PDA

Keisti į išsamų rodinį : Pasaulio laivybos naujienos


Puslapiai : [1] 2

groundzer
2010.08.02, 12:52
Forume labai trūko geros forumo temos apie naujausius laivybos įvykius, intermodalinių krovinių pervežimo aktualijas ir laivybos kompanijų naujienas. Kadangi, informacijos čia tema daugiausia galima rasti anglų kalba, todėl teks į pagalba pasitelkti savo vertimo sugebėjimus. Beje, naujienas iš užsienio uostų siūlau talpinti kitoje mano sukurtoje temoje Jūrų uostai užsienio šalyse.

Pateiksiu keletą naudingų naujienų šaltinių:

http://www.lloydslist.com/ll/ (Keista, bet norint skaityti naujienas šiame puslapyje, reikia registruotis. Ir po kiek laiko, jau tenka mokėti pinigus už galimybę jas matyti.)
http://www.bairdmaritime.com/
http://www.maritimedanmark.dk/ (Yra ir skiltis anglų kalba, tačiau ji žymiai rečiau atnaujinama.)
http://www.worldmaritimenews.com/

2010 liepos 28 d.
CMA CGM pristatė naują savo gigantą

Prancūzų konteinerių gabenimo kompanija CMA CGM pranešė apie naujo laivo CMA CGM Leo pargabenimą iš Pietų Korėjos. Naujasis laivas buvo pastatytas laivų statykloje Hyundai Heavy Industries. CMA CGM Leo yra penktas motorlaivis iš visos 12 laivų serijos, kurie gali gabenti 11.400 TEU jūrinių konteinerių. Visi likę šios serijos laivai bus baigti statyti iki kitų metų pradžios.

http://images.vesseltracker.com/images/vessels/midres/Cma-Cgm-Leo-578951.jpg
Šaltinis vesseltracker.com

Naujasis CMA CGM kompanijos laivas jau priregistruotas Valetos jūrų uoste ir plaukios su Maltos respublikos vėliava. CMA CGM Leo ilgis siekia 360 m., plotis - 45 m., o grimzlė - 15.5 m.

CMA CGM Leo kartu su CMA CGM Christophe Colomb ir CMA CGM Amerigo Vespucci konteinervežiais aptarnaus FAL 5 (French Asia Line) laivybos liniją, kuri jungia Aziją ir Europą.

Pilnas straipsnis (anglų kalba)
http://www.bairdmaritime.com/index.php?option=com_content&view=article&id=7426:cma-cgm-take-delivery-of-new-giant&catid=66:container&Itemid=57

groundzer
2010.08.02, 13:09
2010 liepos 30 d.
CMA CGM valdyba tęsią naujų laivų pristatinėjimą

Prancūzų konteinerių gabenimo kompanija CMA CGM pranešė apie naujo laivo, talpinančio 13.800TEU jūrinių konteinerių paleidimą į laivybos liniją FAL 5 (French Asia Line).

http://www.bairdmaritime.com/images/stories/ShipsShipping/2010-05/christophe-colomb.jpg
CMA CGM Christophe Colomb Le Havre uoste, Prancūzija. Šaltinis bairdmaritime.com

CMA CGM Amerigo Vespucci yra vienas aštuonių laivų serijos. Jis buvo pargabentas iš Pietų Korėjos Daewoo laivų statyklos liepos 22 dieną.

Šios naujosios serijos laivai bus aprūpinti ypač ekonomiškais varikliais su elektroniniu kuro įpurškimu. Tai puikiai atsilieps kuro sąnaudoms, kurios esant maksimaliam 25 mazgų greičiui, per dieną sudarys iki 500 tonų, o plaukiant 13 mazgų greičiu sudarys 50 tonų.

Pilnas straipsnis (anglų kalba)
http://www.bairdmaritime.com/index.php?option=com_content&view=article&id=7453:indebt-cma-cgm-continues-vessel-delivery&catid=66:container&Itemid=57

groundzer
2010.08.20, 18:08
Rugpjūčio 19 d.
2010 m. pirmąjį pusmetį MAERSK pelnas augo 20 proc.

Šių metų pirmąjį pusmetį AP Møller – Maersk kompanija uždirbo 2 mln. USD daugiau, palyginus su 2009 m. atitinkamu periodu...

http://www.bairdmaritime.com/images/stories/ShipsShipping/2010-05/maersk_containers_sml.jpg
Copyright maerskline.com

Pilna publikacija ir išsami statistika
http://www.bairdmaritime.com/index.php?option=com_content&view=article&id=7651:maersk-2010-first-half-profit-up-20-percent&catid=66:container&Itemid=57

groundzer
2010.10.09, 12:05
Iš liepsniojančio kelto „Lisco Gloria“ evakuoti visi žmonės

http://g.diena.lt/02/04/477e7c.jpg

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/nelaimes-kriminalai/is-liepsniojancio-kelto-lisco-gloria-evakuoti-visi-zmones-papildyta-304038

Wycka
2010.10.09, 12:13
/\ Apie šį įvykį rašo ir kiti portalai:

