PDA

Keisti į išsamų rodinį : Mokslas ir visata


Puslapiai : [1] 2

FM'as
2006.03.07, 19:54
na as nezinojau kur deti sia tema nes pamaniau kad si tema idomi.
Jei jūs manėte, kad mūsų planeta kenčia laikydama milijardus žmonių, jūs klystate. Tyrinėtojai nustatė ribinį Žemės rutulio gyventojų limitą ir tvirtina, kad Žemė galės išlaikyti 200 tūkst. kartų daugiau žmonių, nei planetoje gyvena dabar.

2050 metais pasaulio gyventojų padaugės nuo 6,5 iki 9 mlrd., tačiau, pasak Bukarešto (Rumunija) politechnikos universiteto dėstytojo Viorelio Badesku, šis skaičius net iš tolo neprilygsta ribinėms planetos galimybėms.

Pono Badesku skaičiavimai, kurie bus išspausdinti kitame „International Journal of Global Energy Issues“ žurnalo numeryje, paremti britų fiziko Džono Fremlino darbais. 1964 metais profesorius Fremlinas spėjo, kad Žemė bus gyvenama iki tol, kol šilumos kiekis, gaunamas iš Saulės šviesos ir žmogaus veiklos ant jos paviršiaus, bus lygus šilumai, kurią ji atiduoda. Jei žmonių bus per daug (kaip ir vakarėlyje, į kurį susirinko per daug žmonių), planeta bus per karšta gyventi.

Šituo remdamasis, profesorius Fremlinas priėjo prie išvados, kad maksimalus gyventojų skaičius, kurį Žemė galės ramiai išlaikyti, – tai 60 mln. mlrd. gyventojų.

Daktaras Badesku ir Kalifornijos geografas konsultantas Ričardas Ketkartas pakartojo Fremlino skaičiavimus. Spėję, kad kiekvienas žmogus spinduliuoja 120 vatų šilumą ir kad gyvenimas nebus malonus, jei vidutinė temperatūra ant Žemės paviršiaus pakils per daug aukštai, tyrinėtojai pareiškė, kad Žemė nepersikaitindama galės išlaikyti 1,3 mln. mlrd. žmonių.

Tyrinėtojai pripažįsta, kad Žemės ištekliai bus seniai pasibaigę, kol gyventojų skaičius pasieks savo teorinį piką. „Palyginti netolimoje ateityje gali iškilti tokie pavojai, kaip maisto trūkumas arba fiziologiniai poreikiai“, – pareiškė daktaras Badesku. Jei šiuos sunkumus pavyks įveikti (o mokslininkai mano, kad tai gana abejotina), jų skaičiavimai parodo viršutinę gyventojų skaičiaus ribą ateityje.

Kai ši riba bus pasiekta, ponas Ketkartas piešia tokį vaizdą – aplink mes nematome nieko, išskyrus kaimyno pažastį. Dienos šviesa bus išskirtinė prabanga, ir dauguma žmonių gyvens 2000 aukštų dangoraižiuose. „Tai iš tiesų nemaloni perspektyva. Žemė bus panaši į Mirusią žvaigždę iš filmo „Žvaigždžių karai“, – sako ponas Ketkartas.

Mokslininkai spėja, jog virš vandenynų teks įtaisyti didžiulius stogus, o žemių platybės bus hermetiškai užlituotos. Žemės paviršių dengs Saulės energijos kolektoriai ir reflektoriai, kurie leis kontroliuoti Saulės šviesą ir temperatūrą viduje

Aiwa
2006.03.07, 20:05
Na, iki tokios ateities nedagyvensiu vistiek :) , betkuriuo atveju net ir nenoreciau tokioje zemeje gyvent...

keen
2006.03.07, 20:20
kad ir darbar uztenka tu zmoniu tiek, kad atsirado siltnamio efektas.

FM'as
2006.03.07, 20:29
apie koki tu siltnamio efekta kalbi? nieks dabar nezino kas darosi ar atsalimas ar atsilimas.juk si ziema sako kad yra pati salciausia per 20 metu europoj kur niekada nebuvo sniego irgi pustis yra sausi kokie salciai.ar cia atsilimas? visada gamtoj vyksta kaita ir atsilimas ir atsalimas.

Quack
2006.03.07, 21:08
Visiski svaigalai ir paistalai. Kazkas nebeturi ka veikt. Gali kitam numeryje paskelbt kiek zmoniu nosiu reiktu,akd prikrapstyt tiek snargliu, kad is ju padaryt antra zemes rutuli

FM'as
2006.03.07, 21:12
na mes ne mokslininkai ir negalim gincytis gal tiesa gal ir ne :senas:

Quack
2006.03.07, 21:17
Na kad mano mokslas su tuo gan smarkiai susijes

sanomiz
2006.03.07, 21:19
Fm'ai, šiek tiek naivus esi.

kaunaz
2006.03.07, 21:20
Labai įdomi tema, aš nuolat pagalvoju būtent apie tai, iki kiek milijardų žmonių išgalės išgyventi Žemėje. Mano nuomone, riba būtų jei visų pasaulio valstybių gyventojų tankumas būtų kaip Bangaladeše. Toliau jau turbūt prasidėtų katastrofos. Čia tokia mano nuomonė. :)

kaunaz
2006.03.07, 21:22
apie koki tu siltnamio efekta kalbi? nieks dabar nezino kas darosi ar atsalimas ar atsilimas.juk si ziema sako kad yra pati salciausia per 20 metu europoj kur niekada nebuvo sniego irgi pustis yra sausi kokie salciai.ar cia atsilimas? visada gamtoj vyksta kaita ir atsilimas ir atsalimas.
Taigi net Maljorkoj ir Korsikoj jau prieš kelis metus buvo sniego, todėl ši žiema nėra labai šaltesnė už kelias praėjusias.

FM'as
2006.03.07, 21:26
Taigi net Maljorkoj ir Korsikoj jau prieš kelis metus buvo sniego, todėl ši žiema nėra labai šaltesnė už kelias praėjusias.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys sakė, kad ši žiema ypač šalta. Per 20 metų tokios žiemos dar buvo 1986-1987 bei 2002-2003 metais. Pasak jo, šis kovas - šaltesnis nei šiam mėnesiui būdinga. Atšils tik po kovo 20-osios.

Anot L.Pakščio, praėjusio šeštadienio rytą mieste buvo septynių centimetrų sniego sluoksnis. Vakar rytą hidrometeorologai vėl matavo sniego sluoksnį. Jis buvo 12 centimetrų.

keen
2006.03.07, 21:33
fm'as tu labai naivus arba bush'o myletojas

FM'as
2006.03.07, 21:37
bush'o tipo JAV prezidento?na as gerbiu Jav bet to prezidento as kaip tik neypac nemegstu

Tomasl
2006.03.07, 23:04
šaunu FM kad duomėsi ne tik kasdienineis reiškiniais.
Bet visgi aš tau siūlau pasidomėti stipriau, yra daug neblogų knygų, kuriuose toke pigus išsireiškimai kaip ,kiek žmonių gali talpinti žemė, net nebutu diskutuotini, ka jau kalbėti api išjuokimą.

vap
2006.03.08, 14:09
Mano nuomone (įtakota tam tikrų asmenų), dabar vyksta visuotinis atšilimas, tačiau tuo pačiu metu vienodinasi pietų ir šiaurės pusrutulių klimatas.

FM'as
2006.03.10, 16:25
Kosminis aparatas "Cassini" Saturno palydove Encelade galbūt rado vandens, ketvirtadienį paskelbė NASA. NASA kosminis aparatas "Cassini" galbūt rado įrodymų, kad Encelade yra skysto vandens telkinių, iš kurių vanduo išsiveržia panašiai kaip geizeriai, sakoma agentūros pranešime.

"Šis retas atvejis, kai skystas vanduo yra taip netoli paviršiaus, iškelia daug naujų klausimų dėl šio paslaptingo palydovo", - nurodo NASA.

"Suprantame, jog tai - radikali išvada, kad mes galbūt turime skysto vandens tokiame mažame ir šaltame (dangaus) kūne įrodymų", - sakė viena šio projekto mokslininkių Carolyn Porco.

"Tačiau jei esame teisūs, reikšmingai papildėme (žinias) apie Saulės sistemos sąlygų įvairovę", - sakė C.Porco ir nurodė, kad tokiomis sąlygomis galbūt galėtų egzistuoti gyvybė.

"Cassini" perduotuose atvaizduose matyti "čiurkšlės ir kylantys (garų) kamuoliai, dideliu greičiu išmetantys didelį dalelių kiekį", praneša NASA.

Mokslininkai atmetė mintį, kad šias daleles suformuoja ar nuo palydovo paviršiaus pakelia garai, susidarę ledui virstant dujomis.

"Mokslininkai rado daug įdomesnės tikimybės įrodymų. Čiurkšlės gali veržtis iš netoli paviršiaus esančių skysto vandens, (kurio temperatūra) viršija 0 laipsnių pagal Celsijų, telkinių, kaip šalti ... geizeriai", - nurodoma NASA pranešime.

"Cassini" su Europos kosmoso agentūros (EKA) zondu "Huygens" buvo paleistas 1997 metų spalį.

"Huygens" nuo "Cassini" atsiskyrė 2004-ųjų gruodį ir nusileido ant Saturno didžiausio palydovo Titano. "Cassini" šią žieduotąją planetą ir jos palydovus tyrinės ketverius metus.

"Cassini-Huygens" misija yra bendras NASA, EKA ir Italijos kosmoso agentūros projektas.

Encelado nuotraukose matyti mažų dalelių ir garų fontanai, trykštantys iš šio palydovo jo pietiniame ašigalyje. Suprojektavę kelis geizerius primenančio reiškinio modelius specialistai priėjo prie išvados, kad fontanai trykšta iš negiliai esančių vandens telkinių.

Ir anksčiau buvo manoma, kad Enceladas yra labai neįprastas objektas. Būdamas tik 500 km skersmens, jis yra itin ryškus. Šalia jo esantis Saturno palydovas Mimas yra panašaus dydžio, bet tai - visiškai neaktyvus, negyvas milžiniškas akmens luitas. Anksčiau buvo manoma, kad ir Enceladas nepasižymi jokiu geologiniu aktyvumu.

Tačiau "Cassini" perduoti duomenys visiškai pakeitė šią nuomonę. Dabar mokslininkai mano, kad šis Saturno palydovas yra geologiškai aktyvus, kad jo pietinis ašigalis neįprastai šiltas, kad jis turi savo atmosferą ir kad jame yra vandens. Manoma, kad pietiniame ašigalyje šiluma gali iš gelmių sklisti į palydovo paviršių, bet kol kas neaišku, kaip tai vyksta.

Be Žemės, Enceladas kol kas yra vienintelis žinomas kosminis kūnas, kur skysto vandens yra už keliasdešimties metrų nuo paviršiaus, o ne po kelių kilometrų storio ledo sluoksniu. Šis palydovas iš karto tapo didžiulio mokslininkų susidomėjimo objektu, nes manoma, kad jame, kaip ir Jupiterio palydove Europoje, galėtų egzistuoti gyvi organizmai.

2008 metų pavasarį "Cassini" pro Enceladą praskries vos 350 km atstumu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.

FM'as
2006.03.10, 18:14
:rakint:

Svecias
2007.04.20, 16:12
Anglijos mokslininkai Oksfordšyro grafystėje Rezerfordo laboratorijoje sukūrė elektromagnetinį skėtį (http://lenta.ru/news/2007/04/19/umbrella/)busimai mėnulio kosminei bazei. Sukurti 2 variantai. Vienas skirtas kosminiam laivui apsaugoti skrydžio metu į mėnulio, o kitas – mėnulio bazei.

Jony
2007.04.20, 22:06
Labai idomi tema, negalvojau kat cia tokiu yra :geras:

Thomasasz
2007.04.20, 22:12
Geras!!! Labai man patinka ši tema thnx :D

2007.04.20, 22:13
Antigravitacinis įrenginys. Apie jo plėtotę ateityje pafantazuokite patys.
Ta1wO8EcERY

Thomasasz
2007.04.20, 22:17
Labai įdomus dokumentinis "serialas" yra Discovery ˆˆˆ„2057“. Ten pasakojama apie pasaulį 2057 metais ir kaip tų metų technologijos yra kuriamos dabar. :)

Va pavyzdys:
http://www.youtube.com/watch?v=AuCgTVo-YG4

somis
2007.04.20, 23:28
^^^ Jei dabar chebra užsikrečia ant žaidimų nuo paprastų kompiuterių ekranų, ir dėl jų pamiršta visą gyvenimą, tai bijau pagalvoti, kas bus, kai žmonės turės galimybę patys tame žaidime "dalyvauti". turiu omeny žaidimo erdvėje dalyvauti.

Svecias
2007.04.22, 02:52
Rusijos turtuolis. Čelsi futbolo klubo savininkas Abramovičius panoro kaip kosmoso turistas apskrieti aplink mėnulį. Už tai jis Roskosmosui žada sumokėti 300 USD. Tačiau Roskosmoso vadovas A.Perminovas pareiškė, kad tokia galimybė gali būti svarstoma tik po 2010 metų :)

2007.04.22, 02:54
Čelsi futbolo klubo savininkas Abramovičius panoro kaip kosmoso turistas apskrieti aplink mėnulį. Už tai jis Roskosmosui žada sumokėti 300 USD.
Hm, gana pigiai, tada ir aš kartu norėčiau ;)

Svecias
2007.04.22, 02:58
Hm, gana pigiai, tada ir aš kartu norėčiau ;)

Ou, atsiprašau, vieną smulkmeną praleidau, už 300 mln. USD :buksvx:

Thomasasz
2007.04.22, 08:44
Gal kas žino kaip galima Mėnulyje nusipirkti sklypuką, girdėjau yra tokia galimybė... Originali dovana juk ;D

Jony
2007.04.22, 18:48
Gal kas žino kaip galima Mėnulyje nusipirkti sklypuką, girdėjau yra tokia galimybė... Originali dovana juk ;D

Per kaskokia laida kalbejo kat ta kompanija milijonus susikrove is sitos nesamones o jokiu sklypu niekada negaus zmones :uhuhaha:

2007.04.23, 02:59
Planetų dydžiai vaizdžiai (Hunte-r nuoroda):
http://www.apipi.lt/post/5771/planetu_didziai_vaizdziai

Svecias
2007.04.23, 10:03
Gal kas žino kaip galima Mėnulyje nusipirkti sklypuką, girdėjau yra tokia galimybė... Originali dovana juk ;D

Čia net lietuviškai gali nusipirkti sklypą mėnulyje. |:D

http://www.lunarbaltic.lv/goods2meness_lt.html

Aš nebandžiau kaip tas ptrocesas vyksta, bet jei pats nori, gali bandyti tapti NT savininku mėnulyje :hihihi:

sanomiz
2007.04.23, 15:38
Įdomu, ar auga mėnulio žemės kaina su laiku... Koks skirtumas, nuskrisit į tą mėnulį kada nors ar ne, vistiek galima būtų elgtis kaip su įprastu NT objektu šiais laikais - perpardavinėti ir iš to gyventi.

Svecias
2007.04.23, 15:48
.. , vistiek galima būtų elgtis kaip su įprastu NT objektu šiais laikais - perpardavinėti ir iš to gyventi.

Negalima. Pagal tarptautines sutartis (kiek atsimenu) mėnulyje kaip ir Antarktidoje negalima realiai privatiems asmenims įsigyti žemės. |:D Čia eilinė pasipelnimo akcija :bang:

sanomiz
2007.04.23, 15:56
Negalima. Pagal tarptautines sutartis (kiek atsimenu) mėnulyje kaip ir Antarktidoje negalima realiai privatiems asmenims įsigyti žemės. |:D Čia eilinė pasipelnimo akcija :bang:

Ok, tada teks apsistoti ties žvaigždžių krikštijimų norimais vardais.

Svecias
2007.04.24, 10:33
Atidžiau ištyrę iš zondo Hayabusa nuotraukas, japonai išsiaiškino, kad kai kurie ant Itokawos asteroido esantys rieduliai keičia savo vietą (http://www.spacenews.ru/spacenews/live/full_news.asp?id=20405)

2007.04.25, 20:39
Europos astronomai atrado pirmąją Žemės tipo planetą.

"Scientists find most Earth-like planet yet"
http://www.cnn.com/2007/TECH/space/04/25/habitable.planet.ap/index.html
(atsiprašau visų, nesuprantančių angliškai)

Planeta 581 c

Faktai:
Metų trukmė - 13 dienų
Greičiausiai nesisuka apie savo ašį (žvaigždė apšviečia visada tik vieną pusę)
Gravitacija 1,6 karto stipresnė nė Žemės
5-is kartus sunkesnė už Žemę
Diametras 11/2 Žemės diametro arba dar didesnis (priklausomai ar planetos pagrindas uolienos ar ledas)
Tikėtina, kad yra skysto vandens (sprendžiama tik pagal planetų formavimosi ypatumus)
Temperatūra 32-104 laipsniai (nežinau kokioj skalėj, paminėta tik, kad tinkama gyvybei)
Planeta yra 14 kartų arčiau savo žvaigždės nė Žemė, jos žvaigždė danguje yra 20 kartų didesnė, nė mūsų Mėnulis, tačiau, dėl žvaigždės mažumo, planeta nėra per karšta
120 trilijonų mylių (20,5 šviesmečių) nuo Žemės, planetos žvaigždė yra viena iš 100-o artimiausių mūsiškei

Šiais duomenimis ji gana smarkiai skiriasi nuo Žemės, bet savo gyvenimo sąlygomis ji iki šiol yra vienintelė planeta, kuri, galbūt, primena Žemę.

Iki šiol atrasta 220 planetų, visų jų temperatūra buvo netinkama gyvybei.

--------------------------------------------------------------------------------------
Perspėju, vaizdai nebus malonūs. Žiūrėti ar ne - jūsų reikalas.
http://www.youtube.com/watch?v=jQRCmko5cR0

Mantas
2007.04.25, 21:13
^^^ temperatūra pateikta pagal Farenheitą, Celsijaus skalėje būtų 0-40C

Aug1z
2007.04.25, 21:49
Visatos mastais tas 20 šviesmečių yra visiškas niekas, toks palyginti labai mažas plotas, o jau rasta žemės tipo planeta. Manau tai tik patvirtina, kad gyvybės, be Žemės, buvimu visatoje abejoti yra gana absurdiška :)

Ežiukas
2007.04.26, 02:28
Lietuvos rytas apie tą patį :

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=11775145601176039618&sk=2

Svecias
2007.04.26, 10:31
JAV mokslininkai ištyrė (http://www.newsland.ru/News/Detail/id/39020/), kad gyvybės vystimosi ir nuosmukio ciklai Žemėje kartojasi kas 62 mln. metų. Tai gali būti susiję ir su Saulės sistemos judėjimu Paukščių tako galaktikoje.

Svecias
2007.05.02, 01:20
Žemės mėnuliai

Iki 2007 m. birželio aplink Žemę skrieja ne tik Mėnulis, bet ir dar vienas nykštukinis palydovas. Vos kelių metrų skersmens kosminis akmuo pirmą kartą pastebėtas dar 2006 m. rugsėjo mėn. kaip blyškus (19 ryškio), bet greitai judantis dangumi objektas. Žemės gravitacinis laukas pasigavo šį pro šalį skriejantį bevardį asteroidą Nr.6R10DB9 ir privertė pakeisti orbitą bei porą kartų apsisukti apie Žemę. Skriedamas trečiąjį kartą, palydovas priartės iki 275 tūkst. km (t.y., arčiau nei Mėnulis), įgaus pagreitį ir ištrūks iš Žemės glėbio.
Palydovą atradę astronomai iš Arizonos iš pradžių spėjo, kad tai gali būti tiesiog senos raketos nuolauža, bet vėlesni stebėjimai parodė, kad jis elgiasi kaip "natūralus" uolos gabalas.
Asteroidas 6R10DB9 ne pirmą kartą lankosi Žemės apylinkėse. Orbitos skaičiavimai rodo, kad XX a. jis jau kelis kartus praskriejo šalia mūsų planetos. Tikėtina, kad vieną kartą kosminė uola nebeištrūks iš Žemės gniaužtu ir nukris kaip stambus kelias tonas sveriantis meteoritas.
Įdomu, kad mūsų gimtoji planeta turi ir daugiau gamtinių palydovų. Žemę jos metiniame kelyje aplink Saulę lydi ir du iš dulkių sudaryti palydovai. Tačiau, skirtingai nuo Mėnulio, aplink Žemę jie neskrieja nes yra amžiams įkalinti taip vadinamuose Žemės - Mėnulio sistemos Lagranžo taškuose.

Svecias
2007.05.02, 23:19
Izraeliui priklauso didžiausias Mėnulio paviršiaus plotas

www.DELFI.lt
2007 gegužės mėn. 2 d.


Izraelio karinės oro pajėgos Mėnulyje įsigijo 500 tūkst. kv.m. teritorijos. Sutartis pasirašyta su kompanija „CrazyShop“ – amerikiečio verslininko Deniso Hope‘o įkurta kompanija. Nuo jo 1980-aisiais ir prasidėjo prekyba Mėnuliu, praneša newsru.com.

„Man sunku patikėti tuo, kad Izraelio karinės oro pajėgos artimiausiais metais planuoja tenai įkurti karinę bazę. O galbūt jie tik nori pasilikti sau tokią galimybę“, - teigė kompanijos generalinis direktorius Danielis Yaronas.

Anot jo, pranešimas apie tai, kad Izraelis perka teritoriją kitoje planetoje, iššaukė nemažai antisemitinių atsiliepimų, kuriuose žydai kaltinami bandymu kolonizuoti kosmosą.

Anot kompanijos „CrazyShop“ vadovų, duomenų bazės reorganizacijos metu tapo aišku, kad Izraelis yra viena stambiausių Mėnulio paviršiaus valdytojų (skaičiuojant plotą tenkantį vienam gyventojui).
Daugiau nei 15 tūkst. izraeliečių yra įsigiję Mėnulio paviršiaus. Dauguma sutarčių buvo sudarytos 2006 metais po to, kai NASA pranešė apie planus šioje planetoje įkurti bazę, kurioje galėtų gyventi žmonės.
Iš karto po to apie tokius planus pareiškė ir Kinija, o dauguma stambių kompanijų suskubo pranešti apie planus Mėnulyje įkurti savo padalinius.

sanomiz
2007.05.03, 00:55
Tai kaip ten su tom galimybėm/negalimybėm spekuliuoti NT kosmose?

somis
2007.05.03, 01:09
Izraelis taps mėnulio NT monopolistu, ir po to pardavinės brangiai sklypus viloms statyti, su jau nutiestom komunikacijom;))) absurdas.

2007.05.03, 01:19
[B]„Man sunku patikėti tuo, kad Izraelio karinės oro pajėgos artimiausiais metais planuoja tenai įkurti karinę bazę. O galbūt jie tik nori pasilikti sau tokią galimybę“, - teigė kompanijos generalinis direktorius Danielis Yaronas.
Nežinau, kiek šios kalbos realios, o kiek tai tėra fantazija. Bet jei tai ir turėtų bent dalelę tiesos, aš visiškai tam neprieštaraučiau. Visų pirma, Izraelis "teisingų" pažiūrų valstybė. Tikrai negrasintų savo karine galybe, nebent padėtų palaikyti tvarką pasaulyje. Antra, toks bazės steigimas Mėnulyje neabejotinai sukeltų pažangos šuolį kosmoso srityje. Tegu tik kuria jie tą bazę, aš taip manau. Nors visa tai dar labiau primena fantastinį filmą, nė tikrovę.

John
2007.05.03, 01:27
^^^
Kodel fantastini filma? Technologijos jau seniai leidzia "kolonizuoti" Menuli. Tiesiog kol kas tai ekonomiskai nepagrista (t.y. nepelninga), todel niekas pernelyg tuo ir nesidomi. Kaip ir koks masinis 4G mobiliojo rysio diegimas, kuris galejo buti igyvendintas jau seniai, taciau kurio turbut nematysim dar gerus 5 metus.

2007.05.03, 01:49
^^^
Kodel fantastini filma? Technologijos jau seniai leidzia "kolonizuoti" Menuli. Tiesiog kol kas tai ekonomiskai nepagrista (t.y. nepelninga), todel niekas pernelyg tuo ir nesidomi. Kaip ir koks masinis 4G mobiliojo rysio diegimas, kuris galejo buti igyvendintas jau seniai, taciau kurio turbut nematysim dar gerus 5 metus.
Kad tai yra įmanoma (jei daryti tai žūtbūt) tikiu. Bet matant, kokių ne vienos galingiausių pasaulio valstybių pastangų reikalauja kosminės stoties kūrimas, apie bazę Mėnulyje tedrįsčiau tik svajoti :) Kolkas.

Svecias
2007.05.03, 09:13
Kad tai yra įmanoma (jei daryti tai žūtbūt) tikiu. Bet matant, kokių ne vienos galingiausių pasaulio valstybių pastangų reikalauja kosminės stoties kūrimas, apie bazę Mėnulyje tedrįsčiau tik svajoti :) Kolkas.

Manau, kad ne daugiau nei už 10 metų kuri nors valstybė pradės kurti pirmas bazes mėnulyje. Tai netiesiogiai patvirtina prieš keletą dienų paskelbtas Rusijos valdininkų pranešimas, kad JAV atsisakė bendradarbiauti su Rusija tyrinėjant mėnulį, tačiau pasirašė sutartį už šimtus mln. USD dėl krovinių gabenimo į TKS.

2007.05.03, 14:39
Dar vienas palyginimas:
VrXARujJ50Y
Šitų mastelių realiai neįmanoma suvokti.

Tomasl
2007.05.03, 21:11
Kazi ar yra nete filmuku kurie panasiu pavyzdziu keliauja, i mikro pasauli, pasodina ant kokio kvarko, ar iki kokiu Planko konstantos dydžiu,kuris taip pat kolkas nesuvokiamas,

2007.05.03, 21:12
Kazi ar yra nete filmuku kurie panasiu pavyzdziu keliauja, i mikro pasauli, pasodina ant kokio kvarko, ar iki kokiu Planko konstantos dydžiu,kuris taip pat kolkas nesuvokiamas,
Esu matęs kažką panašaus su augalo lapu. Nepamenu kur yra, bet manau internete galima rasti viską :)

Aug1z
2007.05.03, 21:22
Dar vienas palyginimas:
Šitų mastelių realiai neįmanoma suvokti.

hbC1JmTo1PU


šitas geresnis :)

2007.05.03, 22:01
Ką tik per TV3 žinais girdėjau, kad JAV Mėnulio ašigalyje bazę planuoja įkurti per artimiausius 17 metų. Rusijos raketų gamintoja - per 8 metus. Turėsim dar vieną "Šaltąjį" karą?
šitas geresnis :)
Žiūrėk pranešimą #29 ;)

Tomasl
2007.05.03, 22:28
viskas priklauso nuo vandens.
yra siuo metu 3 varijantai
1 pasigaminti iš atomu (techologiškai sudėtinga)
2 atsivezti ir perdirbinėt (ekonomiškai nuostolinga)
3 rasti mėnulyje (neaišku)

Thomasasz
2007.05.03, 22:40
Girdėjau, kad yra rasta ledo gabalų Mėnuly ;)

Beje girdėjau, kad jei ištiprtų visi ledynai Marse, tai vanduo Marsą užlietų 11m "sluoksniu" :)

Aug1z
2007.05.03, 22:44
Žiūrėk pranešimą #29 ;)

Šis tas dar geresnio - tolstantis vaizdas nuo Žemės iki tol, kol visa mūsų galaktika pasidaro mažas taškelis :) Tik gaila, kad nėra pabaigos, kur parodoma, kad mūsų galaktika tėra viena iš milijardų :)

UbHQWmdb6Do

moo
2007.05.03, 23:07
mcBV-cXVWFw

Nesuvokiami dalykai :nene:

Tomasl
2007.05.03, 23:29
Girdėjau, kad yra rasta ledo gabalų Mėnuly ;)

Beje girdėjau, kad jei ištiprtų visi ledynai Marse, tai vanduo Marsą užlietų 11m "sluoksniu" :)

žodis girdėjau, deja tik .....
aš esu girdėjas kad vienas amerikos pilietis skersai kinu siena vaikšto :uhuhaha: ir ne tik
sorry

Svecias
2007.05.04, 14:28
žodis girdėjau, deja tik .....
aš esu girdėjas kad vienas amerikos pilietis skersai kinu siena vaikšto :uhuhaha: ir ne tik
sorry

O dabar irgi juoksies...:dvikova:

Marse rastos didžiulės ledo sankaupos (http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=12525772&rsslink=true)

ELTA
2007 kovo mėn. 16 d.


