Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaulių projektai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Dėžė kaip dėžė Bet tam rajonui blogiau nuo jos nebus- viskas vistiek nublanksta prieš tą daugiaaukštį raudonų plytų garažą
    Kaip po dykumą blaškiausi

    Comment


      Dubijos g.1 <-- Taigi studentų bendrabučio adresas

      Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

      --------------------------------------------------

      Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

      Comment


        Jeigu aš isivaizduojų teisingai, kur tai yra, tai viestiek užkampis ta vieta

        Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

        --------------------------------------------------

        Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

        Comment


          Parašė rastaman
          Siaip jau vazineja gal kokia savaite du "nauji" Volvo autikai (zemagrindziai) , geltoni su radona juosta, tai atrodo neblogai, bet kaip vidus tai dar nezinau nes neteko vaziuoti.



          Taip atsisveikinom !! Beje Siauliai yra pirmasis Lietuvos miestas atsikrates senu Ikarusu.
          ne siauliai yra antras miestas atsikrates ikarusu pirmasis atsikrate Klaipeda pernai buvo svente.

          Comment


            Parašė FM'as
            ne siauliai yra antras miestas atsikrates ikarusu pirmasis atsikrate Klaipeda pernai buvo svente.
            Nezinojau !! Dekui kad pataisei.
            W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
            Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
            Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

            Comment


              ner uz ka.kaip tik pernai liktais irgi pavasari Klaipeda atsikrate tu autobusu.Dabar nei vieno ju nebeliko.

              Comment


                Parašė Ežiukas
                Dubijos g.1 <-- Taigi studentų bendrabučio adresas
                Na bent jau ober-haus'o puslapyje raso kad Dubijos g. 1

                http://www.ober-haus.lt/pages.php/01...ect_id=OH63415
                W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                Comment


                  Augant perkamajai gyventojų galiai, automobilių gamintojai ir atstovai atidarinėja naujus prekybos salonus ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Per pastaruosius kelerius metus Šiauliuose net susiformavo naujų automobilių salonų kvartalas Pramonės ir Pabalių gatvėse. Šiame kvartale šiemet kaip tik ir pradėjo kurtis dar vienas automobilių salonas. Investavęs per 9 milijonus litų, rudenį čia duris atvers "Toyota" centras.

                  Salono statyba jau vyksta

                  Važiuojantys Pramonės gatve jau pastebėjo įrengtus pamatus šalia automobilių plovyklos esančiame sklype. Šiauliečiams neteks spėlioti, kas gi čia bus. Statytojai – UAB "Tokvila Šiauliai" – iš anksto pristatė rudenį veiklą pradėsiantį naujų automobilių saloną. Tai bus trylikta Baltijos šalyse ir ketvirtoji Lietuvoje japoniškų automobilių "Toyota" atstovybė. O Šiauliuose tai bus jau šeštas naujais lengvaisiais automobiliais prekiaujantis centras. UAB "Tokvila Šiauliai" valdybos pirmininko Petro Ignoto žodžiais, 2200 kvadratinių metrų centrą suprojektavo šiaulietis architektas Darius Jakubauskas.

                  Maždaug ketvirtadalis centro ploto bus skirta prekybos salei, kurioje turėtų tilpti apie 12 naujų automobilių. Bus įrengti ir du mašinų aptarnavimo cechai – mechanikos ir kėbulo. Žinoma, numatyta vieta ir sandėliui, kuriame bus vieno mėnesio apyvartos automobilių atsargos. Į centrą Šiauliuose ketinama investuoti 9,2 milijono litų, iš kurių 5,3 milijono bus išleista statybos darbams, kiti - serviso įrangai

