos.php), matome, kad vėjo jėgainių pagamintos el. energijos kaina šiuo metu yra 30 ct/kWh. Tuo tarpu termofikacinių elektrinių gaminamos el. energijos kaina svyruoja nuo 16 iki 29 ct/kWh. Taip pat žvelgiant į lentelės "Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius ir atliekinius energijos išteklius" dalį matome, kad nėra didelio skirtumo tarp vėjo-hidro-biokuro elektrinių gaminamos el. energijos ir šiuo metu didžiausio el. energijos gamintojo AB "Lietuvos elektrinė". Į akį krenta tik "Saulės (foto-)elektrinės" kainos: 1,63/1,56/1,51 Lt/kWh , tačiau jos "skatinamosios" ir sudaro mažą dalį gaminamos el. energijos.

Al1
2010.05.01, 09:00
Na tai čia kilovatvalandės supirkimo kainos. O savikainos kokios?
IAE el. energijos kaina buvo - apie 7,5 ct/kWh.

hidroelektrinių aiškiai užkeltos kainos ir prie jų priplakta Kruonio HAE. Kodėl? Na, dėl Kruonio viskas aišku - naudoja brangesnę importinę naktinę energiją nei buvo IAE pagaminta. Kauno HE - kad ten ir taip viskas aišku. Įtariu, kad kainos užkeltos ir suplakta specialiai dėl mažųjų hidroelektrinių, kurių savininkai sugebėjo pasirūpinti lobizmu...

JlL
2010.05.01, 10:18
jei nevertint galimybes gauti ES parama tai vejo ir hidro elektriniu statyba esant dabartinems supirkimo kainoms atsiperka per 7-8 metus neskaiciuojant eksplotaciniu islaidu ir amortizacijos, o ivertinus eksploatacija atsipirkimas sieks apie 10m. Investicijos sumos dazniausiai prasideda ties 1 mln litu. Elektriniu eksploatavimo laikas apie 20 metu.

Gaunam, kad idejus 1 mln litu po 20 metu turesi 2 mln litu. Zinot i banka uz 3,5% padejus daugiau gausi be jokio galvos skausmo. Taigi sumazinus supirkimo kainas kurios dabar yra "ispustos del savininku lobizmo" is esmes atsisakytume vejo ir hidro jegainiu visai.

Aisku nieks savu pinigu 100% i sita bizni iskarto nededa - ima banko pinigus juos investuoja, 10 metu nieko neuzdirba, o veliau turi pastovias pajamas. Bet siaip ivertinus Lietuvoje galiojancia kainu nustatymo praktika kuri remiasi ne konkurencija, o sanaudu apskaiciavimu ir vartotoju vertimu jas padengti tai atsinaujinanti energetika ivertinta netgi per pigiai.

pvz. Lietuvos elektrine 2009 metu grynasis pelnas ~90 mln. lt o kapitalizacija (visu isleistu akciju rinkos kaina) - pavadinkim si rodikli investicija i elektrine nes uz tiek ja galima nusipirkti - 730 mln. lt. T.y. tokia investicija atsiperka per 8 metus. Skaiciavimai labai pavirsutiniski bet esme mazdaug aiski.

Wycka
2010.05.01, 11:10
Na tai čia kilovatvalandės supirkimo kainos. O savikainos kokios?
IAE el. energijos kaina buvo - apie 7,5 ct/kWh.

Prieš pat uždarant IAE per "Panoramą" buvo reportažas apie visos Lietuvos energetiką, ir buvo paminėta (kažkodėl tai aiškiai užfiksavau), kad IAE elktros savikaina 6,2 ct/kWh. Matyt, 7,5 ct gaunasi pridėjus mokesčius valstybei (ar kartais nėra akcizo elektrai?), gal dar kažkokius neplanuotų nuostolių nuskaitymus (tarkim avarijos, planiniai remontai ir t.t.).
Beje, ar yra ir kiek tiesos, kai kilus skandalui dėl Lukašenkos skolos Lietuvai už elektrą, IAE (ar kažkokie tarpininkai) pardavinėjo elektrą už 5ct/kwh? Sunku patikėti, kad elektra buvo parduodama užsieniui žemiau savikainos, bet turint galvoje, kad IAE — valstybinė įmonė, toks įtarimas išlieka...