Vokietijoje degė Klaipėdos keltas "LISCO Gloria", yra sužeistų (http://kriminalai.atn.lt/straipsnis/65300/vokietijoje-dege-klaipedos-keltas-lisco-gloria-yra-suzeistu-atnaujinta)
Šeštadienio naktį iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kompanijos „DFDS Seaways“ kelte kilo gaisras, kuris įvyko dėl sprogimo. Tokią informaciją ryte pranešė Vokietijos jūrų gelbėjimo tarnybos pareigūnai.
Kaip skelbia Vokietijos spauda, kad kelte buvo apie 230 žmonių, kurie buvo evakuoti į kitą keltą. Bendrovės, kuriai priklauso keltas, atstovas teigė, kad gaisras kelte vis dar neužgesintas.
Skelbiama, kad trys sužeistieji į krantą buvo išgabenti sraigtasparniais, tačiau aukų gali būti ir daugiau. Kaip skelbia spauda, plaukusiame kelte nukentėjusių žmonių - 25 moksleivių grupė iš Lietuvos ir du juos lydėję mokytojai. Kol kas nežinoma, kaip stipriai nukentėjo minėti keltu plaukę moksleiviai. Tačiau „DFDS Seaways“ atstovas teigė, kad visi keleiviai į Klaipėdą bus pargabenti nemokamai.
Tiksli gaisrą sukėlusio sprogimo priežastis taip pat kol kas neaiški. Tačiau spėjama, kad sprogimas kilo dėl gaisro.

Kadafis
2010.10.09, 15:09
http://i351.photobucket.com/albums/q457/Kadafis/Miestai/Laivai/IMG_8925.jpg

Sudegė gražuolis, tiesą sakant dar ir dabar dega...

Foto/video pilnas internetas, bet esmė, kad visi žmonės sėkmingai evakuoti...

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/kilo-gaisras-i-lietuva-plaukusiame-kelte-keleiviai-evakuoti-59-119204

Daugiau foto:

http://www.spiegel.de/fotostrecke/fotostrecke-60335.html

dr.
2010.10.09, 17:34
Labai gaila laivo, šią vasarą teko keltis į Kylį su Lisco Gloria... Jeigu kam įdomu, galėsiu įdėti keletą nuotraukų iš laivo vidaus.

Romas
2010.10.09, 23:38
/\ Ačiū už "Lisco Gloria" nuotraukas.
Niekada nežinai, kuri iš nuotraukų gali tapti istorine...
Gerai, kad ten lyg ir visi išsigelbėjo.

Kadafis
2010.10.10, 00:37
Pačiam teko kelis kart plaukt šio laiveliu, tai tokia nostalgija apėmė, gaila vistik... :)

Keista kaip visi iškart kuria sąmokslo teorijas, pradeda kaltint įgulą, kad dūmuose teko pastovėt, kaltina auklėtojus, kad vaikų aprengt nespėjo, o vienmarškinius iš lovų ištraukė... Bet gi įgula visuomet laiko keleivius kažkur vienoj krūvoj kol nuleidžia gelbėjimosi valtis, kad nebūtų panikos bereikalingos ir trukdančios koordinuotam darbui.

Gal iš čia kitaip atrodo, bet manau jei įgula išsaugojo visas gyvybes, tai tie skarmalai ar prekes furose - bala nematė... :)

Ir visiškai suprantamas tokį košmarą išgyvenusių keleivių nenoras plaukti namo sekančiu keltu. Aš asmeniškai kai pagalvoju, tai namo geriau irgi lėktuvu skrisčiau nei po tokios nakties, lipčiau sekančiai nakčiai vėl į keltą...

Gator
2010.10.10, 04:48
Kiek pinigu bilietai zmogui is kylio i Lietuva mazdaug kainuoja idomumo delei? Visada norejau pamegint su keltu plaukti, bet kazkaip vis atsisakydavau minties kai lektuvu pigiau...

Silber418
2010.10.10, 04:55
Kiek pinigu bilietai zmogui is kylio i Lietuva mazdaug kainuoja idomumo delei? Visada norejau pamegint su keltu plaukti, bet kazkaip vis atsisakydavau minties kai lektuvu pigiau...

Daug naudingos informacijos (taip pat ir bilietų kainas) galima rasti http://www.dfdslisco.lt/ svetainėje.
O šiaip, jeigu yra galimybė, patarčiau keltu plaukti iš Rygos arba Talino į Švediją arba Helsinkį (iš Talino). Tuomet galima aplankyti kelis miestus ir keltai yra keleiviniai, kur ir pramogų daugiau. Naujesni keltai plaukia iš Talino. :)
Be to, plaukiant, pavyzdžiui, iš Rygos, kelto bilietai gali būti nebrangūs, tik reikia iš anksto planuoti kelionę.

Wycka
2010.10.10, 13:02
Keista kaip visi iškart kuria sąmokslo teorijas, pradeda kaltint įgulą, kad dūmuose teko pastovėt, kaltina auklėtojus, kad vaikų aprengt nespėjo, o vienmarškinius iš lovų ištraukė...
Gal iš čia kitaip atrodo, bet manau jei įgula išsaugojo visas gyvybes, tai tie skarmalai ar prekes furose - bala nematė...

Tokie maži skandaliukai, kurie baigiasi gana laimingai (bent jau be mirčių ir rimtų sužalojimų) kažkuria prasme yra laivybos kompanijai netgi naudingi. Štai (ne tik Lietuvos) žurnalistai nemokamai aprašė kelionę keltu, paminėjo, kad jis plaukė į Klaipėdą. Eilinis žmogelis tikriausiai pirmą kartą sužinojo, kad iš Klaipėdos plaukia keleiviniai reguliarūs keltai. Natūraliai kyla nors pasidomėti, kas kur ir kaip. Na ir kas, kad atsitiko maža nelaimė — juk ir lėktuvai krenta, ir autobusai lūžta, bet keleiviai vis važiuoja. Taigi nėra to blogo, kas neišeitų į gera — Kalėdoms ir kitai vasarai galima planuoti nežymų keleivių skaičiaus augimą ;)

Petrozilijus Cvakelmanas
2010.10.10, 18:16
O jis galės po tokio gaisro dar plaukiot ar reiks į metalo laužą supielavot?

tricky_kid
2010.10.10, 18:55
Gerai, kad viskas taip sėkmingai baigėsi.

