PDA

Keisti į išsamų rodinį : Uostas


Puslapiai : 1 [2] 3 4 5 6

ValdasJ
2007.02.06, 14:46
Kaip suprantu sitam forume lankosi ir su laivyba susije asmenys. Gal kas galetu pakomentuot del tu didejanciu laivu ir dabartinio uosto galimybiu juos priimti?

Manau kad daugeliui zmoniu klausimas del giliavandenio uosto labai aktualus, bet niekur nera normalios informacijos ir diskusijos. Gal galima ta diskusija pradeti cia? Visgi publika rimtesne nei kokiam Delfy kur tik seilem drabstomasi.

ArTuRAs
2007.02.06, 14:58
Na, paziurejus i statistika, kaip pvz. galima paimti Talina. Tonu perkraunama vos ne dvigubai daugiau, o laivu atplaukia daugiau nei dvigubai maziau, taip, kad laivai turetu Klaipedoj ir ateityj tik dideti. Tik neaisku, kodel toks skirtumas, ar del kroviniu tipo, ar gylio uoste, ar dar ko...

ValdasJ
2007.02.06, 16:35
Siek tiek statistikos apie Klaipedos ir artimiausius kaimynu uostus. Skliausteliuose pateikti metai. Deja ne visu uostu naujausia statistika pavyko rasti, bet sioki toki vaizda galima susidaryti:

Uostas ¦ Tonos ¦ Konteineriai - TEU ¦ Keleiviai
----------------------------------------------------------------------
Klaipėda ¦ 23.547.382 ('06) ¦ 231.548 ('06) ¦ 214.730 ('05)
Kaliningrad ¦ 2.719.000 ('02) ¦ 21.313 ('02) ¦ 0 ('02)
Ventspils ¦ 29.062.000 ('06) ¦ 219 ('02) ¦ 8.370 ('02)
Riga ¦ 25.357.600 ('06) ¦ 127.459 ('02) ¦ 156.843 ('02)
Tallinn ¦ 41.258.600 ('06) ¦ 152.399 ('06) ¦ 6.760.100 ('06)
Liepoja ¦ 1.400.000 (plan.'03)

Senesni duomenys is:
http://en.wikipedia.org/wiki/Ports_of_the_Baltic_Sea

Naujausi:
http://www.portofklaipeda.lt/en.php/transportation_of_cargo/statistics/895
http://www.freeportofriga.lv/eng/statistika.asp
http://www.ts.ee/statistics/index.shtml
http://www.liepajaport.lv/statistics.html

ValdasJ
2007.02.06, 16:38
Pora idomiu grafiku is Rygos uosto statistikos iliustruojanciu laivu didejimo tendencija:

Perkrauta tonu:
http://www.freeportofriga.lv/BILDES/STAT/kravu_apgrozijums2006_eng.jpg
Aptarnautu laivu skaicius:
http://www.freeportofriga.lv/BILDES/STAT/kugu_skaits_2006.jpg

Paimta is:
http://www.freeportofriga.lv/eng/statistika.asp

Paulius
2007.02.06, 16:39
Talinas - nieko nuostabus. Viskas vyksta su Suomija.

ArTuRAs
2007.02.06, 16:41
Talinas - nieko nuostabus. Viskas vyksta su Suomija.

Gal galetum paaiskint? :|
Kiek zinau, tai suomiai tik turistai, o didzioji dalis tranzito - rusiski kroviniai...

Paulius
2007.02.06, 16:46
Gal galetum paaiskint? :|
Kiek zinau, tai suomiai tik turistai, o didzioji dalis tranzito - rusiski kroviniai...

Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai :nzn:

ValdasJ
2007.02.06, 16:49
Beje, "Vakaru Ekspreso" straipsnio komentaruose (http://www.ve.lt/?data=2007-02-06&rub=1065924810&id=1170695122&page=atsil) uzsimenama apie Ventspilio uosta. O jei tiksliau- kad tai municipalinis, o ne valstybinis uostas ir uz kiekviena perkrauta tona kazkiek pinigu nukeliauja i miesto biudzeta. Gal kas zino kokia praktika vyrauja Europiniuose uostuose apskritai. Mano subjektyvia nuomone konfliktas tarp miesto ir uosto sumazetu jei nereiketu kiekvieno klausimo spresti per Vilniu ir miestas gautu is uosto tiesioginiu pajamu. Gal kas turi kokiu argumentu uz ir pries?

ValdasJ
2007.02.06, 16:57
Kad be reikalo nesigincyt, pasitelkim statistika ;)

Kroviniu srautas is Talino uosto:

Is viso: 35.721.200 t
Eksportas: 3.041.700 t
Tranzitas: 32.679.500 t

Saltinis:
http://www.portoftallinn.com/statistics/cargo_key_figures.shtml

O del turizmo tai tiesa. Tiek paciu estu vykstanciu uzsidirbti, tiek suomiu- pagert srautai pakankamai neblogi.

Eimantas
2007.02.06, 17:08
Ryga girdėjau (nežinau ar tiesa) nuo kiekvienos perkrautos tonos gauna po vieną pinigą ( :D) , nežinau ar eurą ar kita valiuta.

Visom penkiom už, kad nuo kiekvienos perkrautos tonos miestas gautų po eurą (ar dolerį, kraštutiniu atveju litą).

Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai

Iš kur jau ten tokie krovinių srautai tarp Suomijos ir Estijos...aišku, kad didžioji dalis yra tranzitas iš Rusijos.

ValdasJ
2007.02.06, 17:39
Pora idejos salininku argumentu ir (bent man) iskylanciu klausimu:

Argumentas "Uz" Nr.1: Dideja laivu tonazas. Esamas uosto kanalas neleidzia prasilenkti dviem Baltmax tipo laivams.

Klausimas 1: Ar prie didesnio uosto apkrovimo laivu butu tiek, kad jiems reiketu prasilenkineti ties uosto vartais?

Klausimas 2: Uosto salininkai kalba apie kaimynu uostus su 16,5 metru gyliu. Ar imanoma toki gyli pasiekti dabartinej uosto teritorijoj?

Argumentas "Uz" Nr.2: Pleciantis uostui i pietus ilgeja iplaukimo/isplaukimo laikas.

Klausimas: Kiek svarbus yra sis faktorius uosto patrauklumui?

Eimantas
2007.02.06, 18:16
Dėl pirmo klausimo:
ir man tas prasilenkimas užkliuvo, nematau čia jokių problemų, juk kanalo ilgis nėra kaip kokiame Kaliningrade, kad reikėtų velniai žino kiek laukti ir intensyvumas nėra kaip automobilių kelių.

Dėl antro:
tokį gyli įmanoma pasiekti, tik turbūt esamų krantinių špuntai (įlaidai) per trumpi, ir dar papildomai Smiltynės krantus reikėtų tvirtinti.

Dėl trečio:
abejoju, kad tai labai svarbus faktorius (nors skaičiau, kad upių žiotyse esantys uostai užleido pozicijas pakrančių uostams: man abejotinas teiginys).

laSSas_
2007.02.06, 19:36
Klausimas nelabai nutuokiančio. Ar nėra taip, kad didesniems laivams norint prasilenkti reikia laukti gana toli nuo kranto (dėl seklios pakrantės tie Klaipėda). Tai yra, ar nėra taip, kad tik vizualiai kanalas nėra ilgas?

inz1K
2007.02.06, 19:55
Kaip jau kažkas čia minėjo daug taliniečių rytais keliauja į Helsinkį nes ten turi nuolatinį darbą. Tai paaiškina keleivių skaičių. Su kroviniais, manau, panašiai :nzn:

Kroviniai rytais keliauja į Helsinkį, nes ten turi nuolatinį darbą? |:D

trolyno
2007.02.06, 20:00
kazka girdejau, apie gyliavandeni uosta, neva diskutuos dar, geriau padarytu gal darba?:buksvx:

Paulius
2007.02.06, 20:03
Kroviniai rytais keliauja į Helsinkį, nes ten turi nuolatinį darbą? |:D

Neapsimesk, kad nesupranti.

Eimantas
2007.02.10, 02:25
Ministrui pristatė ,,Klaipėdos Smeltės” terminalus

Neringa Maciūtė

„Klaipėdos Smeltės“ prezidentas Martinas Gusiatinas ūkio ministrui Vytui Navickui pristatė naujus konteinerių, šaldytų produktų terminalus.

Modernų šaldytų produktų terminalą „Klaipėdos Smeltė“ planuoja pradėti eksploatuoti 2007 metų birželį. Jame jau montuojamos šaldymo kamerų įrangos, kur vienu metu bus galima laikyti iki 25 tūkstančių tonų šaldytos produkcijos.

Projektinis terminalo pajėgumas - keturi šimtai tūkstančių tonų šaldytos produkcijos per metus. „Klaipėdos Smeltės“ prezidentas Martinas Gusiatinas ūkio ministrui V.Navickui aiškino, kad tai bus vienas moderniausių tokio tipo terminalų. Žuvų ir mėsos produktų kamerose bus galima pasiekti iki 25 laipsnių šalčio, jūros gėrybių kameroje – 28 laipsnių šalčio.

Brūkšninio kodo krovinių apskaitos ir identifikavimo sistema terminale suprojektuota ir bus įrengta automatizuota bei kompiuterizuota valdymo sistema.

Naujajame konteinerių terminale šiemet jau perkrauta apie 1000 sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Šiemet ,,Klaipėdos Smeltė” planuoja krauti daugiau kaip 50 tūkst. TEU.

Pagal Vokietijos bei Rusijos konsultantų suformuluotą uosto logistikos koncepciją, kuri pristatyta 2006 rugsėjį, terminalo teritorijoje planuojama teikti perpakavimo, fasavimo, krovinių komplektavimo, žymėjimo, distribucijos bei daugelį kitų paslaugų. Jos orientuotos į tranzitinius Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Vidurinės Azijos šalių krovinių srautus.

Pasak M.Gusiatino, į naujojo objekto statybas bei reikiamos infrastruktūros sukūrimą „Klaipėdos Smeltė“ numačiusi investuoti per 50 milijonų litų.

Šaldytuvas statomas pietinėje uosto dalyje, prie renovuotų 105-106 krantinių. Šioje vietoje vienu metu gali švartuotis du iki 10 tūkstančių tonų talpos laivai.

Ūkio ministrą V.Navicką nustebino įspūdingas bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijos plotas ir pastaruoju metu jame vykstantys didžiuliai pokyčiai.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.10, 02:36
KROVINIAI. 2006-aisiais Baltijos valstybių uostuose krauta 138,751 mln. tonų krovinių - 4,046 mln. tonų, arba 3 proc. daugiau nei 2005 metais. 42,9 proc. viso krovinių srauto pritraukė Latvijos, 35,9 proc. - Estijos, 21,2 proc. - Lietuvos uostai. Krovos apimtys Lietuvos uostuose pernai išaugo 1,515 mln. tonų, arba 5,4 proc., iki 29,436 mln. tonų, Estijos - 3,076 mln. tonų, arba 6,6 proc., iki 49,818 mln. tonų, tuo tarpu Latvijos sumažėjo 0,545 mln. tonų, arba 0,5 proc., iki 59,497 mln. tonų. Labiausiai - 8 proc., iki 23,547 mln. tonų, krova pernai padidėjo Klaipėdos uoste.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.13, 00:50
Uoste atsiras nauji punktai

ADELĖ ŽIČKUVIENĖ

Klaipėdos uoste pradėtas statyti moderniausias Baltijos šalyse pasienio ir muitinės kontrolės punktas.

Jo reikia norint užtikrinti Šengeno šalims keliamus krovinių judėjimo reikalavimus.

Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte 7 hektarų plote iš viso bus pastatyti 9 įvairios paskirties statiniai. Per naująjį postą kroviniai judės tiek į konteinerių terminalą, tiek ir į jūrų perkėlą.

Nuo punkto ateityje bus įrengtas pagrindinis, vadinamasis pietinis išvažiavimo kelias iš uosto aplenkiant Klaipėdos miestą.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, kad aplinkkelio projektas suderintas su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Punkto ir aplinkkelio statyba, anot A.Butkevičiaus, vyks lygiagrečiai.
Statybų ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovė „Vėtrūna“ Malkų įlankos pasienio kontrolės punktą turi pastatyti iki šių metų lapkričio. Komplekso statybos vertė - 38,52 milijono litų.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas Antanas Šipavičius teigė, kad Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte bus pagrindinis administracijos pastatas, vyks detalus krovinių tikrinimas, pastatyta rentgeno įranga konteineriams peršviesti jų neatidarius.

Punkte numatytos ir automobilių aikštelės sulaikytoms transporto priemonėms, skirta vieta kinologų tarnybai.

Be Malkų įlankos posto, dar bus pastatytas uosto centrinis Pilies pasienio punktas ir šiaurinis - Molo punktas. Visus punktus, kurie bus sujungti į vieningą sistemą, įrengti planuojama per trejus metus.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.13, 01:23
Lietuvos laivyne sužibo dar viena žvaigždė

Vidmantas Matutis

“Limarko” laivininkystės kompanija įsigijo motorlaivį „Capella“.

Tęsiant tradiciją kompanijos laivams refrižeratoriams suteikti astronominius pavadinimus, naujai įsigytas motorlaivis pavadintas lotynišku ryškiausios Vežėjo žvaigždyno žvaigždės vardu.

Laivas perimtas Klaipėdoje. Užbaigus sandorį, kurio suma neįvardijama, jame iškelta Lietuvos valstybinė vėliava.

Motorlaivis „Capella“ pastatytas 1993 metais Japonijoje. 134 metrų ilgio laivas, galintis pasiekti iki 18 mazgų (maždaug 33 kilometrų per valandą), pritaikytas gabenti 3450 standartinių europalečių. „Capella“ gali gabenti vaisius, daržoves, užšaldytus arba greitai gendančius maisto produktus.

Motorlaivio keliamoji galia yra 8000 tonų. Tai trečiasis pagal dydį Limarko laivininkystės kompanijos motorlaivis. Motorlaivis „Capella“ bus išnuomotas pagal ilgalaikę sutartį.

„Limarko“ laivininkystės kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris teigė, kad šiemet planuojama įsigyti dar vieną laivą refrižeratorių ir vieną sausakrūvį arba konteinerinį laivą.

„Limarko“ laivininkystės kompanijos laivyne šiandien yra 16 laivų. Iš jų - 14 transportinių refrižeratorių, po vieną konteinervežį ir sausakrūvį.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.14, 00:45
Didieji burlaiviai finišuos Klaipėdoje

Nors didžiųjų burlaivių regata "The Tall Ships' Races Baltic" Klaipėdoje lankysis tik 2009 metų liepą, tačiau jau dabar pradėta tam ruoštis.

Vakar į pirmąjį jungtinės uostų koordinacinės grupės pasitarimą aptarti bendrų pasiruošimo darbų rinkosi miestų partnerių Gdynės (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija), Turku (Suomija) ir Klaipėdos atstovai.

Šioje regatoje pirmąkart dalyvaus tik uostamiestis, tad svečiai iš kitų šalių pasidalys savo organizacine patirtimi. Jau aptartos infrastruktūros, bendros visų uostų reklaminės kampanijos, siekiant pritraukti kuo daugiau laivų ir lankytojų, klausimai.

Pasak Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro Kruizų ir regatų skyriaus vadybininko Kipro Paldausko, didžiausia A klasės laivų regata su jaunimo įgulomis orientuota į buriavimo mokymą ir sportines varžybas, tad po poros metų Jūros šventę paįvairinsiantis renginys bus itin reikšmingas.

Regatoje įprastai dalyvauja 60-90 laivų, o bendras dalyvių skaičius siekia iki 4 tūkst. Kiek laivų lankysis uostamiestyje paskutiniąją 2009-ųjų liepos savaitę, kol kas dar nežinoma.

Klaipėda bus regatos finišo uostas, tad nugalėtojams įteikti prizai bus pagaminti būtent pagal klaipėdiečių pateiktus pasiūlymus. Šiandien svečiai apžiūrės laivų švartavimo vietas uostamiestyje.

Sandra LUKOŠIŪTĖ
www.ve.lt

Tikiuosi tomis dienomis Klaipėdoje būsiu:buksvx:

ArTuRAs
2007.02.15, 13:00
Uoste daugės baltarusiškų krovinių

VIDMANTAS MATUTIS

Klaipėdos uoste daugės krovinių iš Baltarusijos.

Šiais metais Baltarusija planavo iki 60 proc. padidinti kalio trąšų gabenimą per Klaipėdą. Iš viso Klaipėdos uoste numatyta krauti 2,6 mln. tonų kalio trąšų.

Tai reiškia, kad iš Ventspilio uosto į Klaipėdą bus permesta apie 800 tūkst. tonų trąšų. Tai neoficialiai patvirtino Baltarusijos gamybinio susivienijimo „Belaruskalij“ atstovai.

Ketinimus krauti kalio trąšas per jiems artimiausią Klaipėdos uostą baltarusiai aiškina paprastai. Gabenti toną trąšų per Klaipėdą kainuoja 16,9 JAV dolerio, kai per Ventspilio uostą kaina sudaro 22,67 dolerio už toną.

Latvijos žiniasklaida dėl krovinių netekčių Ventspilyje kaltina šio uosto krovėjus ir Latvijos geležinkelius.

Jie niekaip nesusitaria, kokius tarifus - geležinkelio ar uosto - reikėtų koreguoti, kad mažėtų krovinių gabenimo kaštai.

Priminsime, kad ketinimų didinti krovinių gabenimo įkainius turėjo ir „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau pavyko sutarti, kad tai nebūtų daroma.

Klaipėdos uostas turi galimybių smarkiai padidinti ir kitų, o ypač į Baltarusiją gabenamos naftos, krovinių srautus. Gilėjant konfliktui dėl energetinių išteklių tarp Rusijos ir Baltarusijos, nafta į Baltarusiją galėtų būti gabenama per Klaipėdos uostą.

Toks variantas buvo pateiktas Lietuvos ir JAV prezidentų susitikime Vašingtone.

Priimti Baltarusijai skirtą naftą iš tanklaivių galėtų tiek Klaipėdos naftos bendrovė, tiek Būtingės terminalas.

Baltarusijos atstovai teigė dar negavę oficialaus pasiūlymo dėl alternatyvaus apsirūpinimo nafta kelio. Kai toks pasiūlymas bus gautas, jį ketinama įdėmiai apsvarstyti.

http://www.klaipeda.daily.lt/

Eimantas
2007.02.15, 23:21
"Capella" - ryškiausia žvaigždyno žvaigždė

http://www.ve.lt/galery/2007-02-15/ke10-1_.jpg
Praėjusį penktadienį pasirašius laivo priėmimo ir perdavimo aktą "Limarko" grupės bendrovė AB "Limarko" laivininkystės kompanija tapo teisėta motorlaivio "Capella" savininke. Jame iškelta Lietuvos vėliava. Naujam šeimininkui laivas perduotas Klaipėdos uoste.

"Capella" pastatyta 1993 metais Japonijos laivų refrižeratorių statykloje. Maksimalus greitis - 18 mazgų. 134 m ilgio laivas pritaikytas gabenti 3450 standartinių europalečių. Juo galima plukdyti vaisius, daržoves, užšaldytus arba greitai gendančius maisto produktus (mėsą, žuvį).

Naujo motorlaivio keliamoji galia - 8000 tonų. Tai trečias pagal dydį kompanijos laivyno motorlaivis. Dabar bendra įmonės valdomų laivų refrižeratorių talpa išaugo dešimtadaliu ir siekia 4 mln. kubinių pėdų.

Tęsiant tradiciją kompanijos laivams refrižeratoriams suteikti astronominius pavadinimus, naujai įsigytas motorlaivis pavadintas "Capella" - lotynišku ryškiausios Vežėjo žvaigždyno žvaigždės vardu.

Šiais metais "Limarko" laivininkystės kompanija planuoja įsigyti dar vieną laivą refrižeratorių ir vieną sausakrūvį arba konteinerinį laivą. "Konkretūs sprendimai priklausys nuo situacijos pasaulinėje rinkoje - investuodami visada siekiame optimalaus kainos ir kokybės santykio. Prognozuojame, kad bendros investicijos į laivyno modernizavimą šiemet sieks arba viršys pernai metų investicijų lygį", - teigia kompanijos prezidentas Vytautas Lygnugaris.

"Vakarų ekspreso" inf.

Eimantas
2007.02.22, 01:38
"Stumbras" uždirbo 10 milijonų litų

http://www.ve.lt/galery/2007-02-22/ke11-2_.jpg
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vilkiką "Stumbras" nuomoja AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), o iš pastarosios nuomodavosi du locmaninius katerius "Pilot". Šiemet jų nuomoti iš privačios kompanijos nebereikės.

2000 metais įsigyto vilkiko "Stumbras" vertė buvo daugiau kaip 17,5 mln. Lt, dabar jo likutinė vertė - 10,4 mln. Lt. Per kelerius metus nuomodama laivą KLASCO iš nuomos Uosto direkcija gavo 10 mln. Lt pajamų.

Nuo 1991 iki 1996 metų iš KLASCO nuomodama du locmaninius katerius "Pilot", šiai kompanijai direkcija sumokėjo 4,25 mln. Lt. 2003 metais įsigijus locmanų katerį "Dangė", kainavusį 511 tūkst. eurų, o pernai metams baigiantis antrą locmaninį katerį "Smiltė", kainavusį per 3 mln. Lt, šiemet locmanų katerių nuomos iš KLASCO jau galima visiškai atsisakyti.

"Vakarų ekspreso" inf.

Eimantas
2007.02.22, 01:52
Daugėja konteinerių - didėja konteinervežiai

http://www.ve.lt/galery/2007-02-22/ke12-1_.jpg

Šiemet sausį konteinerių krova Klaipėdos uoste, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, gerokai padidėjo. Priimti didesnį konteinerių srautą ruošiasi ir Klaipėdos uosto direkcija, ir konteinerių terminalų operatorės.

Pernai konteinerių krovos augimo procentas Klaipėdos uoste buvo gerokai sumažėjęs, palyginti su užpernai, ir siekė tik 8,5 proc. Šiemet sausį, palyginti su tuo pačiu 2006-ųjų laikotarpiu, kai UAB Klaipėdos terminalo grupės (KTG) konteinerių terminale buvo perkrauta 16 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), jis šoktelėjo net iki 28 proc. - perkrauta 21 tūkst. TEU.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šios savaitės pradžioje į KTG konteinerių terminalą iš Hamburgo atplaukė didžiausias kada nors Klaipėdos uoste buvęs konteinerinis laivas "Katharina", galintis gabenti 1700 TEU.

Bando įlįsti į rinką

KTG generalinis direktorius Vaidotas Šileika teigia, jog konteinerių krovos srityje Klaipėdoje juntama tiek vidinė, tiek išorinė konkurencija. Nors Lietuvos uostamiestis jau turi du konteinerių terminalus, tačiau LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminale šiemet per sausį perkrauti tik 94 TEU.

"Smeltės" konteinerių terminalas, dar nepritraukęs žadėtų naujų krovinių srautų, bando vilioti ir KTG klientus taikydamas žemesnius konteinerių krovos įkainius.

Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, investavusi į konteinerių krovos krantines "Smeltėje" 32 mln. Lt, naudos dar negauna. Nors šios krantinės pradėtos eksploatuoti pernai rudenį, tačiau realiai "Smeltės" terminalas tik šiemet pradeda konkuruoti rinkoje.

Tebėra lyderis

Klaipėdos uostas ir šiemet išlieka konteinerių krovos lyderis tarp rytinės Baltijos jūros šalių uostų, išskyrus Sankt Peterburgą.

Kadangi konteinerius krauti pradėjo ir kiti kaimyninių šalių uostai, kurie anksčiau tokia veikla neužsiimdavo, pavyzdžiui, Liepoja ir Ventspilis, sustiprėjo ir tarptautinė konkurencija. Tad išlaikyti lyderio pozicijas ir Klaipėdos uostui, ir KTG darosi vis sunkiau.

V. Šileika įvardino tokias šiemet sausį konteinerių krovos didėjimą Klaipėdos uoste lėmusias priežastis: šiemet kur kas šiltesnė žiema; padidėjo baltarusiškų krovinių eksportas per Klaipėdos uostą - konteinerinis traukinys "Vikingas" sausį atgabeno 3,7 tūkst. TEU; padidėjo importas į Lietuvą (iš Amerikos konteineriuose nemažai atgabenama naudotų automobilių); pernai UAB "Neo Group" ir Tailando bendrovės "Indorama" granulių gamyklos tik importuodavo žaliavą, o šiemet pradėjo konteineriuose gabenti gamyklose pagamintą produkciją; susigrąžintas krovinių srautas į Kaliningrado sritį. V. Šileika prognozuoja, jog konteinerių krova šiemet Klaipėdos uoste didės vidutiniškai 10 proc.

12 procentų laivų

Daugėja ir ro-ro krovinių. Pernai sausį per KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminalą gabenti 1305 treileriai, šiemet sausį - 1570, t. y. 20 proc. daugiau. Generalinių krovinių kiekis šiemet išlieka pernai metų lygio. Šiemet sausį abiejuose KTG terminaluose (ir konteinerių, ir generalinių bei ro-ro krovinių) perkrauta 243 tūkst. t krovinių, t. y. 31 proc. daugiau nei pernai sausį.

Pernai abu KTG terminalai perkrovė 2,8 mln. t krovinių, t. y. 66 proc. daugiau nei užpernai. Terminalų apyvarta sudarė 48 mln. Lt. Juose aptarnauta 918 laivų (34 proc. daugiau nei 2005-aisiais), kurie sudarė 12 proc. visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų. V. Šileikos manymu, generalinių ir ro-ro krovinių terminalas galėtų per metus krauti 1 mln. t krovinių, jo pajėgumas šiuo metu dar neišnaudojamas.

Direkcijos investicijos

Atsižvelgdama į tai, kad krova šiuose terminaluose didėja, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nusprendė pagerinti juose infrastruktūrą. "Vakarų eksprese" buvo rašyta, kad 450 metrų ilgio 143-ioji krantinė KTG konteinerių terminale per trumpa norint vienu metu prie jos švartuoti tris didesnius laivus, kad ją reikėtų pailginti 300 metrų.

Šiemet Uosto direkcija ketina pailginti krantinę 100 metrų ir investuoti į ją apie 10 mln. Lt. Paklaustas, kodėl krantinė ilginama tik 100 metrų, Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas atsakė, kad šiuo metu teturimos tik tokios galimybės.

Gylis prie krantinės pernai vasarą buvo padidintas iki 9,2 m, KTG pageidauja 11 m projektinio gylio, tačiau artimiausiu metu konteinerių terminale gilinimo darbai nenumatomi.

Pradėjus plaukti didesniems laivams į Klaipėdą KTG generalinių ir ro-ro krovinių terminale iškilo problema švartuojant laivus prie 127-128 krantinių - laivų nosis gerokai išsikiša į akvatoriją. Uosto direkcija skyrė per 2 mln. Lt ir šiemet čia pirsas bus pailgintas pastatant švartavimo įrenginį su tilteliu. Netrukus turi prasidėti statybos darbai, kurie bus baigti per pusmetį. Tada prie pirso jau bus galima be problemų švartuoti ir 200 m ilgio laivus.

Operatorės investicijos

Didėjant krovinių srautui nebepakanka ir turimos technikos. Šiuo metu KTG jau veda derybas su keliomis užsienio kompanijomis dėl STS krano, skirto konteineriams pakrauti ir iškrauti iš laivų, įsigijimo. Preliminari tokio krano kaina - apie 4,9 mln. eurų. Kompanijos turimų dviejų STS kranų jau nebepakanka.

Prie konteinerių esančioje 9 ha rezervinėje teritorijoje ketinama įrengti konteinerių sandėliavimo aikšteles. Šių metų vidurį jau tikimasi turėti šios rezervinės teritorijos panaudojimo projektą.

Po kelių mėnesių į Klaipėdos uostą atkeliaus konteinerių krautuvas "Libhher", skirtas geležinkelio platformoms aptarnauti. Pasak V. Šileikos, tokio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas. Apie 1,5 mln. Lt. kainuosiantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Be minėtų stambių pirkinių, dar ketinama įsigyti du uosto traktorius ir 5 mažesnius konteinerių krautuvus.

Šiemet vasarį KTG visiškai atsisakė senos ir pradėjo dirbti su nauja automatizuota konteinerių valdymo programa. Šį mėnesį jau pradėjo dirbti ir du RTG kranai, kurių vienas kainavo per 1 mln. eurų, pernai metams baigiantis atgabenti į terminalą.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.02.23, 00:46
KROVINIAI. Klaipėdos uoste kartu su Būtingės terminalu šiemet sausį krauta 2,4 mln. tonų krovinių. Krova, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, išaugo 17,8 procento.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.23, 01:08
Gerėja Klaipėdos uosto perspektyvos

Šiomis dienomis Klaipėdos uoste valomas įplaukos kanalas. Netrukus jį ketinama dar pagilinti pusę metro ir praplatinti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad tai susieta ir su galimais papildomais Baltarusijos kroviniais. Klaipėdos uostas stengiasi sudaryti sąlygas, kad Baltarusijos kroviniai būtų gabenami pačiais didžiausiais laivais. Su S.Dobilinsku kalbėjosi žurnalistas Vidmantas Matutis.

- Latvijos žiniasklaidoje pasigirdo teiginių, kad dalis Baltarusijos trąšų bus permesta iš Ventspilio uosto į Klaipėdą. Taip pat Lietuvos ir JAV prezidentų susitikime teigta, kad per Klaipėdos uostą Baltarusija galėtų apsirūpinti naftos produktais. Kiek realiai Klaipėdos uoste galėtų didėti Baltarusijos krova?

- Klaipėdos uoste galėtume krauti maždaug po 12 milijonų tonų per metus tiek trąšų, tiek naftos. Naftos produktų kraunam kiek daugiau nei pusę to kiekio, trąšų - apie pusę. Nežinau, kiek papildomai naftos galėtų priimti Būtingės naftos terminalas. Manau, kad būtų neblogas būdas Būtingėje iš jūros priimtą naftą vamzdynais, tais pačiais, kur Rusija netiekia naftos Lietuvai, pumpuoti iki Baltarusijos. Kiek žinau, vamzdynas yra trūkęs Rusijos teritorijoje, o iki Baltarusijos jis yra tinkamas naudoti.

Kol kas negalėčiau pasakyti, kiek Klaipėdos uoste papildomai galėtų atsirasti Baltarusijos krovinių. Tiesiogiai krovinių priėmimu rūpinasi ne Uosto direkcija, o konkrečios uosto kompanijos. Žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimų, kad iš Ventspilio į Klaipėdos uostą gali būti permesta apie 800 tūkst. tonų trąšų.

Kiek žinau, Baltarusijos gamintojai kelis kartus per metus rengia papildomus trąšų gabenimo per uostus tenderius. Iki šiol jie stengdavosi neprisirišti prie vieno kurio nors uosto. Daugiausiai Baltarusijos trąšų krauna Klaipėdos ir Ventspilio uostai.

Dėl Baltarusijai skirtos naftos daugiau ką nors pasakyti nei tai, ką kalbėjo Lietuvos ir JAV prezidentai, negaliu. Klaipėdos nafta yra pasirengusi priimti iš jūros naftą. Tai ji ne kartą įrodė priimdama laivus su orimulsija.

Pernai Klaipėdos uoste iš viso krauta per 4 mln. tonų Baltarusijos krovinių. Be trąšų ir naftos produktų, dar kraunama įvairių generalinių krovinių. Konteinerinis traukinys „Vikingas“ beveik kiekvieną dieną kursuoja tarp Klaipėdos ir Odesos, tačiau didžiausias krovinių kiekis juo gabenamas tarp Klaipėdos ir Baltarusijos. Ypač populiaru „Vikingu“ gabenti baltarusiškus traktorius.

- Išeitų, kad bent jau Baltarusijos krovinių gabenimo per Klaipėdos uostą vizija yra žymiai geresnė, nei buvo, tarkim, prieš pusmetį, kai skelbta, jog baltarusiai per Kaliningrado uostą įsipareigojo krauti 1 mln. tonų trąšų.

- Negirdėjau, kad būtų atšauktas Baltarusijos ir Rusijos susitarimas dėl 1 mln. tonų gabenimo per Kaliningradą. Bet Kaliningrado uostas nėra taip gerai parsiruošęs krauti trąšas kaip Klaipėda. Baltarusijos ir Rusijos atstovai norėjo daryti trąšų gabenimo per Kaliningradą eksperimentą reikalaudami, kad Lietuva jiems sudarytų lengvatines sąlygas. Mes siūlėme, kad eksperimentą jie darytų realiomis sąlygomis: norite gabenti – gebenkite, bet prie ko čia Lietuva.

- Visą laiką atrodė, kad latviai turi gerus krovinių gabenimo geležinkeliais tarifus, bet, kai kilo grėsmė, jog iš Ventspilio į Klaipėdą gali būti permesta dalis baltarusiškų trąšų, paaiškėjo, kad Lietuvoje geležinkelių tarifai geresni.

- Galiu kalbėti tik remdamasis išvadomis pagal įvairius pasitarimus, nes oficialių dokumentų nėra. Latvių tarifai visada buvo lyg ir geresni. Bet buvo kalbų, jog latviai dotuodavo krovinių gabenimą. Galbūt latviai ilgą laiką tikrai turėjo gerus geležinkelių tarifus. Nuo tarybinių laikų Latvijoje buvo Baltijos krovinių gabenimo centras ir geresni geležinkeliai. Galbūt jie tuo naudojosi nepakankamai investuodami į geležinkelius. Matyt, tarifai nebuvo ekonomiškai gerai pagrįsti ir vieną kartą prieitas liepto galas. Tokias išvadas darau tik naudodamasis šaltiniu, kad latviai nesutiko sumažinti geležinkelių tarifų, nes tai padaryti jau sunku.

Ne vieną pasitarimą turėjome dėl mūsų šalies geležinkelių tarifų. Mūsų, ir uosto bendrovių atstovų nuomone, yra niuansų, kur gal reikėtų ir daugiau rizikuoti. Nesakome, kad tik geležinkelininkų sąskaita. Reikia vertinti visą logistikos grandinę. Jei ateina papildomas krovinys, jį galima prisitraukti ir mažinant tarifus. Tokiu atveju galime ir visiškai atsisakyti uosto rinkliavų. Bet tai nedaug ką keistų visoje logistikos grandinėje. Jei mes 100 procentų atsisakome uosto rinkliavų, tai pagal pinigų sumą tai būtų tolygu tam, kad geležinkeliai atsisakytų 10 procentų savo tarifo. Tai labiau tinka vertinant Rusijos krovinių gabenimą.

Su Baltarusija yra ir kitokių niuansų. Baltarusiai neskaičiuoja geležinkelio išlaidų gabendami krovinius per savo šalies teritoriją. Tai eina neva į vieną bendrą valstybės kasą. Todėl vertinant nuo Baltarusijos šiaurinės dalies į Latviją gabenamus krovinius lyg ir nesusidaro žymiai didesnis atstumas gabenti krovinius. Nors jei vertintume krovinių gabenimą iš pietinės Baltarusijos dalies, kur yra pagrindiniai pramonės centrai, akivaizdu, kad iki Klaipėdos gerokai arčiau nei iki Latvijos uostų.

Kiek žinau, latviai nesutiko, kad patys baltarusiai per Latvijos teritoriją ekspedijuotų krovinius. Mes su tuo sutikome, svarbu, kad būtų krovinys. Mes netgi taikome nuolaidas tuo atveju, jei patys baltarusiai frachtuoja laivus.

- Kokios yra Klaipėdos miesto ir uosto bendrų transporto mazgų vystymo perspektyvos?

- Baigiamas tvarkyti šiaurinis uosto išvažiavimo kelias. Prie jo taip pat prisidėjo ir Uosto direkcija. Neseniai pervedėme 1,3 mln. litų. Dar 1,5 mln. litų skyrėme tvarkyti Manto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžai. Beveik 4 mln. litų skirta S.Dariaus ir S.Girėno gatvei tvarkyti. Kasmet gatvėms, kurios veda į uostą, tvarkyti esame įsipareigoję skirti po 3 mln. litų, nors visi išvažiavimo keliai pirmiausia tarnauja miestui.

Pasigirdo teiginių, kad šiaurinis išvažiavimas beveik nereikalingas, nes uostas juo nedaug naudosis. Buvo planuota, kad uosto šiaurinėje dalyje bus konteinerių terminalas. Todėl ten buvo planuoja ir KLASCO išvažiavimo kelias. Tačiau atsirado naftos ir chemijos produktų terminalas, todėl šalia pavojingo objekto atsisakyta įrengti pagrindinį KLASCO išvažiavimo kelią. Be to, iš KLASCO šaldytuvų išvažiuoti per šiaurinę išvažą būtų sudėtinga. Tačiau negalima teigti, kad šiaurinis kelias pastatytas be reikalo. „Klaipėdos nafta“ gali pilstyti naftos produktus į automobilių cisternas. Jei kas nors atsitiktų „Mažeikių naftoje“, „Klaipėdos nafta“ taptų pagrindiniu kuro importo ir išpilstymo į automobiliųs cisternas centru.

Kita vertus, yra atliktos studijos, kur nustatyta, kad visi įvažiavimo į miesto kelią tik 2-3 procentais tarnauja uosto reikmėms. Tik Baltijos prospekte į uostą judančio transporto srautas gali suintensyvėti, kai pradės veikti „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas ir bus pastatytas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas. Studija parodė, kad uosto transporto intensyvumas Baltijos prospekte gali kilti iki 11 procentų.

Planuojame pertvarkyti pietinį uosto išvažiavimo kelią. Turėtume gauti apie 50 mln. litų ES fondų paramos pietinę išvažiavimo keliui tvarkyti. Būtų sutvarkyta Perkėlos gatvė ir Taikos prospekto tęsinys nuo Jūrininkų prospekto. Per geležinkelį, kuris veda į Smeltės pusiasalį, turėtų atsirasti viadukas, sujungsiantis Perkėlos gatvę ir Taikos prospektą. Tada transporto srautas iš konteinerių terminalo judėtų Taikos prospektu iki Jūrininkų prospekto.

Ateityje pietinis išvažiavimo kelias dar keisis. Pagal sutartį su savivaldybe esame įsipareigoję atlikti pietinės išvažos pro „Draugystės“ geležinkelio stotį į Klaipėdos - Šilutės kelią ties sankryžą į Šernus studiją. Po to kreipsimės Į ES ir tikėsimės gauti paramą. Tikimės, kad naują išvažą pavyks įrengti iki 2013 metų. Tai būtų galima padaryti ir anksčiau, tačiau yra iškeltas įsipareigojimas Lietuvos tūkstantmečiui iki 2009 metų pastatyti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą ir sutvarkyti privažiavimo kelius į jį per Baltijos prospektą.

- Praėjusią savaitę Klaipėdos uostas televizijoje nuskambėjo kaip verslo interesų nesutarimų vieta. Turima galvoje „Klaipėdos Smeltės“ ginčai su Birių krovinių terminalu ir Klaipėdos šaldytuvų terminalu. Ką ketina padaryti ir ką gali padaryti Uosto direkcija, kad uostas šiuo atveju nebebūtų prastai pristatomas?

- Tai yra kompanijų ginčai. Nuo jų mes nesame apsaugoti. Kviečiame kompanijas susitarti, ieškoti sprendimų. Konfliktai vyksta seniai. Kai aš pradėjau dirbti, dar pusę metų tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir „Birių krovinių terminalo“ bendrovių buvo draugystė ir sutarimas. Kartu vaikščiojo, nešė popierius. Po pusmečio prasidėjo ginčai. Juokaujame, kad Uosto direkcijoje reikėtų steigti dar vieną skyrių bendrovių konfliktams analizuoti. Raštai eina jau daugiau kaip 4 metus. Jei vienas parašo kokį skundą, kitas tuoj būtinai rašo visiškai priešingai. Bandyta į ginčus įtraukti ir Uosto direkciją, bet sakiau, kad paliktų mus nuošalyje ir spręstų ginčus patys. Šiandien yra teismo sprendimai. Jie yra privalomi visiems, kam teismas uždėjo prievoles vykdyti. Mes jas vykdysime.

Dėl ginčo tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Birių krovinių terminalo teismas yra įpareigojęs pasirašyti naujas sutartis. Pagal teismo sprendimą Birių krovinių terminalui pasiūlyta pasirašyti žemės nuomos sutartį tiesiogiai dėl jų statinių. Pagal teismo įpareigojimus taip pat esame pasiūlę nustatyti krantinių naudojimo tvarką: 103-104 krantinėmis naudojasi – Birių krovinių terminalas, o 101-102 naudojasi „Klaipėdos Smeltė“.

Dėl konflikto tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir Klaipėdos šaldytuvų terminalo taip pat įvykdėme tesimo sprendimą. Teismo įpareigojimu suteikėme Klaipėdos šaldytuvų terminalui teisę naudotis 100-ąja krantine. Ta krantine gali naudotis ir „Klaipėdos Smeltė“. Tiek vieni, tiek kiti pagal uosto taisykles privalo pateikti laivų statymo grafikus. Uosto kapitonas yra užprašęs tokių grafikų. Tačiau sprendimas, kurį mes įvykdėme, kiek žinau, yra sustabdytas, nes „Klaipėdos Smeltė“ vėl kreipėsi į teismą.

- Kokie klausimai bus analizuojami kovo 1 dieną vyksiančioje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje?

- Yra numatyti trys klausimai. Pagrindinis – dėl „Memelio miesto“ bendrovės siūlymo buvusioje „Laivitės“ teritorijoje statyti namus ir pramogų objektus. Taip pat bus teikiama nauja uosto žemės nuomos tvarka. Bus pateikta informacija apie vienos Ispanijos kompanijos siūlymą už Ispanijos vyriausybės lėšas parengti Šventosios uosto atstatymo projektą.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.02.28, 01:31
APLENKĖ RYGĄ. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis per pirmąjį šių metų mėnesį yra trečias Baltijos valstybėse. Daugiausiai krovinių ir toliau pritraukė Talino jungtinis uostas. Antroje vietoje – Ventspilis. Klaipėda nuo jo atsiliko vos 78 tūkst. tonų. Tačiau Klaipėda aplenkė Rygos uostą beveik 300 tūkst. tonų.
www.klaipeda.daily.lt

C5
2007.02.28, 01:58
APLENKĖ RYGĄ. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis per pirmąjį šių metų mėnesį yra trečias Baltijos valstybėse. Daugiausiai krovinių ir toliau pritraukė Talino jungtinis uostas. Antroje vietoje – Ventspilis. Klaipėda nuo jo atsiliko vos 78 tūkst. tonų. Tačiau Klaipėda aplenkė Rygos uostą beveik 300 tūkst. tonų.
www.klaipeda.daily.lt

Geros naujienos :geras:
O kur būtų galima rasti pilną Baltijos uostų sausio mėn statistiką?

Eimantas
2007.02.28, 02:35
http://www.jura.lt/infocentre/lit/stevedoring.htm

Eimantas
2007.03.01, 00:55
Perka laivus

JELENA LISTOPAD

Lietuvos jūrų laivininkystė perka du laivus.

Šiandien iš Feodosijos į Klaipėdą grįžta parduoto seno Lietuvos balkerio „Kapitonas Šimkus“ įgula. Ji perdavė laivą naujam savininkui.

Tačiau be laivo likusiems jūrininkams nedarbas negresia. Šiomis dienomis Lietuvos jūrų laivininkystė turi įsigyti du modernius to paties tipo sausakrūvius.

Jau suformuotos jų įgulos. Kovo 7 dieną numatyta laivus priimti. Kompanijos administracija dar nepatvirtino įsigijusi laivus. Todėl apie juos žinoma nedaug.

„Klaipėdos“ žiniomis, abu perkami laivai, kurių tonažas beveik 17 tūkst. tonų, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį statyti Lenkijoje. Jų techninė būklė gera.

Laivas „Clipper Falcon“ dar nenuleido Bahamų vėliavos. Dabar jis yra Norvegijoje, kur ir bus perduotas lietuvių įgulai.

Naujoji motorlaivio „Clipper Eagle“ įgula jo priimti vyks į Jungtines Amerikos Valstijas.

Įsigijus šiuos sausakrūvius, Lietuvos jūrų laivininkystės trampiniame laivyne vėl bus 19 laivų.

Vykdydama laivyno atnaujinimo programą, valstybei priklausanti kompanija stengiasi išsaugoti parduodamų ir perkamų laivų balansą, kad jų skaičius nesikeistų.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.01, 01:26
UOSTO PLĖTOJIMAS. Šiandien nuo 10 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) vyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdis. Bus apsvarstyta „Memelio miesto“ iniciatyva pakeisti žemės sklypo Naujojoje Sodo g. 3 paskirtį iš gamybinės-industrinės į bendravisuomeninę. Taip pat bus pateikta informacija apie žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos keitimą, Šventosios uosto generalinį
planą.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.02, 00:26
Uostas sieks kompensacijos

VIDMANTAS MATUTIS

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius aktyvins veiksmus dėl giliavandenio uosto statybos prie Melnragės.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje iš esmės atsisakyta uostui priklausančios 6,87 ha „Laivitės“ teritorijos.

Čia esančius statinius nupirkusi bendrovė „Memelio miestas“ nori įrengti poilsio, pramogų ir gyvenamųjų namų kompleksą.

Uosto plėtojimo taryba sutiko, kad būtų rengiamas teritorijos detalusis planas, pagal kurį keistųsi tos žemės paskirtis.

Iškelta ir papildoma sąlyga, kad žiemos uoste būtų laikomi tik prekybiniai laivai.

Naujausiame uosto plane jau pažymėta, kad teritorija Naujojoje Uosto g. 3 nebepriklauso uostui. Į šią teritoriją „Memelio miestas“ planuoja investuoti 587 mln. litų.

Dar turi pritarti Vyriausybės strateginio vystymo komitetas. Kai tam pritarė uostas, problemų nebeturėtų kilti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad sprendimas miesto centre leisti vystyti pramogoms ir turizmui skirtus objektus yra europietiškas. Taip daroma daugelyje Vakarų Europos uostamiesčių. Tačiau, anot S.Dobilinsko, uostams už tai kompensuojama kitomis teritorijomis.

Klaipėdoje prie vandens uostui tinkamų teritorijų nėra. Užsiminta, kad turėtų būti svarstoma galimybė leisti statyti giliavandenį uostą prie Melnragės.

Šį mėnesį savivaldybės taryboje turėtų būti svarstomas Klaipėdos miesto bendrasis planas.

Po apklausos, kur klaipėdiečių nuomonės pasidalino beveik po lygiai, savivaldybė nebeplanuoja Bendrajame plane pažymėti privažiavimo kelią į giliavandenį uostą. Motyvuota tuo, kad neparengtas galimo uosto poveikio aplinkai įvertinimas.

Susisiekimo ministras A.Butkevičius teigė, jog inicijuos, kad būtų rengiamas poveikio aplinkai dokumentas, kuris kainuotų nuo 2 iki 5 mln. litų.

Prieš kurį laiką A.Butkevičius teigė, jog, kol bus ministras, neleis uoste statyti gyvenamųjų namų. Vakar jis aiškino, kad buvęs pastatytas prieš faktą, nes „Memelio miestas“ nupirko „Laivitės“ pastatus ir turi teisę vystyti verslą.

www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.03.03, 18:05
Lietuvoje mažėja laivų savininkų ir laivų (http://www.lzinios.lt/lt/2007-03-01/tarp_miesto_ir_kaimo/lietuvoje_mazeja_laivu_savininku_ir_laivu.html?pri nt)

Vida BORTELIENĖ

Per praėjusius metus į Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrą buvo įtraukta 20 laivų, o išbraukti iš sąrašo - 26. Verslininkai norėtų, kad Europos Sąjungos laivybos politika būtų įgyvendinama sparčiau.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktorius Evaldas Zacharevičius mano, kad laivų savininkai tik kalba apie galimybę išregistruoti laivus iš Lietuvos dėl verslininkus netenkinančių verslo sąlygų ir neįžvelgia grėsmingų tendencijų. Pasak jo, dabartinis laivų skaičiaus mažėjimas yra planinio laivyno atnaujinimo pasekmė. Šių metų pradžioje registre buvo 169 įvairių tipų laivai, kurių bendras tonažas (BT) sudarė 473 437 tonas. Tačiau sutrumpėjus laivų sąrašui sumažėjo ir BT.

Laivyba nuvertinta

"Žvejybinių laivų sumažėjo, kai žvejai atsisakė verslo ir supjaustė laivus į metalo laužą pagal Europos Sąjungos direktyvas. Dėl to per porą metų praradome bemaž 30 laivų savininkų. Dabar jų yra 72. Didžiųjų prekybinių ir krovininių laivų sumažėjo dėl išpardavimo. Pardavęs seną laivą naujo nenupirksi", - kalbėjo Zacharevičius.

Tačiau Lietuvos laivų savininkų asociacijos, vienijančios 8 įtakingiausias įmones, prezidentas Vytautas Lygnugaris abejoja, ar verslininkai po metų kitų dar norės laivuose kelti nacionalinę vėliavą, jei nauja Europos Sąjungos laivybos politika Lietuvoje bus įgyvendinama tokiu lėtu tempu.

"Dar 2004 metų rugpjūtį Vyriausybės strateginis komitetas numatė priemones didinti laivybos konkurencingumą, tačiau iš trijų pritaikyta tik viena - fizinių asmenų mokesčio jūrininkams lengvata, nulinis tarifas. Buvo planuota, kad pakeitus Pelno mokesčio įstatymą nuo šių metų laivybos įmonės galės mokėti pasirinktinai pelno arba fiksuotą tonažo mokestį, tačiau Seimas šio klausimo dar nesvarstė. Vis dėlto tikiuosi, jog šiemet pataisą priims. Tik neaišku, kada bus įgyvendinta pagrindinė priemonė - sumažintas jūrininkų socialinio draudimo mokestis. Kodėl laivų savininkai turi mokėti dvigubą socialinio draudimo mokestį: savo valstybei ir tarptautiniam savitarpio draudimo klubui?" - klausė Lygnugaris.