JlL
2010.05.01, 13:29
/\
su IAE buvo tokia istorija, kad firmele rusijoje uz 10 000 Lt nupirktus kelis gelezis pardave musu IAE uz keliolika mln. Pats asmeniskai kelis kart dalyvavau kai konkursus laimedavo kelis kart aukstesnes kainas pasiule tiekejai, nes pigeni buvo ismetami del menkniekiu (pvz vietoj banko garantijos pateiktas draudimo bendroves laidavimo rastas ir pan).

Bent jau pirkimu skyriuje ten toks poziuris buvo, kad reik vogt kol dar galim, itariu kad ir visuose kituose tas pats.

LAZAS_
2010.05.02, 01:41
Making Oil in Minutes, Not Millennia (http://www.wired.com/autopia/2010/04/university-of-michigan-bio-oil/#more-22318)

Petroleum was formed by the compression and heating of biomass over millennia. Chemical engineers at the University of Michigan hope to do it in minutes.

They are applying heat and pressure on microalgae, exploring a method to create affordable biofuel that could replace fossil fuels. They also hope to use the byproducts of bio-oil production as feedstock for more biofuel.

“The vision is that nothing would leave the refinery except oil. Everything would get reused,” chemical engineering professor Phillip Savage said in a statement. “That’s one of the things that makes this project novel. It’s an integrated process. We’re combining hydrothermal, catalytic and biological approaches.”
....
Such fuels are attractive because they are direct replacements for petroleum and compatible with existing infrastructure. Proponents argue such fuels are carbon neutral because the emissions created by burning them are offset by the CO2 absorbed by the algae as it grows.


http://www.wired.com/autopia/2010/04/university-of-michigan-bio-oil/#more-22318

r08n
2010.05.03, 11:30
Ką tik sužinojau...

Saulės diena (http://day.lt/sventes/straipsniai/saules_diena)

zajcik
2010.05.03, 14:32
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos balandžio mėn. šildymo kainų Lietuvoje statistiką

Paveikslėlyje pateiktos šilumos įmonių perkamo kuro kainos pagal kuro rūšis. Biokuras šiuo metu yra pigiausia kuro rūšis gaminti šilumą.

Šilumos įmonių perkamo kuro kainos
http://www.regula.lt/lt/naujienos/2010/kuras_kovas.png

KAIP SUMAŽINTI?

Pagal pateiktą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos balandžio mėn. šildymo kainų Lietuvoje statistiką matyti, jog gyventojai. besidžiaugiantys brangiausia šiluma šalyje, gyvena miestuose, kur centralizuotai tiekiama šiluma naudojant pagrinde dujas (Druskininkai, Pakruojis, Prienai (http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=4739)).

zajcik
2010.05.04, 22:34
Atsiranda naujas "žalias taškas" žemėlapyje. Tačiau kokia kaina?


9 MW elektros ir 20 MW šiluminės galios (http://www.senergija.lt/Apie-bendrove/Istorija/AB-Siauliu-energija-istorija.-Skaiciai-ir-faktai)

Termofikacinės elektrinės Šiauliuose projektavimo ir statybos vertė siekia 104,1 mln. litų. (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/siauliu-energija-statys-termofikacine-jegaine.d?id=31818409)

UAB „Litesko“ duomenimis, 12 MW biokuro katilas su pagalbiniais įrengimais turėtų kainuoti 16,4 mln. litų. Įmonė planavo 7,4 mln. litų gauti iš ES fondų, o likusius 9 mln. – skolintis (http://www.miskobirza.lt/news/1502-stringa-planai-druskininkuose-statyti-biokuro-katil%C4%85).