Mokslininkai Marso pietiniame ašigalyje aptiko didžiules ledo sankaupas, praneša agentūra AFP. Nors tiksli jo sudėtis dar nežinoma, tačiau spėjama, kad tai daugiausiai yra sušalęs vanduo, rašo specializuotas žurnalas "Science". Mokslininkai mano, kad tai yra didžiausi iki šiol žinomi Marse rasti ledynai. Anot tyrimo, jei šis ledas ištirptų, visa planeta būtų padengta 11 metrų gylio vandens sluoksniu.

Ledo sankaupas Marse mokslininkai aptiko padedami radaro, esančio Europos kosminiame zonde "Mars Express", kuris gali prasiskverbti 3,7 km gilyn po planetos paviršiumi. Taip 2005-ųjų lapkritį pirmą kartą buvo nustatyta, kad po Marso paviršiumi yra vandens. Dauguma mokslininkų dabar mano, kad šiandien sausutėlėje planetoje anksčiau būta jūrų ir kad jos atmosfera buvo panaši į Žemės. Tai reiškia, jog čia buvo galimos viena ar kita gyvybės formos.

Thomasasz
2007.05.04, 14:54
Nežinau, ar kas čia reklamavo, tai aš tą padarysiu. Yra labai gera programa Celestia, su kuria galima nardyti po Visatą ;) Labai faina :) Man praeina ;)

http://www.shatters.net/celestia/

2007.05.05, 13:28
Papildomi garso efektai čia nereikalingi:
http://www.youtube.com/watch?v=Y5K46poLG9Q&NR=1

O čia geresniam įsivaizdavimui kaip viskas vyksta:
ryr977yjdr0
Kiek mažai visos raketos sudaro naudingas krovinys ir kiek reikia paaukoti kad...pragręžtum keletą akmenėlių ir padarytum kažkiek aplinkos nuotraukų :)

O dabar pakalbėkim apie...juodąsias skyles. Jūs nenorite su jomis susidurti |:D
ou3TukauccM
hoLvOvGW3Tk
l8yN77SpreQ
Šitas geriausias, mokykitės vaikučiai:
AexgEPueNh8

Thomasasz
2007.05.05, 14:41
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/7/71/PaleBlueDot.jpg

The Pale Blue Dot (http://en.wikipedia.org/wiki/Pale_Blue_Dot), a Voyager 1 (http://en.wikipedia.org/wiki/Voyager_1) photo showing Earth (http://en.wikipedia.org/wiki/Earth) (circled) as a single pixel from 4 billion miles (6.4 billion kilometres) away. Al Gore points out that all of human history has happened on that tiny pixel, which is our only home.

liutass
2007.05.05, 14:44
http://www.press.uchicago.edu/books/nouvian/galleryimages/Widder_Stomias_72.JPG

http://www.press.uchicago.edu/books/nouvian/galleryimages/hadd1403_72.JPG

Bedugnės veidai (http://www.thedeepbook.org/)

2007.05.05, 16:01
Sprogimas Saulėje (vaizdo klipas paspaudus):
http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/hubble4sun/xflare_strip.jpg (http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/hubble4sun/SOT_ca_061213flare_cl_lg.mpeg)

Gal kam pridegt? |:D
NASA remiamas projektas kuriant metano (CH4) variklį. Privalumai prieš dabar naudojamus (skysto deguonies ir vandenilio) variklius, metano galima rasti kitose planetose (galimybė papildyti kuro atsargas pasiekus tikslą), metanas lengvesnis ir užima mažiau vietos (kas leidžia taupyti pinigus). Vaizdo klipas paspaudus:
http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/methaneblast/xcor_strip.jpg (http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/methaneblast/testfiring.wmv)
Bet visos skysto (suskystintų dujų) tipo varikliais varomos raketos visvien yra tik garlaiviai prieš atominius laivus ir visvien kada nors turės būt nurašytos (ne tik raketos, bet ir pats varymo principas) :)

O štai kaip atrodo mūsų tarptautinė kosminė stotis (padidinsit paspaudę):
http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/locad2/iss_strip.jpg (http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/locad2/s116e07151h.jpg)
http://science.nasa.gov/

Daugiau apie TKS (Tarptautinės kosminės stoties) sandarą ir t.t.:
http://www.astronautas.lt/comments.php/category,2;show,36

Dar įdomumo dėlei:
"Baltųjų nykštukų mirtina spiralė"
Dviejų žvaigždžių sistemoje J0806, esančioje apytiksliai 1600 šviesmečių nuo Žemės, du baltieji nykštukai sukasi vienas aplik kitą siaubingu greičiu - pilnas apsisukimas įvyksta per 321 sekundę.
Turint omenyje, jog žvaigždės nutolusios viena nuo kitos per 80 tūkts. km, apsisukimo greitis yra daugiau nei įspūdingas. Nykštukės palaipsniui artėja viena prie kitos - jau dabar atstumas tarp jų mažesnis nei tarp Žemės ir Mėnulio (400 tūkst. km), tad mokslininkai beveik neabejoja, jog jos susilies.
Toks žvaigždžių judėjimas sukuria didžiules gravitacines bangas, kurios matyti rentgeno nuotraukose. Gali būti, jog J0806 yra pats didžiausias gravitacinių bangų šaltinis mūsų galaktikoje.
Nuotrauka daryta D. Berry (GSFC).
http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/mirtina_spirale/image_medium
http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/mirtina_spirale/zphoto_news_view

Na, o čia, kad prieš miegą pamąstytumėt:
"Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė?"
Jei asteroidas mažesnio skresmens nei 100 metrų, tai nėra didelė problema.

Anglijos žiniasklaida paskelbė sensaciją, kad 2 km skersmens asteroidas NTZ, atrastas liepos 9 d., 2019 m. vasario 1 d. gali smogti į Žemę. Tik po kelių dienų, patikslinus asteroido orbitą, paaiškėjo, kad susidūrimo nebus, nebent tai įvyks po 40 metų.
Dabar pažvelkit pro langą ir pamėginkit įsivaizduot 2 km skermens milžinišku greičiu artėjantį kūną. Aišku, iki smogdamas į Žemę jis sumažės, bet masteliai visvien yra beprotiški. Padariniai irgi.
Maždaug po vienerių metų apie 2008 metų liepos 21 d. palygint didelis (800 m) neseniai atrastas asteroidas praskries pro Žemę vos 433 000 km atstumu. <.... Susidūrimo 2008 metais tikimybė – labai maža tik 1:6000000000, tačiau šis asteroidas turi net 165 galimybes susidurti su Žeme ateityje. Po tokio susidūrimo Žemėje gyvųjų organizmų turėtų gerokai sumažėti dėl klimato pokyčių <...>

Kito asteroido (296 m skersmens) 2004-MN4 arba dar vadinamo Apophis susidūrimo su Žeme 2029 balandžio 13 (penktadienį) tikimybė kur kas didesnė - 1:300. <...> spėjama, jog susidūrimas įvyks kažkur linijoje, vedančioje nuo Sibiro į rytus link vakarinės Afrikos pakrantės.

Šis kosminis kūnas jau pernai buvo priskirtas prie Žemei pavojingųjų asteroidų klasės, kurių iš viso dabar priskaičiuojama apie 600.

<...> 250 metrų skersmens „Apophis”, kuris gali nusinešti milijonus gyvybių ir padaryti daug žalos regioniniu mastu.

Tad ką reikės daryti, jei paaiškės, kad „Apophis” visgi susidurs su Žeme? <...> Viena iš labiausiai vengiamų galimybių – branduolinio ginklo panaudojimas asteroidui suskaldyti, kadangi taip viena grėsmė gali virsti daugeliu. Tačiau tuo pačiu NASA specialistai jau ima ruošti branduolinę raketą galimam "atsarginiam" planui. Ji turėtų ne suskaldyti asteoridą, tačiau pakreipti jo trajektoriją Žemei nepavojinga linkme.
Jei stebėčiau Žemę iš šalies, tai labai daug juokčiausi iš mūsų vaikiško noro kariaut tarpusavy ir kažką įrodinėt. Branduolines galvutes galima ir kitur nukreipt, netgi prasmingai ;)

Visas straipsnis čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/planetos/asderoidu_susidurimo_su_zeme_prognozes

Ir dar :D
"Naujas marsaeigis "Bridget" pasiryžęs tolesniems Marso tyrimams"
<...> tai bus vienas iš Europos Kosminės Agentūros (ESA) vizijos - pasiųsti žmones į Marsą maždaug po 30 metų - etapų.
NASA tinklalapyje skaičiau, kad žmones į Mėnulį planuojama siųsti per artimiausią dešimtmetį.
Marsaeigis Bridget pagamintas naudojant pačias naujausias technologijas bus aprūpintas specialia įranga grunto gręžimui ir mėginių surinkimui. Šis robotas galės išgręžti iki 2 metrų gylio gręžinius.
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/foto_technologiju_pasaulis/foto_kosmosas/marsaeigis_bridget/2.jpg

Bridget, kaip jau įprasta, turi šešis ratus, o jo pilnas ilgis siekia 3 metrus, plotis – 1,8 m. Aparatas su visa įranga, įskaitant ir unikalią gręžimo iki 2 metrų gylio sistemą, sveria apie 150 kg. Toks marsaeigis kainuoja apytiksliai 150 milijonų eurų.

Bridget nebus visiškai priklausomas nuo valdymo iš Žemės. Robotas turės autonominę valdymo programą ir dirbtinį „intelektą“ savarankiškiems sprendimams priimti, todėl jau dabar jį konstruktoriai vadina „robotu-mokslininku“.

Šiuo metu Marse vis dar veikia du NASA marsaeigiai „Spirit“ ir „Opportunity“. Jie vykdo Marso tyrimo programą jau nuo 2004 metų ir yra nuvažiavę apie 10 kilometrų. Bridget, pagal jo konstruktorių nuomonę, šį atstumą praeis per 4-6 mėnesius. Į marsaeigio tyrimo planus įtrauktos 10 Marso paviršiaus vietovių, išsidėsčiusių atstumu vidutiniškai kas 1 kilometrą.
10 kilometrų Marse - neblogai :)

Visas straipsnis čia:
http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/planetos/naujas_marsaeigis_Bridget

Čia irgi geras straipsnis, bet jau necituosiu. Skaitykit ir neburbėkit, kad daug :D
"Didysis sprogimas. Pirma dalis: kaip gimė visata"
http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/didysis_sprogimas_1dalis

Na, šiandien pakaks, apsišviečiau :)

2007.05.06, 14:01
"Skydas Mėnulio bazei"
Anglijos Oksfordšyro grafystėje įsikūrusioje Rezerfordo laboratorijoje mokslininkai kuria elektromagnetinį skydą, kuris turės apsaugoti būsimą Mėnulio bazę nuo mirtinai pavojingų kosminių spindulių. Mėnulyje nuo elektringų dalelių srautų reikės apsaugoti ne tik astronautus, bet ir daugelį jautrių elektroninių prietaisų. Projektuojami du skydo variantai. Vienas jų ekranuos visas į Mėnulį skrendančio kosminio laivo sistemas, kitas bus išskleistas virš nuolatinės Mėnulio bazės. <...>
http://www.mtinfo.projektas.lt/mtinfo/BaseShield/baseshield2sm.jpghttp://www.mtinfo.projektas.lt/mtinfo/BaseShield/baseshield3sm.jpg
Mėnulio bazę dengiantis skydas kuriamas superlaidžių magnetų pagrindu. Galimas daiktas, kad sistema bus papildyta ir jonizuotų dujų sluoksniu, kuris sustabdys pavojingas iš kosmoso atskriejančias daleles. Britų mokslininkų darbais labai domisi NASA, kurios planuose 2024 metais numatomas nuolatinės Mėnulio bazės įkūrimas.
http://www.mtinfo.projektas.lt/mtinfo/BaseShield/baseshield.htm

"Rusijos kosminiai planai"
Rusijos kosminių technologijų korporacija „Energija“ (Энергия) paskelbė pasiūlymus Rusijos kosmoso įsisavinimo programai iki 2050 metų. Apie tai pranešė korporacijos prezidentas ir generalinis konstruktorius Nikolajus Sevastjanovas (Николай Севастьянов). Programoje išskirtos keturios fazės:
1) Efektyvios transporto sistemos sukūrimas,
2) Žemės orbitos įsisavinimas,
3) Išsilaipinimas Mėnulyje ir nuolatinės bazės įkūrimas,
4) Pilotuojama ekspedicija į Marsą.
http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/RusProgr/rusprogr.htm

"Marso kolonizavimo projektas"
Vienas iš žinomų Marso kolonizavimo propaguotojų, amerikiečių inžinierius Robert Zubrin, įkūręs Marso Draugiją (Mars Society) teigia, kad Raudonosios planetos teraformavimą galima atlikti per 1000 metų.

Zubrinas pasiūlė daugiapakopį planą, kuris paverstų Marsą planeta, tinkama gyventi žmonėms be skafandrų ir kvėpavimo aparatų. Projektą, kurio esmė šiltnamio efekto panaudojimas, būtų galima pradėti įgyvendinti apie 2150 metus.

Pirmas etapas – orbitinio veidrodžio statyba. 214 tūkst. km aukščio orbita besisukantis 125 km skersmens veidrodis nukreiptų į planetą papildomą šviesos kiekį, kuris kiek pakeltų paviršiaus temperatūrą ir pradėtų tirpdyti ledą. Nedidelę repeticiją techniškai galima organizuoti jau šiame amžiuje.

Antras etapas – Marso bombardavimas asteroidais. Jie atgabentų į planetą amoniaką – šiltnamio efektą stimuliuojančias dujas. Smūgių energija prisidėtų ir prie ledo tirpdymo proceso.

Trečias etapas – gamyklų, išmetančių šiltnamio efektą skatinančias dujas, statyba Marse. Naudodamos vietinius resursus ir saulės energiją, jos kasdien išmestų į atmosferą šimtus tūkstančių tonų tetraftormetano.
http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/MarsKol/mars3.jpg
Po 50 metų Marso pusiaujo zonoje temperatūra pakils apie 10 laipsnių.

Ketvirtąjame etape mums padės pati planeta. Iš sušilusio planetos paviršiaus išsiskirs papildomi dujų kiekiai, tirps ledynai, pasirodys pirmieji debesys.

Maždaug 2250 metais atmosferos slėgis jau sudarys penktadalį Žemės atmosferos slėgio. Tuomet prasidės penktasis etapas – Marso apželdinimas.

Sugerdami anglies dvideginį ir iškirdami deguonį, augalai ims keisti Marso atmosferos cheminę sudėtį.
http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/MarsKol/mars5.jpg
Praėjus 1000 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, žmonės galės nusiimti deguonies kaukes ir laisvai kvėpuoti planetos paviršiuje.
http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/MarsKol/marskol.htm

spirit
2007.05.06, 16:18
[/URL]
(http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/hubble4sun/SOT_ca_061213flare_cl_lg.mpeg)


Na, o čia, kad prieš miegą pamąstytumėt:
"Žemės susidūrimas su Apophis asteroidu - viena iš daugelio nepasitvirtinusių prognozių ar baisi realybė?"

Dabar pažvelkit pro langą ir pamėginkit įsivaizduot 2 km skermens milžinišku greičiu artėjantį kūną. Aišku, iki smogdamas į Žemę jis sumažės, bet masteliai visvien yra beprotiški. Padariniai irgi.

Jei stebėčiau Žemę iš šalies, tai labai daug juokčiausi iš mūsų vaikiško noro kariaut tarpusavy ir kažką įrodinėt. Branduolines galvutes galima ir kitur nukreipt, netgi prasmingai ;)

Visas straipsnis čia:
[URL]http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/planetos/asderoidu_susidurimo_su_zeme_prognozes (http://science.nasa.gov/headlines/y2007/images/locad2/s116e07151h.jpg)



Kažkaip vienu metu buvo pasipylę labai daug pranešimų apie žemei gręsiančius kosminius kataklizmus: tai asteroidai pradės krist, tai saulė greit sprogs... Dabar pradėjus viską realiau vertint tai kažkaip kartais juokinga daros iš tokių "pranešimų". Pvz, paimkim tą žinią apie saulės sprogimą - tas pranešimas pasirodė prieš kokius 5 metus ir jame buvo rašoma, kad sprogs po 8-10 metų... Bet dabar jokios gresmės nėra, nes jeigu tas pranešimas būtų tiesa, tai aš dabar čia nerašyčiau, nes būčiau iškepęs tiesiogine ta žodžio prasme todėl, kad saulė prieš sprogimą turi nerealiai išsiplėti iki raudonosios supermilžinės ;) Tad artimiausiu metu mums neteks patirti tokio malonumo iškepti :D

2007.05.06, 16:24
Kažkaip vienu metu buvo pasipylę labai daug pranešimų apie žemei gręsiančius kosminius kataklizmus: tai asteroidai pradės krist, tai saulė greit sprogs... Dabar pradėjus viską realiau vertint tai kažkaip kartais juokinga daros iš tokių "pranešimų". Pvz, paimkim tą žinią apie saulės sprogimą - tas pranešimas pasirodė prieš kokius 5 metus ir jame buvo rašoma, kad sprogs po 8-10 metų... Bet dabar jokios gresmės nėra, nes jeigu tas pranešimas būtų tiesa, tai aš dabar čia nerašyčiau, nes būčiau iškepęs tiesiogine ta žodžio prasme todėl, kad saulė prieš sprogimą turi nerealiai išsiplėti iki raudonosios supermilžinės ;) Tad artimiausiu metu mums neteks patirti tokio malonumo iškepti :D
Aha. Ir? :hm: Niekur nemačiau šioje temoje parašyta apie Saulės sprogimą, matau parašyta apie apytikslius realius paskaičiavimus su iš to daromomis logiškomis išvadomis ;) Manau, kad jei į nurodytą situaciją reaguoja JTO ir NASA, tai ne iš piršto laužta.

spirit
2007.05.06, 17:33
Niekur nemačiau šioje temoje parašyta apie Saulės sprogimą, matau parašyta apie apytikslius realius paskaičiavimus su iš to daromomis logiškomis išvadomis ;)

O ar aš sakiau kad tas pranešnimas yra čia? Aš kalbėjau apie žiniasklaidos pranešimą.

2007.05.06, 17:37
O ar aš sakiau kad tas pranešnimas yra čia? Aš kalbėjau apie žiniasklaidos pranešimą.
Pacitavai mano žodžius panašia tema. Pamaniau, kad bandai pasakyt, jog tai yra eiliniai kažkieno kliedesiai ir išpūstas burbulas :) Viskas tvarkoj ;)

spirit
2007.05.06, 17:42
^^^ Yra dalykų, kas tokia tema yra kliedesiai, bet taip pat yra tokių dalykų, kurie verčia labai rimtai susimąstyti ;)

Thomasasz
2007.05.06, 19:36
Ramiai žmonės, žvaigždžių gyvavimo trukmė yra apie 10mlrd metų... Mūsiškei Saulei 5 mlrd. Taigi 10 mlrd — 5 mlrd = 5 mlrd

Taigi mums liko daug daug laiko :D

2007.05.06, 19:42
Ramiai žmonės, žvaigždžių gyvavimo trukmė yra apie 10mlrd metų... Mūsiškei Saulei 5 mlrd. Taigi 10 mlrd — 5 mlrd = 5 mlrd

Taigi mums liko daug daug laiko :D
Nemanau, kad žmonijai tų 5 milijardų metų reikės, kad sunaikintų savo planetą. Aš būčiau pesimistas ir sakyčiau, kad liko ne daugiau kaip tūkstantis metų (jeigu dabartinės tendencijos išliks). Bet žinant kokios yra mūsų vystymosi tendencijos, galiu pažvelgti ir optimistiškai, turėtume laiku išvystyt nežalojančias planetos technologijas (pavyzdžiui, energetikos srityje) ir t.t.. Džiaugiuosi, kad Žemės energetiniai ištekliai (tokie kaip nafta) sparčiai senka, būsim priversti patobulėti, kas mums išeis tik į naudą.

Thomasasz
2007.05.06, 20:27
Na, kaip ir čia buvo rašoma, bus [gal] apgyvendintas Marsas, Jupiteio palydove, regis, Europoje, yra didelės ledo sankaupos, neseniai čia mokslininkai atrado planetą, kuri panaši į Žemę ir kurioje gali būti skaniojo H2O :D Taigi reikia tik nesustoti ;D

2007.05.06, 20:34
Na, kaip ir čia buvo rašoma, bus [gal] apgyvendintas Marsas, Jupiteio palydove, regis, Europoje, yra didelės ledo sankaupos, neseniai čia mokslininkai atrado planetą, kuri panaši į Žemę ir kurioje gali būti skaniojo H2O :D Taigi reikia tik nesustoti ;D
Viena yra pastebėti tokią planetą (ir tai nėra jokių konkrečių žinių, kad joje įmanoma gyventi, manau, kad tokia tikimybė nedidelė), kita iki jos nusigauti :) Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu :)

Išvis žmonija daug ko galbūt niekada nesužinos. Arba nesužinos dar labai labai ilgai. Pavyzdžiui, to, kas dabar vyksta galaktikose, esančiose už milijardo šviesmečių. Greičiausai tai galime sužinoti tik už milijardo metų, nes informacija, kurią gauname, perduodama šviesos ir kitų bangų pagalba, kurios juda ne greičiau nė šviesos greičiu (vadinasi ta informacija iš nurodytos vietos negali atkeliauti greičiau nė per milijardą metų). Tad arba reikės keisti informacijos gavimo būdus (neįsivaizduoju, kokie jie galėtų būti) arba kaip nors santykinai greitai įveikti tokius atstumus (tai reikštų, jog turime judėti greičiau net už šviesą irgi kolkas sunkiai suvokiamas uždavinys, o neatmeskim to, kad ir tos alaktikos tolsta nuo mūsų labai greitai).


Plečiam akiratį toliau ;)
"Didžiausio pasaulio teleskopo E-ELT projektas"
Europos Pietinė observatorija užsimojo atlikti gigantišką uždavinį – suprojektuoti ir pastatyti didžiausią pasaulyje teleskopą su 42 metrų skersmens veidrodžiu. Kai kurių mokslininkų nuomone įgyvendintas projektas atvers naują astronomijos mokslo erą.

Pietinės observatorijos (ESO - European Southern Observatory) projekto idėja – pradžioje gimė „kukli“ 100 m skersmens diametro veidrodžio teleskopo (OWL - OverWhelmingly Large) vizija. Jo plotas prisilygintu visų dabar pasaulyje veikiančių teleskopų veidrodžių bendram plotui. Įsisvajoję astronomai tikėjosi tokio teleskopo pagalba stebėti žemės tipo planetų, besisukančių apie nutolusias žvaigždes, paviršius. Visgi tai nebuvo vien nepagrįstos svajonės – tokio diametro veidrodis tikrai būtų leidęs stebėti labai tolimas planetas ir net jų paviršius, o ir pagaliau žiūrint iš technologinės pusės – tokį projektą įgyvendinti šiuolaikinis mokslas yra pajėgus. Tačiau tokio teleskopo projekto kaina pagal pirminius paskaičiavimus pasiekė 1,5 milijardo eurų <...> Po krūvos diskusijų, skaičiavimų ir vertinimo darbų pasirinktas 42 metrų skersmens projekto variantas.

Mokslininkų entuziazmas šiuo atveju visiškai suprantamas. Didžiausias dabar esantis pasaulyje teleskopas (SALT - 11) stovi Pietų Afrikos respublikoje (Sutherland) – jo veidrodžio skersmuo siekia 11 metrų ir kol kas yra didžiausias galimas monolitinio veidrodžio skersmuo.

Jis turės atlikti kelis esminius uždavinius. Visų pirma, tai galaktikų ir jų grupių formavimosi procesų, vykusių ankstyvoje Visatoje, stebėjimas. Ir visų antra – naujų gyvybės formų paieška planetose, besisukančiose apie artimiausias žvaigždes. Visgi stebėti planetų paviršius teleskopo techniniai parametrai neleis, tačiau su jo pagalba bus galima atlikti spektrinius planetų paviršiaus tyrimus. O tai reiškia, jog bent jau teoriškai, bus galima aptikti metano dujas – mikroorganizmų arba chlorofilų metabolizmo produktą – medžiagą, kurią naudoja augalai ir bakterijos fotosintezei atlikti.

Planuojamas gigantas bus unikalus ne tik pagal galimybes, bet ir pagal veikimo principą. Jo veidrodis skirtingai nuo kitų šiuolaikinių teleskopų bus nemonolitinis. <...> Projektuojamas teleskopas turės veidrodį sudarytą iš daugelio segmentų, o informacijos srautą apdoros ir į bendrą vaizdą apjungs kompiuteris.

Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu. <...> Teleskopo (Europos) statybų pradžia numatyta 2010-2011 metais. Pastatymo vieta taip pat dar nėra žinoma – minimos įrengimo galimybės Pietų Afrikoje, Tibete, Maroke, Grenlandijoje ir Antarktidoje.
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/foto_technologiju_pasaulis/foto_kosmosas/gigantiskas_europos_teleskopas/2129.jpg
Vis gi gaila, kad nesukrapštė tų 1,5 milijardo eurų...

"Ar lazeris galėtų nustumti į šoną Žemei grasinantį asteroidą?"
Lazeris, galintis nustumti į šoną paklydusius asteroidus, skamba tarsi ištrauka iš kompiuterinio žaidimo scenarijaus. Tačiau mokslininkai teigia, kad toks metodas gali būti naudojamas skriejantiems link Žemės asteroidams aptikti ir nustumti juos į šoną.
Jau anksčiau mokslininkai yra siūlę kelias idėjas, kaip išgelbėti Žemę nuo susidūrimo su kosminiais kūnais, įskaitant jų susprogdinimą atominėmis bombomis arba patalpinant šalia erdvėlaivį, kurio gravitacinis laukas nutemptų asteroidą nuo kurso. Tačiau visi šie sprendimai turi trūkumų - branduolinio sprogimo metu skeveldros vis dar keltų grėsmę planetai, o norint, kad laivo gravitacija būtų didelė, reikia didelės masės erdvėlaivio ir begalės kuro. Lazeris taip pat galėtų tai atlikti - jei trumpi lazerio impulsai būtų fokusuojami į centimetro skersmens plotelį asteroido paviršiuje, suskaidyta medžiaga būtų išmetama į erdvę ir veiktų tarsi reaktyvinis variklis, stumiantis kosminį kūną iš jo trajektorijos. Aišku, yra ir savų minusų - atliekant tai iš kelių kilometrų nuotolio, 25-40 kilovatų galingumo lazeriu skyles gręžti reiktų kelis mėnesius (priklausomai nuo asteroido masės)...