Ketvirtadalis verslo - užsienyje

Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 66 konvenciniai prekybiniai laivai, kurių BT viršija 100 tonų. 2006 metais tokių buvo 70, 2005-aisiais - 76.

Bendrovių pozicijos rinkoje per metus nepasikeitė - Lietuvos jūrų laivininkystės, "DFDS Lisco", "Limarko" laivybos kompanijos laivų tonažas, kaip ir anksčiau, drauge sudaro apie 90 proc. BT. Žvejybos sektoriuje vyrauja bendrovė "Baltlanta".

LSLA direktoriaus žiniomis, šiemet net trys įmonės ketina pirkti laivų, bet pats nėra tikras, ar verslininkai juos registruos Lietuvoje. Tačiau Zacharevičiaus negalėjo atsakyti į LŽ klausimą apie šalyje nematomą laivybos verslą, nes LSLA nerenka ir neturi duomenų apie lietuvių laivus, registruotus užsienyje.

Tokia statistika besidomintis Lygnugaris sakė prieš porą metų skaitęs kvalifikacinės bendrovės "Lloyd" skelbtus duomenis, kad 20 proc. Lietuvos piliečiams priklausiančio mūsų šalies BT registruota svetur. "Iš pokalbių su kolegomis galiu spręsti, jog šiuo metu 25-30 proc. BT registruota ne Lietuvoje. Juk, pavyzdžiui, ES narės Latvija ir Malta taiko mokesčių lengvatas, tad mūsų laivai gali plaukioti su šių valstybių vėliavomis", - samprotavo verslininkas.

"Pilkajame" sąraše

Lietuvos laivynas 2001 metais buvo išbrauktas iš vadinamojo juodojo sąrašo, į kurį įtraukti laivai dėl nevykdomų tarptautinių saugios laivybos reikalavimų uostuose turi būti tikrinami nuolat, ir pateko į "pilkąjį". Atsidurti prestižiniame "baltajame" sąraše trukdo per didelis dėl pažeidimų sulaikytų laivų skaičius: 2005 metais - 8 atvejai, 2006-aisiais - 5.

Šiuos sąrašus sudaranti laivybos priežiūros organizacija Paryžiaus memorandumas, vienijanti 22 šalis, kasmet nustato tikrintų ir

sulaikytų laivų santykio vidurkį. Trejus metus jo neviršijanti šalis gali pretenduoti į "baltąjį" sąrašą. Nors pernykštis Paryžiaus memorandumo vidurkis bus žinomas tik gegužę, mažai tikėtina, kad Lietuva atsidurs tarp tvarkingiausiųjų.

"2004 metais mūsų rodiklis buvo žemesnis nei nustatytas 3,88 proc., tačiau užpernai ir pernai padidėjo atitinkamai iki 4,77 ir 6,4 procento. Pažeidimai smulkūs, padaryti dėl žmonių aplaidumo, tačiau gavus iš užsienio pranešimus tenka bausti ir laivų kapitonus, ir savininkus", - aiškino Zacharevičius.

Pernai užsienio uostuose tris kartus buvo sulaikyti Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, bet LSLA švelniai baudė įmonę, nors Administracinio teisės pažeidimo kodekso 117 straipsnis numato baudas iki 20 tūkst. litų. Laivybos saugumą kontroliuojančios institucijos vadovas džiaugėsi, kad laivų savininkai pradeda suprasti prevencijos svarbą ir jau pajuto, jog LSLA gali jiems padėti išvengti nepelnytų sankcijų užsienio uostuose.

lzinios.lt (http://www.lzinios.lt)

ArTuRAs
2007.03.05, 17:45
Per 2007 m. sausio-vasario mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 4,09 mln. t krovinių. Tai +13,7 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_informacija_ziniasklaidai/klaipedos_uosto_krova_2007_m_sausi_vasari/4706;year;2007;month;3;

Eimantas
2007.03.07, 13:15
KROVOS ŠUOLIS. Klaipėdos uoste šiemet krauta 4,093 mln. tonos krovinių - 13,7 proc. daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Didžiausi augimo tempai pasiekti birių trąšų (39,9 proc.), naftos produktų (29,1 proc.) ir konteinerių (22,6 proc.) krovos įmonėse. Per du mėnesius bendras uostą aplankiusių keleivių skaičius išaugo 21,9 procento. Būtingės terminalas šiemet perkrovė 0,6 mln. tonų naftos - dukart daugiau nei pernai tuo pat metu.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.09, 00:50
Keltą „Klaipėda“ graikai pavertė pragaru

JELENA LISTOPAD

Pernai liepą Graikijos kompanijai parduotą Lietuvos keltą „Klaipėda“ naujasis savininkas spėjo visiškai nudrengti, o jame dirbančių mūsų jūrininkų gyvenimą paversti pragaru.

Dabar laivas vadinasi „Celtic Mist“, plaukioja su Kipro vėliava. Po ilgiau nei pusmetį trukusio remonto ir rekonstrukcijos jis neseniai atplaukė į Angliją. Ten turėjo aptarnauti Portsmuto ir Šerburgo (Prancūzija) laivybos liniją.

Tačiau Portsmuto jūrinė valdžia uždraudė keltui plaukti į reisą. Jo techninė būklė įvardinta kaip „siaubinga“. Klasifikacijos bendrovė „Lloyd“, kuri kokybės sertifikatą (ISM Code) laivui išdavė dar tada, kai šis priklausė kompanijai „DFDS LISCO“, paskelbė, kad dokumentas negalioja.

Naujasis kelto „Klaipėda“ savininkas pristatė du denius ir taip keleivių vietų skaičių padidino nuo 12 iki 190. Tačiau antstatas pavojingai pakrypo. Po „remonto“ pavojų gyvybei kelia ir darbas mašinų skyriuje.

Paaiškėjo ir nepavydėtina įgulos padėtis. Jos daugumą sudaro Lietuvos jūrininkai. Graikijos kompanija „Celtic Link Ferries“ laiku nemokėjo atlyginimų, vertė dirbti viršvalandžius be papildomo apmokėjimo.

Tenykščiai laikraščiai rašė, kad įgula „priėjo ribą, išsekusi fiziškai ir morališkai“. Reikalaujama ją nedelsiant išsiųsti namo.

Į šeimininko ir įgulos konfliktą įsikišo Tarptautinės transportininkų federacijos (ITF) ir Didžiosios Britanijos jūrininkų profsąjungos „Nautilus“ inspektoriai. Nepatikrintais duomenimis, į laivą buvo kviesta ir policija.

Pavyko nustatyti, kad buvusioje „Klaipėdoje“ dabar lieka 15 Lietuvos jūrininkų. Laivo savininkas žada iki kovo 12 dienos juos išsiųsti namo.

Kovo 7 dieną du įgulos nariai atskrido į Klaipėdą. Jie patvirtino, kad laivo savininkas jūrininkams surengė tikrą pragarą. Remonto metu vertė atlikti nebūdingus darbus, o jų imtis per pačią kaitrą, kai nedirbo net graikai. Iš laivo antstato į apačią perkelta įgula gyveno ir maitinosi antisanitarinėmis sąlygomis.

Mašinų skyriuje atsirado dujų ar tepalų garų, nuo kurių mašinų komandos narių kūnus nusėjo dėmės. Gydytojas, į kurį kreipėsi jūrininkai, griebėsi už galvos. Jo išrašytus vaistus nukentėjusiesiems atvežė tik po kelių dienų. Vienas jų, išsikovojęs, kad būtų išregistruotas iš laivo, atvykęs į oro uostą sužinojo, jog už užsakytą bilietą turįs sumokėti pats.

Dviem jūrininkams, kurie pirmieji grįžo namo, atlyginimus ir pinigus už viršvalandinį darbą padėjo gauti jūrininkų profsąjungos inspektoriai. Jie žadėjo stebėti, kad laivo savininkas prieš išvykimą visiškai atsiskaitytų ir su kitais Lietuvos jūrininkais.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.09, 00:52
Turkija į Skandinaviją nusitaikė per Klaipėdą

Jelena Listopad

Vakar į Klaipėdą atvykę turkų transportininkai domėjosi galimybėmis per mūsų uostą savo krovinius transportuoti į Vakarų Europą ir Skandinaviją.

Turkų delegacija, vadovaujama transporto ministro Binalio Jildirimo, susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus kvietimu atvyko dvie-

jų dienų vizito. Ji apžiūrėjo Klaipėdos uostą, lankėsi jūrų krovinių kompanijose „Bega“, „Klaipėdos terminalo grupė“ ir KLASCO.

Lietuvos ir Turkijos transportininkai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje diskutavo, kaip efektyviau panaudoti geležinkelio liniją, kuria konteinerinis traukinys „Vikingas“ sujungė Juodąją bei Baltijos jūras.

Pasak B.Jildirimo, Turkija pasirengusi dalyvauti bendrame Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos geležinkelininkų bei Klaipėdos, Odesos ir Iljičiovsko uostininkų projekte dėl konteinerinio traukinio „Vikingas“, kuris gabena ir sunkvežimius. Iljičiovsko – Derindžės (Turkija) jūrų perkėla šį transporto koridorių gali pratęsti į pietus, o Klaipėdos uostas – per Baltijos jūrą į Vakarus.

„Šiuo transporto koridoriumi turkiškų krovinių kol kas gabenama nedaug. Norime atkreipti krovinių savininkų dėmesį į jį, kaip į patogesnį bei pigesnį kelią į Vakarus. Iš 50 tūkstančių sunkvežimių, kurie iš Turkijos keliauja į Europą, didžioji dalis galėtų naudotis „Vikingu“, - tvirtino Turkijos transporto ministras.
www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.09, 01:06
BALTARUSIJOS KROVINIAI. Baltarusija žada svarstyti galimybę padidinti kalio trąšų ir naftos produktų gabenimą per Klaipėdos uostą. Baltarusijos atstovai dvišalėje Lietuvos ir Baltarusijos prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijoje, kuri posėdžiavo Vilniuje, rekomenduoja atitinkamoms įmonėms peržiūrėti kalio trąšų vežimo tarifus.

www.klaipeda.daily.lt

Vidma
2007.03.09, 10:33
Šventosios uosto statyboms - 220 mln. litų iš ES fondų 2007.03.09 | 10:00
http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis55347

Į Šventosios uosto statybai formuojamą investicijų portfelį netrukus pradės tiestis pretendentų rankos. Uostui iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų numatyta skirti 220 mln. litų.

Toks lėšų poreikis numatytas susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus šiemet pasirašytame įsakyme dėl objekto finansavimo iš ES fondų, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Tačiau baiminamasi, kad projekto sąmatą gali gerokai išpūsti jau dvejus metus vykstantys interesų dėl žemės konfliktai ir projekto derinimo procedūros.

Susidomėjimą Šventosios uosto statybomis rodo užsienio projektavimo kompanijos.

Ispanijos inžinerinių sprendimų ir konsultavimo kompanija "Alatec" jau pasiūlė nemokamai parengti Šventosios uosto statybos galimybių studiją.

Šaltinis: Balsas.lt

julius
2007.03.10, 00:31
manau labai naudinga lietuvai, kad atsiras dar vienas (kad ir nedidelis) jurinis uostas, alternatyvus klaipedai,
beje, smetonos laikais (tik nezinau ar pries atgaunant klaipeda 1923, ar po klaipedos aneksijos 1939) buvo pradeta rimtai pletoti uosto infrastruktura, buvo nutiestas netgi gelezinkelis, toje vietoje dabar yra zvirkelis.
http://foto.miestai.net/inkelti/20070309/sventosios_gelezinkelis1.jpg

ValdasJ
2007.03.10, 00:55
Kazin ar Sventosios uosta galima vadinti alternatyva Klaipedai. Kiek zinau Sventosios uostas skirtas tik pramoginiams laivams, krova ten nezadama uzsimineti. Beje kame butu naudingumas Lietuvai atsiradus dar vienam krovininiam uostui, jei ir esamo pilnai neisnaudojam? Ne tiek daug mes pajurio turim kad rekreacines zonas mazintumem.

ILGAS525
2007.03.10, 01:00
Man ir atrodo, kad užtenka mums ir Klaipėdos uosto.Kai pilnai išnaudosime jo galimybes, tada mąstyt apie giliavandenį uostą Melnragėje. :)

praetor
2007.03.10, 03:31
Na, bet pavyzdziui zvejai kai kurie (mazesnieji) gales keliaut i Sventaja, taip atsilaisvintu krantines Klaipedoj.
Galu gale pakranciu apsaugai ten vieta butu irgi palanki.

ValdasJ
2007.03.11, 12:17
Na, bet pavyzdziui zvejai kai kurie (mazesnieji) gales keliaut i Sventaja, taip atsilaisvintu krantines Klaipedoj.
Galu gale pakranciu apsaugai ten vieta butu irgi palanki.

Sunku pasakyt kaip ten su zvejais butu, visgi jiems reikalinga ne tik vieta prisisvartuoti, bet ir infrastruktura (pvz saldytuvai) kuri kurorto labai nepapuostu. Beje siuo metu kiek teko girdeti situacija su mazaisiais zvejybiniais laivais gana prasta, t.y. daug ju iskeliauja i metalo lauza nes savininkam tiesiog taip pelningiau nei uzsiimt zvejyba.

Koks vienas pakranciu apsaugos kateris tai tikriausiai bus perkeltas i Sventosios uosta, bet absoliuti dauguma liks ten kur yra. Visgi kontroliuot siena su Karaliauciaus sritim kurkas svarbiau nei su Latvija.

Eimantas
2007.03.14, 01:25
Vidiniai karai žlugdo Klaipėdos uostą (http://www.ve.lt/?data=2007-03-14&rub=1065924810&id=1173805546)

http://www.ve.lt/galery/2007-03-14/tr3-2m_.jpg

Eimantas
2007.03.15, 00:39
Uostas gali plėstis tik brisdamas į jūrą

http://www.ve.lt/galery/2007-03-15/ke12-1_.jpg
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, šiandien laisvų krantinių, prie kurių veiklos galėtų imtis kokia nors nauja kompanija, nebėra. Rezervinės teritorijos turimos tik teoriškai, o realiai uosto veiklai panaudoti galimų žemės plotų beveik nebeliko.

Pasak S. Dobilinsko, tam, kad nauja kompanija galėtų imtis kokios nors veiklos Klaipėdos uoste, ji turi turėti galimybę naudotis krantine, būti išsinuomojusi žemės plotą.

Uosto vadovas pabrėžia, kad pagal galiojančias taisykles žemės nuomos Klaipėdos uoste atsisakyti kieno nors naudai negalima. Jeigu kokia nors kompanija nusprendžia trauktis iš uosto ir lieka laisvas plotas, turi būti skelbiamas konkursas dėl jo nuomos. Todėl uosto kompanija gali būti parduodama tik suprastruktūros arba akcijų dėka. "Kito kelio ateiti į uostą kompanijai nėra. Nebent būtų statomas giliavandenis uostas ties Melnrage, tada jis gal ir atsirastų",- sako Uosto direkcijos vadovas.

S. Dobilinsko teigimu, naujos kompanijos UAB "Memelio miestas" atsiradimą Klaipėdos uoste sąlygojo tai, kad ji nupirko laivų remonto įmonės AB "Laivitė" pastatus, kuriais buvo užstatyta beveik visa teritorija. Po statiniais žemė išnuomojama ne konkurso tvarka.

Tik Vyriausybei pritarus

Uosto rezervinės teritorijos buvo nustatytos 1993-1994 m. Vyriausybės nutarimais. Konkrečios rezervinės teritorijos uostui perduodamos atsiradus realiems jų panaudojimo poreikiams: parengiamas detalusis planas, atliekami geodeziniai matavimai, priimamas atitinkamas Vyriausybės nutarimas.

Tokiu būdu į uosto teritoriją jau įtraukta 92,19 ha rezervinių teritorijų (Smeltės pusiasalyje, plotai į rytus nuo AB Vakarų laivų gamyklos, prie AB "Klaipėdos nafta"). Visi plotai naudojami uosto reikmėms.

S. Dobilinsko teigimu, pradėjus rengti rezervinių teritorijų detaliuosius planus atsiranda daugybė trukdžių, paaiškėja, jog daug ko jose daryti negalima. Pavyzdžiui, rengiant detalųjį rezervinės teritorijos planą prie "Klaipėdos Smeltės" 50 m pločio ruožas prie gatvės turėjo būti paliktas sanitarinei zonai.

Atsisakoma 48 ha rezervinės teritorijos, kurioje yra Smeltės bendruomenės gyvenamasis kvartalas. Uosto direkcija nusprendė tai padaryti dar prieš trejus metus. Jeigu tos gyvenvietės reikės uosto plėtrai, tai nepaisant to, ar ji bus rezervinė, ar ne, vis tiek reikės iškeldinti žmones nuperkant jiems butus kitur.

Pasak S. Dobilinsko, jeigu prie uosto rezervinių teritorijų nebūtų gyvenamųjų namų ar kitokių statinių, jos jau seniai būtų buvusios panaudotos uosto reikmėms.

Nymatyta paskirtis

Parengta 12,55 ha rezervinės teritorijos tarp Baltijos prospekto tęsinio ir Varnėnų gatvės dokumentacija. Šis plotas skirtas statyti uoste keleivių ir krovinių terminalą.

Parengtas 2,12 ha ploto uosto rezervinės teritorijos prie Burių gatvės detalusis planas. Čia bus pastatytas Molo pasienio kontrolės detalaus tikrinimo punktas.

Geležinkelio ir naujos Nemuno gatvės statybai bus panaudota 1,8 ha rezervinės teritorijos tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių.

Perspektyvinės teritorijos

Projektuojamos ir perspektyvinės rezervinės teritorijos. Keičiantis planavimo tikslams, iki šiol neužbaigtas apie 9 ha ploto rezervinės teritorijos tarp Nemuno, Minijos ir Varnėnų gatvių detalusis planas. Prie jūrų krovos kompanijos "Bega" esančioje rezervinėje teritorijoje norėta įkurti logistikos centrą, tačiau paaiškėjo, kad trąšų sandėlis prie Nemuno gatvės negali būti statomas.

2,5 ha ploto rezervinė teritorija prie šiaurinio molo turėtų būti panaudota jungčiai su giliavandeniu uostu. Planuota panaudoti AB "Klaipėdos nafta" plėsti apie 8 ha valstybinės reikšmės miško. Beje, nemažoje rezervinėje teritorijoje arčiau uosto vartų yra miškas.

Teritorijų nuoma

Rezervinės uosto teritojos taip pat yra nuomojamos. Pavyzdžiui, LKAB "Klaipėdos Smeltė" nupirko AB "Lietuvos farmacija" statinius rezervinėje teritorijoje prie Strėvos g., tad bendrovei bus išnuomotas šis sklypas. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) nupirko pastatą rezervinėje teritorijoje prie šiaurinio molo ir 9 metams išsinuomojo 0,56 ha žemės sklypą.

Kitiems su uostu nesietiniems laikiniems nuomotojams, egzistuojantiems nuo senų laikų, nustatomi labai trumpi nuomos terminai.

Beliko tik vanduo

Vertinant realiai, rezervinių teritorijų uoste beveik nebelieka. Teritoriją, kurioje bus statoma valčių prieplauka, Uosto direkcija išsinuomojo iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos. Todėl kitos išeities, S. Dobilinsko manymu, norint plėtoti uostą, kaip tik bandyti atsikovoti teritoriją jūroje, nebėra.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.03.15, 01:35
Norvegijoje priims naują motorlaivį

Jelena Listopad

Priimti naują motorlaivį „Clipper Falcon“ į Mosjeno uostą Norvegijoje šiandien atvyksta aštuoniolikos Lietuvos jūrų laivininkystės jūrininkų įgula ir kapitonas Aloyzas Juška.

Devynioliktajame kompanijos laive rytoj bus iškelta Lietuvos valstybinė vėliava.

„Clipper Falcon“ - antrasis motorlaivis, kurį Lietuvos jūrų laivininkystė įsigijo šiais metais. Kovo 7 dieną JAV priimtas lygiai toks pat laivas „Clipper Eagle“.

Dėl ekonomiškesnės eksploatacijos kompanija stengiasi įsigyti to paties tipo laivų. Ji jau nusipirko „Romuvą“ su „Voruta“, „Svilą“ su „Stariu“. Laivininkystės trampiniame laivyne yra ir kitų vienos statybos serijos laivų.

Pasak technikos direktoriaus Viktoro Čepio, 1994-1995 metais statytų motorlaivių „Clipper Eagle“ ir „Clipper Falcon“, kurių dedveitas beveik 17 tūkstančių tonų, vardų keisti neketinama, kol galioja sutartis su frachtuotojais.

Valstybei priklausanti kompanija iki metų pabaigos planuoja parduoti dar vieną seną balkerį ir įsigyti modernų laivą.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.16, 01:30
KONTEINERIAI. Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą ir šiemet išliko lyderis tarp keturių Baltijos šalių uostų. Jame krauta 43,8 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 22,6 proc. daugiau nei 2006-aisiais tuo pat metu. Antrame pagal konteinerių krovą Rygos jūrų uoste jų krauta 1,2 proc. mažiau - iš viso 29,5 tūkst. TEU, Talino uoste - 5,1 proc. daugiau, iš viso 24,7 tūkst. TEU, o Ventspilyje - 1,9 karto daugiau - 2,4 tūkst. TEU.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.16, 02:18
Būtingės rinkliavos įstrigo ministerijoje

Vidmantas Matutis

Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri už prekybinę laivybą teritoriniuose vandenyse neima rinkliavų. Pateikti siūlymai imti rinkliavas užstrigo Ūkio ministerijos kabinetuose.

Nuo 1999 metų liepos, kai atidarytas Būtingės naftos terminalas, prie plūduro jūroje atplaukė keli šimtai tanklaivių – po 30-50 kasmet. Dėl to valstybė per metus negauna apie 10 mln. litų rinkliavų.

Susisiekimo ministerija yra parengusi nuostatas, kokios rinkliavos turėtų būti renkamos prie Būtingės. Kaip teigė susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus, numatyta imti dvi rinkliavas, pagal kurias per metus būtų gauta 6-9 mln. litų pajamų. Rinkliavų modelis būtų panašus kaip ir Klaipėdos uoste.

Diskriminacinė sutartis

Sveiku protu nesuvokiamas nuolaidas Lietuvos Vyriausybė 20 metų buvo numačiusi taikyti 1999 metų Investicijų sutartyje su JAV “Williams International” kompanija. Lietuva sutiko nuliniu tarifu apmokestinti į Būtingės naftos terminalą prie plūduro atplaukiančius tanklaivius.

Tačiau Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis teigė, jog Vyriausybės patvirtintuose Būtingės naftos terminalo nuostatuose numatyta, kad “Mažeikių nafta” nustato laivų savininkams mokesčius už tanklaivių atplaukimą, krovos ir švartavimo meistrų paslaugas ir patys renka mokesčius. Šis paaiškinimas įrodo, kad tanklaivių savininkai, plaukdami tiek, tarkim, į “Klaipėdos naftą”, tiek į Būtingę, moka tuos pačius mokesčius, tik Būtingėje jie turi kitokį pavadinimą ir, užuot atitekę valstybei, paprasčiausiai nusėda “Mažeikių naftoje”.

Lietuva politiniais sumetimais JAV kompanijai „Williams International“ buvo pritaikiusi ir daugiau kitų sveiku protu nesuprantamų nuolaidų. Pavyzdžiui, be „Mažeikių naftos“ savininko sutikimo Lietuva negalėjo vystyti Šventosios uosto ir statyti kokio nors hidrotechninio įrenginio pajūryje nuo Latvijos sienos iki Palangos. „Mažeikių naftai“ buvo numatyta reikalavimo teisė skirti ją Šventosios uosto valdytoja, jei toks uostas būtų pradėtas atstatinėti.

Rinkliavos nepajudinamos

Susisiekimo ministerijos sekretorius ArvydasVaitkus teigė, kad Investicijų sutarties 26 punktas dėl Šventosios buvo išspręstas Lietuvai naudingai tuo metu, kai „Mažeikių naftą“ valdė Rusijos „Jukos“ kompanija.

Tuomet buvo keliamas klausimas ir dėl investicijų sutarties 25 punkto, kur buvo numatyta Lietuvai nenaudinga nulinio tarifo rinkliava. Nors siūlymus dėl to buvo pateikęs ir Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius, punktas iki šiol liko nepajudintas.

V.Lukoševičius siūlė taikyti Klaipėdos uoste ir Būtingės naftos terminale vienodus locmano ir laivo rinkliavų tarifus. Jei prie Būtingės naftos terminalo būtų renkamos rinkliavos, „Mažeikių naftos“ savininkai nenukentėtų. Rinkliavas moka laivų savininkai, todėl ir nesuprantama, kodėl Būtingės naftos terminalo operatoriui buvo taikoma nuolaida.

Panaikinti nuolaidą, mano uosto kapitonas, reikia ir dėl to, kad įvairios valstybinės tarnybos privalo vykdyti Būtingės naftos terminalo priežiūrą, užtikrinti radiolokatoriumi kontrolę plūduro rajone. Nuo 2005 metų suintensyvinta ir į Būtingės naftos terminalą atplaukiančių tanklaivių apžiūros tvarka. Lietuvos saugios laivybos administracijos inspektoriai turi plaukti ir tikrinti kiekvieną tanklaivį, jei prieš tai jis nebuvo 6 mėnesius tikrintas kitame uoste. Tokiam inspektavimui atlikti taikomos pakankamai rimtos išlaidos. Dėl to specialiai netgi buvo nupirktas inspektorius plukdantis jūrinis kateris.

Atviras klausimas lieka ir tai, ar tanklaivius prie Būtingės naftos terminalo galės vesti Lietuvos locmanai. Pradėjus eksploatuoti Būtingės naftos terminalą, buvo atsisakyta Klaipėdos uosto locmanų paslaugų.

Neoficialiai teigta, kad jiems trūksta kompetencijos. A.Vaitkus sakė, kad šiandien atsakingai galįs pareikšti, jog buvo padaryta klaida. Klaipėdos uosto locmanai sugeba saugiai sudėtingame uosto kanale įvesti ir išvesti bei apsukti „Panamax“ tipo laivus, didžiausius kruizinius lainerius. Tai esąs akivaizdus jų aukščiausios kompetencijos įrodymas.

Sutartis nebegaliojanti

Susisiekimo ministerijos sekretorius A.Vaitkus mano, kad 1999 m. pasirašyta Investicijų sutartis su „Williams International“ šiuo metu turėtų būti nebegaliojanti.

Nuo 1999 metų jau antrą kartą pasikeitė „Mažeikių naftos“ savininkai. Dabar ją valdo Lenkijos kompanija „PKN Orlend“.

Susisiekimo ministras, anot A.Vaitkaus, jau kreipėsi į Ūkio ministeriją, kad iš laivų, kurie atplaukia prie Būtingės naftos terminalo plūduro, būtų imamos valstybės rinkliavos.

2004 metais, kai „Mažeikių naftą“ perėmė „Jukos“, Ūkio ministerijos valdininkai tikino, jog klausimas dėl rinkliavų yra nepajudinamas. Dabar, kai susidarė analogiška situacija, „Mažeikių naftą“ perėmus lenkams, Ūkio ministerijos valdininkai ėmėsi naujos tylėjimo taktikos.

www.klaipeda.daily.lt

Privirė košės tada tie koncervai. Dėl tų rinkliavų: arba tai buvo grynai korupcinis sprendimas, arba koncervatoriai tikrai visiški bukapročiai.
Už tuos milijonus jau bent molus naujus buvo galima pastatyti Šventojoje.

2007.03.16, 13:24
Klaipėdos uostas pagal konteinerių krovą ir šiemet išliko lyderis tarp keturių Baltijos šalių uostų. Jame krauta 43,8 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 22,6 proc. daugiau nei 2006-aisiais tuo pat metu. Antrame pagal konteinerių krovą Rygos jūrų uoste jų krauta 1,2 proc. mažiau - iš viso 29,5 tūkst.

Šaunuoliai, taip tai Rygai ir reikia ;) Gera krova su dar geresniu augimo rodikliu.


"Mariose vasarą plaukios „Muzikinis keltas“"
http://whatson.delfi.lt/news/music/article.php?id=12528519

ValdasJ
2007.03.19, 19:06
2007.02.03 straipsnis "Klaipedoje" apie III-iosios vandenvietes iskeldinima:


Vandenvietę reikėtų iškelti greitai

Vidmantas Matutis

Analizuojama galimybė iškeldinti prie Vilhelmo kanalo esančią Klaipėdos miesto III vandenvietę.

Tai leistų plėsti Klaipėdos uostą, panaudoti Vilhelmo kanalą vandens turizmo ir poilsio reikmėms. Jau yra ir konkretus uosto noras tarp kanalo ir Kuršių marių statyti logistikos centrą. Į III vandenvietės sanitarinę zoną pakliūva ir prie Kuršių marių numatoma statyti nauja valčių prieplauka. Vadinamoji II sanitarinė bakteriologinė zona prasideda beveik nuo Drevernos ir tęsiasi abipus Vilhelmo kanalo, kairėje pusėje net iki Kuršių marių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos prašymu bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas pateikė III vandenvietės iškeldinimo variantus. Pigiausia būtų vandenvietę palikti toje vietoje, kur ji yra dabar. Vanduo turėtų būti paduodamas iš Minijos upės. Reikėtų nutiesti maždaug 7 kilometrų ilgio vamzdyną. Toks variantas kainuotų 59 mln. litų. Kitas variantas - iškeldinti vandenvietę prie Minijos upės įrengiant naujus statinius kainuotų – apie 80-100 mln. litų.

L.Makūno teigimu, vandenvietės iškeldinimą turėtų finansuoti valstybė arba jos valdoma Uosto direkcija, nes ji yra labiausiai suinteresuota, kad būtų plečiamas uostas.

III vandenvietės iškeldinimo bandymų būta ir anksčiau. Ekspertai pateikė išvadas, kad Klaipėdos uostas turėtų vystytis ne gilyn į Kuršių marias, o jūroje. Todėl III vandenvietės iškeldinimas kurį laiką buvo pamirštas. Dabar, kai svarstoma, kad pietinėje uosto dalyje galėtų atsirasti sandėliai, III vandenvietės klausimas vėl tampa aktualus.

L.Makūnas teigė, kad kuo greičiau turėtų būti apsispręsta, ar bus iškeldinama III vandenvietė. Delsiant tai padaryti iškeldinimo išlaidos didėtų. Per artimiausius 2-3 metus bendrovė „Klaipėdos vanduo“ planuoja tvarkyti geriamo vandens rezervuarus, rekonstruoti siurblines, uždėti naują vandenvietės tvorą. Tai kainuotų apie 25 mln. litų.


Taigi uosto pletimosi i pietus klausimas nera uzmirstas. Greiciausiai taip ir bus padaryta. Dar karta pasikartosiu kas man labiausiai uzkliuna: tai giliavandenio uosto ir uosto pletros suplakimas i kruva. Galiausiai darosi sunku susigaudyti kuris argumentas prie ko. Pavyzdziui visos As pateiktos citatos yra is studijos apie giliavandeni uosta, o ne uosto pletra aplamai. Mano supratimu sie klausimai susije, bet ne identiski. Giliavandenis uostas butu skirtas tik itin dideliu laivu priemimui (beje, kolkas neradau info kokio butent dydzio yra Baltmax, gal kas zino?). Dauguma laivu kaip plauke taip ir plauks i ta pati uosta. Zodziu "problemos" del iplaukos kanalo ilgio ir plocio niekur nedings (panasios "problemos" kazkodel netrukdo Roterdamui, Amsterdamui ir daugeliui kitu uostu). Priminsiu, kad Klaipedos uosto krantiniu ilgis apie 10 kilometru, giliavandenis uostas pridetu 1,5 km. Tu 1,5 km uzteks tik kuriam laikui, veliau teks plestis vel. Kuo toliau tuo brangiau ir sudetingiau bus plestis toliau i jura (didejantis gylis, poveikio gamtai kompensavimas). Taip kad net pastacius giliavandeni uosta juroj pletra i pietus, mano supratimu, neisvengiama.

Eimantas
2007.03.22, 01:12
Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":
http://www.klaipeda.daily.lt/pict/2007-03-22_a.jpg

Tas juodas yra upė-jūra (Волго-Балт) tipo rusiškas laivas.

Eimantas
2007.03.22, 01:27
KLASCO įsigijo naujos krovos technikos

Vidmantas Matutis

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminale dirbs nauja technika.

Ši bendrovė už 3,25 mln. litų įsigijo 6 naujus “Kalmar” markės uosto traktorius, kurie atgabenti šią savaitę. Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovos operacijoms, kurių tempas, kasmet augant perkėlos krovos apyvartai ketvirtadaliu, turi atitikti keltų judėjimo grafikus.

Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti “Kalmar” vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą.

KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas teigė, kad sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes.

Klientams rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar didesnius krovinių kiekius, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai, mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams”, - sakė V.Greičiūnas.

Jūrų perkėlos terminale per du šių metų mėnesius krauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis išaugo 22 proc. iki 26142 vienetų. Iš jų krovininių automobilių padaugėjo 23 proc. (935 vienetai), treilerių –10 proc. (7525), autotreilerių - 27 proc. (10897), lengvųjų automobilių – 28 proc. (6258), kitų transporto priemonių – 41 proc. (527). Keleivių šiemet per du mėnesius padaugėjo 23 proc. iki 23768.

Per praėjusius metus Jūrų perkėlos terminalo apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Šiemet, V.Greičiūno manymu, laukia panaši tendencija, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema – teritorijos ploto trūkumas. Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.22, 01:29
Keltas „Vilnius“ aptarnauja dvi linijas

Jelena Listopad

Kompanijai „DFDS LISCO“ priklausantis jūrų keltas „Vilnius“ vietoje įprasto maršruto iš Vokietijos į Klaipėdą šiandien pasuks į Rusijos Baltijsko uostą.

Lietuvos keltas dabar aptarnaus dvi laivybos linijas. Kaip ir anksčiau, jis dukart per savaitę atliks reisus iš Klaipėdos į Zasnico uostą Vokietijoje. Kiekvienos savaitės pabaigoje „Vilnius“ aptarnaus Zasnico ir Baltijsko liniją.

Dar rugsėjį rusų oficialiai atidarytas keltų susisiekimas tarp Baltijsko ir Ust Lugo dėl techninių priežasčių kol kas nutrauktas. Gali būti, kad kai jis bus atnaujintas, aptarnauti Zasnico, Baltijsko ir Ust Lugo liniją kartu su Rusijos jūrų geležinkelio keltu „Baltijsk“ bus pakviestas ir Lietuvos keltas „Vilnius“.

ww.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.22, 01:34
„PKN Orlen“ tarsis dėl naftotiekio iki Klaipėdos

Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ su Lietuvos Vyriausybe ketina dar kartą aptarti galimybes nutiesti produktotiekį ir naftotiekį iki Klaipėdos.

Tai bus viena šiandien įvyksiančio bendrovės „Mažeikių nafta“ valdybos pirmininko ir „PKN Orlen“ prezidento Piotro Kovnackio pokalbio su Premjeru Gediminu Kirkilu temų. Jį priims ir Prezidentas Valdas Adamkus. „PKN Orlen“ dar pernai skelbė sieksiantis įgyvendinti produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą projektą. Vamzdynas driektųsi šalia dabartinio naftotiekio į Būtingę, o toliau pasuktų „Klaipėdos naftos“ link.

www.klaipeda.daily.lt

Būtų įdomu pamatyti trasą, jei konkrečiau kažkas egzistuoja...

Eimantas
2007.03.22, 01:47
PARDAVĖ LAIVĄ Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovė neskelbiamai Graikijos bendrovei sėkmingai pardavė 1980 metais statytą laivą „Kapitonas A.Lučka“.

Pradinė laivo kaina buvo 4,9 mln. litų. Preliminariais duomenimis, ateityje „Kapitonas A.Lučka“ plaukios su Panamos vėliava.

Lietuvos jūrų laivininkystė planuoja parduoti visus kapitonų tipo laivus.

www.klaipeda.daily.lt

praetor
2007.03.22, 04:19
Gali buti, su Tallink'u i Stockholma neplaukiau tai nezinau. Kaip ten bebutu tendencija yra ta, kad keleivinius terminalus stengiamasi statyti kuo arciau centro. Be abejo yra isimciu.

Beje, kaip ten Reikjavike?

O cia yra niekaip :) Nes keleiviniai laivai prisisvartuoja eileinej krantinej nelabai sutvarkytoj vietoj. O ir tokie ten laivai, visokie Whale Watching ir pan. Realaus keleivinio uosto nera.
Keltai is Bergeno ir Kopenhagos atplaukia i Hofn (tai speju ir reiskia zodi uostas) miesta, 400km nuo sostines.

Eimantas
2007.03.23, 15:53
Baltarusijos ambasadorius susipažino su uostu

http://www.ve.lt/galery/2007-03-23/pe10-2_.jpg
Užvakar AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) kvietimu Klaipėdoje lankėsi Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje ir Suomijoje Vladimiras Dražinas.

Klaipėdoje jis susipažino su koncerno "Achemos grupė" uosto įmonių veikla ir perspektyvomis, aptarė Baltarusijos krovinių tranzito klausimus.

Plaukiant laivu KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas apibūdino svečiui investicijų mastus, aprodė įmonių terminalus, per kuriuos išvežamas kaimyninės šalies eksportas: naftos produktai, trąšos, metalai; importuojami šaldyti ir kiti kroviniai.

Pasak ambasadoriaus, Baltarusija numato plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Baltijos šalimis ir didinti prekybos apimtis per jų uostus.

V. Dražinas susidomėjo numatomu Klaipėdoje statyti keleivių ir krovinių terminalu. Baltarusiai, jo teigimu, pamėgo Lietuvos kurortus. Per praėjusius metus iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusiųjų poilsiautojų skaičius išaugo 4 kartus - iki 40 tūkstančių. Šiuolaikiškas Klaipėdos terminalas galėtų būti patrauklus į užsienį automobiliais keliaujantiems Baltarusijos gyventojams. Todėl bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas direktorius Benediktas Petrauskas pasižadėjo terminalo projektą pristatyti artimiausiose Minsko rengiamose transporto ir turizmo parodose.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste Baltarusijos krovinių apyvarta sudarė 4,5 mln. tonų, iš jų 1,93 mln. tonų krovė KLASCO. Ambasadoriaus nuomone, šalims nebuvo naudinga, kad pastaraisiais metais baltarusiškų krovinių tranzitas per Klaipėdą mažėjo nuo 5 mln. tonų 2002 metais iki 3,5 mln. tonų 2005 metais. Baltarusijoje vyksta gamybos pertvarkymas, modernizuojamos įmonės, todėl šiemet išryškėjusi prekybos augimo tendencija, jo manymu, rodo geras sąlygas 2007 metais padidinti baltarusiškų krovinių srautą per Klaipėdą iki 5,7 mln. tonų.

Atsižvelgdamas į klaipėdiečių pastabas dėl skirtingų krovinių vežimo į Latvijos uostus ir Klaipėdą sąlygų, ambasadorius sakė: "Neseniai vykusiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdyje buvo numatyta, kad paraleliai turi būti sprendžiami krovinių srauto optimizavimo ir geležinkelio tarifų klausimai. Baltarusių ketinimus didinti prekybą per Klaipėdą atspindi ir tai, kad įmonė "Belneftechim" įkūrė atstovybę Vilniuje su skyriumi Klaipėdoje."

"Vakarų ekspreso" informacija
www.ve.lt

Eimantas
2007.03.23, 16:02
KROVINIAI. Statistikos departamentas pateikė duomenis, kad Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu šiemet krova padidėjo 20,2 procento. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 4,1 mln. tonų krovinių, tai 13,7 procento daugiau, o Būtingės terminale – 0,6 mln. tonų, tai 97,1 procento daugiau nei 2006 metais.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.03.23, 16:07
Veržliai atnaujinamas laivynas

Jelena Listopad

Vienintelė valstybės valdoma ir pelningai dirbanti laivybos kompanija Lietuvos jūrų laivininkystė toliau veržliai atnaujina savo laivyną.

Šiais metais kompanijai pavyko naudingai parduoti du senus balkerius - „Kapitoną Šimkų“ ir „Kapitoną Lučką“.

Pirmajame aukcione praėjusių metų gruodį pirkėjo nesulaukusį motorlaivį „Kapitonas Šimkus“ laivininkystė jau ketino parduoti į metalo laužą. Tačiau vėliau pasikeitė padėtis balkerių rinkoje – šie laivai įgijo didelę paklausą. Pakartotiniame aukcione šių metų vasarį už daugiau nei du milijonus dolerių balkerį nusipirko Panamos kompanija.

Prieš savaitę jau pirmajame aukcione buvo parduotas 1980 metais statytas motorlaivis „Kapitonas Lučka“. Šis aukcionas sudomino keturis pirkėjus. Naująja laivo savininke tapo graikų kompanija, už „Kapitoną Lučką“ pasiūliusi daugiau už startinę 1,9 mln. dolerių sumą. Balandžio pradžioje balkeris jai bus perduotas.

Dabar laivininkystei liko tik keturi balkeriai iš kažkada turėtų vienuolikos. 1978-1981 metais statyti motorlaiviai „Kapitonas Kaminskas“, „Kapitonas Domeika“, „Kapitonas Serafinas“ ir „Kapitonas Stulpinas“ yra seniausi kompanijos laivai. Iki 2005 metų jie buvo laikomi ir didžiausiais laivininkystėje – jų dedveitas 14 tūkstančių b.r.t. Dabar didžiausi ir jauniausi laivai - „Romuva“ ir „Voruta“. Jų dedveitas – 17504 b.r.t., amžius – 9 metai.

„Kasmet vis labiau griežtinami reikalavimai balkerių techninei būklei. Todėl jiems ypač sunku dirbti Kanados rajone. Laukiame patogaus momento, kai galėsime naudingai parduoti ir likusius keturis laivus“, - sakė Lietuvos jūrų laivininkystės technikos direktorius Viktoras Čepys.

Taip sutapo, kad kovo 7 dieną, kai Feodosijos uoste lietuvių įgula atsisveikino su balkeriu „Kapitonas Šimkus“, jį perduodama naujajam šeimininkui, 18 jūrininkų ir kapitonas Olegas Klimkinas Naujojo Orleano uoste Amerikoje priiminėjo naują laivininkystės pirkinį – sausakrūvį „Clipper Eagle“.

Po savaitės kita įgula, vadovaujama kapitono Aloyzo Juškos, Mosjoeno uoste Norvegijoje priėmė to paties tipo motorlaivį „Clipper Falcon“.

Šie 1994-1995 metais statyti sausakrūviai, kurių dedveitas – apie 17 tūkst. b.r.t., jau plaukioja su Lietuvos vėliava. Tačiau pavadinimai nepakeisti. Laivai naujus pavadinimus gaus įvykdžius senus sutarčių įsipareigojimus frachtuotojams, kad krovinių dokumentuose neatsirastų painiavos.

„Laivyno atnaujinimo strategija paprasta: stengiamės sėkmingai parduoti senus laivus, nusipirkti modernius. Beveik per šešerius mūsų kompanijos gyvavimo metus taip pavyko išlaikyti nuolatinį laivų skaičių – 18-19“, - tvirtino V.Čepys.
www.klaipeda.daily.lt

win2k3
2007.03.26, 09:46
Neblogi tokia :)

http://www.boatnerd.com/news/newpictures/clippereagle11-16-00-pc.jpg

http://www.boatnerd.com/news/newpictures03/Clipper-Falcongerryo.jpg

Eimantas
2007.03.30, 15:59
Ruošiamasi aptarnauti didėjantį ro-ro krovinių srautą
2007 m. Kovo 29 d.

http://www.ve.lt/galery/2007-03-29/ke14-1_.jpg
Krova Jūrų perkėlos terminale (JPT), AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padalinyje, sparčiai auga. Bendrovės komercijos direktoriaus Vytauto Kauno manymu, ro-ro krovinių terminale ir ateityje daugės, tad metas ruoštis apdoroti didesnį jų srautą.

KLASCO už 3,25 mln. Lt įsigijo 6 naujus "Kalmar" markės uosto traktorius (vilkikus), kurie praėjusią savaitę atgabenti į JPT. Tai Švedijos kompanijos "Kalmar" Suomijoje pagaminti vilkikai. Tik šiemet rinkoje pasirodę patobulinti "Kalmar" vilkikai turi gerą kontrolės ir informacijos sistemą, yra judresni ir paprasčiau valdomi. Vienas jų kainuoja apie 500 tūkst. Lt. Jie tokie brangūs todėl, kad jų gamyboje naudojama labai daug rankų darbo.

Nauji vilkikai - žemesni

Kartu su naujais šiuo metu JPT turi 21 vilkiką. Penkiolika anksčiau įsigytųjų yra 14 metų senumo. Kadangi jie gana aukšti, būdavo sunku išvežti krovinį iš keltų. Naujieji vilkikai yra žemesni, pritaikyti dirbti bet kokio tipo laivuose.

Vienam keltui greitai aptarnauti reikalingi 5 vilkikai. Sekmadieniais į perkėlą atplaukia 5, ketvirtadieniais - 3 keltai. Norint paraleliai aptarnauti tris keltus pakankamas vilkikų kiekis, JPT direktoriaus Vaclovo Grigalausko manymu, yra 15. Seni nereikalingi vilkikai bus išmontuoti ir panaudoti dalims.

JPT dabar dirba 32 vilkikų vairuotojai. Pasak V. Grigalausko, darbo jėga perkėloje išnaudojama 98 proc., tai didžiausias rodiklis Klaipėdos uoste.

Brangi įsigyta technika šiemet yra tik pradžia. Kitoje metų pusėje dar ketinama pirkti kelis krautuvus.

Įvertintos partnerių prognozės

Senus vilkikus keičianti moderni technika skirta tarptautinių linijų ro-ro keltų krovos operacijoms, kurių tempas, kasmet augant perkėlos krovos apyvartai ketvirtadaliu, turi atitikti keltų judėjimo grafikus.

Pasak KLASCO generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, sprendimas pirkti naują techniką buvo priimtas įvertinus laivybos partnerių poreikius ir artimiausių metų krovos dinamikos prognozes. "Jiems rūpėjo, ar mes sugebėsime priimti dar didesnius krovinių kiekius, jei linijose atsirastų talpesni keltai. Atsižvelgdami į tai, mes numatėme investicijas į techniką, kuri, tikimės, paspartins vilkimo operacijų greitį, bus saugesnė ir patogesnė jų vairuotojams", - sakė V. Greičiūnas.

Krovinių apyvarta auga

JPT per du šių metų mėnesius perkrauta 560 tūkst. tonų krovinių, 20 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o automobilinės technikos kiekis išaugo 22 proc. iki 26 142 vienetų. Tarp jų krovininių automobilių padaugėjo 23 proc. (935 vienetai), treilerių - 10 proc. (7525), autotreilerių 27 proc. (10897), lengvųjų automobilių - 28 proc. (6258), kitų transporto priemonių - 41 proc. (527). Keleivių šiemet per du mėnesius padaugėjo 23 proc. iki 23 768.

Per praėjusius metus JPT apyvarta išaugo nuo 2,89 mln. tonų (2005 metais) iki 3,59 mln. tonų, arba 24 procentais. Ratinės technikos buvo 21 proc., keleivių - 15 proc. daugiau.

Teks griauti pastatus

Pasak V. Kauno, turint omenyje Europos Sąjungos vykdomą politiką siekiant nukrauti autrotransportą nuo kelių ir skatinti krovinių gabenimą geležinkeliu ir jūra, krovinių gabenimas jūrų transportu turėtų didėti. Į perkėlą, ko gero, netolimoje ateityje ims plaukti ir nauji keltai. Jo manymu, turėtų daugėti treilerių laivuose labiau nei autotreilerių, nes darbo jėga brangsta ir kompanijoms neapsimoka keltu plukdyti ir autotreilerio vairuotoją.

Pasak V. Greičiūno, šiemet tikimasi panašios JPT apyvartos didėjimo tendencijos, todėl aštrės pagrindinė Jūrų perkėlos problema - teritorijos ploto trūkumas.

Rengdama Smeltės pusiasalyje naujus investicinius projektus KLASCO svarsto galimybę griauti kai kuriuos statinius.

V. Grigalausko manymu, tam kad būtų galima įrengti šiuolaikinį ro-ro terminalą, reikia turėti 50 tūkst. kv. m kvadrato formos teritoriją, o šiuo metu turima tik 7,2 tūkst. kv. m.

Aidas LAIVINIS
www.ve.lt

Eimantas
2007.03.30, 16:28
Nerimas dėl vamzdyno į Klaipėdą

Vidmantas Matutis

Lenkijos koncernas "PKN Orlen" paskelbė, kad ties vamzdynus iki Klaipėdos, bet kartu jie taikosi ir į strateginę mūsų šalies bendrovę „Klaipėdos naftą“.

„Klaipėdos naftos“ bendrovę prieš aštuonerius metus norėjo perimti ir JAV kompanija „Williams International“.

Tačiau tuomet tam atsispirta, nors valdžia buvo atidavusi teisę į pajūrį nuo Palangos iki Būtingės.

Dabar vėlgi prabilta apie strateginės bendrovės „Klaipėdos naftos“ privatizavimą, tačiau nieko nekalbama apie Lietuvos valstybės teisę gauti rinkliavas iš laivų prie Būtingės naftos terminalo.

Problemos dėl žemės

Vamzdynai, kuriais tarp Mažeikių ir Klaipėdos tekėtų tiek nafta, tiek naftos produktai, driektųsi šalia dabartinio naftotiekio į Būtingę, o toliau pasuktų "Klaipėdos naftos" link. Nutiesti vamzdyną nuo Mažeikių iki Būtingės ar jos prieigų nekiltų sunkumų dėl žemės, nes teritorija šalia vamzdyno priklauso valstybei. Problemų kiltų dėl atšakos iki "Klaipėdos naftos". Reikėtų išpirkti nemažai privačių žemės sklypų. Vamzdynui pakloti iki „Klaipėdos naftos“ tektų iškirsti ir dalį Girulių miško. Tai būtų ypač nepatrauklu, nes klaipėdiečiai pradėjo reikšti protestus, kai pasigirdo teiginių, kad dalį Girulių miško tektų iškirsti plėtojant Pauosčio geležinkelio stotį.