Kad visą Šilutės miestui reikalingą šiluminę energiją būtų galima pagaminti deginant vien biokurą, UAB Šilutės šilumos tinklams reikalingas dar vienas 10 megavatų galingumo katilas.
„Mes ten pamatėme viziją (http://www.litera.lt/daugiau/930). Matėme, koks katilas būtų reikalingas Šilutėje“, – sakė iš Trelleborgo grįžęs A. Šaulys. Jis pasakojo, kad kolegos iš Švedijos pademonstravo 8 ir 10 megavatų galingumo katilus. Abu pastatyti prieš metus, aprūpinti naujausiomis technologijomis, automatizavimo priemonėmis. Skirtingai, nuo turimų Šilutėje, jie vertikalūs, todėl juos rečiau tenka valyti. Chromuotas ardynas (vieta, kur deginamas kuras), leidžia palaikyti 1000-1100 laipsnių temperatūrą, tai pagerina kuro sudegimą. Šilutiškius labiau sudomino galingesnis – 10 MW katilas.
Pasak A. Šaulio, būtų realu, jei iš ES fondų pavykti gauti 50 % reikalingos sumos. A. Šaulys dar negali pasakyti, kiek galėtų kainuoti naujas katilas. „Kainuotų iki 6 milijonų litų, tačiau tai tik labai apytikslis spėjimas“, – sakė UAB Šilutės šilumos tinklai direktorius.

Ar 9 MW elektros gamybos blokas taip išpučia statybos kainas? Ar kaip D. Kedžio "draugelis" pasakė: už viso to slypi kažkieno didelė plaukuot ranka? :senas::negeriau:


FORTUM koncernas (valdo Suomijos vyriausybė) sėkmingai tvarkosi Lietuvos miestų katilinėse. Nuo 2001 metų jis turi valdymo teisę bendrovėje, kurios veikla yra šiluminės energijos ir karšto vandens gamyba, tiekimas ir pardavimas gyventojams, įmonėms ir įstaigoms Švenčionių, Švenčionėlių ir Pabradės miestuose.
Švenčionėliuose ir Švenčionyse "prastūmė" suomiškus katilus 4 ir 4,5 MW (http://www.fortum.lt/fortum-svencioniu-energija) (valstybinės įmonės juk turi padėti šalies verslui), taip pereinant nuo mazuto prie biokuro.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikia naujausius duomenis, pagal kuriuos matyti, jog šiose gyvenvietėse šilumos kaina yra viena mažiausių šalyje (http://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=4739).

P.S.
e2ards, ir vėl Gazprom dujos gauna į kaulus nuo vietinių lentpjuvių, miškininkų ir ūkininkų. :dvikova:
Seniau vietinės lentpjuvės neturėjo kur dėti pjuvenų, o dabar tai tapo neblogu papildomu pajamų šaltiniu.

zajcik
2010.05.04, 22:49
Nėra paslaptis, kad taip pat pigiausia šiluma besidžiaugiantys varėniškiai ir zarasų gyventojai (http://www.regula.lt/lt/naujienos/2010/miestailt_kovas.jpg)šildosi AXIS Technologies Lietuvoje pagamintais biokuro katilais (http://www.axis.lt/lt/grupes-imones/axis-technologies/biokuro-katiliniu-iranga/projektas/ivykdyti-projektai-biokuro-katiliniu-statybos-ir-rekonstrukcijos-srityje.html), į kuriuos taip pat kraunama Lietuviškos kilmės žaliava, o ne Rusijos milijardieriams priklausančių kompanijų produkcija.

Wycka
2010.05.04, 23:04
Nėra paslaptis, kad taip pat pigiausia šiluma besidžiaugiantys varėniškiai ir zarasų gyventojai (http://www.regula.lt/lt/naujienos/2010/miestailt_kovas.jpg)šildosi AXIS Technologies Lietuvoje pagamintais biokuro katilais (http://www.axis.lt/lt/grupes-imones/axis-technologies/biokuro-katiliniu-iranga/projektas/ivykdyti-projektai-biokuro-katiliniu-statybos-ir-rekonstrukcijos-srityje.html), į kuriuos taip pat kraunama Lietuviškos kilmės žaliava, o ne Rusijos milijardieriams priklausančių kompanijų produkcija.

Viskas čia su biokuru yra gražu, bet... Kokia galimybė teisiškai ir praktiškai biokuru šildyti didesnius miestus (nes iki šiol pavyzdžiai buvo imami iš miestų, turinčių iki 10.000 gyventojų), pvz Ukmergė, Utena, Druskininkai ar dar didesnius, pvz Alytus, Panevėžys, Šiauliai?

zajcik
2010.05.04, 23:13
Apačioje nuotraukoje asmenys, kam mes už tai turime būti "dėkingi (http://www.lsta.lt/lt/events/view/11)". Beja, siūlau atkreipti dėmesį į projekto kainas ir pajėgumus, bei palyginti su dabartiniu Šiaulių energijos projektu.