Vienas iš įdomesnių klausimų: kaip laive vietoj 236 buvo 249 keleiviai ?

Bet į juos bus atsakyta po išsamaus tyrimo. Užgesus gaisrui artmiausiame uoste jis bus apžiūrėtas ir nuspręstas jo likimas.

Spėju, kad keliaus į metalo laužą, nes teko matyti žinutę, kad viduje temperatūra galėjo siekti 800 C (ant išorės pylė apie 10 - 11 C jūros vandenį), o tokia temperatūra (ir jų skirtumas) tikrai susilpnina metalo konstrukciją dėl deformacijų.

sleader
2010.10.10, 18:57
http://www.15min.lt/images/photos/616150/big/1286709047laivas.jpg
AFP/„Scanpix“ nuotr. (15min.lt)

Kadangi jis dabar taip atrodo ir dėl karščio tikriausiai smarkiai pažeistos konstrukcijos, greičiausia jo laukia metalo laužo likimas.

dr.
2010.10.10, 21:34
Istoriniais tapę turistiniai kadrai. Liko sentimentų šiam laivui:(

http://img526.imageshack.us/img526/8063/liscmf.jpg (http://img526.imageshack.us/i/liscmf.jpg/)


http://img830.imageshack.us/img830/9464/dscf9252.jpg (http://img830.imageshack.us/i/dscf9252.jpg/)

http://img833.imageshack.us/img833/6159/dscf9296.jpg (http://img833.imageshack.us/i/dscf9296.jpg/)

http://img529.imageshack.us/img529/2082/dscf9298.jpg (http://img529.imageshack.us/i/dscf9298.jpg/)

http://img843.imageshack.us/img843/9779/dscf9299a.jpg (http://img843.imageshack.us/i/dscf9299a.jpg/)

Vaizdas pro langą įš kajutės
http://img508.imageshack.us/img508/9826/dscf9300.jpg (http://img508.imageshack.us/i/dscf9300.jpg/)

http://img257.imageshack.us/img257/8267/dscf9301l.jpg (http://img257.imageshack.us/i/dscf9301l.jpg/)

http://img408.imageshack.us/img408/1052/dscf9302.jpg (http://img408.imageshack.us/i/dscf9302.jpg/)

http://img411.imageshack.us/img411/9610/dscf9303s.jpg (http://img411.imageshack.us/i/dscf9303s.jpg/)

http://img297.imageshack.us/img297/5726/dscf9306.jpg (http://img297.imageshack.us/i/dscf9306.jpg/)

http://img832.imageshack.us/img832/3281/dscf9309.jpg (http://img832.imageshack.us/i/dscf9309.jpg/)

http://img256.imageshack.us/img256/8376/dscf9308.jpg (http://img256.imageshack.us/i/dscf9308.jpg/)

Lettered
2010.10.10, 21:36
Keista, kad toks keltas gali taip beveik visas sudegti kaip daržinė.

groundzer
2010.10.10, 21:39
Istoriniais tapę turistiniai kadrai. Liko sentimentų šiam laivui:(

Atvaizdas
(http://img830.imageshack.us/i/dscf9252.jpg/)

Atvaizdas
(http://img833.imageshack.us/i/dscf9296.jpg/)

Atvaizdas
(http://img529.imageshack.us/i/dscf9298.jpg/)

Atvaizdas
(http://img843.imageshack.us/i/dscf9299a.jpg/)

Vaizdas pro langą įš kajutės
Atvaizdas
(http://img508.imageshack.us/i/dscf9300.jpg/)

Atvaizdas
(http://img257.imageshack.us/i/dscf9301l.jpg/)

Atvaizdas
(http://img408.imageshack.us/i/dscf9302.jpg/)

Atvaizdas
(http://img411.imageshack.us/i/dscf9303s.jpg/)

Atvaizdas
(http://img297.imageshack.us/i/dscf9306.jpg/)

Atvaizdas
(http://img832.imageshack.us/i/dscf9309.jpg/)

Atvaizdas
(http://img256.imageshack.us/i/dscf9308.jpg/)

Net sunku įsivaizduoti kas dėjosi šiose siauruose koridoriuose tą naktį... Visgi, teks DFDS naują keltą įsigyti, kuris pakeis šį nelaimėlį Kylis-Klaipėda maršrute.

dr.
2010.10.10, 21:39
Matote, degė ne pats keltas, o jame sutalpinti vilkikai ir kt.

Eimantas
2010.10.11, 09:31
Lisco Gloria nuotraukų galerija
http://www.shipspotting.com/search.php?query=lisco+gloria&mid=7&action=showall&andor=AND&start=40

Sula
2010.10.11, 09:41
Kiek supratau, užsidegė viršutiniame denyje buvęs vilkikas. T.y. nekalčiausias atvejis. Negi nenumatyta kaip greitai lokalizuoti tokius gaisro židinius?

praeivis
2010.10.11, 10:07
Pačiam teko kelis kart plaukt šio laiveliu, tai tokia nostalgija apėmė, gaila vistik... :)

Keista kaip visi iškart kuria sąmokslo teorijas, pradeda kaltint įgulą, kad dūmuose teko pastovėt, kaltina auklėtojus, kad vaikų aprengt nespėjo, o vienmarškinius iš lovų ištraukė... Bet gi įgula visuomet laiko keleivius kažkur vienoj krūvoj kol nuleidžia gelbėjimosi valtis, kad nebūtų panikos bereikalingos ir trukdančios koordinuotam darbui.