                  Išlaidos atsipirks po aštuonerių metų

                  Išleistus milijonus investuotojai tikisi atgauti po septynerių–aštuonerių metų. Bendrovės "Tokvila Šiauliai" vadovai teigia prieš keletą metų atsargiai žiūrėję į Šiaulių rinką. O dabar statistika parodė, kad Šiauliuose įregistruojama triskart daugiau automobilių nei Lietuvos vidurkis. Todėl verslui įsilingavus po penkerių metų jie Šiaulių salone, skirtame visai Šiaurės Lietuvai, tikisi parduoti po 200 automobilių per metus. Iš pradžių planuojama įdarbinti apie 30 žmonių, po to darbuotojų skaičius išaugs iki pusšimčio. Vilniečiai žada, kad tiek prekių ir paslaugų (automobilių atsarginių dalių ir serviso) kainodara, tiek darbuotojų atlyginimų politika Šiauliuose bus tokia pat kaip ir visoje Lietuvoje. Šiauliečiai tikrai nebus diskriminuojami mažesniu atlygiu nei sostinės darbuotojai, o pirkėjams nereikės važiuoti ieškoti automobilio į Vilnių, Klaipėdą ar Rygą, nes automobilių kaina Šiauliuose bus tokia pat kaip ir kitur.

                  Taip atrodys rudenį Šiauliuose duris atversiantis "Toyota" centras.

                  W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                  Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                  Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                  Comment


                    Šiauliečiai bus viliojami naujais automobilių salonais

                    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8974534
                    I don't drive fast,I just fly low

                    Comment


                      Parašė ether
                      Šiauliečiai bus viliojami naujais automobilių salonais

                      http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8974534
                      Va čia tai naujienos Ištikrųjų Šiauliuose trūksta tokių salonų.
                      W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                      Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                      Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                      Comment


                        Šiauliuose bus įgyvendintas dar vienas gražus projektas.
                        Gauta parama rekonstruoti Šiaulių universiteto biblioteka.
                        info iš w w w . s u . l t :

                        2007 metų pabaigoje Universiteto bendruomenė tikisi išvysti rekonstruotą pastatą, kuris bus pritaikytas modernios bibliotekos poreikiams. Ne per seniausiai Rektorate buvo pristatytas techninis projektas, kurį sukūrė konkursą laimėjusi UAB "Vilniaus archija". "Šiaulių universiteto" skaitytojams norime pasiūlyti mintimis pasivaikščioti po būsimąją Universiteto biblioteką.

                        Visiems smalsu, kaip atrodys rekonstruotas pastatas, kuriame įsikurs Universiteto biblioteka? Įeisime panašiai kaip kad dabar - iš Vytauto gatvės pusės, tik kiek arčiau Vasario 16-osios gatvės. Bus įrengtas pandusas (pakyla įvažiuoti neįgaliesiems). Rūsyje numatytos periodinių leidinių, knygų saugyklos su mobiliomis lentynomis, pagalbinės patalpos. Veiks liftas ir knygų keltuvas, kuriuo leidiniai pasieks bet kurį aukštą. Pirmame aukšte bus komplektavimo skyrius, periodikos skaitykla (dabartinės mažosios sporto salės vietoje), kompiuteriai knygų paieškai, užsakymui ar elektroniniam paštui pasitikrinti, taip pat vaiko ir mamos kambarys, rūbinė, kavinė, apsaugos darbuotojo kabinetas. Lig šiol knygų nebuvo galima rinktis tiesiai iš lentynos. O po poros metų dabartinėse abonemento skyriaus ir jo fondų patalpose bus įrengtas atviras grožinės literatūros fondas, kuriame skaitytojai galės laisvai rinktis knygas pagal viršelį, storį, kvapą ir kitus apčiuopiamus kriterijus, čia pat trumpam prisėsti prie stalų pavartyti leidinius.

                        Antrame aukšte, dabartinės aktų salės erdvėje, bus bendroji skaitykla. Žmonėms patinka klasikinės skaityklos - aukštomis lubomis, su sietynais, individualiomis darbo vietomis. Deja, dabartiniai vitražai bus išimti (skaitantiems reikia kuo daugiau dienos šviesos), tačiau su derama pagarba pritaikyti kitoje vietoje - trečiame aukšte arkų sienoje. Taip pat antrame aukšte bus didelė interneto skaitykla, bibliografinės informacijos skyrius bei moderni konferencijų salė, Nuotolinių studijų centras, papildomos kompiuterinės darbo vietos dėstytojams, techninių paslaugų centras (kopijavimas ir kt.).