Sutarta, kad lenkai pateiks techninius pasiūlymus, kaip tiesti vamzdyną. Tačiau bus sudaryta bendra Lietuvos Vyriausybės ir lenkų kompanijos darbo grupė, kuri ir aptars visas problemas - žemės klausimus, įstatymų pakeitimus ir kitus.

„PKN Orlen“ ir Lietuvos Vyriausybės atstovų susitikime aptarta tai, kad būtų plečiamas Būtingės naftos terminalas ir "Klaipėdos nafta". „Klaipėdos naftoje“ būtų įrengta papildoma siurblinė, taip pat statomi rezervuarai. Reikėtų papildomai įrengti 2-3 talpyklas. Būtingėje jau pradėtos statyti papildomos naftos saugyklos, tiksliau liejami jų pamatai. Naujos saugyklos reikalingos iš jūros gaunamai naftai kaupti. Papildomos saugyklos Būtingės terminale reikalingos, jeigu terminalas dėl oro ar kitų sąlygų negalėtų laikinai veikti.

Norėtų „Klaipėdos naftos“

Lenkijos koncerno "PKN Orlen" vadovas Piotras Kovnackis (Piotr Kownacki) patvirtino, kad norėtų pirkti valstybės valdomą naftos produktų terminalą "Klaipėdos nafta".

"Tai numatyta mūsų planuose. Norime, kad naftotiekis tarp Klaipėdos ir Mažeikių nebūtų mūsų vienintelė jungtis - sieksime ir kapitalo sujungimo tarp šių dviejų taškų. Kalbėsime apie tai su Lietuvos Vyriausybe, esame atviri įvairiems pasiūlymams - įmanomas įvairaus lygio mūsų dalyvavimas "Klaipėdos naftos" valdyme. Tiesiog norime jaustis saugiau", - viešai sakė P.Kovnackis.

Tai, kad naujojo naftotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimas siejamas ir su "Klaipėdos naftos" akcijų pardavimu "PKN Orlen", praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidai patvirtino ūkio ministras Vytas Navickas.

Lenkų kompanijos „PKN Orlen“ taikymasis į „Klaipėdos naftą“ kelia nerimą. Jei visas mūsų šalies naftos ūkis atsidurtų vienose rankose, nebeliktų alternatyvos aprūpinti naftos produktais.

Kiek anksčiau „Klaipėdos naftos“ bendrovės generalinis direktorius Jurgis Aušra „Klaipėdai“ teigė, kad privatizuoti krauti naftą ir jos produktus į laivus ir priimti juos iš jūros pritaikytą bendrovę būtų netikslinga. Tai padaryti nebūtų lengva, nes Seime tektų keisti net du įstatymus. „Klaipėdos nafta“ įtraukta į Lietuvos strateginių įmonių ir Neprivatizuojamų įmonių sąrašus, kurie patvirtinti atskirais įstatymais.

„Klaipėdos naftai“ specialiai juridiškai įstatymais buvo įteisintas strateginės bendrovės statusas, kad kokiai nors grobuoniškai suinteresuotų asmenų grupei nekiltų noras perimti perspektyvią valstybės bendrovę.

Vamzdynas būtų naudingas

Nutiesti vamzdyną būtų naudinga tiek „Mažeikių naftai“, tiek „Klaipėdos naftai“. Tačiau kažin ar būtų tikslinga dėl vamzdyno privatizuoti „Klaipėdos naftą“?

Abi bendrovės galėtų prisidėti tiesti vamzdyną. „Mažeikių nafta“ per Klaipėdą turėtų papildomą naftos teikimo garantą, o produktotiekis „pririštų“ prie „Klaipėdos naftos“ nuolatinį ir gerą klientą.

Dabar naftos produktai iš Mažeikių į Klaipėdą geležinkeliais gabenami per Radviliškį. Jų transportavimas vamzdynu išlaidas sumažintų beveik dvigubai.

Kol kas neaišku, kiek galėtų kainuoti naftos produktų vamzdyno iš Mažeikių į Klaipėdą tiesimas. Kol kas dar neaišku ir kokio tipo vamzdynas galėtų būti tiesiamas. Įprasta, kad naftos arba naftos produktų vamzdžiai įkasami į žemę. Tačiau jau yra ir naujesnių technologijų, kai gerai izoliuoti vamzdžiai tiesiami virš žemės ant specialių atramų.

Atstatys įrenginį po gaisro

Bendrovės "PKN Orlen" valdybos pirmininkas P.Kovnackis teigė, kad "Mažeikių nafta" iki šių metų pabaigoje dirbs tokiu pat pajėgumu kaip iki pernai spalį kilusio gaisro. Šiuo metu Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje atliekami išsamūs tyrimai, kurie turi atsakyti - verta remontuoti per gaisrą nukentėjusį bloką ar geriau jį išardyti ir statyti naują.

Kad greičiau visu pajėgumu pradėtų veikti „Mažeikių nafta“ ypač suinteresuota ir „Klaipėdos nafta“. Po avarijos per ją kraunamų „Mažeikių naftos“ produktų žymiai sumažėjo.

Lenkijos bendrovė skelbė, kad jos investicijos į "Mažeikių naftos" plėtrą ir modernizavimą per artimiausius penkerius metus sieks 700-900 mln. JAV dolerių. Lenkai jau pradėjo statyti naujas talpyklas Būtingėje, ketina plėsti degalinių tinklą bei netrukus žada pranešti apie sutartis dėl naftos gavybos Vidurio Azijoje.

Komentuodamas galimybę atnaujinti Rusijos naftos tiekimą į Lietuvą naftotiekiu "Družba", Lenkijos koncerno vadovas sakė, jog Rusijos pusei ištyrus naftotiekio avarijos priežastis, "PKN Orlen" yra pasirengęs prisijungti prie jos pasekmių šalinimo.

Lenkijos koncernas taip pat skelbė esantis suinteresuotas naftos importu per Klaipėdą - dabar žaliavą "Mažeikių nafta" gauna jūra tik per Būtingės terminalą, per kurį anksčiau Lietuvos įmonė tik eksportavo Rusijos naftą.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.02, 03:32
INVESTICIJOS. „Baltijos“ laivų statykla investuos 10 mln. litų darbo efektyvumą didinančioms technologijoms įsigyti. Pernai investicijos sudarė beveik 11,5 mln. litų.

PINIGAI. Bendrovė "DFDS Lisco", pernai uždirbusi 34,5 mln. litų grynojo konsoliduoto pelno, šiemet prognozuoja jo gauti 12-15 mln. litų. Pasak įmonės veiklos 2006 metais ataskaitos, planuojamas pelnas yra toks pat, kiek pernai, neįskaičiavus pelno už laivų ir linijos pardavimą.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.04, 02:50
Atgimstanti „Klaipėdos Smeltė“ gąsdina

Vidmantas Matutis

Pastaruoju metu tarp „Klaipėdos Smeltės“ ir jos nuomojamoje teritorijoje esančių bend-rovių kilo ginčų. Bendrovės administracija kaltino ir valstybės struktūras, kurios kišasi į privatų verslą.

Vakar „Klaipėdos Smeltės“ administracija surengė spaudos konferenciją. Pristatytas sėkmingai pradėjęs veikti konteinerių terminalas. Jis šiemet per I ketvirtį krovė 2,5 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Krova tolydžiai didėja. Šiemet planuojama krauti 50 tūkst. TEU. Taip pat „Klaipėdos Smeltėje“ baigia statyti didžiausią Baltijos šalyse 25 tūkst. tonų talpos šaldytuvų terminalą.

Iš viso „Klaipėdos Smeltė“ per pastaruosius metus investavo 120 mln. litų. Šią savaitę ekspertai įvertins „Progreso“ teritorijoje numatomą kurti logistikos centrą.

Vakar „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės prezidentas Martinas Gusiatinas iškėlė klausimą, kodėl valstybinės institucijos neturi vieningos Klaipėdos uosto strategijos. Teigta, kad Uosto direkcija palaiko ne tuos, kurie realiai investuoja į uosto vystymą, o tuos, kurie kelia destrukciją. Priekaištų pasakyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarnyboms, kurios kišasi į privačių kompanijų veiklą reguliuodamas, kur ir kokius laivus statyti.

Priminsime, kad kovo pradžioje kilo nesusipratimas, kai uosto išoriniame reide keturias paras turėjo laukti laivas „Ref Star“. „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas tvirtino, kad tai įvyko dėl Klaipėdos uosto kapitono tarnybos veiklos. Tačiau dėl to įvykio šiuo metu yra skirta po 300 litų baudos dviem „Klaipėdos Smeltės“ vilkikų kapitonams. Tokį sprendimą jie, anot R.Vaštako, apskundė teisme.

Verslo konfliktų yra ir su kitais „Klaipėdos Smeltės“ teritorijoje atsiradusiais arba bandžiusiais įsiskverbti asmenimis. „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės prezidentas Martinas Gusiatinas teigė, kad vienas buvęs Sovietų sąjungos valstybės saugumo (KGB) karininkas aiškinęs, jog uoste veikia jų mokyklą baigę asmenys.

Bendrovės savininkas Martynas Gusiatinas yra sulaukęs grasinimų perleisti dalį teritorijos. Jis teigė, kad kreipėsi į Lietuvos valstybės saugumą ir išgirdo raminimą, kad jie viską žino. Taip pat M.Gusiatinas teigė sulaukęs kitų uostininkų vizitų ir siūlymų parduoti ką tik pastatytą konteinerių terminalą.

M.Gusiatinas atskleidė mechanizmą, kaip pasinaudojant bankų paskolomis ir užsienio ofšorinėmis kompanijomis plaunamas turtas iš uoste esančios bendrovės, kur „Klaipėdos Smeltei“ priklauso 50 proc. akcijų. Ta bendrovė sąmoningai vedama prie bankroto. Jis teigė tikįs, kad Lietuvoje yra teisingumas ir teismuose pavyks tam užkirsti kelią.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.05, 00:27
Klaipėda domina baltarusius

Latvijos uostininkų ir geležinkelininkų nesutarimai duos naudos Lietuvai, teigia vakar Klaipėdoje viešėjęs Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Žerelo.

Susitikime su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais svečias teigė, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojai jau informavo, jog šiemet į Latvijos uostus gabens 2,2 mln. tonų savo produkcijos, o į Lietuvą - 2,6 mln. tonų.

Nuo 2002 metų, kai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 4,95 mln. tonų baltarusiškų krovinių, šios šalies tranzitas per mūsų uostą nuolat mažėjo, ir 2005-aisiais buvo nukritęs iki 3,5 mln. tonų. Tačiau pernai vėl buvo užfiksuotas augimas - perkrauta 4,5 mln. tonų baltarusiškų krovinių.

Susitikime su Baltarusijos delegacija dalyvavęs "Klaipėdos naftos" vadovas Jurgis Aušra informavo, kad jo įmonė yra pasirašiusi techninį protokolą su kompanija "Belneftechim" dėl žalios naftos importo. Tačiau realūs krovos darbai gali būti pradėti tik pasirašius darbinį susitarimą.

"Kas dekadą galėtume iškrauti 100 tūkstančių tonų talpos tanklaivį", - sakė J. Aušra.

Kol kas Baltarusiją per Klaipėdą tik eksportuoja naftos produktus. Tiesa, jų srautai nežymiai sumenko - 2004 metais perkrauta 1,5 mln. tonų, o pernai - 1,25 mln. tonų.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

"Klaipėdos nafta" uždirba daugiau

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per pirmąjį šių metų ketvirtį gavo daugiau pajamų, nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Preliminarios sausio-kovo mėnesio bendrovės pajamos siekia 22,6 mln. litų. Per tris pirmuosius 2006-ųjų mėnesius "Klaipėdos nafta" buvo gavusi 20,1 mln. litų pajamų.

Preliminarios "Klaipėdos naftos" kovo pajamos - 7,3 mln. litų (pernai kovą - 6,5 mln. litų).

Praėjusį mėnesį "Klaipėdos nafta" perpylė 527,3 tūkst. tonų naftos produktų, o nuo metų pradžios krova siekia 1,56 mln. tonų. Šis rezultatas yra šiek tiek mažesnis nei pasiektas pernai atitinkamu laikotarpiu - 1,67 mln.

Pasak "Klaipėdos naftos" vadovo Jurgio Aušros, geresnių finansinių rezultatų pavyko pasiekti dėl didesnio naftos produktų srauto iš Rusijos bei Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų.

"Šiems klientams yra taikomi didesni produkcijos perpylimo tarifai nei pristatomiems iš "Mažeikių naftos" gamyklos. Pastarosios produkcija šiuo metu sudaro apie 20 procentų mūsų bendrovės krovos. Visa kita - produkcija iš Baltarusijos ir Rusijos. Siekiame pritraukti dar daugiau produktų iš Rusijos bei Baltarusijos, todėl dalyvavome kovo pabaigoje Maskvoje vykusioje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje "TransRussia 2007", - sakė J. Aušra.

Šiemet naftos krovos bendrovė planuoja uždirbti 8,8 mln. litų grynojo pelno ir pasiekti 75,9 mln. litų apyvartą.

Eilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas šiemet bus rengiamas balandžio 19 dieną.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Eimantas
2007.04.05, 00:35
Neradęs vietos laivams statyti Klaipėdoje, "Litmaris" dirba Švedijoje (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2007-04-05&pried=2007-04-05&id=1175706770)

Eimantas
2007.04.05, 01:13
Transportininkai suprato vieni kitus

Jelena Listopad

Baltarusių geležinkelininkai susitikime su Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos atstovais pripažino, jog transporto koridorius per Klaipėdos uostą Baltarusijoje laikomas perspektyviausiu.

„Pastaruosius trejus metus nuolat lankydamiesi Klaipėdos uoste, akivaizdžiai matome padidėjusius krovinių terminalų pajėgumus, dideles infrastruktūros permainas. Nuo kaimynų latvių skiriatės tuo, kad jūsų uostininkai ir geležinkelininkai dirba išvien. Tai daro didžiulę įtaką bendros Lietuvos transporto sistemos stiprinimui“, - tvirtino Baltarusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Žerela.

Pasak jo, baltarusių pramonininkai savo krovinių eksportavimui vis dažniau renkasi Klaipėdos uostą. „Belkalij“, savo produkciją siųsdavęs per Ventspilį, pernai jame krovė 2,2 milijono tonų kalio. Klaipėdoje – 2,6 mln. tonų.

2006 metais Lietuvos uoste iš viso krauta 5,4 mln. tonų baltarusiškų eksportinių ir importinių krovinių – kone 2 mln. tonų daugiau nei Ventspilyje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis svečiams papasakojo apie tranzitinių krovinių transportavimo per Lietuvos uostą privalumus bei artimiausias plėtros perspektyvas.

Sutarę daugiau bendradarbiauti transporto srityje, Lietuvos ir Baltarusijos uostininkai bei geležinkelininkai svarstė, kaip į Lietuvos ir Baltarusijos tranzito koridorių privilioti krovinių iš Rusijos ir Kazachstano, įvesti tiesioginius geležinkelio tarifus.

www.klaipeda.daily.lt

praetor
2007.04.05, 19:10
Labai gera proga Lietuva turi. Su baltarusiais suveikus bizni, Klaipedoj nepritruktu kroviniu, o tik zymiai daugetu.
O latviu Kalija Parks liudnos dienos pareina :)

Eimantas
2007.04.08, 22:49
UOSTO KROVA. Šiemet per tris mėnesius uoste krauta 6,32 mln. t krovinių. Tai 12,6 proc. daugiau nei pernai.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.12, 01:44
Reto Baltijos uosto istorija tokia turtinga kaip Klaipėdos

http://www.ve.lt/galery/2007-04-12/ke14-1_.jpg
Neseniai dienos šviesą išvydo naujas albumas apie Klaipėdos uostą. Tai antrasis pataisytas ir papildytas 1999 m. išleisto albumo "Klaipėdos uostas" leidimas.

Senojo albumo knygynuose nebeliko jau prieš trejus metus. Jis sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Idėja išleisti antrąjį šio albumo leidimą kilo prieš keletą metų. Iniciatyvos autoriai - Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Per prabėgusius metus Klaipėdos uostas neatpažįstamai pasikeitė - dar labiau išaugo ir sumodernėjo: pradedant naujaisiais uosto vartais, iki 14,5 m pagilėjusiu farvateriu ir naujomis krantinėmis bei terminalais KLASCO, "Begoje", "Klaipėdos Smeltėje" ir baigiant nauju Kruizinių laivų terminalu.

Retas Baltijos uostas gali pasigirti tokia turtinga istorija. Karališkasis jūrų ir prekybos miestas Klaipėda - pirmasis gavęs miesto teises dabartinėje Lietuvos teritorijoje - yra vienas seniausių uostų Baltijos pajūryje. Albume lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama trumpa Klaipėdos uosto istorija nuo seniausių laikų iki dabar. Teksto ir daugelio fotografijų autorius - leidyklos "Libra Memelensis" savininkas Kęstutis Demereckas.

Naujasis albumas papildytas ne tik šiuolaikinėmis modernų uostą reprezentuojančiomis fotografijomis, bet ir senomis, niekur nepublikuotomis nuotraukomis. Leidinyje galima pamatyti senuosius uosto žemėlapius, planus, locijas bei graviūras. Beje, albume pristatomas ir šiandieninis miestas - "veidu atsuktas į jūrą".

Istorijos vingiuose miestas ir uostas visada buvo neatsiejami. Tik sovietmečiu atsirado tvoros, atskyrusios iki šiol miestą nuo uosto. Kas būtų Lietuva be uosto, o lietuviai be jūros? Dar 1420 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas suprato, kad Lietuvai Klaipėda reikalinga kaip langas į pasaulį. Deja, tik paskelbus nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir 1923 m. atsiėmus Klaipėdą, uostas grįžo tikriesiems šeimininkams. Lietuva tapo jūrų valstybe. Tik tuomet Klaipėdos uostas pradėjo normaliai vystytis. Jis augo ir plėtėsi taip greitai, kaip joks kitas Baltijos uostas.

"Vakarų ekspreso" inf.

Balboa
2007.04.12, 01:53
/\ Turiu namie vieną nuotraukų albumą apie Klaipėdą, išleistą kažkur 1982. Nemažai kas pasikeite nuo to meto. Dabar puoselėju viltį kadanors sugrįžus į Lietuvą su fotoaparatu pereiti per tas pačias albume pavaizduotas vietas ir padaryti keletą nuotraukų. Gautųsi gan įdomus palyginimas - Klaipėda dabar ir prieš 25 metus |:D

Hazard
2007.04.12, 12:06
As tai knygele turiu apie senaja klaipeda ten irgi foto yra netgi pavaizduotas tu laiku tramvajus :)

Eimantas
2007.04.12, 13:31
As tai knygele turiu apie senaja klaipeda ten irgi foto yra netgi pavaizduotas tu laiku tramvajus :)

Kokia knygelė?

Hazard
2007.04.12, 22:12
Kokia knygelė?

Aij tokia knygele apie buvusias prekybos vietas, kaip jos atrode, pastatai, gatves, namai, kas liko ir kas ne... ta knygele jau senoka

Hazard
2007.04.12, 22:14
Bet biski as cia ne i tema parasiau su ta knygele :D :D :D

Eimantas
2007.04.13, 02:07
„Klaipėdos Smeltėje“ daugėja konteinerių

Vidmantas Matutis

Įsibėgėja „Klaipėdos Smeltės“ bendrovės konteinerių terminalo veikla.

Pernai rugsėjį pradėjęs veikti terminalas krovė apie 5 tūkst. sąlyginių vienetų (TEU) konteinerių. Konteinerius į „Klaipėdos Smeltės“ terminalą gabena dvi linijos – „Team Lines“ ir „Baltic Containers Line“.

Jau šiemet prognozuojamas žymus „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krovos augimas. Planuojama pakrauti 50 tūkst. TEU konteinerių. Į terminalą investuota per 45 mln. litų.

Septynių hektarų ploto konteinerių terminalas vienu metu gali sukaupti iki 5 tūkst. TEU konteinerių. Prie 550 metrų ilgio krantinių, kur gali stovėti laivai su 11,5 metro gramzda, jau šiandien gali būti priimti iki 2 tūkst. TEU talpos konteinervežiai.

Konteineriams krauti „Klaipėdos Smeltė“ yra įsigijusi du šiuolaikinius 104 tonų galios kranus „Liebherr LHM 400 Litronic“ ir tris specialius krautuvus „CVS Ferrari“.

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vadovas Linas Miceika teigė, kad terminale vidutinis aptarnautų laivų greitis viršijo 20 konteinerių per valandą.

Tai atitinka analogiško dydžio Vakarų Europos konteinerių terminalų rodiklius.

Taip pat „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminale sėkmingai veikia kompiuterinė valdymo sistema „Autostore“. Naudojantis ja vieno konteinerio aptarnavimas terminale neviršija 10 minučių. „Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, kuri įdiegė šiuolaikinę terminalo valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis terminalo darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis, kurios sujungtos su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.

„Klaipėdos Smeltė“ kol kas vienintelė Klaipėdos uoste ir netgi konkuruojančiame Rygos uoste pasiūlė paslaugą konteineriuose šaldytuvuose atgabentą produkciją krauti į konteinerių terminalo sandėlį šaldytuvą.

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas panaudojamas ir laivų sangrūdoms Rusijos Sankt Peterburgo uoste, kur konteinerių krova pernai buvo didesnė nei 1 mln. TEU, sušvelninti. Klaipėdoje buvo iškrauta keletas laivų su konteineriais, kurie skirti gavėjams iš Rusijos. Vėliau tie konteineriai vėl pakrauti į laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

Taip pat naujajame „Klaipėdos Smeltės“ terminale pernai krauti dideli negabaritiniai kroviniai, kurių svoris siekė 100 tonų ir daugiau. Tai buvo „Achemos“ koncernui skirtos vėjo jėgainės, turbinos ir jų dalys - Panevėžio miesto elektrinei, galingas kranas „Mažeikių naftai“, įvairūs įrenginiai Rusijos įmonėms. „Klaipėdos Smeltėje“ iškeltas ir sunkiausias Klaipėdos uosto istorijoje krovinys – 147 tonas svėręs elektros generatorius. Atskiri jo moduliai buvo iki 49 metrų ilgio ir išgabenti specialiomis automobilinėmis platformomis.

Daugelis „Klaipėdos Smeltėje“ krautų sunkiasvorių krovinių prieš tai buvo kraunami Rusijos arba Estijos uostuose.

„Klaipėdos Smeltė“, kuri uoste yra negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių krovos lyderė, dviem „Liebherr LHM 400 Litronic“ kranais gali krauti iki 200 tonų sveriančius krovinius.
www.klaipeda.daily.lt

Svecias
2007.04.18, 17:33
Uoste išaugo krovinių apimtys, padaugėjo keleivių (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=12911683)

Eimantas
2007.04.19, 02:34
Uostas - ne vienintelis klaipėdiečių baubas (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2007-04-19&pried=2007-04-19&id=1176916757)

Eimantas
2007.04.19, 02:56
KTG šiandien švenčia

Šiandien UAB Klaipėdos terminalo grupei (KTG) bus teikiamas ISO liudijimas. Be to, laukiama į Klaipėdos uostą atgabenant konteinerių krautuvo "Libhher", skirto geležinkelio platformoms aptarnauti. Apie 1,5 mln. Lt kainuosiantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Tokio krovos įrenginio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas.

"Vakarų ekspreso" inf.

Eimantas
2007.04.20, 02:29
Automobiliu per Baltiją – mažesne kaina

Jelena Listopad

Laivybos kompanija „DFDS LISCO“ vasaros sezono metu prioritetu pasirinko keltų keleivius automobiliais ir jiems numatė nemenkų nuolaidų.

Nugabenti automobilį jūrų keltu iki Kylio uosto Vokietijoje kainuos 280 litų. Jeigu automobiliu važiuoja trys ir daugiau žmonių, mokestis už jį mažėja iki 210 litų.

Jūra keldamas automobilį į Vokietijos Zasnico uostamiestį keleivis už tai mokės 210 litų, jeigu vyks trys ir daugiau žmonių – 190 litų. Keltu perkelti automobilį į Švediją kainuos 200 litų.

„Mėgėjai vasarą po Europą keliauti automobiliais vis dažniau ten vyksta ne Lenkijos keliais, bet keltais keliasi per Baltiją. Jie įvertina kelionės jūra patogumą ir saugumą. Per pastaruosius penkerius metus mūsų keltų linijose penkis kartus padaugėjo keleivių automobiliais“, - sakė kompanijos „DFDS LISCO“ komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Vakar valstybiniame turizmo departamente vykusiame seminare V.Klumbys pristatė jūrų transporto vasaros sezono naujienas. Jis akcentavo, kad, prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO neišnyko iš keleivinio jūrų transporto rinkos, jis ten įsitvirtina. Su šiuo ženklu organizuojamas keleivių gabenimas tarp Klaipėdos ir Kylio bei Zasnico uostų Vokietijoje, Karlshamno - Švedijoje. Nuo gegužės 1 dienos kompanija atnaujins keltų eismą tarp Rygos ir Liubeko. Tam Norvegijoje išsinuomojo 140 keleivinių vietų jūrų keltą.

Kompanija spėjo iki vasaros sezono atnaujinti visus savo keltus, todėl padidėjo jų komfortiškumas bei keleivinio serviso standartai. Šiuo metu baigiamas kosmetinis paskutinio kelto „LISCO Gloria“ remontas.

www.klaipeda.daily.lt

Jis akcentavo, kad, prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO neišnyko iš keleivinio jūrų transporto rinkos, jis ten įsitvirtina.

Aha, tik ant laivų nebe LISCO "L", o DFDS kryžius :(

Eimantas
2007.04.21, 01:09
Jūrininkai atsisveikino su „Kapitonu A.Lučka“

Jelena Listopad

Lietuvos jūrų laivų registre motorlaivio „Kapitonas A.Lučka“ daugiau nėra.

Senas Lietuvos jūrų laivininkystės balkeris dar kovą aukcione buvo parduotas Panamos laivybos kompanijai. Tačiau, susitarus su pirkėju, iki balandžio 19 dienos dirbo Lietuvos laivyne.

Lietuvos jūrų laivininkystės technikos direktorius Viktoras Čepys sakė, kad daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus statytą motorlaivį „Kapitonas A.Lučka“ pavyko parduoti už šiek tiek didesnę nei startinę 1,9 milijono dolerių kainą.

Kroatijos Rijekos uoste laivas buvo perduotas naujiesiems šeimininkams, o jame nuleista Lietuvos vėliava.

Atsisveikinusi su senuoju balkeriu, įgula ir kapitonas Jevgenijus Michailovas šiandien pereis į motorlaivį „Kapitonas Stulpinas“, kurio jūrininkai vyks ilsėtis.

Šiemet laivininkystė planuoja aukcione parduoti dar vieną iš likusių keturių balkerių. Pelningai dirbanti kompanija, atsikratydama senų laivų, kasmet įsigyja po vieną ar du modernius daugiatikslius motorlaivius.

Sužinojęs, jog parduotas 1981 metais tragiškai žuvusio žinomo lietuvių kapitono Alfredo Lučkos vardu pavadintas motorlaivis, jo brolis Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Ričardas Lučka paprašė iš laivo išvykstančios įgulos pasiimti A.Lučkos portretą bei kitus su jo vardu susijusius daiktus. Šios relikvijos ir laivo spaudas užims deramą vietą Lietuvos jūreivystės kolegijos, kurioje kadaise mokėsi žinomas kapitonas A.Lučka, muziejuje. Tik dviejų pokario Lietuvos kapitonų vardai po jų mirties buvo suteikti Lietuvos prekybos laivyno laivams. Tai Alfredo Lučkos ir ilgamečio kelto „Kaunas” kapitono Levo Ševčenkos.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.21, 01:18
KROVINIAI. Klaipėdos uostas sėkmingai baigė 2007 m. pirmąjį ketvirtį. Iš viso krauta 6,32 mln. tonų krovinių – 12,6 proc. daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu.


BALTARUSIJOS NAFTA. Baltarusija nuo 2008 metų planuoja iš Venesuelos ir Irako importuoti naftą per “Klaipėdos naftos” ir Būtingės terminalus. Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms reikia maždaug 21,5 mln. tonų naftos kasmet.
www.klaipeda.daily.lt

2007.04.21, 01:47
BALTARUSIJOS NAFTA. Baltarusija nuo 2008 metų planuoja iš Venesuelos ir Irako importuoti naftą per “Klaipėdos naftos” ir Būtingės terminalus. Baltarusijos naftos perdirbimo įmonėms reikia maždaug 21,5 mln. tonų naftos kasmet.
Per visus praeitus metus uoste perkrauta 23,6 mln. t. krovinių, o čia beveik tiek vien naftos jie importuoja. Tai, suprantama, visos jiems reikalingos naftos baltarusai per Klaipėdos uostą neimportuos, bet neabejoju, kad tai bus didelis pokytis krovos rodikliuose. Džiugu girdėt, kad Baltarusija pasirinko būtent mus. Kažin, kokie terminalų pajėgumų rezervai.

Eimantas
2007.04.21, 02:16
Klaipėdos nafta: 9 mln t. http://www.oil.lt/index.php?id=404
Būtingės terminalas: 14 mln t. http://www.mn.lt/content.php?pid=55
Krovinių terminalas: 2 mln t. http://www.terminal.lt/

Klaipėdos naftos svetainėje neužsimenama apie žalios naftos krovą, bet vadovybė teigė, kad ji galima.
Kiek gali importuoti Būtingės terminalas neparašyta, tik teigia, kad gali pilnai aprūpinti MN, o pateiktas skaičius eksporto galimybės.
Krovinių terminalas skirtas šviesiesiems naftos produktams.
reikėtų dar pažiūrėti pernykščius krovos rezultatus ir taip apytiksliai rezervą sužinoti, nors neaišku kiek Būtingė gali importuoti. Ir šiaip gal dar per anksti meškos kailį dalintis.

Dar įdomu kokia transportavimo chema būtų iš Būtingės: nuo Mažeikių geležinkeliu ar iki Polocko (Novapolocko) vamzdynu. Iš Klaipėdos tai geležinkeliu, cisternos ir atgal ne tuščios riedėtų.

2007.04.21, 03:16
Klaipėdos nafta: 9 mln t.
Iš jų 2006-aisais išnaudota 5,5067 mln. t. krovos.
http://i135.photobucket.com/albums/q135/zagironas/krova.jpg
http://www.vpk.lt/uploads/met_pran_2006.pdf
Būtingės terminalas: 14 mln t.
Būtingės terminale perkrauta 5 888 446,4 t..
Krovinių terminalas: 2 mln t.
Iš jų per 9-is 2006-ųjų metų mėnesius (pradėjo veikti tik nuo kovo):
,,Krovinių terminalas” perpylė daugiau kaip 1,43 mln. t naftos produktų.
Naftos produktų krova uoste 2006-aisiais - 6,77 mln. t (pokytis +17,1 proc.).
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_informacija_ziniasklaidai/rekordine_klaipedos_uosto_krova_2006_m/4637

Išvada, kad didžiausi rezervai Būtingės terminalo. Manau, turėtume išsiverst ;)

Tačiau, kaip pats minėjai, Būtingės terminalo pajėgumai nurodyti eksportui. Eksportuojant krovinys pakraunamas tiesiai į laivą. Importuojant krovinys turės būti sandėliuojamas, todėl, manau, realūs Būtingės terminalo importo pajėgumai dar priklausys ir nuo šių rodiklių:
Būtingės sausumos terminalo
http://www.nafta.lt/get_image.php?id=82
bei naftos produktų krovos terminalo.

Nors, kitas vertus, labai tikėtina, kad nafta į Baltarusiją bus transportuojama vamzdynu (mano nuomone, tai realesnis variantas).

Svecias
2007.04.22, 00:23
Dar įdomu kokia transportavimo chema būtų iš Būtingės: nuo Mažeikių geležinkeliu ar iki Polocko (Novapolocko) vamzdynu. Iš Klaipėdos tai geležinkeliu, cisternos ir atgal ne tuščios riedėtų.

Baikit juokus žmonės, kiek teko girdėti, tai tokių kiekių joks geležinkelis NEATLAIKYTŲ |:D Gal galėtų tai pakomentuoti nusimanantis apie geležinkelio pervežimo pajėgumas. Man problematiška būtų pateikti kokie yra mūsų geležinkelių maksimalūs krovinių pervežimo pajėgumai.

Eimantas
2007.04.22, 00:33
Baikit juokus žmonės, kiek teko girdėti, tai tokių kiekių joks geležinkelis NEATLAIKYTŲ |:D Gal galėtų tai pakomentuoti nusimanantis apie geležinkelio pervežimo pajėgumas. Man problematiška būtų pateikti kokie yra mūsų geležinkelių maksimalūs krovinių pervežimo pajėgumai.

O koks tas kiekis būtų?
Šiaip didelė dalis "Klaipėdos naftoje" kraunamos produkcijos yra iš "Mažeikių naftos" ir viskas gabenama geležinkeliu, kaip ir Baltarusijos ir Rusijos naftos produktai.

Svecias
2007.04.22, 00:52
O koks tas kiekis būtų?
Šiaip didelė dalis "Klaipėdos naftoje" kraunamos produkcijos yra iš "Mažeikių naftos" ir viskas gabenama geležinkeliu, kaip ir Baltarusijos ir Rusijos naftos produktai.

Tai gal čia 1 ar 2 mln. tonų per metus, bet abejoju ar 20mln. tonų galėtų pervežti geležinkeliu. :nene: Čia nebent tik vamzdynu tiek galėtu gabenti.

Eimantas
2007.04.22, 02:16
Pernai KN krovė 5,5 mln tonų, o visas uostas virš 20 ir didžioji dalis geležinkeliu atgabenta. Galima ir dar 20 milijonų (dalis nuo Mažeikių?), tik aišku be geležinkelio plėtros jau turbūt neapsieitų.

Eimantas
2007.04.23, 01:45
KINIJOS KROVINIAI. Šią savaitę Kinijoje lankysis susisiekimo ministras, kuris aptars tarptautinio Vidurinės Azijos transporto koridoriaus TRACECA panaudojimą gabenti Kinijos kroviniams per Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Vyks susitikimas su okeaninės laivybos kompanijos COSCO vadovais.


KROVA. Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis Baltijos valstybėse šiais metais nusileidžia tik Talino jungtiniam ir Ventspilio uostams. Taline krauta 11,567 mln., Ventspilyje - 7,816 mln., o Klaipėdoje - 6,322 mln. tonų krovinių. Rygos uostas krovė 5,810 mln. tonų.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.25, 01:38
RETI AUGALAI. Klaipėdos jūrų krovinių kompanija Smeltės pusiasalyje, šalia Malkų įlankos nori statyti vaisių krovos terminalą. Tačiau rekomendacijas, ką galima daryti, turi pateikti Lietuvos energetikos ir Botanikos institutų mokslininkai, nes Smeltės pusiasalyje auga reti augalai.

„VIKINGAS“. Lietuvos transportininkai susitiko su Vidurinės Azijos, Gruzijos, Ukrainos ir Baltarusijos ambasadoriais, reziduojančiais Kinijoje. Jiems įdomus pasirodė pristatytas mišriųjų vežimų traukinys „Vikingas“, kuris gabena krovinius nuo Juodosios jūros iki Klaipėdos uosto.
www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.26, 01:18
Konteinerių daugėja, krovos kokybė gerėja

Praėjusį ketvirtadienį UAB Klaipėdos terminalo grupei (KTG) įteiktas kokybės vadybos sistemos liudijimas ISO-9001:200.

Visus metus kompanija dirbo ir diegė šią sistemą, kurios taikymo sritis - konteinerių, ro-ro ir generalinių krovinių pakrovimas, iškrovimas bei sandėliavimas. ISO liudijimą KTG generaliniam direktoriui Vaidotui Šileikai įteikė Anglijos kompanijos "LLOYD Register Quality" padalinio Lietuvoje UAB "LRQA Lietuva" direktorius Olegas Zakabuninas.

Šiemet per pirmą ketvirtį KTG perkrovė 69 tūkstančius TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), t. y. 30 proc. daugiau, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso per pirmą ketvirtį kompanija perkrovė 821 tūkst. t krovinių.

Praėjusį ketvirtadienį į Klaipėdos uostą atplukdytas konteinerių krautuvas "Libhher", skirtas geležinkelio platformoms aptarnauti. Apie 1,5 mln. Lt kainuojantis krautuvas gali kelti konteinerius į 6 aukštą, jo banano formos strėlė sudaro galimybę sumažinti papildomus konteinerių perkrovimus, norint pakrauti reikalingą konteinerį. Tokio krovos įrenginio dar neturi nė vienas rytinės Baltijos jūros šalių uostas.

Vakar atvykę kompanijos "Libhher" atstovai pradėjo mokyti KTG darbuotojus dirbti su nauju kranu.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Eimantas
2007.04.26, 01:20
Derybos Kinijoje

Pirmadienį vizito Kinijoje metu Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio vadovaujama Lietuvos derybininkų grupė susitiko su Kinijos okeaninės laivybos kompanijos COSCO vadovais ir aptarė bendradarbiavimo galimybes.

COSCO - diversifikuotos veiklos įmonių grupė, užsiimanti tarptautine laivininkyste, įkurta 1961 m. Grupė išplėtojo savo veiklą konteinerių, birių ir kitų krovinių gabenimo jūra okeaniniais krovininiais laivais, kurių šiuo metu turi apie 600 su bendru metiniu tonažu iki 300 mln. tonų, srityse. Jos teikiamos paslaugos apima 1200 uostų net 150 šalių. COSCO yra įkūrusi savo atstovybes Honkonge, Japonijoje, JAV, Pietų Amerikoje, Australijoje, daugelyje Europos šalių. Be krovinių gabenimo, ši kompanija taip pat teikia laivų statybos ir remonto paslaugas.

Lietuvos delegacijos atstovai pristatė COSCO vadovams Klaipėdos uosto galimybes ir pranašumus. Puikios perspektyvos atsivertų Kinijai Klaipėdos uoste įrengus distributinį sandėlį. Pasak A. Mačiulio, Lietuvos geografinė padėtis suteikia puikias galimybes transportuoti prekes iš kaimyninių Lietuvai šalių į Kiniją ir atgal. Jo manymu, sėkmingas bendradarbiavimas jūrų laivybos srityje būtų naudingas abiem šalims.

"Vakarų ekspreso" inf.

Kinijos Čingdao uostas laukia laivų iš Klaipėdos


Pirmadienį Pekine pasirašytas Lietuvos ir Kinijos tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo jūrų transporto srityje sudaro abiem šalims vienodai palankias sąlygas plėtoti prekybinę laivybą.

Čingdao miesto meras Xia Geng susitikime su Lietuvos susisiekimo ministru Algirdu Butkevičiumi pareiškė, kad Kinijos uostas laukia laivų iš Klaipėdos.

Kinijos jūrų uostas Čingdao užima trečią vietą šalyje ir vienuoliktą pasaulyje pagal krovinių apyvartą. Tai ne tik uostas, koncentruojantis Kinijos šiaurės rytų regiono krovinių srautus, bet ir stambus Kinijos tekstilės ir pramonės centras. Miesto ekonominis augimas kasmet siekia 12-13 procentų. Eksportas stipriai lenkia importą.

Čingdao uoste per metus perkraunama per 170 mln. tonų krovinių. Pernai Klaipėdoje buvo perkrauta 23,6 mln. t. Tačiau abu uostus sieja draugiški ryšiai - 2003 m. oficialaus Lietuvos Vyriausybės vizito Kinijoje metu gimė dviejų miestų uostų - Klaipėdos ir Čingdao - susigiminiavimo iniciatyva.

Po metų Čingdao delegacija, apsilankiusi Klaipėdoje, pasirašė partnerystės ryšių ketinimų protokolą. Svečiai bendravo su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais, susitiko su miesto Savivaldybės, universiteto ir LEZ atstovais.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, viešintis šią savaitę Kinijoje, antradienį susitiko su Čingdao miesto meru Xia Gengu ir pasiūlė Čingdao verslininkams aktyviau plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos kolegomis, kurti bendras įmones. "Mes esame atviri verslo iniciatyvoms", - pakvietė bendradarbiauti A. Butkevičius, pristatydamas Klaipėdos uosto gamybinį pajėgumą.

Vakar Čingdao mieste vyko Lietuvos ir Kinijos verslo konferencija "Atrask Lietuvą - vartus į Europą". Trylikos Lietuvos jūrų verslui atstovaujančių bendrovių vadovai pristatė Kinijos kolegoms galimybes plėtoti tarptautinius prekybos mainus pasinaudojant Lietuvos partneryste. Kinijos verslininkus sudomino skirtingų transporto rūšių infrastruktūrų sąveika, kuri leistų jų kroviniams pasiekti Šiaurės ir Rytų Europą.

Šiandien Lietuvos delegacija išskrenda į Honkongą, kur susitiks su regiono transporto sekretore Dr. Sarah Sau Tung Liao.

"Vakarų ekspreso" inf.

Eimantas
2007.04.27, 00:52
Krovos pagyvėjimą lėmė sėkmingas ekspedijavimas

Donatas Jonikas

Bendrovės „Naftos grupė“ rinkodaros ir kontrolės departamento vadovas
Po gaisro „Mažeikių naftoje“, kai sumažėjo jų krovinių srautas per „Klaipėdos naftos“ bendrovę, atsivėrė naujos perspektyvos Klaipėdoje esančioms ekspedijavimo kompanijoms.

Bendrovės „Naftos grupė“ krovinių srautas per Klaipėdos uostą pernai šoktelėjo 3,3 karto, o šiemet vien per pirmąjį ketvirtį krovinių pritraukta beveik tiek pat kaip pernai per visus metus.

Dėl „Naftos grupės“ pritrauktų krovinių Lietuvos valstybinės įmonės pernai uždirbo daugiau nei 27 mln. litų, o šiemet per pirmąjį ketvirtį jau gavo kiek daugiau nei 26 mln. litų.


„Naftos grupė“ padidino srautus

Bendrovė „Naftos grupė“ veiklą kaip ekspedicinė kompanija pradėjo 2004 metų pabaigoje. Pagrindinė verslo sritis buvo tranzitinių naftos produktų ekspedijavimas per Lietuvą ir kitas rytinės Baltijos šalis. Įmonė įsisavino naftos produktų ekspedijavimo rinką ir, išplėtusi paslaugų spektrą, įkūrė dukterinę kompaniją „GN Logistics“ bei steigia padalinius užsienyje.

Per 2006 metus „Mažeikių naftos“ bendrovė per Klaipėdos naftos terminalą eksportavo 4,2 mln. t. naftos produktų, „Naftos grupės“ pritraukti kroviniai sudarė 920 tūkst. tonų, kitų vežėjų ir ekspeditorių bendras krovinių srautas sudarė tik apie 160 tūkst. tonų.

Palyginti su 2005 metais (271 tūkst. tonų), „Naftos grupės“ krovinių srautas išaugo daugiau kaip 3,3 karto. Pernai „Naftos grupės“ pritraukti kroviniai sudarė beveik 3,9 procentus visos Klaipėdos uosto krovos ir 13,5 procentų visų Klaipėdoje krautų naftos produktų. Pernai iš 920 tūkst. tonų naftos produktų 477 tūkst. tonų sudarė įvairus mazutas, priklausantis Lietuvos, Rusijos bei JAV kompanijoms. Beveik 438 tūkst. tonų sudarė vakuuminis gazoilis, likusiąją dalįs – dyzelinis kuras. Vakuuminis gazolis - išskirtinis krovinys, nes ji aptarnauti yra technologiškai sudėtingiau. Šio naftos produkto srautas per Klaipėdą buvo nutrūkęs 2001 metais. Jo gabenimas 2005 metų pabaigoje atnaujintas dėl aktyvios „Naftos grupės“ rinkodaros bei gerų santykių su tarptautinėmis naftos produktų prekybos kompanijomis. Vakuuminio gazolio srautui aptarnauti palankias galimybes sukūrė ir „Klaipėdos naftos“ bendrovė.

Kiek daugiau nei pusė „Naftos grupės“ pritrauktų krovinių buvo rusiškos kilmės, apie 45 procentai - iš Baltarusijos gamyklų, šiek tiek iš kitų šalių. Toks krovinių srauto kilmės pasiskirstymas leido užtikrinti stabilų kompanijos darbą nepriklausomai nuo pokyčių Rusijoje ar Baltarusijoje.

Gerėja bendradarbiavimas su geležinkeliais

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2006 metais Klaipėdos uostas krovė 6,77 mln. tonų naftos produktų, kai 2005 metais krauta 5,88 mln. tonų. Labiausiai pagerėjusią naftos produktų krovą lėmė naujai atsiradęs krovos terminalas, kuris per 2006 m. krovė apie 1,43 mln. tonų naftos produktų. Kita 2006 metų priežastis naftos produktų krovos pasekmė yra bendrovės „Naftos grupė“ veikla. Pasirinkti klientus gabenti naftos produktus per mūsų uostą padėjo ir pagerėjęs darbas su Lietuvos geležinkelių bendrove. Kai šios bendrovės generaliniu direktoriumi tapo Stasys Dailydka, pajutome, kad žymiai pagerėjo bendradarbiavimas: paraiškų svarstymas, mėnesių planų rengimas, pervežimo kaštų ir laiko skaičiavimas. Duomenų apie mūsų krovinių judėjimą gavimas tapo žymiai operatyvesnis.

Dalies užsakymo netgi teko atsisakyti

„Naftos grupė“ ir toliau sėkmingai vysto naftos produktų tranzito pritraukimą per Lietuvos teritoriją ir Klaipėdos uostą.

Per pirmąjį šių metų pirmą ketvirtį „Naftos grupės“ klientai pareiškė norą per Klaipėdos uostą krauti daugiau kaip 1,26 mln. tonų naftos produktų. Sausį „Naftos grupė“ pateikė prašymą krauti – 456 tūkst. tonų. tai sudarė 77 proc. „Klaipėdos naftos“ mėnesio pajėgumo. Vasaris taip pat buvo džiuginantis – į tanklaivius krauta apie 375 tūkst. tonų arba 65,2 proc. „Klaipėdos naftos“ bendrovės mėnesinio pajėgumo. Kovą planuota krauti 430 tūkst. tonų. Pakrauta – 274 tūkst. tonų. Mažesnį nei planuota kiekį lėmė kelios esminės priežastys. Dėl globalaus klimato atšilimo sausį Europoje sumažėjo mazuto suvartojimas. Todėl daugelis terminalų bei tanklaivių buvo užimti neparduotų krovinių. Naujų produktams buvo sunku užtikrinti sklandų trasportavimą bei saugojimą Europos centriniuose terminaluose. Sausį Klaipėdos uoste krovą gana stipriai paveikė kilusios audros. Ribotos galimybės priimti laivus, krautos mažesnės tanklaivinės partijos nei planuota. Dalies užsakymų „Naftos grupei“ teko atsisakyti ir todėl, kad „Mažeikių nafta“ Klaipėdos uoste turi krovos prioritetą. Po konfliktiško sausio vasarį buvo užsilikę dalis produktų, todėl vasarį ne visos mūsų paraiškos krauti naftos produktus buvo patenkintos.

„Naftos grupės“ logistikos specialistų bei „Klaipėdos naftos“ operatyvinio valdymo skyriaus viršininko Alvydo Mikelėno bei gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko kompetencijos dėka, pavyko sušvelninti šiuos veiksnius ir patenkinti didžiąją dalį klientų paraiškų. Iš viso per pirmąjį ketvirtį krauta kiek daugiau nei 758 tūkst. t. „Naftos grupės“ ekspedijuotų krovinių. Tai sudarė 31,3 proc. skystųjų krovinių arba beveik 12 procentų visų Klaipėdos uoste per pirmąjį ketvirtį krautų krovinių.

Naudą labiausiai pajuto valstybė

Klaipėdos uostas tranzitiniams naftos produktams krauti dėl ekonominių kaštų nėra pats patraukliausias. Didžioji Rusijos eksportuojamų naftos produktų dalis gabenama vamzdynais, upėmis bei geležinkeliais per Rusijos uostus. Šaltąjį sezoną, kai sudėtinga upinę laivyba, dalis naftos produktų srautų nukreipiami geležinkelių maršrutais į Rusijos bei rytinės Baltijos uostus. O Baltarusijos gamyklų naftos produktų eksportui iki šiol ekonominės transportavimo sąlygos buvo palankiausios gabenant per Latvijos uostus. Nepaisant šių veiksnių, „Naftos grupė“ per „Klaipėdos naftą“ tranzitinių krovinių srautą išlaikė ištisus metus, kuo pasigirti negali nė viena kita ekspedicinė kompanija.

Naftos produktai keliaujantys per Lietuvą iki uosto yra gabenami geležinkeliu. „Naftos grupės“ krovinių srautas valstybinei Lietuvos geležinkelių bendrovei pernai atnešė 13,29 mln. litų pajamų. Šių naftos produktų saugojimas uosto rezervuaruose bei krova į tanklaivius, valstybės valdomai (turi 70,6 proc. akcijų) „Klaipėdos naftos“ bendrovei leido uždirbti apie 13,85 mln. litų. „Naftos grupės“ pritrauktas krovinių srautas Lietuvos valstybinėms įmonėms pernai uždirbo virš 27 mln. litų. Panaši suma - kiek daugiau nei 26 mln. litų - šiemet buvo pasiekta jau per pirmuosius tris mėnesius.

Dar reikėtų įvertinti ir tai, kad dėl naftos produktus paimti atplaukusių tanklaivių nemažas rinkliavas surinko ir valstybės valdoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Sėkmingos veiklos priežastys

Sėkmingą mūsų veiklą lėmė kelios priežastys. Nuolat palaikome draugiškus santykius su klientais: vykstame į teminius seminarus, konferencijas, suvažiavimus, periodiškai apsilankant išsiaiškinti jų poreikių, formuojant kuo optimalesnius pasiūlymus, nestandartinius sprendimus. Toks mūsų elgesys ir dėmesys potencialiam klientui yra ne tik malonus, bet ir leidžia įžvelgti Klaipėdos uosto naudingumą.