"Ateities erdvėlaiviai judėjimui naudosis magnetiniais laukais?"
Ateities erdvėlaiviai gali naudotis magnetiniais Žemės ir kitų planetų laukais tarpplanetiniams skrydžiams visoje Saulės sistemoje. Tai būtų visiškai naujas kosminių skrydžių metodas. Esminė idėja - raketinius variklius pakeistų radioaktyviosios įkrautos dalelės; sukaupęs pakankamai didelį krūvio kiekį erdvėlaivis galėtų sąveikauti su planetos magnetiniu lauku. Pats maloniausias dalykas yra tai, kad išvestas į kosmosą erdvėlaivis galėtų naudotis kitomis planetomis, pavyzdžiui Jupiteriu, kurio magnetinis laukas yra gerokai stipresnis nei Žemės. Taip visa Saulės sistema taptų panaši į pinbolo žaidimą, kuriame erdvėlaiviai būtų "atmušinėjami" nuo planetų įvairiomis kryptimis. Ar tai tikrai taps realybe? Kas žino, tačiau tai išties įdomi idėja.

Andrew
2007.05.06, 20:48
Viena yra pastebėti tokią planetą (ir tai nėra jokių konkrečių žinių, kad joje įmanoma gyventi, manau, kad tokia tikimybė nedidelė), kita iki jos nusigauti :) Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu :)

Išvis žmonija daug ko galbūt niekada nesužinos. Arba nesužinos dar labai labai ilgai. Pavyzdžiui, to, kas dabar vyksta galaktikose, esančiose už milijardo šviesmečių. Greičiausai tai galime sužinoti tik už milijardo metų, nes informacija, kurią gauname, perduodama šviesos ir kitų bangų pagalba, kurios juda ne greičiau nė šviesos greičiu (vadinasi ta informacija iš nurodytos vietos negali atkeliauti greičiau nė per milijardą metų). Tad arba reikės keisti informacijos gavimo būdus (neįsivaizduoju, kokie jie galėtų būti) arba kaip nors santykinai greitai įveikti tokius atstumus (tai reikštų, jog turime judėti greičiau net už šviesą irgi kolkas sunkiai suvokiamas uždavinys, o neatmeskim to, kad ir tos alaktikos tolsta nuo mūsų labai greitai).


Ash, labai idomi diskusija. tavo mineta problema (del informacijos gavimo budo ir nutolusiu galaktikos tasku pasiekimo) buvo nagrinejama kazkokioje laidoje (atrodo, Negali buti). tai ten buvo kalbama apie laiko kolidoriu (ar kazka pan.). Sita dalyka grinde fizikiniais argumentais. nors man tai is vis is fantastikos srities.

jauciuosi kaip ir tu, man labai gaila, kad napamatysiu to, kas bus uz daugelio metu, juk viskas bus taip idomu.

somis
2007.05.06, 21:08
Ar man vienam atrodo, kad USA tie pusantro milijardo nėra daug?

2007.05.06, 21:15
tai ten buvo kalbama apie laiko kolidoriu (ar kazka pan.).
Juodųjų skylių pagalba (nemačiau tos laidos, bet spėju). Bet jei tame ir yra bent kiek realumo, tai iki kažko panašaus į to įgyvendinimą dar šimtai metų (mažiausiai).
Ar man vienam atrodo, kad USA tie pusantro milijardo nėra daug?
Čia ne JAV (NASA), o Europa (ESA) vykdo ir Europai vienam teleskopui 1,5 milijardo eurų yra daug. ESA metinis biudžetas 2006-aisias buvo tik 3 milijardai eurų. NASA biudžetas siekia apie 45,8 milijardų litų (Lietuvos 2007 metinis biudžetas - ~22 milijardai litų).

Thomasasz
2007.05.06, 21:18
Aš... Nevisos galaktikos tolsta ;) Pavyzdžiui, link Paukščių Tako milžinišku greičiu [na mums, Visatos mastais gal vėžlio greitumu :) ] lekia Andromedos galaktika ir kažkada mūsų galaktika ir ta niekadėja susidurs
[čia galima pažiūrėti tokį paprastą filmuką: http://haydenplanetarium.org/movies/ava/G0601andmilwy.mpg (Video: 1016 kB, MPEG)]. Va kaip :)

somis
2007.05.06, 21:19
cituoju:

"Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu."

2007.05.06, 21:21
Aš... Nevisos galaktikos tolsta ;) Pavyzdžiui, link Paukščių Tako milžinišku greičiu [na mums, Visatos mastais gal vėžlio greitumu :) ] lekia Andromedos galaktika ir kažkada mūsų galaktika ir ta niekadėja susidurs
Suprantama, kad ne visos. Ši artima galaktika. Bet tos, kurios yra dabar mums pasiekiamuose visatos kraštuose ir kurių informacija (dabar ten sukuriama) mus pasieks vėliausiai, tolsta labai greitai.
"Panašius planus bando įgyvendinti ir JAV astronomai – jie planuoja pastatyti teleskopą su 30 metrų skersmens veidrodžiu."
Bet apie 100 m skersmens teleskopą jie niekada ir nekalbėjo. Tai planavo tik ESA, todėl jie ir nerado tų 1,5 milijardo eurų. Ar nebūtų galima to įgyvendinti bendromis pastangomis, jau kitas klausimas.

Aug1z
2007.05.06, 21:28
Suprantama, kad ne visos. Ši artima galaktika. Bet tos, kurios yra dabar mums pasiekiamuose visatos kraštuose ir kurių inofrmacija (dabar ten sukuriama) mus pasieks vėliausiai, tolsta labai greitai.


Tai kad apskritai šiuo metu mums pasiekiamų galaktikų, be savosios, nėra. Vien išskristi iš paukščių tako, skrendant net ir šviesos greičiu (kas pagal dabartinę reliatyvumo teoriją yra neįmonama objektui, turinčiam masę) prireiktų nemažiau 100 000 metų... Į kaimynę Andromedą - kelių milijonų metų... Tai apie kokį pasiekiamumą kalba eina? :)

Thomasasz
2007.05.06, 21:29
Na, ok :) Tos tolimos galaktikos tai manau ir liks neištirtos... Dabar, manau, svarbiausia aplėkti bent mūsų pačių galaktiką, kuri, kaip žinia, labai didelė... Štai šviesa per ją „kiaurai“ praeina per 100 000 metų :) Šiaip dabar tolimiausiai nuskridęs žmogaus aparatas yra Voyager 1, kuris dabar yra maždaug 7mlrd km nuo Žemės :)

O db klausimas... Kam skiriami tokie dideli pinigai naujiems teleskopams ant žemės, jei tuos pačius pinigus būtų galima skirti palydovams-teleskopams, pvz, kaip Huble?

somis
2007.05.06, 21:45
Aš:
nemanau, kad USA nežinojo, ką planuoja Europa:)
Iš kitos pusės: taip pat netikiu, kad USA nenorėtų toje srityje turėti pranarumo prieš europą, ir apžiūrinėti tų planetų paviršiaus. Galų gale - įsivaizduokite, ką galima su tokiu teleskopu pamatyti marse ar mėnulyje:)

Thomasasz
2007.05.06, 21:51
Galų gale - įsivaizduokite, ką galima su tokiu teleskopu pamatyti marse ar mėnulyje:)

Gal pamatyti ar buvo JAV mėnuly ar ne? :D

Beje, juokingas dalykas... Pažiūrėjus Google Moon foto ir arčiau jas priartinus matosi sūris :D http://moon.google.com/ ir priartinkit iki pačio mažiausio... Įdomu kodėl čia taip?? :D

2007.05.06, 22:17
Tai kad apskritai šiuo metu mums pasiekiamų galaktikų, be savosios, nėra. Vien išskristi iš paukščių tako, skrendant net ir šviesos greičiu (kas pagal dabartinę reliatyvumo teoriją yra neįmonama objektui, turinčiam masę) prireiktų nemažiau 100 000 metų... Į kaimynę Andromedą - kelių milijonų metų... Tai apie kokį pasiekiamumą kalba eina? :)
Turėjau omenyje radiolokacinį pasiekiamumą.
nemanau, kad USA nežinojo, ką planuoja Europa:)
Niekas to ir nesako, bet projektas ne NASA, o ESA.
O db klausimas... Kam skiriami tokie dideli pinigai naujiems teleskopams ant žemės, jei tuos pačius pinigus būtų galima skirti palydovams-teleskopams, pvz, kaip Huble?
Pinigai ne tie patys. Iškelti tokį teleskopą į orbitą ir jį ten aptarnauti kainuoja pakankamai brangiai.

Tomasl
2007.05.06, 23:49
Ash bei Tomai ,
kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.

Thomasasz
2007.05.06, 23:58
Ash bei Tomai ,
kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.

Kolegos, apšvieskit... Kas tai yra :D Regis, 9klasėj apie tokias dar nemoko :DD

2007.05.07, 00:04
Kolegos, apšvieskit... Kas tai yra :D Regis, 9klasėj apie tokias dar nemoko :DD
Šis paaiškinimas mums bus suprantamiausias:
http://www.kompiuterija.lt/cgi-bin/kompiuterija/forumas/topic_show.pl?pid=464994#pid464994

Čia, jei moki angliškai, puslapis, skirtas šiai teorijai: http://superstringtheory.com/
Čia nemažai lietuviškai: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/75
Ash bei Tomai ,
kokia jūsų nuomonė apie superstygų teorija.
Nuomonė...į šį klausimą vienareikšmiškai negalėtų atsakyti ir patys fizikai (tie tikrieji), tai ką galime pasakyti mes. Nesusipažinęs aš su šiuo dalyku, pasiskaitysiu turėdamas laiko ir išsakysiu savo nuomonę ;)

Thomasasz
2007.05.07, 00:06
Ne, čia ne mano protui... Pardon apie šitą teoriją nebazarinsiu :DDD

2007.05.07, 14:43
Perskaičiau visą šitą: http://mokslasplius.lt/astronomija/book/export/html/75

Daug ką paaiškina šita teorija, bet pati iškelia tiek pat daug klausimų, kurių negalima atsakyti (kol kas). Primena pačių entuziastų išplėtotą savo fantaziją, bet nežiūriu į tai skeptiškai. Patiko ši dalis:
Pagal teoretikų aptiktas stygų ir branų sąsajas yra visai įmanoma, kad dabartinis Visatos plėtimasis, t. y. trimatė erdvė, kurioje gyvename, irgi gali būti milžiniška brana, o mes – tos branos pasaulis. Įsivaizduokime, kad atvirosios stygos galai juda 3-branoje, negalėdami jos palikti, o visaip kitaip styga gali judėti. Kadangi fotonai yra atvirosios stygos, tik virpančios tam tikru, fotonui būdingu rezonansu, jie gali be jokių apribojimų keliauti branos viduje. Todėl brana mums atrodo permatoma, arba, tiksliau, nematoma, nes negalime matyti, kad joje skendime. Kadangi fotonus sudarančių stygų galai negali palikti mūsų 3-branos, jos negali pereiti į kitus daugiamatės erdvės matmenis. Tokiu būdu, 3-brana leidžia šviesos fotonams – elektromagnetinės sąveikos nešėjams – judėti tik trimatės erdvės viduje (4-mačiame erdvėlaikyje). Lygiai taip pat mūsų trimatės erdvės palikti negali ir silpnosios bei stipriosios branduolinių sąveikų nešėjai W, Z bozonai ir gliuonai. Nes jie atsiranda taip pat iš atviros stygos virpesių. Todėl kaip ir fotonai, jie negali nutekėti į kitus, papildomus erdvės matmenis. Tas pats ir su medžiagos dalelėmis, nes elektronus, kvarkus ir kt. daleles sudaro irgi atvirosios stygos. Tačiau su ketvirtąja, gravitacine sąveika situacija jau kitokia, nes ją pernešantys gravitonai atsiranda iš uždarų stygų virpesių. O uždarosios stygos neturi galų, todėl brana jų nesulaiko. Jos gali laisvai judėti tiek branos viduje, tiek ir nuo jos atsiskirti. Taigi mūsų stebimoji trimatė erdvė nėra atskirta nuo likusių šešių ar septynių Visatos matmenų. Ryšį palaiko gravitacija, kuri gali nutekėti anapus mūsų įprastinio erdvėlaikio arba į jį įsilieti. Kuo didesni tie kiti erdvės matmenys, tuo daugiau gravitacijos į juos nuteka ir tuo silpnesnė ši sąveika turėtų būti stebima mūsų įprastinėje erdvėje.
Tai paaiškina tą galimybę keliauti tarp kelių dimensijų juodųjų skylių pagalba (dėl jų milžiniško gravitacinio poveikio).

Čia žaviai paprastas sudėtingumas :)
Stygos juda dvimatėmis trajektorijomis, tai abiejų stygų trajektorijų matmenų suma bus 2+2=4.

Įdomu, kas gali sąlygoti erdvės plyšimą.

O čia straipsnis kuris tikrai nenuteiks smagiai :)
"Žemė pavirs dulkėmis?"
http://www.ve.lt/?data=2005-11-05&id=1131124180

/\ žinau ir man nesinori tikėti :D

Thomasasz
2007.05.07, 16:12
Jo prisimenu tas dulkes :D Kaip visi DELFI'yje komentavo... Ot palūžau gerai :D

2007.05.07, 16:41
Jo prisimenu tas dulkes :D Kaip visi DELFI'yje komentavo... Ot palūžau gerai :D
O man nejuokinga, straipsnyje taip ir neradau nė vieno teiginio, kad to nebus. Nors kita vertus keista, staiga imsim ir pražūsim, vos po 7-ių (nuo dabar) metų, nors sau ramiai gyvenom tūkstančius, netgi milijonus. Visvien, jei ten rasčiau bent vieną teiginį, kad to nebus, jausčiausi geriau ;)

Thomasasz
2007.05.07, 17:04
Nesąmonė apskritai... Ten parašyta, kad tų dulkių debesies ilgi 10 mln mylių... Na kiek km nežinau... Na, bet taigi čia palyginus net su mūsų saulės sistema yra mažiukas darinėlis... Juk nuo Žemės iki Marso opozicijoj būna 55 mln km ;) :D

Nu šiaip nežinau...

2007.05.07, 17:09
Nesąmonė apskritai... Ten parašyta, kad tų dulkių debesies ilgi 10 mln mylių... Na kiek km nežinau... Na, bet taigi čia palyginus net su mūsų saulės sistema yra mažiukas darinėlis... Juk nuo Žemės iki Marso opozicijoj būna 55 mln km ;) :D

Nu šiaip nežinau...
Ta vieta ir man užkliuvo, bet pagalvojau, gal jo poveikio zona yra kur kas didesnė. Su tas kosminiais masteliais negali būti tikras dėl nieko. Šiaip aš nepanikuoju, nereikia į tai žiūrėt kaip į "gelbėkitės kas galit, žiūrėkit ką radau parašyta" :D Bet tokius straipsnius, manau, reikėtų leisti atsakingiau, čia ne politinė arena, kur galima "burbulus" pūsti. Straipsnio sudaromos situacijos vaizdas turėtų būti atitinkamas realiai grėsmei, o čia arba stipriai perlenkta lazda arba mūsų laukia dideli nemalonumai (švelniai tariant). Matyt, šiuo atveju, yra pirmasis variantas.

Thomasasz
2007.05.07, 17:12
Dar man užkliuvo tas žmonių pasiuntimas į kitą galaktiką... Čia iš vis nesąmonė... Niekas dar net nežino ar ten yra gyvenamų planetų... O jau siųs... Iš vis nepagaunu aš tų dulkių... Kaip ten tos dulkės valgo viską? ;D

2007.05.07, 17:26
Dar man užkliuvo tas žmonių pasiuntimas į kitą galaktiką... Čia iš vis nesąmonė... Niekas dar net nežino ar ten yra gyvenamų planetų... O jau siųs... Iš vis nepagaunu aš tų dulkių... Kaip ten tos dulkės valgo viską? ;D
mokslininkas padarė išvadą, kad gaunama informacija apie šiuos objektus, patekusius į kosminę skylę, gali būti transformuota.

Ši iškreipta transformacija pirmiausiai keičiai objekto esmę. Tokiu būdu "apkrėstas" objektas transformuoja bet kokią informaciją apie kūną, kuris pasitaiko jo kelyje.

Be viso to, jeigu debesis pasieks Žemę, jo poveikis mūsų planetai bus panašus į tą, kai ant rankraščio, rašyto rašalu, užpilama vandens.
Nežinau, galbūt to debesies įtaka gali pakeisti kokius nors fizikos dėsnius arba, pavyzdžiui, mūsų planetos tam tikras sritis, tokias kaip magnetinis laukas ir t.t..

Thomasasz
2007.05.07, 17:39
Na tai aš taip ir maniau kad jos lievakės :) O šiaip dėl jų nesiparinu... Na, jei ką, toks jau likimas, nieko nepadarysi :)

O kaip manote, jei dabar skrietų koks asteroidas link Žemės, tai NASA darytų kaip per Holivudinisu filmus ? :DD

Jony
2007.05.07, 17:46
Na tai aš taip ir maniau kad jos lievakės :) O šiaip dėl jų nesiparinu... Na, jei ką, toks jau likimas, nieko nepadarysi :)

O kaip manote, jei dabar skrietų koks asteroidas link Žemės, tai NASA darytų kaip per Holivudinisu filmus ? :DD

Tai cia kaskur jau rase, kat NASA kuria branduoline raketa kuri pakreiptu asteroido trajektorija bet jo nesusprogdintu :dvikova:

Tomasl
2007.05.07, 19:20
Jai dabar, skristu asterodas, tai rašytume paskutines žinutes....
ir niekas mums ne mes patys nepagelbėtume...

somis
2007.05.07, 19:42
Obą. Tai man jau nebereikės rūpintis, į kokią mokyklą vaikus leisti;) Ir arenos koncesiją mokėsime jau nebe 25 metus, o gal tik kokius 7 :) nuolaida..

P.S. dėl to sūrio mėnulyje rimtai geras;)

pauliaK
2007.05.07, 19:44
Paistalas kažkoks ir nieko daugiau. Kas ten turi būt per debesis, kad per 7 metus nukeliautų 28 000 šviesmečių. Taip išeina, kad jo greitis yra 4000 kartų didesnis už šviesos :D, jau nebekalbu apie ruošiamus erdvėlaivius skridimui į kitas galaktikas :D, reiks pasistengt norint padaryt ervėlaivį, kuris bent 4001k. už šviesą greičiau skristų (kad nuo debesies pabėgtume :D). Atsibuskit...

Aug1z
2007.05.07, 19:50
Paistalas kažkoks ir nieko daugiau. Kas ten turi būt per debesis, kad per 7 metus nukeliautų 28 000 šviesmečių. Taip išeina, kad jo greitis yra 4000 kartų didesnis už šviesos :D, jau nebekalbu apie ruošiamus erdvėlaivius skridimui į kitas galaktikas :D, reiks pasistengt norint padaryt ervėlaivį, kuris bent 4001k. už šviesą greičiau skristų (kad nuo debesies pabėgtume :D). Atsibuskit...

Už 28 000 šm mūsų galaktikos centras su juodąja skyle, o ne debesis :)

O va šitai tai prajuokino:

"Mokslininkai jau kalba ir apie galimybes išgelbėti Žemę arba bent jau jos dalį, paleidus kosminį laivą į Andromedos galaktiką, esančią už 2,1 milijono šviesmečių nuo Žemės."

Žmogui su savo technologijom ten nusigauti prireiktų kelių šimtų mln. metų, kokio velnio nežiūrėti į paukščių taką, kur jau ne viena planeta žinoma kaip potencialiai tinkama gyvybei, o mes to savo paukščių tako mažiau nei 0,00000000001% ištyrę :)

Thomasasz
2007.05.07, 19:55
Nu aš tą patį sakau... Čia paistalai.. Nieko rimto, manau :)

Aug1z
2007.05.07, 19:57
Nu aš tą patį sakau... Čia paistalai.. Nieko rimto, manau :)

Dėl to debesies tai nesiimsiu vertinti paistalai ar ne, nes nežinau, bet dėl kosminio laivo pasiuntimo į Andromedą tai juokingi paistalų paistalai :)

Tomasl
2007.05.07, 20:08
Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek ;)

2007.05.07, 20:14
Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek ;)
Duok Dieve :D

spirit
2007.05.08, 10:27
Mieli kolegos visas staripsnis nuo pradžių iki galo prieštarauja pats sau, tiesiog pamirškime ir tiek ;)

Tai gal apšviesk kas tame straipsnyje tau yra nelogiška (išskyrus mūsų apkalbėtą "kelionę" į galaktikos centrą)? :)

Tomasl
2007.05.08, 13:00
Ši debesėlį (kometų uodegos drėkiasi šimtus milijonų kilometrų)
jai jam kokia tai antgamtinė jėga ir būtų suteikta skrajoti po galaktiką, tai jį be didesnio vargo pačiuptu bet kokios padoresnės žvaigždės gravitacijos laukas ir akimirksniu "sunemniuotu"
.Kaip jis tas žvaigždes ryja ?
Jai kas butu nustatės kad kažkatai sufuormuoja juoduoji skylė, tai be nobelio premijos čia neišsisuktumėm.
pasirodo kad galaktikos centras yra ties kažkur 28000 tk. šm, kai pati galaktika kuri yra disko formos yra apie 100000 tk. šm.skersmens
Pasidomėkit ar yra kada nor kembridže buvos toks Albertas Š.
ir t.t..
Tiesiog toliau neturiu noro po kažkienotais sukurtais, absurdiškais nonsansai knaisiotis.

Thomasasz
2007.05.08, 21:45
Tas debesis — totali, tragiška, klaiki, nesveika, beprotiška, siaubinga, absurdiška nesąmonė. Va, kaip :)

Jūs tikitės kada nors pakilt į kosmosą? Dabar, regis, Virgin Galactic jau greit siūlys keliones į „virš debesų“ (na, ten kažkiek, regis, 100 km) papigiaja — 100 000 doleriukų ;) Iš mano pasisakymo reikia suprast, kad aš tikiuosi :DD

Thomasasz
2007.05.08, 22:18
Kaip bendrausime su nežemiškosiomis civilizacijomis?

SETI (Nežemiško proto paieška, angl. Search for ExtraTerrestrial Intelligence) mokslininkams planuojant pirmąjį kontaktą su nežemiškąja civilizacija, kyla klausimas, į ką kreiptis patarimo dėl būsimų problemų, galinčių kilti bendraujant? Aišku, į antropologus, kurių darbo pobūdis – bendravimas su svetimomis kultūromis. Taigi pastaruosius kelerius metus SETI institute susirenka antropologai ir kitų mokslo šakų specialistai, mėginantys permesti tiltą per bedugnę, skiriančią žmogiškąją ir nežemiškąsias civilizacijas. Neseniai toks susitikimas įvyko San Chosė (San Jose) mieste Kalifornijoje, JAV. Jo tikslas buvo rasti ką nors universalaus, tinkančio bet kuriai kultūrai ir panaudoti tai kuriant žinutes, kurios būtų suprantamos nepriklausomai nuo Žemės išsivysčiusioms civilizacijoms. NASA istorikas Stevenas Dickas sako, kad neįmanoma nuspėti nežemiškojo proto prigimties, tačiau vienas dalykas yra tikras: jeigu jis egzistuoja, tai turėjo vystytis ir atitinkama kultūra.
SETI mokslininkams nežemiškų civilizacijų įvairovės problema atrodo įveikiama dėl vienos paprastos priežasties: jei ten buvo sukurtas radijo aparatas ar lazeris, mūsų ir jų civilizacija jau turi kažką bendro. Žinoma, gali egzistuoti netikėčiausių pavidalų gyvybės formų, tačiau jeigu jos negali pasiųsti jokio signalo į tarpžvaigždinę erdvę, mes galbūt niekada nesužinosime apie jų egzistavimą. O tam, kad sukurtų ryšių technologiją, nežemiški protai turi pažinti tuos pačius matematikos ir fizikos dėsnius, kuriuos žinome ir mes. Galbūt jie nekalba angliškai, kiniškai ar lietuviškai, tačiau jie turi žinoti algebrą ir geometriją.
Keli San Chosė susitikimo dalyviai suabejojo, ar būtinai žmogiški būdai suprasti Visatą turi atsispindėti ir kitose planetose. Anot istorikės Širlės Vulf (Shirley Woolf), negalima pasikliauti matematika kaip vienintele bendravimo su nežemiškosiomis civilizacijomis priemone. Jei matematika yra tiesioginis Visatos struktūros atspindys, tai ji turi būti žinoma ir kitų planetų mokslininkams, tačiau S. Vulf priminė kitų žymių mokslininkų idėją, kad matematika gali būti žmogaus kūrinys, atspindintis specifinę žmogaus kūno struktūrą. Pavyzdžiui, vargu ar atsitiktinumas yra tai kad žmogus turi 10 rankos pirštų, ir mums patogu naudotis dešimtaine skaičiavimo sistema. Kitų planetų gyventojams, kurių galūnės ar čiuptuvai baigiasi kitu išaugų skaičiumi, lygiai tokia pat natūrali gali atrodyti juo pagrįsta skaičiavimo sistema. Žinoma, jei įvairiose civilizacijose būtų skirtinga tik skaičiavimo sistema, matematika tikrai galėtų būti kosminis Rozetės akmuo. Juk ir mes dažnai naudojame, pavyzdžiui, dvejetainę sistemą, o dešimtainė skaičiavimo sistema, be abejonės, nėra vienintelė netgi Žemėje.
Kas tada, jei skirtumai tarp civilizacijų daug gilesni, ir matematika atspindi daug fundamentalesnius dalykus, susijusius su mūsų pasaulio suvokimu, tokius kaip pojūčiai, padedantys gauti informacijos apie mus supančią aplinką?
Kaip būtybės, daugiausiai priklausomos nuo regos ir klausos, mes gebame suprasti ir pajusti dalykus, kurie vyksta trimatėje erdvėje.
Pojūčiai mums leidžia atskirti dalykus ir laike: mums egzistuoja praeitis, dabartis ir ateitis. Bet jei tektų pasikliauti vien tik uosle, kaip mes suprastume praeitį, dabartį ir ateitį? Ar mūsų laiko ir erdvės suvokimas nebūtų šiek tiek miglotas? Jeigu mes negalėtumėm griežtai apibrėžti „čia“ arba „ne čia“, o naudotume „gal čia“, „gal nebėra“ kategorijas? Ar tada matematika galėtų atspindėti mūsų santykį su supančiu pasauliu, ir ar tada sakytume, kad „1 + 1 = 2“, o gal sakytume: „maždaug 1 + maždaug 1 = apytikriai 2“? Gal griežtumo ir neapibrėžtumo sąvokos skirtingose civilizacijose skirtingai suprantamos? Tuomet suprasti būtybes, kurios kitaip suvokia pasaulį, būtų dar sunkiau.
„Viena vertus, SETI projektas yra eksperimentinė dirbtinių kosminių signalų paieška, tačiau jau vien kalbėdama apie galimą kontaktą, SETI taip skatina daugybės įvairiausių teorijų apie svetimų pasaulių kultūras atsiradimą“, – sako antropologė Katrina Dening (Kathryn Denning). Iš tiesų SETI viltis yra gauti nenuginčijamus įrodymus, kad nežemiškosios civilizacijos egzistuoja, tačiau svarbu ir tai, kokį poveikį šios paieškos gali turėti mūsų pasauliui, nepriklausomai nuo to, ar bus gautas signalas iš kitos žvaigždės. „Tikras kontaktas tarp žmonijos ir kito pasaulio civilizacijos gali turėti globalinį poveikį, tačiau net ir tokių galimybių svarstymas grynai hipotetiniu lygmeniu leidžia kitu kampu pažvelgti į mus pačius ir mūsų ateitį“, – sako K. Dening.

http://mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/2007/05/07/kultura-kosmose


Ką manote? ;D

Andrew
2007.05.09, 10:41
^^^ Yra atliktas labai idomus paskaiciavimas. Zinoma, kad gyvybei egzistuoti reikia daug ivairiausiu salygu. Zemeje ilgaainiui butent susikloste salygos, kurios leido atsirasti gyvybei, tai leme aplinkybiu visuma.