                        Trečiame aukšte, vos ne dabartinės aktų salės palubėje, arkų siena suformuos įdomią galerijos erdvę. Tai irgi savotiška poilsio zona, galimybė turiningai praleisti pertraukėlę, rengti parodų ar knygų pristatymus. Šiame aukšte tikimasi įkurti humanitarinę meninę aplinką, laikyti čia tam tikrus fondus: natų leidinius, vaizduojamojo meno albumus. Numatyta fonoteka, CD/DVD peržiūros kambariai. Studijų kasdienybė parodė, kad trūksta patalpų studentų projektiniams darbams, kada reikia susiburti keleto žmonių grupelei ir atlikti kolektyvinį darbą. Grupinio darbo kambarių taip pat bus keletas. Dėstytojų laukia naujovė - jie galės laikinai (2-3 mėn. ar ilgiau) "užsisakyti" individualų darbo kambarį, kuriame bus galima palikti savo pasirinktus leidinius, užrašus, dirbti kompiuteriu, pasikviesti kolegą ar studentą pokalbio ir pan. Būsimoje bibliotekoje ypač prisireiks išmanyti, kaip informacijos paieškai naudoti kompiuterį: naršyti po duomenų bazes, užsisakyti leidinį per elektroninį katalogą, sudaryti literatūros sąrašą ir t.t. Gali tekti pamokyti skaitytojus - ir Universiteto bendruomenės narius, ir ne universiteto žmones. Tad numatytos mokymo klasės. Beje, ir iš antro, ir iš trečio aukšto balkonų bus galima pažvelgti į pirmą aukštą - galbūt pamojuoti kolegai, laukti vėluojančio draugo, patogiai įsitaisius ant minkštasuolio. Iš dabartinės šlaitinio stogo palėpės bus suformuotas ketvirtas aukštas su keliomis mokymo klasėmis, kitomis funkcionaliomis patalpomis. Be to, visame pastate bus pakeisti langai, šildymo sistema, elektros ir kompiuterinis tinklas, įdiegta apsaugos sistema, vėdinimas ir t.t.

                        LABORATORIJA BIBLIOTEKOJE?

                        Dabartinis pastatas kur kas seniau nei paaiškėjo Lietuvos galimybės įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas jau buvo numatytas perduoti vien tik Universiteto bibliotekai. 2001 m. ŠU Senate buvo nuspręsta, kad Fizikos ir matematikos fakultetas kelsis į tuomet naujai įsigytus pastatus P.Višinskio gatvėje. Minėtoms ES lėšoms nepasiekus universiteto, vis vien biblioteka palaipsniui būtų kūrusis šiame pastate Vytauto g. 84. 2003 m. rektoriaus kabinete vykusiame posėdyje dėl studijų programų plėtros (konkrečiai - chemijos) nutarta nieko nebeįrenginėti šiame pastate, kuris numatytas bibliotekai. "2004 m. rugsėjį, rengiant paraišką, sužinojome, jog trečiame aukšte įrenginėjama chemijos laboratorija! - mena tuometinę nuostabą L.Burbaitė. - Tiesa, dar neturėjome atsakymo, ar laimėsime, ir galbūt tuo vadovaudamasi universiteto Patalpų panaudos skirstymo komisija leido tęsti laboratorijos įkūrimo darbus. Būtų buvę įžvalgu bent pristabdyti, ką jau kalbėti apie tai, kad laboratorija kažkodėl neplanuota giminingų mokslų fakultetuose - Fizikos ir matematikos ar Technologijų; galbūt Mokslo ir technologijų parke; o kur dar milžiniškas Socialinių mokslų fakultetas... Į laboratoriją investuota apie 200 000 Lt. Vis dėl to tokio pobūdžio patalpų bibliotekoje negali būti. Juk įgyvendiname europinį projektą, būtina laikytis standartų, lėšos patvirtintos ir paskaičiuotos konkrečiam pastatui ir bibliotekos idėjai. Antraip finansavimas gali būti sustabdytas. Universitetas turi realizuoti idėją, 2004 m. sėkmingai pateiktą investiciniame projekte, kurio pagrindu parengta paraiška bei gautas finansavimas projektui, savo bendra verte viršijančiam 9 milijonus litų."