Gal iš čia kitaip atrodo, bet manau jei įgula išsaugojo visas gyvybes, tai tie skarmalai ar prekes furose - bala nematė... :)
...



Bet gali i viska paziureti ir is kitos puses:-)) Paziurek kaip raso lrytas http://www.lrytas.lt/?data=20101011&id=akt11_a1101011&sk_id=99&view=2

Nelaimę tiriantys Vokietijos pareigūnai mano, jog gaisras naktį į šeštadienį, apie 1 valandą Lietuvos laiku, kilo viršutiniame denyje, kur užsiliepsnojo vienas vilkikas.- vadinasi igula ne tik nesugebejo laiku pastebeti gaisro denyje,o ne kazkur triumuose apacioje, bet nesugebejo net ir uzgesinti jo pacioje pradzioje,kai aplink tokia galybe vandens...

Priėjęs arčiau prie kamino pamačiau, kad denyje tirštėjantys juodi dūmai – ne iš ten. Pajutęs svylančios gumos smarvę supratau, kad laive kažkas užsidegė”, – apie gaisro pradžią pasakojo kretingiškis.
Sutiktam kelto saugos darbuotojui kretingiškis pasakė, jog kilo gaisras, bet jis nepatikėjo.- o tai jau irodo visiska komandos apsileidima ir poxuizma ir i nieka nereagavima. Gaisra pirmi pastebi keleiviai ,o ne komanda,kurios darbas sekti,kad viskas eitusi tvarkingai.

Du kelto mašinų skyriuje dirbusius įgulos narius ugnis jau buvo atkirtusi nuo nusileidimo vietos, todėl jiems teko šokti už borto- kai kurie komandos nariai is vis buvo uzmirsti ir apie gaisra suzinojo tik tada ,kai ugnis jau buvo atkirtusi jiems kelia...


Kai į kajutę ėmė skverbtis dūmai, mergaitė jau miegojo. Pažadinta aštuonmetė nuo dūmų pradėjo dusti, todėl skubiai aprengę dukterį sutuoktiniai išbėgo ant denio palikę kajutėje visus savo daiktus.-taigi keleivius zadino ir liepe evakuotis ne igulos nariai,o gelbejosi patys keleiviai kaip kas ismane...


Įgulos nariai mane nuramino, kad nieko baisaus neįvyko, ir pasiūlė nueiti į kavinę.
Bet netrukus dūmai ėmė veržtis į vidų ir sugrįžti į kajutę buvo neįmanoma- taigi igula ne tik,kad neskubejo gelbeti keleiviu,bet dar jiems ir melavo...,kad nieko baisaus neivyko



Visą pavojaus rimtumą žmonės įvertino, kai išbėgę į denį pamatė atvira liepsna degančias mašinas.
Netrukus pasigirdo sprogimai – į orą išmesdami liepsnų fakelus sproginėjo mašinų degalų bakai, garsiai pokšėjo degančios padangos.- stai kada tik zmones suzinojo apie gaisra,kai jau sproginejo masinos:-)) Reikejo igulai dar ilgiau palaukti. matosi,kad ten surinkta darbui tokia teliuku banda....



Kiek atokiau nuplaukę nuo kelto keleiviai po 15 minučių su siaubu pamatė, kad ugnis apėmė tą vietą, iš kurios jie nulipo virvinėmis kopėčiomis.- stai kaip ilgai ir nusikalstamai delse komanda. tiesiog pasiseke,kad pavyko laiku issinesdinti ir jokio komandos nuopelno tame nera,o vien tik visur kyso didziulis aplaidumas.


Įgula gelbėtis nuo gaisro keleiviams įsakė kelto bare septintajame denyje.-jie dar bande kazka burti,vietoj to ,kad is karto evakuotu zmones,nes denyje jau liejosi upe degantis dyzelinas is masinu baku..


Įgula vis bandė sudaryti įspūdį, kad gaisras nedidelis ir netrukus bus užgesintas.
Tačiau dūmų vis daugėjo, teko net atsitūpti ant žemės – kitaip nebuvo kuo kvėpuoti.”- na cia jau is vis kalbeti apie kazkoki komandos profesionaluma negalima...


J.Korsakas mano, kad keleivių gelbėjimo organizavimas buvo prastas: „Bet mus išgelbėjo žmonių vienybė.”

Prieš sėdant į gelbėjimo valtį kažkas iš keleivių susiprotėjo suplėšyti sudrėkintą paklodę. Gelbėdamiesi nuo aitrių dūmų audeklo gabalėliais žmonės dengė burną ir nosį.- viska dare patys keleiviai ir komandos jokios pagalbos,matyt jie ir patys nelabai zinojo ka daryti.