Mokslininkai, remdamiesi vien tik tikimybiu teorija, paskaiciavo tikimybe ir galimybe , kad visatoje dar kur nors galetu pasikartoti visos aplinkybes ir salygos, leidziancios atsirasti gyvybei. Buvo ivertintas milziniskas dalies visatos dydis. Nustatyta, kad pagal tikimybiu teorija (ivertinus visa neaprepiama visatos dydi) visos salygos ir aplinkybes , butinos gyvybei (artimos Zemes planetai), dar turetu pasikartoti minimum 10 000 kartu.

ta prasme dar turi buti 10 000 planetu, visiskai panasiu i Zeme.

Is tikruju sunku patiketi, kad mes esame vieni...Bet is tikruju kaip viskas pasikeistu, jeigu viena diena mes susidurtume su kita gyvybe.

spirit
2007.05.09, 10:44
Tas debesis — totali, tragiška, klaiki, nesveika, beprotiška, siaubinga, absurdiška nesąmonė. Va, kaip :)



tai gal tavo studijos ar darbas susijęs su astronomija, kad taip žinai? :D

Kadangi aš esu beveik visiškas 0 astronomijoje, tai ir noriu sužinoti daugiau apie tą "debesį" ;)

spirit
2007.05.09, 10:47
Is tikruju sunku patiketi, kad mes esame vieni...Bet is tikruju kaip viskas pasikeistu, jeigu viena diena mes susidurtume su kita gyvybe.

Aš, asmeniškai, norėčiau susitikt su tokiu "kaimynu", bet tik tuo atveju, jei jis bus nors kiek panašus į žmogų :D :D

2007.05.09, 10:54
Turėtų būt daugumai jau matytas. Daugumai, bet gal ne visiems:
ingirSfYwVo

spirit
2007.05.09, 11:02
^^^ Wtf? Kas ten buvo?

2007.05.09, 11:04
^^^ Wtf? Kas ten buvo?
Kai eisi miegot pasižiūrėk po savo lova ;) Ir ne "WTF", bet WTC (žinau, ką reikšia "wtf") :D

Thomasasz
2007.05.09, 17:12
Ten atseit buvo NSO... Bet prisimenu žiūrėjau per REN TV kažkada laidą, kurioje pasakė kad čia sumontuotas ir suvaidintas vaizdelis ;)

Jony
2007.05.09, 23:55
Ten atseit buvo NSO... Bet prisimenu žiūrėjau per REN TV kažkada laidą, kurioje pasakė kad čia sumontuotas ir suvaidintas vaizdelis ;)

As nesuprantu tokiu filmuku naudos dauk yra visokiu klipu su nso, bet kokia nauda juk jie visi suvaidinti, atsimenu kaskada rode dokumentini seriala apie visokius nso ir ateiviu lekstes liktais per btv ar tv3 :uhuhaha:

Svecias
2007.05.10, 13:48
Malaizijos ministras-pirmininkas paskelbė apie ambicingus planus 2020 metais organizuoti pilotuojamą skrydį į Mėnulį. 2007 metų rudenį pirmasis Malaizijos kosmonautas turėtų apsilankyti Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Svecias
2007.05.10, 13:50
Amerikiečiai svajoja kolonizuoti mėnulį (http://www.nrs.com/news/usanews/100507_20835_97523.html)

Thomasasz
2007.05.12, 15:53
Nasa's shuttle to hit launchpad next week

Washington - The US space agency said on Friday it would roll the space shuttle Atlantis to its launchpad on May 16, after a March launch was delayed by hail damage to the orbiter's external fuel tank.

With repairs to the damage incurred during a severe Florida storm finally complete, the National Aeronautics and Space Administration will hold a flight readiness review on May 30-31, and the shuttle could launch as early as June 8.

"The teams have done a phenomenal job of repairing this tank," said Bill Gerstenmaier, NASA space operations associate administrator.

"We've done a lot of extra reviews to make sure we didn't miss anything -- a lot of testing to make sure things were done right and they've done a great job."

John Chapman, manager of the external tank project, said the tank will have a speckled appearance but it will not affect performance or safety.

The storm swept the Cape Canaveral, Florida, area in February, pelting the shuttle with hail as it sat at a Kennedy Space Center launch pad, being prepared for a March 15 liftoff for a mission to the orbiting International Space Station (ISS).

The Atlantis mission is aimed at continuing construction of the ISS. The space agency forecasts 13 missions are needed to complete the work by 2010.

During the last shuttle mission to the ISS in December, Discovery astronauts rewired the outpost's power system and continued constructing the station by installing a truss segment on its grid-like structure.

This will be the first shuttle mission this year. If the Atlantis mission goes ahead, the next launch, of the Endeavour, is planned for August 9 or shortly thereafter. Following that is to be the Discovery, to launch by October 20 at the earliest.




Čia atseit tas šatlas kitą savaitę pakils? ;D Nelabai pagavau O:}

2007.05.12, 17:02
Čia atseit tas šatlas kitą savaitę pakils? ;D Nelabai pagavau O:}
Gegužės 16-ąją raketa turėtų būti pastatyta paleidimo aikštelėje, pakilti galėtų birželio
8-ąją. Ankstesnis, kovo mėnesio, paleidimas buvo atidėtas dėl išorinio kuro bako pažeidimų (kaltininkas - kruša).

Misijos paskirtis - TKS (Tarptautinės kosminės stoties) konstravimas. Iš viso reikės 13-os misijų, kad darbai būtų baigti iki 2010-ųjų metų.

Tai bus pirmoji raketos misija šiemet. Jei viskas eisis pagal planą, kita misija ("Endeavour" raketos, čia kalbama apie "Atlantis" raketą) numatoma rugpjūčio 9-ąją. Vėliau raketa "Discovery" turėtų pakilti spalio 20-ąją.


"JWST - naujos kartos orbitinis teleskopas"
JWST (James Webb Space Telescope) bus didelis infraraudonųjų spindulių teleskopas, turintis 6,5 metrų pagrindinį veidrodį. Teleskopo išvedimas į orbitą planuojamas 2013 metams ir tikimasi, jog tai bus viena pagrindinių ateinančio dešimtmečio orbitinių observatorijų, kuria naudosis tūkstančiai astronomų visame pasaulyje. Pagrindinės užduotys - mūsų visatos gyvavimo fazių tyrimai - nuo pat Didžiojo Sprogimo iki mūsų Saulės sistemos susiformavimo ir evoliucijos.

JWST panaudotos kelios inovacinės technologijos, tokios kaip segmentinės konstrukcijos pagrindinis veidrodis, kurio geometrija suformuojama išvedus teleskopą į orbitą, ultra-mažo svorio berilio optika, ypatingai jautrūs detektoriai, galintys registruoti labai silpnus signalus, programuojamas spektrografo objektų parinkimas bei kriogeninis aušintuvas, vėsinantis spindulių detektorius iki 7K temperatūros.
Orjpgn5RYM4
Nuotraukos čia: http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/kosmonautika/jwst

Thomasasz
2007.05.17, 17:39
Šiaip

Keliaujanti link Plutono kosminė stotis New Horizon šį pavasarį praskriejo Jupiterį ir sumušė greičio rekordus - nė vienas kitas kosminis aparatas nepasiekė dujinio giganto greičiau nei per metus, maža to, panaudojusi Jupiterio gravitaciją stotis įsibėgėjo net iki 21 km/s ir skriedama šiuo 10 kart didesniu už kulką greičiu atsidurs nykštukinės planetos apylinkėje 2015 m.
www.astronomija.info (http://www.astronomija.info)

Senos raketos užkrėstos bakterijomis?

Senuose erdėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“ varančiuose raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų. Šie erdvėlaiviai dabar yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę. Netrukus prie jų prisidės ir naujas NASA erdvėlaivis „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejantis Plutono link.
Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, išskyrus variklius. Anot Johno Rummelio, pagrindinio NASA astrobiologo, to ir nebuvo reikalaujama. Svarbiausia direktyva buvo nepataikyti į Saulės sistemos planetas.
Toks reikalavimas buvo svarbus, nes raketų pakopos tikrai neša daugybę Žemės bakterijų, persikėlusių ten nuo inžinierių rankų ir iškvepiamo oro. Klausimas tik toks – ar šios mikroskopinės tarpžvaigždinės keleivės tebėra gyvos?
Markas Burchellis iš Didžiosios Britanijos Kento universiteto sako, kad greičiausiai bakterijos išgyveno, tik jos ten neklesti, o pasinėrė į miego, vadinamąją sporos būseną. Žemėje bakterijos atgydavo po milijonus metų trukusio „miego“, o eksperimentai, atlikti iškėlus primityviausius Žemės organizmus į kosminę erdvę, parodė, kad jie tikrai yra labai ištvermingi.
Taigi kiek ilgai gali išgyventi bakterija skriedama tarpžvaigždine erdvę ant raketinio variklio? „Tai diskutuotinas klausimas, gal 1 tūkst., o gal 100 tūkst. metų, niekas tiksliai nežino“, – sako M. Burchellis.
Gal erdvėlaiviams pasiekus dujinį gigantą Jupiterį šios planetos radiaciniai laukai sterilizavo variklius? „Pioneer 10“ praskrido arčiausiai Jupiterio ir jį paveikė labai stiprus radiacinis laukas, daug kartų stipresnis už tą, kuris gali pakelti žmogus. Tačiau, kaip jau minėta, bakterijos yra labai gajos, todėl yra tikimybė, jog bent jau šio erdvėlaivio variklių viduje jų galėjo išlikti.
Erdvėlaivis „Voyager 1“ kosmose buvo jau daugiau kaip 30 metų. Jo mikroskopinis krovinys – bakterijos – dar turi nukeliauti daug milijardų kilometrų. Po 40 tūkst. metų erdvėlaivis 1.64 šviesmečio atstumu praskries pro žvaigždę AC+79 3888. Tai nykštukinė žvaigždė, ir atrodo neįtikima, jog jos silpna šviesa galėtų atgaivinti bent vieną bakteriją. Turės praeiti daug daugiau laiko, kol erdvėlaivis pasieks kitos žvaigždės sistemą ir galbūt atsidurs aplinkoje, tinkamoje Žemės organizmams. Tačiau tikimybė, kad taip atsitiks, yra labai jau maža, nes net ir pasiekęs gyvybei tinkamą planetą, milžinišku greičiu skriejantis erdvėlaivis paprasčiausiai susprogs.
http://mokslasplius.lt/mokslo-naujienos/2007/05/12/senos-raketos-uzkrestos-bakterijomis

Thomasasz
2007.05.17, 17:40
Božė temas sumaišiau perkelkit į Mokslas ir Visata. Ačiū :D :D :D

2007.05.17, 20:48
Keliaujanti link Plutono kosminė stotis New Horizon šį pavasarį praskriejo Jupiterį ir sumušė greičio rekordus - nė vienas kitas kosminis aparatas nepasiekė dujinio giganto greičiau nei per metus, maža to, panaudojusi Jupiterio gravitaciją stotis įsibėgėjo net iki 21 km/s ir skriedama šiuo 10 kart didesniu už kulką greičiu atsidurs nykštukinės planetos apylinkėje 2015 m.
75 600 km/h. Neblogai. Pabandykit įsivaizduot save per sekundę nukeliaujančius 21-ą kilometrą... |:D

Thomasasz
2007.05.18, 08:41
Deja, neįsivaizduoju ;/ Per 5sek ir Kaune... Geras :D

spirit
2007.05.18, 20:24
Be komentarų :oho: :
http://www.ananova.com/news/story/sm_2335990.html

Svecias
2007.05.21, 15:03
Lemtingi 2012 metai: Kecalkoatlio sugrįžimas (http://www.mtinfo.projektas.lt/mtinfo/Majai/majai.htm)
2007 - 05 - 20



Pasaulyje įsiplieskia nauja isterija, susijusi su paslaptinguoju majų kalendoriumi, kuris „baigiasi“ 2012 metų gruodžio 21 dieną. Viskas prasidėjo nuo Melo Gibsono filmo „Apokalipsė“, paskatinusio plačiąją visuomenę susidomėti majais ir jų kalendoriumi. Alyvos į ugnį įpylė leidėjai, beveik vienu metu išleidę net keletą knygų bauginančiais pavadinimais: „2012 metų Apokalipsė“, „2012 metų revoliucija. Pasirengimas“, „2012 – Kecalkoatlio sugrįžimas“.
Natūralu, kad išsigandę žmonės ėmė laukti kažko baisaus.


Majų žyniai teigė, kad nuo žmonijos atsiradimo praėjo jau keturi Didieji ciklai ir kiekvieno jų pabaigoje Žemę sukrėsdavo globalinis kataklizmas. „Ketvirtąją Saulę“, trukusią 5026 metus, pražudė pasaulinis tvanas. Kokiais nemalonumais baigsis „Penktoji Saulė“, sužinosime po penkerių metų.

Thomasasz
2007.05.21, 20:19
Čiuju kažkas su globaliniu atšilimu... Visuotinis Tvanas 2 :)

AIRzol
2007.05.22, 01:51
Lemtingi 2012 metai: Kecalkoatlio sugrįžimas (http://www.mtinfo.projektas.lt/mtinfo/Majai/majai.htm)
2007 - 05 - 20



Pasaulyje įsiplieskia nauja isterija, susijusi su paslaptinguoju majų kalendoriumi, kuris „baigiasi“ 2012 metų gruodžio 21 dieną. Viskas prasidėjo nuo Melo Gibsono filmo „Apokalipsė“, paskatinusio plačiąją visuomenę susidomėti majais ir jų kalendoriumi. Alyvos į ugnį įpylė leidėjai, beveik vienu metu išleidę net keletą knygų bauginančiais pavadinimais: „2012 metų Apokalipsė“, „2012 metų revoliucija. Pasirengimas“, „2012 – Kecalkoatlio sugrįžimas“.
Natūralu, kad išsigandę žmonės ėmė laukti kažko baisaus.


Majų žyniai teigė, kad nuo žmonijos atsiradimo praėjo jau keturi Didieji ciklai ir kiekvieno jų pabaigoje Žemę sukrėsdavo globalinis kataklizmas. „Ketvirtąją Saulę“, trukusią 5026 metus, pražudė pasaulinis tvanas. Kokiais nemalonumais baigsis „Penktoji Saulė“, sužinosime po penkerių metų. Žmonija sparčiai artėja prie 2012 metų, ir knygų leidėjai padeda skaitytojams priartinti šį laiką pradėję atbulinį laiko skaičiavimą iki mįslingos – kai kurių teigimu apokaliptinės – datos, kurią majai išpranašavo prieš tūkstančius metų, rašo JAV dienraštis „USA Today“ (www.usatoday.com).


Nuo praėjusio lapkričio populiariuose Amerikos knygynų tinkluose pasirodė mažiausiai trys knygos apie 2012-uosius metus. Ketvirtoji turėtų būti išleista šį rudenį. Visos jos pasirodė po 2006 m. gegužę knygos „2012-ieji: Kecalkoatlio sugrįžimas“ sukeltos populiarumo bangos. Per mėnesį buvo parduoti keli tūkstančiai jos egzempliorių, o tiražas viršijo 40 tūkstančių. Be to, prie domėjimosi majų civilizacija iš dalies prisidėjo ir 2006-ųjų gruodį kino ekranuose pasirodęs Melo Gibsono filmas „Apocalypto“.

Knygų autorių nuomonės apie tai, kas laukia žmonijos 2012 m. gruodžio 21 d., kai majų didžiojo ciklo kalendorius pasibaigs, kartu pažymėdamas ir 5126 metų eros pabaigą, išsiskyrė.

Žurnalistas Lawrence’as Josephas savo knygoje “2012 metų Apokalipsė: mokslinis civilizacijos pabaigos tyrinėjimas” pranašauja globalinę katastrofą. Mistikas gydytojas Andrew Smithas knygoje “2012-ųjų revoliucija: 1 tomas. Pasiruošimas” aptarinėja “tikrosios pusiausvyros tarp dieviškojo moteriškojo ir vyriškojo prado atstatymą”. O savo veikale “2012” Danielas Pinchbeckas tikisi “esminio sąmonės pasikeitimo”, kurį įtakos žmonių įžvalgos ir psichodelinių narkotikų vartojimas.

2012-ųjų laukimas primena tą susijaudinimą ir baimę, kuriuos kėlė priartėjęs naujasis trečiasis tūkstantmetis, tik kur kas mažesniu mastu, tvirtina žurnalo “Publishers Weekly” religijos skyriaus vyresnioji redaktorė Lynn Garrett. Pasak jos, leidėjai iš visko sprendžiant ėmėsi rėžti sparną apie tuos skaitytojus, kurie tiki, kad žmonija pati sukuria ekologines katastrofas ir jai žūtbūtinai reikia senovės žmonių išminties.

“Aš čia įžvelgiu apokaliptinių lūkesčių ir daugelio žmonių susirūpinimo ekologinėmis problemomis sutapimą, - tvirtina Garrett. – Iš dalies šių žemiškų religijų patrauklumą galima paaiškinti tuo, kad jos kalba apie būtinybę susivienyti su Žeme, jei norime išlikti.”

Tačiau mokslininkai griežtai atmeta bandymą susieti senovės majus su šiuolaikiniu misticizmu. Majų civilizacija Mezoamerikoje, garsi savo rašto sistema, matematika ir astronomija, savo brandą buvo pasiekusi tarp 300 ir 900 mūsų eros metų. Didžiojo ciklo kalendorius, kuris buvo nustotas naudoti po ispanų kolonizacijos, apima daugiau nei 5 tūkstančius metų, o jam pasibaigus metai vėl pradedami skaičiuoti nuo nulio.

“Senovės majai ypatingomis iškilmėmis pažymėdavo pilnojo ciklo pabaigą”, - sako Mezoamerikos raidos tyrimų fondo Floridoje direktorė Sandra Noble. Pasak jos, vadinti 2012 m. gruodžio 21 d. Paskutiniojo teismo diena arba data, kuomet prasidės kosminio masto pasikeitimai – “visiška profanacija”, o daugeliui tai tiesiog galimybė pasipildyti kišenes.

Dalis mistikų 2012 metus sieja su žvaigždėmis. Per 2012-ųjų žiemos saulėgrįžą Saulė atsidurs vienoje linijoje su Paukščių tako centru – pirmąkart per maždaug 26 tūkstančius metų. O tai, pasak L. Josepho, reiškia, kad “tas energijos srautas, kuris paprastai sklinda į Žemę iš Paukščių tako centro, neišvengiamai bus pertrauktas 2012 m. gruodžio 12 d. 23 val. 11 min. universaliu laiku (UTC).”

Tačiau mokslininkai abejoja, kad senovės majai būtų teikę tokios didelės reikšmės šiam žvaigždžių išsidėstymui, jei iš viso žinojo, kad jis bus.

Astronomai iš esmės sutaria, kad “patys majai to negalėjo žinoti”, teigia majų astronomijos specialistė ir Floridos gamtos mokslų istorijos muziejaus kuratorė Susan Milbrath. Dar daugiau – pasak jos, “mes neturime jokių šaltinių ar liudijimų, patvirtinančių, kad jie šią akimirką laikė pasaulio pabaiga.” O Floridos universiteto antropologė Susana Gillespie teigia, kad 2012-ųjų metų fenomeną sukūrė žiniasklaida ir žmonės, kurie naudojasi majų istorija siekdami savo asmeninių tikslų, rašo „USA Today“.


Šaltinis: Balsas.lt (http://www.balsas.lt/naujienos/kaleidoskopas/straipsnis69722)

Svecias
2007.05.22, 11:29
Už „Galileo“ mokės visi europiečiai (http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=13272017)

DELFI.lt

2007 gegužės mėn. 22 d.


Už „Galileo“ navigacijos palydovų tinklą mokėti teks Europos mokesčių mokėtojams. Europa nori susikurti savo globalaus pozicijos nustatymo palydovų tinklą, kad nereikėtų būti priklausomais nuo amerikiečių GPS, rusų „Glonass“ ar kuriamo kinų „Beidou“ tinklo. Visi šie palydovų tinklai finansuojami iš valstybinių biudžetų.

Europos Komisija bandė perkelti palydovų tinklo kainos – nuo 2 iki 3,2 mlrd. eurų – naštą aštuonioms kosminėms aviacinėms bendrovėms, mainais į didžiulius pelnus už licencijas naudotis palydovinės navigacijos prietaisais, rašo space.newscientist.com.

Svecias
2007.05.22, 13:22
Japonijos mokslininkai tikisi iki 2012 metų sukurti daugkartinio naudojimo raketą-nešėją (http://www.newsland.ru/News/Detail/id/47809/), kurią bus galima naudoti iki 100 kartų.


Kinija 2007 m. antroje pusėje planuoja paleisti pimąjį dirbtinį mėnulio (http://www.jerelo.com.ua/ru/technology/2007/5/21/26999)palydovą mėnulio tyrimui, o iki 2012 metų ruošiasi nusiųsti mėnuleigį paviršiaus tyrimui.

Metropolis
2007.05.22, 17:52
info:
http://news.yahoo.com/s/space/20070521/sc_space/nasaroverfindssurprisingevidenceformarswaterypast&printer=1;_ylt=Avq4i..H08bz6grFG8npO6P737YB

SPACE.com
Mon May 21, 11:00 AM ET

The strongest evidence yet that ancient Mars was much wetter than it is now has been unearthed by NASA's Spirit rover.


A patch of Martian soil kicked up and analyzed by Spirit appears to be rich in silica, which suggests it would have required water to produce.

Chemical analysis performed by the rover's robotic arm-mounted science instruments measured a composition of about 90 percent pure silica -- a material commonly found in quartz on Earth -- for the bit of Martian dirt, said mission scientists, who first heard of the find during a teleconference.

"You could hear people gasp in astonishment," said Steve Squyres, principal investigator for NASA's twin Spirit and Opportunity rovers at Cornell University in Ithaca, New York. "This is a remarkable discovery."

Draggin' the line

This discovery came about unexpectedly as the result of a mechanical failure.

Both Spirit and its twin rover Opportunity completed their original three-month missions in April 2004, and are aging. One of Spirit's six wheels no longer rotates, gouging a deep impression as it drags through soil. That scraping has exposed several patches of bright soil, leading to some of Spirit's biggest discoveries in its Gusev Crater exploration site, including the most recent find.

Spirit had previously found other indicators of long-ago water at the site, such as patches of water-bearing, sulfur-rich soil, alteration of minerals, and evidence of explosive volcanism.

One possible origin for the silica may have been interaction of soil with acid vapors produced by volcanic activity in the presence of water, though the material could also have formed in water in a hot spring environment, NASA said in a statement. The latest discovery adds compelling new evidence for ancient conditions that might have been favorable for life, the space agency added.

Researchers informally dubbed the newly exposed patch of soil "Gertrude Weise," after a player in the All-American Girls Professional Baseball League.

"We've looked at dozens of disturbed soil targets in the rover tracks, and this is the first one that shows a high silica signature," said Steve Ruff, of Arizona State University in Tempe, who first proposed using Spirit's thermal emission spectrometer to study the overturned soil's mineral composition last month.

Heart of glass

The silica readings in the overturned soil prompted mission managers to drive Spirit close enough to touch the soil with the rover's alpha particle X-ray spectrometer. Silica commonly occurs on Earth as the mineral quartz, and is the main component of window glass, NASA said. The Martian silica at the Gertrude Weise patch is non-crystalline, with no detectable quartz, the agency added.

Spirit worked within about 50 yards of the Gertrude Weise area for more than 18 months before the discovery was made.

"This is a target-rich environment, and it is a good thing we didn't go hurrying through it," said Squyres.

Thomasasz
2007.05.30, 21:57
Čia (http://www.heavens-above.com/solar-escape.asp?lat=55.750&lng=37.583&alt=155&loc=Moscow&TZ=RFTm3)galima pažiūrėti kur beveik dabar yra Voyager'iai ir Pioneeriai :)

Svecias
2007.06.01, 11:04
NASA ruošiasi skrydžiui į Europą (http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/DepthX/depthx.htm)
2007 - 06 - 01



Viename giliausių Meksikos požeminių ežerų NASA pradėjo testuoti povandeninį robotą, skirtą būsimai kosminei misijai į Europą. Šis Jupiterio palydovas laikomas trečiuoju Saulės sistemos kūnu (po Marso ir Titano), kuriame galima tikėtis rasti nežemiškų gyvybės formų.



Jupiterio palydovas Europa

Europos paviršius sudarytas iš vientiso (nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metrų storio) ledinio šarvo, po kuriuo tyvuliuoja pats tikriausias poledinis vandenynas. Jo gylis vietomis siekia 100 kilometrų. Nors Europa kelis kartus mažesnė už mūsų planetą, vandens joje yra dvigubai daugiau negu Žemėje. Planuojamos NASA misijos metu tikimasi prasiskverbti į šio vandenyno gelmes.



Giliavandenis aparatas DEPTHX

O kol kas inžinieriai bando automatinio roboto prototipą požeminiame El Zakatono ežere, kurio gylis siekia 1 kilometrą. Pusantros tonos sveriantis aparatas DEPTHX (Deep Phreatic Thermal Explorer) visiškoje tamsoje turės detaliai ištirti ežero gelmes ir sudaryti tikslų trimatį dugne esančių urvų ir tunelių žemėlapį. Bandymai užtruks dvi savaites, tačiau manoma, kad patobulintos roboto DEPTHX modifikacijos Europoje galės dirbti net 20 metų. Technologiniu požiūriu misija į Europą taps pačia sudėtingiausia kosmonautikos istorijoje.



DEPTHX tiria paslaptingas El Zakatono gelmes

„Mes esame visiškai tikri, kad Europoje yra vandenynų, tik nežinome, ar juose kas nors gyvena“ – sako Eimso kosminių tyrimų centro specialistas Krisas Makėjus. Žinoma, mokslininkai nelaukia stebuklo ir nesitiki rasti Europoje aukštai organizuotos gyvybės, tačiau bakterijos, grybai ir žemesnieji augalai joje iš principo gyventi gali.
Antrasis DEPTHX bandymų ciklas planuojamas 2008 metais Antarktikoje.