                        Galima suprasti bibliotekos direktorės rūpestį ir nerimą. Tačiau, prieš rengiant projektą struktūrinių fondų lėšoms gauti, prieš pateikiant užduotis architektams buvo būtina viešai padiskutuoti ir išnagrinėti visus šiuos klausimus. Juo labiau, kad biblioteka užims ne tik į chemijos laboratorijos patalpas, bet ir vienintelę Universiteto aktų salę bei pastato rūsyje esančias dirbtuves.

                        SKANDALINGA STATISTIKA

                        Bibliotekos direktorė Loreta Burbaitė, aplankiusi nemažai pasaulio bibliotekų, ypač Skandinavijoje bei Didžiojoje Britanijoje, kur šios įstaigos bene geriausios pasaulyje, apgailestauja, jog mūsuose biblioteka dažnai suvokiama kaip ankšta patalpa - mes pripratę dirbti susispaudę ir net nepagalvojama apie egzistuojančius standartus. Jokiu būdu nereikėtų priimti to kaip normos, juk ligšiolinės sąlygos aiškiai antisanitarinės, antihigieninės, neergonomiškos. Ne tik fiziniam, bet ir proto darbui reikia erdvės, tik taip įmanoma kokybė ir puiki besimokančiojo savijauta, sveikata. Ergonomikos paskaičiavimais standartinė vieno skaitytojo vieta turėtų būti nuo 2,7 iki 4 kvadratinių metrų. Idealiomis sąlygomis vienai skaitytojo vietai turėtų būti 6-8 studentai, daugių daugiausia - 10-14. Mūsų bibliotekoje iki šiol į vieną skaitytojo vietą pretenduoja 30-50 žmonių! Ypač dideliais srautais atvyksta neakivaizdinių studijų studentai. Yra tekę matyti studentus, susėdusius ant grindų... Bibliotekos erdvė turi būti graži, kultūringa, sistema aiški ir neklaidi - tik tai skatina mokymąsi, studijas, įkvepia darbui. Naujojoje ŠU bibliotekoje savarankiško mokymosi bazę planuojama išplėsti įrengiant 200 kompiuterizuotų ir 600-700 nekompiuterizuotų darbo vietų, sudaryti sąlygas biblioteka naudotis skaitytojams su negalia.



                        ...Visa tai kas yra gražu yra gražu...

                        Comment


                          Oro uostas turi tik oro
                          www.skrastas.lt

                          Po UAB Šiaulių aerouosto bankroto susikūrusi Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas yra ore: neturi nieko ant žemės, išskyrus du kompiuterius. Neturi ir plėtros vizijos. Savivaldybė įmonei jau skyrė per pusę milijono litų. Vakar į Šiaulius atvyko vokiečių architektai, norintys kurti Šiaulių oro uosto viziją, projektuoti uostą ar net statyti. Romas Mikšys, naujasis Savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto direktorius, mano, kad šis vizitas – jo kelionės į kelis Vokietijos oro uostus pasekmė.

                          Oro uostas ore

                          – Daugiau kaip du mėnesius vadovaujate Šiaulių oro uostui, suvalgiusiam ne vieną milijoną Savivaldybės ir valstybės lėšų ir patyrusiam bankrotą. Kodėl manote, kad šįkart oro uostui pasiseks?

                          – Jei nebūtų bankroto, ekonomika nesiplėtotų. Antra, kai sužlugo Šiaulių LEZ (laisvosios ekonominės zonos) idėja, toks oro uostas Lietuvai iš tiesų buvo per didelis. Dabar situacija kita – esame Europos Sąjungoje. Šiaulių oro uostas yra didžiausias trijose Baltijos šalyse pagal tako pajėgumą. Ir jei jis būtų visiškai apkrautas ir lėktuvai leistųsi kas minutę, tai oro uostui neužtektų tos žemės, kuri numatyta Industriniam parkui.