Vykdome visus savo klientų įsipareigojimus tiek žodinius, tiek ir rašytinius, net jei laikui bėgant jų realizavimas mums tampa nenaudingas. Žodžio laikymasis šiandieniniame verslo pasaulyje yra didelė vertybė ir tai leidžia sukurti patikimos kompanijos įvaizdį. Būta atvejų, kai kaimyniniuose uostuose krovinys galėjo būti aptarnautas pigiau, tačiau klientai jį nukreipė per Klaipėdą, todėl kad buvo tikri, jog krovinio kokybė nenukentės, srautas bus aptarnaujamas operatyviai ir be jokių biurokratinių trukdžių.

Kliento nevarginame dėl techninių galimybių derinimo pervežant geležinkelių transportu, kaupiant ir saugant krovinį uoste, jį kraunant į tanklaivius. Klientui kasdien pateikiama informacija apie jo krovinio buvimo vietą, primename su transportavimu susijusių sprendimų priėmimo laiką.

Kodėl reikalingi ekspeditoriai?

Tegu nesusidaro klaidinga nuomonė, kad pagrindinis ekspeditoriaus darbas surasti klientą krovos ar transporto kompanijai. Esminė priežastis, kodėl klientai dirba su ekspeditoriumi, o ne su infrastruktūros savininkais yra ta, jog ekspeditorius visų pirma išsiaškina kliento poreikį ir tik tada teikia pasiūlymą jam patenkinti. Profesionalus ekspeditorius nėra prisirišęs prie tam tikros geografijos, transporto rūšies ar krovinio tipo – todėl klientui gali pasiūlyti ir nestandartinius sprendimus. Tuo tarpu transporto infrastruktūros savininkas, kad ir ką jis deklaruotų, pirmiausia yra suinteresuotas ne optimaliu kliento poreikio patenkinimu, bet savo infrastruktūros apkrovimu. Todėl įprasta, kad taisyklė, transporto infrastruktūros savininkas klientui siūlo savo paslaugas, o ne tas, kurios labiausiai atitiktų kliento poreikius.

Geležinkelių ir kelių transportas, vamzdynai, uosto krovos bei laivybos kompanijos sudaro materialinę bazę krovinio aptarnavimui, visa tai yra tarsi atskiri krumpliaračiai vienoje sistemoje. Ekspeditoriaus darbas kaip jungiamosios grandinės - sukti tuos krumpliaračius, kurie bendroje sistemoje teiktų didžiausią naudą. Jei nebūtų ekspeditoriaus, krovinio savininkas pats turėtų organizuoti ir kontroliuoti visą procesą. Vadinasi, kad būtų pasiektas optimalius rezultatas, krovinio savininkas turi būti visų sričių logistikos ekspertas, žinantis ir išmanatis visų transporto sistemos elementų privalumus, trūkumus, atsakomybės ribas, pareigas, organizavimo principus. Krovinio savininkas tam turėtų skirti didžiąją laiko dalį, o ne savo verslo vystymui.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.04.27, 01:02
Vasarą jūrų keltuose - anšlagas

Jelena Listopad

Vis daugiau mūsų tautiečių į dalykines išvykas ir keliones po Vakarų Europą vyksta Baltijos jūra. Bilietai į kompanijos „DFDS LISCO“ keltų vasaros reisus, aptarnaujančius Lietuvos, Vokietijos ir Švedijos linijas, jau dabar perkami lyg karšti pyragėliai.

„Prieš metus kompanijos pavadinimą pakeitus į „DFDS LISCO“, lietuviškas prekybinis ženklas LISCO iš tarptautinės jūrų transporto rinkos neišnyko. Atvirkščiai, per tą laiką jis joje įsitvirtino: motininė kompanija „DFDS Tor Line“ Zasnico, Kylio ir Karlshamno linija gabena krovinius, mes – keleivius“, - sakė kompanijos „DFDS LISCO“ komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, Lietuvos keltų kompanija nuo gegužės 1 dienos atgaivina Rygos ir Liubeko liniją, iš kurios buvo priversta kuriam laikui pasitraukti. Tam Norvegijoje išsinuomojo 140 vietų keleivinį keltą.

Kompanija – tiltas

„DFDS LISCO“ iki vasaros sezono spėjo atnaujinti visus savo keltus.

Prieš metus pirktame ir gerokai Klaipėdos bei Kylio liniją sustiprinusiame kelte „LISCO Optima“ įrengtos liukso kajutės. Atnaujintas „Kauno“ restorano interjeras, sunkvežimių vairuotojams įrengta atskira valgykla, taip pat vaikų žaidimų aikštelė. Netgi pakeisti laiptai – dabar jie kur kas patogesni keleiviams. Dar patogesni ir jaukesni tapo ir keltai „LISCO Patria“ bei „LISCO Gloria“. Pastarasis šiomis dienomis baigtas remontuoti paskutinis.

„Mūsų kompanijos laivyne nėra specializuotų keleivinių laivų. Visi mūsų keltai – krovininiai ir keleiviniai. Vis dėlto siekiame keleiviams suteikti kuo daugiau patogumų, kurie atitiktų aukštus keleivinio serviso standartus.

Mūsų koncepcija – kompanija-tiltas. Kelionė šiuo tiltu per Baltiją turi būti patogi ir saugi“, - paaiškino V. Klumbys.

Vietoje parduoto seno krovininio kelto „Klaipėda“ Klaipėdos ir Zasnico liniją aptarnauja talpesnis „Vilnius“. Jau pirmąjį jo darbo mėnesį perkelta apie tūkstantis keleivių. Skaičiuota teisingai: keleiviams šios linijos labai reikia.

Kuo patraukia keleivius
Pasak V.Klumbio, kompanijos politika - visus metus, o ne vien per vasaros sezoną išlaikyti tarptautinius keleivių aptarnavimo standartus. Pavyzdžiui, šią žiemą jiems buvo teikiamas sveikatingumo poilsio Riugeno saloje paketas. Jį sudarė dvi naktys ištaigingame viešbutyje su baseinu ir vandens procedūromis. Šį rudenį tokia paslauga bus atnaujinta.

Dar viena naujovė, kurią kompanija keleiviams siūlys šį rudenį – kalėdiniai pirkinių turai į Kylį. Kol juos atgabenęs keltas rengiamas kelionei į namus, mūsų tautiečiai galės patraukliomis kainomis apsipirkti Vokietijos parduotuvėse. Tokie pirkinių turai gali būti organizuoti ir Klaipėdos bei Karlshamno linijos keleiviams.

Tarp lietuvių labai populiarūs trumpi kruizai į Baltijską ištaigingu „LISCO Patria“ keltu. Vienus vilioja nedidelė romantiškos kelionės jūra kaina, kiti laive švenčia jubiliejus, rengia verslo seminarus, korporacinius vakarėlius. Birželį „LISCO Patria“ jau užsakytos dvejos vestuvės, moksleivių išleistuvių vakarai.

Analizė parodė, kad gerokai pakito keleivių srautų struktūra. Anksčiau Vokietijos linijose vyravo vokiečiai, o keleivių iš Lietuvos skaičius vos siekdavo 50 proc. Dabar jose daugiausia mūsų tautiečių. Lietuvos keltų paslaugomis ėmė naudotis daugiau olandų, šveicarų, italų, čekų, anglų. Tai dar kartą rodo, kad LISCO prekybinis ženklas jūrinėje keleivių gabenimo rinkoje populiarus.

Švedijos linijoje padaugėjo keleivių iš Danijos, Latvijos, jau nekalbant apie pačius švedus. Tačiau Skandinavijos šalių gyventojai dar menkai pažįsta Lietuvą, todėl ne itin čia veržiasi. Reikia platesnės reklamos. Tuo turėtų būti suinteresuota ir Klaipėdos savivaldybė, ir turizmo agentūros.

Šiais metais kompanija numatė užduotį privilioti kuo daugiau keleivių, po Vakarų Europą keliaujančių automobiliais. Šį sezoną jiems numatyta nemenkų nuolaidų. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus keltais kartu su automobiliais besikeliančių keleivių padaugėjo penkis kartus.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.02, 01:52
ATPLAUKS BURLAIVIS. Gegužės 4-5 dienomis Klaipėdoje lankysis didžiausias Lenkijos burlaivis „Dar Mlodziezy“. Juo atplauks 130-ies jaunų žmonių įgula, kuri galės susipažinti su Klaipėda, universitetu, Lietuvos jūreivystės kolegija.

Burlaivis stovės Kruizinių laivų terminale. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę apsilankyti laive ir iš arčiau susipažinti su kasdieniu laivo įgulos gyvenimu. Svečiai ir lankytojai laukiami penktadienį nuo 13 iki 16 val. ir nuo 18 iki 21 val., o šeštadienį nuo 10 iki 17 valandos.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.03, 19:15
Ir Kopgalyje rekonstruojamos krantinės neišvengė kritikos

http://www.ve.lt/galery/2007-05-03/ke12-3_.jpg
Apie tai, kad Kopgalyje bus rekonstruotos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės (PAR) krantinės, kad ten bus perkelti iš Danės upės ir bazuosis pasieniečių laivai, kalbėta kelerius metus. Jau ir patys PAR pasieniečiai buvo praradę viltį, kad kada nors tai bus daroma, nes vis nebuvo randama šiam tikslui reikalingų lėšų.

Pagaliau Lietuvai pradėjus ruoštis vykdyti Šengeno reikalavimus ir gavus Europos Sąjungos Šengeno priemonių programos lėšų (šiemet iki rugsėjo pabaigos vien Klaipėdos regione turėtų būti panaudota apie 80 mln. Lt Šengeno lėšų), reikalai ir Kopgalyje pajudėjo iš mirties taško.

Pirsas paplatės ir pailgės

Šiemet sausį pirmojo krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos etapo darbus pradėjo konkursą laimėjusi UAB "Hidrostatyba". Darbų pradžia oficialiai paskelbta šiemet sausio 15 d., realiai bendrovė dirbti pradėjo po savaitės. Balandžio vidury jau buvo atlikta darbų, kurių vertė - apie 2 mln. Lt. Šį rekonstrukcijos etapą bendrovė turėtų baigti šiemet iki rugsėjo 30 d.

Dabar Kopgalyje rekonstruojama išilginė 240 m ilgio krantinė, atnaujinamas pirsas, kuris turi pailgėti ir paplatėti. Po rekonstrukcijos pirsas 10 metrų nusitęs toliau į akvatoriją, ir vietoj 3 m bus 7 m pločio. Gylis vidinėje dalyje bus 5 m (natūralus gylis buvo 4,5-4,7 m), o išorinėje - 7 m. Pirmo rekonstrukcijos darbų etapo vertė - 11 mln. 200 tūkst. Lt.

Vėliau bus vykdomas antras krantinių Kopgalyje rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus statomi dar du pirsai. Tačiau šiems darbams atlikti bus skelbiamas kitas konkursas.

Stato ne naujokai

Gargždų UAB "Hidrostatyba" aikštelės viršininko Arvydo Biesevičiaus teigimu, pasieniečių objektas savo dydžiu ir verte bendrovei yra tik vidutinis. Neseniai ji laimėjo konkursą statyti objektą, kurio vertė - daugiau kaip 20 mln. Lt, kito jos statomo objekto dumblo valymo srityje vertė - net 50 mln. Lt.

Pasak A. Biesevičiaus, bendrovė turi ir krantinių rekonstrukcijos patirties, kitaip sakant, uoste nėra naujokė. Kaip subrangovė "Hidrostatyba" kartu su Vokietijos kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengeselschaft" rekonstravo 82-89 krantines, atliko darbų, kurių vertė daugiau kaip 13 mln. Lt. Remontavo 107, 117 krantines, 46-47 krantines.

Teko pasiaiškinti

Klaipėdos uoste jau tampa tradicija, kad pradėjus kokius nors didesnius rekonstrukcijos darbus, pasipila kritika, esą nukrypstama nuo projekto, naudojamos ne tos medžiagos, kurios numatytos projekte, ir t. t.

Neišvengė to ir "Hidrostatyba". Balandį Kopgalyje lankėsi Vidaus reikalų ministerijos viceministras Regimantas Čiupaila, ministro patarėjas Šengeno klausimais Virgilijus Bulovas, VSAT vado pavaduotojas pulkininkas Valentinas Novikovas, kiti ministerijos ir tarnybos atstovai.

"Hidrostatybos" atstovams teko paaiškinti, kodėl buvo pakeisti projektuotojo numatyti įlaidai kitais. Pasirodo, Vokietijos kompanija juos būtų galėjusi pagaminti per 15 savaičių. Todėl buvo surasti tokie pat įlaidai, tokių pačių mechaninių savybių, netgi kaina nesiskiriantys ir turintys visus būtinus sertifikatus, tik pagaminti kitos Vokietijos kompanijos. Kad jie tinka, turėjo pavirtinti ir projektuotojos UAB "Šilutės hidroprojektas", ir projekto priežiūrą atliekančios bendrovės atstovai.

Pasirodo, ir triukšmas, kad krantinė 70 centimetrų per daug pasislinkusi į akvatoriją, buvęs sukeltas be reikalo.

Kadangi Delfinariumo pastate yra įplyšimų, siūlyta nekalti maždaug 60 m naujos inkarinės sienutės ir tvirtinti objektą prie senos krantinės. Žinia, kalami įlaidai, jeigu atsimuša į kietą kliūtį, sukelia nemenką vibraciją. A. Biesevičiaus manymu, tokiu atveju būtų buvusios netgi taupomos lėšos. Tačiau tokiam pasiūlymui nebuvo pritarta, tad nuo projekto nukrypta nebus, įlaidinė sienutė bus kalama.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Pagaliau toje vietoje juda darbai. Dar reikėtų padaryti normalų taką iki pietinio molo.

Eimantas
2007.05.03, 20:18
Svečiuosis lenkų jaunimo burlaivis

http://www.ve.lt/galery/2007-05-03/ke13-7_.jpg
Rytoj ir poryt, gegužės 4-5 dienomis, Klaipėdoje viešės didžiausias Lenkijos burlaivis "Dar Mlodziezy". Juo atplaukia apie 130-ies jaunų žmonių įgula, norinti susipažinti su Klaipėda, Klaipėdos universitetu ir Lietuvos jūreivystės kolegija.

Lenkų laivas atvyksta rytoj 10 val. ir stovės Kruizinių laivų terminale, išvyksta poryt 19 val. Jį iškilmingai pasitiks Karinių jūrų pajėgų orkestras. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai turės galimybę apsilankyti laive ir iš arčiau susipažinti su kasdieniu laivo įgulos gyvenimu. Jie laukiami gegužės 4 d. (penktadienį) 13-16 val. ir 18-21 val., o gegužės 5 d. (šeštadienį) 10-17 val.

Didžiausias ir žymiausias Lenkijos burlaivis "Dar Mlodziezy" pastatytas Gdansko laivų statykloje 1982 m. Lenkijos jūreivystės akademijai skirto laivo projektą parengė įžymus laivų dizaineris Zygmuntas Chorenas. Didelę dalį lėšų, reikalingų laivo statybai, surinko ir paaukojo Lenkijos jaunimas.

"Dar Mlodziezy" - tristiebis mokomasis laivas, vienas iš žymiosios burlaivių šeimos, kuriai priklauso ir "Mir" (pastatytas 1987 m.), ir "Druzhba" (1987 m.), ir "Pallada (1988 m.), "Khersones" (1988 m.), ir "Nadezhda (1989 m). "Dar Mlodziezy" - vienas greičiausių burlaivių pasaulyje, jo vidutinis greitis - 11 mazgų, maksimalus greitis - 12,35 mazgo (1 mazgas - 1,852 km/h).

Laivo konstrukcija ir įranga pritaikyta ilgiems žygiams (maksimali žygių nuo uosto iki uosto trukmė - 60 dienų). Laivas nuolat dalyvauja burlaivių šventėse ir įvairiose regatose, "The Tall Ships Races" lenktynėse. Buriavimo žygių metu apie 150 studentų iš Lenkijos ir kitų šalių atlieka praktiką ir rengiasi darbui laivyne.
www.ve.lt

Gal kas ketinate apsilankyti? Būtų įdomu nuotraukų pamatyti. Gaila pats Vilniuje sėdėsiu.

Iš google:
http://www.tallshipstoledo.com/tall_ships/images/tall-ships-calendar04.jpg

http://pukka.buzinet.net/outlets/outlet_52/photos/l_4187.jpg

http://campingcar76.fr/Album%20photos%20Armada/Dar%20Mlodziezy.jpg

http://i1.trekearth.com/photos/4853/dar_mlodziezy.jpg

http://www.radiobremen.de/magazin/freizeit/sail/album/images/000187.jpg

Eimantas
2007.05.05, 19:09
Didžiausiame burlaivyje - lenkų misija

Vincas Grigas

Vakar atplaukęs didžiausias lenkų burlaivis „Dar Mlodziezy“ išjudino Klaipėdos verslininkus ir studentus.

Kruizinių laivų terminale prisišvartavusiame burlaivyje buvo susispietę net 120 studentų – visų Lenkijos universitetų atstovų. Jie susipažino su Klaipėdos universiteto Jūreivystės institutu ir Jūreivystės kolegija.

„Tokio lygio studentų susitikimo dar nėra buvę. Truputį gaila, kad per vėlai sužinojome apie tokią rimtą delegaciją, todėl nespėjome sukviesti studentų atstovų iš kitų Lietuvos universitetų“, - sakė Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus.

“Dar Mlodziezy” kapitonas Marekas Maržecas Klaipėdos miesto merui Rimantui Taraškevičiui padovanojo mažytę burlaivio kopiją, įdėtą į butelį. Ją bus galima pamatyti mero svetainėje.

Meras kapitonui atsilygino įteikęs Klaipėdos miesto nuotrauką iš paukščio skrydžio.

Laive taip pat įvyko Klaipėdos uosto direkcijos ir bendrovių vadovų susitikimas su Lenkijos jūrų ūkio ministru Rafalu Viečeckiu. Tai antrasis svarbus Lenkijos valdžios atstovas apsilankęs Klaipėdoje po prezidento Aleksandro Kvasnevskio.

Buvo aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas Baltijos jūroje bei jūrinio verslo plėtros gairės.

Lenkai Klaipėdos uostą vertina kaip galimą svarbų Lenkijos partnerį Baltijos jūros regione.

Trečią kartą į Klaipėdą atplaukęs garsus Lenkijos burlaivis “Dar Mlodziezy” pastatytas Gdansko laivų statykloje 1982 metais.

Tristiebio laivo ilgis – 108 m, plotis – 14 m, grimzlė – 6.40 m. Vidurinio stiebo aukštis siekia net 51 metrą.

“Dar Mlodziezy” – vienas greičiausių burlaivių pasaulyje, jo maksimalus greitis - 12.35 mazgo (apie 22 kilometrai per valandą).

Laivas nuolat dalyvauja burlaivių šventėse ir įvairiose regatose, net prestižinėse „Tall Ships Races“ lenktynėse.

Šiandien garsųjį burlaivį Kruizinių laivų terminale kiekvienas norintis galės aplankyti nuo dešimtos iki penktos valandos po pietų.
www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.12, 02:24
REGIONO LYDERIS. Krovos apimtys Klaipėdos uoste per keturis šių metų mėnesius išaugo labiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais trijų Baltijos valstybių uostais. Klaipėdos uoste krauta 12,2 proc. daugiau krovinių nei pernai. Talino uoste krova padidėjo 11,2 proc., Ventspilio 8,8 proc., Rygos uoste sumažėjo 5,2 proc., Liepojos – 2 procentais.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.15, 02:32
BALTIJOS UOSTŲ KROVA
http://www.jura.lt/infocentre/lit/stevedoring.htm

Eimantas
2007.05.18, 17:55
Diplomatai – transportininkų paslaugoms

Jelena Listopad

Šią savaitę Klaipėda sulaukė didesnio Vyriausybės narių dėmesio. Po ministrų kabineto išvažiuojamojo posėdžio vakar čia įvyko konferencija. Joje dalyvavo susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai, septyniolika Lietuvos diplomatinio korpuso atstovų.

„Diplomatinis korpusas savo užduotimi laiko padėti Lietuvos transporto sistemai labiau integruotis į Europos ir Azijos transporto tinklą. Klaipėdos uostas joje užima ypatingą vietą. Uosto, kitoms transporto kompanijoms mes siūlome plačiau naudotis diplomatinių atstovybių užsienyje galimybėmis. Naudodami diplomatijos instrumentus, norime Lietuvai duoti konkrečios naudos per pagalbą konkrečioms įmonėms“, - tvirtino ministras P.Vaitekūnas.

Pasak jo, ambasadoriui kur kas paprasčiau nei verslininkui patekti į priėmimą pas užsienio valstybės ministrą. Diplomatai gali pasidalyti ir informacija apie vienos ar kitos valstybės transporto galimybes bei krovinius, ten pristatyti Lietuvos ir atskiros įmonės transporto potencialą.

Konferencijoje „Šalies institucijų vaidmuo atstovaujant transporto sektoriaus interesams užsienyje“, kurią organizavo dvi ministerijos, Klaipėdos uosto direkcija ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija (LJKKA), daug diskutuota apie transporto sistemos ir iš dalies Klaipėdos uosto darbo efektyvumo didinimo būdus. Sudaryta 10 konkrečių rekomendacijų, kaip tai įgyvendinti.

Diplomatai ir verslininkai taip pat svarstė, kodėl per 10 metų uoste tranzitinių krovinių sumažėjo nuo 70 iki 30 proc. A.Butkevičius sakė, kad, siekiant susigrąžinti tranzitinio uosto statusą, dauguma Vyriausybės narių pasisakė už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą.

„Nė vienas miestas negali diktuoti savo valios šaliai, kai kalbama apie nacionalinius interesus“, - dar griežtesnę poziciją išsakė P.Vaitekūnas.

Diplomatai lankėsi LEZ ir Klaipėdos uoste, susipažino su uosto įmonių veikla.

www.klaipeda.daily.lt

Diplomatai ir verslininkai taip pat svarstė, kodėl per 10 metų uoste tranzitinių krovinių sumažėjo nuo 70 iki 30 proc. A.Butkevičius sakė, kad, siekiant susigrąžinti tranzitinio uosto statusą, dauguma Vyriausybės narių pasisakė už kuo greitesnę giliavandenio uosto statybą.

Ar jie kvaili ar tik apsimeta? (o gal neteisinga žurnalistės interpretacija). Apie Rusijos geležinkelių tarifų politiką pamiršo, lyg pastačius giliavandenį uostą, Maskva nuspręstų pakeisti diskriminacinius tarifus.

Eimantas
2007.05.19, 00:51
Startuoja antras konteinerių terminalas
http://www.ve.lt/?data=2007-05-19&rub=1065924810&id=1179501936

ValdasJ
2007.05.22, 21:01
Klaipėdoje - vienas didžiausių JAV karo laivų (http://www.ve.lt/?data=2007-05-21&rub=1065924810&id=1179678930)

http://www.ve.lt/galery/2007-05-21/pi2-4m_.jpg

www.ve.lt (http://www.ve.lt)

Eimantas
2007.05.23, 01:43
Konteineriai. Klaipėdos jūrų uostas pagal konteinerių krovą šiemet išliko lyderis tarp keturių Baltijos šalių uostų, jos augimo tempai buvo vieni didžiausių. Sausio-balandžio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 92,65 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU) - 33,5 proc. daugiau nei 2006-ųjų tuo pat metu, pranešė uosto direkcija.

www.klaipeda.daily.lt

Andrew
2007.05.23, 11:10
^^^ kaip gerai, super. labai dziaugiuosi. uosto rezultatai gereja ne dienomis, o valandomis. Greitai uostas isnaudos ne tik konteineriu krovimo pajegumus, bet ir bendrus krovimo pajegumus.

Reikia, verkiant reikia greiciau mastyti apie giliavandeni uosta. Jeigu busim trumparegiai, kentesime ateityje.

ArTuRAs
2007.05.23, 11:19
Krova Klaipėdos ir kaimyniniuose uostuose 2007 metų sausį-balandį

http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_informacija_ziniasklaidai/krova_klaipedos_ir_kaimyniniuose_uostuose_2007_met u_sausi_balandi/4868;year;2007;month;5;

Augimas - didziausias tarp Baltijos uostu.

molotov_47
2007.05.23, 11:26
/\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.

Svecias
2007.05.23, 11:30
/\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.

Bet toliau klimatui šylant, greitai taps nevieninteliu arba nebeuostu....

Eimantas
2007.05.23, 14:51
/\ Nėra ir ko stebėtis - Klaipėdos uostas yra vienintelis didelis neužšąlantis uostas Baltijos šalyse.

Manau nėra čia esminis faktorius dabar, ne burlaivių laikai.

Eimantas
2007.05.24, 00:53
JAV kreiseris buvo okupavęs "Begos" pirsą
http://www.ve.lt/galery/2007-05-24/ke14-1_.jpg
http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2007-05-24&pried=2007-05-24&id=1179936433

Eimantas
2007.05.24, 01:32
Baltarusija dalies uosto negali pirkti

Lietuva nesirengia Baltarusijai parduoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros dalies.
http://www.klaipeda.daily.lt/galery/2007-05-23/8.jpg
Uoste dirba 19 stambių krovos, laivų remonto ir statybos kompanijų, teikiamos visos su jūros verslu ir krovinių aptarnavimu susijusios paslaugos.
Susisiekimo ministerija paneigė Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministro pirmojo pavaduotojo Nikolajaus Verhoveco spaudos konferencijoje pasakytus žodžius, jog Baltarusija svarsto galimybę įsigyti dalį Ventspilio ar Klaipėdos jūrų uostų infrastruktūros. Šį klausimą esą svarsto politikai, koncernas "Belneftechim" bei transporto ir komunikacijos ministerija. N. Verhoveco teigimu, galutinį žodį tars koncernas, nes viskas priklauso nuo jo galimybių investuoti į Baltijos uostų terminalus.

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus sakė, kad kalba, matyt, eina ne apie krantinių pardavimą, o apie superstruktūros įmones, kurios veikia uosto teritorijoje. Klaipėdos uosto operatoriai ir dabar turi komercines sutartis ir kokia bus jų ateities perspektyva, sunku prognozuoti, konkrečių duomenų nėra.

Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas paaiškino, kad tų įmonių sandėliai, krovimo mašinos, aikštelių danga gali būti parduotos kitiems ūkio subjektams.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.25, 01:06
Minininkas. Šiandien į Klaipėdos uostą atplaukia Prancūzijos Tripartite klasės minų medžiotojas CMT „Croix du Sud“ (M646). Numatoma, kad laivas kirs Klaipėdos uosto vartus apie 8.15 val.

52 metrų ilgio CMT „Pietų kryžius“ tarnybą pradėjo 1986 metais.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.05.25, 02:16
„Klaipėdos Smeltė“ parodė naują terminalą

Vincas Grigas

Visuomenei oficialiai pristatytas antrasis Klaipėdos uosto konteinerių terminalas.

Nors „Klaipėdos Smeltės“ terminale pirmieji konteineriai kraunami jau nuo pernai liepos, bet pirmą kartą jis visuomenei parodytas tik praėjusį penktadienį.

„Klaipėdos Smeltės“ terminalu pradės naudotis kompanija MSC. Pagerbiant naujus partnerius ir buvo surengtos oficialios terminalo atidarymo iškilmės.

Perspektyvus terminalas

Pagrindinis naujojo „Klaipėdos Smeltės“ terminalo privalumas yra tai, kad čia galima priimti iki dviejų tūkstančių konteinerių talpos laivus.

Maksimali leistina laivų grimzlė prie krantinių siekia 11,5 metro. Krantinės yra 550 metrų ilgio, šalia jų įrengta 7 hektarų ploto teritorija. Joje vienu metu bus galima sutalpinti iki 5 tūkstančių konteinerių.

Šiemet planuojama krauti apie 50 tūkstančių konteinerių. Terminalo pajėgumas per metus gali siekti 100 tūkstančių konteinerių. Ateityje pajėgumą planuojama padidinti iki 250 tūkstančių konteinerių per metus.

Konteineriai kraunami 104 tonų kėlimo galios specializuotais kranais „Liebherr LHM 400 Litronic“. Juos „Klaipėdos Smeltė“ įsigijo investavusi 20 mln. litų.

Konteineriams kilnoti taip pat įsigyti trys specialūs krautuvai „CVS Ferrari 378,5“.

Į konteinerių terminalą „Klaipėdos Smeltė“ investavo daugiau kaip 45 mln. litų.

Geresni rodikliai

Anksčiau veikiantis „Klaipėdos terminalo grupės“ valdomas konteinerių terminalas negali pasigirti tokiais gerais techniniais parametrais.

„Klaipėdos terminalo grupės“ konteinerių terminale gali švartuotis laivai su 9,2 m grimzle. Krantinių ilgis siekia 450 metrų.

„Klaipėdos terminalo grupės“ konteinerių terminale dirba keturi 40 tonų galingumo aikštelės kranai (RTG), pagaminti kompanijoje KALMAR. Vieno mobiliojo krano „Liebherr 320“ keliamoji galia siekia 104 tonas.

Tačiau „Klaipėdos terminalo grupės“ krovos pajėgumai yra žymiai geresni.

Pernai perkrauta 231 tūkstantis konteinerių. Metinis pajėgumas siekia 300 tūkstančių konteinerių. Tai tris kartus daugiau nei „Klaipėdos Smeltės“ pajėgumas.


Įkainiais nekonkuruos

„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas mano, kad naujasis terminalas turi labai dideles perspektyvas.

Manoma, kad antrasis konteinerių terminalas uoste padidins krovinių srautus per Klaipėdą, atvers papildomų galimybių. R.Vaštakas teigė, kad naujasis terminalas tikrai nebus konkurentas ir neatiminės konteinerių iš „Klaipėdos terminalo grupės“.

Anot jo, šiandieninėje konteinervežių rinkoje pastebima tendencija, kad didėja laivų gramzda. Anksčiau okeaniniai konteinervežiai plukdydavo 4500 konteinerių. Dabar vandenynus raižo 11 tūkstančių konteinerių gabenantys laivai.

Anksčiau buvę okeaniniai konteinervežiai dabar pradėjo plaukioti jūromis. Naujasis terminalas orientuosis į didesnės gramzdos konteinervežius.

Naujų konteinerių krovos linijų neatsirado, bet srautai nuolatos didėja, todėl peštis dėl konteinerių nereikės.

„Pataikėme į tendenciją. Klaipėda dėl konteinerių galės stipriau konkuruoti su didesniais Baltijos jūros uostais“, - džiaugėsi R.Vaštakas.

Jis tikino, kad taikys tokius pat perkrovimo įkainius kaip ir „Klaipėdos terminalo grupė“.

Tačiau „Klaipėdos terminalo grupės“ vadovas Vaidotas Šileika su tokiu teiginiu nesutiko. Jis įtaria, kad naujasis terminalas nors ir nežymiai, bet yra sumažinęs įkainius.

Moko darbuotojus

„Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo vadovas Linas Miceika aiškina, kad naujasis terminalas sukurs ir maždaug 70 papildomų darbo vietų. Šiuo metu terminale darbuojasi 25-30 žmonių, o daugėjant konteinerių reikės maždaug šimto darbuotojų.

Gerus specialistus tikimasi užsiauginti pačioje bendrovėje, nes darbo rinkoje jų beveik nėra.

Dirbti ketina ateiti keletas baigusių studijas jaunuolių. Praktikos metu jie stebi ir mokosi šalia jau dirbančių profesionalų.

„Klaipėdos Smeltė“ pati rengia krovėjų mokymą. Yra sukurta mokymo sistema. Gabiausieji siunčiami mokytis į užsienį.

„Klaipėdos Smeltės“ kranų operatoriai baigė teorinio mokymo bei praktinių įgūdžių formavimo programą, organizuotą Hamburgo uosto specialistų.

Tai padeda „Klaipėdos Smeltei“ pasiekti vidutinę laivų krovimo spartą – ne mažiau kaip 18 konteinerių per valandą vienu kranu.

Vidutinis terminale aptarnautų laivų krovos greitis viršijo 20 konteinerių per valandą. Tai atitinka panašaus dydžio Vakarų Europos konteinerių terminalų rodiklius.

Padeda rusams

Terminale įdiegta valdymo kompiuterinė programa „Autostore“. Ji padidina terminalo veiklos spartą. Vidutinė vienos krovininės mašinos, atvežančios arba išvežančios konteinerį, aptarnavimo trukmė – ne daugiau kaip dešimt minučių.

„Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, įdiegusi šiuolaikinę valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis-kompiuteriais, sujungtomis su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.

Naujasis terminalas bus naudojamas ir kaip atsarginis variantas. „Klaipėdos Smeltė“ Sankt Peterburgo prašymu iškrovė keletą laivų su kroviniais, skirtais gavėjams Rusijoje.

Vėliau tie patys konteineriai bendrovėje buvo vėl sukrauti į kompanijos „Team lines“ laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

Rusijos uostui nebepajėgiant žiemą aptarnauti viso konteinerių srauto „Klaipėdos Smeltė“ panaudota kaip buferinis „transšipmento“ terminalas.

Taip padedama sumažinti laivų sangrūdas Sankt Peterburge.
www.klaipeda.daily.lt

2007.05.25, 02:21
Geriausia pastraipa visam straipsnyje:
„Klaipėdos Smeltė“ yra pirmoji kompanija tarp rytinės Baltijos pakrantės terminalų, įdiegusi šiuolaikinę valdymo kompiuterinę sistemą su rankinėmis darbo organizavimo ir apskaitos stotelėmis-kompiuteriais, sujungtomis su centriniu kompiuteriu radijo ryšiu.
Turim žengt pirmi pagal inovacijos ir ypač technologijų taikymo atžvilgiu.

Gladiator
2007.05.25, 22:02
Naujasis terminalas bus naudojamas ir kaip atsarginis variantas. „Klaipėdos Smeltė“ Sankt Peterburgo prašymu iškrovė keletą laivų su kroviniais, skirtais gavėjams Rusijoje.

Vėliau tie patys konteineriai bendrovėje buvo vėl sukrauti į kompanijos „Team lines“ laivus ir išsiųsti į Sankt Peterburgą.

Rusijos uostui nebepajėgiant žiemą aptarnauti viso konteinerių srauto „Klaipėdos Smeltė“ panaudota kaip buferinis „transšipmento“ terminalas.


Nelabai supratau, ka reiskia ''prasymu''? Graziai paprase ir tie iskrove? Ar cia tokia paslaugos rusis?

Eimantas
2007.05.30, 00:25
Naujas "Achemos" cechas padidins ir KLASCO krovą
http://www.ve.lt/?rub=1078895039&data=2007-05-30&pried=2007-05-30&id=1180452301

Budulis
2007.05.30, 04:24
Vystosi uostas, miela ir žiūrėti :)

2007.06.01, 01:58
Uosto bendrovės skundžiasi Briuseliui (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=13371149)

Man įdomu, kam tada uosto direkcija išvis reikalinga, jei ten jos nelabai kas paiso:
Atvykus pirmajam laivui KŠT be trukdžių pradėjo šaldytų žuvų krovą. Bet po kelių valandų pasirodė "Klaipėdos Smeltės" geležinkelio cisternų sąstatas ir laivo iškrovimą sustabdė visai parai. Tik po įnirtingų reikalavimų sąstatas buvo patrauktas kitą dieną. Po šio įvykio du norvegų laivai, turėję dalinai išsikrauti Klaipėdoje, dėl netvarkos šiame uoste buvo nukreipti į Sankt Peterburgą.

Kito laivo atplaukimo išvakarėse "Klaipėdos Smeltė" be leidimo pastatė savo laivą krantinėje, skirtoje KŠT.

Kovo pradžioje kilo tarptautinis skandalas. Didžiulis amerikiečių laivas "Ref Star", iš JAV į KŠT atgabenęs 8500 tonų šaldytos vištienos, keletą parų negalėjo prisišvartuoti, nes "Klaipėdos Smeltė" prieš laivo atvykimą jam skirtoje giliavandenėje krantinėje savavališkai pastatė baržą ir du nedidelius laivus - vilkikus. Uosto kapitonas davė privalomą nurodymą vilkikų kapitonams pasitraukti iš tos vietos prie kitos laisvos krantinės, bet šie nepakluso. Uosto direkcija tik skėsčiojo rankomis, bet tvarkos įvesti nesugebėjo.


Puikus būdas vilioti klientus:
"Ref Star" atviroje jūroje pralaukė beveik 5 paras. Tik amerikiečių kompanijai pagrasinus nutraukti bet kokius santykius su Klaipėdos uostu ir įsikišus JAV ambasadai, laivui buvo leista prisišvartuoti prie kitos krantinės. Didžiulio laivo prastovos KŠT kainavo pusę milijono litų.

Kokių nors slaptų KŠT siekių M.Gusiatinas negalėjo įvardyti. Jis tik piktinosi KŠT noru nesinaudoti "Klaipėdos Smeltės" paslaugomis.
/\ oho, pasirodo žmogus pats sprendžia kas kieno paslaugomis naudosis.

Kodėl nenorima pirkti jų paslaugų? Todėl, kad:
Skunde teigiama, jog "Klaipėdos Smeltė" reikalauja, kad pareiškėjai iš jos pirktų krovos, vagonų atvežimo, patekimo į uosto teritoriją, laivų švartavimo paslaugas už ekonomiškai nepagrįstas kainas, nuo 5 iki 20 kartų viršijančias realias paslaugų kainas (pavyzdžiui, už vagonų vežiojimą per uosto teritoriją BKT 2002-2006 metais sumokėjo 7 mln. 685 tūkst. 295 litų, o taikant oficialius "Lietuvos geležinkelių" tarifus mokėti būtų tekę 423 tūkst. 290 litų).

Dar vienas klausimas, kam reikalingi įstatymai:
<...> pagal įstatymus krantinės negali būti išnuomotos. Krantinės, prie kurios stovi KŠT sandėliai, plotis yra 18,6 metro nuo vandens. Toliau - KŠT sklypas. Bet "Klaipėdos Smeltė" trukdo bendrovei naudotis valstybine krantine ir nori pati už didžiulį mokestį krovinius vežti į sandėlius.

Eimantai, daryk tvarką.

Eimantas
2007.06.01, 02:03
Eimantai, daryk tvarką.
?

2007.06.01, 02:04
?
Tu rūpinies šita tema (ir daugybe kitų, susijusių su Klaipėda), tai juokaudamas taip pasakiau ;)

Reptilias
2007.06.01, 17:20
Tada, kai Klaipedos Smelte neleido prisisvartuoti laivams reikejo karius kviest ir greit isstumdyt visas barzas ir laivus blokuojancius krantine, o Klaipedos Smeltei israsty diiidele bauda.Deja, Lietuvoje tokios kompanijos netraukiamos atsakomybei, stengiamasi viska ramiai uzglaistyti, o nuostolius padengti KST.Gaila man KST :(

Eimantas
2007.06.06, 09:15
KROVINIAI. Per penkis mėnesius Klaipėdos uoste krauta 10,86 mln. tonų krovinių. Tai 13,6 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 metų laikotarpį.

Per Klaipėdos uostą šiemet gabenama gerokai daugiau krovinių.
www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.06.10, 23:42
Aukciono atidarymas spėlionių nenumaldė (http://www.ve.lt/?data=2007-06-09&rub=1065924810&id=1181318935)
2007 m. Birželio 9 d.

http://www.ve.lt/galery/2007-06-09/se1-3m_.jpg

Pagaliau, praėjus keleriems metams diskusijų, kad Klaipėdai reikia žuvų aukciono, beveik po trejų metų nuo UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono įkūrimo, po įvairių biurokratinių trukdžių, vakar įvyko iškilmingas žuvų aukciono atidarymas.

Aukcionas netrukus pradės darbą, o diskusijos, ar žvejai veš čia parduoti žuvį, dar netyla. Vakar keli žvejai netgi žadėjo surengti piketą prie aukciono, norėdami atkreipti valdžios dėmesį į savo problemas. Esą priekrantėje nebėra žuvų, nebereikės ir aukciono.

Tačiau ceremonija vyko iškilmingai ir taikiai. Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė žvejams, kuriems skirtas šis objektas, linkėjo santarvės. Pasak jos, objektas startavo sunkiai, bet paskui buvo pastatytas per 14 mėnesių.

Klaipėdoje, žvejų uostelyje, pastatytas 6,6 mln. Lt kainavęs žuvininkystės produktų aukcionas - pirmasis Baltijos valstybėse, vienintelis rytinėje Baltijos pakrantėje. Jo neturi nei latviai, nei estai, nei Kaliningrado srities rusai. Artimiausias aukcionas buvo Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad aukciono teikiamomis paslaugomis naudosis ir kaimynai.

Manoma, kad Klaipėdos žuvų aukcionu, atitinkančiu visus Europos Sąjungos reikalavimus, naudosis apie 80 proc. Lietuvos žvejų.

Vakar Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sakė, kad jo asociacijos, vienijančios daugiausia žvejų, nariai veš žuvį perduoti į aukcioną. Nors yra manančiųjų, kad aukcionas yra nereikalingas, kad be reikalo jam švaistomos lėšos.

Trys ketvirtadaliai lėšų jam buvo skirta iš ES fondų, vienas - iš Lietuvos biudžeto. Žemės ūkio ministerija valdo 100 proc. UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono akcijų. Pasak K. Prunskienės, žvejams jis turėtų būti reikalingas, nes jie bet kuriuo paros metu galės pristatyti čia žuvį, kur ji bus tinkamai laikoma ir saugoma.

Po penkerių metų bus svarstomas žuvų aukciono savininko klausimas, galbūt valstybė jį perduos žvejams.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Bronius Pauža sako, jog dabar reikia spręsti žuvų išteklių gausinimo klausimą, kad nebūtų tušti žvejų tinklai. Šiuo metu aštriai keliamas žvejybos kvotų klausimas.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius palinkėjo, kad žuvies aukcione būtų tiek, jog užtektų visai Lietuvai, ir kad išsisklaidytų visi mitai apie aukciono nereikalingumą.

"Yra pelkė, bus varlių, yra aukcionas, bus žuvų", - juokavo Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Virginijus Gailius.

Manoma, kad aukciono veikla turės didelę įtaką pirminio žuvų produktų pardavimo sistemos Klaipėdos uoste plėtrai. Aukcione vyks didmeninė prekyba Baltijos jūroje sugautomis žuvimis, bus teikiamos žuvų rūšiavimo, šaldymo, taros plovimo ir kitos paslaugos.

Aukcionas vyks nuo 7 iki 11 valandos ryto, jį aptarnaus apie 20 darbuotojų. Per dieną Klaipėdos žuvų aukcione tikimasi realizuoti nuo 25 iki 40 tonų ką tik sugautos žuvies. Ateityje aukcione parduodamą žuvį bus galima pirkti ir internetu.

900 kv. m plote įrengta 260 kv. m. žuvies pardavimo salė. Aukcioną projektavo Klaipėdos projektuotojai, o jį pastatė uostamiesčio įmonė AB "Klaipėdos hidrotechnika".

Tikimasi, kad aukcionas sukoncentruos žuvininkystės produktų pasiūlą, optimizuos žuvų kainas, pagerins žvejų darbo sąlygas. Sukoncentravus pasiūlą, bus galima nustatyti objektyvią žuvų kainą, o tai padidins ir žvejų pajamas. Aukciono dėka tikimasi visiškai įgyvendinti sugautos ir parduodamos žuvies apskaitą. Čia parduodamų žuvų kainas diktuos ne perpardavinėtojai, o rinka.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt (http://www.ve.lt/)

Aukciono nuotrauka is "Klaipedos":
http://www.klaipeda.daily.lt/galery/2007-06-09/4.jpg

ValdasJ
2007.06.10, 23:44
Kvotų dalybos nukeltos į rugsėjį (http://www.ve.lt/?data=2007-06-09&rub=1065924810&id=1181319393)
2007 m. Birželio 9 d.

http://www.ve.lt/galery/2007-06-09/se7-5_.jpg

Vakar uostamiestyje posėdžiavusi Žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantėje kvotų skirstymo komisija padalijo jas tik tiems laivams, kurie įtraukti į išeinančiųjų iš verslo sąrašą.

Kitiems, anot Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus, kvotų dalijimas nukeltas į rudens pradžią, prieš rugsėjo 15 dieną pasibaigiantį menkių žvejojimo draudimą.

Komisija sprendė ir dar vieną problemą - kaip paskirstyti kvotas tarp priekrantės žvejų - naujai susikūrusios Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos bei likusiųjų. Tradiciškai jiems skiriama bendra 5 proc. kvota nuo nacionalinės Lietuvai skirtos kvotos, tačiau kai kurie žvejai tokia tvarka dabar yra nepatenkinti.

"Departamentas išanalizuos duomenis, kaip priekrantės įmonės žvejojo paskutiniuosius trejus metus. Artimiausiu metu komisija rinksis ir spręs, kaip jiems dalyti kvotas, kad būtų kiek įmanoma daugiau patenkintų", - sakė V. Petkus.

Nepaisant kai kurių žvejų įtarinėjimų dėl galbūt neskaidraus kvotų dalijimo, į vakarykštį pasitarimą nebuvo įleisti žvejybos įmonių asociacijoms nepriklausantys žvejai.

"Anksčiau būdavo kaip turgus, todėl nuo šių metų praktikuojame tokią tvarką - bendraujame su asociacijų vadovais. Tam asociacijos ir sukurtos, kad atstovautų žvejų interesams. Jei nepatinka viena, galima stoti į kitą", - sakė V. Petkus, pridurdamas, jog nė vienam žvejui durys neuždarytos - visi gali kreiptis ir bus atsakyta.

Beje, į pasitarimą nebuvo įleisti ir žurnalistai.

"Vakarų ekspreso" inf.
www.ve.lt (http://www.ve.lt)

ValdasJ
2007.06.10, 23:58
Baltarusijai patraukliausia Klaipėda
Vidmantas Matutis

Baltarusija savo kroviniams gabenti patrauliausiu uostu ir pagal kainą, ir pagal atstumą laiko Klaipėdą.

Baltarusijos verslininkai Minske vykusioje parodoje patvirtino, kad jų produkcijos eksportas per Lietuvą nemažės.

Šiais metais ypač padaugėjo per Klaipėdos uostą gabenamų Baltarusijos krovinių. Palyginti su 2006 metų I ketvirčiu, jų kiekis išaugo 49,3 procentais. Iš viso šiemet per I ketvirtį gabenta 1 mln. 274 tūkst. tonų Baltarusijos krovinių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigė, kad pagrindiniai per Klaipėdą gabenami baltarusių kroviniai yra naftos produktai, trąšos ir konteineriai.

Baltarusijos krovinių didėjimas Klaipėdos uoste siejamas su jo patrauklumu. Baltarusijos informacinė agentūrą “Telegraf” įvertino, kad gabenti trąšas per Klaipėdos uostą kainuoja 16,9 JAV dolerio už toną, kai gabenimo išlaidos per Ventspilio (Latvija) uostą yra 22,67 dolerio už toną, o per Nikolajevą (Ukraina) – 22,03 JAV dolerio už toną.

Lietuvos bendrovės taip pat skiria dėmesį bendradarbiavimui su Baltarusija. Pirmą kartą Baltarusijoje surengtoje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje bei forume jungtiniame 114 kv. metrų ploto Lietuvos stende dalyvavo 10 jūrų transporto kompanijų, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Lietuvos jungtinis, transporto sistemą reprezentuojantis stendas buvo didžiausias ir sulaukė didelio lankytojų dėmesio.

Lietuvos verslo atstovai parodos metu susitiko su savo partneriais, įtvirtino jau vykdomus sandorius ir kontraktus. Gerų naujienų sulaukė bendrovė “Klaipėdos nafta”. Kolegos iš Baltarusijos pažadėjo didinti savo produkcijos eksportą per Lietuvą. Anot A.Drungilo, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos atstovai taip pat tikino sulaukę konkrečių pasiūlymų.

Parodos metu Minske vyko transporto sektoriaus vadovų bei verslo atstovų forumas. Jame pranešimą “Tarptautiniai transporto projektai: sėkmės garantas globalinėje rinkoje” skaitė susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Jis ragino forumo dalyvius plėtoti tarptautinius transporto projektus, įtraukiant į bendradarbiavimą Juodosios jūros, Užkaukazės ir Vidurinės Azijos šalis. Klaipėdos ir Ukrainos Odesos/Iljičovsko uostus jungiantis konteinerinis traukinys “Vikingas” ypač naudingas Baltarusijai. Šiuo traukiniu iš Baltarusijos pagrindiniai krovinių srautai keliauja atskiromis kryptimis į Klaipėdą ir Juodosios jūros uostus.

Forume aktyviai buvo diskutuojama dėl krovinių dokumentų suvienodinimo ir elektroninio deklaravimo. Baltarusijos muitininkai atidžiai nagrinėjo Lietuvos patirtį ir ragino savo šalies vadovus greičiau diegti elektroninio deklaravimo technologijas. Tai paspartintų prekių judėjimą per keletą šalių, pavyzdžiui, Kazachstaną-Rusiją-Baltarusiją ir Lietuvą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas teigė, kad renginyje Minske išaiškėjo naujas Baltarusijos požiūris į krovinių transportavimą ir logistiką. Baltarusijoje įkurta logistikos įmones jungianti asociacija, kuri bendradarbiauja su Italijos logistikos asociacija. Italai vykdo baltarusių mokymo programą, padeda šios šalies transporto verslininkams įsilieti į Europos Sąjungos intermodalinio transporto sistemą. Forume Baltarusijoje patirtimi, kaip kurti transporto logistikos sistemas dalijosi ne tik Italijos logistikos asociacijos prezidentas Domenikas Netis, bet ir Lietuvos, Lenkijos atstovai. Šios šalys Baltarusijai ypač svarbios, nes per jas eina Baltarusiją su Vakarų Europa jungiantys transporto koridoriai.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Eimantas
2007.06.16, 04:28
Kokie baubai tūno Klaipėdos uoste
2007 m. Birželio 14 d.