UAB Vilniaus energija 2004 – 2006 m. įgyvendino reikšmingą energetikos sektoriui projektą - Vilniaus elektrinėje Nr. 2 esamo 60 MW šiluminės galios garo katilo BKZ-75/39FB rekonstrukcija pritaikant biomasės ir durpių deginimui įkaitinto smėlio sluoksnyje.
Minėtas garo katilas buvo pradėtas eksploatuoti beveik prieš 50 metų – 1957 m. Katilas buvo suprojektuotas rudosiomis anglimis ir durpėmis kūrenti, vėliau, 1961 m. – mazutu. Rekonstravus garo katilą, bei įrengus biokuro priėmimo, paruošimo ir sandėliavimo ūkį, sumontavus šiuolaikiškų dūmų valymo įrangą, elektrinėje per metus bus pagaminama apie 76 GWh žalios´ elektros energijos ir 327 GWh žalios´ šiluminės energijos (tai sudarys apie 9% metinės UAB Vilniaus energija´ šilumos energijos gamybos Vilniaus miesto šilumos vartotojams). Šio projekto įgyvendinimui įmonė skyrė 40 mln. litų.

Viskas čia su biokuru yra gražu, bet... Kokia galimybė teisiškai ir praktiškai biokuru šildyti didesnius miestus (nes iki šiol pavyzdžiai buvo imami iš miestų, turinčių iki 10.000 gyventojų), pvz Ukmergė, Utena, Druskininkai ar dar didesnius, pvz Alytus, Panevėžys, Šiauliai?

Teisiškai yra problema su šilumos gamintojo licendzija (reikia praeiti komisiją, atstovaujančią konkrečios įstaigos interesus). O realiai, dujininkų valdomi šilumos tinklai savo duonos kasnio neatiduos paprastai, bet Rubikono "chebra" (Dalkia ir Litesko) mielai diegia biokuro katilus. Turi progą padidinti šilumos savikainą, o tuo pačiu ir pelną. Be to, pasiima liūto dalį per žaliavų tiekimą (juk malonu iš saves kažką pirkti už svetimus pinigus), bei inžinerinius-statybos darbus (Axis Industries priklauso Rubicon group).

zajcik
2010.05.04, 23:25
Gamtinės dujos 160 proc. (http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/kuro-kainos) brangesnės už biokurą????

Vasaris - Lt/t.n.e.
Gamtinės dujos - 1307
Biokuras ~ 500

Al1
2010.05.09, 23:09
Senas ir jaunas.
Kreivėnai, Tauragės raj. Ten yra 10 jėgainių parkas.

http://s48.radikal.ru/i119/1005/4d/b920eec444b7.jpg (http://www.radikal.ru)

Rimas_OK
2010.05.11, 15:53
Graži nuotrauka :)
tik naujosios jėgainės statytojus turėjo įpareigoti restauruoti senąjį.

LAZAS_
2010.05.11, 17:40
Biomasės naudojimo pramonėje problemos, žvelgiant iš chemijos perspektyvos:

E5cGxlzk8rk

http://www.youtube.com/watch?v=E5cGxlzk8rk&feature=watch_response_rev

IJ4VcO8BdXM

http://www.youtube.com/watch?v=IJ4VcO8BdXM&feature=watch_response

zajcik
2010.05.12, 21:25
Rubikono "berniukai" planuoja pratęsti "Vilniaus energija" "melžimą (http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/uzvire-kova-kas-valdys-vilniaus-silumos-uki.d?id=32197371)" 20 metų ir pereiti prie biokuro kurenimo.