                          – Kokioje situacijoje oro uostas šiandien?

                          – Aš Šiaulių oro uostą radau ore – jis neturi nieko ant žemės. Šiaulių oro uostas turėjo vieną kompiuterį. Nupirkau antrą. Administracinis pastatas, kuriame sėdime, angarai, technika, telefonai, baldai – yra panaudos sutartimi suteikti kariškių. Bet svarbiausia – šiandien oro uostas neturi net savo plėtros vizijos.

                          Štai pažiūrėkite į kariškių projektą. Jame nėra kalbos apie Šiaulių oro uostą. Pažiūrėkime į Industrinio parko projektą – čia nėra numatyta oro uosto plėtra. Taip, oro uostui numatyta skirti 17 hektarų žemės. Tačiau jei grįšime prie tako galimybių, to bus maža. Su tiek žemės galima pastatyti nedidelį keleivinį ir nedidelį logistikos terminalus, ir kalba baigta.

                          Kas gali paneigti

                          – Norite pasakyti: arba industrinis parkas, su kuriuo Šiauliai sieja didžiules viltis, arba oro uostas?

                          – Mes turime patį brangiausią dalyką – pakilimo taką. O kad aplink kažkas kurtųsi, turi būti oro uosto vizija. Šiandien Industrinio parko projekte oro uosto vizijos nėra. O kas gali paneigti, kad po 50 metų Šiaulių oro uostas nebus pagrindiniu Baltijos šalių oro uostu?

                          – Kas gali paneigti, kad valstybė ir Savivaldybė vėl sukiš milijonus litų, o oro uostas vis tiek nefunkcionuos?

                          – Tas kišimas turi pagrindą. Jei 1995 metais valdžia nebūtų sukišusi į Šiaulių oro uostą paskolintų pinigų, jo galėjo laukti Liepojos oro uosto, kuriame dabar ganosi karvės, likimas.

                          Na, ištiko įmonę bankrotas, bet oro uostas liko. Jis šiandien gali nutupdyti bet kokį orlaivį. Tačiau tas pinigų kišimas tęsis iki beprotybės, jei nebus sukurta oro uosto plėtros vizija.

                          Be vizijos – nė žingsnio

                          – Koks jūsų verslo planas? Ar jį jau turite?

                          – Visų pirma reikia surasti oro uosto plėtros galimybę, paskelbti konkursą, surasti architektus, kurie mus realiai įvertins, sukurti ateities vizijos planą. Be tokio projekto mes negalime eiti nė žingsnio. Apstatyti oro uostą galime greitai, bet ar nekentėsime, kad jis liks mažiukas? Tačiau tai turiu spręsti ne aš vienas, bet miestas.

                          – O ką jūs siūlysite Savivaldybei?

                          – Oro uostas turi nusileisti ant žemės: mums reikia nuspręsti, kurioje vietoje Šiaulių oro uostas bus. Kai surasime vietą, sukursime viziją, ieškosime investuotojų, pasikviesime architektus. Kai paskelbs konkursą, jų privažiuos daug.

                          – Kokius numatote galimus oro uosto plėtros finansavimo šaltinius?

                          – Yra du valdymo modeliai. Arba finansuoja Savivaldybė (bet tokį objektą Savivaldybei „išsukti“ bus per sunku), arba grįžtama į Vyriausybės glėbį.

                          – Susisiekimo ministerijos planuose yra trys tarptautiniai oro uostai – Šiaulių ten nėra. Ar manote, kad bus interesas vėl kišti pinigus į Šiaulių oro uostą?

                          – Pernai iš visų transporto priemonių tik lėktuvai padvigubino krovinių pervežimą. Tai klausimas – reikia ar ne?

                          – Kodėl oro uostas, jūsų manymu, iki šiol nesugebėjo realizuoti bent dalelytės savo potencialių galimybių?