Apie tai, kaip Vilniuje, žiūrint iš Susisiekimo ministerijos pozicijų, atrodo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto problemos, kas labiausiai liūdina ir kelia nerimą, kalbėjomės su ministerijos sekretoriumi Arvydu Vaitkumi.

Kas šiuo metu labiausiai jums nepatinka?

Neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje svarstėme UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalo, UAB Birių krovinių terminalo (BKT) ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" tarpusavio ir darbo santykius pastarosios nuomojamoje teritorijoje, jų skundą Europos institucijoms. Pagrindinis kaltinimas Uosto direkcijai - toleruoja "Smeltės" monopolizmą. Skundo nemačiau, tikiuosi jo kopija bus pateikta ir ministerijai, ir Uosto direkcijai. Nemanau, kad visi įmanomi šio klausimo sprendimo būdai buvo išanalizuoti Lietuvoje, kad reikėtų skųstis už jos ribų. Tai itin nemalonus faktas.

Yra daug ginčytinų dalykų. Per pastaruosius penkerius metus, kiek aš dirbu, teisinė bazė nebuvo keista. Jeigu būtų pateiktas egzistuojančios teisės bazės keitimo projektas, mes jį analizuotume.

Kompanijų prašėme bendradarbiauti tarpusavyje. Ministerija neturi tiek darbuotojų, kad galėtų analizuoti daugybę plūstančių skundų iš visų trijų minėtų kompanijų. Reikėtų antro departamento, nes vieno, kuriame dirba 7 žmonės, nebeužtenka. Mes formaliai turime atsakyti į skundus, nors ir negalime priimti ypatingų sprendimų.

Klaipėdos šaldytuvų terminalo administracijai nepriimtina Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pozicija krantinių klausimu. Pavyko susitarti, kad ateityje elgsimės solidžiau ir visų pirma kontaktuosime tarpusavyje, o veiksmų imsimės tik tada, jeigu nerasime sąlyčio taškų. Siūliau pirmiausia palaukti teismo sprendimo. Jeigu jis netenkintų, tada bandyti kartu tartis ir ieškoti bendro varianto. Tikiu, kad BKT, gana pozityviai dirbanti šioje srityje, pasiūlys variantus, kurie leistų išsiaiškinti, kaip reikėtų dirbti kompanijoms "Smeltės" teritorijoje netrukdant viena kitai.

Kol kas kompanijos, netgi esant vadinamajai nesvarumo būsenai, dirba pragmatiškai. Buvo kilęs vagonų padavimo klausimas, "Smeltė" labai operatyviai jį išsprendė.

Kaip jūs vertinate konflikto tarp minėtų kompanijų esmę?

Kadaise įvyko jų "vedybos" įsigyjant akcijas, tačiau nebuvo pasirašyta "priešvedybinė" sutartis, tad dabar po "skyrybų" sunku viską pasidalinti. Todėl manau, kad dėl to nereikėtų kaltinti ministerijos ar Uosto direkcijos, kurios negina vienos ar kitos pusės interesų.

Tai, kad mes savo jėgas naudojame ne konsoliduotai veiklai, ieškant daugiau papildomų krovinių, o sprendžiant tarpusavio ginčus, kurie atima daug jėgų, mane labiausiai liūdina.

Pernai Uosto direkcijai buvo priekaištauta dėl investicinių lėšų nepanaudojimo. Ar šiemet situacija šiuo požiūriu gerės?

Dėl infrastruktūros gerinimo darbų jau buvo organizuoti keli konkursai, dar kelis ruošiamasi skelbti. Planuojami darbai, ypač gilinimo ir valymo atskirose uosto teritorijose, yra labai svarbus procesas. Man lankantis Baltarusijoje šios šalies Transporto ministerijos atstovai domėjosi, kada bus baigti gilinimo darbai šiaurinėje uosto dalyje, nes tai susiję su Baltarusijos krovinių tranzito didinimo galimybėmis. Šiandien reikia pasakyti, kad turime labai didelį Baltarusijos prekių tranzito per Lietuvos teritoriją augimą, kartu ir per Klaipėdos uostą, t. y. daugiau kaip 40 proc. Rezultatai labai džiuginantys.

Taip pat labai svarbu spartinti darbus pietinėje uosto dalyje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu (galbūt ne šią savaitę. - Aut. past.) jie bus pradėti UAB Klaipėdos terminalo grupės nuomojamos teritorijos prieigose ir prie krantinių. Negalėčiau pasakyti, kad investicinių planų vykdymas man keltų nerimą.

Ar direkcija ir uosto naudotojai jau baigia susitarti dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos pakeitimo?

Siūlomiems variantams suskaičiuoti rankų pirštų nebeužtenka. Uosto krovos kompanijos šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės: vienos pritaria Uosto direkcijos siūlomam variantui, kitos prieštarauja. Neseniai gavau dar vieną pasiūlymą. Artimiausiu metu ketinu atvykti į Klaipėdą, bandysime derinti šio klausimo sprendimą.

Valstybės kontrolės aktas reikalauja keisti žemės nuomos mokesčių apskaičiavimo tvarką. Vykstant privatizavimo procesui taip susiklostė situacija, kad kai kurių kompanijų įkainiai nėra tolygūs kitų kompanijų atžvilgiu, ir tai daro savotišką įtaką vidinei konkurencijai uoste. Ilgai delsti nebegalime, teisės aktai jau leidžia keisti tvarką, reikia priimti sprendimą, tačiau imtis drastiškų žingsnių neplanuojame. Nauja tvarka turėtų būti patvirtinta iki šių metų pabaigos, bet aš labai norėčiau tikėti, kad iki liepos 1 d. mums pavyks tai padaryti.

Kas dar jums, kaip ministerijos sekretoriui, kelia nerimą Klaipėdos uoste?

Labai problemiškas dalykas - klausimai, kuriuos reikia spręsti kartu su Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities valdžia. Tikiuosi, kad artimiausiu metu pradės dirbti darbo grupė giliavandenio uosto, Pauosčio kelyno klausimams spręsti. Manau, kad visuomenė šiandien yra gana skurdžiai informuojama. Mūsų tikslas ne toks, kaip dažnai jį vaizduoja tam tikrų politinių sluoksnių atstovai. Liūdna, kad mieste, galinčiame stiprinti Lietuvą kaip jūrinę valstybę, iškilus uosto plėtros klausimams, prasideda batalijos, trukdančios atlikti uosto infrastruktūros gerinimo darbus. Mes esame taip pat už tai, kad būtų išlaikytas ekonomikos ir gamtos apsaugos balansas. Tačiau tai, kad iš karto, net nemačius planų ir neįsigilinus apie ką kalbama, pradedami vaizduoti baubai, neskatina vienintelio Lietuvos uosto plėtojimo.

Ar turite omenyje giliavandenio uosto baubą?

Klausimas dėl giliavandenio uosto labai aiškiai parodė, kad klaipėdiečiai labiau pragmatiški nei kai kurie uostamiesčio politikai. Surengus apklausą 38 proc. pritarė giliavandenio uosto statybai ir 20 proc. susilaikė - t. y. 58 proc. Politikai pralaimėjo. Klaipėdiečiai - jūrinė visuomenė ir jie tą klausimą supranta pragmatiškai. Giliavandenis uostas yra ne kieno nors ambicijų tenkinimas, o būtinybė ir neišvengiamumas. Juk norime likti tarptautinio lygio uostu, turėti galimybę konkuruoti. Latvijos, Estijos, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities uostai turi tokių pačių planų. Tokiam uostui įrengti nuo diskusijų ir studijų pradžios, kaip rodo praktika, reikia ne mažiau 7 - 10 metų, atskirais atvejais tai užtrunka ir 15 metų, užtat jau šiandien reikia pradėti dėti taškus ant "i". Džiugina pozityvus mero požiūris, kuris bent jau linkęs analizuoti šį klausimą. Norėčiau tikėti, kad artimiausiu metu turėtume atrasti sąlyčio taškų. Tačiau tai, kas vyko prieš savivaldybių rinkimus, iš tikrųjų labai liūdino.

O koks tas Pauosčio kelyno baubas?

Dėl Pauosčio geležinkelio kelyno ir Klaipėdos stoties. Siūloma šį kelyną praplėsti galbūt įrengiant čia ir stotį. Juk kroviniai, kurie šiandien atgabenami į Klaipėdos stotį, nėra ramunėlių arbata. Iš Klaipėdos centro, iš senamiesčio, planuojama kartu iškelti ir pavojingus krovinius. Galbūt mieste sumažėtų triukšmas, būtų išspręsta daugelis kitų problemų. Tačiau į tai neatsižvelgiama, kalbama tik apie tai, kad gali reikėti iškirsti nuo 4 iki 10 ha miško. Kiek tas miškas vertas, dar didelis klausimas. Uosto direkcija ne kartą siūlė atsodinti mišką, jeigu reikės, pasodinti net du kartus daugiau medžių.

Klaipėdos spaudoje aš skaičiau, kad planuojama į Girulius tiesti kelią per Girulių mišką. Ir problemų dėl miško iškirtimo nekyla. Nesuprantama, kodėl analizuojant vieną klausimą, kuriami baubai, o kitą - ne. Nereikėtų pamiršti, kad uostas maitina bent pusę Klaipėdos.

Klaipėdiečiai pasipiktino, kad Uosto direkcija atsisako pažado įrengti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį Melnragėje.

Tai nėra vėlgi kokia nors užgaida. Mes planavome statyti tiltą, kainuosiantį milijoną litų, pasirodo, tiek pinigų neužtenka. Kažin ar užteks ir 3 milijonų. Manau, kad tilto prie pat AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos teritorijos neturi būti. Visų pirma čia kraunami labai pavojingi kroviniai, tad pėsčiųjų vaikščiojimas šalia, kaip anksčiau, buvo labai didelė klaida. Žmonės buvo įpratę vaikščioti per gamybinę teritoriją. Kur kitose teritorijose, kur kraunami kroviniai, važiuoja sunkusis transportas, vaikšto žmonės? Iš tikrųjų tai buvo netoleruotina situacija ir, ačiū Dievui, mes ją išsprendėme.

Kita vertus, toje vietoje pastatytas tiltas vėlgi būtų statinys, kuris gali pradėti riboti galimą uosto plėtrą. Trečias aspektas - nei Uosto direkcija, nei Susisiekimo ministerija neprieštarauja tam, kad būtų investuojamos lėšos ir pagerintas kitas takas, kuris šiandien veda pro miesto parką iki Lideikio gatvės. Tuos pinigus būtų galima kur kas racionaliau panaudoti, patenkinant daugelio klaipėdiečių poreikius, o ne vieno kito ar AB "Klaipėdos nafta" darbuotojų. Kai mes pradėjome analizuoti, kas skundžiasi, pasirodo, pietinės miesto dalies ir tik vienas kitas Švyturio gatvės gyventojas. Iš tos pietinės dalies besiskundžiantieji yra "Klaipėdos naftos" darbuotojai. Kadangi dabar iki šios įmonės nelengva privažiuoti Herkaus Manto ir Lideikio gatve, jie atvyksta prie stadiono, ten palieka automobilius ir eina į darbą.

Netiesa, kad Uosto direkcija nenori statyti tilto. Taip nėra. Mes siūlome alternatyvas ir reikia jas analizuoti. Manau, jog artimiausiame Uosto tarybos posėdyje mes apie tai kalbėsime.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Eimantas
2007.06.18, 02:19
KROVINIAI. Krova Klaipėdos uoste šiemet augo sparčiausiai, palyginti su kitais didžiaisiais Baltijos valstybių uostais. Per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste krauta 10,86 mln. tonų krovinių - 13,6 proc. daugiau nei prieš metus. Talino jungtinis uostas krovinių apyvartą palyginamuoju laikotarpiu padidino 9,7 proc., iki 18,736 mln. tonų, Ventspilio uostas - 8,2 proc., iki 13,235 mln. tonų. Rygos uosto krova sumažėjo 3,1 proc., iki 10,342 mln. tonų, Liepojos - 1,4 proc., iki 1,699 mln. tonų. Būtingės terminale perpilta 1,819 mln. tonų naftos - 10,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

www.klaipeda.daily.lt

ValdasJ
2007.06.23, 00:14
Apie laivų dislokaciją - mobiliuoju

Vidmantas Matutis

Pastaruoju metu įsigalėjo nuomonė, kad Klaipėdos uostas prastai dirba, nes jame nesimato laivų.

Tokia nuomonė pateikiama įvairiuose transporto ir miesto renginiuose, ypač, kai pristatoma, jog Klaipėdos uostui būtina statyti ties Melnrage giliavandenį uostą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigė, kad tai, jog uostas krauna žymiai daugiau krovinių, o laivų matosi mažiau, kalba apie pagerėjusią uosto veiklą ir technologijas.

Prieš dešimtmetį uoste stovėdavo daugiau laivų todėl, kad jie būdavo mažesni, o krova vykdavo nepalyginamai ilgiau. Anot A.Drungilo, laivai būdavo kraunami po 15-20 dienų, o dabar du ar net tris kartus didesni laivai kraunami vos 2-3 paras.

Pagilinus uosto laivybos kanalą ir rekonstravus krantines jau dvejus metus į Klaipėdą gali atplaukti po 60-80 tūkst. tonų krovinių talpinantys laivai. Kadangi į uostą atplaukia vis didesni ir talpesni laivai, kasmet jų atplaukia vis mažiau. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, atplaukė 5 procentais mažiau laivų.

Kasdien į Klaipėdą atplaukia apie 10 laivų ir maždaug tiek pat išplaukia. Įskaitant paties uosto pagalbinius, remonto atplaukusius ir prekinius laivus, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateiktą dislokaciją, kasdien uoste prie krantinių stovi per 50 laivų. Kai uostas yra ištįsęs net 11 kilometrų, o iš viso jame yra per 150 krantinių, gal ir atrodo uostas pustuštis.

Iš tiesų, vos išplaukus vienam laivui iš karto į jo vietą ir negali stoti kitas laivas, nes išplaukus vienam laivui reikia sukaupti krovinį kitam laivui. Tai padaryti šiek tiek užtrunka, nes, pavyzdžiui, vienam didesniam laivui pakrauti reikia sukaupti apie tūkstantį vagonų krovinių, o tai sudaro apie 15 ešelonų.

Sukaupti tokį kiekį krovinių per dieną ar dvi neįmanoma.

Uosto bendrovės stengiasi kiek galima labiau išnaudoti krovos krantines, todėl sudaromos galimybės prie tų pačių krantinių krauti skirtingų rūšių krovinius arba didelės apimties kroviniams, kaip trąšos, naudoti daugiau talpų kroviniams sukaupti. Tai daroma siekiant maksimaliai išnaudoti krantines.

Uoste pradėta taikyti ir gana įdomi naujovė. Visi, kam įdomu, kiek kuriuo metu uoste stovi laivų, informaciją už nedidelį mokestį gali gauti mobiliuoju telefonu. teikiama informacija ir apie konkrečius uoste stovinčius laivus, ir apie laivus prie atskirų uosto kompanijų, ir apie numatomą laivų atplaukimą bei švartavimąsi per tam tikrą laiką.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

praetor
2007.06.23, 05:33
Gal sutapimas, gal ne, bet pries menesi laikrasty vietiniam rase apie islandu ir lietuviu bendradarbiavima jurose, nuotraukoj buvo Valionis su kolega is Islandijos.
Siandien uoste ziuriu, krantinej stovi sausakruvis (?) su grudais Mindaugas. Ji be rodos iskrovinejo.

2007.06.28, 12:01
Klaipėdos verslas žvalgosi į Kauną (http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=13635871)

Ištraukos:
Tuo tarpu darbų tempus spartinantys Klaipėdos verslininkai tikisi daugiau verslo ryšių užmegzti su Kaunu ir ypač pagreitį įgaunančia laisvąja ekonomine zona.

Šie metai Klaipėdos jūrų uostui ir čia dirbančioms kompanijoms prognozuoja nemenką sėkmę. Pernai krovinių srautai per uostą augo 8 proc., o šiemet - jau 14 proc. Nors iki šiol uostas išnaudoja tik 60 proc. savo pajėgumų, tačiau didėjantys krovinių augimo tempai verčia jau dabar susimąstyti apie uosto ateitį.

Vakar Klaipėdos jūrų uostas paskelbė konkursą rangovams ir planuoja pagilinti įplaukos kanalą. Uosto prieigų kanalą numatoma pagilinti iki 15 metrų, o naftos įmonių krantines - iki 14,5 metro.

Kur tiksliai bus įkurtas giliavandenis uostas ir ar tokiam projektui apskritai bus duotas startas, spręs premjero Gedimino Kirkilo iniciatyva sudaryta darbo grupė. Prieš galutinai apsisprendžiant bus atlikti išsamūs tyrimai, tačiau atsakymas - teigiamas ar neigiamas turėtų būti pateiktas dar šiemet.

Vis dėlto verslininkai linkę dairytis ne į tokią tolimą ateitį. Krovos kompanijos suinteresuotos kuo greičiau suaktyvinti verslo ryšius tarp Kauno ir Klaipėdos.

“Kaunas stovi labai geroje vietoje tranzito aspektu. Laikinoji sostinė yra šiek tiek atsilikusi pagal logistikos centrų plėtrą, tačiau jeigu Kauno laisvoji ekonominė zona įsibėgėtų sparčiau, tarp uosto ir Kauno turėtų užsimegzti glaudesni verslo ryšiai. Tokiu atveju dauguma krovinių iš Klaipėdos uosto būtų gabenami per Kauną. Ypač didelių perspektyvų turi konteineriais gabenami kroviniai. Didėjantys konteinerių srautai galėtų tapti Kauno logistikos centrų sėkmės garantu”, - įsitikinęs E.Galuškinas.

Įmonės („Klaipėdos Smeltė“ - aut. past.) atstovas neabejoja, kad Kauno ir Klaipėdos junginys būtų naudingas abiem miestams.

Šiuo metu uostas ne veltui vadinamas Klaipėdos miesto maitintoju. Uoste perkrauta tona krovinio Lietuvos ūkio subjektams (transporto, krovos kompanijoms, Lietuvos jūrų direkcijai ir kt.) suteikia 45 litus papildomų pajamų. Šiemet planuojama, kad uoste bus perkrauta 25 mln. tonų krovinių, o tai įmonėms duotų apie 1,125 mlrd. litų.

Iš viso su Klaipėdos jūrų uostu yra susiję apie 23 tūkst. žmonių, o tiesiogiai uoste dirba maždaug 7 tūkstančiai.
Štai ką vadinu bendradarbiavimu, abipuse nauda. Štai taip ir turi dirbt Lietuvos miestai.

Ką gi, Klaipėda :buksvx:

Eimantas
2007.06.28, 14:32
Iš kur tas tekstas?

Gal sutapimas, gal ne, bet pries menesi laikrasty vietiniam rase apie islandu ir lietuviu bendradarbiavima jurose, nuotraukoj buvo Valionis su kolega is Islandijos.
Siandien uoste ziuriu, krantinej stovi sausakruvis (?) su grudais Mindaugas. Ji be rodos iskrovinejo.

Sutapimas greičiausiai...

2007.07.18, 00:52
Iš kur tas tekstas?
Nesu tikras, kad tai skirta manajam, prieš tavąjį parašytam, pranešimui, bet, jei taip, yra aktyvi nuoroda pateikta :)

Štai čia:
Klaipėdos verslas žvalgosi į Kauną (http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=13635871)

Eimantas
2007.07.18, 01:00
KROVINIAI. Didžiausia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto operatorė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija per pirmąjį šių metų pusmetį krovė 4,3 mln. tonų krovinių - 10,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Bendrai uoste per pusmetį krauta 13,12 mln. tonų krovinių arba 11,8 proc. daugiau nei pernai.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.07.19, 02:51
KLASCO užsisakė stato du laivų vilkikus

Didžiausia uosto krovos bendrovė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) pasirašė sutartį su Rusijos Leningrado laivų statykla "Pella" dėl dviejų vilkikų statybos.

Ši statykla konkurse nurungė varžovus pasiūlydama geriausią kainą, kokybės ir statybos terminų derinį. Pirmasis vilkikas Klaipėdoje pradės dirbti kitais metais, antrasis - 2009 metų vasarą.

Nauji vilkikai savo charakteristikomis bus panašūs į eksploatuojamą 2000 metais statytą universalų vilkiką "Stumbras". Jie turės azimutinius varytuvus ir tarptautinius standartus atitinkančią plaukiojančių bei pakrantės objektų gesinimo įrangą. Kiekvieno jų variklio galingumas - 4500 AJ, vilkimo galia - 55 tonos.

"Turėdami tokius stiprius vilkikus galėsime teikti paslaugas visų tipų į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams, laivyno galimybės atitiks Klaipėdos uosto laivybos taisyklių reikalavimus", - aiškino KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas.

Šiuo metu bendrovės filialas "KLASCO Towage Assistance" turi tris vilkikus ("Stumbrą", "Bizoną" ir "Bartą"), kurie dirba visoje uosto akvatorijoje.

Vilkikų užimtumas uoste išaugo ir poreikis kuo skubiau modernizuoti laivyną išryškėjo 2006 metų pavasarį atidarius KLASCO antrinės bendrovės Krovinių terminalas naftos ir chemijos produktų krovos kompleksą. Intensyvesnė laivyba šiaurinėje uosto dalyje ir aukšti laivybos saugumo reikalavimai paskatino KLASCO įtraukti į technikos investicinę programą iškart dviejų vilkikų statybą.

KLASCO valdantis koncernas "Achemos grupė" 2000-2006 metais į uosto krovos pajėgumų modernizavimą investavo per 400 mln. litų, šiemet investicijoms skirta daugiau kaip 15 mln. litų.

Per pirmą šių metų pusmetį KLASCO perkrovė 4,3 mln. tonų krovinių - dešimtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausaii išaugo trąšų ir ro-ro technikos krova.

"Vakarų ekspreso" informacija

Eimantas
2007.07.19, 02:57
Krantinės sparčiai rekonstruojamos, gilinimo darbai vėluoja

http://www.ve.lt/galery/2007-07-19/ke11-1_.jpg
Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą planavo investuoti apie 150 mln. litų. Birželio pabaigoje buvo panaudoti tik 44 mln. litų.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, planuotos investicijos krantinių statybos darbams problemų nekelia, šiek tiek vėluoja gilinimo darbai, nes užsitęsė poveikio aplinkai vertinimas.

Dėl biurokratinių trukdžių


Gilinimo darbams šiemet skirta beveik 40 mln. litų, o kol kas panaudota tik 3 mln. litų. 15 mln. litų skirta laivybos kanalui nuo išorinės įplaukos 15 m izobatės iki 10 krantinės pagilinti dar puse metro. Atlikus šiuos gilinimo darbus būtų galima padidinti ir leistiną laivų grimzlę 0,5 m.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, gilinimo darbai laiku nepradėti todėl, kad teko atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o derinimo funkcijas atliekančios tarnybos numatytų terminų nepaiso. Tačiau, jo manymu, po šešių mėnesių prie pirmųjų šešių krantinių jau bus galima švartuoti didesnius laivus.

Gilinimo darbams prie 142 krantinės šiemet numatyti 7 mln. litų, Malkų įlankoje - 15 mln.

Laukiama galingojo "Matador"


Uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbams yra priskiriama užteršto grunto aikštelės statyba ir nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas. Šiemet skenduolių iškėlimui numatyti 3 mln. litų. Šiuos darbus UAB "Garant" pradėjo 2004 metų rugsėjį, jie turėjo būti baigti 2005-aisiais, tačiau užsitęsė dėl prastų oro sąlygų ir dėl to, kad nuolaužos yra giliai įsmigusios į smėlį.

Prie pietinio molo baržos nuolaužų jau nebeliko, akvatorija sutvarkyta. Nuo pernai rudens laukiama į Klaipėdos uostą atplauksiančio olandų krano "Matador", kurio keliamoji galia - 1500 tonų. Dėl didelio užimtumo jis atvyks šiemet ne anksčiau kaip šį sekmadienį. Beje, šis kranas bus modernizuotas, turės prietaisą metalui karpyti. Jeigu oro sąlygos nesutrukdys, atplaukus "Matadorui" tiek vidinėje uosto akvatorijoje prie šiaurinio molo nuskendusio tanklaivio "Gblobe Assimi" likusi borto dalis, sverianti apie 80 tonų, tiek trijų vokiečių laivo "Rudolf Breitscheid" nuolaužų, esančių išorinėje akvatorijos dalyje, iškėlimo darbai turėtų būti baigti per kelias dienas.

Paskui metalas bus sutvarkytas, pasvertas, kad būtų užfiksuota, kiek nuolaužų iškelta. Po to dar teks atlikti magnetometriją ir įsitikinti, ar nebeliko didesnių nuskendusių laivų nuolaužų.

Kiečiama aikštelės vieta


Užteršto grunto aikštelę įrengti planuota nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Tačiau Smeltės pusiasalyje, prie Jūrų perkėlos terminalo, nutarus statyti 144 krantinę, šios idėjos atsisakyta, nes užteršto grunto aikštelei naudoti daugiau kaip 10 ha brangios uosto teritorijos neverta.

Be to, pagal ankstesnį projektą reikėjo išgilinti akvatoriją, padaryti kanalą baržoms, kurios gabentų užterštą gruntą. Tokie darbai labai brangiai kainuoja. Todėl prieš pusmetį pradėta kalbėti apie tai, kad aikštelę reikėtų statyti kitoje vietoje.

Ta vieta galėtų būti UAB "Toksika", užsiimančiai pavojingų atliekų tvarkymu, priklausančiame 5 ha sklype, esančiame prie statomo naujo Dumpių sąvartyno. Šiuo metu svarstomi du užteršto grunto išvežimo iš uosto ir pristatymo į aikštelę variantai. Pirmas - panaudoti bendrovės "Klaipėdos kartonas" vamzdyną ir siurblių pagalba transportuoti gruntą, antras - jį supilti į pastatytą nedidelę talpą ir išvežti autotransportu. Pasak A. Kamarausko, antras variantas būtų pigiausias.

Danijos kompanija "Ekorem", jau buvo pateikusi pirminius projekto pasiūlymus dėl aikštelės valčių prieplaukoje. Juose buvo numatytas mechaninis grunto apdorojimas presavimui naudojant specialius brangius mechaninius filtrus, kuriuos, ko gero, reikėtų dažnai keisti. Daugiausia užteršto grunto yra po AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiaisiais dokais, jame gali būti ir metalo gabalų, ir elektrodų atliekų, kurie gali pažeisti filtrus.

Manoma, kad reikėtų taikyti pačią paprasčiausią technologiją - gruntui leisti nusėsti natūraliai. Beje, tą gruntą būtų galima naudoti netgi šalia statomo sąvartyno rekultivacijai.

Uosto direkcija jau susitarė su danais, jog per porą savaičių parengs kitą techninę užduotį, o jie vėl pateiks projektinius pasiūlymus, kokia turėtų būti aikštelė prie Dumpių sąvartyno.

Krantinių statyba


Šiemet krantinių statybai ir rekonstrukcijai numatyti 79 mln. litų. Per pirmą pusmetį panaudota daugiau kaip 30 mln.

118-119 krantinių rekonstrukcijai numatyta daugiau kaip 8 mln. litų, per pirmą pusmetį panaudoti 6 mln. Šiuo darbus ketinama baigti rugpjūčio vidury.

105-106 krantinių rekonstrukcijos ketvirtam etapui skirta per 6 mln. litų, panaudota - per 5 mln., darbus ketinama baigti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

90-96 krantinių statybai sąmatoje numatyti 24,5 mln. litų. Jau panaudota beveik 17 mln. Šių krantinių rekonstrukcijos metu pirmą kartą Klaipėdos uoste taikomas naujas techninis spendimas - montuojami nuleidžiamieji inkarai. Pasak A. Kamarausko, iš esmės per šiuos metus realiai šioms krantinėms būtų galima panaudoti 40 mln. litų, nes darbai čia vykdomi sparčiai. Krantinių statybai naudojamas gruntas, iškastas gilinant uosto akvatorija, tad taupomos lėšos.

66-67 krantinių rekonstrukcijai šiemet skirtas milijonas litų. Tikimasi, kad per du mėnesius bus atlikti projektavimo darbai ir planuojamas skelbiamas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų. Pagrindiniai darbai ir projekto vykdymas bus perkelti į kitus metus.

127-128 krantinių rekonstrukcijai skirti 3 mln. litų (panaudota 1,6 mln). 50 m ilginamas UAB Klaipėdos terminalo grupės naudojamas 175 m ilgio pirsas, idant būtų galima švartuoti didesnius laivus.

Šiemet atsirado poreikis rekonstruoti ir 143 krantinę, nes konteinerių srautai didėja. Vienu metu prie 450 m ilgio krantinės pastatyti tris konteinervežius sunku, tad krantinė bus pailginta 100 metrų. Šiai rekonstrukcijai numatyti 10 mln. litų, konkursas jau paskelbtas, netrukus bus atplėšti vokai.

Kad būtų pagreitinta darbų pradžia, lygiagrečiai skelbtas konkursas ir plieno gaminiams įsigyti, kadangi jų reikia laukti 4-6 mėnesius, nes pasaulinė rinka yra perpildyta užsakymų. Anksčiau, kai pats rangovas užsakydavo plieno gaminius, ši problema gerokai lėtindavo statybų pradžią. Darbus šioje krantinėje ketinama pradėti rugpjūtį.

Šiemet taip pat atsirado poreikis rekonstruoti 450 m ilgio 144 krantinę ir akvatoriją ties ja pagilinti iki 11 m. Į ją taip pat bus perkelti iš 81-82 krantinių užterštų vandenų surinkimo darbai, nes pastarosios krantinės atiduodamos naujam keleivių ir krovinių terminalui. Šiam tikslui numatytas milijonas litų. Krantinės projektavimo darbai jau eina į pabaigą, rugpjūtį ketinama skelbti konkursą rangovui parinkti.

Statys namą gyventojams


Teritorijoje, kurioje turi būti statomas keleivių ir krovinių terminalas, iškyla daug problemų dėl gyventojų ir pastatų iškėlimo. Čia dalis butų yra Savivaldybės, dalis privatizuotų, yra dvi privačios žemės valdos, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, metalinių garažų kooperatyvas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priklausančią mokyklą ketinama perkelti į Uosto direkcijai priklausantį buvusio darželio pastatą Zauerveino gatvėje.

A. Kamarausko teigimu, Uosto direkcija prašys Savivaldybės skirti jai žemės sklypą, kuriame ketina statyti gyvenamąjį namą ir taip išspręsti gyventojų iškeldinimo iš uosto plėtrai reikalingos teritorijos problemą.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

Svecias
2007.07.25, 01:38
Klaipėdoje auga krovinių kiekis ir daugėja kruizinių laivų keleivių

DELFI.lt
2007 liepos mėn. 24 d.



Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos ryšių su visuomene skyrius praneša, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje buvo geležinkeliais pervežta ir Klaipėdos uoste perkrauta rekordinis kiekis krovinių.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ per 2007 m. pirmus šešis mėnesius pervežė 26,04 mln. tonų krovinių arba 3,3% daugiau nei per tą patį 2006 m. laikotarpį. Tarptautinių krovinių vežimai per 2007 m. sausio-birželio mėn., palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn., padidėjo 11,1%, tranzitinių krovinių vežimai sumažėjo 7,6%, vietiniai vežimai sumažėjo 18,1%.

Geležinkelių transportu vežamų tranzitinių krovinių srautai padidėjo 10,5% (per Klaipėdą tranzitiniai srautai padidėjo 1,7 karto, o per Kaliningrado sritį sumažėjo 1,2%, per kitus sausumos pasienio punktus sumažėjo 37,4%).

2007 m. pirmą pusmetį Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta 13,12 mln. t krovinių, t. y. 11,8% daugiau negu per tą patį 2006 m. laikotarpį. Uoste padidėjo skystųjų (3,4%, iki 4,75 mln. t), generalinių krovinių (28,4%, iki 4,59 mln. t) ir birių krovinių (6%, iki 3,78 mln. t) krova.

Į Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų pusmetį atplaukė 3790 laivų (1,6% mažiau nei 2006 m. sausio–birželio mėn.), aptarnauta 94 tūkst. keleivių (21,6% daugiau nei pernai sausio–birželio mėn.), iš jų 11,6 tūkst. keleivių, atvykusių kruiziniais laivais (42,8% daugiau nei pernai).

Būtingės naftos terminale per 2007 m. pirmą pusmetį nevalytos naftos perpilta 2,32 mln. t arba 8,2% mažiau, palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn.

Adomux
2007.07.27, 10:53
Kokybė nekokia, bet vaizdelis vertas dėmesio - "iškeliauja" didžioji nuolauža iš Melnragės pliažo prie Šiaurinio molo.

[img=http://img440.imageshack.us/img440/34/new1apy9.th.jpg] (http://img440.imageshack.us/my.php?image=new1apy9.jpg)

Eimantas
2007.07.30, 21:23
Uostas laukia gero grūdų derliaus

Vidmantas Matutis

Prognozuojama, kad šiemet uoste bus kraunama nemažai grūdų.

Prasidėjus javapjūtei Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) surengė tradicinę konferenciją grūdus per uostą eksportuojančių bendrovių atstovams.

Bendrovės „Linas agro“ prekybos direktorius Dainius Pilkauskas teigė, kad iš šių metų derliaus per uostą gali būti eksportuota iki 800 tūkst. tonų grūdų. Apie trečdalį lietuviškų grūdų eksportuoja bendrovė „Linas ir agro“. Per Klaipėdos uostą grūdai daugiausiai išplukdomi į Šiaurės Afrikos šalis, taip pat Ispaniją ir Portugaliją.

Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas aiškino, kad šiemet Lietuvoje tikimasi prikulti 2,8 mln. tonų grūdų. Tai būtų net 1 mln. tonų daugiau nei pernai. Šalyje pašarams naudojama apie 1,4 mln. tonų grūdų, maistui – apie 1,6 mln. tonų, apie 225 tūkstančių lieka sėklai.

Įvertinęs tai, kad dalį pigesnių grūdų pašarams Lietuva nuolat perka iš Vengrijos ir Bulgarijos, V.Grušauskas prognozavo, kad eksportui gali likti netgi apie 1 mln. tonų grūdų. Toks grūdų kiekis buvo eksportuotas 2005 metais. Tuomet Klaipėdoje krauta 850 tūkst. tonų grūdų, o apie 150 tūkst. tonų išgabenta per Latvijos uostus.

Dalis grūdų nuolat išvežama ir geležinkeliais bei automobiliais į artimesnes šalis – Baltarusiją, Lenkiją.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija grūdams krauti naudoja terminalą, kuris įrengtas prie giliavandenių krantinių. Jį sudaro geležinkelio iškrovimo linija ir trys kupoliniai sandėliai po 20 tūkst. tonų talpos. Terminalas per metus gali krauti 1 mln. tonų grūdų. Šiuo metu grūdais yra užkrauti visi trys kupoliniai sandėliai.

KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas teigė, kad dalį grūdų tikimasi pritraukti ir iš Kazahstano. Ši Vidurinės Azijos šalis per metus eksportuoja 4-5 mln. tonų grūdų. Didesnioji dalis jų grūdų keliaudavo per Estijos ir Latvijos uostus.

www.klaipeda.daily.lt

Rimas_OK
2007.07.31, 12:34
Kokybė nekokia, bet vaizdelis vertas dėmesio - "iškeliauja" didžioji nuolauža iš Melnragės pliažo prie Šiaurinio molo.

[img=http://img440.imageshack.us/img440/34/new1apy9.th.jpg] (http://img440.imageshack.us/my.php?image=new1apy9.jpg)

Vaikystėje tie visi laivų likučiai ir nuolaužos labai romantiškai nuteikdavo.
Berods 1991 m. dar teko laipioti, kai prie šiaurinio molo buvo likusi ne "nuolauža", o visas laivas ("Rudolf Breitscheid" iš Rostoko).
Iš tiesų tai buvo nerealus eksponatas, turbūt kokių 5 aukštų, su triumais, kajutėmis, šachtomis. Galėjo jame įrengti kokį viešbutį, restoraną ar kabaką :) Bet deja, metams bėgant supjaustė.

Tomasl
2007.07.31, 20:10
Vaikystėje tie visi laivų likučiai ir nuolaužos labai romantiškai nuteikdavo.
Berods 1991 m. dar teko laipioti, kai prie šiaurinio molo buvo likusi ne "nuolauža", o visas laivas ("Rudolf Breitscheid" iš Rostoko).
Iš tiesų tai buvo nerealus eksponatas, turbūt kokių 5 aukštų, su triumais, kajutėmis, šachtomis. Galėjo jame įrengti kokį viešbutį, restoraną ar kabaką :) Bet deja, metams bėgant supjaustė.

Gal ir tu vari iš rudolfo tempei :D

Eimantas
2007.08.01, 20:06
KLASCO kraus daugiau grūdų

http://www.ve.lt/galery/2007-08-01/tr14-4_.jpg
Nepaisant prastų orų specialistų šiemet žadamas geras grūdų derlius atneš naudos ir Klaipėdos uostui.

Didžiausioje Klaipėdos uosto krovos bendrovėje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje (KLASCO) viešėję grūdų supirkėjai teigia, kad didžioji eksporto dalis į užsienį iškeliaus būtent per šią įmonę.

Pastarosios vadovai tikisi, kad kartu su Kazachstano produkcija šį sezoną bus perkrauta daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų.

Derlius geras, kokybė prastesnė


Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas teigia, kad šiemet grūdų derlius bus geras - laukiama užderant apie 2,8 mln. tonų. Šis derlius bus net milijonu tonų didesnis nei pernykštis, kai orai žemdirbiams buvo itin nepalankūs. Anot sekretoriaus, specialistai prognozuoja, jog iš vieno hektaro vidutiniškai bus prikulta apie 3,8 tonos grūdų.

"Eksportuoti žadama apie 750 000 tonų grūdų. Daugiausia - kviečių", - sakė V. Grušauskas.

Anot jo, didžioji dalis eksporto iškeliauja per Klaipėdos uostą, tačiau lietuviškais grūdais domisi ir Lenkija bei Baltarusija.

Vienos didžiausių grūdų ekssportuotojų Lietuvoje AB "Linas Agro" prekybos direktorius Dainius Pilkauskas prognozuoja, jog šiemet iš mūsų šalies bus eksportuota apie 400-500 tūkst. tonų grūdų. "Linas Agro" dalis eksportuojant šią produkciją paprastai sudaro apie trečdalį. Beveik visa produkcija eksportuojama būtent per KLASCO. Lietuviški grūdai keliauja į Šiaurės Afriką, Ispaniją bei Portugaliją.

"Dėl prastesnių orų šiemet dominuos šiek tiek prastesnės kokybės grūdai - pašariniai ir žemės klasės maistiniai", - sakė D. Pilkauskas.

Siekia tarpsezoninės krovos


KLASCO komercijos direktorius Vytautas Kaunas teigia, kad šį sezoną įmonė jau perkrovė 196 tūkst. tonų grūdų. Iš jų 80 tūkst. tonų - Kazachstano grūdai.

"Siekiame, kad krova vyktų ir tarpsezoniu - nuo balandžio iki rugpjūčio. Neseniai kartu su Lietuvos ir Baltarusijos geležinkeliais pavyko įgyvendinti projektą ir pritraukti Kazachstano grūdų. Nuolaidos kazachams buvo suteiktos visose grandyse - nuo pervežimo iki krovos darbų. Iš viso Kazachstanas per sezoną eksportuoja apie 4-5 milijonus tonų grūdų. Nemažai jų iškeliauja per Estijos ir Latvijos uostus, nes Lietuvos geografinė padėtis turi trūkumų - reikia naudotis papildomomis kitų šalių geležinkelių paslaugomis, nei vežant į Estiją ar Latviją", - pasakojo V. Kaunas.

Anot jo, šį sezoną KLASCO tikisi per savo terminalą perkrauti daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų. Pernai krova šiame terminale siekė 606 tūkst. tonų. Geriausias iki šiol buvo 2005-ųjų sezonas, kai KLASCO ir per terminalą, ir kitu būdu perkrovė 850 tūkst. tonų grūdų. Pasak KLASCO komercijos direktoriaus, dažniausiai grūdai išplukdomi 30 tūkst. tonų talpos laivais.

KLASCO valdančio koncerno "Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys

Lieka tik apgailestauti, kad į 2 mln. tonų metinio pajėgumo terminalą dėl nepalankių geležinkelio tarifų nepavyksta pritraukti rusiškų grūdų. Tačiau reikia būti optimistais.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Eimantas
2007.08.03, 00:34
KLACO Jūrų perkėla auga įspūdingu tempu
2007 m. Rugpjūčio 2 d.


http://www.ve.lt/galery/2007-08-02/ke13-3_.jpg
Į sparčiai krovos apimtis didinantį didžiausios uosto operatorės AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminalą (JPT) kitąmet plauks daugiau keltų.

Pasak JPT vadovo Vaclovo Grigalausko, kitąmet perkėlos paslaugomis besinaudojančios kompanijos yra numačiusios skirti papildomus keltus maršrutams į Kylį (Vokietija), Karslhamną (Švedija), Arhusą bei Aabenrą (Danija).

Augs ir popieriaus krova


Per pirmą 2007-ųjų pusmetį JPT bendras krovinių tonažas, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 15 proc. - iki 2 mln. tonų. Skaičiuojant vienetais, aptarnauta 20 proc. daugiau autotechnikos - 110 tūkst. Keleivių padaugėjo 15 proc. - iki 104 tūkst.

"Į perkėlą plaukiantys keltai šiuo metu jau yra maksimaliai užpildyti. Dėl šios priežasties tiek "DFDS Lisco", tiek ir "Scandlines" svarsto kitąmet skirti papildomų keltų jų linijoms aptarnauti. "DFDS Lisco" - po keltą į Kylį ir Karslhamną, o "Scandlines" - į Daniją", - sakė V. Grigalauskas.

Anot jo, padidinus keltų skaičių, JPT krova artimiausiais metais turėtų išaugti apie 50 proc. Augimas prognozuojamas ir dėl naujų sandėlių popieriui laikyti. Kitąmet pradės funkcionuoti 4 000 kv. metrų sandėlis, tad popieriaus, atkeliaujančio iš Vokietijos ir Švedijos, perkėloje turėtų būti perkraunama du kartus daugiau nei dabar.

Ateities perspektyvos


Pasak V. Grigalausko, JPT plėtros perspektyvos tiesiogiai priklausys nuo naujojo Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) statybos eigos.

"Mano nuomone, viskas nevyks taip sparčiai, kaip planuojama ir tikimasi. Tuo tarpu JPT pajėgumus padidinti du kartus yra visos galimybes, juolab kad šio objekto vieta sunkiojo transporto judėjimo atžvilgiu yra itin palanki", - sakė pokalbininkas.

Vadovo teigimu, JPT dar galima plėsti dviem-trimis etapais. Pirmajame būtų naikinami visi dabar esantys žalieji plotai. Vietoje jų ir teritorijoje už geležinkelio pylimų būtų įrengta 12 000 kv. metrų sandėlių. Antrojo plėtros etapo metu 700 vietų autotreileriams būtų įrengta 30 000 kv. metrų ploto teritorijoje, esančioje į pietus nuo JPT, šalia Klaipėdos terminalo grupės konteinerių terminalo.

"Maksimalios krovos galimybės būtų pasiektos nugriovus visus šiuo metu JPT teritorijoje esančius pastatus. Suformavus 8 eksporto ir importo juostas, per metus perkėla galėtų aptarnauti per pusę milijono autotechnikos su kroviniais", - sakė V. Grigalauskas.

Jo įsitikinimu, naujasis KKT dėl savo geografinės padėties puikiai tinka keleiviams ir žmonėms su lengvaisiais automobiliais aptarnauti, bet ne vilkikams, gabenantiems krovinius. Pastaruosius plukdantys keltai esą turėtų koncentruotis būtent JPT, nes netoli jo planuojamas pietinis išvažiavimo kelias iš uosto. Pasak V. Grigalausko, pastarasis galėtų atsirasti iki kelio į Šilutę pratęsus Jūrininkų prospektą.

Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigia, kad pietinis išvažiavimo kelias galėtų atsirasti nuo Perkėlos gatvėje esančio viaduko, nutiesus per laukus. Į Šilutės kelią jis įsilietų ties Dumpiais, kur atsirastų dviejų lygių sankryža. Dabar yra atliekama tokio projekto studija.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Eimantas
2007.08.16, 02:13
Perkrovė daugiau. 2007 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste kartu su Būtingės terminalu pakrauta ir iškrauta 15,4 mln. tonų krovinių, tai 8,3 procento daugiau negu per 2006 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 13,1 mln. tonų krovinių, tai 11,8 procento daugiau, o Būtingės terminale perkrauta 2,3 mln. tonų, tai 8,2 procento mažiau, palyginti su 2006 m. sausio–birželio mėn. Žalia nafta ir naftos produktai sudarė 40,2 procento perkrautų krovinių, tai 3,7 procento mažiau, palyginti su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kelių transporto priemonių buvo perkrauta 105,1 tūkst., arba 17,1 procento daugiau negu per tą patį 2006 m. laikotarpį, konteinerių (TEU) – 150,5 tūkst., arba 41,7 procento daugiau nei 2006 m. sausio–birželio mėn.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2007.08.16, 02:33
KLASCO išlaiko sparčius augimo tempus

Koncerno "Achemos grupė" valdoma didžiausia uosto operatorė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 63,2 mln. litų pajamų.

Tai 1,5 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (+ 2,37 proc.).

Ikimokestinis bendrovės pelnas išaugo iki 4,7 mln. litų.

Per pusmetį KLASCO perkrovė beveik 4,3 mln. tonų krovinių - 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Pasiekti gerų rezultatų leido 25 proc. išaugusi trąšų terminalo apyvarta ir 20 proc. padidėjusi autotechnikos krova Tarptautinės jūrų perkėlos terminale.

"Pirmąjį šių metų ketvirtį KLASCO veiklos rodikliai buvo prastesni nei planavome. Tačiau per antrąjį atsilikimo nebeliko, todėl bendrovės pusmečio rezultatus vertinu teigiamai. Pašalinus priežastis, kurios trukdo geriau organizuoti gamybą, tikimės, kad kompanija dirbs dar geriau", - teigia koncerno "Achemos grupė" prezidentas ir KLASCO valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys.

Paskelbus šiuos rodiklius, KLASCO akcijos kaina Vilniaus vertybinių popierių biržoje paskutinę prekybos dieną prieš Žolines pakilo 0,24 proc. - iki 20,55 lito ribos, o apyvarta siekė 9,6 tūkst. litų.

Šiais metais KLASCO numato perkrauti iki 9 mln. tonų krovinių.

www.ve.lt

ValdasJ
2007.09.10, 00:19
Klaipėdos uosto neveikia Rusijos politika

Vidmantas Matutis

Šiemet Klaipėdos uoste daugiau krauta visų rūšių krovinių. Uosto krova yra beveik 16 procentų didesnė nei pernai. Klaipėdos uosto istorijoje dar nėra buvę tokio staigaus krovos augimo. Pernai, kai buvo pasiektas visų laikų Klaipėdos uosto rekordas - krovos augimas, palyginti su 2005 metais, sudarė 8 procentus. Anksčiau krovos augimas būdavo iki penkių procentų, o kai kuriais metais netgi neigiamas. Todėl Klaipėdos uostas kelerius metus buvo įvardytas kaip tūpčiojantis vietoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto marketingo direktorius Artūras Drungilas teigė, kad per pastaruosius šešerius metus uoste krovinių augimas sudarė 10 mln. tonų. Šiemet iš viso tikimasi krauti 27-28 mln. tonų krovinių.

Jei ir toliau išliks tokie augimo tempai – yra reali tikimybė, kad taip ir bus, jau maždaug po 5 metų uostas pasieks 35 mln. tonų krovą. Giliavandenio uosto statybos ties Melnrage galimybes tyrusi Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra konstatavo, kad dabartinio uosto problemos prasidės pasiekus 35 mln. tonų krovą. Uostas paprasčiausiai nebegalės priimti visų atplaukti norinčių laivų.

Šiemet pagal krovos augimo tempus Klaipėdos uostas aplenkė visus rytinės Baltijos uostus, įskaitant ir Rusijos, kur pastaruosius kelerius metus krova didėjo ypač sparčiai. Tai diktavo Rusijos vykdoma politika krauti krovinius tik per savo šalies uostus. Toks Rusijos noras Klaipėdai buvo skausmingas prieš 7-8 metus, kai neliko šios šalies gamyklų metalų, naftos produktų. Tuomet Klaipėdos uosto tranzitinių krovinių srautas maždaug nuo 80 procentų buvo sumažėjęs beveik iki 20 procentų. Po tokio šoko Klaipėdos uostas persiorientavo krauti Lietuvos vidaus, Baltarusijos, Kazachstano krovinius. Vien Lietuvos vidaus krovinių srautas per pastaruosius metus Klaipėdos uoste išaugo apie 10 mln. tonų. Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste pastaraisiais metais buvo nežymi ir įtakos nedarė. Tiesa, šiemet Rusijos krovinių dalis Klaipėdos uoste taip pat didėja – daugiau kraunama Rusijos naftos produktų.

Skirtingai nei Klaipėdos uostas, kaimyninių šalių – Latvijos ir Estijos uostai Rusijos įtaką jaučia šiuo metu. Dėl Rusijos įtakos pernai krovą gerokai sumažinęs Ventspilio uostas šiemet atsigavo. Jo krovos augimo tempas, palyginti su 2006 metais, yra 11 procentų didesnis. Vertinant tonomis Ventspilio ir Klaipėdos uostų krovos augimas šiemet yra beveik panašus. Klaipėdos uoste šiemet krauta 1969 tūkst. tonų daugiau nei pernai, o Ventspilio uoste – 1957 tūkst. tonų daugiau. Taip yra todėl, kad bendra Ventspilio uosto krova per 7 šių metų mėnesius sudariusi 18840 tūkst. tonų, yra didesnė nei Klaipėdos uoste, kur ji sudarė 15645 tūkst. tonų.