.Korsakui įsiminė momentas, kai buvo dalijamos gelbėjimosi liemenės. Vieno šalia stovėjusio vyro jis paklausė, kaip ja naudotis.
Šis parodė ir pridūrė, kad taip pats nusprendė.
Tuo tarpu įgula nė nepaaiškino, kaip įjungti prie liemenių pritvirtintas lemputes, kokiu atveju naudoti švilpukus.- o kur buvo igulos nariai? Jie turetu patys kiekvienam nemokanciam keleiviui uzdeti liemene ar bent jau paziureti ar gerai jie ten patys uzsidejo ir pan,


Po 10–15 minučių gavę leidimą lipti ant denio Korsakai pastebėjo, kad keleiviai patys pila vandenį, nes jau darėsi karšta.- o kur buvo igula????

taspac
2010.10.11, 10:23
Manau spauda kiek persude kaip visada. Niekada igula neturi sakyti, kad sakes, skestam, degam, mirsim. Tada prasidetu panika. Visada laive visi ziuri i igula, ar mazam ar dideliam. Sita zinau is mokymu, nes pats buriuoju. Baisiausias dalykas nelaimes atveju yra zmoniu panika, niekas kitas. Ir pats blogiausias dalykas yra parodyti baime ar panika kapitonui ar igulai, tada garantuotas keleiviu panikos sprogimas. Net paciam kai plaukiu jachta ir buna didesnis vejas, gerai varto tai maziau patyre keleiviai iskart ziuri i vairininka. I jo akis, busena... neduok dieve pamatys baimes ar panikos pozymius, iskart prasideas chaosas kas yra tiesus kelias i mirti. Igula turi islikti rami ir imtis veiksmu keleiviu saugumui uztikrinti, ir ta aiskiai parodyti. Tad manau tie aprasyti atvejai yra butent tai, kad igula norejo pateikti, kad situacija kontroliuojama ir yra imamasi atitinkamu veiksmu, o kad ji buvo sukontroliuota tai rodo faktai: keleiviai sistemiskai buvo susodinti i valtis (pirma moterys ir vaikai, grupes po 10-15), gavo liemenes, ne vienos aukos. Taciau speju nekuriem atrodo, kad ramus, susikaupes jureivis skirstantis zmoniu srauta pagal instrukcijas yra dejes ant visko, juk jis turi sokineti, sukauti, ant ranku visus nesioti, mazdaug parodyti, kad "jam rupi". Galu gale musu lietuviai visada masto panasiu mastymu kad kiekviena keleivi stiprus jureivis turejo ant ranku isnesti :) Kitaip igula leva :)
Na o tie visi "parode kaip liemene uzsideti, suplese antklodes skiaute burnai uzsidengti" tai labai sveikintina tarpusavo pagalba keleiviu tarpe. Tas irgi yra aprasyta instrukcijose, kad keleiviai suzinoje reikalinga informacija turi dalintis tarpusavyje, ta turi pamineti patgi igula. Ne vienam laive nera tiek jurieviu, kad aplakstytu visus, visiem paaiskintu ar galvyte paglostytu. Yra instrukcijos ir jomis vadovaujamasi. Na bet velgi, jei ispindejusio lietuvaicio nenuvede uz rankytes, jau viskas blogai.

O ir tam paciam straipsnyje yra ir tokie zodziai:
"Nors atmosfera buvo kraupi, išsigelbėję keleiviai gyrė kelto įgulos veiksmus.

Iš kajučių evakuojami keleiviai skubiai buvo skirstomi į grupes, sodinami į gelbėjimo valtis."

Tad jei igula butu nieko nedarius, auku butu tikrai daug. Na bet cia praeivio troliskumas, tad i tolimesnius gincus nesivelsiu :)

Eimantas
2010.10.11, 10:31
Reikia tikėtis, kad vienas veikėjas šios temos nepavers tokia kaip apie Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofą.

artexs
2010.10.11, 10:37
Reikia tikėtis, kad vienas veikėjas šios temos nepavers tokia kaip apie Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofą.

Bet ar ne moderatorių darbas, kad visokie troliai, kaip praeivis, nedergtų temų?

Sula
2010.10.11, 10:41
Tai eilinis darbdavio įbauginto ekipažo elgesys. Klausimas, kodėl gaisras taip greitai išplito, ar nemėginta gesinti? Juk fūrų užsiliepsnojimas yra gana dažnas reiškinys. Be to, laive garantuotai turi būti rimtesnė gaisrų gesinimo įranga nei paprastas gesintuvas, turi būti kažkokia gaisro signalizavimo sistema.

praeivis
2010.10.11, 10:44
Tad manau tie aprasyti atvejai yra butent tai, kad igula norejo pateikti, kad situacija kontroliuojama ir yra imamasi atitinkamu veiksmu, o kad ji buvo sukontroliuota tai rodo faktai: keleiviai sistemiskai buvo susodinti i valtis (pirma moterys ir vaikai, grupes po 10-15), gavo liemenes, ne vienos aukos. Taciau speju nekuriem atrodo, kad ramus, susikaupes jureivis skirstantis zmoniu srauta pagal instrukcijas yra dejes ant visko, juk jis turi sokineti, sukauti,
Tad jei igula butu nieko nedarius, auku butu tikrai daug. Na bet cia praeivio troliskumas, tad i tolimesnius gincus nesivelsiu :)

Nesivelk,nes matau,kad nesi plaukiojes keltais ir nezinai kaip ten kas yra. plaukiojai tik savo burlente ar jachtele ir daliniesi samprotavimais:-)) Kelte yra radijas kiekvienoje kajuteje per kuri skelbiami pranesimai. Nei vienas keleivis nemini,kad buvo gautas toks pranesimas ir jie ejo ant denio. Visi isleke tik pajute jau kajutese dumus ar pamate liepsnas pro iliuminatoriu. Taigi komanda nepadare nieko,kad perspeti keleivius. Cia pagal tave buvo daroma tam,kad komanda atrodytu rami ir nekiltu panikos:-)))) juokas pro asaras.
Be to visos kajutes uzsirakina su kortelemis. Komandos pareiga perbegti su ju spec. kortele,atidaryti visas kajutes ir paziureti ar neliko zmoniu. Nieko panasaus nebuvo daroma. Jie keleivius suskaiciavo tik krante,skaicius neatitiko ,ir jei dar buvo kas likes kelte,tai jie tikrai to nezino,nes neziurejo ir netikrino kajuciu.
Beje atkreipk demesi i tai,kad nei viename kelte nera tiek gelbejimosi valciu,kiek yra keleiviu. Cia tik to nepasimate,nes keleiviai is karto buvo sodinami i priplaukusius kitus laivus.