Arizonos studentas sugavojo vėjo turbinas kabinti virš greitkelių (http://www.google.lt/imgres?imgurl=http://ecoble.com/wp-content/uploads/2009/09/tehachapi-wind-farm.jpg&imgrefurl=http://ecoble.com/2009/09/08/the-worlds-most-amazing-wind-farms/&usg=__Ak3jrBj3pJmTFRTzxe6GeJq8xhM=&h=334&w=500&sz=58&hl=lt&start=257&um=1&itbs=1&tbnid=WfkFElPEj0eBaM:&tbnh=87&tbnw=130&prev=/images%3Fq%3Dwind%2Bfarm%26start%3D240%26um%3D1%26 hl%3Dlt%26client%3Dfirefox-a%26sa%3DN%26rls%3Dcom.ubuntu:en-US:official%26ndsp%3D20%26tbs%3Disch:1).

http://keetsa.com/blog/wp-content/uploads/2007/10/wind-turbines-on-a-highway-signage-to-produce-wind-energy_179.jpg

Al1
2010.05.12, 22:06
Ne "Vilniaus energijos" melžimą, o vartotojų.

zajcik
2010.05.13, 15:17
Elektra (http://www.rokvesta.lt/get.php?f.177) gaminama iš maisto pramonės atliekų.

Gaminti elektros energijos iš pieno perdirbimo atliekų - ne naujiena Rokiškyje.
Elektros gamybą iš mišrainių ir salotų pradėjome dar pernai. Sustoti nežadame, ieškosime dar daugiau atliekų: 2010 m. planuojame pagaminti 1 mln. kWh "žaliosios" energijos.
.

LAZAS_
2010.05.13, 16:13
Aišku utopinė vizija, tačiau kaip minėjau pamirškite bio-kuro gamybai naudojamas javų, kviečių, kukurūzų ir t.t. kultūras. Ateitis priklauso dumblių kultūroms:

"Miesto ore" idėjos: dumbliais varomi orlaiviai (http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-12926/straipsnis?name=S-12926&l=2&p=1)

....
Palyginimui galima pasakyti, jog iš vieno hektaro tokių jūros dumblių galima gauti 120 kartų daugiau biodegalų, negu iš sojos, rapsų ar saulėgrąžų plantacijos.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/statybos/S-12926/nuotrauka-26711/2-1-10.jpg
© www.technologijos.lt
http://www.technologijos.lt/upload/image/n/technologijos/statybos/S-12926/nuotrauka-26709/12.jpg
© www.technologijos.lt

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/statybos/S-12926/straipsnis?name=S-12926&l=2&p=1

Al1
2010.05.13, 19:38
Fantastika.

Rimas_OK
2010.05.14, 13:38
Na nežiūrint idiotiškų "futuristinių" vizualizacijų idėja gera.
Jei iš tiesų yra dumbliai išskiriantys vandenilį tai kur kas naudingiau, nei cheminiu būdu išskyrinėti.
O vizualizacijoje pavaizduotos nesamonės, dėl savo svorio niekaip nepakiltų į orą. Jiems dar reikėtų milžinišką balioną prikabint. Prieš 100 metų skraidžioję Cepelinai kur kas realesnis variantas :)

digital
2010.05.19, 02:23
http://www.lrytas.lt/?data=20100413&id=var13igs100413&view=2
Išlaidos greit atsipirks
Dar vienas straipsnis:
Energiją sems iš šviesos (http://www.lrytas.lt/?data=20100518&id=var18esi100518&view=2)
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18
38,7 mln. litų. Tokią ES paramą užsitikrino bendrovės „Via Solis“, „Baltic Solar Solutions“ ir „Baltic Solar Energy“, Visorių informacinių technologijų parke steigiančios saulės energijos technologijų tyrimo ir eksperimentinės gamybos centrą.

Trims bendrovėms parama skiriama pagal 2007-2013 m. laikotarpio priemonę „Lyderis LT“.

Iš jų 14,3 mln. litų – „Via Solis“ bendrovei. Ji imsis inovatyvių fotoelektros modulių (saulės baterijų iš silicio) gamybos.

14,9 mln. ir 9,5 mln. litų paramos gavusios „BOD Group“ pavaldžios įmonės „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ Visoriuose statys silicio fotoelektros elementų (vadinamųjų celių, iš kurių montuojamos saulės baterijos) gamybos ir tyrimų centrą.

Bendros investicijos į Visorių fotoelektros technologijas iki 2012 metų pasieks per 160 mln. litų. Iš jų apie 120 mln. litų sudarys privačios investicijos.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija prognozuoja, kad per šešerius-aštuonerius metus bendra telkinio įmonių apyvarta Lietuvoje pasieks 1,4 mlrd. litų. Eksportas turėtų sudaryti apie 95 proc.