Labiausiai Rusijos vykdomą savų uostų apkrovimo politiką pajuto Rygos uostas. Jo krova šiemet sumažėjo 1,4 procento. Tai lėmė staigus rusiškos akmens anglies krovos kritimas šiame uoste. Anglies krova Rygos uoste sumažėjo –13,6 proc. iki 5,84 mln. t ir sudarė 39 procentus bendros šio uosto krovos.

Rusijos krovinių sumažėjimas atsiliepė ir daugiausiai krovinių tarp rytinės Baltijos uostų kraunančiam Talino uostui. Šiemet jo krova, palyginti su praėjusiais metais, didėjo tik 1,1 procento. Didžiausią dalį - per 60 procentų Talino uosto krovinių sudarė skysti kroviniai, daugiausiai Rusijos naftos produktai. Jų krova Talino uoste nei didėjo, nei mažėjo. Nors dėl garsiojo kareivio paminklo perkėlimo Estijos sostinėje kurį laiką mėginta dirbtinai pristabdyti Rusijos krovinių gabenimą per Talino uostą.

Dar labiau Klaipėdos uostas rytinės Baltijos dalyje diktuoja konteinerių krovos tempus. Šiemet Klaipėdos uoste, kaip pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros tarnyba, krauta 177857 sąlyginiai vienetai (TEU) konteinerių. Tai net 41,9 procento daugiau nei pernai. Rygos uoste krauta 118577 TEU arba 17,5 procento daugiau nei pernai, Talino uoste - 102963 TEU arba 17,1 procento daugiau nei pernai. Ventspilio uoste konteinerių krovos augimas sudarė 30,9 procentus, tačiau šiame uoste iš viso krauta tik 10204 TEU konteinerių.

A.Drungilas konstatavo, kad Klaipėdos uostas pasirinko teisingą strategiją neprisirišti prie vienos rūšies krovinio. Taip pat spartų Klaipėdos uosto krovinių augimą lėmė nuolatinės investicijos į uostą, naujų terminalų statyba.

http://www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

ArTuRAs
2007.09.11, 19:28
Atrodo, kad Estijos nesutarimai su Rusija gali gan skaudziai atsiliepti Estijos ekonomikai...

http://www.portoftallinn.ee/statistics/cargo_key_figures.shtml

http://www.portoftallinn.ee/images/graphs/transit.gif

Kai tuo tarpu, krova Klaipedos uoste ispudingai auga:

Per 2007 m. sausį-rugpjūtį Klaipėdos uoste perkrauta 18,15 mln. t krovinių. Tai +16,4 proc. daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį.
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_informacija_ziniasklaidai/klaipedos_uosto_krova_ir_toliau_auga/5229;year;2007;month;9;

Metropolis
2007.09.19, 15:50
Info: www.transp.lt

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, 2007m. sausio – rugpjūčio mėnesiais uoste krova išaugo net 16,4 proc. Padaugėjo skystųjų, birių ir generalinių krovinių.

Palyginti su 2006 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais, Klaipėdos jūrų uoste 11,7 proc. išaugo skystųjų produktų krova (iki 6,46 mln. tonų), generalinių krovinių – iki 6,23 mln. tonų (išaugo 25,4 proc.) ir birių krovinių padaugėjo net 12,7 proc. (iki 5,46 mln.tonų). Iš viso šiuo laikotarpiu uoste perkrauta 18,15 mln. tonų krovinių.

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste krauta: 206,9 tūkst. TEU konteinerių (išaugo 44,2 procentais), kelių transporto priemonių – 146,8 tūkst. vienetų (krova išaugo 12,3 proc.), geležinkelio vagonų – 4900 vnt. (padidėjo 20 proc.).

Į Klaipėdą šiuo laikotarpiu atplaukė 5090 laivų (0,8 proc. daugiau nei 2006 m . sausio – rugpjūčio mėn.), aptarnauta 146,8 tūkst. keleivių (16,4 proc. daugiau nei pernai šiuo laikotarpiu), iš jų 32 000 keleivių, atvykusių kruiziniais laivais ( išaugo net. 57,1 proc.).

Palyginimas su kaimyniniais Baltijos jūros uostais Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui taip pat palankus – Ventspilio jūrų uoste krova išaugo tik 9,2 procentais, o Rygos uoste sumažėjo net 2,1 procentu.

Perfect
2007.09.20, 17:49
Atrodo, kad Estijos nesutarimai su Rusija gali gan skaudziai atsiliepti Estijos ekonomikai...

Rusijos tranzitinių krovinių aptarnavimo kuriama vertė nėra tokia ženkli Estijos ekonomikoje. O ir pačiam Talino uostui tai bus laikinas smūgis. Kaip galima patebėti iš viršuje pateiktos statistikos Talino uostas fiksavo 1,1 % augimą.

ValdasJ
2007.09.30, 20:15
Nedidelis fotoreportažas iš pietinės uosto dalies- Malkų įlankos.

Uosto prieigos. "Draugystės" stotis. Čia formuojami per pietinę uosto dalį keliaujančių krovinių sąstatai:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5347.jpg

Šalia įsikūręs garažų miestelis:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5348.jpg

Iš uosto į "Draugystę" keliauja vagonai. Gerai įsižiūrėjus kairėje esančių bėgių gale matosi laukiantis jau kitas sąstatas su mėlynai geltonu lokomotyvu. Beje, kairieji bėgiai veda į medienos terminalą, iš kurio nuotraukų taipogi bus:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5351.jpg

Per šią vietą eina dviračių takas "Gintaro kelias". Visai neseniai pastatyta sustojimo vieta dviratininkams su informaciniu stendu šiandien jau atrodo taip:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5352.jpg

Kelias iš tarptautinės perkelos. Kaip ir nurodo rodyklės senamiestis bei turistų informacija po dešine...
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5353.jpg

už maždaug aštuonių kilometrų:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5354.jpg

Stulpelio pastatymą parėmė PHARE:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5356.jpg

Vienas iš Klaipėdos krašto paveldo objektų- Vilhelmo kanalas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5363.jpg

Kanalo šliuzas ir III-oji Klaipėdos vandenvietė, aprūpinanti vandeniu pietinę Klaipėdą:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5367.jpg

ValdasJ
2007.09.30, 20:38
Vaizdas link Kuršių marių. Priekyje matosi Kiaulės nugaros sala bei per ją einanti aukštos įtampos linija, kuria tiekiama elektros energija visai Neringai:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5372.jpg

Šioje tarptautinės perkelos dalyje šiuo metu vyksta kažkokios statybos:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5376.jpg

Sveiki atvykę į Klaipėdą. Kairysis kelias veda į tarptautinę perkelą, dešinysis - į Klaipėdą. Dešinėje nuotraukos dalyje- konteinerių terminalas, centrinėje ir kairėje dalyje- Malkų įlanka bei už jos esanti "Vakarų laivų gamykla" (kątik pasitikslinau, oficialus pavadinimas būtent gamykla, o ne statykla):
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5420.jpg

Geležinkelis link tarptautinės perkelos. Kaip žinia ji pritaikyta perkelti ne tik žmones bei mašinas bet ir vagonus:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5418.jpg

Eilė link tarptautinės perkelos:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5392.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5394.jpg

Perkėlos administracija:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5378.jpg

ValdasJ
2007.09.30, 21:08
Malkų įlanka žvelgiant nuo tarptautinės perkelos:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5384.jpg

Žvejų laiveliai:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5382.jpg

Lietuvos karinis laivynas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5383.jpg

Tolumoje raudonuoja pietiniai Klaipėdos rajonai:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5390.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5389.jpg

Atkreipkit dėmesį į laivelį kairiajam nuotraukos krašte. Tai vienas iš senųjų keltų aptarnavusių Naująją Smiltynės perkelą:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5391.jpg

"Vakarų laivų gamyklos" draidokai:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5398.jpg

Vienas iš buvusių Klaipėdos simbolių. Šis draidokas su užrašu "LĖTA EIGA" stovėdavo "Laivitės" teritorijoje, šalia šiaurinio rago ir ilgą laiką buvo praktiškai ryškiausias Klaipėdos akcentas žvelgiant iš senosios perkėlos bei nuo kelio į Jūrų muziejų (pataisymas: visgi dokas ne taspats o tik labai panašus ;) ):
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5400.jpg

ValdasJ
2007.09.30, 21:26
Konteinerių terminalas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5385.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5407.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5409.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5417.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5426.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5428.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5435.jpg

ValdasJ
2007.09.30, 21:36
Vaizdas nuo tiltelio per Vilhelmo kanalą. Kairėje- konteinerių terminalas, dešinėje- medienos terminalas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5436.jpg

Medienos terminalas:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5431.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5439.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5447.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5449.jpg

Kolkas viskas :)

taimis
2007.10.01, 00:07
Ačiū už reportažą, dar niekada nemačiau mūsų uosto taip išsamiai :) .

Per šią vietą eina dviračių takas "Gintaro kelias". Visai neseniai pastatyta sustojimo vieta dviratininkams su informaciniu stendu šiandien jau atrodo taip:

Neseniai tai yra..?

tricky_kid
2007.10.01, 00:55
ValdasJ
Vienas iš buvusių Klaipėdos simbolių. Šis draidokas su užrašu "LĖTA EIGA" stovėdavo "Laivitės" teritorijoje, šalia šiaurinio rago ir ilgą laiką buvo praktiškai ryškiausias Klaipėdos akcentas žvelgiant iš senosios perkėlos bei nuo kelio į Jūrų muziejų

negi Laivitė jau pardavė savo doką ? Na o šitas nuotraukoje tai tikrai ne tas pats, nes skiriasi galai ... taip išsigandau, kad net paieškojau Laivitės doko fotkės ir palyginau :)

beje tas miškelis, kurį praėjai, link konteieriu terminalo traukamas, buvo o gal ir tebėra botaninis draustinis, nes ten yra kažkokių retų augalų.

Ačiū už gerą reportažą !

taimis
Neseniai tai yra..?

Tie sustojimai visose vietose prastai atrodo, nes valdžia, kaip ir dažniausia nutinka, juos pastatė ir mano, jog jie savaime nusidažo, nusipjauna žolė ir pan. Aišku visokie buduliai ir šiaip juos niokoja. Geriausia Karklėj ... visi suolai sudenginti tik palikti du su minimaliu lentu kieku, kad kur subines padėti būtų ...

ValdasJ
2007.10.01, 09:42
Neseniai tai yra..?

Bijau pameluoti, bet rodos prieš kokius 2 metus. Panašiu laiku kai pietinę žaliakelio dalį darė.

negi Laivitė jau pardavė savo doką ? Na o šitas nuotraukoje tai tikrai ne tas pats, nes skiriasi galai ... taip išsigandau, kad net paieškojau Laivitės doko fotkės ir palyginau :)


OK, vadinasi apsigavau. Jau patvarkiau aprašymą, dėkui už pataisymą.

beje tas miškelis, kurį praėjai, link konteieriu terminalo traukamas, buvo o gal ir tebėra botaninis draustinis, nes ten yra kažkokių retų augalų.

Ačiū už gerą reportažą !


Jo, ten vis dar draustinis. Prie perkelos stovi stendas su Malkų įlankos planu ir ten pažymėtu draustiniu (norėjau nufotografuot bet po to kažkodėl persigalvojau). Kitur šiaip įspėjamieji ženklai apie draustinį sudėlioti.

Tie sustojimai visose vietose prastai atrodo, nes valdžia, kaip ir dažniausia nutinka, juos pastatė ir mano, jog jie savaime nusidažo, nusipjauna žolė ir pan. Aišku visokie buduliai ir šiaip juos niokoja. Geriausia Karklėj ... visi suolai sudenginti tik palikti du su minimaliu lentu kieku, kad kur subines padėti būtų ...

Reiks pravažiuot pasižiūrėt. Galiu tik patvirtinti, kad prie BIG'o esančiam sustojime vaizdas labai panašus. Tuo metu ten sėdėjo kažkoks bomžas ir prašė manęs veržlėrakčio buteliui atsidaryt.

ValdasJ
2007.10.15, 12:32
Didės savivaldybės įtaka uoste

Vidmantas Matutis

Uoste didėja Klaipėdos miesto savivaldybės įtaka. Uosto plėtojimo taryboje nuo šiol miestui atstovaus nebe vienas savivaldybės atstovas, o keturi.

Vyriausybė pritarė, kad į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybą būtų įtraukta daugiau savivaldybės tarybos narių.

Anksčiau miestui Uosto plėtojimo taryboje atstovaudavo tik meras. Dabartiniame projekte įrašyta, kad atstovauti miestui pagrindinėje patariamąjį balsą turinčioje uosto valdymo institucijoje galės du savivaldybės tarybos ir du savivaldybės administracijos atstovai.

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pritarė, kad tokiu būdu gerokai sustiprinamos savivaldybės pozicijos uosto valdyme. Iš viso Uosto plėtojimo taryboje kartu su keturiais savivaldybės atstovais bus 23 nariai. Tarybą sudaro įvairių ministerijų, mokslo ir asocijuotų struktūrų atstovai.

Savivaldos įtaką uoste jį valdančios valstybės institucijos stiprina tikėdamos, kad tai gali būti naudinga ateityje rengiantis statyti giliavandenį uostą.

Pageidavimas didinti savivaldybės įtaka uoste buvo pareikštas šių metų gegužę Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl giliavandenio uosto statybos galimybės.

http://www.klaipeda.daily.lt/

Eimantas
2007.10.16, 11:58
Uoste pradėjo veikti naujas šaldytuvų terminalas

Vidmantas Matutis

„Klaipėdos Smeltės“ bendrovė prie rekonstruotų 200 metrų ilgio 105-106 uosto krantinių pastatė šaldytuvų terminalą, kur vienu metu galima sukaupti iki 23 tūkst. europalečių, arba 25 tūkst. tonų krovinio.

Šaldytuvas per metus gali krauti 350 tūkst. tonų įvairių rūšių krovinių. Jame įrengtos penkios šaldymo kameros, kurių vienoje temperatūra bus 28 laipsniai šalčio, o likusiose po 25 laipsnius šalčio. Šalčiausia kamera skirta jūros gėrybėms laikyti, o kitos – mėsos ar žuvies produktams.

Šią savaitę prie naujojo šaldytuvo pradėjo švartuotis pirmieji laivai. Iš laivo „Green Bergen“ iškrauta 2400 tonų šaldytos žuvies iš Norvegijos, o iš ,,Selmos” - 5541 tona šaldytos mėsos, kuri atplukdyta iš Amerikos.

Vienu metu prie krantinių gali stovėti du iki 10 tūkst. tonų talpos refrižeratoriai.

Ateityje planuojama pastatyti 70 metrų ilgio pirsą, todėl didės ir šaldytuvo pajėgumas. Investicijos į krantines ir pirsą sieks maždaug 30 mln. litų. Šiuos pinigus skyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Pati „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvui pastatyti skyrė 50 mln. litų.

Pradėjęs veikti šaldytuvas yra pats moderniausias Baltijos regiono šalyse. Jame įrengta naujoviška kompiuterizuota europalečių išskirstymo bei brūkšninio kodo krovinių apskaitos ir nustatymo sistema.

Tai reiškia, kad krovinys, kur bebūtų padėtas, prireikus iš karto bus paimtas ir pakrautas. Sunkvežimiams pakrauti įrengtos šešios rampos, iš laivų į šaldytuvą - trys padavimo vietos.

Šiuo metu šaldytuve dirba 39 darbuotojai.

Kai bus pasiekti planuojamas pajėgumas, turėtų dirbti 80 darbuotojų.

www.klaipeda.daily.lt

2007.10.17, 00:18
Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai didžiuojasi 9 mėnesių veiklos rezultatais (http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=3749&Page=0&Page2=0&Action=0&SearchTXT=)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, šių metų sausio – rugsėjo mėnesiais uosto krova, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2006 metais, išaugo net 16,5 proc. Padaugėjo skystųjų, birių ir generalinių krovinių. O Lietuvos geležinkeliai per tą patį laiką pagerino krovinių vežimą 6 procentais.

Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uoste perkrauta 20,42 mln. t. krovinių.

<...>

AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė nuo metų pradžios 39,8 mln. t krovinių.

Metropolis
2007.10.30, 09:21
Kadangi temos apie Lietuvos vamzdynus (dujotiekius, naftotiekius, produktotiekius) kol kas nėra, todėl info tebus čia.

Info: BNS. 2007.10.30

Pirmadienį Susisiekimo ministerijoje pristatyta Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdomos bendrovės "Mažeikių nafta"
užsakymu rengiama daug diskusijų keliančio naftos produktų vamzdyno tiesimo iš Mažeikių į Klaipėdą projekto studija.
Viename variantų numatyta vamzdyną tiesti šalia geležinkelio linijų. Vamzdynai galėtų būti tiesiami palei beveik nenaudojamą geležinkelio liniją iš Skuodo per Darbėnus į Kretingą, antradienį rašo dienraštis "Klaipėda".
Iš viso buvo pristatytos penkios schemos, kur galėtų būti tiesiamas produktotiekis. Susisiekimo ministerijos sekretorė L. Zumerienė akcentavo, kad vamzdyno tiesimas šalia geležinkelio - viena alternatyvų. Anot jos, tai buvo pirmasis susitikimas su "Mažeikių naftos" atstovais, todėl ji kol kas
negalinti vertinti, kiek realu yra tiesti naftos produktų vamzdžius palei geležinkelį.
"Mažeikių naftos" bendrovės viešųjų ryšių direktorius R.
Gorbačiovas tvirtino, kad taip pat kol kas negalįs komentuoti, nes tai esanti tik tarpinė studija.
Vienas būsimojo produktotiekio statytojų valstybės valdomos bendrovės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius J. Aušra teigė, kad linijos tiesimas palei geležinkelį yra tik vienas galimų variantų. Anot jo, gerai izoliuoti vamzdžiai galėtų būti įrengti ir ant specialių atramų.
"PKN Orlen" naftotiekiui tiesti žadėjo skirti pinigų. Anksčiau buvo
teiginių, kad tam ji skirs milijardą JAV dolerių.

Metropolis
2007.11.07, 07:10
BNS. 2007.11.06
Klaipėdos jūrų uoste krovinių krova šiemet sausio-spalio mėnesiais pasiekė 22,799 mln. tonų - 17,4 proc. daugiau negu
pernai tuo pačiu metu.
Vien spalį, palyginti su pernykščiu spaliu, krova uoste 26 proc. iki 2,382 mln. tonų, pranešė uosto direkcija.
Didžiausi augimo tempai šiemet sausį-spalį pasiekti birių trąšų (46,3 proc. daugiau), žemės ūkio produktų (45,5 proc. daugiau), medienos ir miškininkystės produktų (45,5 proc. daugiau), konteinerių vienetų (43 proc. daugiau) krovoje.
Šiemet sausį-spalį Klaipėdos jūrų uoste didėjo visų krovinių rūšių
(generalinių, birių ir suverstinių, skystų) perkrovimai. Skystų krovinių didėjimą nulėmė auganti skystų trąšų krova - per dešimt mėnesių krova išaugo 39,6 proc. - 1,32 mln. tonų, o naftos produktų perpilta 4,5 proc. daugiau -6,09 mln. tonų.
Šiemet Klaipėdos jūrų uoste trąšų perkrauta daugiau kaip 4,42 mln. tonų ir pagal krautą krovinių kiekį tai antras rezultatas po naftos produktų krovos.
Pasak direkcijos pranešimo, paskutiniais mėnesiais uoste stebimas ir kitų birių krovinių - žemės ūkio produktų, ferolydinių, mineralų, miškininkystės produktų krovos didėjimas.
Konteinerių perkrovimas šiemet sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 43 proc. iki 265,1 tūkst. sąlygų vienetų (TEU), o ro-ro vienetų - 9 proc. daugiau iki 184 tūkst. Ro-ro vienetų padidėjimą nulėmė augantys autotreilerių, treilerių, lengvųjų automobilių
bei sunkvežimių perkrovimai Klaipėdos uoste.

groundzer
2007.11.07, 14:58
Autotreileriai su katik is Amerikos atplukdintomis "gerybemis" Klaipedos konteineriu terminale. Dauguma ju dauztos,arba kaip lietuviai sako "skenduoles"
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071107/100_4107.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071107/100_4108.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071107/100_4109.jpg

groundzer
2007.11.08, 16:11
Tiek bokštui, tiek giliavandeniam uostui - vienodos sąlygos


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas juokauja, kad tiek norint statyti Laivų eismo tarnybos bokštą Kopgalyje, tiek giliavandenį uostą ties Melnrage, reikia atlikti beveik tokias pačias procedūras.

Apie tai, kad Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET) atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, kad neturi gerų darbo sąlygų, kalbama irgi jau kelerius metus. Pasak uosto vadovo, dėl to bokšto statybos itin baiminosi aplinkosauginikai. Iš pradžių Kopgalyje buvo projektuojamas panašus bokštas į tą, kuris stovi KLASCO teritorijoje. Įvertinus jo statybos kaštus, nuomonė pasikeitė: jis - per didelė prabanga.

Tačiau tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis LET bokštelis (kuriame bus tik įrengimai be darbuotojų), prireikė kelerius metus trukusių diskusijų, ministrų, netgi premjero įsikišimo.

Pagaliau šiemet spalio 25 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino detalųjį planą. Dabar S. Dobilinskas jau nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad bokštas Kopgalyje jau bus pastatytas 2008 metų pirmą pusmetį. Dėl bokšto įrangos derybos Vokietijoje jau buvo pradėtos anksčiau.

Pats bokštas kainuos kelis šimtus tūkstančių litų, o įranga brangiau - per milijoną litų.

Likę kryžiaus keliai

Ką dar reikia padaryti, kad bokštas būtų pastatytas? Pirmiausia Uosto direkcija turi parengti sklypo, kuriame jis stovės, planą. Tada bus kreipiamasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir prašoma leisti sklypą įregistruoti. Kai jis bus įregistruotas, vėl bus prašoma apskrities administracijos leisti tą sklypą išsinuomoti Uosto direkcijai, nes toje vietoje yra apskrities administracijos valdoma žemė. Šios procedūros, S. Dobilinsko manymu, jau neturėtų ilgai užtrukti.

Kai sklypas jau bus išsinuomotas, tada bus prašoma Klaipėdos savivaldybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tada pagal jį bus rengiamas projektas ir derinamas su visomis institucijomis, kaip tai buvo daroma ir su detaliuoju planu.

Kai projektas bus parengtas, bus kreipiamasi į Savivaldybės nuolatinę komisiją, kad jį patvirtintų. Ir tik gavusi teigiamą atsakymą iš Savivaldybės, Uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę dėl leidimo statyti pajūrio zonoje. Gavusi jos pritarimą, vėl turės kreiptis į apskrities administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tik turėdama šį leidimą galės pradėti statyti. "Ne tik žmonės eina kryžiaus kelius, direkcija taip pat", - juokavo S. Dobilinskas.

LET tebėra krovos zonoje

Kol kas LET darbuotojai tebedirba senajame bokšte, nors jau seniai žadėta juos iškelti į bokštą antrojoje perkėloje. Iš krovos zonoje esančio pastato iškelta tik uosto kapitono valdyba, kuri įsikūrė buvusiame pirmojo Lietuvos kapitono Liudviko Stulpino name. LET darbuotojų iškėlimo klausimas dar tebesprendžiamas, nes, pasak S. Doblinsko, tik pajudi iš vietos, tuoj prireikia 1-2 milijonų litų. L. Stulpino namą reikėjo suremontuoti, atlikti kitus darbus - visai tai kainavo apie pusę milijono litų.

LET darbuotojai į antrosios perkėlos bokštą bus perkelti tik laikinai. Uosto direkcija ketina statytis administracinį pastatą senojoje perkėloje kartu su AB "Smiltynės perkėla", kurio projektavimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Į tą pastatą pirmiausia ir bus perkelti ir LET darbuotojai, ir dispečeriai. Ar uosto kapitonas liks L. Stulpino mane, pasak Uosto direkcijos vadovo, - ateities klausimas, tačiau sakė nemanąs, kad turėtų likti.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Metropolis
2007.11.09, 05:58
www.kelias.net (Valentinas Ubas):

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius S. Dobilinskas juokauja, kad tiek norint statyti Laivų eismo tarnybos bokštą Kopgalyje, tiek giliavandenį uostą ties Melnrage, reikia atlikti beveik tokias pačias procedūras.
Apie tai, kad Uosto direkcijos Laivų eismo tarnyba (LET) atsidūrė intensyvios krovos zonoje AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, kad neturi gerų darbo sąlygų, kalbama irgi jau kelerius metus. Pasak uosto vadovo, dėl to bokšto statybos itin baiminosi aplinkosaugininkai. Iš pradžių Kopgalyje buvo projektuojamas panašus bokštas į tą, kuris stovi KLASCO teritorijoje. Įvertinus jo statybos kaštus, nuomonė pasikeitė: jis - per didelė prabanga.
Tačiau tam, kad Kopgalyje būtų pastatytas gerokai supaprastintas ažūrinis LET bokštelis (kuriame bus tik įrengimai be darbuotojų), prireikė kelerius metus trukusių diskusijų, ministrų, netgi premjero įsikišimo.
Pagaliau 2007 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino detalųjį planą. Dabar S. Dobilinskas jau nusiteikęs optimistiškai ir mano, kad bokštas Kopgalyje jau bus pastatytas 2008 m. pirmą pusmetį. Dėl bokšto įrangos derybos Vokietijoje jau buvo pradėtos anksčiau.
Pats bokštas kainuos kelis šimtus tūkstančių litų, o įranga brangiau - per milijoną litų.

Likę kryžiaus keliai

Ką dar reikia padaryti, kad bokštas būtų pastatytas? Pirmiausia Uosto direkcija turi parengti sklypo, kuriame jis stovės, planą. Tada bus kreipiamasi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir prašoma leisti sklypą įregistruoti. Kai jis bus įregistruotas, vėl bus prašoma apskrities administracijos leisti tą sklypą išsinuomoti Uosto direkcijai, nes toje vietoje yra apskrities administracijos valdoma žemė. Šios procedūros, S. Dobilinsko manymu, jau neturėtų ilgai užtrukti.
Kai sklypas jau bus išsinuomotas, tada bus prašoma Klaipėdos savivaldybės išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Tada pagal jį bus rengiamas projektas ir derinamas su visomis institucijomis, kaip tai buvo daroma ir su detaliuoju planu.
Kai projektas bus parengtas, bus kreipiamasi į Savivaldybės nuolatinę komisiją, kad jį patvirtintų. Ir tik gavusi teigiamą atsakymą iš Savivaldybės, Uosto direkcija kreipsis į Vyriausybę dėl leidimo statyti pajūrio zonoje. Gavusi jos pritarimą, vėl turės kreiptis į apskrities administraciją dėl statybos leidimo išdavimo. Tik turėdama šį leidimą galės pradėti statyti. "Ne tik žmonės eina kryžiaus kelius, direkcija taip pat", - juokavo S. Dobilinskas.

LET tebėra krovos zonoje

Kol kas LET darbuotojai tebedirba senajame bokšte, nors jau seniai žadėta juos iškelti į bokštą antrojoje perkėloje. Iš krovos zonoje esančio pastato iškelta tik uosto kapitono valdyba, kuri įsikūrė buvusiame pirmojo Lietuvos kapitono L. Stulpino name. LET darbuotojų iškėlimo klausimas dar tebesprendžiamas, nes, pasak S. Doblinsko, tik pajudi iš vietos, tuoj prireikia 1-2 milijonų litų. L. Stulpino namą reikėjo suremontuoti, atlikti kitus darbus - visai tai kainavo apie pusę milijono litų.
LET darbuotojai į antrosios perkėlos bokštą bus perkelti tik laikinai. Uosto direkcija ketina statytis administracinį pastatą senojoje perkėloje kartu su AB "Smiltynės perkėla", kurio projektavimo darbai bus pradėti artimiausiu metu. Į tą pastatą pirmiausia ir bus perkelti ir LET darbuotojai, ir dispečeriai. Ar uosto kapitonas liks L. Stulpino mane, pasak Uosto direkcijos vadovo, - ateities klausimas, tačiau sakė nemanąs, kad turėtų likti.

Gaxas
2007.11.10, 18:10
Pilies uoste dar prieš iškeldinimą
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/i.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/IMG_1200i.jpg
Jachta "Vagant"
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/IMG_1179_i.jpg
Kranas Klaipėdos laivų remonte
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/IMG_1209i.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/IMG_1211i.jpg
Laivas kruizinių laivų terminalo vidinėje krantinėje, matosi šiek tiek nuotraukoje laivas "Constellation"
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071110/IMG_1210i.jpg

ValdasJ
2007.11.12, 13:37
Šengeno pinigų lietus pajūryje (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"

Baigiami įrengti už Šengeno lėšas finansuojami dauguma Pakrančių apsaugos rinktinės objektų.

Nuo rugsėjo pradžios Pakrančių apsaugos rinktinė jau naudojasi įdiegta nacionaline Šengeno informacine sistema.

Neseniai atidarytas 10,5 mln. litų kainavęs Palangos užkardos Karklės atraminis punktas. 4,3 hektaro plote pastatytas administracinis pastatas, šaudykla, sporto aikštynas, kinologinis pastatas su šunų voljerais ir dresiravimo takeliu, garažai.

Už 11,2 mln. litų baigiama dalies Kopgalio krantinių rekonstrukcija. Valstybinė komisija jau priėmė įplaukiančių ir išplaukiančių mažųjų laivų tikrinimo krantinės rekonstrukcijos I etapo darbus. Oficialiai krantines numatoma atidaryti lapkričio pabaigoje.

Izraelio kompanija „Elbit System Ltd“ už 33,3 mln. litų baigia įdiegti radiolokacinę teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistemą. Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Nemirsetoje, Šventojoje ir Rusnėje sumontuoti nauji bokštai.

Juose įrengta radiolokacinė ir vaizdo pakrančių stebėjimo sistema. Statyba jau baigta. Radiolokacinė teritorinės jūros ir Kuršių marių stebėjimo sistema derinama.

Naujoji Pakrančių apsaugos rinktinės uosto užkarda bus įrengta Naikupės g.2/Nemuno g. 123. Už 7,6 mln. litų 9,3 aro plote įrengta sulaikytų automobilių aikštelė, o 34 arų plote pastatyti administracinis ir automobilių apžiūros pastatai, garažai ir stoginės automobiliams.

Pasieniečiai į naujas patalpas iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos Jūrų perkėlos terminalo persikels šių metų pabaigoje.

Perkėloje liks valstybinės sienos apsaugos tarnybos postai, skirti tikrinti iš trečiųjų šalių atvykusius asmenis ir transporto priemones. Čia taip pat vyks nereguliari užsieniečių kontrolė prie Europos Sąjungos vidaus sienų.

Pasieniečiai pradės dirbti naujomis sąlygomis pagal Šengeno reikalavimus. Prioritetas bus teikiamas mobiliosioms sargyboms, kurios uoste atliks pasirinktinius tikrinimus pagal rizikos analizę ir turimus operatyvius duomenis.

Kaip teigė Pakrančių apsaugos rinktinės Štabo sienos apsaugos skyriaus specialistė Vesta Flick, pasienio pareigūnų šiuo metu uoste vykdomos funkcijos nesikeis.

Darbo vietos, anot jos, gali būti keičiamos atsižvelgiant į asmenų ir transporto priemonių srautus per valstybės sieną.

Didesnis dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugai.

http://g.delfi.lt/images/pix/file14569388_klaipeda_logo.jpg_s.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

ValdasJ
2007.11.13, 18:27
Keltai į Švediją plaukios kasdien (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=14993399)

Vidmantas Matutis, "Klaipėda"
2007 lapkričio mėn. 13 d. 11:01

Žiemą padaugės bendrovės „DFDS Lisco“ jūrinių keltų reisų iš Klaipėdos į Švedijos uostą Karlshamną. Nuo gruodžio 1 dienos iš Klaipėdos į Karlshamną keltai kursuos kasdien. Dabar keltai plaukioja šešis kartus per savaitę.

Iš Klaipėdos išplaukdavo kasdien, išskyrus šeštadienį, iš Karlshamno kasdien, išskyrus sekmadienį.

Nuo gruodžio 1 dienos tiek iš Klaipėdos, tiek iš Karlshamno keltai išvyks vakare.

Liniją aptarnaus ir dabar joje plaukiojantys keltai „Lisco Patria“ ir „Kaunas“. Šių keltų kelionė nuo vieno uosto iki kito trunka 14 valandų.

“Turime galimybę didinti reisų skaičių šioje linijoje, kadangi vienas savaitinis reisas į Baltijsko uostą buvo pakeistas mūsų naujuoju kombinuotu - geležinkelių ir kelių autotransporto maršrutu iš Zasnico/Mukrano į Baltijską.

Pajėgumų padidinimas tarp Klaipėdos ir Karlshmno yra reakcija į rinkos ir mūsų klientų poreikius“, - sakė DFDS kompanijos direktoriaus pavaduotojas ir “DFDS Lisco” generalinis direktorius Andersas Refsgaardas.

Tarp Klaipėdos ir Karlshamno nuolat daugėja krovinių. Šiemet per 10 mėnesių gabenta per 34 tūkst. krovinių vienetų treilerių, puspriekabių ir kitokio transporto. Tai yra beveik 8 procentais daugiau nei pernai.

Kompanija ir kitais metais Baltijos jūroje planuoja didinti pajėgumus.

Nuo 2008 m. vasario DFDS linijoje tarp Danijos Fredericijos/Kopenhagos ir Klaipėdos pradės plaukioti naujai pastatytas keltas „Tor Corona“. Tai bus pirmasis iš keturių Kinijoje statomų naujų DFDS keltų.

„Tor Corona“, kuri galės gabenti 3178 metrus ilginio krovinio. Jis pakeis keltą „Tor Maxima“. „Tor Corona“ linijos tarp Fredericijos/Kopenhagos ir Klaipėdos talpą padidins 33 procentais.

http://g.delfi.lt/images/pix/file14569388_klaipeda_logo.jpg_s.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

groundzer
2007.11.14, 14:51
JAV ekspertai teigiamai įvertino Klaipėdos uosto saugą




2007 m. lapkričio 6-9 d Lietuvoje viešėję JAV pakrančių apsaugos Tarptautinės uostų apsaugos programos grupės ekspertai labai gerai įvertino Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų ) apsaugos kodekso reikalavimų įgyvendinimą Klaipėdos valstybinio jūrų uoste.

Lietuvoje viešėjusių JAV pakrančių apsaugos Tarptautinės uostų apsaugos programos grupės ekspertų vizito tikslas – apsikeisti informacija dėl Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso įgyvendinimą ir pažiūrėti pasirinktų uostų apsaugos priemones.

Ekspertai analizavo pateiktą informaciją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, lankėsi AB „Klaipėdos nafta, UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ bei Keltų terminale (ro-ro).

Pateiktose pirminėse JAV ekspertų išvadose Klaipėdos uosto bei atskirų terminalų apsauga įvertinta labai gerai, pateikta tik keletas rekomendacijų dėl efektyvesnio nacionalinių apsaugos pratybų ir mokymo vykdymo.

„Pagirtinas bendradarbiavimas tarp kiekvieno terminalo ir Klaipėdos uosto direkcijos. Matosi, kad Klaipėdos uosto direkcija ir terminalai dirba kartu, kad pasidalintų idėjomis ir supratimu bei apsaugos praktika. To rezultatas – griežtesnė apsauga uoste“,- teigiama JAV ekspertų išvadose. Ekspertai taip pat rekomendavo, kad būtų įgyvendinta pagal scenarijų programa uosto terminaluose.

Kaip geros praktikos pavyzdžiai buvo paminėta įėjimo į terminalus kontrolės bei keleivių kontrolės terminale sistemos, tinkamai įrengtos terminalų apsaugos pareigūnų darbo vietos, leidžiančios šiuolaikinių technologijų pagalba užtikrinti teritorijos stebėjimą bei apsaugą. Šie geros praktikos pavyzdžiai, įgyvendinti Klaipėdos uoste, bus pristatyti ir kitų šalių uostuose kaip pavyzdiniai.

Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, toks Klaipėdos uosto apsaugos įvertinimas reikšmingas plėtojant tarptautinius laivybos santykius tarp Lietuvos ir JAV, kadangi Klaipėdos uostas bus vertinamas kaip patikimas ir saugus uostas, o laivams plaukiantiems iš Klaipėdos uosto, nereikės taikyti papildomų apsaugos lygio tikrinimo priemonių.

JAV pakrančių apsaugos pareigūnai taip pat pakvietė Lietuvos atstovus atsakomajam vizitui į JAV.

www.transp.lt

RDA
2007.11.15, 14:14
Uosto Investiciniai planai ir jų trukdžiai

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą planuota investuoti apie 140 mln. Lt, tikimasi, jog bus atlikta darbų, kurių vertė - apie 120 mln. Lt.
Visas straipsnis VE: (http://www.ve.lt/?data=2007-11-15&rub=1065924818&id=1195066371)

groundzer
2007.11.15, 16:16
Dziugu. Dabar tik reikia sulaukti terminalo statybu pradzios.Be to manau, kad reikes naujo autubusu marsruto is sio terminalo,turistu patogumui.

groundzer
2007.11.19, 14:41
Uostas. Šiandien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje bus kalbama apie Klaipėdos uosto geležinkelio mazgo plėtrą, Klaipėdos uosto rinkliavų taikymo taisyklių pakeitimo projektą ir giliavandenio uosto strategijos poveikio aplinkai vertinimą. Taip pat bus aptarta uosto apsauga, Burių gatvės uždarymas ir geležinkelio vartų įrengimas šiaurinėje uosto dalyje, Lietuvos jūrų tranzito sistemos konkurencingumas ir hidrostatinių priežiūra.

www.klaipeda.daily.lt

groundzer
2007.11.22, 15:54
Kodėl direkcija neprašo daugiau ES lėšų?


Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, būtų galima Europos Sąjungos (ES) fondams pateikti ir daugiau projektų, tačiau didžiąją jų dalį reikia kofinansuoti pačiai direkcijai.

Pasak uosto vadovo, todėl pateikta tiek projektų, kiek leidžia direkcijos galimybės.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad Klaipėdos uosto direkcija kartu su partneriu Švedijos Karlshamno uostu dalyvauja įgyvendinant ES jūrų greitkelių programą. Klaipėdos uostas pateiks paraiškas ir tikisi iš šios programos lėšų gauti dalį pinigų hidraulinei rampai Jūrų perkėlos terminale statyti ir žemsiurbei įsigyti.

Šiemet jau pradėti naujo keleivių ir krovinių terminalo prie antrosios perkėlos projektavimo darbai (projektuojama krantinė, geležinkelio viadukas bei dviejų lygių Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryža), kitais metais ruošiamasi pradėti jį statyti. Jam taip pat tikimasi gauti nemažai ES lėšų.

Beje, be tų ES fondų, kurių parama naudojasi Lietuvos valstybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar papildomai gavo lėšų iš INTERREG ir TEN-T programų viso Baltijos prospekto projektavimo darbams atlikti. Atlikti projektai bus perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei, nes ji yra tų kelių savininkė. Iš kur gauti lėšų šiems projektams įgyvendinti, bus sprendžiama vėliau.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

groundzer
2007.11.22, 15:56
Komunikatas dėl Europos uostų politikos


Šiemet Europos Bendrijų Komisija (Briuselyje) jau patvirtino komunikatą dėl Europos uostams skirtos politikos.

Europos žemyno pakrantėse, kurių ilgis - per 100 000 km, įrengta daugiau kaip 1200 prekybos uostų. Keli šimtai uostų įrengta Europos vidaus vandenų, kurių ilgis - 36 000 km, pakrantėse. Prekybos uostai yra ypač svarbūs vykdant 90 proc. Europos tarptautinės prekybos. Be to, jie padeda įgyvendinti bendrąją Europos Sąjungos (ES) transporto politiką, t. y. per juos vežama 40 proc. Bendrijos vidaus prekybos krovinių. Uostuose ir su jų darbu susijusiuose sektoriuose sukurta daugiau nei pusė milijono darbo vietų.

Komunikatas parengtas pasibaigus 2006-2007 m. vykusioms išsamioms konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis. Juo siekiama prisidėti kuriant veiksmingą ES uostų sistemą, užtikrinsiančią, kad būtų patenkinti būsimi ES transporto sektoriaus poreikiai. Komunikate išdėstomas Europos Komisijos veiksmų planas.

Daugiau konteinerių

2005 m. Europos uostuose buvo perkrauta daugiau nei 3 milijardai tonų krovinių. Pastaraisiais metais konteinerių vežama gerokai daugiau - jais buvo vežama maždaug trečdalis krovinių. 2005 m. visame pasaulyje buvo vežta 250 milijonų konteinerių (tuščių ir su kroviniu), ketvirtis iš jų vežta Europoje. Ekspertai prognozuoja, kad 2010 m. konteinerių vežimas padidės 50 proc.

30 proc. Europos krovinių 2005 m. perkrauta Roterdamo, Antverpeno ir Hamburgo uostuose. Didžiausiuose 9 Viduržemio jūros uostuose buvo perkrauta tik 20 proc. viso krovinių kiekio. Manoma, kad tokį prekybos ir vežimo iš pakrantės į valstybės gilumą pasiskirstymą patvirtins ir 2006 bei 2007 m. duomenys.

Plėtra

Manoma, jog uostų plėtros perspektyvos pirmiau turėtų būti tinkamai įvertintos ir tik tada svarstoma, kokią naują infrastruktūrą reikėtų statyti. Plėtrą privaloma aptarti su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir tik tada numatyti, kokia ji turėtų būti, bei ją įgyvendinti gavus didesnės suinteresuotųjų šalies dalies sutikimą. Susitarti su suinteresuotosiomis šalimis iš tikrųjų būtų lengviau, jeigu uostų generaliniai planai būtų reguliariai atnaujinami. Naujų pagrindinių uosto įrenginių statyba ar esminis eksploatuojamų įrenginių plėtimas visų pirmiausia turėtų būti grindžiamas tinkamai atliktu poveikio, kurį numatoma plėtra padarytų vežimo srautams, ekonominiu įvertinimu.

Atlikus įvairius įvertinimus gali būti padaryta išvada, kad privaloma didinti uosto pajėgumus modernizuojant uosto įrenginius. Tokiais atvejais valdžios institucijos privalės apsispręsti, kuri tolesnės plėtros pasirinktis geriausiai atitiktų viešuosius interesus.

Mažinti taršą iš laivų

Siekiama sumažinti iš laivų į jūrą išmetamų atliekų ir krovinio likučių kiekį. Valstybės narės turi įgyvendinti tam skirtą direktyvą.

Visą laiką turi būti laikomasi reikalavimo užkirsti kelią dirvos teršimui, ypač modernizuojant ar statant aukštupio link ir uostuose naujus įrenginius.

Oro kokybė daugelyje didelių uostų kelia susirūpinimą. Oras teršiamas teršalais, kuriuos išmeta laivai ir kitas transportas. Taryba sutiko, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2020 m. būtų sumažintas bent 20 proc. Kad minėtas reikalavimas būtų įvykdytas, reikės taip pat sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį. Rengiant priemones laivų išmetamam CO2 kiekiui sumažinti reikėtų atsižvelgti į pokyčius tarptautiniu lygiu.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įsipareigojo 2008 m. nustatyti griežtesnius išmetamų teršalų kiekio apribojimus. Komisija aktyviai rems tarptautines pastangas sumažinti iš laivų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o jeigu tokiomis pastangomis nepavyks pasiekti pažangos, tai svarstys galimybę tokių priemonių imtis ES lygiu.

Komisija nagrinėja galimybę uoste stovintiems laivams elektros energiją tiekti iš uosto įrenginių. Ši galimybė pirmiausia turėtų būti išnagrinėta reguliariais reisais plaukiojantiems laivams, pavyzdžiui, keltams, trumpųjų atstumų jūrų laivybos laivams arba vadinamaisiais jūrų greitkeliais plaukiojantiems laivams. Komisija ketina pateikti pasiūlymus, kuriais būtų sumažintas iš uoste stovinčių laivų išmetamas teršalų kiekis, t. y. ji ketina panaikinti nepalankią mokestinę padėtį dėl tos elektros energijos, kuri tiekiama iš kranto įrangos.

Muitinės procedūros

Netrukus bus privaloma naudoti naujas saugą jūroje ar saugumą užtikrinančias sistemas, pvz., SafeSeaNet, AIS (automatinis identifikavimas) ir LRIT (nuotolinis identifikavimas ir sekimas). Tada bus įmanoma sekti tam tikru reisu plaukiantį laivą ir jo artėjimą prie uosto. Ši pažanga bus naudinga uostams ir visai jūros laivybos sistemai.

Komisija pasiūlė, kad vykdant muitinės, komercinę veiklą būtų įmanoma apsieiti be popierinių dokumentų, įskaitant "vieno langelio" principą teikiant duomenis. Moderni sekimo įranga padėtų įgyvendinti šį Komisijos pasiūlymą.

Laivyba kol kas negali naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitų rūšių transportas. Tarp dviejų ES uostų plaukiojančiam laivui taikomos sudėtingesnės procedūros, kurias atliekant gaištama ilgiau, nei kad jos būtų taikomos sunkvežimiui.

Siekiant panaudoti visas Europos jūrų laivybos sektoriaus galimybes tos jūrų transportui nepalankios sąlygos, palyginti su kitų rūšių transportu, turės būti pašalintos paprastinant administracines ir muitinės procedūras, kurios taikomos ES viduje teikiant vežimo jūrų transportu paslaugas.

"Vakarų ekspreso" inf.
www.ve.lt

groundzer
2007.11.23, 12:57
Smeltės pusiasalyje bus naujų terminalų

Vytautas Božys

Smeltės pusiasalyje planuojama statyti naujų terminalų. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) prašymu pradėta svarstyti Smeltės pusiasalio teritorijos dalies prie 144-osios krantinės detaliojo plano koncepcija.

Įrengs 20 talpų

Smeltės pusiasalyje ketinama įrengti devyniems produktams krauti skirtą skystų produktų terminalą, taip pat šaldytuvus vaisiams ir daržovėms bei mėsai ir žuviai krauti.

Skystų produktų terminale numatoma įrengti 20 talpų. Iš viso vienu metu bus galima sutalpinti 70,8 tūkst. kubinių metrų skystų produktų. Bus įrengta po šešis tūkstančius kubinių metrų talpų techniniam aliejui, melasai, 20 tūkst. kubinių metrų - bioetanoliui, 16 tūkst. kubinių metrų - naftos produktams, po penkis tūkstančius kubinių metrų - metanoliui, karbamido formaldehido koncentratui ir acto rūgščiai, 1,2 tūkst. kubinių metrų – anglies dvideginiui (CO2) ir 6,6 tūkst. kubinių metrų – lijaliniams vandenims.

Techninis aliejus ir melasa, chemijos produktai, bioetanolis, naftos produktai bus atgabenami geležinkelio cisternomis, CO2 atvežama automobilių ir geležinkelio cisternomis, lijaliniai vandenys priimamai iš laivų, atplaukusių į Klaipėdos uostą. Jie bus valomi, o atliekos išvežamos automobilių transportu.

Saugios talpyklos

Visus skystus produktus numatyta laikyti ant žemės paviršiaus įrengtuose vertikaliuose rezervuaruose. Jie bus apjuosti apsauginiais aptvarais. Talpos bioetanoliui ir metanoliui bus įrengtos su plaukiojančiais stogais, metanolio rezervuaras netgi su dviguba sienele. Rezervuarus melasai, lijaliniams vandenims ir mazutui numatoma apšiltinti ir šildyti garais.

Bioetanoliui ir metanoliui priimti numatyta įrengti atskiras geležinkelio estakadas. Jose bus įrengtos aikštelės su bortais, su požeminiais avarinio nuotekų surinkimo rezervuarais.

Statys ir krantinę
Skystų produktų terminalą, kuris užims maždaug dviejų hektarų plotą, planuojama statyti Smeltės pusiasalio dalyje tarp geležinkelio linijos ir kelio į jūrų perkėlą ties Malkų įlanka.

Tiek vaisių ir daržovių, tiek mėsos ir žuvies šaldytuvai bus maždaug po 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Juos numatoma įrengti laisvoje teritorijoje šalia Malkų įlankos, tarp konteinerių terminalo ir Jūrų perkėlos, prie 144-osios krantinės. Šiuo metu toje vietoje krantinės nėra. 470 metrų ilgio krantinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja pastatyti iki 2009 metų pradžios.

Klaipėdos jūrų krovos kompanijos technikos direktorius Juozas Benetis teigė, kad skystų produktų terminalas ir šaldytuvai bus pradėti projektuoti kitų metų kovą. Pastatyti juos planuojama dviems etapais. Pirmuoju etapu bus įrengti šaldytuvai, talpos lijaliniams vandenims, melasai ir bioetanoliui priimti. KLASCO tai kainuos apie 60 tūkst. litų. Manoma, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri įrengs krantinę ir geležinkelio atšaką, turės skirti apie 80 mln. litų.

Atlaisvins teritorijas

Talpas lijaliniams vandenims ir melasai greičiau, anot J.Benečio, reikia įrengti todėl, kad dabar ši veikla vykdoma Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo bendrovės teritorijoje. Toje vietoje jau kitais metais bus pradėtas statyti naujas keleivių terminalas.

Dvi bioetanolio talpos reikalingos todėl, kad iki 2009 metų Telšių rajone planuojama pastatyti bioetanolio gamyklą. Jau sutarta, kad ji per KLASCO eksportuos dalį produkcijos.

Kada bus įgyvendinamas antrasis etapas, tai yra įrengiamos talpos chemijos produktams gabenti, kol kas nėra aišku. Tam, kad būtų įrengtos talpyklos reikės papildomai pailginti ir dalį krantinių.

www.klaipeda.daily.lt

Fanas
2007.11.24, 20:07
Atidarytas naujas šaldytuvų terminalas

Laivų krovos akcinė bendrovė "Klaipėdos Smeltė" vakar oficialiai atidarė naująjį šaldytuvų terminalą.