Eimantas
2010.10.11, 10:47
Tai plaustai yra pripučiami.

praeivis
2010.10.11, 10:48
Bet ar ne moderatorių darbas, kad visokie troliai, kaip praeivis, nedergtų temų?

KAs dergia? Pacitavau istraukas is to kaip aprasoma,kaip viskas vyko. Iskeliau klausimus kodel nebuvo daroma to ir ano. Pats kaip tik tersi tema,nes nieko nepasakai,o tik bandai uzsipulti kita,nes kitas kalba argumentais,o su tavo nuomone tai nesutampa,atsikirsti ir pagristi savo nuomones neturi kuopm ir tada ima siutas ant kito.... Pavadini kita kaip nors,pabandai pazeminti ir tada pats kazkaip pasijauti truputi auksciau ar ne ? Matyt esi dar kompleksu kamuojamas paauglys,jei viskas taip vyksta.

praeivis
2010.10.11, 10:53
Tai eilinis darbdavio įbauginto ekipažo elgesys. Klausimas, kodėl gaisras taip greitai išplito, ar nemėginta gesinti? Juk fūrų užsiliepsnojimas yra gana dažnas reiškinys. Be to, laive garantuotai turi būti rimtesnė gaisrų gesinimo įranga nei paprastas gesintuvas, turi būti kažkokia gaisro signalizavimo sistema.

Gaisras aisku,kad veliau jau greitai plinta,nes paziurek foto kaip furos stovi arti viena kitos. Padangos dega kaitriai, issiliejes degantis kuras aisku nuvaziavimo trapu sutekejo i apatini deni ir padege ten stovejusius vilkikus ir t.t. Bet pati esme tame,kad komanda nepastebejo gaisro pradzios. Tol,kol prades degti padangos ir kuro bakai praeis nemazai laiko, na bet aisku jei nieko nebuvo daroma ,o komandos nariai dar ir perspeti keleivius apie degima ,nieko nedare,tai......

PukiS
2010.10.11, 11:27
cej durak? zaberite duraka...

kaip suprantu anot vieno durniaus, reikejo ijungt sirenas ir per radija rekd "gelbekites kas galit, visiems pizdec"?

taspac
2010.10.11, 11:29
Tikiu kad buvo kliauzusu, tikiu kad ne viskas buvo idealiai atlikta. Tokie gaisrai nevyksta daznai, viskas buvo zinoma tik is teoriniu mokymu. Taciau rezultatas yra vienas, ne vienos aukos. Tai rodo kad veiksmai uztikrinti sauguma atlikti gerai, tai yra esminis argumentas. Na, o visi tie "manes nepalaike uz rankutes, manes nepaprase palikti kajutes ar neidejo paduskeles i gelbejimosi valti" tai tik tradicinis troliniu lietuviu bruozas kabinetis prie visko, nes kai viskas gerai - gyvenimas nemielas.
Aisku reikia ivertinti kad labai palankios buvo salygos, nebanguota jura, viskas vyko salia kranto ir aktyviame laivybos kelyje. Manau, jei tai butu ivyke kur prie Lenkijos krantu toliau nuo juros,. rezultatas butu buves blogesnis. Taciau svarstyti "kas butu, jeigu butu" palieku troliams :)
Vienintelis dalykas i ka manau LISCO turetu atkreipti demesi tai techniniai dalykai, automatines gesinimo sistemos ir pan. Na ir aisku papildomi mokymai igulai, tas tikrai nepakenks. Is kitos puses, kai draudimo bendrove draudzia tokius objektus, jos specialistai apziuri ar laivas atitinka patvirtintus saugumo reikalaivimus. Ar igula turi atitinkama parengti, sertifikavima. Reiskias atitinkamos sistemos kaip ir turejo buti. Galbut gaisro saltinis buvo galingesnis nei paskaiciuotas sistemoms ar pan. Zodziu, mes daug ko nezinom, o aklai tiketi spauda gali tik troliai :)

praeivis
2010.10.11, 11:34
Tikiu kad buvo kliauzusu, tikiu kad ne viskas buvo idealiai atlikta. Tokie gaisrai nevyksta daznai, viskas buvo zinoma tik is teoriniu mokymu. Taciau rezultatas yra vienas, ne vienos aukos. Tai rodo kad veiksmai uztikrinti sauguma atlikti gerai, tai yra esminis argumentas. )


Galima pateikti ir kontrargumentu apie tuos zmones ,kurie buvo aplamai uzmirsti ir po to buvo gelbejami malunsparniu. Tai pora ekipazo uzmirstu nariu apatiniuose ,varikliu skyriuose ir keleivis,kuri jau reikejo gelbeti dauziant kajutes iliuminatoriu,nes kitaip i vidu jau patekti buvo nebeimanoma. Ir visa tai rodo,kad komanda viska buvo atlikusi idealiai?