                          – Mūsų didžiausia bėda, kad neturime ką išvežti, o ką atvežti – turime: bananai, apelsinai, braškės. O čarterinis reisas – nusikaltimas. Tačiau mes neturime ką išvežti šiandien, bet turėsime po penkių, dešimties metų. Bet jei dabar oro uostą užsėtume žole, mūsų vaikai mus kaltintų, kad pakasėme pinigus po velėna.

                          – Tapęs oro uosto vadovu, bendravote su kariškais. Kokia jų pozicija?

                          – Jei mūsų nebeliktų, išnyktų tarptautinio oro uosto statusas, o jis reikalingas kariškiams. Tokiu atveju kariškiai turėtų atskristi į Vilnių ar Palangą, praeiti patikrą ir, po to, skristi į Šiaulius – į vidinį oro uostą. Problemos.

                          – Kokie artimiausi realūs žingsniai?

                          – Kitą savaitę planuojamas Oro uosto plėtros komiteto posėdis, kuriame svarstysime dėl teritorijų, kuriose mes įsivaizduojame kurti civilinį oro uostą. Jis negali būti ore. Kai atvyks Krašto apsaugos ministerijos projektuotojai, rengiantys Zoknių oro uosto detalųjį planą, jų sąlygose turi atsirasti Šiaulių oro uosto plėtra. Patys kariškiai dabar klausia: parodykit, kur jūs norite būti.

                          – Kaip oro uostas išsilaiko dabar? Minėjote, kad turite planų, tačiau juos laikote paslaptyje? Kodėl?

                          – Tai būtų pastoviai skraidinamas krovinys iš trijų Baltijos valstybių. Užtektų dviejų skrydžių per mėnesį, kad oro uostas išsilaikytų. Tačiau atverti planų negaliu dėl konkurencijos.

                          Dar skaičiuojame, tačiau kol kas iš biudžeto pinigų neprašėme. Sausį išsilaikėme patys, vasaris, matyt, bus 50 procentų nuostolingas. Algas už sausį išmokėjome, už vasarį šiek tiek vėluojame.

                          Žinoma, pinigų iš biudžeto prašysime.

                          Dabar įmonėje dirba 23 žmonės, iki metų pabaigos sumažinsime iki 15, daugiau paslaugų atiduosime kitoms struktūroms.

                          Prabangus daiktas

                          – Kokie artimiausi uždaviniai?

                          – Nuo balandžio pakilimo takas pusmečiui užsidaro rekonstrukcijai, todėl dabar daugiausia pastangų skiriame gretutinio tako atestacijai, kad galėtume priimti 38 metrų mojos lėktuvus. Kad nenumirtume ir galėtume užsiimti vadyba.

                          – Esate verslininkas, automobilių turgaus prie oro uosto savininkas. Kodėl dalyvavote konkurse oro uosto direktoriaus vietai užimti?

                          – Kai įkūriau automobilių centrą, visą laiką maniau: čia ne taip dirbama, uostas turi veikti. Bet kas, atėjęs iš verslo pasaulio, elgtųsi kitaip. Viską daryti pačiam be piniginės negalima.

                          – Iš patriotizmo?

                          – Nurašyti Šiaulių negalima, ne veltui vokiečiai ir rusai du kartus ėmė Šiaulius. O jūs pagalvokite: kodėl toks didelis oro uostas atsirado būtent Šiauliuose? Prabangūs daiktai šiaip sau bet kur neatsiranda.

                          KOMENTARAI

                          Rūpi dotacijos suma

                          Vaclovas Vingras, Šiaulių miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas:

                          – Man, komiteto pirmininkui, labiausiai rūpi dotacijos suma. Dotavimas neturi būti besaikis. Naujasis direktorius kol kas ekspromtu formuluoja įdomiai, bet norime, kad jis tai išdėstytų oficialiai.

                          Praktiškai įmonė nieko neturi, tai labai reta įmonė. Įdomu, ką tokiu atveju pasiūlys? Kai pasiūlys, Taryboje šnekėsime konkrečiai, kiek miestas gali paremti.