Bendrovės vadovai tikisi, kad 50 mln. litų atsiėjusiame terminale per metus bus perkraunama apie 300 tūkst. tonų šaldytos žuvies ir mėsos. Didžioji dalis šios produkcijos bus išvežama geležinkeliais į NVS šalis.

"Klaipėdos Smeltė" prognozuoja, kad šio naujo objekto dėka ilgam pavyks įtvirtinti šaldytų krovinių srautus Klaipėdos uoste, nes panašūs terminalai Rygos ir Ventspilio uostuose turėtų iškilti tik 2008-ųjų pabaigoje ar net vėliau.

Kroviniai terminale pradėti aptarnauti spalio pradžioje. Jo paslaugomis naudojasi dvi kompanijos iš JAV ir Norvegijos. Iki šiol jau perkrauta 15 tūkst. tonų šaldytos produkcijos.

Terminale sukurta 60 naujų darbo vietų. Tikimasi, kad šis projektas atsipirks per septynerius metus. "Klaipėdos Smeltės" prezidentas Martinas Gusiantinas neatmeta galimybės, kad terminalas gali būti išnuomotas kokiais nors kompanijai, nes interesantų esą netrūksta.

www.ve.lt

Metropolis
2007.11.26, 10:51
Vakarų laivų gamyklos antrinės bendrovės "Vakarų krova" už 6,5mln. litų Klaipėdos uoste įrengtas biodyzelino terminalas jau veikia.
Praėjusią savaitę iš šio terminalo į Norvegiją išplukdytas pirmasis 2 tūkst. tonų metilo esterio (biodyzelino) krovinys, pirmadienį rašo dienraštis "Klaipėda".
"Vakarų krovos" terminalų vadovo Evaldo Rutkausko teigimu, iš pradžių per metus planuojama krauti iki 100 tūkst. tonų metilo esterio. Vėliau terminalo krovos apimtis numatoma didinti.
Vienu metu talpose galima laikyti 4 tūkst. kubinių metrų produkcijos. Terminale sumontuota speciali įranga kurui ir degalams krauti, įdiegta naujausia kompiuterizuota valdymo programinė įranga.

BNS. 2007.11.26

ValdasJ
2007.11.29, 11:07
Didės baltarusiškų krovinių srautai į Klaipėdos uostą (http://www.ve.lt/?data=2007-11-29&rub=1065924818&id=1196276867)

Savaitės pradžioje Klaipėdoje apsilankiusi Baltarusijos Respublikos transporto ir komunikacijų ministerijos atstovų bei verslininkų delegacija užtikrino, kad kitąmet mūsų uostą pasieks didesni krovinių srautai, o nuo kasmečių šalių susitarimų tikimasi pereiti prie ilgalaikių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) įvykusio VIII Lietuvos ir Baltarusijos transporto darbo grupės posėdžio metu sutarta, jog visi ankstesni susitarimai įvykdyti, svarstyti Baltarusijos užsienio prekybos krovinių pervežimo ir perkrovimo per Klaipėdos uostą optimizavimo klausimai, baltarusiškų krovinių pervežimo per mūsų šalies uostą apimtis ir sąlygos 2008 metais. Kalbėta ir apie galimybes tranzitu gabenti krovinius iš Lietuvos per Baltarusiją į Rusiją ir Kazachstaną.

"Norime pasidžiaugti, kad su Klaipėda mus sieja geranoriškas kolegialus darbas, o transportuojami kiekiai yra stabilūs. Su darbo grupe aptarėm pasiekimus ir galime teigti, kad šie metai buvo ypač sėkmingi - baltarusiškų krovinių Klaipėdos uostą pasiekė kur kas daugiau nei anksčiau - net 5 mln. tonų. Numatoma, jog didėjimo tendencija išliks ir kitąmet", - sakė Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministro pavaduotojas, šios darbo grupės Baltarusijos pusės vadovas Aleksandras Nesterovičius.

Tam pritarė ir LR susisiekimo ministerijos sekretorė Liudmila Zumerienė. "Srautai nuolatos auga, tiek Baltarusijos krovinių, tiek per Baltarusiją vežamų tranzitu į Lietuvą ir per ją. Mūsų keleto metų darbas duoda gerus rezultatus, ir kitąmet visi krovinių srautai iš Batarusijos ir keliaujantys per ją tikrai turėtų augti, - sakė L. Zumerienė.

- Aptarėme ir bendrus galimus projektus, kuriuos atskiri ekspertai ir įmonės dar aptars ir detaliai išanalizavę pateiks savo pasiūlymus dėl tolesnio bendradarbiavimo plėtojimo."

Kol kas pagrindinis vežamas krovinys iš Baltarusijos - kalio trąšos, o ar atsiras naujų krovinių tipų, kol kas vengta kalbėti. Pasak KVJUD generalino direktoriaus Sigito Dobilinsko, Klaipėdos krovos kompanijos gauna įvairių kitų krovinių - ne tik kalio trąšų, bet tai nėra dideli kiekiai, o norint didesnių - reikia tobulinti logistinę grandinę.

Be kita to, prabilta, kad reikėtų pasirašyti sutartis ne vieneriems metams, o ilgesniam laikotarpiui, galbūt net trejiems metams.

Dvi dienas viešėjusi Baltarusijos delegacija, kurios sudėtyje yra Baltarusijos Respublikos transporto ir komunikacijų ministerijos, Baltarusijos geležinkelių, muitinės komiteto, koncerno "Belneftechim", kalio trąšų gamintojo "Belaruskalij" ir kalio trąšų eksportuotojo UAB "Beloruskaja kalijnaja kompanija" ir kitų šios šalies pramonės įmonių atstovai, vizito Klaipėdoje metu plaukiojo laivu po uosto akvatoriją bei apžiūrėjo uosto kompanijų veiklą, domėjosi jų pajėgumu.

Lina NARBUTAITĖ
http://www.ve.lt/?data=2007-11-29&rub=1065924818&id=1196276867

ValdasJ
2007.11.29, 15:57
Superinė naujiena tik deja tinkamesnės temos neradau:

Estai rado nuskandintą „Prezidentą Smetoną“ (http://www.lrytas.lt/?id=11963334361194988260&view=4)

„Lietuvos rytas“
2007-11-29 15:35

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=11963334361194988260&s=1&f=1

Paieškas jūroje lydėjo sėkmė

Estijos povandeninės archeologijos specialistai atskleidė dar vieną Antrojo pasaulinio karo paslaptį – Baltijos jūros gelmėse aptiktas nuskandintas Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona“.

Galutinai atskleistos ir šiurpios jo žūties aplinkybės.

Vienintelio tarpukario Lietuvos karo laivo žūties vieta buvo žinoma apytiksliai – 1945 metų sausį išplaukęs iš Helsinkio uosto jis nuskendo Suomijos įlankoje, patekęs į minų užtvarą.

Kitų šaltinių duomenimis, jį nuskandino vokiečių povandeninis laivas U745.

Talino jūrų muziejaus darbuotojai prieš porą metų pasigyrė aptikę lietuviams brangų laivą, bet vėliau paaiškėjo, kad jų žinios nebuvo tikslios – giluminiais prietaisais užfiksuotas jūros dugne gulintis medinis burlaivis.

Ši klaida estus tiktai paskatino tęsti paieškas.

„Šįkart neapsirikome – Suomijos įlankos viduryje, maždaug 80 metrų gelmėje, gulintis skenduolis – jūsiškis laivas „Prezidentas Smetona“. Dėl to nėra jokių abejonių“, – sensacingu radiniu džiaugėsi jau 30 metų Baltijos gelmes naršantis Talino jūrų muziejaus istorikas Vello Massas.

Estų išvadas patvirtino Klaipėdos universiteto povandeninių tyrimų centro specialistas Jūratis Liachovičius: „Baltijos dugne aptikto skenduolio konstrukcija atitinka laivo „Prezidentas Smetona“ aprašus, nuotraukas. Iš tikrųjų atrastas vienas mūsų šalies valstybingumo simbolių“.

Užgrobtas laivas tapo taikiniu

Šį 1917 metais Vokietijoje pastatytą 60 metrų ilgio ir 586 tonų vandentalpos laivą Lietuva įsigijo 1926 metais ir pavadino tuomečio šalies prezidento Antano Smetonos vardu.

Vienintelis karo laivas saugojo jūros sienas, buvo naudojamas kaip valstybės vadovo jachta.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šventosios uoste stovėjęs laivas „Prezidentas Smetona“ atiteko saugumiečiams.

Nuleidus valstybės vėliavą ir išvijus lietuvišką įgulą, jis buvo pervardintas „Pirmūnu“. Okupantai šį laivą Baltijos jūroje naudojo pakrančių apsaugai, minavimui.

Karo pradžioje laivui „Prezidentas Smetona“ buvo suteiktas kitas vardas – „Koral“. 1945 metų pradžioje laivas lydėjo iš Helsinkio į Taliną plukdomą kraną.

Suomijos įlankoje tada jį atakavo ir nuskandino vokiečių povandeninis laivas. Maždaug pusė įgulos narių žuvo.

„Laivo padėtis jūros dugne rodo, kad į jį buvo paleista torpeda – sumaitotas pirmagalys atitrūkęs nuo korpuso. Tokią žūties versiją patvirtina ir rusiški, ir vokiški šaltiniai“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Massas.

Po vandeniu – laivų kapinės

Lemtingą šūvį į „Koral“ paleidęs vokiečių povandeninis laivas U745 netrukus Baltijoje nuskandino dar vieną suomių laivą, o po to ir pats sprogo prie Alandų salų (Suomija) užplaukęs ant minų užtvaros.

Raudonarmiečių užgrobtą Lietuvos laivą nuskandinę ir žuvę vokiečių jūrininkai nepamiršti – vienoje Alandų salų jiems pastatytas paminklas. Jame iškalta ir laivo U745 kapitono pavardė.

Istorinių aplinkybių į mūšių areną nublokšto vienintelio Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivo atminimas iki šiol niekaip neįamžintas.

„Pagal jūroje dunksančias nuskendusių laivų kapines atsekamos mūšių ir šiurpių katastrofų vietos“, – kalbėjo pats ne vieną skenduolį aptikęs Klaipėdos universiteto rektorius ir archeologas Vladas Žulkus.

Vienas įspūdingiausių V.Žulkaus radinių – ties Nemirseta į jūros dugną nugarmėjęs Vokietijos transporto laivas „Fussiller“. Jį besibaigiant karui nuskandino sovietų artilerija. Laivu plaukė 300 kariškių ir civilių.

Narams nusileidus į jūros dugną, 19 metrų gelmėje jiems prieš akis atsivėrė dramatiški vaizdai – „Fussiller“ denyje išmėtyti ginklai, pabūklai, sunkvežimiai.

Laivo kajutės per pusšimtį metų beveik nepasikeitė, išliko net medinės spintos su surikiuotais šautuvais.

http://www.lrytas.lt/?id=11963334361194988260&view=4

Gal kas nusimano apie tuos dalykus- ar įmanoma tą laivą būtų iškelti?

Eimantas
2007.11.29, 22:47
Manau įmanoma,tik įdomu kokia metalo būklė...

RDA
2007.11.30, 08:57
Jei jis 62 metus pragulėjo jūros dugne, ten metalo laužo krūva bus, beto dar laivapriekis nuplėštas:hm:.. suremontuoti nerealu manau, paprasčiau būtu nauja pastatyti.. Bet kokiu atveju kalba eitu nuo dešimčių milijonu.. Vėlgi ka su tokiu 60 metriniu daryti, turbut užtektu ir sumažinto modelio kažkuriam muziejuj..

ValdasJ
2007.11.30, 10:25
Vėlgi ka su tokiu 60 metriniu daryti <...>

Į Dangę arba elingą ;)

index
2007.11.30, 10:40
Manau įmanoma,tik įdomu kokia metalo būklė...

Jei jis gulėjo tokioje dugno vietoje, kur nėra deguonies gali būti ir visai neblogai išsilaikęs. Jei ne - geriau net nebandyt traukt. Subyrės bekeliant.

RDA
2007.11.30, 11:31
Kad kadanors jis plaukiotu:nene: Puse Dangės pločio užstatytumėm;)
Idomu koks elingo aukštis, bet manau tas karinis nuo bazinės linijos iki anstato ar kaminų viršaus būtu nuo 15m + karučiu aukštis..

... tinkamesnės temos neradau ... :


"Jūros Vartai":hm:

Perfect
2007.11.30, 12:17
Nemanau, kad AS bus judinamas. Gerai, kad buvo rastas, bet, manau, kad užtenktų, kad jį į istorijos vadovėlius įtrauktu. O gal jau tai ir padaryta?

Eimantas
2007.11.30, 20:05
Yra knyga apie tarpukario Lietuvos karinį laivyną, tai ten praktiškai viskas apie šį laivą parašyta.

ValdasJ
2007.11.30, 22:30
Kokia ten knyga? Būtų įdomu paskaityt.

tricky_kid
2007.11.30, 22:57
Sunku apsispresti dėl to elingo, bet aš norėčiau ten muzikinį teatrą matyti O:}

Dar radau, kad pačio elingo aukštis 25 m, tai erdvė po konstrikcijomis turėtų būti apie 21 - 22 m aukščio. Butų labai panašu į Vasamuseet - Vazos muziejų Stockholme. Nors čia galėtų toks labiau konsepcinis būti. Pati elingo konstrukcija lyg nebaigtas pastatas ir dar tas laivas "nesuklijuotas", bet tiesiog sudėtos tos dalys, po kurias aišku butų galima ir palandžioti.


Hmm po šios pastraipos pagalvojau, kad gal geriau elingą paversti į tokį muziejų, o va muzikinį teatrą geriau šiauriniam rage Danės ir sujungti šiuos objektus nauju tiltu per upę ... būtų šaunu.

ValdasJ
2007.12.01, 11:56
<...> Nors čia galėtų toks labiau konsepcinis būti. Pati elingo konstrukcija lyg nebaigtas pastatas ir dar tas laivas "nesuklijuotas", bet tiesiog sudėtos tos dalys, po kurias aišku butų galima ir palandžioti.
<...>


Mano mintis perskaitei :buksvx: t.y. jei kelti Antaną Smetoną į elingą tai jo neatrestauruoti, o tik užkonservuoti ir eksponuoti tokį koks yra išlikęs.

RDA
2007.12.01, 13:56
Priklausytu nuo buklės, koncervavimas būtų nuvalyti rūdis ir perdažyti..
Ir nuo kainos|:D tyrimai, iškėlimas, transportavimas, dokavimas, renovacija, vidaus dalies įrengimas - vitiek jame turėtu būti kažkas panašaus į ekspozicija..
Šiaip man irgi kažkaip priimtiniau kad elingo vietoje būtų kažkas susija su uostu, laivais, laivu statyba..

RDA
2007.12.05, 09:05
Naujas skystų krovinių terminalas(VLG)
2007 m. lapkričio 29 d.


AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) antrinės įmonės "Vakarų krova" skystų krovinių terminalas, pradėtas eksploatuoti praėjusią savaitę, buvo statomas 7 mėnesius, į jį investuota 6,5 mln. Lt.

Praėjusį trečiadienį į naująjį terminalą atplaukė pirmas laivas "Clipper Helle", išgabenęs į Norvegiją pirmą 2000 tonų metilo esterio (biodyzelino) partiją.

Pasak "Vakarų krovos" terminalų vadovo Evaldo Rutkausko, terminalo pradinis pajėgumas - iki 100 tūkst. tonų metilo esterio per metus, tačiau vėliau apimtį numatoma didinti. Naujajame terminale vienu metu galima sandėliuoti 4000 kub. m produkcijos.

Statybos proceso metu buvo sumontuota speciali įranga kurui ir degalams perkrauti, įdiegta naujausia kompiuterizuota valdymo programinė įranga, todėl terminalo valdymą galima patikėti tik dviem žmonėms.

Kita VLG antrinė bendrovė "Elme transportas" biodyzeliną, kuris iš rapsų aliejaus perdirbamas į biologinį kurą "Mestilla" gamykloje, transportuos į naująjį "Vakarų krovos" terminalą.

UAB "Vakarų krova" krova per pirmus tris šių metų ketvirčius išaugo iki 474 527 tonų, o apyvarta, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 57 proc. - iki daugiau kaip 13 mln. litų.

Daugiausia šiemet šioje pietinėje uosto dalyje įsikūrusioje bendrovėje perkrauta plieno ir metalo konstrukcijų - 161 498 t, metalo laužo - 147 195 t, medžio drožlių bei saulėgrąžų lukštų granulių - 93 039 t.

"2006 m. pabaigoje perėmėme visus VLG pirsus ir kranus, dabar visapusiškai aptarnaujame jos antrines laivų remonto ir statybos įmones, įskaitant kranų naudojimą, laivų švartavimo darbus. Šiais metais krauname daug sudėtingesnius krovinius, naudojame specialią krovos techniką, atliekame papildomas operacijas, tai lėmė mūsų apyvartos augimą", - teigė UAB "Vakarų krova" direktorius Nerijus Gricius.

"Vakarų ekspresas" (http://www.ve.lt/?rub=1065924818&data=2007-11-29&pried=2007-11-29&id=1196276812)

RDA
2007.12.08, 10:33
tęsiant apie Smetona

Muziejininkai jau taikosi į ”prezidentą Smetoną”

Klaipėdiečiai patvirtino, kad estai galėjo rasti pirmąjį Lietuvos karo laivą

Gediminas Stanišauskas

Estai aptiko Baltijos jūroje nuskendusį tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Prezidentas Smetona“.

Klaipėdos universiteto atstovai patvirtino, kad pagal hidrolokatoriaus duomenis, tai gali būti nuskendęs pirmasis Lietuvos karo laivas.

Rezultatus patvirtino lietuviai

„Beveik neabejoju, kad tai jūsų laivas“, - sakė Talino jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas. Jo vadovaujami archeologai Baltijos jūroje aptiko vienintelį tarpukario Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“, nuskendusį 1945 metų sausį.

Jis aptiktas 83 metrų gylyje. „Į tokią gelmę narai nesiryžo leistis, bet Klaipėdos universitetas patvirtino mūsų hidrolokatoriaus užfiksuotus vaizdus“, - teigė V.Massas.

Uostamiesčio specialistų nuomone, užfiksuoti kontūrai atitinka „Prezidento Smetonos“ konstrukciją. Estų naudojamas hidrolokatorius nuskendusius daiktus gelmėje apžiūri ir iš šonų, todėl esą gaunami pakankamai tikslūs duomenys.

Narai nesiryžo leistis

V.Massas jau 30 metų naršo Baltijos jūrą. „Radome šimtus nuskendusių laivų, tvarkome jų registrą“, - pasakojo jis.

Jo nuomone, ką daryti su laivu, turėtų spręsti Lietuvos valdžia.

Jei lietuviai norėtų 100 procentų įsitikinti, ar tai iš tikrųjų „Prezidentas Smetona“, į pavojingą gylį reikėtų siųsti ne narus, o povandeninį robotą.

Taline tokį gelmių aparatą turi tik „Tuukritööde OÜ“ bendrovė. Vienai dienai roboto paslaugos kainuotų kelis šimtus eurų.

Pasak V.Masso, 80 metrų gylyje matomumas yra pakankamai geras, bet vis dėlto įmonė rizikuotų, jei sutiktų išnuomoti brangiai kainuojantį povandeninį robotą.

„Toje vietoje, kur radome laivą, dešimtmečius vyko verslinė žvejyba, tinklai gali būti apraizgę laivą. – Todėl yra rizika, kad aparatas pateks į spąstus“, – svarstė V.Massas.

Pašovė kateris ar laivas

1945 metų sausį iš Helsinkio uosto išplaukusį „Prezidentą Smetoną“ Suomijos įlankoje nuskandino vokiečių povandeninis laivas „U745”. „Šis faktas patvirtintas kelių šaltinių“, – žino V.Massas.

Šiai versijai pritaria ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikas Arvydas Pociūnas.

„Kol kas kalbama apie dvi versijas: laivą torpedavo povandeninis laivas „U745” ir jis užplaukė ant minos“, – pasakojo A.Pociūnas ir pridūrė žinantis ir trečiąją „Prezidento Smetonos“ žūties versiją.

Pasak jo, vienas vokiečių kariškis, kurio karinis jūrų kateris atakavo Sovietų Sąjungos laivų grupę, dienoraštyje parašė esą jų torpeda pataikė į buvusį Lietuvos karo laivą. Bet tai įvyko kitoje Baltijos jūros vietoje. Visgi A.Pociūnas nedrįsta abejoti V.Masso teiginiais, todėl mano, kad estai aptiko būtent vokiečių povandeninio laivo nuskandintą „Prezidentą Smetoną“.

Saugojo pakrantes

Minininkas „M59”, vėliau tapęs „Prezidentu Smetona“, pastatytas 1917 metų spalio 31 dieną Vokietijos laivų statykloje. Po Pirmojo pasaulinio karo laivas nuginkluotas, o 1927 metais jį iš Vokietijos įsigijo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Už 60 metrų ilgio ir 525 tonų vandens talpos anglimis kūrenamą laivą sumokėta 289 tūkstančiai litų. 1935 metais kapitono Antano Kaškelio į jūrą išplukdytas „Prezidentas Smetona“ oficialiai tapo karo laivu. Jis įsigytas saugoti Lietuvos pakrantes nuo kontrabandininkų ir karinėms jūrų pajėgoms parengti kuo daugiau jūreivių.

„1939–1940 metais Prancūzijos laivų statyklose Lietuva užsakė kelis povandeninius laivus, keliolika minininkų, todėl reikėjo pasirūpinti įgulų apmokymu“, – sakė A.Pociūnas.

Buvo dukart apsirikę

Prieš žūtį laivas jau priklausė Sovietų Sąjungos Baltijos laivynui, nes jį 1940 metų birželio 19 dieną okupacinei valdžiai perdavė patys lietuviai. Į dugną jis nugrimzdo kaip „Koral“, o dar prieš tai buvo pervardytas „Pirmūnu“.

Istorikas neabejoja, kad iš Baltijos jūros dugno vertėtų iškelti bent jau kai kurias laivo dalis. „Tai labai svarbus Lietuvai laivas, atspindintis šalies karinių jūrų pajėgų aušrą“, – įsitikinęs A.Pociūnas. Jis net neabejoja, kad iškeltos laivo dalys būtų eksponuojamos Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos kol kas neapsisprendė, kokių veiksmų imsis, kai jau žinoma laivo žūties vieta.

„Kol kas nėra 100 procentų patvirtinta, kad rastas būtent tas laivas, juolab kad iki šiol estai skelbėsi jį radę jau du kartus, nors vėliau paaiškėdavo, kad tai ne „Prezidentas Smetona“, - sakė atstovas spaudai Ramūnas Kažerskas. – Renkame informaciją ir po kurio laiko apsispręsime.“

Nuskendusiame laive turėtų būti likę 38 šautuvai, 8 „Mauser“ pistoletai, 2 karininkų kardai, 48 dujokaukės, kito inventoriaus.

2007 gruodžio 8 d.
http://foto.terpe.lt/inkelti/20071122/klaipedadaily.jpg (http://www.klaipeda.daily.lt/)

groundzer
2007.12.14, 08:37
Uostas nenori prarasti krovinių dėl geležinkelių

Sieks išjudinti Klaipėdos uoste buvusį kelių vystymo sąstingį

Vidmantas Matutis

Krovos ir ekspedijavimo bendrovių atstovai sunerimo, kad dėl nepakankamos geležinkelių plėtros gali strigti krovinių tiekimas į Klaipėdos uostą. Jau dabar kroviniai uosto sandėliuose kartais užsiguli iki dviejų savaičių, nes nėra pakankamai geležinkelio vagonų jiems išvežti.

Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius suformulavo aiškią transporto sistemos strategiją – nė vienas vagonas neturi iškeliauti į kitus uostus dėl nesutvarkytų geležinkelių.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad dalis Jonavos „Achemos“ trąšų gali būti gabenama per Rygos uostą vien todėl, kad Lietuvos geležinkeliai nepajėgia patiekti reikiamo kiekio vagonų. Jis siūlė leisti privačioms bendrovėms rūpintis vagonais ir teikti gabenimo geležinkeliais paslaugas kaip tai daroma Vokietijoje, Rusijoje ir net Lenkijoje.

Skirs milijardus

Lietuvos geležinkeliams vystyti iki 2015 metų planuojama skirti per 5 milijardus litų.

Lietuvos geležinkelių bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka įvardino, kad su Klaipėdos uosto veikla susijusiems geležinkeliams vystyti bus skirta 1,2 milijardo litų.

Pagrindinė naujovė – iš esmės planuojama sutvarkyti magistralinę geležinkelio liniją Radviliškis-Klaipėda per Pagėgius. Ja būtų gabenami kroviniai į pietinę uosto dalį. Šiemet į Klaipėdos uostą Lietuvos geležinkeliai gabeno 18,4 mln. tonų krovinių.

Iš jų į šiaurinę uosto dalį („Klaipėdos nafta“, Krovinių terminalas ir KLASCO) gabenta 12,2 mln. tonų, į pietinę („Bega“, „Klaipėdos Smeltė“, Jūrų perkėla ir Konteinerių terminalas) – 6,2 mln. tonų. Taip pat į uostą bus pradėti gabenti kroviniai iki šešių tūkst. tonų sąstatais. Dabar formuojami iki penkių tūkst. tonų sąstatai. Didesniems sąstatams priimti teks papildomai ilginti ir kai kuriuos krovininių stočių kelius.

Iki kitų metų uoste planuojama užbaigti statyti arba rekonstruoti Anglinės bei Uosto kelynus, taip pat įrengti atskirus geležinkelio kelius. Iš viso numatyta skirti 57,4 mln. litų.

2009 – 2012 metais už 22 mln. litų planuojama elektrifikuoti Anglinės ir perkėlos kelius. 2009 – 2011 metais apie 71 mln. litų numatoma skirti „Draugystės“, beveik 22 mln. litų Rimkų, 70 mln. litų – Pauosčio ir beveik 99 mln. litų Klaipėdos geležinkelio stotims rekonstruoti.

S.Dailydka apgailestavo, kad kai kurie geležinkelio vystymo projektai derinant juos klimsta savivaldybėje.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad neatsigina nuo gyventojų skundų dėl traukinių keliamo triukšmo, todėl pageidautų, kad vystant geležinkelius pinigų būtų skirta ir šalia jų esančių gyventojų sąlygoms gerinti. Anot S.Dailydkos, jei blokuosite, pinigai bus skirti kitiems projektams ir aplenks Klaipėdą. Susisiekimo ministras A.Butkevičius pastebėjo, kad kiekvienas meras nori daugiau savo miestui, todėl klaipėdiečių siekis turėtų būti ne stabdyti, o padėti vystyti prioritetinius projektus.

Pinigų neužtenka

Pagal parengtą Klaipėdos geležinkelio mazgo vystymo studiją Lietuvos geležinkeliai yra įsipareigoję sudaryti sąlygas, kad 2010 metais į Klaipėdos uostą galėtų gabenti 31 mln. tonų krovinių, o 2015 metais – 50 mln. tonų.

Anot S.Dailydkos, iš viso tiesiogiai uosto geležinkeliams vystyti iki 2013 metų reikėtų beveik 500 mln. litų. Pagal sudėliotus pinigų srautus trūksta per 200 mln. litų.

Peržiūrėjus įvairias programas susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius žadėjo surasti 25 mln. litų, kurie reikalingi geležinkelio viadukui Varnėnų gatvėje statyti ir atšakai nuo Varnėnų iki Nevėžio gatvių nutiesti. Šiuos objektus būtina sutvarkyti laiku, kitaip sustotų Lietuvos tūkstantmečiui skirto Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo statyba. Pinigų trūktų geležinkelio keliams į Birių krovinių terminalą ir Klaipėdos šaldytuvų terminalą nutiesti, taip pat vadinamajam Nemuno kelynui, kuris eitų pagal Nemuno gatvę, tvarkyti.

„Klaipėdos Smeltės“ prezidento Martino Gusiatino teigimu, kitais metais jie planuoja gabenti dvigubai daugiau krovinių nei šiemet. Jei nebus daromas geležinkelis į Birių krovinių terminalą, „Klaipėdos Smeltė“, per kurios teritoriją rieda kroviniai į minėtą bendrovę, jai galės užtikrinti mažesnį nei pageidaujama krovinių padavimą. S.Dailydka pripažino, kad toje uosto dalyje yra kritinė padėtis. Jei nebus nutiestos papildomos atšakos, konfliktai tarp bendrovių tik gilės.

A.Butkevičius siūlė įvertinti finansavimo prioritetus – galbūt pradžioje Nemuno kelyne užtenka mažesnio kiekio kelių, o likusios lėšos būtų skirtos geležinkelio atšakoms į Birių krovinių terminalą.

Taip pat jis mano, kad pavyks surasti papildomų pinigų geležinkeliams vystyti.

Transporto srityje jau dabar intensyviau nei kituose Lietuvos ūkio sektoriuose naudojamos ES fondų lėšos. A.Butkevičius paragino, kad kuo greičiau būtų rengiami ES paramai gauti reikalingi dokumentai ir studijos.

„Nė vienas vagonas neturi iškeliauti į kitus uostus dėl nesutvarkytų geležinkelių“, - tikino susisiekimo ministras.

Geležinkeliai atsilieka

Šiandien Klaipėdos uosto kompanijos pagal turimus pajėgumus gali krauti apie 35 mln. tonų krovinių.

Tačiau jau šiemet, kai Lietuvos geležinkelių bendrovė į uostą gabeno rekordinį 18 mln. tonų krovinių kiekį, atsirado problemų.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) valdybos pirmininkas Bronislovas Lubys teigė, kad šiaurinė uosto dalis praktiškai užblokuota. Ji nebegali būti vystoma dėl geležinkelių.

KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas prašė, kad Lietuvos geležinkeliai užtikrintų, jog į šiaurinę uosto dalį per metus sugebės atgabenti 20 mln. tonų krovinių.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos laivų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pateikė sąrašą darbų, kuriuos reikėtų padaryti, kad sparčiai didėjant uosto krovai dėl geležinkelių kaltės nestrigtų krovinių padavimas pietinėje uosto dalyje.

Susisiekimo ministras A. Butkevičius pripažino, kad kelis metus Klaipėdos uoste buvo sąstingis dėl geležinkelių vystymo. Taip buvo todėl, kad magistraliniais geležinkeliais rūpinosi Lietuvos geležinkelių bendrovė, o privažiavimo į uostą keliais – Uosto direkcija. Ji neturėjo nei specialistų, nei pinigų, nes reikėjo statyti krantines, gilinti uostą.

Ir šiuo metu uosto geležinkeliai nėra visiškai perduoti Lietuvos geležinkelių bendrovei, nors principinis sprendimas dėl to priimtas, vyksta nesusikalbėjimas. Tą pastebėjo ir susisiekimo ministras.

Trūksta vagonų

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidentas Vytautas Šileika tikino, kad didžiulė uosto problema yra ir nuolatinis vagonų trūkumas. S.Dailydkos teigimu, Lietuvos geležinkelių bendrovė turi 10 tūkstančių vagonų. Tokio kiekio Lietuvos rinkoje užtektų. Lietuvos vagonai juda bendroje posovietinėje erdvėje. Jie užsilaiko Rusijoje, Baltarusijoje, vagonų neperka Užkaukazės šalys. Šių šalių verslo struktūros moka numatytas baudas, tačiau vagonų nepaleidžia. Lietuvos geležinkeliai, pasak S.Dailydkos, kasmet užsako pagaminti naujų vagonų.

Tačiau Rusijos vagonų gamyklos įvykdo tik nedidelę dalį užsakymų, nes pirmenybę teikia savo šalies vagonų užsakovams.

S.Dailydka siūlė uosto krovos kompanijoms nuomotis vagonus, kaip tai daro „Bega“. Tuomet vagonai neužstringa kitose šalyse, nes jie keliauja konkrečiu maršrutu nuo uosto iki krovinio gavėjo arba siuntėjo.

Radikalus požiūris

Lietuvos geležinkelių bendrovė vagonų ir vilkikų parkui atnaujinti iki 2015 metų ketina skirti per 700 mln. litų. Perkami galingesni magistralinių kelių lokomotyvai, be mašinistų valdomi krovinių išskirstymo stotyse šilumvežiai.

B.Lubio nuomone, geležinkeliams vystyti būtų daugiau pinigų, jei leistų krovinius gabenti privatiems vežėjams.

Tuomet valstybės bendrovei reikėtų rūpintis tik geležinkeliais, o vagonus ir vilkikus pirktų privatūs vežėjai.

„Anksčiau ar vėliau taip ir bus, nes Lietuvos kunigaikštystė įstojo į Europos Sąjungos karalystę, o ne atvirkščiai“, - sakė B.Lubys. Jis pateikė pavyzdžius, kad gabenimo geležinkeliais paslaugas privatūs vežėjai jau teikia ne tik daugelyje Vakarų Europos šalių, bet ir Rusijoje, Lenkijoje.
www.klaipeda.daily.lt

Fanas
2007.12.28, 12:44
Į Klaipėdos uostą plūstels ir naujų krovinių


Išlieka svarbiausias klausimas, ar Žiurkės metai pakartos 2007-ųjų uosto veiklos šuolį. Klaipėdos uoste 2008 metais nesitikima šių metų krovos šuolio, kai ji augo daugiau kaip 15 procentų. Ilgalaikę Klaipėdos uosto vystymo studiją atlikę japonai prognozavo, kad krova kasmet kils 4-5 procentus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas mano, kad kitais metais krova peržengs 28 milijonus tonų. Šiemet, nors dar metai nesibaigė, uoste, tikimasi, bus perkrauta 27 milijonai tonų.
Reklama


Ir 2008 metais vėl laukiama didelio konteinerių srauto. 2007 metams baigiantis Klaipėdoje lankėsi pasaulinio lygio kompanijų, kurios norėtų per mūsų uostą gabenti konteinerius, atstovai. Vis populiaresnis tampa konteinerinis traukinys „Vikingas“, kuriuo savo krovinius norėtų gabenti ne tik turkai, kazachai, bet net ir Egipto verslininkai. Vėl puoselėjami planai greitai paleisti konteinerinį traukinį tarp Klaipėdos ir Maskvos.

Sutaupytų laiko ir pinigų

Antra pasaulyje pagal konteinerių gabenimo apyvartą kompanija „Cosco“ atlieka žvalgybą, kaip per Baltijos regiono šalis gabenti konteinerius iš Kinijos rinkos.

Klaipėdoje lankėsi „Cosco“ kompanijos tyrimo centro atstovai, kurie teigė, kad vertinant pagal laiką ir tarifus konteineriams iš Kinijos gabenti geriausia pasinaudoti „TransKazahstano“ geležinkelio magistrale.

Šia magistrale konteinerius galima atgabenti 20 dienų greičiau nei plukdant juos iš Kinijos į Europą per Indijos ir Atlanto vandenynus ir 10 dienų greičiau nei vežant geležinkeliu per Rusiją, vadinamąja „Transsibiro“ magistrale.

Maždaug 8300 kilometrų atstumą nuo Kinijos Tianjin, Qingdao, Lianyungang uostamiesčių iki Maskvos traukinys su konteineriais spalį įveikė per 15 parų.

Bendra šių Kinijos uostų konteinerių krova pernai sudarė beveik 15 mln. TEU.

Gabenti kiekvieną konteinerį iš Kinijos per Kazachstaną į Maskvą kainuoja 500-800 JAV dolerių pigiau nei vežti jį „Transsibiro“ magistrale.

Šios magistralės kainas ypač sukėlė dėl nuolatinių vagysčių įvesti papildomi reikalavimai, kad sąstatus lydėtų apsauga.

Taip pat kyla problemų dėl sienų kirtimo. „Transsibiro“ magistralėje naudojami seni, techniškai ne visada tvarkingi vagonai.

Įgyja pasitikėjimą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius rinkodarai Artūras Drungilas teigė, kad „Transsibiro“ magistrale gabenami kroviniai Klaipėdos uosto nepasiekia. Jie dažniausiai pasuka per Rusijos ir Suomijos uostus.

„TransKazahstano“ magistrale gabenamų krovinių, jei jie ateitų į Klaipėdą, kiekis pradžioje nebūtų didelis. Tačiau manoma, kad linijoje krovinių nuolat daugėtų. Tuo suinteresuota ne tik „Cosco“ kompanija, bet ir vidurinės Azijos šalys. Realiausia, kad į Maskvą atgabenti konteineriai toliau būtų vežami į kurį nors pasirinktą Baltijos uostą, greičiausiai Klaipėdą. Taip pat dalis konteinerių sausuma per Baltarusiją, Lenkiją ir Vokietiją būtų gabenami į Hamburgo ir dar toliau į Roterdamo uostus.

Mūsų uostas konteinerių krovos srityje įgyja vis didesnį pasitikėjimą. Kai „Klaipėdos Smeltė“ sumanė įrengti konteinerių terminalą, buvo nemažai skeptikų, kad tarp kompanijų tik vyks tų pačių konteinerių tampymas iš vieno uosto kampo į kitą.

Tačiau to neįvyko. Bendras konteinerių srautas auga. Jų užtenka abiem uoste esantiems konteinerių terminalams. Pirmuosius metus dirbančios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos rodikliai įvertinti gana palankiai.

Nauja konteinerių linija

Kitų metų vasarį Klaipėdoje pradės veikti nauja konteinerinė „Tschudi logistics“ linija. Ją aptarnaus Klaipėdoje įkurta to paties pavadinimo bendrovė.

Praėjusią savaitę Klaipėdoje apsilankęs „Tschudi logistics“ kompanijos atstovas Carsten Andersen teigė dar nežinantis, per kurį iš dviejų Klaipėdoje esančių konteinerių terminalų kraus savo krovinius. C.Andersen teigimu, abu terminalai pasiūlė pakankamai geras sąlygas.

Iki šiol „Tschudi logistics“ kompanija konteinerius rytinės Baltijos regione krovė tik Estijos Mugos uoste. Klaipėdoje ji pradžioje per savaitę kraus vieną nedidelį laivą.

Baltarusiai gabens cementą

Baltarusijos architektūros ir statybos ministro pirmasis pavaduotojas Michailas Abramčiukas Lietuvos susisiekimo ministerijos sekretoriui Arvydui Vaitkui teigė, kad Baltarusijoje daugėja statybų. Iš Kinijos planuojama gabenti didelius kiekius cemento.

Šį krovinį baltarusiai planuoja gabenti per Klaipėdos uostą, o toliau transportuoti geležinkeliu.

Numatoma, kad kitais metais į Baltarusiją per Klaipėdos uostą gali būti gabenama apie 3,5 mln. tonų cemento, o iki 2011 metų šio krovinio kiekis gali išaugti iki 5 mln. tonų.

„Baltarusijos krovinių apyvarta Klaipėdos uoste kasmet didėja – palyginti su ankstesniais metais, šiemet krovinių srautas išaugo apie 40 proc. ir tikriausiai viršys 5 mln. tonų.

Pritardami Baltarusijos planams per Klaipėdą papildomai transportuoti didelius kiekius cemento, sieksime didinti uosto krovos pajėgumus ir užtikrinti gerus logistikos ryšius su “Lietuvos geležinkelių” bendrove,- sakė ministerijos sekretorius A.Vaitkus.

Numatoma, kad pirmieji Baltarusijai cementą gabenantys laivai į Klaipėdos uostą atplauks 2008 metų vasario arba kovo mėnesiais.

http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=15438228

C5
2008.01.04, 15:25
Latviai pripažino, kad Klaipėda aplenkė Rygą (http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=15498670)

:buksvx:

molotov_47
2008.01.04, 15:33
/\ Kai aplenksim visus Latvijos uostus kartu sudėjus, tada galima bus ne tik bokalus pakilnot :)
Šiaip keista, kodėl Rygos krova neišaugo. Gal dalis krovinių Ventspiliui (ar Klaipėdai :hihihi:) atiteko?

URBANISTAS
2008.01.04, 18:35
Idomu butu pamatyt konkretesnius palyginamuosius skirtingu saliu krovos skaiciukus....

Metropolis
2008.01.07, 16:42
2007 m. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasiekta didžiausia krova uosto istorijoje - 27,35 mln. t, arba beveik 16 proc. didesnė nei 2006 m.
Pernai Klaipėdos uoste didėjo visų krovinių rūšių (generalinių, birių ir suverstinių, skystų) krovimai. Sparčiausi augimo tempai 2007 m . pasiekti medienos (išaugo 50,4 proc.), konteinerių (išaugo 43,9 proc.), žemės ūkio produktų (išaugo 39,7 proc., birių trąšų +34,7 proc. bei skystų trąšų (išaugo 33,8 proc.) krovoje. Naftos produktų perpilta 7,14 mln. t (padidėjo 5,4 proc.).
Konteinerių vienetų apyvarta išaugo 38,8 proc. (skaičiuojant TEU), o ro-ro vienetų - 7,0 proc.
Per 2007 m. bendras keltais Klaipėdos uostą aplankiusių keleivių skaičius padidėjo 18,7 proc. ir sudarė 285,2 tūkst.
„Nors uosto krovos perspektyvos 2007 m . pradžioje nebuvo tokios optimistinės, tačiau metų gale reali krova pranoko visus lūkesčius“,- sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius A. Vaitkus.
Klaipėdos uosto krova 2007 m. gruodžio mėn. buvo 15,5 proc. didesnė lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu.
2007 m. gruodžio mėnesį ypač sparčiai augo skystų krovinių krovos apimtys - 42,4 proc. lyginant su tuo pačiu 2006 m . laikotarpiu. Tokį spartų augimą labiausiai sąlygojo beveik 30 proc. išaugusi naftos produktų (per 2006 m . gruodį perpilta 458,0 tūkst. t, 2007 m. gruodį –592,5 tūkst. t) bei daugiau kaip 2 kartus didesnė skystų trąšų ( 2006 m. gruodžio mėn. perpilta 85,3 tūkst. t, 2007 m. gruodį – 178,8 tūkst. t) krova.
Birių krovinių krovos augimą 2007 m . gruodžio mėn. labiausiai įtakojo birių trąšų ( 2007 m . gruodį perkrauta 501,2 tūkst. t, arba 13,7 proc. daugiau) ir žemės ūkio produktų (perkrauta 45,2 tūkst. t, arba 86,0 proc. daugiau) krovinių padidėjimas.
2007 m. gruodį generalinių krovinių apimčių augimą sąlygojo didėjanti konteinerių (2007 m. gruodį perkrauta 278,9 tūkst. t, arba 23,6 proc. daugiau) ir medienos ( 2007 m. gruodį perkrauta 73,0 tūkst. t, arba 57,7 proc. daugiau) krova.

www.transp.lt

Eimantas
2008.01.12, 14:21
Daugiausia uosto istorijoje
2008 m. sausio 10 d.
http://www.ve.lt/galery/2008-01-10/ke15-4_.jpg

Kiaulės metais Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasiekta didžiausia krova uosto istorijoje - 27,35 mln. t, arba beveik 16 proc. didesnė nei 2006 m. Pernai perkrauta 3,74 mln. t krovinių daugiau nei užpernai.

"Nors uosto krovos perspektyvos 2007 m. pradžioje nebuvo tokios optimistinės, tačiau metų gale reali krova pranoko visus lūkesčius",- sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Pernai didėjo visų krovinių rūšių (generalinių, birių ir suverstinių, skystų) krova. Sparčiausi augimo tempai 2007 m. pasiekti medienos (išaugo 50,4 proc.), konteinerių (43,9 proc.), žemės ūkio produktų (39,7 proc.), birių trąšų (34,7 proc.) bei skystų trąšų (33,8 proc.) krovoje. Naftos produktų perpilta 7,14 mln. t (padidėjo 5,4 proc.).

Konteinerių vienetų apyvarta išaugo 38,8 proc. (skaičiuojant sąlyginiais jūriniais konteineriais TEU), o ro-ro vienetų - 7 proc.

Gruodį

Klaipėdos uosto krova 2007 m. gruodžio mėn. buvo 15,5 proc. didesnė lyginant su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu. Ypač sparčiai daugėjo skystų krovinių - 42,4 proc. Tai labiausiai sąlygojo beveik 30 proc. išaugusi naftos produktų bei daugiau kaip 2 kartus didesnė skystų trąšų krova.

Birių krovinių krovos augimui didžiausią įtaką darė birių trąšų ir žemės ūkio produktų krovinių daugėjimas. Generalinių krovinių augimą sąlygojo didėjanti konteinerių ir medienos krova.

"Vakarų ekspreso" inf.

Eimantas
2008.01.12, 14:26
Valstybinės reikšmės objekte - milijonai tonų
2008 m. sausio 10 d.

http://www.ve.lt/galery/2008-01-10/ke12-4_.jpg
UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius Audrius Pauža labiausiai norėtų, kad fortūna būtų palanki jo vadovaujamam kolektyvui, kad šiemet nebūtų jokių nelaimingų atsitikimų, kad terminalas ir toliau būtų saugiai eksploatuojamas.

UAB Krovinių terminalas krovos darbus vykdo dar tik dvejus metus. Labiausiai bendrovė didžiuojasi tuo, kad neperėmė nė vienos tonos krovinio iš AB "Klaipėdos nafta", kad Lietuvai davė visiškai naują krovinių srautą. A. Pauža juokauja, kad ne pro šalį būtų terminalui nuomoti didesnę teritoriją, nes krovinių tikrai netrūksta.

Į bendrovę plaukia "Panamax" tipo tanklaiviai, galintys gabenti be vieno kubinio metro 100 tūkst. kubinių metrų krovinio. Pernai čia buvo perkrauta 2 mln. t krovinių. Tikimasi, jog šiemet jų bus bent jau ne mažiau. Pasak A. Paužos, šiuo terminalu domimasi Europos valstybėse.

Krovinių terminale dirba 60 žmonių. Pernai atlyginimai didėjo 10 proc. A. Pauža džiaugiasi, kad nėra darbuotojų kaitos. Šiais metais bendrovės direktorius tikisi iš savo darbuotojų supratimo, kad jie dirbs taip pat profesionaliai, kaip ir pernai. Be abejo, atlyginimus taip pat planuojama didinti.

Pernai spalį bendrovė buvo patikrinta ir įregistruota Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre. Ji įpareigota objektą eksploatuoti saugiai. Esminis įvykis, pasak A. Paužos, kad per visą veiklą nebuvo sugadintas nė vienas krovinys.

UAB Krovinių terminalo generalinį direktorių pernai labiausiai blogąja prasme nustebino uosto bendrovių tarpusavio ginčai ir tai, kad atplaukęs laivas dėl to turėjo laukti reide. Jo manymu, tokiu atveju daugiau reguliuoti situaciją turėjo uosto valdžios atstovai.

Problema, su kuria ir šiemet bus susiduriama - geležinkelio plėtra ir geležinkelio vagonų padavimas į kompanijų krovos barus. "Jau prieiname kritinę ribą, kai uostas gali, o geležinkeliai ne. Tikiuosi kad per šiuos metus problemą pavyks išspręsti bendromis ir AB "Lietuvos geležinkeliai", ir krovos kompanijų pastangomis, tada atsigautume. Jeigu geležinkelininkai nedarys žingsnių, turėsime problemų visame uoste", - sakė A. Pauža.

Pasak jo, tai, kad pernai pasiekta 27 mln. t krovos riba, yra visų uosto kompanijų darbo kokybės pripažinimas. Šiemet jis norėtų, kad žmonės, dirbantys uoste, susitartų tarpusavyje ir žinotų, ko jie nori iš tikrųjų. Pageidautų, kad pagaliau pasibaigtų debatai dėl giliavandenio uosto ir prasidėtų rimtos studijos bei darbai. "Tai ne žaidimai. Negalima palikti valstybės be ateities. Neteisingai vilkinama situacija. Būtina išsiaiškinti ir nuspręsti, ar galime jį statyti, ar ne", - mano A. Pauža.

Valentinas UBAS
www.ve.lt

Eimantas
2008.01.12, 14:28
Didžiausias priešas - lietus ir sniegas
2008 m. sausio 10 d.

http://www.ve.lt/galery/2008-01-10/ke15-3_.jpg
Iki 2010 metų viena didžiausių uoste Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) tikisi padidinti metinę krovą 1,5-2 mln. tonų. Tačiau baiminamasi, jog bendrovės pastangas gali sužlugdyti geležinkelininkai.

Reikšmingiausias pernai metų KLASCO įvykis, jos generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, - ir be konteinerių terminalo peržengta 9 mln. t metinės krovos riba.

Jo manymu, pernai priimti geri sprendimai toliau didinti bendrovės pajėgumą ir galimybes. Prieš kelerius metus padarytos investicijos į KLASCO pasiteisino - jos atsiperka taip, kaip ir buvo planuota. Žiurkės metais KLASCO tikisi ir naujų krovinių bendradarbiaujant su NVS šalimis.

Maitins skaniau

V. Greičiūnas patikino, kad darbuotojų atlyginimai bus peržiūrimi atsižvelgiant į infliaciją Lietuvoje, nors, anot jo, KLASCO darbuotojų vidutinis atlyginimas gal net daugiau kaip 2 kartus viršija vidutinį Respublikos darbininko atlygį. Be to, nors kolektyvinė sutartis ir nenumato, vis dėlto atsižvelgiant į finansines bendrovės galimybes darbuotojams buvo išmokėtos kalėdinės premijos.

Beje, pernai pagalvota ir apie darbuotojų maitinimą - valgyklos virtuvė aprūpinta nauja įranga. Tad šeimininkės dabar gali sparčiau pagaminti skanesnį maistą.

Realus pavojus

Kadangi daugėja krovinių, pernai Jūrų perkėlos terminale pradėtas statyti naujas dengtas sandėlis. Nuspręsta didinti sandėlių ūkį ir šiaurinėje uosto dalyje, ir, žinoma, pajėgumą Smeltės pusiasalyje. Tikimasi, jog padedant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai toliau bus plėtojama ir infrastruktūra.