2007.06.04, 18:46
Gal tema tam ir ne visai tinkama, su realybe visa tai neturi nieko bendro išskyrus nebent tokių tyrinėjimų ateities koncepciją. Bet man tokie dalykai labai patinka (galėčiau žiūrėt ir žiūrėt), jei kam nors įdomu ir turi laiko, tai prašom:

Atvykimas:
aK2wgMwnW90

Dislokavimas:
dtPD5VCWikU

Tyrinėjimų prognozės:
Cg2DG72kR-4

Aptinkamas judėjimas:
uPer3JCNouA

Durklarankiai ir miškanugariai (Originalūs naujos gyvūnijos rūšių pavadinimai, ar ne? Verčiant pareikalauja improvizacijos pastangų.) :D
gDUCKswm22g

Iešmas:
Gdj_5dhI7UA

Paplūdimio dygliai ir dančiagalviai (ir vėl naujos gyvūnų rūšys) :D
06dfAws_8M8

Jūra:
YHtuRAdFheg

"Ike" randa "Leo" (tyrimo robotų pavadinimai):
yYYJ1cCojZE

Protinga gyvybės forma:
bOBuvscSYiY

Thomasasz
2007.06.04, 19:24
Aš >> mums patinka panašūs dalykai :) :) :)

Man dar patinka tos misijų kompiuterinės "apžvalgos"

Na pvz:
http://www.youtube.com/watch?v=6ajsXzTFLYA

Sry, pamišrau, kaip čia įdėti tą video :)

2007.06.04, 19:36
Sry, pamišrau, kaip čia įdėti tą video :)
Vat sakiau ne kartą ir ne vienam žmogui, o dabar nesakysiu specialiai. Lavink logiką. Paspaudęs mygtuką "Cituoti" (mano pranešimui ar bet kuriam kitam, kuriame pageidaujamu būdu pateikiamas "Youtube" video) galėtum be vargo tai pamatyti (jei jau tingi tiesiog pasinaudoti forumo paieškos sistema ir susirasti temą, kurioje tai aprašyta detaliai). Radęs "Youtube" kodo dalį mano pranešime ieškok sąsajų su tavo nuoroda ir daryk išvadas, vėl gi, remdamasis logika. Panorėjęs daugumą atsakymų kiekvienas gali rasti pats ;)
Man dar patinka tos misijų kompiuterinės "apžvalgos"

Na pvz:
http://www.youtube.com/watch?v=6ajsXzTFLYA
:geras:

somis
2007.06.04, 19:50
Aš:
nežinau, ar žinai, bet jau pernai, artai užpernai šitus dalykus per Discovery rodė:) Čia, kaip matau, irgi iš ten išimta.

2007.06.04, 19:54
nežinau, ar žinai, bet jau pernai, artai užpernai šitus dalykus per Discovery rodė:)
Visko gali būti, tačiau neabejoju, kad, kaip ir aš, yra daugybė žmonių, kurie to anksčiau nematė ;)

Svecias
2007.06.04, 23:32
NASA paskelbė, kad kosminis keltas Atlantis startuos Tarptautinės kosminės stoties link birželio 8 dieną.

Thomasasz
2007.06.05, 20:07
Vat sakiau ne kartą ir ne vienam žmogui, o dabar nesakysiu specialiai. Lavink logiką. Paspaudęs mygtuką "Cituoti" (mano pranešimui ar bet kuriam kitam, kuriame pageidaujamu būdu pateikiamas "Youtube" video) galėtum be vargo tai pamatyti (jei jau tingi tiesiog pasinaudoti forumo paieškos sistema ir susirasti temą, kurioje tai aprašyta detaliai). Radęs "Youtube" kodo dalį mano pranešime ieškok sąsajų su tavo nuoroda ir daryk išvadas, vėl gi, remdamasis logika. Panorėjęs daugumą atsakymų kiekvienas gali rasti pats ;)

:geras:

Nu nereikia čia taip rėkauti :)

Bje, čia pilnas filmukas — http://www.youtube.com/watch?v=5UmRx4dEdRI

2007.06.05, 20:22
Nu nereikia čia taip rėkauti :)
:hm: gana įdomi mano pasisakymo versija, reikės apie tai pagalvoti ;)

Svecias
2007.06.06, 16:49
Žemė vienijasi kosmose
2007 - 06 - 05



Gegužės 29 – birželio 1 dienomis Sarteano mieste (Italija) žengtas svarbus žingsnis planuojant tolimesnę kosmoso tyrimų strategiją. Keturiolikos pasaulio valstybių kosminės agentūros bendrame susitikime sutarė koordinuoti savo pastangas tiriant Mėnulį ir Marsą. Pasirašytame galutiniame susitikimo dokumente konstatuojama, kad visos agentūros iš esmės siekia tų pačių tikslų, todėl joms verta suvienyti savo galimybes. Dokumente, pavadintame The Global Exploration Strategy: The Framework for Co-ordination, numatomas ir pasikeitimas informacija apie atskirų šalių kosminius planus.

NASA atstovų teigimu, pasiektas susitarimas yra svarbus žingsnis plečiant kosmoso agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą. Susitarimą pasirašė visos kosmoso tyrimų lyderės: ASI (Italija), BNSC (Didžioji Britanija), CNES (Prancūzija), CNSA (Kinija), CSA (Kanada), CSIRO (Australija), DLR (Vokietija), ESA (Europos Sąjunga), ISRO (Indija), JAXA (Japonija), KARI (Pietų Korėja), NSAU (Ukraina), NASA (JAV) ir RosKosmos (Rusija).

Thomasasz
2007.06.06, 21:17
Čia tai gėris :)

http://www.youtube.com/watch?v=cfaAiujrX_Y

Pirksiu :D

2007.06.06, 21:28
/\ net geriausi krenta:
D4upvi5ytFI
Prajuokino pristatymo organizatorių reakcija :lol:

Thomasasz
2007.06.06, 21:47
Nieko nėra tobulo ;)

pauliaK
2007.06.06, 23:45
Vargšas robotukas sunegalavo, gerai, kad pirmoji pagalba kaip mat suteikta buvo :). Tikėkimes, kad viskas jam bus gerai, greit pasveiks ir nebijos vėl laiptais laipiot :P :hm:

Svecias
2007.06.07, 10:39
Egzoplaneta: atrasta dviejų planetų sistema be žvaigždės (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/egzoplaneta_dvi_planetos_be_zvaigzdes)

Dviejų planetų sistema Astronomai atsitiktinai surado naujos ekstrasoliarinės (t.y. tokia, kuri yra už Saulės sistemos. Ekstrasoliarinės planetos - tai planetos, kurios nesisuka apie Saulę, o sukasi apie kurią nors kitą žvaigždę. Jos vadinamos dar ir egzoplanetomis) planetos tipą. Tokios planetos netgi buvimo galimybė iki šiol nebuvo įsivaizduojama. Šis atradimas, kuris buvo atliktas optinių ir spektroskopinių stebėjimų dėka, mūsų mokslininkams keičia iki šiol nusistovėjusias žinias ir egzoplanetų modelius.
Astronomai išaiškino dvigubą, dviejų planetų, sistemą, besisukančią ...

spirit
2007.06.07, 21:40
Niekaip negaliu atsistebėti šituo : :oho:

http://en.wikipedia.org/wiki/Face_on_Mars

Objektas, aišku, nėra naujas, bet vistiek įspūdingas...

Thomasasz
2007.06.07, 21:49
Na, aš vis tiek manau, kad čia šešėlių žaismas ;D

Reptilias
2007.06.07, 22:12
Ir tai kad marse irgi stovi keliu simtu metru taisyklingosios piramides irgi atrodo seseliu zaismas?Man tai nelabai

Thomasasz
2007.06.07, 22:15
Mes, regis, dabar kalbam apie veidą, o ne piramides :D:D

Vilius
2007.06.07, 22:41
Niekaip negaliu atsistebėti šituo : :oho:

http://en.wikipedia.org/wiki/Face_on_Mars

Objektas, aišku, nėra naujas, bet vistiek įspūdingas...
Kazkada maciau filma su veidais marse ;]]]

Thomasasz
2007.06.08, 11:06
Va čia tai:
http://www.marsanomalyresearch.com/evidence-reports/2006/102/1-102-skull-context-view.jpg

:D :O

syle
2007.06.08, 12:30
http://autodesk.blogs.com/between_the_lines/mars_seattlehumor.jpg
Nu neabejotinai ten kažkas buvo- tokie dalykai iš niekur neatsiranda:D

Svecias
2007.06.08, 14:02
Meteoritas TKS pramušė skylę

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070608/TKS%20Skyle.jpg

Thomasasz
2007.06.09, 09:56
Sveikinu, Atlantis sėkmingai pakilo :)

http://www.cnn.com/2007/TECH/space/06/08/space.shuttle/index.html

Linkiu Atlančiui sėkmės :D

2007.06.10, 18:39
Atlantis sėkmingai pakilo :)
Ne visiškai:

„Atlantis“ tęsia misiją nepaisant skylės korpuse (http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=13468650)
„Atlantis“ kylant orbitos link iš kuro bako atplyšo šiek tiek šilumos izoliacijos medžiagos. Šeštadienį erdvėlaivio komanda atliko patikrinimą ir nustatė, jog dėl šių atplaišų susidarė nedidelė, maždaug 10 cm pločio skylė.
10 cm ne taip jau mažai, mano nuomone.
2003 metais, erdvėlaivį „Columbia” ištiko katastrofa dėl šilumos izoliacijos atplaišų, kurios pažeidė erdvėlaivio sparną. Erdvėlaivis, leisdamasis į Žemę, subyrėjo. Žuvo visi septyni erdvėlaivyje buvę astronautai.
Belieka tikėtis, kad viskas baigsis gerai.

Thomasasz
2007.06.10, 19:08
Nu ta prasme sėkmingai, kad nesprogo ir pan :D

gyvulatis
2007.06.10, 19:23
Ir tai kad marse irgi stovi keliu simtu metru taisyklingosios piramides irgi atrodo seseliu zaismas?Man tai nelabai

man tai rodos, kad per daug X-failu ziuri |:D atsimenu skaiciau, kad marse yra ufonautu baziu liekanu...

Ežiukas
2007.06.11, 02:37
rb9jTeFcatU

2007.06.11, 17:54
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) - mokslo revuliucijos pranašas (http://www.technologijos.lt/archyvas/fizika/fizikos_eksperimentai/lhc)
Pasaulio mokslininkai, o ypač fizikai jau senokai laukia nuostabios ir vienintelės tokios pasaulyje laboratorijos įsikūrimo. Tai didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC) – dalelių greitintuvas CERN laboratorijoje, netoli Ženevos, Šveicarijoje. Jau dabar nerimsta kalbos, jog šis greitintuvas padės padaryti revoliuciją dabartiniame mokslo pasaulyje ir į daugelį dalykų iš esmės pakeis mūsų požiūrį. Šis projektas vykdomas jau eilę metų ir pamažu artėja prie finišo tiesiosios arba tikrųjų eksperimentų pradžios, kurių su nekantrumu laukia visas mokslo pasaulis.

http://www.technologijos.lt/archyvas/fizika/fizikos_eksperimentai/lhc/2007-06-08.6014035083/image


Grandiozinis projektas

Nors dalelių greitintuvų pasaulyje pastatyta ne vienas, tačiau tokio dar niekas neregėjo. Netgi Anglijoje nesenai pradėjęs veikti naujas sinchrotronas (http://www.technologijos.lt/archyvas/fizika/fizikos_eksperimentai/naujas_sinchrotronas/view) negalės prilygti šiam gigantui.

Net ir nesigilinant į perspektyvas, kurios išaiškės po teigiamų eksperimentų rezultatų, šis grandiozinis projektas jau dabar sukelia pagarbą. LHC montavimas trunka jau 15 metų , prie jo dirba suburti daugiau nei 2000 fizikų iš 34 pasaulio šalių, 50-100m. gylyje iškastas 27 kilometrų ilgio riestainio formos tunelį ir į ji prikišti N super magnetų, kurie sukurs magnetinį lauką X kartų didesnį už žemės ir t.t. Rezultatas - galingiausias dalelių spartintuvas žemėje.
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/virsus.JPG
Tiesos dėlei reiktų paminėti, jog visa statyba vykdoma ne nuo nulio. Greitintuvo tunelyje anksčiau veikė elektronų – pozitronų priešpriešinių srautų greitintuvas LEP, kuris buvo uždarytas 2000 metais. Trijų metrų skersmens tunelis kerta Šveicarijos, Prancūzijos siena keturiuose taškuose, bet didžioji dalis įrenginio yra Prancūzijos teritorijoje. Taigi, jo kasti iš naujo jau nereikėjo, tačiau teko pritaikyti naujiems poreikiams.

Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais elektromagnetais šaldomais skystu heliu, kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas.Milijardai protonų bus porcijomis sušvirkšti į greitintuvą ir suksis jame kelias valandas, greitinami tūkstančių galingų magnetų. Kiekvienas protonas prieš susidūrimą per sekundę 27 km ilgio žiedą apskries maždaug 11 000 kartų. Tada papildomi magnetai nukreips protonų srautus, kad jie susidurtų priešpriešiais.
Kiekvienas protonų srautas turės 7 TeV energiją, o visa susidūrimo energija bus 14 TeV. Kas žymima raidelėmis Te? Tai daugiklis, lygus 1012. Pasakiško dydžio energija...

Susidūrimų skaičius sieks milijonus per sekundę. Na, o po to jau analizė, kurios metu bus bandoma atsakyti į šiuos klausimus: Ar egzistuoja paraleliniai pasauliai? Iš kur viskas atsirado? Kur slepiasi tamsioji visatos medžiaga? Kodėl visata yra tokia, kokia yra? Ar egzistuoja super simetrija?
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/800px-Inside_the_CERN_LHC_tunnel.jpg


Juodasis Saturnas

Klausimų labai daug, o jų atsakymus, galbūt, sužinosime visai netrukus. Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą. Tačiau tokia tikimybė tikrai labai maža, tad mokslininkai nelinkę nerimauti.

Net jeigu ir susidarytų juodoji skylė, ji būtų labai įdomus eksperimentinis objektas. Teoretikų skaičiavimais, susidariusi juodoji skylė būtų labai neįprasta – nieko panašaus mokslininkams kosmose nėra pavykę aptikti. Apie tai užsiminė Henriette Elvang iš MIT universiteto ir Pau Figueras iš Barselonos universiteto.

ATLAS detektoriaus požeminė salė:
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/CERN_Atlas_Caverne.jpg

Šie du superstygų teorijos specialistai priėjo bendros išvados, jog galimai susidariusi juodoji skylė turėtų neįprastas savybes. Ji susidarytų iš 2 objektų – centrinės juodosios skylės ir ją tarsi žiedų jusiančios kitos juodosios skylės. Šis objektas būtų labai panašus į Saturną, todėl mokslininkai jį taip ir pavadino – „Juodasis Saturnas“. Tik dydžių gerokai nusileisiantis planetai – tikėtinas diametras siektų apie 10^-19 metrų.

„Juodasis Saturnas“ gali egzistuoti tik keturiuose matmenyse, tad trimatėje Visatoje didelės juodosios skylės neturi tokio žiedo. Tačiau mikroskopiniame pasaulyje tai yra įmanoma. Kokios realios tokio darinio pasekmės – niekas negali pasakyti, tad teorijos patvirtinimo ar paneigimo dar teks palaukti.


Įranga

Daleles valdys galingi elektromagnetai, kurių iš viso bus 1624, o jų bendras ilgis sieks 22 kilometrus. Paskutinis iš jų pastatytas praėjusiais metais. Dalelių srautus valdantys ir greitinantys elektromagnetai bus aušinami iki -271 laipsnių Celsijaus. Labai žema temperatūra reikalinga tam, kad elektros srovė tekėtų be pasipriešinimo ir susiformuotų stiprus magnetinis laukas – kitaip tariant būtų pasiekta superlaidumo būsena. Joje energijos nuostoliai yra nykstamai maži, tad galima naudoti milžiniškas sroves nesibaiminant didelės nuostolių temperatūros.

Tokia aušinimo temperatūra jau praktiškai pasiekta – nesenai derinimo metu vienas prietaiso sektorių buvo atvėsintas iki -271 laipsnių Celsijaus. Reikia paminėti, jog tai žemesnė temperatūra nei atvirame kosmose.

ATLAS detektoriaus magnetinio toroido transportavimas:
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/0705023_15-A5-at-72-dpi.jpg

Šaldymui buvo naudojamas helis, nes tai vienintelė medžiaga, išliekanti skysta tokiame šaltyje.
Daleles įgreitinus ir pasiekus jų susidūrimą, teks panaudoti specialius detektorius gautų rezultatų tyrimams. Numatyti keturi detektoriai:
ATLAS (A Toroidal LHC ApparatuS) CMS (Compact Muon Solenoid) LHCb (The Large Hadron Collider beauty experiment) ALICE (A Large Ion Collider Experiment)
ATLAS ir CMS „ieškos“ Higzo buzono ir „nestandartinės fizikos“ požymių. LHZb detektorius optimizuotas b-kvarkų paieškai, o ALICE skirtas kvarkų plazmos analizei.


Eksperimentai

Vienas iš pagrindinių numatomų eksperimentų – Higzo bozono dalelės paieška. Iki šiol nežinoma, kodėl kūnai turi masę. Mokslininkai daro prielaidą, jog kūnai turi masę, nes egzistuoja Higso bozonas, kuris sąlygoja skirtingą dalelių sąveiką su aplinka. Jei po šio eksperimento dabartinės teorinės prielaidos pasitvirtins ir Higso bozonas bus nustatytas, tai bus ryški pažanga, galbūt revoliuciniai pokyčiai pasaulėžiūroje.

Mokslininkai tikisi, kad šis greitintuvas padės atsakyti į kitus ne mažiau svarbius klausimus:
Ar tikslesnės bariono masės apskaičiavimas patvirtina standartinį modelį? Ar egzistuoja supersimetrija? Kokie yra simetrijos pažeidimai tarp materijos ir antimaterijos? Ar egzistuoja kiti matavimai, kuriuos nuspėjo superstygų teorija, ir ar galima juos „pamatyti“? Kokia yra tamsiosios materijos (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/bendroji_astronomija/paslaptingoji_visata), kuri sudaro 96% visatos masės, prigimtis? Kodėl gravitacijos jėga yra daug silpnesnė už elektromagnetinę, silpnąją ir stipriąją sąveikas?

ATLAS detektoriaus magnetinio toroido transportavimas:
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/0705023_01-A5-at-72-dpi.jpg


Atidėtas paleidimas

Iš pradžių greitintuvą buvo planuojama paleisti 2001 metais, bet dėl finansavimo problemų paleidimą teko atidėti iki 2007 metų.

„Pilnavertis greitintuvo įjungimas nuo pat pradžių buvo numatytas 2008 metų pavasarį, bet planavome prieš Kalėdas greitintuvą dvi savaites bandyti. Dabar bandymo nebus“, - sakė laboratorijos atstovas spaudai Jamesas Gilliesas.

Greitintuvo paleidimas atidedamas dėl kelių neypatingai rimtų problemų. Anksčiau šiais metais bandymo metu sutrūko greitintuvo superlaidžiųjų magnetų atraminė struktūra. „Atradome dizaino klaidą, ir ji dabar yra taisoma“, - sakė atstovas spaudai.

Šios klaidos buvo pastebėtos atliekant vieną eksperimentą, kurio rezultate pasigirdo visai padorus sprogimo garsas. Eksperimentas vykdytas nuosekliai bandant sumontuotą įrangą. Mokslininkai nusprendė patikrinti, kas bus jei didžiulių greitinančių magnetų temperatūra viršytų leistiną normą (jos normalus dydis siekia -271 laipsnių Clesijaus). Testavimui pasirinktas vienas iš magnetų, atsakingas už dalelių srauto fokusavimą.
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/0705024_06-A5-at-72-dpi.jpg
Padidėjus temperatūrai magnetas išėjo iš superlaidumo būsenos ir tuo pačiu atsiradusi varža ėmė dar labiau didinti sistemos temperatūrą. Skystas Helis, naudojamas vėsinimui prie tokių sąlygų ima garuoti. Pagrindinė šio proceso inžinerinė problema – susidarantis milžiniškas Helio slėgis.

Kad išsiaiškinti šio atsiradusio slėgio galimas pasekmes, fizikai magneto ir sušinimo skysčio korpusą apkrovė nesimetrine, tokį slėgį imituojančia jėga. Pagal technines charakteristikas, leidžiama apkrova neturi viršyti 25 atmosferų, tačiau jau prie 20 atmosferų įvyko sprogimas ir korpusas įskilo.

Avarijos metu personalas nenukentėjo, tačiau tai lėmė atidėta greitintuvo paleidimą.

Be to, superlaidžiųjų magnetų aušinimas iki darbinės -271,25 laipsnių pagal Celsijų temperatūros taip pat truko ilgiau nei numatyta. „Mokomės ataušinti 38 000 tonų aparatūros iki temperatūros, žemesnės nei kosmose. Tai labai sudėtinga įranga“, - sakė J.Gilliesas.

Šis projektas yra „bene ambicingiausias visų laikų mokslinis darbas“, o jo rezultatai „tikriausiai pakeis mūsų supratimą apie Visatą“, - sako projekto kūrėjai.


Lietuva – projekto partneris

Džiugu, jog šiame ambicingame projekte dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Prie šio Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN projekto prisideda ir Vilniaus universiteto mokslininkai.

Pasak Lietuvos mokslininkų grupės vadovo profesoriaus Juozo V. Vaitkaus, greitintuvas pradės veikti šį rudenį, o patikimus rezultatus tikimasi gauti po 10 metų. Norima pagerinti panaudojamus detektorius, kad eksperimentas sutrumpėtų bent iki 5 metų.

Birželio 2–9 dienomis Vilniaus universitete įvyks trys konferencijos, skirtos didžiausio pasaulyje eksperimento – Didžiojo hadronų kolaiderio – modernizacijos problemoms spręsti. Tai mokslinio bendradarbiavimo komandų WOEDAN (Defektų analizė radiacijos suardytuose silicio detektoriuose), CERN RD50 (Radiacijai atsparūs puslaidininkiniai prietaisai labai didelio šviesingumo kolaideriams) ir CERN 39 (Kriogeniniai radiacijos detektoriai) pasitarimai. Jie reguliariai vyksta CERN ir vienoje iš partnerių šalių. Šiais metais patenkinta Lietuvos paraiška.

Konferencijos dalyviams bus pristatytas modernus prietaisas, sukurtas Vilniaus universiteto laboratorijose. „Jis jau parengtas unikaliam eksperimentui, kurio metu bus nustatyta, kaip kontroliuoti medžiagos, naudojamos detektoriams, savybes ir kaip tos medžiagos kinta jas apšvitinant dalelėmis greitintuve“, – atskleidė eksperimente dalyvaujančių Lietuvos mokslininkų grupės vadovas prof. Juozas V. Vaitkus. Tikimasi, kad šis eksperimentas gerokai padės kuriant detektorius, reikalingus Didžiojo hadronų kolaiderio eksperimentams.

LHC derinimas:
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/LHC.jpg

„Tai unikalus eksperimentas, kurio metu originali Vilniaus universitete sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Po to ji bus nugabenta į CERN ir naudojama toliau“, – apie eksperimentą pasakojo Lietuvos mokslininkų grupės vadovas.

Lietuvos mokslininkai į bendradarbiavimo su CERN programas įsitraukė 2002 metais.


Į lenktynes – amerikiečiai

Ženevoje pradėsiantis veikti Didysis hadronų greitintuvas (Large Hadron Collider) pergrupuos mokslinio pasaulio žemėlapį – dabartinė fizikų traukos vieta JAV gali būti išmainoma į Europą. Gana nemaloni žinia amerikiečiams, kurie nuo pat šio mokslo susikūrimo pradžios buvo lyderiai, pritraukę ir geriausius kitų šalių mokslininkus į savo universitetus ir tyrimų centrus.

Tačiau amerikiečiai nenori užleisti savo pozicijų ir jau parengė planą, kaip vėl išsiveržti į lyderius - pastatyti savo greitintuvą, pavadintą International Linear Collider (ILC), trisdešimties kilometrų ilgio megastatinį, kainuosiantį keliolika milijardų JAV dolerių.

Šio plano kritikai teigia, kad tai gerokai sumažintų kitų mokslo sričių finansavimą, tačiau remėjai mano, kad to nepadarius, būtų apleistas pačios fundamentaliausios mokslo šakos vystymas.

Greitintuve fundamentaliosios dalelės - elektronai ir pozitronai - yra įgreitinami beveik iki šviesos greičio, o jų susidūrimų metu vykstančių procesų tyrinėjimai gali padėti atsakyti į tokius svarbius klausimus kaip kas yra tamsioji materija, iš ko susikūrė Visata ir kaip ji evoliucionuos, kiek joje yra dimensijų ir kitus fundamentalius klausimus.

Nors tikimasi, kad Šveicarijos greitintuvas, pavadintas Large Hadron Collider arba LHC, padės atlikti svarbius eksperimentus - gal būt net įrodyti Higso bozono - dalelės, kuri, kaip manoma, suteikia materijai masę - egzistavimą, tačiau be abejonės prireiks ir jautresnių tyrimo įrankių, kad išsiaiškinti šios dalelės savybes. Čia ir galėtų pasitarnauti amerikiečių greitintuvas.
http://www.technologijos.lt/archyvas/visu_straipsniu_nuotraukos/fizika/eksperimentai/LHC/LHC_hall_1.jpg
Mokslininkų taryba (Board on Physics and Astronomy) JAV taip pat mano, kad apart šių tyrimų, naujasis greitintuvas toliau trauktų iškiliausius mokslininkus į JAV ir skatintų jaunimą rinktis fiziko specialybę.

Tarybos ataskaitoje rekomenduojama skirti 500 milijonų dolerių per artimiausius penkis metus technologijų, reikalingų šiam greitintuvui, tyrinėjimams. O visas projektas kainuotų net 12 milijardų dolerių.

Daug kartų apie tai girdėjau ir tai man kelia nerimą, nors tu ką:
Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą. Tačiau tokia tikimybė tikrai labai maža, tad mokslininkai nelinkę nerimauti.
Šis požiūris neatrodo pakankamai atsakingas galimos tragedijos mastui. Tragedija čia yra pernelyg švelnus žodis.

Svecias
2007.06.11, 18:09
Ši vieta nuskambėjo tikrai nelabai gerai :(

Tiesa, mokslininkai iškelia teorinę galimybę, kad eksperimentas gali sukelti juodosios skylės susidarymą, žemės, o gal net ir pačios visatos išnykimą.

Thomasasz
2007.06.11, 18:12
Kokia miela teorinė galimybė :D:D:D

2007.06.11, 18:13
Na, o čia (http://microcosm.web.cern.ch/microcosm/LHCGame/LHCGame.html) - lengvas žaidimas iš tos pačios serijos :)


Dar prie ankstesnio straipsnio pateikiama (pirmai niekaip neužkrovė):

Video medžiaga apie LHC greitintuvą:
tmXKoznARWQ

Svecias
2007.06.12, 10:47
Vėl Tunguskos meteoritas

2007 - 06 – 12



Nors kitais metais Tunguskos fenomenas atšvęs 100 metų jubiliejų, šio sprogimo paslaptis iki šiol išlieka mokslininkų, mokslo entuziastų ir ufologų dėmesio centre. Štai ir dabar Krasnojarsko mokslininkai teigia meteorito kritimo vietoje atradę nežemiškos civilizacijos „informacinį konteinerį“.
Krasnojarsko kosminio muziejaus direktorius Jurijus Lavbinas nuolat organizuoja ekspedicijas į katastrofos vietą ir kiekvieną kartą parveža ką nors įdomaus. Būtent jis surado legendinį „Elnio akmenį“, kurį vietos gyventojai laiko Tunguskos meteorito dalimi.