Renkasi, kurios geriau tinka

Šiuo metu metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Arginta“ atlieka tyrimą, kurio tikslas – patikrinti, kurios saulės baterijos yra našiausios palyginti šaltomis ir drėgnomis Lietuvos orų sąlygomis.

Nuo sausio elektros energiją generuoja ant įmonės stogo sumontuotos Vokietijoje pagamintos trijų rūšių saulės baterijos. Vienos jų – plonasienės, kitos – monokristalinės ir polikristalinės (iš silicio). Įmonė turi ir dvi judrias sekamąsias saulės baterijų sistemas.

„Keturių mėnesių stebėjimo duomenys rodo, kad Lietuvos orų sąlygomis našiausios (lyginant su investuotais pinigais) yra polikristalinės saulės baterijos. Šie puslaidininkiai iš šviesos generuoja daugiausia elektros energijos“, – sakė „Argintos“ inovacijų plėtros direktorius Vitas Mačiulis.

Jo teigimu, sekamoji sistema yra maždaug 30 proc. našesnė už nejudrias baterijas. Bet jų diegimas kainuoja 40 proc. brangiau. Todėl Lietuvos sąlygomis tokios atvežtinės sistemos šiuo metu yra per brangios.

Saulėtą dieną 120 kv. metrų plotą užimančios saulės baterijos pagamina 8-9 kWh elektros energijos.

Dalį jos „Arginta“ sunaudoja savo reikmėms, o kitą perduoda skirstomiesiems tinklams.

Jau pasirašė sutartis

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą Lietuvoje bus gaminamos kristalinės celės ir iš jų surenkami moduliai – saulės baterijos. Kristalinis silicis, naudojamas celėms gaminti, kol kas bus importuojamas.

Pasak „BOD Gruop“ vadovo Vidmanto Janulevičiaus, polikristalines ir monokristalines celes saulės baterijoms „BOD Group“ valdomos įmonės pradės gaminti kitąmet. Rengti infrastruktūrą ir pradėti gamyklos statybos darbus bus imtasi šių metų rudenį.

Daugiausia dėmesio įmonės planuoja skirti monokristalinių saulės baterijų gamybai. „Europos valstybėse yra šių baterijų poreikis. Jų savikaina didesnė, bet jos – kompaktiškesnės ir našesnės nei polikristalinės“, – sakė V.Janulevičius.

Tuo tarpu plonasienės saulės baterijos labiau tinkamos fotoelektrinėms atviroje neriboto ploto erdvėje įrengti. Jos labiau tiktų Pietų šalims.

Pasak V.Janulevičiaus, išankstinės lietuviškų saulės baterijų tiekimo sutartys jau pasirašytos su JAV Kalifornijos valstija, Vokietija, Ispanija.

Dar brangus malonumas

Saulės elementų gamintojai sieks plėstis ir vietos rinkoje. Viliamasi, kad jų užsakovai bus ne tik įmonės, siekiančios nepriklausomybės nuo elektros energijos tiekėjų, bet ir individualių namų savininkai.

Pasak V.Mačiulio, Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatyme turėtų būti numatyta galimybė nedideles poreikiams (iki 30 kW galingumo) tenkinti skirtas saulės baterijas įsirengti supaprastinta tvarka.

Kol kas saulės baterijos – brangus produktas. Pavyzdžiui, į 5 kW galingumo įrangą, pritaikytą individualiam namui, reikėtų investuoti apie 50 tūkst. litų. Be to, galutinai dar nesukurta perteklinės elektros energijos kaupimo sistema.

„Atsinaujinančiųjų išteklių energetika turi rasti savo nišą Lietuvoje. Mūsų įmonėms pradėjus gamybą, saulės baterijų įranga mūsų rinkoje pamažu ims pigti. Be to, tai – įranga, kurios nereikia atnaujinti: jai suteikiama 20-25 metų garantija.

Įrangai pamažu pingant, investicijos į ją Lietuvos sąlygomis atsipirks per 7-8 metus“, – sakė V.Janulevičius.