Pasak V. Greičiūno, iškyla viena rimta problema, ypač šiaurinėje uosto dalyje. "Mes jau kelerius metus beldžiamės į AB "Lietuvos geležinkeliai" vadovybės, Susisiekimo ministerijos duris pranešdami, kad geležinkelio plėtra realiai stabdys mūsų pastangas didinti krovinių apimtis. Krovinių atvežimas iš Pauosčio ir Klaipėdos stočių iki krovos barų gerėja, švelniai tariant, labai lėtai. Rimtesnės geležinkelininkų investicijos šioje dalyje numatytos tik po 2010 metų. Tad mūsų pastangoms iškyla rimtas pavojus", - "Vakarų ekspresui" sakė KLASCO generalinis direktorius.

Oro sąlygų nenusipirksi

Anot V. Greičiūno, didžiausia blogybė pernai - blogi orai, dėl kurių KLASCO teko nutraukti darbus. Pagrindiniai jos priešai - lietus ir sniegas. Pernai lapkričio antroje pusėje ir gruodžio pradžioje geri orai nelepino net tris savaites. "Šioje srityje mūsų pastangos bevaisės. Čia jau nė su niekuo negalime susitarti, reikia taikytis su tuo, kas yra, ir nieko padaryti negalime", - juokavo V. Greičiūnas.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau trys ketvirtadaliai KLASCO krovinių šiaurinėje uosto dalyje yra susiję su oro sąlygomis. Pavyzdžiui, lyjant lietui ar sningant negalima krauti birių trąšų, grūdų, ferolydinių, šaldytos produkcijos.

Rampos vis nėra

Pasak V. Greičiūno, nėra kito tokio uosto Europoje, kuriame būtų kraunami ro-ro kroviniai ir nebūtų hidraulinės rampos, reguliuojamos pagal vandens lygį, išskyrus Klaipėdos uostą. Čia dar dirbama 10-15 metų senumo metodais. Jūrų perkėlos terminale vandens lygis nuolatos svyruoja. Dėl to nukenčia ratinės technikos pakrovimas į keltus.

KLASCO kartu su AB DFDS LISCO tebeprašo ne Senelio Šalčio, o Uosto direkcijos įrengti terminale reguliuojamąją rampą. Uosto direkcija tai padaryti žada jau kelerius metus. Belieka tikėtis, kad Žiurkės metai bus sėkmingesni ir rampos atžvilgiu.

Konkurentai skatina

"Savo konkurentams pavydime darbštumo, veiklumo. Kai kuriuos klausimus mes turėtume spręsti operatyviau. Jeigu per ilgai diskutuojame, žiūrėk, kaimynas jau bus ką nors padaręs. Kita vertus, konkurencija skatina mus nuolatos būti dėmesingus. Didžiausi mūsų konkurentai yra ne tik Klaipėdos uoste, bet ir Latvijoje, ir Estijoje, ir Rusijoje. Mes turime nuo jų neatsilikti", - sako KLASCO generalinis direktorius.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

RDA
2008.01.17, 10:30
Klaipėda turi likti Baltijos jūrinių uostų žemėlapyje

...............
Ko labiausiai tikitės šiais metais Klaipėdos uoste, kokie svarbiausi darbai jame bus daromi?

Visų pirma, kad sėkmingai bus panaudotos planuotos investicijos. Šiemet uostas dar kartą iš esmės pakeis savo gylio charakteristikas šiaurinėje uosto dalyje. Startuos keleivių ir krovinių terminalo statyba, 144 krantinės ir terminalų prie jos statybos darbai, geležinkelio infrastruktūros plėtra. Šie metai - tiek daug diskusijų keliančios žemsiurbės statybos pradžia.
................

Vakaru ekspresas (http://www.ve.lt/?data=2008-01-17&rub=1065924818&id=1200506703)

Eimantas
2008.01.18, 01:09
Klaipėdą ir Kylį jungs naujas keltas

Vidmantas Matutis

Kitų metų gegužę tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto kursuojantį keltą “Lisco Optima” pakeis visiškai naujas laivas.

Naująjį keltą stato Italijos laivų statykla „Nuovi Cantieri Apuania“.

200 metrų ilgio, 27 metrų pločio, 23 mazgų (42,5 km/h) greitį išvystantis keltas turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Dabar tarp Kylio ir Klaipėdos plaukioja „Lisco Gloria“ ir „Lisco Optima“. Jie gali imti atitinkamai 2493 ir 2238 metrus krovinio ir 302 bei 324 keleivius.

Naujas laivas kompanijai DFDS kainuos 600 mln. Danijos kronų (278 mln. litų).

„Ši investicija mums padės realizuoti strateginį tikslą - plėsti bei stiprinti kombinuotų keleivių bei krovinių pervežimų linijų tinklą Baltijos regione ir kartu mažinti vidutinį laivyno amžių”, - sakė DFDS prezidentas Niels Smedegaard.

DFDS viceprezidentas Peder Gellert Pedersen teigė, kad kompanija siekia sudaryti alternatyvą kelionei į Vokietiją per Lenkiją, kur didėjantys kelių mokesčiai ir automobilių spūstys sukelia transporto problemas.

Atsilaisvinusį keltą „Lisco Optika“ planuojama panaudoti kitose DFDS Baltijos regiono linijose.

Tiesiogiai DFDS aptarnauja linijas tarp Klaipėdos ir Kopenhagos, Rygos ir Liubeko, Kylio ir Sankt Peterburgo.

www.klaipeda.daily.lt

Eimantas
2008.01.26, 23:25
Kokia ten knyga? Būtų įdomu paskaityt.

Gintautas Surgailis. Lietuvos karinis laivynas 1935-1940. V.2003

Eimantas
2008.01.26, 23:55
Iš uosto į "Draugystę" keliauja vagonai. Gerai įsižiūrėjus kairėje esančių bėgių gale matosi laukiantis jau kitas sąstatas su mėlynai geltonu lokomotyvu. Beje, kairieji bėgiai veda į medienos terminalą, iš kurio nuotraukų taipogi bus:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070930/IMG_5351.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080126/vakaru_krova.jpg
20070926
TGM4A-434 priklausontis UAB "Gargždų geležinkelis" ir išnuomuotas UAB ar AB "Vakarų krova", dukterinei AB"Vakarų laivų gamykla" bendrovei. Tas terminalas kur daug rastų ir yra "Vakarų krova".

P.S. modernizuotas ČME3 turėtų pakeisti suporintus ČME3 (sujungti du įprasti ČME3, abu sinchroniškai valdomi iš vienos kabinos).

praetor
2008.01.27, 00:08
Klaipėdą ir Kylį jungs naujas keltas
Vidmantas Matutis
Kitų metų gegužę tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uosto kursuojantį keltą “Lisco Optima” pakeis visiškai naujas laivas.

Naująjį keltą stato Italijos laivų statykla „Nuovi Cantieri Apuania“.

200 metrų ilgio, 27 metrų pločio, 23 mazgų (42,5 km/h) greitį išvystantis keltas turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Dabar tarp Kylio ir Klaipėdos plaukioja „Lisco Gloria“ ir „Lisco Optima“. Jie gali imti atitinkamai 2493 ir 2238 metrus krovinio ir 302 bei 324 keleivius.

Naujas laivas kompanijai DFDS kainuos 600 mln. Danijos kronų (278 mln. litų).
www.klaipeda.daily.lt

Idomu kazi kaip tas keltas atrodys. Italu puslapis atnaujinamas.
Sprendziant pagal greiti, tai nebus panasus i Tallinko eksploatuojamus Superfastus, kazkas masyvesnio turetu...

tricky_kid
2008.01.31, 14:34
Būtingėje išsiliejo nedidelis naftos kiekis (http://www.lrt.lt/news.php?strid=5042&id=4318481)

Anot Aplinkos ministerijos, preliminariais duomenimis, išsiliejo nedidelis teršalų kiekis – apie 200-400 kilogramų. Teršalų dėmė vandenyje aptverta specialiais užtvarais.

www.lrt.lt

Juokinga ir graudu daros skaitant tokias melagystes.

O realus vaizdas nufilmuotas Vakarų Ekspreso iš malūnsarnio:
Ekologinė nelaimė: Šventojoje jau ruošiamasi valyti krantą (http://www.ve.lt/?data=2008-01-31&id=1201758696)
Dėmė plati ir ilga, o tos užtvaros laiveliu tempiamos gan siauros... na bus matyt.

Eimantas
2008.01.31, 15:52
Grunto aikštelė - 2009-aisiais

Šiemet antrą pusmetį Uosto direkcija planuoja pradėti užteršto grunto aikštelės statybos darbus ir tikisi, kad kitais metais ji jau bus baigta įrengti.

Užteršto grunto aikštelė bus statoma ne buvusioje nebaigtoje įrengti valčių prieplaukoje, kaip planuota, bet šalia Dumpių sąvartyno.

Buvusioje nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje turėtų būti statomas logistikos terminalas. Už valčių prieplaukos, teritorijoje kur dabar tik pievos ir krūmai, ketinama įrengti nerūdinių medžiagų (žvyras, skalda, smėlis) prieplauką. Į ją Nemunu baržos gabentų statybos medžiagas, kurių Klaipėdoje labai trūksta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, buvusią valčių prieplauką nuspręsta naudingiau panaudoti, nei užterštam gruntui laikyti.

Užteršto grunto aikštelės statyba bus finansuojama iš likusių Pasaulio banko paskolos pinigų.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

2008.01.31, 16:10
Tranzitinių krovinių srautas per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą 2007 m. išaugo 50,8 proc. - iki 11,37 mln. tonų.

Daugiau... (http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=4145&Page=0&Page2=0&Action=0&SearchTXT=)

RDA
2008.02.01, 09:33
Atidarys naują laivybos liniją
Vidmantas Matutis

Uoste dar padaugės konteinerių. Šiandien į Klaipėdą užsuks pirmasis naujos laivybos linijos konteinerinis laivas.

Į Norvegijos kompanijos „Tschudi logistics“ Baltijos konteinerių gabenimo linijos maršrutą įtrauktas ir vienintelis Lietuvos uostas.

Šios kompanijos laivai konteinerius gabena į Felikstovo uostą Anglijoje, Antverpeną Belgijoje, Roterdamą Olandijoje, Helsinkį Suomijoje ir Mugą Estijoje.

Kartą per savaitę konteineriai iš minėtų Europos uostų bus gabenami į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą. Iš dviejų Klaipėdos uoste esančių konteinerių terminalų šis pasiūlė palankesnes sąlygas.

Konteinerinių laivų liniją Klaipėdoje aptarnaus bendrovė „Navalio jūrų agentūra“. „Idėją atidaryti naują liniją norvegai brandino ilgai, o įgyvendino per pusantrų metų. Ne taip paprasta į jau veikiančią laivybos liniją įtraukti bent vieną uostą, nes ilgėja krovinių gabenimo linija laikas. Klaipėdos uostas pasirinktas todėl, kad jame pastaraisiais metais žymiai padaugėjo konteinerių“, - pasirinkimo aplinkybes aiškino bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ komercijos direktorius Gintautas Kutka. Bus gabenami kompanijos „Tschudi logistics“ konteineriai.

Linijoje dirbs laivai „Virtsu“, „Durchami“ ir „Kurkse“. Nuolat plaukios du laivai, o vienas bus atsarginis. Visi šie laivai gali gabenti po 266 sąlyginius vienetus (TEU) konteinerių. Laivai yra palyginti nauji – statyti prieš 10-12 metų. Jie gali pasiekti iki 14 mazgų (beveik 26 kilometrų per valandą) greitį.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Martis$$$
2008.02.05, 13:37
"Klaipėdos nafta" įspūdingai pradėjo metus

Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" metus pradėjo pajamų ir krovos šuoliu.

Per sausį įmonė į tanklaivius perpylė 635,5 tūkst. naftos produktų - 20 proc. daugiau nei pirmą 2007-ųjų mėnesį (529,9 tūkst. tonų).

Preliminarios bendrovės sausio pajamos - 9,5 mln. litų. Tai net 25 proc. daugiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį (7,6 mln. litų).

Pasak įmonės atstovo spaudai Eugenijaus Vilūno, gerus rezultatus lėmė ir tai, padaugėjo produkcijos iš "Mažeikių naftos", kuri užbaigė 2006-ųjų spalį sudegusios vakuuminio distiliavimo kolonos atstatymo darbus.

"Sausį "Mažeikių naftos" produkcija sudarė jau apie 40 procentų mūsų įmonės krovos", - sakė E. Vilūnas.

Pernai metų viduryje produkcijos srautas iš "Mažeikių naftos" įmonėje sudarė apie 20 proc.

Sausio "Klaipėdos naftos" krova buvo didesnė ir už pasiektą 2007-ųjų gruodį, kai įmonė perkrovė 516 tūkst. tonų naftos produktų.

Iš viso "Klaipėdos nafta" praėjusiais metais perpylė 5,4 mln. tonų naftos produktų ir, preliminariais duomenimis, gavo 77,9 mln. litų pajamų. Bendrovė pernai planavo pasiekti 75,9 mln. litų apyvartą ir uždirbti 8,8 mln. litų grynojo pelno. "Klaipėdos nafta" skelbė per tris praėjusių metų ketvirčius uždirbusi 10,3 mln. litų neaudituoto ikimokestinio pelno.

2007-ųjų rugsėjo pabaigoje 70,6 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų valdė Ūkio ministerija, 8,2 proc. - "Hansabank" fondai, 4 proc. - "Skandinavska Enskilda Banken" fondai.

www.ve.lt

RDA
2008.02.06, 13:53
Lenkai siekia uostų

„Mažeikių naftą“ valdantis Lenkijos koncernas neslepia planų įsitvirtinti naftos terminalą valdančioje „Klaipėdos naftoje“ ir Latvijos uostuose.

„Žemėlapis rodo, kad prie Mažeikių galima priartėti ir iš Liepojos, ir iš Ventspilio. Šie uostai yra mūsų interesų plotmėje“, – antradienį spaudos konferencijoje Mažeikiuose sakė „Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Mroczkowskis.

Jo teigimu, „PKN Orlen“ norėtų valdyti kuo didesnį „Klaipėdos naftos“ akcijų paketą. Į šios įmonės valdomą naftos terminalą „Mažeikių nafta“ nori tiesti produktotiekį, kuriuo per Klaipėdą eksportuotų naftos produktus į Vakarus. Ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad dėl „PKN Orlen“ dalyvavimo „Klaipėdos naftos“ kapitale bus apsispręsta tik po to, kai lenkai pasirinks konkretų produktotiekio maršrutą – ar tiesti jį iš Mažeikių į Būtingę, ar į Klaipėdą.

Produktotiekio statyboms Lenkijos koncernas planuoja skirti apie 100 mln. JAV dolerių (233 mln. litų) ir prioritetine laiko Klaipėdos kryptį.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)

Memelenderis
2008.02.06, 16:43
Lenkai siekia uostų
Jo teigimu, „PKN Orlen“ norėtų valdyti kuo didesnį „Klaipėdos naftos“ akcijų paketą. Į šios įmonės valdomą naftos terminalą „Mažeikių nafta“ nori tiesti produktotiekį, kuriuo per Klaipėdą eksportuotų naftos produktus į Vakarus. Ūkio ministras Vytas Navickas pareiškė, kad dėl „PKN Orlen“ dalyvavimo „Klaipėdos naftos“ kapitale bus apsispręsta tik po to, kai lenkai pasirinks konkretų produktotiekio maršrutą – ar tiesti jį iš Mažeikių į Būtingę, ar į Klaipėdą.

Produktotiekio statyboms Lenkijos koncernas planuoja skirti apie 100 mln. JAV dolerių (233 mln. litų) ir prioritetine laiko Klaipėdos kryptį.

www.klaipeda.daily.lt (http://www.klaipeda.daily.lt/)
Ir vėl aferos.Parduos ''Klaipėdos naftą'' ''PKN Orlen'' sumažintomis kainomis.Dar produktotiekį užsimanė statyti :nene: .Visai Lietuvos pajūris bus supramonintas ir užterštas.

URBANISTAS
2008.02.06, 18:05
Ir vėl aferos.Parduos ''Klaipėdos naftą'' ''PKN Orlen'' sumažintomis kainomis.Dar produktotiekį užsimanė statyti :nene: .Visai Lietuvos pajūris bus supramonintas ir užterštas.

tu beviltiškas :bang:

molotov_47
2008.02.07, 01:51
tu beviltiškas :bang:

Nekritikuok žmogaus be reikalo. Jei teko pabuvot Lenkijos pajūryje gal netyčia pamatei LOTOS naftos perdirbimo gamyklą prie Gdansko. Dėl to kiekvieną žiemą iškrenta juodas sniegas, o apie oro kokybę nekalbėsiu. Savaime suprantama, kad dalis šios taršos prasiskverbia pro gruntą į gėlo vandens telkinius, o iš jų - į jūrą.

URBANISTAS
2008.02.07, 08:47
Bet lenkai iš klaipėdos plukdins naftą, o ne perdibinės ją Klaipėdoje? ar aš netaip suprantu?

RDA
2008.02.07, 09:34
produktotiekiu į „Klaipėdos nafta“ iš „Mažeikių naftos“ būtų tiekiami pagaminti naftos produktai, benzinas, dizelinas ir t.t. + yra 2007 metų straipsnis vz.lt, dar planuota lygegrečiai naftotiekis iš KN į MN. T.y. nafta per KN į MN iš jos produktai atgal KN. Man tada jau antra butingę primintų.. Tas visas bus sprendžiama dar.

URBANISTAS
2008.02.07, 12:42
Nekritikuok žmogaus be reikalo. Jei teko pabuvot Lenkijos pajūryje gal netyčia pamatei LOTOS naftos perdirbimo gamyklą prie Gdansko. Dėl to kiekvieną žiemą iškrenta juodas sniegas, o apie oro kokybę nekalbėsiu. Savaime suprantama, kad dalis šios taršos prasiskverbia pro gruntą į gėlo vandens telkinius, o iš jų - į jūrą.

Tai apie kokį juoda sniegą šnekam?

Memelenderis
2008.02.07, 17:09
tu beviltiškas :bang:
Pats tu beviltiškas.Profesijos savo neišmanai, dar visada pritari pramonės plėtrai bet kur.O dėl Būtingės, tai sutinku: bus dar viena Būtingė.Įdomu, kur konkrečiai eis tasai naftotiekis ir produktotiekis ?Gal kopomis ?Be to, pramonės šalininkai, nepamirškite, benzinas ir dyzelinas daug geriau dega ir, svarbiausia, daug lengviau užsidega|:D .

URBANISTAS
2008.02.07, 19:11
Nėr prasmės su tavim diskutuot, viską kritikuoji ir visiškai nieko negali argumentuot...

Eidvis
2008.02.07, 20:23
Nėr prasmės su tavim diskutuot, viską kritikuoji ir visiškai nieko negali argumentuot...

As jau seniai Memelenderio komentarus praleidziu neskaites, nes vistiek atmintinai zinau kas juose bus parasyta. :|

Rokas
2008.02.08, 15:08
Memelenderiui vitaminų trūkumas.

Memelenderis
2008.02.08, 15:18
Sveikinu nuoširdžiai URBANISTĄ, Eidvį, Roką, Reptiliją, Analitiką Plėtrą ir visus kitus ''progreso'' ir pramonės plėtros Lietuvoje šalininkus.Klaipėdos savivaldybė patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno gatvėje, ''Begos'' teritorijoje bus nugriautas unikalus Lietuvoje celiuliozės fabriko cechas, bus pastatytas naujas masyvus sandėlių kompleksas, kuriame ketinama sandėliuoti salietrą (tai parako sudėtinė dalis, sprogi, kenksminga aplinkai medžiaga), sodą, rūgštys (įdomu, kas būtų, jei jos netyčia susimaišytų su sodą |:D ).Tad, mieli klaipėdiečiai, gyvensime sveikiau ir saugiau.

Eimantas
2008.02.08, 17:30
Susiję pranešimai perkelti į temą Kruizinė laivyba (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=1172)

Memelenderis
2008.02.08, 18:17
Štai:
Abėjonių kėlusi ''Begos'' plėtra sulaukė pritarimo


Architektai nepritarė

„Begai“ priklausančiame sklype Nemuno g. 2 turėtų atsirasti iki 29 m aukščio pastatai. Be to, įvairaus pavojingumo medžiagoms sandėliuoti numatyta statyti vieno aukšto sandėlius šlaitiniu stogu.

Tokiems sprendimams kategoriškai nepritarė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai. Jie nurodė, kad detaliajame teritorijos plane leistini iki 29 m aukščio pastatai sudarkytų miesto vaizdą, o aplink esančių ir būsimų namų gyventojams užgožtų panoramą.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis žadėjo, kad planuojami aukštybiniai pastatai aplinkinių namų gyventojams tikrai neužgoš vaizdo į marias.

Neišspręstos problemos

Architektams nerimą sukėlė ir planuojami statyti nauji terminalai, kuriuose būtų sandėliuojamos pavojingos medžiagos. Taip pat architektai teigė, kad deramai neišspręsta transporto eismo sistemos ir automobilių stovėjimo aikštelių klausimas.
Sąjungą papiktino ir tai, kad numatyta griauti celiuliozės virimo cechą, įtrauktą į Nekilnojamųjų vertybių registrą, nors ir ketinama išsaugoti vieną sieną.

Pavojaus neįžvelgia

Detalusis planas sukėlė daug abejonių ir Klaipėdos politikams, ypač opozicijai. Politikai abejojo, ar uostamiesčio centre tinka krauti ir sandėliuoti pavojingas medžiagas.

A.Kuzmarskis aiškino, kad nors kroviniai priskiriami prie pavojingų, jų pavojingumas sąlygiškas. Esą daugiausia bus kraunama žemės ūkio produkcija: rapsų, alyvų aliejus, grūdų išspaudos, medvilnė, fasuota salietra, neorganinės ir organinės rūgštys, kitos medžiagos.

Direktoriui antrino ir Klaipėdos tarybos narys Valentinas Greičiūnas. Jis priminė, kad kiekvienai uoste kraunamai medžiagai privaloma gauti daugybę įvairių higienos ir aplinkosaugos įstaigų leidimų.

Statybos vyks

Miesto politikai nuogąstavo ir dėl to, kad sunkiasvoriai automobiliai su kroviniais iš krovos kompanijos judėtų Minijos gatve.

Tačiau A.Kuzmarskis atsakė, kad didžioji dalis krovinių vežama geležinkeliu. Automobiliais neva bus išgabenama tik apie 5 proc. krovinių.

Tarybos opozicijos nariai teigė nesantys visiškai įtikinti, kad dėl tokios „Begos“ plėtros ir naujų sandėlių statybos nebus padaryta žalos klaipėdiečiams. Opozicijos lyderis Artūras Šulcas siūlė atidėti šio detaliojo plano svarstymą, bet į tai nebuvo atsižvelgta.

Už detalųjį Nemuno g. 2 planą nuspręsta balsuoti ir, valdančiajai daugumai pritarus, o opozicijai prieštaraujant, jis buvo priimtas.
www.klaipeda.daily.lt
Uostininkai gali viską.

Eimantas
2008.02.09, 23:49
Susiję pranešimai perkelti į temą Keleivių ir krovinių terminalas (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=4287) ir Vidaus vandens keliai (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=3988)

Eimantas
2008.02.10, 23:18
"Klasco" akiratyje - cementas ir vaisiai
2008 m. vasario 7 d.
http://www.ve.lt/galery/2008-02-07/ke13-2m_.jpg

Didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") šiemet numato investuoti 22 mln. litų.

Jau šių metų viduryje bus pradėta eksploatuoti pirmoji iš trijų 30 tūkst. kv. m ploto popieriaus ir generalinių krovinių sandėlio dalis. Bendrovė artimiausiu metu taip pat numato investuoti į naujus cemento bei vaisių terminalus.

Bus dividendų

Pernai "Klasco" perkrovė 9,6 mln. tonų krovinių - 14 proc. daugiau nei 2006 metais (8,42 mln. tonų). Preliminariais duomenimis, bendrovė uždirbo daugiau nei 140 mln. litų neaudituotų pajamų. Palyginti su užpernai, jos pajamos išaugo beveik 25 milijonais litų.

Anot bendrovę valdančio koncerno "Achemos grupė" prezidento Bronislovo Lubio, šie rezultatai koncerno vadovybę tenkina.

"Dividendus šiemet vėl mokėsime, ir, tikiuosi, ne mažesnius nei pernai", - sakė B. Lubys.

Pernai dividendams įmonės valdyba skyrė 23,75 mln. litų, arba 1,87 Lt dividendų vienai akcijai.

Planuojama, kad šiemet įmonė turėtų pasiekti panašius rodiklius, kaip ir pernai. Laukiama daugiau trąšų iš "Achemos", taip pat daugiau baltarusiškų kalio trąšų. Rusijai padidinus geležinkelio tarifus Estijos kryptimi vežamiems kroviniams, "Klasco" sulaukia įvairių interesantų dėl metalo krovos. Tačiau konkrečių rezultatų dar nepasiekta.

Partneriai iš užsienio

Pasak B. Lubio, šiemet į "Klasco" numatyta investuoti apie 22 mln. litų.

"Šalia KLASCO jūrų perkėlos terminalo Smeltės pusiasalyje jau statomas 30 tūkstančių kvadratinių metrų ploto sandėlis popieriui ir generaliniams kroviniams. Maždaug šių metų viduryje pradėsime eksploatuoti 10 tūkstančių kvadratinių metrų plotą, o toliau tęsime antro ir trečio statybų etapų darbus", - apie pagrindines šių metų investicijas pasakojo B. Lubys.

Jo teigimu, šiemet "Klasco" taip pat dar investuos į įvairią krovos techniką, bus rengiami projektai teritorijai Vitės kvartale. Taip pat bus apmokėta sąskaita už šių metų gale turintį atvykti pirmąjį iš dviejų Rusijos Leningrado laivų statykloje "Pella" užsakytų vilkikų. Kiekvieno jų vilkimo galia - 55 tonos. Šie vilkikai leis "Klasco" teikti paslaugas visų tipų į Klaipėdos uostą įplaukiantiems laivams.

Kitos artimiausių metų "Klasco" investicijos - vaisių ir cemento krovos terminalai.

"Vaisių terminalas atsiras maždaug po poros metų, nes visų pirma turi būti sutvarkyta 144 krantinė. Šį projektą vykdysime kartu su viena Europos kompanija. Mes pastatysime pastatus ir teiksime krovos paslaugas, mūsų partneriai rūpinsis įranga ir produkcijos srautais. "Klasco" investicijos į šį projektą sieks apie 15 milijonų litų. Numatyta pasirašyti kontraktą 10-15 metų", - pasakojo B. Lubys.

Investicijos numatomos ir pagrindinėje "Klasco" teritorijoje. Maždaug ties 5-7 krantinėmis turėtų atsirasti cemento krovos terminalas. Pasak B. Lubio, šio terminalo metiniai pajėgumai turėtų siekti apie pusę milijono tonų. Jame bus įdiegta technologija, garantuojanti, kad krovos metu nebus jokio dulkėjimo. "Klasco" partneriai numato per šį terminalą krausimą cementą eksportuoti į Kazachstaną.

Permainos numatomos ir "Klasco" jūrų perkėlos terminale. Anot B. Lubio, "Klasco" partneriai - keltų kompanija DFDS LISCO - planuoja 2012 metais padvigubinti krovinių skaičių ir pageidauja, kad šis terminalas būtų radikaliai rekonstruotas.

"Susitikime su DFDS LISCO valdybos pirmininku Pederiu Gelertu Pedersenu siūliau duoti konkrečius duomenis organizacijai, kuri su mūsų ir jų specialistais atliktų rimtą studiją, atsakysiančią, ką statyti, ką griauti. Kol kas dar konkrečių pasiūlymų dėl tokios studijos neturime", - sakė "Achemos grupės" prezidentas.

"Vitol" liks

Pasak B. Lubio, šiemet dar trejiems metams bus pratęsta sutartis su tarptautine naftos perdirbimo ir prekybos bendrove "Vitol" dėl "Klasco" valdomo Krovinių terminalo talpyklų nuomos.

"Pernai Krovinių terminalas perkrovė apie 1,8 milijono tonų krovinių ir nė vienos iš jų neatėmė iš kaimynystėje įsikūrusios valstybinės bendrovės "Klaipėdos nafta". Numatome, kad ir šiemet išliks panašūs krovinių srautai. Nauja trejų metų trukmės bendradarbiavimo sutartis su "Vitol" turėtų būti pasirašyta šį pavasarį", - sakė B. Lubys.

Jis patvirtino, kad koncernas neatsisako planų prijungti Krovinių terminalą prie "Klasco". Tai numatoma padaryti, kai bus grąžintas kreditas, paimtas šio terminalo statyboms. Anot B. Lubio, šiuo metu Krovinių terminalo skola bankams siekia 92 mln. litų. Kasmet grąžinama po 15-16 mln. litų.

Martynas VAINORIUS
www.ve.lt

Eimantas
2008.02.10, 23:26
KLASCO planuoja statyti naujus terminalus
Vidmantas Matutis

Prieš metus dėl pabrangusių gamtinių dujų pristabdęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) investicinius projektus šią bendrovę valdantis koncernas „Achemos grupė“ vėl juos atnaujino.

Investicijos didėja

Praėjusiais metais visų koncerno krovos ir logistikos grupės bendrovių investicijos sudarė 17 milijonų litų. Visos jos skirtos KLASCO – popieriaus sandėliui statyti, naujai technikai pirkti, informacinėms technologijoms atnaujinti. Tai buvo mažiausios investicijos per metus nuo to laiko, kai koncernas „Achemos grupė“ įsigijo KLASCO.

Šiemet koncernas „Achemos grupė“ į krovos ir logistikos bendroves planuoja investuoti 58 milijonus litų. Iš jų į KLASCO – 22 milijonus litų. Jūrų perkėloje numatyta baigti statyti 10 tūkstančių kubinių metrų talpos popieriaus sandėlį. Tai bus šio sandėlio pirmojo etapo statyba. Bendra popieriaus terminalo talpa sudarys 30 tūkstančių kubinių metrų. Iš viso šiam terminalui statyti bus panaudota apie 25 milijonus litų. Per popieriaus terminalą bus gabenama produkcija iš Suomijos į Vakarų Europą.

Šiemet pagal KLASCO investicinę programą taip pat numatyta atlikti keletą studijų, įsigyti technikos trąšų terminalui, sumokėti dalį pinigų už statomus vilkikus. Vienas jų bus baigtas iki šių metų pabaigos, kitas - 2009 metų pabaigoje.

Pertvarkys pusiasalį

Dar didesnės investicijos į krovos ir logistikos grupę numatomos 2009 metais – net 205 milijonai litų. Didesnę dalį šių investicijų planuojama panaudoti Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui šalia Antrosios Smiltynės perkėlos statyti.

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys teigė, kad per artimiausius dvejus trejus metus KLASCO teritorijoje Smeltės pusiasalyje planuojama pastatyti vaisių ir daržovių, skystų produktų terminalus.

B.Lubys mano, kad toks terminalas bus pradėtas statyti ne anksčiau kaip 2009 metais. Iki to laiko Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tarp konteinerių terminalo ir jūrų perkėlos turi pastatyti naują 400 metrų ilgio vadinamąją 144-ąją krantinę.

„Deriname vaisių ir daržovių šaldytuvo bendradarbiavimo modelį su viena Vokietijos kompanija. Pagal koncesiją statinys ir krovos darbai būtų mūsų, o šaldymo įranga jų. Mūsų investicijos sudarytų ne daugiau kaip penkiolika milijonų litų. Manau, kad vokiečių kompanija skirtų dešimt – dvylika milijonų litų“, - būsimąjį bendradarbiavimo modelį svarstė B.Lubys.

Prie 144-osios krantinės atsiras ir iš laivų surinktų vandenų valymo įrenginiai. Jie bus perkelti nuo 80-osios krantinės, kur suplanuota pastatyti Klaipėdos keleivių ir krovos terminalą.

„Šiukšlių verslas pasaulyje yra labai pelningas. Pastatę naują valymo ir šiukšlių surinkimo įrangą tikimės neblogai uždirbti“, - svarstė B.Lubys.

Numatoma pertvarkyti ir Jūrų perkėlą. Keltų bendrovę „DFDS Lisco“ valdanti danų kompanija DFDS apie 2012 metus Klaipėdos uoste planuoja padvigubinti ro ro krovinių kiekį.

„DFDS valdybos pirmininkui sakiau, kad kartu su KLASCO specialistais atliktume studiją, kur būtų numatyta, ką Jūrų perkėloje reikia palikti, griauti ar naujai statyti. Kol kas realių pasiūlymų neturime. Kai jie bus, planuosime, kaip pertvarkyti Jūrų perkėlą“, - aiškino B.Lubys.

Kraus cementą

Numatomi pertvarkymai ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos šiaurinėje uosto dalyje. Iš uosto bus iškelta dabar šalia kupolinių sandėlių, kur yra Grūdų terminalas, esanti laivų eismo tarnyba. Jos vietoje planuojama statyti grūdų siloso bokštą. Tačiau kol kas turimų talpų – trijų kupolinių sandėlių po 20 tūkst. tonų grūdams krauti užtenka. Grūdų kiekiai Klaipėdos uoste nėra dideli – rusiškų grūdų nėra, Kazachstano grūdų kiekiai nedideli, lietuviškų grūdų kraunama 500-800 tūkstančiai tonų per metus. Tam, kad plėstųsi grūdų terminalas, reikėtų, jog per metus būtų kraunami bent trys milijonai tonų grūdų.

Taip pat planuojama išplėsti ir Trąšų terminalą. Tai priklausys nuo Baltarusijos trąšų kiekio, kurį ji kraus per KLASCO. Pastaraisiais metais tie kiekiai nuolat didėjo. Taip pat yra baltarusių pažadai, kad jie didins trąšų krovą.

Trąšų kompleksas būtų praplečiamas nuo dabartinio 120 tūkstančių tonų talpos sandėlio pakrovimo rampos link.

KLASCO šiaurinės dalies vystymas priklausys ir nuo to, kaip sparčiai bus rekonstruojami uosto prieigų geležinkeliai.

Naujų objektų planuojama pastatyti ir prie 7, 8 ir 9 krantinių, kai jas rekonstruos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Didesnė dalis teritorijos prie šių krantinių liks krauti įvairiems laisviems arba vadinamiesiems generaliniams kroviniams. Tačiau planuojama pastatyti ir cemento terminalą.

„Dėl cemento terminalo jau pasirašėme popierius, kad jį kuriame, ir kitais metais turėtų būti praktinis judėjimas. Vienas Vokietijos konglomeratas nori ateiti - jie statys, o mes būtume operatoriai“, - sakė „Achemos grupės“ prezidentas B.Lubys.

Tai nebus didelis terminalas. Jis aptarnaus iki 5-7 tūkst. tonų laivus, o metinis jo pajėgumas bus apie pusę milijono tonų. Cementas būtų vežamas iš Švedijos ir Vokietijos į Kazachstaną ir Rusiją.

www.klaipeda.daily.lt

balietis
2008.02.11, 11:01
Jeigu rūgštys susimaišytų su soda, tai tiesiog įvyktų neutralizacijos reakcija, ir būtų daug burbulų (anglies dvideginio). :buksvx:
... ketinama sandėliuoti salietrą (tai parako sudėtinė dalis, sprogi, kenksminga aplinkai medžiaga), sodą, rūgštys (įdomu, kas būtų, jei jos netyčia susimaišytų su sodą |:D ).Tad, mieli klaipėdiečiai, gyvensime sveikiau ir saugiau.

Fanas
2008.02.14, 14:24
Į uostą bus investuojama du kartus daugiau pinigų

Šiemet į Klaipėdos uosto infrastruktūrą numatyta investuoti net 242 mln. Lt, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais.

Viena priežasčių - iš Europos Sąjungos fondų planuojama gauti apie 40 mln. Lt, kita - statybos medžiagų bei paslaugų pabrangimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai per konkursus sutaupyti apie 20 proc. lėšų nebepavyksta.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, 95 mln. Lt numatyti krantinių rekonstrukcijai. Bus statoma 460 m ilgio 144 krantinė prie konteinerių terminalo, baigtos rekonstruoti 143 krantinė konteinerių terminale, 90-96 krantinės LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje, metų pabaigoje tikimasi pradėti statyti naujo keleivių ir krovinių terminalo krantines.

Uosto akvatorijos gilinimo darbams šiemet numatyta apie 60 mln. Lt. Per keturis šių metų mėnesius tikimasi baigti gilinti įplaukos kanalą. Pavasarį šiaurinėje dalyje kelios pagrindinės krantinės bus giliavandenės - 14,5 m gylio, be to, Malkų įlanka bus pagilinta iki 11,5 m gylio.

20 mln. numatyta Kairių ir Perkėlos gatvių rekonstrukcijai, apie 12 mln. Lt - geležinkeliams. Pradinė įmoka už žemsiurbės, kurią ketina įsigyti Uosto direkcija, statybą - 20 mln. Lt.

Klaipėdos miesto savivaldybei numatyti skirti 3 mln. Lt Nemuno gatvės, esančios pietinėje miesto dalyje, rekonstrukcijai, apie 3 mln. Lt - Uosto direkcijai priklausančių krantinių Danės upėje rekonstrukcijai.

Šventoji neužmiršta

Šiemet turėtų pajudėti iš mirties taško ir Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo reikalai. Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar neturi juridinio pagrindo valdyti šį uostą, tačiau tuos darbus, kuriuos ji gali daryti, jau daro, pavyzdžiui, atliekami kartografavimo darbai.

Šią vasarą tikimasi jau turėti pakeistą Šventosios uosto detalųjį planą. Pakeitimus teko daryti todėl, kad į uosto teritoriją pateko du bendrovės "Energetikas" nameliai, ir tokia buvo teismo nutartis. Tada bus rengiamas kitas detalusis Šventosios uosto planas, kuriame jau bus nurodyta vieta žvejams ir t. t.

www.ve.lt

Anchor
2008.02.17, 09:33
Siaip uosto nuotrauka :)
http://i48.photobucket.com/albums/f226/dimonaz/Klaipeda/DSC00110.jpg

Eimantas
2008.02.17, 14:43
Nuo "Baltijos" fotografuota?

Anchor
2008.02.17, 16:52
/\ jo, nuo "Baltijos" :)

Eimantas
2008.02.17, 22:39
Susiję pranešimai perkelti į temą Klaipėdos giliavandenis uostas (http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=5406).

Eimantas
2008.02.18, 23:05
Krova Klaipėdos uoste ir toliau sėkmingai auga
http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/_naujienos/uosto_naujienos/krova_klaipedos_uoste_ir_toliau_sekmingai_auga/5835

RDA
2008.02.22, 08:34
Krovos augimo tempus diktuoja Latvijos uostai
Vidmantas Matutis

Nors ir šiemet Klaipėdos uosto krova yra gerokai didesnė nei pernai, tačiau regione jis jau nebediktuoja krovos augimo tempų.

Šiemet sausį Klaipėdos uoste krauta 2,39 mln. tonų krovinių arba 11,5 procento daugiau nei pernai per tą patį laiką. Tačiau Latvijos uostų – Ventspilio, Rygos ir Liepojos krova buvo net 25 procentais didesnė nei pernai. Ventspilio uoste krauta 2,78 mln. tonų, Rygos – 2,31 mln. tonų, Liepojos – 0,41 mln. tonų krovinių.

Ventspilio uoste 48 proc. augo naftos produktų, 20 proc. konteinerių, 16 proc. anglių krova. Rygos uoste net 57 proc. išaugo anglių krova. Ji sudarė per vieną milijoną tonų arba net 47 proc. bendros krovos. Kitų krovinių augimo tempas nebuvo toks žymus, gal išskyrus konteinerių krovos augimą, kuris sudarė 23,9 procento. Liepojos uosto augimą lėmė net 73 proc. padidėjusi naftos produktų krova.

Klaipėdos uoste šiemet beveik 15 proc. daugiau kraunama naftos produktų, 17,7 proc. - šaldytų krovinių, šešis kartus daugiau durpių, tris kartus daugiau žemės ūkio produktų, du kartus daugiau medienos. Klaipėdos uostas ir toliau išlieka regiono lyderis pagal konteinerių krovą, kuri šiemet yra beveik 37 proc. didesnė nei pernai. Nepaisant to, ne tokius didelius kaip Latvijoje, Klaipėdos uosto augimo tempus lėmė tai, kad sumažėjo masiškesnių krovinių – beveik 39 proc. - geležies ir plieno, 37 proc. – metalo laužo, 4,8 proc. – pakuotų trąšų.

Tačiau įdomiausia šių metų rytinės Baltijos jūros regiono tendencija yra ta, kad net 37,7 procento sumažėjo Talino uosto krova. Nedviprasmiškai teigiama, kad tai lėmė Rusijos krovinių savininkus užrūstinęs tarybinio kareivio skulptūros iškėlimas iš Talino centro. Talino uoste net 74,4 procento arba beveik vienu milijonu tonų sumažėjo birių krovinių. Tuo galima paaiškinti netikėtus Latvijos uostų augimo tempus. Gali būti, kad Taline krautos anglys „permestos“ į Latvijos uostus. Taline taip pat 24,9 proc. arba 576,6 tūkst. tonų mažiau krauta skystų krovinių. Didžiausia tikimybė, kad šie kroviniai, tiksliau, Taline krauta nafta, pasuko į pačios Rusijos Primorsko uostą. Sausį jame krauta net 6,6 mln. tonų krovinių arba 6,6 proc. daugiau nei pernai. Pagal krovos lygį tonomis tik prieš penkerius metus atsiradęs Primorsko uostas aplenkė visus kitus rytinės Baltijos uostus.

http://www.klaipeda.daily.lt/

Fanas
2008.02.29, 11:08
Klaipėdos uoste – laivas rekordininkas

Į Klaipėdos uostą tris kartus per savaitę užsuks rekordinio dydžio keltas. Vakar jis čia prisišvartavo pirmą kartą. Prieš mėnesį pastatytas Kinijoje keltas „Tor Corona” yra didžiausias pagal krovinių gabenimo galimybes.

„Tokio kelto Klaipėdoje dar nebuvo. Jis – beveik 40 metrų aukščio, turintis keturis krovininius denius ir galintis gabenti 3178 metrų ilgio eile sustatytus automobilius”, - naujojo kelto pranašumus vardijo „DFDS Lisco” Komunikacijų grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Tačiau keltas „Tor Corona”, kurio ilgis 187 metrai, yra keturiais metrais trumpesnis už „Kauną”. Specialiai plaukioti tarp Klaipėdos ir Vokietijos Mukrano uostų statyti „Kaunas”, „Vilnius” ir „Klaipėda” netgi buvo pakliuvę į Ginesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai.

Keltas „Tor Corona” yra skirtas gabenti tik krovinius. Jame nėra kajučių keleiviams – tik dvylika vietų vairuotojams. Šis gigantas tris kartus per savaitę plaukios tarp Klaipėdos ir Danijos Kopenhagos ir Fredericijos uostų. Jis pakeis keltą „Tor Maxima”.

Keltas „Tor Corona” plaukios su Anglijos vėliava, nes priklauso šios šalies kompanijai. Danų valdoma Lietuvos bendrovė „DFDS Lisco” jį nuomos.

Naujojo laivo įgulą sudaro 22 jūrininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Šiuo metu Italijoje statomas dar vienas 200 metrų ilgio keltas, kuris turės 600 puikiai įrengtų vietų keleiviams ir galės gabenti 2500 metrų ilgio automobilių eilę. Jis plaukios tarp Klaipėdos ir Vokietijos Kylio uostų.
www.delfi.lt

Rokas
2008.02.29, 15:32
^^^
Kam įdomu, kelto nuotrauka yra 25 puslapyje.

WILD_WEST
2008.03.03, 00:09
Keletas vaizdu is TOR CORONA
Mechanikos skyrius
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080302/Picture%20001.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20080302/Picture%20002.jpg

Kapitono tiltelis
http://foto.terpe.lt/inkelti/20080302/Picture%20006.jpg

Kita sekmadieni, kai vel bus Klaipedoje pasistengsiu padaryt daugiau foto

groundzer
2008.03.03, 13:42
Labai puikios nuotraukos Wild West.Isduok paslapti, kaip sugebejai ten patekti.:hm:

Martis$$$
2008.03.05, 11:09
"Klaipėdos naftoje" - rekordinis vasaris


Valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" per šių metų vasarį į tanklaivius perpylė 780,9 tūkst. tonų naftos produktų.

Šis krovos rezultatas yra net 55 proc. didesnis nei pasiektas 2007-ųjų vasarį, kai buvo perpilta 504 tūkst. tonų. Lyginant pirmuosius praėjusių metų ir 2008-ųjų mėnesius "Klaipėdos naftos" krova yra išaugusi 37 proc. - nuo 1,03 iki 1,41 mln. tonų.

Per šių metų sausį ir vasarį žymiai išaugo ir "Klaipėdos naftos" pajamos. Pernai įmonė per šį laikotarpį buvo gavusi 14,8 mln. litų pajamų, o šiemet - 20,3 mln. litų (37 proc. daugiau).

"Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros teigimu, šis vasaris krovos atžvilgiu yra rekordinis.

"Per šešerius metus, kai vadovauju įmonei, buvo mėnesių, kai įmonė perpylė 800 tūkstančių tonų, tačiau vasarį, kuris yra trumpesnis mėnuo, tokių rezultatų dar nebuvo. Aišku, kad tai - viso kolektyvo nuopelnas. Daugiau produkcijos gauname iš "Mažeikių naftos", tačiau lėmė ir kiti veiksniai. "Klaipėdos naftoje" yra įdiegtos pažangios technologijos, leidžiančios krauti tuo metu, kai kitų uostų terminalai negali dirbti. Jau kurį laiką sėkmingai krauname vakuuminį gazolį, tad atsirado naujų klientų, per mūsų terminalą kraunančių šį produktą", - sakė J. Aušra.

Anot jo, jei ir toliau tęsis tokios tendencijos, įmonė šiemet gali perkrauti ir 8 mln. tonų naftos produktų. Iš viso "Klaipėdos nafta" praėjusiais metais perpylė 5,4 mln. tonų naftos produktų.

"Klaipėdos nafta" pernai uždirbo 21 proc. didesnį pelną prieš apmokestinimą, lyginant su planuotu uždirbti 8,8 mln. litų pelnu. Tai pavyko pasiekti dėl trigubai išaugusios Rusijos ir Baltarusijos gamyklų tamsiųjų naftos produktų krovos. Šių klientų atžvilgiu taikoma optimali tarifų politika ne tik padidino krovinių kiekį, bet ir leido "Klaipėdos naftai" gauti 4 proc. (2,7 mln. litų) daugiau nei planuota pagrindinės veiklos pajamų.

Teigiama, kad planuoto pelno rodiklio išaugimui įtakos turėjo ir optimalus bendrovės vadovybės ūkinės veiklos sąnaudų koordinavimas. Pernai bendrovė neviršijo patvirtintų ūkinės finansinės veiklos sąnaudų sumos.

Taip pat planuodama 2007-ųjų ketvirto ketvirčio rezultatus bendrovė nesitikėjo, kad trys paskutiniai mėnesiai bus palankūs krovos operacijoms - vyravo šilti orai bei palankios meteorologinės sąlygos laivams aptarnauti.

2007-ųjų pabaigoje Ūkio ministerija valdė 70,63 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų. 13,7 proc. akcijų priklausė užsienio juridiniams asmenims, 12,6 proc. - Lietuvos fiziniams asmenims, 2,39 proc. - Lietuvos juridiniams asmenims.

www.ve.lt

Fanas
2008.03.06, 16:55
Klaipėdos uostas atšaukia nuolaidas

Vyriausybei pritarus naujoms Klaipėdos uosto rinkliavoms, nebeliks iki šiol galiojančios nuolaidų sistemos, neteks jų ir AB "Mažeikių nafta". Rinkliavos pakeistos siekiant, kad uostas būtų konkurencingesnis, rašo „Verslo žinios“. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, nuolaidų nebelieka, o rinkliavos apie 10 proc. didėja mažiesiems laivams ir tiek pat mažėja didiesiems.

Atsiranda nauja rinkliava už locmanų paslaugas. Iki šiol galiojančių nuolaidų neteks ir AB "Mažeikių nafta". Jai uosto paslaugos pabrangs bemaž 10 proc.

Bendrai rinkliavos didėja apie 3-5 proc. Naujosios rinkliavos, S. Dobilinsko teigimu, "uostą darys dar konkurencingesnį". Naujos rinkliavos turėtų įsigalioti liepą, o dėl jų taikymo tvarkos vis tebediskutuojama.

www.delfi.lt

Gaxas
2008.03.07, 12:39
Wild.West labai laukiu daugiau nuotraukų iš kelto.

Per parą Klaipėdos uoste ir šalia jo užfiksuoti trys incidentai

http://www.alfa.lt/straipsnis/c63541

tricky_kid
2008.03.07, 13:21
Wild.West labai laukiu daugiau nuotraukų iš kelto.

Per parą Klaipėdos uoste ir šalia jo užfiksuoti trys incidentai

http://www.alfa.lt/straipsnis/c63541


Oho. Tas trečias incidentas tikrai pavojingas, nes su bulve gali labai langvai bet kurį laivą "pradurti" ... gerai, kad šonais susirėmė. Bet ir tai keista ... linijinis laivas ir tokias nesąmones daro .. beje čia tas naujasis keltas, kurio fotkės įdėtos porą pranešimų aukščiau.

Rokas
2008.03.07, 16:02
^^^
Berods Tor Corona yra švedai kapitonai.

Gaxas
2008.03.07, 16:30
Tikriausiai "Tor Corona" dabar bus remontuojamas ir nevykdys laikinai reisų.

WILD_WEST
2008.03.07, 17:33
^^^
Berods Tor Corona yra švedai kapitonai.

Taip,kapitonai svedai ;)

Gaxas
2008.03.08, 17:01
Šioje svetainėje galima stebėti kur yra laivai. Yra ir Klaipėdos uostas. Bet naudojantis nemokamai laikas atsilieka 1-2h. Taip pat galima stebėti per Google Earth laivų lokaciją, laikas GE atsilieka 8-24h. Nuoroda: http://www.vesseltracker.com