Ilgai ieškotas ir pagaliau rastas „Elnio akmuo“

Prieš trejus metus, tyrinėdami Poliguso gyvenvietės (Evenkija) apylinkes, ekspedicijos dalyviai ant vienos iš kalvų po samanomis atrado keistus objektus. Nuo jų pavyko atskelti kelis fragmentus, kurie dabar saugomi Krasnojarsko fizikos institute. Buvo atliktos analizės. Paaiškėjo, kad rastieji mineralai yra sudaryti iš geležies silicido, kuris žemės sąlygomis tiesiog negali susidaryti. Lavbino teigimu, aiškiai nežemiškos kilmės geležies silicidas, iš kosmoso padarytose nuotraukose matomi krateriai ir kiti požymiai rodo, kad 1908 metų birželio 30 d. Tunguskoje sudužo ateivių kosminis laivas, nors daugelis kitų tyrinėtojų su tokiu požiūriu nesutinka.
Ir štai 2006 metų pabaigoje Evenkijoje apsilankė nauja ekspedicija. Grupė tyrė Akmeningosios Tunguskos upės krantus, ieškodama naujų keistojo mineralo telkinių. O surado kai ką visiškai netikėto.
Netoli Baikito kaimo ekspedicijos dalyviai atrado kvarcą primenančius akmenis, išmargintus keistais simboliais. Sensacingi radiniai buvo aptikti už 270 kilometrų nuo Tunguskos sprogimo epicentro. Nors akmenys buvo rasti ne vienoje vietoje, ant visų lengvai matomi vienodi, į hieroglifus panašūs ženklai. Lavbinas mano, kad šie ženklai negalėjo atsirasti natūraliu būdu. Neįmanoma juos išgraviruoti ir parankinėmis priemonėmis. Mineralai be galo tvirti. Galingas Krasnojarsko fizikos instituto lazeris paliko juose tik vos įžiūrimus įbrėžimus.


Keistieji 2006 metų radiniai

Dabar į Krasnojarsko muziejų ruošiasi atvažiuoti ir akmenis ištirti Rusijos mokslų akademijos Sibiro padalinio atstovai. Situacija tikrai kebli. Geležies silicidas negali susidaryti Žemėje, bet specialistai teigia, kad tai ir ne meteoritas. Tai gal šią medžiagą galima pagaminti dirbtiniu būdu? Pasirodo galima, tačiau labai sunkiai. Viename iš Sibiro institutų pavyko gauti geležies silicidą, iš kurio tikimasi pagaminti labai efektyvius termoelektrinius elementus, tiesiogiai transformuojančius elektros energiją į šilumą ir atvirkščiai. Gal kaip tik tokiu principu veikė ir ateivių laivo energijos generatoriai?


Straipsnyje yra ir foto (http://www.mtinfo.puslapiai.lt/mtinfo/Tunguska/tunguska.htm)

antitotalitarizmus
2007.06.12, 14:22
Noretusi , kad tai butu tiesa, bet kodel apie tai nera kalbama didziosiose ziniasklaidos priemonese, juk jei tai tiesa, turetu buti aptarinejama visur, o ne tik mazuose ru saituose

Thomasasz
2007.06.12, 14:56
NASA pratęsė erdvėlaivio „Atlantis“ misiją http://www.lrt.lt/images/s.gifhttp://www.lrt.lt/images/s.gif

Jungtinių Valstijų kosmoso agentūra NASA dviem dienoms pratęsė erdvėlaivio „Atlantis“ misiją. Nuspręsta, kad astronautai į atvirą kosmosą išeis ketvirtą kartą, kad galėtų pataisyti plyšį, atsiradusį termoizoliacinėje dangoje, pranešė NASA televizija.
Vėlų pirmadienio vakarą du misijos specialistai iš „Atlančio“ įgulos baigė pirmąjį išėjimą į kosmosą.
Jie sėkmingai aktyvavo naują saulės energiją naudosiantį segmentą, prijungtą prie Tarptautinės kosmoso stoties.

http://www.lrt.lt/news.php?strid=31491&id=3818908

2007.06.13, 22:45
Meteoritai:
NSVJEdZ1Jkc

8mbA606ZRWI

pauliaK
2007.06.14, 14:07
Malaizijos korporacija vyriausiuoju mokslininku pasirinko lietuvį (http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=13516963)

„Darysiu tai, ko neduoda daryti Lietuvoje“, – DELFI sakė profesorius.

Irma
2007.06.14, 14:21
Na ka, realizuos save žmogus, tuo pačiu ir užsidirbs ;)
Manau, labai gerai, kad kitose šalyse progos padirbėti atsiranda, plečiasi akiratis, didėja praktikos... Jau geriau prie kažko konkrečiai "prisiliesti" , nei neturėti progos panaudoti tai ką sugebi :)

Svecias
2007.06.20, 09:41
Nežemiška gyvybė gali būti rasta po 10 metų
2007 - 06 - 20



Britanijos astronominės sąjungos ekspertai teigia, kad Visatoje, be Žemės, egzistuoja ir daugiau gyvenamų planetų. Problema ta, kad Visata yra labai didelė ir joje išsibarsčiusios protingos gyvybės salelės tiesiog neranda viena kitos. Mokslininkai neatmeta ir galimybės, kad kokia nors išsivysčiusi nežemiška civilizacija jau aptiko mus, tačiau dėl didelių atstumų Žemės dar neaplankė ir, galimas daiktas, niekada neaplankys.

Specialistai prognozuoja, kad tolimesnis mokslo ir technikos progresas įgalins astronomus jau po 10 metų gauti pirmuosius duomenis apie nežemiškas gyvybės formas. Žinoma, jos nebus panašios į egzotiškas būtybes iš Holivudo filmų. Greičiausiai tai bus paprasčiausi mikroorganizmai, žemesnieji augalai ar kitos nesudėtingos gyvybės formos. Tačiau ir jų atradimas būtų labai svarbus metodologine prasme.

Tada mes galėtume būti tikri, kad žemiškoji gyvybė Visatoje nėra unikali ir mes anksčiau ar vėliau galime tikėtis sutikti proto brolius.
Neseniai Britanijos mokslo ministro kvietimu susirinkę daugelio Europos šalių universitetų mokslininkai aptarė galimai gyvenamų egzoplanetų paieškos tendencijas ir prognozes. Praėjo tik 20 metų nuo to laiko, kai mokslui tebuvo žinoma viena vienintelė planetų sistema – Saulės sistema.

Per tuos metus astronominių stebėjimų metodai patobulėjo tiek, kad atrasta jau daugiau kaip 200 už Saulės sistemos ribų esančių planetų, besisukančių apie svetimas žvaigždes. Ne taip seniai atrasta Gliese 581c yra tokia panaši į mūsų planetą, kad buvo net pavadinta „antrąja Žeme“. Tačiau, norint išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistuoja kokios nors gyvybės formos, į ją reikia nuskristi patiems, ar bent jau pasiųsti automatinį zondą. Štai čia ir atsiranda atstumo problema.

Nors, matuojant kosminiais masteliais, ši planeta nėra labai tolima, esant dabartiniam kosminių technologijų lygiui, žmonijai ji nepasiekiama. Taigi, vienintele viltimi atrasti nežemišką gyvybę lieka sparčiai tobulėjantys distancinio zondavimo metodai, ypač spektroskopija. Daug naujų atradimų laukiama iš 2015 metais prasidėsiančios ESA kosminės observatorijos Darwin misijos.

Iš 4 galingų teleskopų sudarytas kompleksas nuolat stebės kosmosą, ieškodamas gyvybei tinkamų planetų. Mokslininkai mano, kad iki 2015 metų bus žinomos jau apie 500 egzoplanetų. Iš šio skaičiaus Darwin detaliai ištirs 50 perspektyviausių objektų.


Parengta pagal: Newsland.ru

Svecias
2007.06.22, 16:18
Estija ir Europos Kosmoso Agentūra (ESA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Žinoma, iki pilnaverčio Estijos dalyvavimo šioje organizacijoje dar toli, tačiau pirmasis žingsnis į kosmosą padarytas.

2007.06.27, 16:03
„YouTube“ mokslininkams (http://www.balsas.lt/projektai/internetopievos/straipsnis128060)
„ScienceHack“ – unikali mokslinių filmukų paieškos sistema, kurios rezultatai peržiūrimi pačių mokslininkų.

„ScienceHack“ duomenų bazė pildoma iš „YouTube“, „MetaCafe“ ir kitų videopaslaugų svetainių. Šiuo metu lankytojams siūlomai vaizdo siužetai fizikos, chemijos ir kosmoso temomis, netrukus pasirodys filmukai apie geologiją, psichologiją, robototechniką ir kompiuteriją.
http://sciencehack.com/img/ScienceHack.png (http://sciencehack.com/)

Jėga :geras:

Tomasl
2007.06.27, 21:12
Kas labiausiai "užknisa", tai, kad niekada to nepamatysiu ir nesužinosiu :)


Dar daug tariamų stebuklų pamatysi, kai kurie ir dabar tavo žinias vadina nepaiškinamais dalykais.

Atradimai vyksta geometrine progresija, po penkių dešimtmečių fizikai ar kiti mokslininkai kiek besistengdami ir kiek benorėdami vistiek nesugebės mums perteikti,paaiškinti savo pasiekimų.
Tai kažkas panašaus kad aš skaityčiau "Hamleta" orangutangu kompanijoje, tikėdamas supratimo.

Bet tavo sakinio esmės niekaip nepaneigsi, todel su pritarimu ir cituoju.

2007.06.27, 22:07
"Tamsioji galaktika" - teorija virsta realybe (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/tamsioji_galaktika)
Mokslininkai aptiko pirmąją galaktiką, kurioje nėra nei vienos žvaigždės. Nors galaktika VIRGOHI21 patraukė mokslininkų dėmesį dar 2000 metais, tačiau tik dabar paaiškėjo, kad ji yra taip vadinama „tamsioji galaktika“. Savo dydžiu keistasis darinys prilygsta įprastoms galaktikoms, tačiau yra sudarytas vien tik iš tamsiosios materijos. Jo buvimą išdavė tik neutralaus vandenilio spinduliavimas ir gravitacijos jėga.

Galaktika VIRGOHI21. NAIC nuotrauka (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/zvaigzdynai/tamsioji_galaktika/2007-06-27.2946497994/image).

Kornelio universiteto mokslininkų vadovaujamos tarptautinės astronomų komandos atrastoji galaktika nuo Žemės nutolusi santykinai netoli - apie 50 milijonų šviesmečių. Mokslininkų manimu, galaktiką sudaro tik juodoji materija (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/bendroji_astronomija/paslaptingoji_visata). Jeigu tolesnių tyrimų metu nepavyks joje aptikti jokių objektų, tai dar kartą patvirtins dabartinį Visatos modelį, pagl kurį tokios galaktikos privalo egzistuoti.

Aišku, tokie bežvaigždės galaktikos tyrimai nėra lengvai vykdomi. Pasinaudoję teleskopu WSRT (Westerbork Synthesis Radio Telescope), specialistai sugebėjo tiksliai nustatyti šios galaktikos ribas. Papildomi orbitiniu Hubble teleskopu gauti duomenys parodė, kad galaktikoje VIRGOHI21 nėra ne tik žvaigždžių, bet ir materijos mums įprasta prasme. Kaip rodo paskutiniai duomenys, „tamsiosios galaktikos“ masė yra maždaug 100 mlrd. Saulės masių. Tai tokia didelė masė, jog jei tai būtų normali galaktika, ją būtų galima lengvai stebėti pro mėgėjišką teleskopą - ji tiesiog skęstų žvaigdžių šviesoje. Dabar šiame masyviame ir paslaptingame objekte net Hubble teleskopas neįžvelgė nieko, išskyrus tamsą.

Visgi, tokios galaktikos egzistavimas iki šiol tebuvo grynai teorinė galimybė. Todėl astrofizikai nesiskubino daryti išvadų ir pastaruosius 7 metus atliko visus įmanomus stebėjimus ir testus - tačiau neaptiko visiškai nieko, kas primintų nors kokį Visatos kūną.

Tomasl
2007.06.27, 22:11
Beje ateivių ieškotojams.

Užduokim iš pirmo klausimą, ko ieškome
Gyvybės ar samonės ?

Sąlyginai žinant kad sąmonė, bent žemėje be gyvybės neegzistuoja, lieka klausimas kas yra gyvybė.

O gyvybė - tai molekulių (atomų klasteriai) junginys, ar molekulių klasterių (lastelės) junginys, naudojantis ivairiarūšę energija (judesys, ar kitaip, galimybė atlikti "darba") reprodukciniais tikslais.(tai yra kopijos gamyba).
Vat čia ir prasideda linksmybės, tai yra- iš kur,kam, kodėl,kada ir t.tt... bet ne apie tai.. čia.

Tai va, kaip bebūtu keista , žemė , kuri yra įvardyjama, kaip tinkamiausia vieta gyvybei,tesugebėjo priglausti tik viena vienintelė gyvybės(reprodukcijos) formą.

Tai kodėl mes būtent tokios žemės ir formos ieškom.
Čia iš serijos , "jai arklys turėtu dieva , tai jis tikrai nebūtu žmogus"

Samonės paieškom visai neverta prasidėt, kol manysim kad , gyvybė yra tik ta, kuri yra pastatyta ant DNR ar RNR bazės.

keen
2007.06.28, 17:09
Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukciją, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t. Todėl planetose ieškoma atmosferos, skysto vandens, metano dujų... Pagal tai kas žinoma apie žemės gyvybę, sakoma, kad esant tinkamom sąlygom gyvybė atsiranda neišvengiamai. Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

Svecias
2007.06.28, 17:16
Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukcija, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t. Todėl planetose ieškoma atmosferos, skysto vandens, metano dujų... Pagal tai kas žinoma apie žemės gyvybę, sakoma, kad esant tinkamom sąlygom gyvybė atsiranda neišvengiamai. Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

Gyvybės, gyvo organizmo pagrindiniai požymiai - tai maitinimasis, daugimimasis, cikliškas gyvenimas: gimimas - mirtis. Tikrai nemanau, kad tik žemėje egzistuoja gyvybė

Tomasl
2007.06.28, 20:53
Gyvybe suprantama pagal "Pagrindinius gyvybės požymius" :
reprodukciją, energijos vartojimą, šalinimą ir t.t.

Pvz

Iš kartotino dulkiu debesies žiebiasi sfera.
kuri spaudžia "vandenilio" vaisiu ir geria jo sultys,
šalindama "fotonų" atliekas
ir t.t..

žinoma tai toli.
Bet kriterijus atitinka, išskyrus mums taip reikiama akta, ar tos pačios sąmaonės būvimą.

Tomasl
2007.06.28, 20:58
Žemėje nėra vietos kur nebūtų gyvybės - netgi sieros pripildytose uolose ar verdančiuose geizeriuose randamos bakterijos.

Bet tai,
kaip bebūtų gaila yra tik vienintelė rūšis.
Tai yra DNR , RNR rūšis.

Svecias
2007.07.03, 13:09
NASA tirs du didžiausius asteroidus
2007 - 07 - 02



2007 metų liepos mėnesį NASA planuoja paleisti tarpplanetinę stotį „Dawn“, kuri turės ištirti didžiuosius Saulės sistemos asteroidus Cererą ir Vestą. Pirmoji ilgos kosminės kelionės stotelė bus stambus (578 × 560 × 458 km) asteroidas Vesta.



Asteroidas Vesta

Nors netaisyklinga asteroido forma neleidžia jo priskirti nykštukinėms planetoms, savo chemine sudėtimi ir geologine raida Vesta daug kuo panaši į Žemės tipo planetas. Prieš dešimtmetį kosminiu Hubble teleskopu Vestos paviršiuje pavyko įžiūrėti kai kurias detales. Ryškiausia jų – 460 km skersmens krateris, dengiantis didžiąją asteroido pietinio pusrutulio dalį.



Milžiniško kraterio dugnas yra 13 km žemiau planetoido paviršiaus ir astronomai laužo galvas, kaip Vesta apskritai galėjo pergyventi tokį siaubingą kataklizmą. Šios katastrofos padariniai buvo juntami net Žemėje, kurioje rasta galingo sprogimo išmestų vadinamųjų V-tipo meteoritų. 2010 metais „Dawn“ išeis į dirbtinio Vestos palydovo orbitą ir tyrinės asteroidą 9 mėnesius. Paskui aparatas pasuks link Cereros, kuri laikoma masyviausiu asteroidų žiedo objektu ir savo dydžiu užsitarnavo teisę vadintis nykštukine planeta.



Iš Žemės Cerera matoma tik kaip 7-to ryškio žvaigždelė ir net galingais teleskopais jos paviršiuje galima įžvelgti tik pačias stambiausias detales. Stebint jų judėjimą, pavyko nustatyti Cereros apsisukimo apie savo ašį periodą – 9 valandos. Taigi, abu asteroidai yra įdomūs tyrimų objektai ir astronomai nekantraudami laukia „Dawn“ starto ir, žinoma, sėkmingo finišo

Mantas
2007.07.03, 16:53
Delfinai intelektu mažai nusileidžia žmogui?

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=13678652

Svecias
2007.07.29, 00:20
Europos kosminis laivas keliauja į Kuru
2007 - 07 - 26


ESA spaudos tarnyba praneša, kad europiečių kosminis laivas ATV „Žiulis Vernas“ (Jules Verne) jau pakrautas į baržą ir yra pakeliui į Kuru kosmodromą Prancūzų Gvianoje. Į specialią baržą įkeltas tik krovininio kosminio laivo korpusas. 400 kg aparatūros penkiasdešimtyje konteinerių keliaus į Kuru iš Roterdamo uosto laivu „Toucan“. „Žiulis Vernas“ – pirmasis iš serijos automatinių transporto laivų, skirtų aprūpinti būtinais resursais Tarptautinę kosminę stotį. ATV – pats sudėtingiausias ESA kosminio laivo projektas, realizuotas bendradarbiaujant su NASA ir Rusijos kosmoso agentūra Roskosmos.

Dėl techninių ir organizacinių problemų pirmasis laivo startas jau vėluoja 2 metus ir pagal pakoreguotą programą turėtų įvykti 2007 metų rudenį. Beveik 20 tonų sveriantis „Žiulis Vernas“ galės nugabenti į kosminę stotį 7,5 tonos krovinių. Po 6 mėnesių šiukšlėmis ir atliekomis pakrautas laivas atsiskirs nuo TKS ir sudegs viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Šiuo metu TKS aptarnaujantys rusų transporto laivai „Progress“ gali nugabenti į orbitą tik 2,5 tonos naudingo krovinio.

Kuru kosmodromas įrengtas labiausiai į pietus nutolusiame Prancūzijos užjūrio departamente – Prancūzų Gvianoje, šiaurrytinėje Pietų Amerikos dalyje. Šis kosmodromas daugiausia naudojamas paleisti ryšio palydovus į geostacionarinę orbitą. Geografinė kosmodromo padėtis (arti ekvatoriaus) leidžia maksimaliai išnaudoti raketų-nešėjų keliamąją galią.


pagal Rian.ru

Svecias
2007.07.29, 00:21
Atominiai kosminiai laivai
2007 - 07 - 11


NASA atstovai teigia, kad kosminių laivų su atominiais varikliais panaudojimas leistų sutaupyti milijardus dolerių ir sumažintų kosminių aparatų svorį bei matmenis. NASA primena, kad 2020 metais planuojama atnaujinti skrydžius į Mėnulį, o 2024 metais jame tikimasi įkurti ir nuolatinę bazę. Inžinieriai teigia, kad tokios bazės statyba kainuos dešimtis milijardų dolerių. Antra tiek, jei ne daugiau, bus išleista gaminant didžiulius kiekius cheminio kuro transporto laivams.

Raketos Ares V startas (piešinys)

Kosminių branduolinių tyrimų centro Aidaho valstijoje direktorius Stivenas Hou teigia, kad, pritaikius kosminiuose laivuose atominius variklius, tarpplanetinių kelionių kaštai žymiai sumažėtų. Septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, vykdant projektą NERVA (Nuclear Engine for Rocket Vehicle Application), Jungtinėse Valstijose jau buvo sukurtas atominio kosminio variklio projektas.

Deja, praktiškai branduoline energija varomo kosminio laivo idėjos realizuoti nepavyko. Dabar siūloma atgaivinti šį projektą ir keliaujant į Mėnulį dalį maršruto (atkarpą Žemės orbita – Mėnulio orbita) įveikti branduoliniais varikliais. Šiuo metu JAV projektuojama sunkioji raketa-nešėja Ares V su branduoliniais varikliais galėtų nugabenti į Mėnulį 29 tonų naudingą krovinį. Tuo tarpu su tradiciniais cheminiais varikliais krovinio svoris tebus 21 tona. Tai reiškia, kad, pervežant iš Žemės į Mėnulį 250 tonų sveriantį nuolatinės bazės kompleksą, vietoje 12 startų užtektų devynių.

Taip ateityje galėtų atrodyti kelionei į Marsą skirta branduolinė raketa (piešinys)

Atominiai varikliai neblogai pasitarnautų ir tolimesnių kosminių kelionių, pavyzdžiui į Marsą, metu. Stivenas Hou neabejoja, kad specialistai parems jo idėją, tačiau baiminasi visuomenės protestų. Jei starto metu branduolinę raketą ištiktų rimta avarija, aplinka gali būti užteršta radioaktyviais elementais.


pagal Cybersecurity.ru

liutass
2007.08.16, 15:03
Aptikta milžiniška tolimos žvaigždės uodega (http://www.balsas.lt/naujienos/technologijosirmokslas/straipsnis148331)

Tomasl
2007.08.19, 20:05
Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14115282

Svecias
2007.08.20, 01:37
Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14115282

Čia tai geras |:D man labiausiai patiko pirma pastraipa

Vokietijos mokslininkams pavyko patvirtinti „nulinio laiko“ zonų egzistavimą ir taip privertė suabejoti A. Einšteino realityvumo teorija. Bandymų metu jie užfiksavo fotono judėjimą, kurio greitis viršijo šviesos greitį, rašo „New Scientist“.

Thomasasz
2007.08.30, 12:14
Roveriai miršta - tegyvuoja landeris!
http://www.astronomija.info/news/07-08-06.php

Mantas
2007.08.30, 13:22
http://www.astronomija.info/news/07-08-06.php

Prie plikos nuorodos būtų gerai pateikt ir pavadinimą, ačiū.

2007.09.07, 13:49
Jei jums įdomu, kaip mes pristatomi ateiviams, pasižiūrėkite čia:

Laiškas nežemiškam protui (http://www.balsas.lt/projektai/internetopievos/straipsnis155621)

Jiems pateikiama 116 nuotraukų ir galybė audio įrašų, kartu su pasisveikinimu 55 kalbomis bei nurodant, jog siekiame tik taikos ir draugystės.

Tikiuosi [pi:s] (peace) ateivių kalboje (jei tokia ten egzistuoja) neturi jokios neigiamos reikšmės :D

Vienas iš pavyzdžių kaip ateiviai mokinami mūsų matematikos dėsnių:
http://goldenrecord.org/images/image003.jpg

Beje, kad visą šią informaciją perskaitytų, ateiviams reikėtų sukurti (ar ištraukus iš antikvarinio muziejaus nuvalyti dulkes) kažką panašaus į mūsų patefoną. Net šiais mūsų laikais tai atrodo primityvus ir atgyvenęs įrenginys, ką jau kalbėti apie ateivius.

Thomasasz
2007.09.12, 22:07
Marsaeigis "Opportunity" atlaikė Marso smėlio audras ir ruošiasi naujiems tyrimams


http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/kosmonautika/Opportunity_leisis_i_viktorijos_krateri

Sula
2007.09.13, 09:20
Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14115282

Mano manymu iš ne kartą registruoto reiškinio daromos visai alogiškos išvados.

Slav0n
2007.10.12, 22:33
Mokslininkai įveikė šviesos greitį?

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14115282

Delfi tikri sensaciju miegejai, is tikruju straipsnis vokietuku vos 0.5 puslapio,
tyrimus jie atlikineja jau ne pirmus metus ir skelbia iveike sviesos greiti jau nepirma syki - nutylejo tik tai kad ponas Giunteras Nimcas priesingai negu priimta visame pasaulyje supranta sviesos greicios apibrezima. Kitaip sakant pagal juo numone jei mes galim nusiust energijos kvanta greiciau nei tuo pat momentu issiusta paprastu "zmonišku" sviesos greiciu - tai Einsteinas neteisus. Anaiptol su vienu sviesos kvantu (nepamirstant korpuskulinio-banginio dualizmo) galima atlikti pirmo kvanto fronto amplitudes perstumima - daznai stebimas effektas lazeriose. Tai va perstumiant fronta mes laimime pirmo informacijos paketo persiuntimo greityje (jis anksciau uzfiksuojamas) - nors likusieji duomenis nukeliaju iprastu greiciu - kitaip pasakius VIENO KVANTO perkelimas greiciu >10^8 imanomas, o informacijos GRUPINIS GREITIS niekados nevirsys 10^8. Ka ir sake dede Einsteinas. Taigi pamirskit laiko masinas :D :P

Irma
2007.10.13, 00:21
P. Alleno projektas kosmose ieško ateivių pėdsakų (http://www.balsas.lt/naujiena/171170)

Trikampės galaktikos nuotr.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071012/trikampisukas_px250.jpg

JAV Kalifornijos valstijos Hat Creeko miestelyje įkurtas „Alleno Teleskopinis Įrenginys“ (Allen Telescope Array – ATA) ketvirtadienį kosmose pradėjo ieškoti svetimos gyvybės pėdsakų, pranešė BBC.


Milijardieriaus Paulo Alleno, vieno iš kompanijos „Microsoft“ įkūrėjų, finansuojamas projektas pasitelks 350 6m skersmens antenų, kad ištirtų daugiau nei milijoną žvaigždžių sistemų, ieškodamas nežemiškų protingų būtybių skleidžiamų radijo signalų.

Tikimasi, jog vienas didžiausių pasaulio radioteleskopų aptiks ateivių egzistavimo įrodymų iki 2025 metų.

Bandydami naująjį įrenginį, SETI instituto ir Kalifornijos Berklio universiteto mokslininkai sudarė Andromedos ir Trikampės (Triangullum) galaktikų radijo bangų žemėlapius.

ATA kūrėjų teigimu, netgi veikdamas ne visu pajėgumu, naujasis teleskopas meta rimtą iššūkį didesniems kosmoso stebėjimo instrumentams.

Kol kas naudojamos tik 42 antenos, o pats projektas laukia naujų investuotojų. P. Alleno indėlis į ATA – 25 mln. JAV dolerių. Norint paleisti į darbą visas likusias antenas, reikės papildomų 25 mln. dolerių.

Tikimasi, kad be protingos nežemiškos gyvybės paieškų, ATA padės geriau suprasti tokius fenomenus, kaip supernovos, juodosios skylės, ir kai kurie kiti „egzotiški“ astronomijos objektai, kurių egzistavimas yra įrodytas skaičiavimo būdu, tačiau niekada tiesiogiai nepatvirtintas žmogaus sukurto aparato.

Dabar intensyviai ieškom, o paskui intensyviai "bėgsim" :hihihi:

rat
2007.10.30, 19:44
Bull... ar ne bull... :hm:

Atleistas NASA ekspertas žino Mėnulio paslaptį?
http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14854826

Thomasasz
2007.10.31, 00:01
Bull... ar ne bull... :hm:

Atleistas NASA ekspertas žino Mėnulio paslaptį?
http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=14854826

Na, gali būti, kad jis kažką žino, bet ta ru informacija pasitikėjimo nekelia :D

2007.12.03, 22:02
KTU priėmė strateginę kryptį tapti mokslo ir inovacijų universitetu (http://www.inovacijos.lt/index.php?511800370)
Lapkričio 28 d. Kauno technologijos universiteto Senatas, atsižvelgdamas į Lietuvoje vykstančius procesus, aukštojo mokslo situaciją, verslo ir pramonės poreikius, demografinę padėtį, apibendrino išsamios KTU potencialo ir galimybių analizės rezultatus bei numatė tolesnes strategines Universiteto vystymosi gaires. Nuspręsta siekti mokslo ir inovacijų universiteto statuso.