artexs
2010.10.11, 11:34
Tikiu kad buvo kliauzusu, tikiu kad ne viskas buvo idealiai atlikta. Tokie gaisrai nevyksta daznai, viskas buvo zinoma tik is teoriniu mokymu. Taciau rezultatas yra vienas, ne vienos aukos. Tai rodo kad veiksmai uztikrinti sauguma atlikti gerai, tai yra esminis argumentas. Na, o visi tie "manes nepalaike uz rankutes, manes nepaprase palikti kajutes ar neidejo paduskeles i gelbejimosi valti" tai tik tradicinis troliniu lietuviu bruozas kabinetis prie visko, nes kai viskas gerai - gyvenimas nemielas.
Aisku reikia ivertinti kad labai palankios buvo salygos, nebanguota jura, viskas vyko salia kranto ir aktyviame laivybos kelyje. Manau, jei tai butu ivyke kur prie Lenkijos krantu toliau nuo juros,. rezultatas butu buves blogesnis. Taciau svarstyti "kas butu, jeigu butu" palieku troliams :)
Vienintelis dalykas i ka manau LISCO turetu atkreipti demesi tai techniniai dalykai, automatines gesinimo sistemos ir pan. Na ir aisku papildomi mokymai igulai, tas tikrai nepakenks. Is kitos puses, kai draudimo bendrove draudzia tokius objektus, jos specialistai apziuri ar laivas atitinka patvirtintus saugumo reikalaivimus. Ar igula turi atitinkama parengti, sertifikavima. Reiskias atitinkamos sistemos kaip ir turejo buti. Galbut gaisro saltinis buvo galingesnis nei paskaiciuotas sistemoms ar pan. Zodziu, mes daug ko nezinom, o aklai tiketi spauda gali tik troliai :)

Dėl trolių visiškai sutinku:) Ir šiaip turim du pagrindinius faktus:
1. Visiškai sudegęs laivas.
2. Nei vienos aukos ar rimčiau sužeisto.
Peršasi viena logiška išvada - įgula dirbo puikiai.

praeivis
2010.10.11, 11:37
cej durak? zaberite duraka...

kaip suprantu anot vieno durniaus, reikejo ijungt sirenas ir per radija rekd "gelbekites kas galit, visiems pizdec"?


Taip ,labai panasiai. Turejo veikti ir sirenos,kad visi atkreiptu demesi ir per radijo sistema visose kajutese turejo buti transliuojami pranesimai keliomis kalbomis,kad keleiviai turi skubiai rinktis tokiame tai aukste , ant denio ar pan. Cia visai nejuokinga . Is tikro taip ir turejo buti daroma,uztikrintai,laiku,kad visi be jokios panikos galetu susirinkti nurodytoje vietoje ir t.t. O dabar keleiviai negave jokiu pranesimu patys bego lauk,kajutese pajute dumus ar pamate liepsnas pro iliuminatoriu.

praeivis
2010.10.11, 11:39
Dėl trolių visiškai sutinku:) Ir šiaip turim du pagrindinius faktus:
1. Visiškai sudegęs laivas.
2. Nei vienos aukos ar rimčiau sužeisto.
Peršasi viena logiška išvada - įgula dirbo puikiai.

O kaip tada paaiskintum apie tuos uzmirstus zmones,kuriuos reikejo nukelineti malunsparniu? Ir ju tarpe net 2 pacio ekipazo nariai,kuriuos irgi uzmirso...:-)) Ir pagal tave visa tai irodo,kad igula dirbo puikiai?

sleader
2010.10.11, 11:41
Beje atkreipk demesi i tai,kad nei viename kelte nera tiek gelbejimosi valciu,kiek yra keleiviu. Cia tik to nepasimate,nes keleiviai is karto buvo sodinami i priplaukusius kitus laivus.

Iš kur ištraukei, kad iškart (tiesiogiai) buvo sodinami į kitus laivus ? Visi keleiviai, įgulos nariai paliko keltą gelbėjimosi valtimis ir iš jų poto sulipo į atplaukusius laivus. Pagal straipsnius spaudoje (Lietuvos ir užsienio) pirmas priplaukė policijos kateris ir jau tada visi buvo vandenyje.

taspac
2010.10.11, 11:43
O kaip tada paaiskintum apie tuos uzmirstus zmones,kuriuos reikejo nukelineti malunsparniu? Ir ju tarpe net 2 pacio ekipazo nariai,kuriuos irgi uzmirso...:-)) Ir pagal tave visa tai irodo,kad igula dirbo puikiai?

Ech, maitinu as ta troli... ogi taip, kad niekas ju nepamirso. Jie tapo atkirsti nuo isejimo taku del plintancio gaisro, tai jau nuo igulos nepriklauso. Tad igulos korektiski veiksmai yra sie:


Savailaikis informavimas atitinkamas tarnybas apie nepasiekiamus zmones
Teisingas informavimas apie ju buvimo vieta bei salygas
Veiksmu koordinavimas tarp igulos ir isores gelbejimo tarnybu


Viso ko rezultatas - laiku ivykdytos priemones is isores del kuriu zmoniu saugumas uztikrintas.

praeivis
2010.10.11, 11:46
Vienintelis dalykas i ka manau LISCO turetu atkreipti demesi tai techniniai dalykai, automatines gesinimo sistemos ir pan. Na ir aisku papildomi mokymai igulai, tas tikrai nepakenks. Is kitos puses, kai draudimo bendrove draudzia tokius objektus, jos specialistai apziuri ar laivas atitinka patvirtintus saugumo reikalaivimus. Ar igula turi atitinkama parengti, sertifikavima. Reiskias atitinkamos sistemos kaip ir turejo buti. Galbut gaisro saltinis buvo galingesnis nei paskaiciuotas sistemoms ar pan. Zodziu, mes daug ko nezinom, o aklai tiketi spauda gali tik troliai :)