                          Nenori paleisti vadžių

                          Kazimieras Šavinis,

                          Šiaulių miesto vicemeras:

                          – Ar reikalingas civilinis oro uostas Šiauliams? Manau, toks klausimas negali būti keliamas. Visi, kurie į politiką eina, tvirtina tą patį.

                          Gaila, kad Susisiekimo ministerija strateginiuose planuose rašo tris tarptautinius oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos. Tai ignoravimas. Mūsų pozicija – turėti oro uostą, mes nenorime paleisti vadžių, nes kartą praradus, susigrąžinti bus sunku. Kitose valstybėse savivaldybių oro uostų yra daug.

                          Tokie objektai nepasistato kaip bandelių kioskai. Tai labai rimtas dalykas“, – sakė Romas Mikšys, Šiaulių oro uosto direktorius.

                          Romas Mikšys, nuo sausio pradžios einantis įmonės Šiaulių oro uosto direktoriaus pareigas: „Aš Šiaulių oro uostą radau tikrą oro uostą, nes jis yra ore – jis neturi nieko ant žemės“.



                          W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                          Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                          Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                          Comment


                            ŠIAULIŲ MIESTAS PRISTATOMAS TARPTAUTINEI VISUOMENEI

                            "Lithuaniai today", kas mėnesį leidžiamas žurnalas skirtas tarptautinei bendruomenei ir pristatantis istoriją, kultūrą, įvykius bei įdomius žmones.
                            Vasario mėnesio leidinyje pasaulio visuomenei yra pristatomi Šiauliai, ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Skaitytojai supažindinami su miesto istorija ir dabartimi, vykdomais sėkmingiausiais miesto projektais, besiplečiančiomis įmonėmis ir savo veiklą Šiaulių mieste pradėjusiu ir Šiaulių regiono ekonominį vystymąsi skatinančiu Šiaulių banku. Nemažas dėmesys leidyje yra skiriamas turizmo plėtojimui ir netoliese esančiam unikaliam ir analogų neturinčiam Kryžių kalnui.





                            siauliai.lt
                            W. Churchill: "Niekada, niekada, niekada nepasiduokit".
                            Burlenčių ir jėgos aitvarų maratonas, Šventoji 2007
                            Buvęs "Elnio" odų ir avalynės fabrikas, Sinagoga ir Ch. Frenkelio vila Šiauliuose

                            Comment



                              Kadrus galejo ir geresnius parinkt
                              www.lt-lv-forum.org/

                              Comment


                                Pažiūrėkit #275 komentare apie ežero valyma, su kokia antikvarine technika 21-ame amžiūje dirbama

                                Comment


                                  Renderiai kaip turėtu atrodyti rajonas tarp Talšos ir Prudelio . Šiai vietai tikria reikia pokyčių nes tiesioginia žodžio prasme toje vietoje smirda








                                  Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

                                  --------------------------------------------------

                                  Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

                                  Comment


                                    na siaip jau ir pats maciau tos naujus autobusus,visai nieko

                                    o tas renderiukas irgi nieko,siaip jo reiketu ta vieta pakeist,nes apleista tenai net baisu
                                    I don't drive fast,I just fly low

                                    Comment


                                      Pasakykite man atsilikusiam nuo Siauliu, ar jau pradejo statyti naujus krepsinio rumus? Ir kaip ta autobusu stotis, ar jau pastatyta???

                                      Comment


                                        Parašė Didmiestis
                                        Pasakykite man atsilikusiam nuo Siauliu, ar jau pradejo statyti naujus krepsinio rumus? Ir kaip ta autobusu stotis, ar jau pastatyta???
                                        Šiaulių arenos statybos tema:
                                        http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1923

                                        "Saulės miesto"/autobusų stoties statybų tema:
                                        http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=1241

                                        Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/

                                        --------------------------------------------------

                                        Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!

                                        Comment


                                          Per daug isbarstyta. Nematyti jokio planavimo, negrazu.
                                          Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X