<...>

Kauno technologijos universitetas, būdamas didžiausias technologinis universitetas Baltijos šalyse, jau kelerius metus iš eilės išsiskiria iš kitų Lietuvos universitetų pagal savo uždirbamas lėšas iš užsakomųjų darbų. "Uždirbame tiek, kiek kiti Lietuvos universitetai kartu paėmus", – teigia KTU rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas. 2006 m. mokslo tyrimų finansavimas, neįtraukiant asignavimų iš valstybės biudžeto, sudarė 10799, 00 tūkst. litų (tarp jų 4087, 15 tūkst. litų iš ūkio subjektų). Mokslo tyrimų finansavimo šaltiniai, be asignavimų iš valstybės biudžeto, KTU pasiskirstę taip: 40 proc. sudaro tarptautinės mokslo programos, 32 proc. – ūkio subjektai, 22 proc. – valstybinis mokslo ir studijų fondas, 6 proc. kitos valstybės institucijos. KTU dalyvauja daugiausiai Europos Sąjungos 6-osios bendrosios programos (Framework) projektų – iš viso 33. Tai didžiausia programa finansuoti mokslo tyrimus Europoje iš bendro ES biudžeto.

<...>

Kartu su Kauno medicinos universitetu bei Lietuvos energetikos institutu KTU kuria aukštųjų technologijų slėnį "Santaka", kuriame bus plėtojamos darniosios chemijos ir farmacijos, mechatronikos ir susijusių elektroninių technologijų, biomedicininės inžinerijos, ateities energetikos, informacinių ir komunikacinių technologijų sritys. Tai turėtų būti didžiausias aukštųjų technologijų slėnis Lietuvoje.

liutass
2007.12.21, 08:56
Planeta - Žemė
ObzQOztMaZ4

Svecias
2008.01.25, 16:35
Lietuva svajoja apie uždarą kosmoso klubą

www.delfi.lt




Lietuva ketina tapti prestižinės organizacijos – Europos kosminės agentūros, garsėjančios griežtomis stojimo sąlygomis, nare. Tačiau tam reikės daugiau laiko, nei pareikalavo stojimas į NATO ar ES. Iš įvairių ministerijų atstovų suburta specialistų grupė per mėnesį turės apibrėžti šalies verslo ir mokslo interesus kosminės veiklos srityje bei svarstys galimybę Lietuvai įsitraukti į Europos kosmoso agentūros (ESA) veiklą.

Kvepia dideliais pinigais
Reklama




Darbo grupė turi išsiaiškinti suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, parengti Lietuvos kosmoso politikos interesų projektą ir pateikti pasiūlymą dėl dalyvavimo Europos kosmoso programoje.

Manoma, kad naudos iš ESA projektų turėtų transportininkai, navigacinių sistemų kūrėjai bei taikytojai, žemės ūkio, statybų srities atstovai, kuriems reikalingi tikslūs geodeziniai matavimai, informacinių technologijų bendrovės, kurios galėtų užsiimti informacinių srautų iš palydovų apdorojimu.

1 mln. eurų metinis narystės mokestis suteiktų šansą Lietuvos verslui gauti užsakymų iš kosmoso technologijų srities. Valstybėms ne ESA narėms nebus lygiateisių galimybių dalyvauti europiniuose kosminių technologijų projektuose.

ES kosmoso tyrinėjimams ir naudojimui skiria milžiniškas lėšas. Tarp jų – ir 3,4 mlrd. erų, kuriuos lapkritį apsispręsta skirti nepriklausomai palydovinio ryšio sistemai „Galileo“ sukurti.

Veržiasi žemėlapių kūrėjai

Lietuvoje yra įmonių, jau dabar sėkmingai išnaudojančių kosminių technologijų teikiamus pranašumus ir galinčių dalyvauti pritaikant kosmines technologijas.

Už Lietuvos stojimą į ESA aktyviai agituoja Kaune veikianti aukštųjų technologijų verslo bendrovė „Aerogeodezijos institutas“, kurianti žemėlapius. Jame pernai įkurtas Taikomųjų tyrimų centras. Jo direktorius Gediminas Vaitkus pažymėjo, kad per pirmąjį šio centro veiklos pusmetį parengtos kelios tarptautinių projektų paraiškos, kurių viena – Europos Sąjungos projektas „Geoland2“ jau laimėjo finansavimą ir netrukus bus pradėtas įgyvendinti.

„Šiame projekte bus kuriamos, testuojamos ir diegiamos į gamybą įvairios kosminės informacijos panaudojimo technologijos. Jos skirtos įvairiems teminiams žemėlapiams gaminti“, – aiškino G.Vaitkus.

Tam, kad būtų aiškiau, apie ką kalbama, jis čia pat pasiūlė žvilgtelti į centro darbuotojos Evgenijos Gurovos parengtus žemėlapius. „E.Gurovą atsiviliojome iš Kaliningrado, nes Lietuvoje beveik nėra specialistų, galinčių apdoroti iš kosmoso darytas nuotraukas“, - šyptelėjo G.Vaitkus.

E.Gurovos kompiuterio ekrane atsivėrė spalvotos nuotraukos, o paspaudus kelis kompiuterio klaviatūros mygtukus galima pamatyti, pavyzdžiui, Baltijos jūros vandens temperatūrą atskirose zonose, dirvožemio naudojimo būdą (iš karto matyti, kad Lietuvoje ir Lenkijoje žemė kultivuojama, o tarp jų esanti Kaliningrado sritis atrodo lyg dykuma).

Didžiuma pinigų grįžtų

Anot G.Vaitkaus, Vakarų Europos valstybės įkūrė agentūrą, kuri galėtų iš kosmoso daryti verslą. „Tai nebuvo bandymas užkariauti kosmosą, bet gauti iš jo informacijos. Verslo esmė – paleidi palydovą, fotografuoji Žemę ir parduoti nuotraukas“, - vieną galimybių apibūdino Taikomųjų tyrimų centro direktorius.

Anot jo, kuriamas palydovo „Galileo“ tinklas – tai bandymas konkuruoti su amerikiečių GPS sistema, ją pakeisti. „Europa pasaulinėje kosmoso informacijos rinkoje siekia būti lygiaverčiu žaidėju, kaip JAV, Kinija, Indija“, – teigė G.Vaitkus.

Pasak pašnekovo, tai slaptas verslas, kuriame naudojamos naujausios technologijos. „Jei ne politinė Europos parlamento valia, naujos ES valstybės neturėtų jokių galimybių prie jų prieiti. Asmeniškai iš vieno ESA vadovų teko girdėti, kad jiems nereikia naujų narių. Tačiau patenkinus griežtas sąlygas, jie sutinka įsileisti naujus žaidėjus. ESA su kandidate derasi 5-7 metus, paskui paleidžia bandomąją programą. Lietuva mokėtų apie 5 mln. litų metinį mokestį, tačiau 90 proc. pinigų grįžtų atgal į šalį užsakymų pavidalu“, – pabrėžė specialistas.

Anot jo, iš naujųjų ES narių kol kas tik Lenkija derasi dėl narystės ESA. Tačiau narystė gali ir neduoti lauktos naudos. „Pavyzdžiui, Portugalija moka milijono eurų mokestį, tačiau neturi nė vienos kompanijos, kuri galėtų pasiūlyti savo paslaugas“, – pastebėjo G.Vaitkus.

Svajonė - lietuviškas palydovas

Pirmą kartą kvietimas dalyvauti europinėse kosminės programose nuskambėjo 2006 metais. Lietuvoje yra dvi bendrovės, kurios jose jau dalyvauja. Be Aerogeodezijos instituto tyrimų programose dalyvauja Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas.

Lietuvos nacionalinės kosmoso technologijų platformos, vienijančios verslo ir mokslo atstovus, tarybos pirmininkas Vidmantas Tomkus, taip pat įsitikinęs, kad Lietuvai verta dalyvauti ESA veikloje.

„Kosmosas – tai ne tik raketos nešėjos, palydovai ir kosmonautai“, – pastebėjo jis. Jo vadovaujama bendrovė „Arcus Novus“, teikianti balso ir duomenų ryšio paslaugas per palydovą, ėmėsi privačios iniciatyvos kosminės pramonės technologijų parkui sukurti.

V.Tomkus netoli Vilniaus įsigijo 10 ha sklypą, kuriame siūlo įsikurti įmonėms, turinčioms pretenzijų dirbti su kosminėmis ir palydovinėmis technologijomis. Ten statomas ryšių mazgas, palydovinės antenos.

Tarybos pirmininkas užsiminė apie idėją, kurią Lietuva galėtų įgyvendinti. „Mūsų šalis, kaip ir kitos, turi teisę paleisti savo palydovą, tam skirtas tam tikras dažnis. Žinoma, reikia vertinti realiai, vieni patys to neįstengtumėme, reikėtų kooperuotis su Rytų Europos ar Užkaukazės šalimis“, – svarstė G.Vaitkus.

V.Tomkaus nuomone, perspektyvi „kosminė“ kryptis verslui plėtoti – telekomunikacijos per palydovą. Palydovinis ryšys naudojamas teritorijose, kur nėra jokio ryšio. Taip pat, jo nuomone, lietuviai galėtų prisidėti ir prie nepriklausomos sistemos „Galileo“, prie globalios aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos kūrimo.

Sukūrė daugiapakopę raketą

Lietuvis karininkas Kazimieras Simonavičius 1650 metais išleido savo garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“. Mokslininkas knygoje išsamiai su brėžiniais ir paaiškinimais aprašė svarbiausius savo atradimus - daugiapakopę raketą, raketų stabilizavimą sparneliais, raketų bateriją.

Anot aviacijos istoriko Gyčio Ramoškos, nors kurdamas pirmąsias raketas, K.Simanavičius apie kosmoso užkariavimą negalvojo, galima drąsiai teigti, jog būtent jis padėjo pagrindus šiuolaikinei kosmonautikai.

Sovietmečiu lietuviai taip pat dalyvavo kosmoso programose. Kaune tekstilės, energetikos institutuose buvo kuriami kosmonautų skafandrai, kosminių laivų termoizoliacinės plokštelės. Zokniuose buvo įrengtas Europoje didžiausias tūpimo takas, tinkantis daugkartinio naudojimo kosminiams laivams nusileisti.

Akademikas Alfonsas Merkys sovietmečiu atrinko augalus, galinčius augti kosmose. Eksperimentų patvirtinti kosmose nepavyko, nes paruošti mėginiai buvo sunaikinti starto aikštelėje sprogus raketai – nešėjai. A.Merkio pradėtus darbus dabar tęsia mokslininkai Artūras Žukauskas, Danguolė Raklevičienė ir kiti mokslininkai.

Pirmasis – ne D.Banionis

Kartais pajuokaujama, kad pirmasis lietuvis kosmose buvo aktorius Donatas Banionis, nusifilmavęs Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“. Tačiau lietuviško kraujo ir lietuvišką pavardę turintis žmogus išties yra buvęs kosmose.

1969 metų sausio 15 dieną į kosmosą pakilo rusų erdvėlaivis „Sojuz-4“, kurio vienas kosmonautų buvo Aleksejus Jelisejevas.

Pirmasis pasaulinis karas A.Jelisejevo senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius – nubloškė į Riazanės guberniją. Ten jiems gimė sūnus – būsimojo kosmonauto tėvas Stanislovas Kuraitis (1905 – 1978).

1934 metais nužudžius sovietinį veikėją S.Kirovą, Sovietų Sąjungoje pasipylė represijų banga. Jos metu buvo suimta ir daug lietuvių (dėl ryšių su Lietuva, užsieniu ir pan.). Į lagerį 1935 metais pateko ir S.Kuraitis. Jo žmona Valentina Jelisejeva buvo priversta išsiskirti, o sūnui suteikė savo mergautinę pavardę. Taip 1950 metais Kuraitis tapo Jelisejevu.

A.Jelisejevas tapo pirmuoju žmogumi, tris kartus pakilusiu į kosmosą ir pirmuoju pasaulyje (kartu su J.Chrunovu) atviru kosmosą perėjusiu iš vieno erdvėlaivio į kitą. Iš viso kosmose jis praleido 8 paras 22 valandas 22 minutes 33 sekundes. Baigęs kosmonauto karjerą, A.Jelisejevas dirbo mokslinį darbą, 1989-1992 metais buvo SSRS liaudies deputatu, turėjo daug visuomeninių pareigų. lietuviško kraujo turintis kosmonautas iki šiol gyvena Maskvoje.

Arti kosmoso buvo Rimantas Stankevičius (1944 – 1990). Jis buvo praėjęs tris kosminio parengimo programas ir turėjo teisę vadintis kosmonautu. Savo dienoraštyje lietuvis rašė: į kosmosą numatyta kilti 1990 metų vasario mėnesį. Tačiau tam sutrukdė politinės ir kitos aplinkybės. Lietuvis žuvo 1990 metais, bandydamas lėktuvą. R.Stankevičius palaidotas Kaune.

Svecias
2008.01.25, 16:44
Antradienį netoli Žemės praskries asteroidas (http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=15748787)

praeinant
2008.04.22, 09:18
Prie šios temos gal gerai derėtų ir tokia knyga Stephen Hawking “A Briefer History of Time” (2005 metų). Joje labai populiariai ir aiškiai aprašyta visa gamtos mokslų istorija.
Patiko esmės išgryninimas mažoje apimtyje ir tame atsispindintis lėtas palaipsnis pažinimas.

Gal ji kam sukėlė ir kitokių minčių...

Čia galima rasti jos vertimą į rusų kalbą (tik be paveiksliukų): http://www.koob.ru/hawking/briefer_history_of_time

Eidvis
2008.04.22, 09:26
Prie šios temos gal gerai derėtų ir tokia knyga Stephen Hawking “A Briefer History of Time” (2005 metų). Joje labai populiariai ir aiškiai aprašyta visa gamtos mokslų istorija.
Patiko esmės išgryninimas mažoje apimtyje ir tame atsispindintis lėtas palaipsnis pažinimas.

Gal ji kam sukėlė ir kitokių minčių...

Čia galima rasti jos vertimą į rusų kalbą (tik be paveiksliukų): http://www.koob.ru/hawking/briefer_history_of_time

Tikrai gera knyga. Yra jos ir audio versija- labai patogu kai kamstyje stovi.

Mjso
2008.04.22, 10:58
Pritariu abiem. Sudetinga, bet gera.

praeinant
2008.05.13, 16:41
Na, jei ši knyga tiko tai pasiūlyčiau ir kiek sunkesnį skaitalą. Pastarasis vietomis kiek kitaip ar tolėliau nubrėžia atskiras ribas. Tai būtų: „Bendroji Struktūros Evoliucija“ (2008) apie ją kažką galima rasti: http://www.st-evoliucija.lt/book/17

2008.05.23, 23:03
Tiems, kas domisi astronomija - „Microsoft“ projektas „WorldWide Telescope“ (http://www.worldwidetelescope.org/). Mano asmenine nuomone, pralenkęs „Google“ analogą (http://www.google.com/sky/).

Galimybė peržvelgti daugybę „Hubble“, „Chandra“, „Spitzer“ teleskopų nuotraukų, įvairias kosmoso apžvalgas visų rūšių spinduliuotės diapazonuose, be abejo, Saulės sistemos kūnus ir dar daug visko. Taip pat prijungti savo teleskopą, kas jau greitai pravers ir man.

***

Dar vienas iš Europos -iausių pasaulyje projektų: didžiausias radioteleskopų tinklas. Iniciatyvos čia, kaip suprantu, ėmėsi Nyderlandai. Būtent jų teritorijoje stovės šio tinklo branduolys bei superkompiuteris, kuriamas su IBM pagalba, kuris apdoros iš viso tinklo gautą informaciją.

Plačiau galite pasiskaityti šiame straipsnyje (http://www.popularmechanics.com/science/extreme_machines/1280841.html) arba projekto svetainėje (http://www.lofar.org/).

Kaip matyti iš paveiksliuko (http://www.lofar.org/img/front.jpg), likę teleskopai bus išsidėstę Vokietijos, D. Britanijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos, Belgijos ir Prancūzijos teritorijose.

Bent arti projekto epicentro bandoma formuoti taisyklingos formos teleskopų išdėstymo struktūrą, galbūt, jei tai turi privalumų, derėjo tą centrą nukelti į Europos kontinentinį centrą ir suformuoti taisyklingą struktūrą būtent viso kontinento mastu (kaip lietuvis, bent vieną teleskopą mielai priimčiau ir mūsų teritorijoje) ;)

Bet kuriuo atveju, belieka džiaugtis Europos požiūriu į mokslą.

***

Įdomesni pasaulio teleskopai:

Green Bank teleskopas. Vakarų Virdžinija, JAV. Didžiausias pasaulyje visiškai mobilus radioteleskopas:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/GreenBankradioteleskopas-JAVVakaruV.jpg

Daugiau (http://www.gb.nrao.edu/GBT/GBT.shtml).


Effelsberg teleskopas. Bona, Vokietija. Antras pagal dydį radioteleskopas pasaulyje, 100 m skersmens:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/Effelsbergteleskopas-Vokietijabona.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Effelsberg).


Lovell teleskopas. D.Britanija. Savo pastatymo metu buvo pats didžiausias radioteleskopas pasaulyje, šiuo metu - trečias:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/Lovellteleskopas-DBritanija.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Lovell_Telescope).


Atacama Large Millimeter/submillimeter Array (ALMA). Atakama, Čilė (http://www.nro.nao.ac.jp/alma/E/misc/080318_1.jpg). Radioteleskopų observatorija, sudaryta iš 80 antenų:
http://www.nro.nao.ac.jp/alma/E/misc/080318_3.jpg

Daugiau (http://www.eso.org/sci/facilities/alma/).


Giant Metrewave Radio Telescope (GMRT). Indija. Didžiausias pasaulyje radioteleskopas metro bangos ilgyje:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/GMRT-India.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Giant_Metrewave_Radio_Telescope).


Mauna Kea observatorija. Sudaryta iš Keck, Subaru bei infraraudonųjų spindulių teleskopų. JAV, Havajai:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/MaunaKea-JAVHavajai.jpg

Daugiau (http://www.ifa.hawaii.edu/mko/).


Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory (LIGO). Ieško gravitacinių bangų, numatytų A. Einsteino. Kol kas jokia technologija jų aptikti nesugeba. JAV:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/LIGO-JAV.jpg

LIGO kontrolės kambarys:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/LIGOkontrolskambarys.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/LIGO).


Nobeyama Radioheliograph. Japonija. Skirtas Saulei tirti. Sudarytas iš 84 80cm skersmens antenų, nusidriekusių 490 metrų iš rytų į vakarus ir 220 metrų iš šiaurės į pietus:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/NoRH-Japonija.png

Daugiau (http://solar.nro.nao.ac.jp/norh/html/introduction.html).


Mano mėgstamiausias - Very Large Array. JAV radioastronomijos observatorija. Sudaryta iš 27 atskirų radioantenų, kiekviena kurių yra 25 metrų skersmens ir sveria 209 tonas. Kaip matysite toliau, antenos sustatytos „Y“ forma:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VLAmasyvas-JAV.jpghttp://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VeryLargeArray-JAV.jpg

Žiemą:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VLAsniege-JAV.jpg

Minėta „Y“ forma:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VLA-JAV.jpg

VLA teleskopų priežiūra ir montavimas:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VLAprieziura-JAV.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Very_Large_Array).


McMath-Pierce Solar Telescope. Skirtas Saulei tirti. Didžiausias savo rūšies teleskopas pasaulyje. Arizona JAV:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/Mcmath-pierceteleskopas-JAVArizona.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/McMath-Pierce_Solar_Telescope).


Parkes observatorija. 64 metrų skersmens radioteleskopas, Australia:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/Parkesobservatorija-Australija.jpg

Daugiau (http://www.parkes.atnf.csiro.au/).


Very Large Telescope (VLT). Čilėje, priklauso Europai. Sudarytas iš keturių 8 metrų skersmens teleskopų, kurie gali dirbti ir kartu, ir atskirai. Kartu jie sukuria 16 metrų skersmens teleskopo šviesos surinkimo galią, taip tapdami didžiausiu tokio tipo teleskopu pasaulyje:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/VLT-CileEuropos.jpg

Daugiau (http://www.eso.org/projects/vlt/).


Westerbork Synthesis Radio Telescope (WSRT). Sudarytas iš 14 antenų, kurios driekiasi 2,7 km rytų-vakarų linija. Nyderlandai:
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/WesterborkSynthesisradioteleskopai-.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Westerbork_Synthesis_Radio_Telescope).


Hubble teleskopas. „Kybo“ kosmose (ne vienintelis toks). Ar bereikia pristatinėti daugiau?
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/Hubble-JAV.jpg

Daugiau (http://en.wikipedia.org/wiki/Hubble_Space_Telescope).

praeinant
2008.06.01, 08:38
Įspūdingos lėsos ir atliktas darbas ...bet visa tai (pirminėje stadijoje) daugiau skirta vis smulkesniam pasaulio pažinimui, o vat lėšų ir įdirbio tiesioginiam bendresniam pasaulio suvokimui tiek gal ir neskiriama.
Kažkiek paradoksas :)..

pauliaK
2008.06.03, 16:13
„Phoenix“ Marse aptiko ledo (http://www.technologijos.lt/archyvas/astronomija/kosmonautika/ledas_marse_0806/zphoto_news_view)

NASA mokslininkai pranešė Marso paviršiuje aptikę ledo. Tai patvirtina planetos Šiaurės ašigalio rajone nusileidusio zondo „Phoenix“ perduotos naujos nuotraukos, skelbia „Daily Mail“.

Mokslininkų teigimu leidimosi metu įsijungę zondo raketiniai varikliai „nušlavė“ paviršinį dulkių sluoksnį, po kuriuo aptiktas sąlyginai nemažas ledo plotas.

Pagal misijos programą „Phoenix“ mechaninis manipuliatorius su vaizdo kamera turėjo apžiūrėti apatinę zondo dalį, kad būtų galima išsiaiškinti, ar jis stovi stabiliai. Pasak Vašingtono universiteto (JAV) mokslininko Rayaus Arvidsono, iš naujųjų nuotraukų galima spręsti, kad zondo raketiniai varikliai „nupūtė“ ledą dengusį žemės sluoksnį, po kuriuo iš visko sprendžiant matyti ledo sluoksnis.

Išnagrinėjus zondo perduotas nuotraukas buvo nustatyta, kad viena iš trijų jo atramų stovi ant didelio gruoblėto maždaug 0,9 m skersmens grunto darinio, greičiausiai ledo.

Ši naujiena pradžiugino NASA mokslininkus, skelbia dienraštis. „Mes nuogąstavome, kad ledas gali būti 30, 40 ar 450 centimetrų gylyje, tad reikės daug darbo, kad jį pasiektume. Dabar esame beveik tikri, kad lengvai galėsime pasiekti ledo dangą“, - sakė Arizonos universiteto mokslininkas Peteris Smithas.

Tikimasi, kad po kelių dienų, atlikus numatytus manipuliatoriaus bandymus, jis pradės gręžti gruntą keliose šalia „Phoenix“ mokslininkų parinktose vietose. Paimti sušalusio grunto pavyzdžiai bus kaitinami specialiuose zondo šildytuvuose, o matavimo įranga fiksuos cheminę skysčių ir dujų sudėtį.

somis
2008.06.04, 20:45
o kaži, ar tas Phoenix turi kokius nors ratukus ar ką? nes iš nuotraukų to nesimato, o kažkaip ir palikti jį ten stovėti nejudant - tikslas mažas :)

Mjso
2008.06.04, 21:03
http://www.astronomija.info/p.idomybes/phoenix.jpg
neturi. Skirtas tik kast grunta butent toj vietoj kur nusileido.

Išnagrinėjus zondo perduotas nuotraukas buvo nustatyta, kad viena iš trijų jo atramų stovi ant didelio gruoblėto maždaug 0,9 m skersmens grunto darinio, greičiausiai ledo.

pauliaK
2008.06.30, 12:35
Marso dirva – tinkama gyvybei (http://mokslofestivalis.eu/lt/news/154/18)

Tai trečiadienį pranešė iš džiaugsmo negalintys atsitokėti NASA mokslininkai. Tačiau galutinėms išvadoms reikės papildomų tyrimų.

Po 10 mėnesių skrydžio gegužės 25 d. Marso ašigalyje nusileidęs zondas „Feniksas“ jau spėjo planetoje aptikti ledo. Neseniai kelių centimetrų gylyje po paviršiumi zondas paėmė 1 kubinį centimetrą dirvožemio. Mėginio tyrimas atskleidė, kad dirva yra mažiau rūgšti, nei tikėtasi.

„Mes iš esmės radome būtiniausias sąlygas ir maistines medžiagas gyvybei – tiek praeities, tiek dabarties, tiek ateities“, – spaudos konferencijoje teigė Samas Kounavesas, dirbantis su viena iš zondo laboratorijų.

„Tai turbūt tokia pati šarminė dirva, kurios yra ir jūsų kieme. Joje jūs kuo puikiausiai galėtumėte auginti šparagus. Tai mus labai džiugina“, – sakė mokslininkas.

Žurnalistų spaudžiamas pasakyti, ar vis dar lieka abejonių dėl gyvybės egzistavimo Marse, S. Kounavesas teigė, kad rezultatai yra tik preliminarūs ir reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tačiau mokslininkas pridūrė: „Dirvoje nėra nieko, kas kliudytu gyvybei. Iš tiesų ji atrodo labai „draugiška“. Joje nėra nieko nuodingo“.

Mėginyje aptikta druskos, magnio, natrio, kalio ir kitų elementų pėdsakų. Tik kalcio mažoka, tačiau mokslininkai įspėja, kad gilesnės dirvos sudėtis gali būti kitokia.

„Feniksas“, be kita ko, aprūpintas vadinamosios „šlapiosios“ chemijos laboratorija, kurioje Marso dirvožemis maišomas su iš Žemės atskraidintu vandeniu. Taip mokslininkai aiškinasi, kokie mikroorganizmai gali gyventi ir daugintis dirvoje.Gal kraustomės? |:D

Irma
2008.06.30, 17:57
/\ Ačiū, ne :) Marsas arčiau saulės, tai ir greičiau iškeps ten viskas, jai didėjant. Bet va, bandymų poligoną būtų galima įkurti, atsižvelgiant į žmonių nenumaldomą poreikį viską išbandyti (ar saugu ar ne) ... :|

2008.06.30, 18:09
Marsas arčiau saulės, tai ir greičiau iškeps ten viskas, jai didėjant.
:nene:

Štai, geresnės iliustracijos tau nesugebėjau rasti. Manau, angliškai suprasi:
http://antwrp.gsfc.nasa.gov/apod/image/0608/planets_iau.jpg

Irma
2008.06.30, 18:23
:nene:

Štai, geresnės iliustracijos tau nesugebėjau rasti. Manau, angliškai suprasi:


Taip, ačiū už pataisymą. Pati parašiau ir suabejojau (su Venera sumaišiau). Nespėjau pasitaisyti, tu už mane pirmesnis tai padarei, gėda man, žinau :ai:

2008.06.30, 18:31
Taip, ačiū už pataisymą. Pati parašiau ir suabejojau (su Venera sumaišiau). Nespėjau pasitaisyti, tu už mane pirmesnis tai padarei, gėda man, žinau :ai:
Šįkart apsieisim tik su griežtu papeikimu ;)

Perfect
2008.07.08, 18:03
CERN įjungė Didįjį hadronų greitintuvą (http://www.balsas.lt/naujiena/203835)
http://www.gridpp.ac.uk/cubes/1.jpg

PornStar
2008.07.08, 21:26
/\ Ispudingas dalykas, belieka tiketis, kad jo sugeneruota "juodoji mase" musu visu neitrauks i save, kaip teigia kai kurie.... :begulauk!

a_p
2008.09.10, 12:14
/\ Ispudingas dalykas, belieka tiketis, kad jo sugeneruota "juodoji mase" musu visu neitrauks i save, kaip teigia kai kurie.... :begulauk!