* * *

Tiktų Skuodas

* Europos saulėtumo žemėlapyje tamsiausia dėmė – Vidurio Vokietija. Metinis šviesos energijos potencialas joje – apie 950 kWh/kv. m, Lietuvoje – 140 kWh/kv. m daugiau.

* Veiksmingiausiai saulės baterijos energiją generuoja iš šviesos esant vidutinei oro temperatūrai.

* „Puslaidininkiams kenkia aukšta temperatūra – krinta jų našumas. Idealios vietos saulės elektrinėms eksploatuoti Europoje – Pietų Vokietija, Austrija, Šiaurės Italija. Lietuvoje saulėčiausios – Skuodo apylinkės“, – sakė V.Janulevičius.

digital
2010.05.19, 02:44
http://www.lrytas.lt/?data=20100518&id=var18suk100518&view=2
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18
Vandens gerinimo ir valymo įrenginių montavimo bendrovė „Senasis akvedukas“ kuria smulkiems ūkiams tinkamą bioreaktorių. Jis perdirbs įvairių rūšių organines atliekas į biodujas ir trąšas.

Šiam projektui skirta 1,863 mln. litų Europos Sąjungos paramos.

„Didelių bioreaktorių sistemos yra gerai žinomos ir ištobulintos. Bet rinkoje nėra mažų bioreaktorių, kurie tiktų smulkiems ūkiams“, – teigė bendrovės „Senasis akvedukas“ generalinis direktorius Algimantas Paškevičius.

Jo teigimu, tokių bioreaktorių, kurie perdirbtų žemės ūkio ar maisto perdirbimo įmonėse susikaupusias organines atliekas, poreikis Lietuvoje yra labai didelis.

Padėtų išvengti smarvės

Pasak A.Paškevičiaus, padėtis mūsų rinkoje – prasta. Organinės atliekos išmetamos neapdorotos. Jos teršia gruntinius vandenis, o irdamos skleidžia smarvę.

Gyventojų nepasitenkinimas didžiaisiais kiaulininkystės kompleksais – tik vienas pavyzdžių.

„Iš ūkių – karvidžių, arklidžių, vištidžių mėšlas išvežamas tiesiog į laukus, todėl ir skleidžia dvoką.

Viso to nebūtų, jeigu organinės atliekos būtų dedamos į bioreaktorių ir perdirbamos“, – tvirtino A.Paškevičius.

Be to, bioreaktoriuje susidariusios dujos gali būti naudojamos šiluminei ar elektros energijai gaminti. Jos pakaktų ūkio reikmėms.

Dirba su mokslininkais

Pernai rudenį „Senasis akvedukas“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais pradėjo bioreaktoriaus mokslinius tyrimus.

Projektą, skirtą organinių atliekų perdirbimo mažuose ūkiuose įrenginiui sukurti, planuojama įgyvendinti iki 2012 m.

Pagal priemonę „Intelektas LT“ jam skirta 1,863 mln. litų ES paramos.

„Bandymų atliekama daug. Reikia nustatyti mažų matmenų bioreaktoriaus veikimo sąlygas. Taip pat kokią biodujų sudėtį ir kokią išeigą irdamos išskiria įvairios organinės medžiagos ar jų mišiniai. O vėliau – ir perdirbtos biomasės tinkamumą dirvožemiui tręšti“, – pasakojo A.Paškevičius.

Išsirinks tinkamiausią

Atlikus tyrimus, „Senojo akveduko“ bendrovė gamins bandomuosius skirtingų inžinerinių sprendimų bioreaktorius.

Iš jų bus išrinktas geriausias bioreaktoriaus prototipas – toks, kuris padėtų užtikrinti ne mažesnę kaip 1,8 kub. metro per parą biodujų išeigą ir ne mažesnę kaip 65 proc. metano koncentraciją, o atliekų biomasę perdirbtų į kokybiškas, nekenksmingas trąšas.

Al1
2010.05.19, 09:33
Dar vienas straipsnis:
Energiją sems iš šviesos (http://www.lrytas.lt/?data=20100518&id=var18esi100518&view=2)
Audrė SRĖBALIENĖ
LR korespondentė
2010-05-18

Šlykščiausias piaras, kai prisidengiama technologijomis ir mokslu. Jokio mokslo verslas nedaro ir nedarys. Bet tuo labai gerai prisidengti ir srėbti pinigus.