Prie to paties:

http://ars.userfriendly.org/cartoons/?id=20080904

:uhuhaha:

r08n
2008.09.10, 14:05
LHC aprašymai:

http://www.iop.org/EJ/journal/-page=extra.lhc/jinst

Ir apie būsimą pasaulio pabaigą:

http://babbage.sissa.it/abs/0806.3414
http://public.web.cern.ch/public/en/LHC/Safety-en.html

Mindoza
2008.09.10, 18:51
Isstrauka is siandienos ziniu D. Britanijoje:

Dauguma laikrasciu raso taip:

'MES DAR GYVI: Jei skaitote si pranesima po 8:30am, reiskia pasaulis vis dar nebuvo sunaikintas didziojo sprogimo masina.... kolkas'

'Mokslininkas Otoo Rossleris teigia kad nieko neatisikt mazdaug keturis metus, po to sio eksmerimento deka ivyks klimato kaita ir pasaulio pabaiga' (Redakcijos pastaba: mazdaug tuo metu baigiasi Maju kalendorius 21/12/2012)

Vis del to daugiausia zmones nervinasi apie juoduju skyliu atsiradima, apie kuri irgi buvo prirasyta daug, kad pamatyti blogiausia varianta: pasiziurekite dokumentini filma 'End Day'

tricky_kid
2008.09.10, 19:18
Prieš tai puslapyje Aš įdėjo informacijos apie radijo teleskopus, tai va, bet vieną praleido (tikriausiai ir daugiau). Tik šitas visai arti Lietuvos. Pas braliukus latvis - Ventspilyje.

VIRAC http://www.virac.lv/index.html . Du 32 ir 16 metrų skresmens "bliūdai".

http://www.republika.lv/nimg/600/7663.jpg

vaizdas iš republika.lv straipsnio (http://www.republika.lv/index.php?id=article&nid=1656).

tricky_kid
2008.09.10, 19:23
Saulė jau 8 mėnesius nerodo gyvybės ženklų (http://www.balsas.lt/naujiena/211825/saule-jau-8-menesius-nerodo-gyvybes-zenklu/rubrika:naujienos-mokslasirit-mokslas)

Angliškas šaltinis. (http://www.dailygalaxy.com/my_weblog/2008/06/the-sunspot-mys.html)

Šiek tiek rimčiau. (http://motls.blogspot.com/2004/09/sunspots-correlations-with-temperature.html)




P.S. Atsiprašau už didelį šriftą silpnesnių nervų skaitytojų, bet manau, kad visai tai labai dera prie šiandieninės savotiškos psichozės

tivoli
2008.09.10, 19:29
/\ Ką čia gasdini...dar tokiu šriftu :D O rimtai, paskutinis blog'as yra labai įdomus. Dėkui.

a_p
2008.09.10, 19:50
Isstrauka is siandienos ziniu D. Britanijoje:

Dauguma laikrasciu raso taip:

'MES DAR GYVI: Jei skaitote si pranesima po 8:30am, reiskia pasaulis vis dar nebuvo sunaikintas didziojo sprogimo masina.... kolkas'


Tai kad jie tos savo pragaro masinos dar realiai nepakure.
Dar kelis menesius suks "tuscia eiga" kol viska galutinai sukalibruos ir patikrins.

Kas buvo iskart smagiai pakomentuota: "Ot sudas, pasaulio pabaiga nusikelia... O as kaip tik del to vakar kazino visus pinigus prasvilpiau. Ir ka man dabar visus tuos menesius daryt?" :)

Irma
2008.09.16, 22:34
Įdomu :)

Uraganai iš orbitos (http://www.boston.com/bigpicture/2008/09/hurricanes_as_seen_from_orbit.html)

info iš balsas.lt (http://www.balsas.lt/naujiena/213032/uraganai-is-orbitos-foto/rubrika:naujienos-projektai-internetopievos)

pauliaK
2008.09.21, 22:23
Serijiniams automobiliams - lietuviška elektros pavara (http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID=1588da77-d149-42d0-8556-0cce4190fd3d)

Kauno technologijos universiteto doktorantai Martynas Starevičius, Ovidijus Putnynas, Renatas Karalevičius ir Marius Gervė pristatė savo naujausią elektromobilį - serijinį "Renault Espace" vienatūrį su originalia lietuviška elektros pavara, arba elektrine traukos sistema.

Į VšĮ "Emduro inžineriniai sprendimai" susikūrę kauniečiai dar 2006 m. pristatė serijinio "Honda Civic" pagrindu sukurtą hibridinį automobilį su "Siemens" elektros pavara. Šiemet jie sukūrė kone trigubai pigesnius lietuviškus mikroprocesorinius valdiklius bei automobiliams pritaikė pramoninius elektros variklius. Pavasarį lietuviška elektros pavara buvo įdiegta motocikle, o dabar - serijiniame "Renault Espace".

Būtent serijinių automobilių elektrifikavime "Emduro" mato daugiausiai perspektyvų. Inžinieriai teigia, kad techniškai jie jau dabar būtų pasiruošę priimti užsakymus ir gaminti elektromobilius. Tačiau kauniečiai negauna automobilių eksploatacijai reikalingų sertifikatų, tad lietuviškų automobilių jie negali išbandyti tikro eismo sąlygomis.

Visgi "slaptų" bandymų metu su "Renault Espace" inžinieriams pavyko pasiekti 100 km/h greitį, nors teoriškai automobilis galėtų važiuoti dar greičiau. "Emduro" skaičiavimais, be darbo kainų, elektros pavara serijiniam automobiliui kainuotų 10.000 Lt, dar tiek pat atsieitų pigiausios, 100 km vienu įkrovimu nuvažiuoti leidžiančios švino baterijos. Be to, iš serijinio automobilio išėmus ir pardavus vidaus degimo variklį bei daugelį kitų mazgų, išlaidos dar sumažėtų.

Lietuviai skaičiuoja, kad elektrifikuotu "Renault Espace" įveikti 1 km kainuotų apie 0,04 Lt - keliolika kartų pigiau nei benzininiam automobilio analoguiPagarba vyrukams :geras:

kaskas
2008.09.22, 22:21
saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

Wycka
2008.09.22, 22:23
saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

tricky_kid
2008.09.22, 22:43
Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

Namie arba darbe rozetė :)

Su dabartiniai akumuliatoriais norint kur toliau nuvažiuoti reiktų arba labai neskubėti, arba specialiu traukiniu su platformomis "permesti" mašiną iš Klaipėdos į Vilnių ir ten pavažinėjus kiek reikia po to nakčiai palikti prie viešbučio ar draugų buto krauti.

a_p
2008.09.22, 23:02
saunuoliai, puiku, gal kada bus pardavinejami lietuviski automobiliai su elektra?

Jie truputi svaiguliai, su svino baterijom toli nenuvaziuos.

sauls
2008.09.23, 10:25
Jie truputi svaiguliai, su svino baterijom toli nenuvaziuos.

Maciau ta automobili.. siaip manau realus variantas (iki elektra pabrangs). Del bateriju tai ner problemos - galima ir licio imti, jos 4000 krovimo ciklu atlaiko, cia nera ribojimas (isskyrus ju kaina, kuri kris). Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? :) arba statyti dyzelini peciuka.

a_p
2008.09.23, 10:40
Maciau ta automobili.. siaip manau realus variantas (iki elektra pabrangs). Del bateriju tai ner problemos - galima ir licio imti, jos 4000 krovimo ciklu atlaiko, cia nera ribojimas (isskyrus ju kaina, kuri kris).

Butent cia ir yra esminis momentas: kaina kol kas kristi nezada, bent jau tol kol nebus israstas visai naujas bateriju tipas. Jei padidetu licio bateriju gamybos apimtys tai ju kaina net pakiltu, nes ju gamybai reikalingu medziagu tokiais kiekiais tiesiog nera is kur paimti.

Pvz toks VW Golf5 TwinDrive gali ant licio bateriju nuvaziuot apie 50km, bet jos kainuoja apie 6000eur. Norint nuvaziuot 100km jau reiktu isleist 12000 eur arba beveik tiek pat kiek kainuoja pati masina :)

Tai ka sukurie tie vaikinai is esmes yra ne kas kitka kaip savos gamybos elektrokaras. Pvz VW tokius automobilius gamino jau pries 15 metu (VW Golf3 Citystromer), Citroenas gamino Berlingo ir Saxo elektrines versijas, peugeot 106 ir dar kruvele kitu. Galejo pirkti visi kas tik norejo, bet praktiskai niekas nepirko.

Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? :) arba statyti dyzelini peciuka.

Cia tai kaip tik neproblema. Siltinti masina neiseis nes ji priverstinai vedinama. O autonominiai peciukai siais laikais joks stebuklas, buna ir elektriniu ir dyzeliniu ir benzininiu (Webasto/Eberspaecher).

Wycka
2008.09.23, 18:51
Man labiausiai uzkliuvo kita problema - sildymas ziema. Kaip zinia elektrinis variklis daug silumos neisskiria, o akumuliatorius, koks talpus bebutu prie -20 vistiek miniveno salono neapsildys. Lieka du variantai - siltinti masina (deti stiklo paketus? :) arba statyti dyzelini peciuka.

Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

John
2008.09.23, 19:16
Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema, taigi ijungus salono sildyma nenaudojami jokie papildomi resursai isskyrus ventiliatorius, kurie pucia silta ora i salona (kartais ir to nereikia, o pakanka atblokuoti ventiliacijos angas, pro kurias lengvai dvelkia siltas oras is po kapoto).

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

O troleibusai ir traukiniai turi nuolatini kontakta su tinklu, todel turi pakankamai energijos net ir galingiems elektriniams radiatoriams, kokiu autonominis akumuliatorius tiesiog negaletu aprupinti pakankamu kiekiu energijos arba galetu tai daryti labai trumpai, nes elektriniams sildytuvams, kaip zinia, reikia daug energijos.

Wycka
2008.09.23, 19:23
Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema.

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir kardinaliai mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

Ši problema aktuali tik šaltuoju metų laiku važiuojant trumpus atstumus. Važiuojant ilgesnį atstumą ir šildant, žinoma, reikės dažniau stoti elektros degalinėse. Bet juk elektra važiuoti pigiau, bet už tai teks sumokėti laiko sąnaudomis. Be to, automobilis, važiuodamas nuo kalno ar laisvąją eiga pats gamins elektrą. Manau, kad inžinieriai elektromobiliui sukonstruos lengvesnį rėmą bei saulės baterijas ant stogo, ir tai mažins važiavimo sąnaudas.

Dzipas
2008.09.23, 22:00
Atsakysiu į klausimą klausimu: o tai kaip troleibusus ir elektrinius traukinius šildo?

Dabar naudojant oro kondicionierius kuro sąnaudos irgi padidėja kadangi naudojamas oro kondicionirerius orui šaldyti ;)

r08n
2008.09.24, 09:20
Gal jau laikas galvoti apie elektros degalines?

Tai jau taip. Jeigu automobilio galia 80 kW (įprasto vidaus degimo), o standartinis namų elektros įvadas 8 kW, tai pačiu primityviausiu skaičiavimu, pavažinėjus 1 h, reikia 10 h krauti akumuliatorių. Aišku, nebūtinai galia turi būti tokia, gal užtektų kokių 40 kW, bet vistiek santykiai panašūs.

Be to, elektromobilių su dabartiniais švino-rūgšties akumuliatoriais paplitimas būtų beveik ekologinė katastrofa - kiek reikėtų prigaminti tokių akumuliatorių ir kaip juos paskui perdirbti.

Todėl kol neatsiras tobulesnių akumuliatorių su palankesniu masės-energijos santykiu, šitie elektromobiliai taip ir liks brangūs žaislai.

a_p
2008.09.24, 11:38
Tai jau taip. Jeigu automobilio galia 80 kW (įprasto vidaus degimo), o standartinis namų elektros įvadas 8 kW, tai pačiu primityviausiu skaičiavimu, pavažinėjus 1 h, reikia 10 h krauti akumuliatorių. Aišku, nebūtinai galia turi būti tokia, gal užtektų kokių 40 kW, bet vistiek santykiai panašūs.

Su 40kW galios jau turbut gali judint sunkvezimi :)
Realiai greicio palaikymui tiek nereikia, mieste pakanka ir kokiu 10kW, uzmiestyje gal ~20, priklausomai nuo padangu plocio, automobilio skerspjuvio ir aptakumo.

Bet tavo teiginys teisingas, jei staiga daug kas persestu ant elektromobiliu, tai turetume rimta elektros gamybos ir perdavimo krize.

Be to, elektromobilių su dabartiniais švino-rūgšties akumuliatoriais paplitimas būtų beveik ekologinė katastrofa - kiek reikėtų prigaminti tokių akumuliatorių ir kaip juos paskui perdirbti.

Todėl kol neatsiras tobulesnių akumuliatorių su palankesniu masės-energijos santykiu, šitie elektromobiliai taip ir liks brangūs žaislai.

Tokiu yra (LiIon), bet 100km nuvaziuojanciam golfui jie kainuotu >10000eur kokiems 5 metams. Todel praktikoje reiskia, kad tai nerealu.

Todel bent jau man "revoliucija" ateis tik tada kai bus paskelbta, kad israstos naujos sudeties baterijos kokius 4x pigesnes nei dabartines LiIon. Nes patys elektromobiliai jau senai yra, vienintele technologine problema yra energijos saltinis.

As manau, kad realiausia yra taip vadinami "nuoseklus" hibridai galintys kokius 50-100km nuvaziuot ant bateriju. Tai padengia kokius 90% visu nuvaziuotu kilometru, o uzmiestyje galima vaziuot ant benzino/dyzelio. Kadangi variklis neprivalo dirbti placiame apsuku diapazone (judet is vietos, greitet etc gali ir elektrovariklis), tai ji galima padaryt itin efektyvu ir ekonomiska.

sauls
2008.09.24, 18:41
Ši problema aktuali tik šaltuoju metų laiku važiuojant trumpus atstumus. Važiuojant ilgesnį atstumą ir šildant, žinoma, reikės dažniau stoti elektros degalinėse. Bet juk elektra važiuoti pigiau, bet už tai teks sumokėti laiko sąnaudomis. Be to, automobilis, važiuodamas nuo kalno ar laisvąją eiga pats gamins elektrą. Manau, kad inžinieriai elektromobiliui sukonstruos lengvesnį rėmą bei saulės baterijas ant stogo, ir tai mažins važiavimo sąnaudas.

Na tiek pigiau tikrai nera, kad kas nors del to aukotu savo laika stodamas "elektrinese". Netikiu, kad zmones, isleisiantys min 30 tukst. lt automobiliui taip nevertintu savo laiko. O reljefas Lietuvoj tikrai kalnuotas nera, be to, turetum zinoti fizika, kad jei leidiesi nuo kalno, tai viso labo isnaudoji potencine energija, kuri neatsiranda is niekur kitur kaip tik is didesniu kinetines energijos sanaudu uzvaziuojant i ta pati kalna (minus variklio ir generatoriaus naudingumo koeficientai aisku).

sauls
2008.09.24, 18:43
Manau sauls turejo omeny tai, kad sildant iprastiniu (dyzeliniu, benzininiu) varikliu varomas masinas, siluma paprastai paimama is varillio, o ne naudojant papildoma sildymo sistema, taigi ijungus salono sildyma nenaudojami jokie papildomi resursai isskyrus ventiliatorius, kurie pucia silta ora i salona (kartais ir to nereikia, o pakanka atblokuoti ventiliacijos angas, pro kurias lengvai dvelkia siltas oras is po kapoto).

Elektrineje masinoje tektu irengti specialia elektros sildymo sistema, kuri papildomai naudotu daug energijos ir mazintu variklio pajeguma bei bateriju veikimo laika.

O troleibusai ir traukiniai turi nuolatini kontakta su tinklu, todel turi pakankamai energijos net ir galingiems elektriniams radiatoriams, kokiu autonominis akumuliatorius tiesiog negaletu aprupinti pakankamu kiekiu energijos arba galetu tai daryti labai trumpai, nes elektriniams sildytuvams, kaip zinia, reikia daug energijos.

butent. nes palyginus trumpi atstumai del akumuliatoriu talpo ir ikrovimo infrastrukturos nebuvimas (ka jei draugas kitam mieste gyvena 16-am aukste?) mane labiausiai ir neramina. O sildymas tik mazina akumuliatoriu talpa.

sauls
2008.09.24, 18:45
Cia tai kaip tik neproblema. Siltinti masina neiseis nes ji priverstinai vedinama. O autonominiai peciukai siais laikais joks stebuklas, buna ir elektriniu ir dyzeliniu ir benzininiu (Webasto/Eberspaecher).

Bet... tuomet koks skirtumas tarp elektromobilio su dyzeliniu peciuku ir hibridinio automobilio? Kur ekologija? Dyzelinis peciukas be to reikalaus ir ismetimo vamzdzio, kuris kaip kalbama straipsnyje tarsi ir nereikalingas..

a_p
2008.09.24, 20:39
Bet... tuomet koks skirtumas tarp elektromobilio su dyzeliniu peciuku ir hibridinio automobilio? Kur ekologija? Dyzelinis peciukas be to reikalaus ir ismetimo vamzdzio, kuris kaip kalbama straipsnyje tarsi ir nereikalingas..

Ismetimo vamzdis pats savaime nera problema, todel del jo buvimo niekas nesijaudins.

O skirtumas tame, kad hibridinis automobilis savo variklyje degina kura tam kad judetu, t.y. ne paciu efektyviausiu budu. Salono apsildymas yra viso labo svaistomos energijos nedideles dalies panaudojimas.

Peciukas gi is esmes yra ne kas kitka kaip dyzelinis/benzininis "arbatinukas", todel jo naudingumo koeficientas yra palyginti labai geras. Gal net geresnis nei kad salono sildymas elektra.

Modernios Webasto/Eberspaecher 5kW galingumo sistemos per valanda sudegina kazkas 0.5L kuro.

a_p
2008.09.30, 14:38
THC/vonJeek proudly presents an ePassport emulator. (http://freeworld.thc.org/thc-epassport/)

Taigis, visa pompa su "biometriniais" pasais mistinio "saugumo" vardan po truputi sklaidosi.
Belieka vienintelis ir turbut nuo pat pradziu pagrindinis privalumas: tokio paso savininka galima nepastebimai identifikuoti per atstuma. Jei kam reikia, tai labai patogu.

pauliaK
2008.09.30, 23:55
NASA zondas Marse aptiko sniego pėdsakų (http://az.atn.lt/straipsnis/5114/nasa-zondas-marse-aptiko-sniego-pedsaku)

NASA zondas „Phoenix“ Marse aptiko vandens pėdsakų ir pirmą kartą užfiksavo krintantį sniegą. Dirvožemyje buvo aptikti du mineralai, kurie susiformuoja tik vandenyje. Tačiau kaip jie susiformavo, kol kas lieka paslaptis.

„Phoenix“ lazeris už dviejų mylių nuo dislokacijos vietos užfiksavo iš debesų krintantį sniegą. Snaigės išnyko dar prieš pasiekdamos žemę.

Misijoje dalyvaujantis Arizonos universiteto mokslininkas Williamas Boytonas sako, kad kol kas viskas „kabo ore“.

„Phoenix“ trijų mėnesių misiją Marso arktinėse lygumose pradėjo gegužę. Misijos tikslas buvo ištirti, ar Marso aplinka yra palanki mikrobams. Kol kas didžiausias misijos pasiekimas — patvirtinimas, kad Marse yra ledo.

Mokslininkai jau seniai įtarė, kad šiaurinėse planetos lygumose yra palaidoti ledo sluoksniai. Zondas taip pat nustatė, kad Marso dirvožemis yra silpnai šarminis, jame yra svarbių maistinių medžiagų ir mineralų. Mokslininkai mano, kad praeityje Marse buvo vandens telkinių arba ištirpęs ledas sąveikavo su mineralais.

„Ar tai gyvenamoji Marso zona? Manau, kad artėjame prie šios hipotezės, — sakė Arizonos universiteto vadovaujantis mokslininkas Peteris Smithas. — Mes suprantame, kad Marsas gali mums pateikti dar daug siurprizų. Tyrimas dar nebaigtas.“

Marsas šiandien yra užšalusi ir sausa planeta. Jokių vandens ženklų paviršiuje nebelikę, tačiau mokslininkai tiki, kad anksčiau Marsas buvo gerokai šiltesnis ir drėgnesnis.

NASA pratęsė „Phoenix“ misiją iki metų pabaigos, jei zondas tiek išlaikys. Vasara Marse jau eina į pabaigą ir zondo saulės baterijos gauna vis mažiau šviesos. „Phoenix“ trumpam išsijungs lapkritį, kai Žemė užstos saulę.

Mokslininkai skuba išnaudoti likusias keturias iš aštuonių „Phoenix“ bandymų krosnelių prieš išsijungimą. Krosnelės yra skirtos organinių arba anglies medžiagų, kurios yra pagrindiniai gyvų organizmų komponentai, pėdsakams ieškoti. Kol kas nepasisekė gauti tvirtų organinių medžiagų egzistavimo įrodymų.

John
2008.10.10, 03:52
Ka apie zmonijos islikimo galimybes galvoja vienas zinomiausiu musu dienu mokslininku (video)

Hawking: If we survive the next 200 years, we should be OK
http://edition.cnn.com/2008/WORLD/europe/10/09/hawking/index.html#cnnSTCVideo

Reptilias
2008.10.11, 13:49
Galvosūkis fizikos teoretikams: eksperimento metu pavyko perduoti informaciją greičiau nei šviesos greitis

Ženevos universiteto mokslininkai (University of Geneva) vasarą atliko labai įdomų eksperimentą su kvantiškai susijusiais fotonais. Pasirodo, tokie fotonai sugeba keistis informacija greičiau nei šviesos greitis.

Kvantinis susiejimas (Quantum entanglement) yra tam tikra kvantinių dalelių (pvz. kvantų, elektronų ar fotonų) būsena, atspindinti jų tarpusavio sąryšio koreliaciją. Kvantinį susietumą tyrinėja atskira fizikos šaka – kvantinė mechanika. Kad būtų aiškiau, galima paimti paprastą pavyzdį - kuomet viena susijusi dalelė būna 0, tai kita su ja sąveikaujanti – 1, o kai pirmoji – 1, antroji – 0. Tokios dalelių susijusios būsenos teoriškai buvo numatytos dar 1930 metais, o nuo to laiko jau ne kartą tyrinėtos ir praktiškai.

Eksperimento metu mokslininkai kvantiškai susijusius fotonus sugeneravo panaudodami lazerio spindulį, kurį su kristalu išskaidė į dvi dalis. Ši procedūra buvo atliekama Ženevos moksliniame centre. Išskaidyti spinduliai nukreipti į atskirus optinius kabelius, nutiestus į skirtingose pusėse esančius Šveicarijos kaimus – Satigny ir Jusssy, nutolusius nuo miesto per 18 km.

Tyrimo metu nustatyta, jog Jusssy kaime pakeitus susijusio fotono būseną, su juo sąveikaujanti dalelė Satigny kaime būseną pakeisdavo akimirksniu. Tokios koordinuotos reakcijos greitis šviesos greitį viršijo tūkstantį kartų. Svarbu pastebėti, jog neegzistavo joks kitas papildomas klasikinis kanalas informacijai perduoti iš viename kaime esančio fotono kito kaimo susijusiam fotonui.

Tačiau eksperimentas Einšteino reliatyvumo teorijos nepaneigia, kadangi tarp susijusių fotonų vykstanti koordinuota sąsaja, pasireiškianti kaip sukinio arba poliarizacijos pokyčiu, perneša tik informaciją, bet ne energiją ar masę. Tačiau ir tai yra įdomi detalė, nes dabartinė kvantinė mechanika teigia, jog tarp kvantiškai susijusių dalelių sąveikavimas nevyksta greičiau už šviesos greitį.

Tad nekeista, jog eksperimento rezultatai sukėlė didelį susidomėjimą akademiniame sluoksnyje. Kaip pranešė žurnalas Nature, teorinės fizikos specialistas Terence Rudolph iš Imperial College London universiteto taip pakomentavo eksperimento rezultatus: „kvantinė mechanika tyrinėja tokius procesus, kurie galbūt nepilnai telpa į mūsų dabartinį erdvės ir laiko suvokimą“.

Tuo tarpu tyrimų grupės vadovas Nicolas Gisin apie gautus rezultatus atsiliepė taip: „sąžiningai kalbant, nemanau, jog šiai dienai mes esame pajėgūs išsamiai paaiškinti gautus rezultatus“. Tačiau toks reiškinys egzistuoja ir eksperimentą atlikę mokslininkai tikisi pagalbos iš teoretikų.

Na ir pabaigai turime padėkoti straipsnio Viršytas šviesos greitis – pirmas rimtas Einšteino reliatyvumo teorijos „krestelėjimas“ komentatoriams, konkrečiai Enzimui, už nuorodą apie šį įdomų tyrimą – vasaros metu mes jį praleidome pro akis ir džiugu, jog jis nepaskendo informacijos „labirintuose“.

www.technologijos.lt :)

daktaras
2008.10.11, 16:05
Ka apie zmonijos islikimo galimybes galvoja vienas zinomiausiu musu dienu mokslininku (video)

Hawking: If we survive the next 200 years, we should be OK
http://edition.cnn.com/2008/WORLD/europe/10/09/hawking/index.html#cnnSTCVideo

visų pirma tai nesuvokiu, kaip jis teikia garsą tam robovoice'ui, o visų antra, kad jonai, galėtum trumpai nusakyt, kas per disaster mus gali ištikti, sunkiai eina suprasti kažkodėl man tą robo balsą...

John
2008.10.11, 22:58
visų pirma tai nesuvokiu, kaip jis teikia garsą tam robovoice'ui, o visų antra, kad jonai, galėtum trumpai nusakyt, kas per disaster mus gali ištikti, sunkiai eina suprasti kažkodėl man tą robo balsą...

Na katastrofu gali istikti visokiu, nuo klimato kaitos ir tarsos iki branduolinio karo. Kaip pavyzdi Hawking'as paminejo Kubos raketu krize...

daktaras
2008.10.11, 23:16
ai tai čia ir paprasti žmonės man tą sako, kad žmonija pati save sunaikins... :) nereikia būti super duper mokslininku... :)

John
2008.10.11, 23:39
ai tai čia ir paprasti žmonės man tą sako, kad žmonija pati save sunaikins... :) nereikia būti super duper mokslininku... :)

Man atrodo, kad tu arba neskaitei/neziureji reportazo, arba jo nesupratai ;)

Hawking'as labiau akcentuoja zmoniu galimybes plestis i kitas planetas, o ne apie susinaikinima.