Rimas_OK
2010.05.31, 15:55
Malūnai pradėjo suktis, kai pakilo tarifas

Nors Lietuvoje išankstinių techninių sąlygų prie tinklo prijungti vėjo elektrines išduota tokiam galingumui, kokį turėtų beveik keturios Ignalinos atominės elektrinės, vėjo energetika pernai sukūrė tik apie 1,7 proc. šalies elektros poreikio, rašo „Verslo žinios“.

Lietuvai artėjant iki 2020 m., kai atsinaujinantys energijos ištekliai turės sudaryti 23 proc. galutinės energijos suvartojimo balanso, buvo netaupant dalijami plėtros leidimai, išankstinės techninės sąlygos ir projektavimo sąlygos rengti vėjo jėgaines bei jų parkus. <...>


http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/malunai-pradejo-suktis-kai-pakilo-tarifas.d?id=32959441

praetor
2010.05.31, 16:07
http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/malunai-pradejo-suktis-kai-pakilo-tarifas.d?id=32959441

Labai pozityviai skamba :)

Al1
2010.05.31, 17:06
Tuos 23 proc. Lietuva gali patempti biokuru, o ne neprognozuojamais vejo malunais...

praetor
2010.05.31, 19:45
Pakils dujų kainos, pereis individualūs vartotojai ant malkų. Tą patį padarys ir mažesnių miestelių katilinės, suprantama, esant iniciatyvesniems vadovams. Bus visiems ramu ;)

Sula
2010.06.01, 11:00
Pakils dujų kainos, pereis individualūs vartotojai ant malkų.

Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.

Smauglys
2010.06.01, 11:07
Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.

Iš kur tokios žinios.

Rimas_OK
2010.06.01, 12:29
Užsienyje kai kur yra draudžiama. Gal tai galioja tik milijoniniuose miestuose? Bet gal ir pas mus planuojama?

Sula
2010.06.01, 13:26
Iš kur tokios žinios.

Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

Al1
2010.06.01, 17:21
Greitai bus uždrausta kūrenti malkomis (ir kitu taršiu kuru), bent jau krosnis ir paprastus katilus, miestuose. Berods centrinėse dalyse ir daugiabučių kvartaluose dabar uždrausta. O kaime ir taip dujų nėra.


Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

Taip yra. Viena bendradarbė statosi namą Vilniaus pakraštyje. Tai pagal projektą yra numatytas geoterminis šildymas. Jokio kieto kuro katilo pagal galiojančia tvarką neleido įsirengti. Nepaisant to, dauguma ten jau pastatytų namų savavališkai įsirengė kieto kuro katilus, nes nėra iš kur paimti reikiamos galios elektros įvado... Be to ir kainuoja geoterminis per brangiai...

O grįžtant prie tų 23 proc. atsinaujinančios energijos. Aš manau, kad Lietuvai labai nedaug trūksta iki šio skaičiaus. Tik paprasčiausiai Energetikos ministerijos "specialistai" (nei vieno energetiko!), tegul perskaičiuoja ir įvertina individualių namų sukūrenamų malkų kiekį ir iš jos išgaunamą energiją... Didžioji dalis nuosavų namų yra kūrenama kietu kuru, iš kurio daugiau nei pusė yra malkos. Žinoma tai padaryti nelengva, nes 99 proc. malkų perkamos be jokios apskaitos...

TH1
2010.06.01, 18:16
Tai ne žinios, o faktai. Senamiestyje (Pylimo g.) ir Naujamiestyje (Basanavičiaus g.) rekonstruojant patalpas, t.t. ir šildymo sistemas, neleidžiama įrengti malkomis (anglimi) kūrenamos. Prieš tai buvo dujomis šildomos senos kieto kuro krosnys.

"Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas priminė, kad miestas turi specialų šilumos ūkio planą. Pagal jį naujai įrengiamuose nuosavuose namuose negali būti įrengta jokių skysto ar kieto kuro katilinių. Ši nutartis galioja visame Vilniaus mieste...".

Na taip. Senamiestyje užsigeidė malkomis ir anglimis šildytis :*). Kaip atrodys tas senamiestis jei visi anglimis pradės šildytis