Matau,kad tu nesi niekad plaukes panasiais keltais,todel tau paaiskinsiu. Yra ten visos gesinimo sistemos,isvedzioti vamzdziai,susuktos slangos ir pan. Esme tame ,kad visi sitie vamzdziai isvedzioti palei laivo borta ar apatinio denio lubas. Stovi kelios eiles furu ,tarp kuriu tik toks tarpelis,kad gali pasisukes sonu praeiti. Todel gaisra reikia pastebeti pacioje pradzioje,nes kitaip bus velu ir jau degancio dyzelino paskui vandeniu neuzgesinsi. O keltuose tvarka tokia,kad suvarius furas,visi vairuotojai iseina,personalas irgi iseina. durys automatiskai hermetiskai uzsidaro ir viskas..niekas ten daugiau nebestebi kas ten vyksta ir kas ten darosi. Bet taip buna apatiniuse deniuose(triumuose), o cia jie net nesugebejo pastebeti kilusio gaisro virsutiniame denyje, ir netgi tada ,kai apie gaisra jau pranese keleiviai. Tai cia jau is viso didziausias apsileidimas.

praeivis
2010.10.11, 11:49
Ech, maitinu as ta troli... ogi taip, kad niekas ju nepamirso. Jie tapo atkirsti nuo isejimo taku del plintancio gaisro, tai jau nuo igulos nepriklauso. Tad igulos korektiski veiksmai yra sie:


Savailaikis informavimas atitinkamas tarnybas apie nepasiekiamus zmones
Teisingas informavimas apie ju buvimo vieta bei salygas
Veiksmu koordinavimas tarp igulos ir isores gelbejimo tarnybu


Viso ko rezultatas - laiku ivykdytos priemones is isores del kuriu zmoniu saugumas uztikrintas.

Ar tu bent isivaizduoji kelto dydi ir aukstu skaiciu? Ten,kad tave atkirstu gaisras reikia ilgiausiai kazkur tunoti nieko nezinant apie tai kas vyksta. Aiskiai jie buvo uzmirsti kaip ir tas keleivis.

taspac
2010.10.11, 11:54
Ar tu bent isivaizduoji kelto dydi ir aukstu skaiciu? Ten,kad tave atkirstu gaisras reikia ilgiausiai kazkur tunoti nieko nezinant apie tai kas vyksta. Aiskiai jie buvo uzmirsti kaip ir tas keleivis.

Na va cia diskusija ir baigiam, nes praeivis zino kur tie keleiviai buvo, kuriam aukste, kur buvo zidinys gaisro, kaip greit plito ugnis, kurias patalpas pasieke pirma ir pan. Zodziu kartu ten lakste :) Over and out.

taspac
2010.10.11, 11:57
Matau,kad tu nesi niekad plaukes panasiais keltais,todel tau paaiskinsiu. Yra ten visos gesinimo sistemos,isvedzioti vamzdziai,susuktos slangos ir pan. Esme tame ,kad visi sitie vamzdziai isvedzioti palei laivo borta ar apatinio denio lubas. Stovi kelios eiles furu ,tarp kuriu tik toks tarpelis,kad gali pasisukes sonu praeiti. Todel gaisra reikia pastebeti pacioje pradzioje,nes kitaip bus velu ir jau degancio dyzelino paskui vandeniu neuzgesinsi. O keltuose tvarka tokia,kad suvarius furas,visi vairuotojai iseina,personalas irgi iseina. durys automatiskai hermetiskai uzsidaro ir viskas..niekas ten daugiau nebestebi kas ten vyksta ir kas ten darosi. Bet taip buna apatiniuse deniuose(triumuose), o cia jie net nesugebejo pastebeti kilusio gaisro virsutiniame denyje, ir netgi tada ,kai apie gaisra jau pranese keleiviai. Tai cia jau is viso didziausias apsileidimas.

Del gaisro savalaikio pastebejimo ar priezasties nieko nesigincysiu, nes nezinau kas kaip buvo. Ar igulos aplaidumas, ar tecniniu reikalavimu nesilaikymas. Ta nustatys ekspertai. Tavo mados viska zinoti neturiu :) As tik kalbu apie gelbejimo procedura, ji atlikta gerai. Zmoniu auku ar rimtu suzeidimu nera, taskas.

praeivis
2010.10.11, 12:02
Iš kur ištraukei, kad iškart (tiesiogiai) buvo sodinami į kitus laivus ? Visi keleiviai, įgulos nariai paliko keltą gelbėjimosi valtimis ir iš jų poto sulipo į atplaukusius laivus. Pagal straipsnius spaudoje (Lietuvos ir užsienio) pirmas priplaukė policijos kateris ir jau tada visi buvo vandenyje.


Tu teisus,ne taip issireiskiau. Mintis buvo tokia: valciu keltuose yra per mazai. Tiems,kurie dabar nores gincytis paaiskinu kaip atrodo gelbejimo valtis: tai uzdaro tipo valtis,ne tokia kaip jus zvejojate savo ezere,o panasi i normau kateri i kuri ilipes gali uzsidaryti,kad nepatektu i vidu vandens,kuriame yra variklis ,gal kazkiek butinu priemoniu ir pan. Tai stai tokiu priemoniu yra per mazai.
O visos tos pripuciamos valtys....na tai gerai ,kai is karto priplauke kiti laivai ir zmones buvo i juos sodinami. O siaip kiek ilgai zmones su vaikais istvertu tokiose pripuciamose valtyse ,visi slapi ,kai nakti temperatura nukrenta iki 0 ir net truputi zemiau??? Kelias valandas atlaikytu vaikai ir kiti silpnesni keleiviai?

praeivis
2010.10.11, 12:06
Del gaisro savalaikio pastebejimo ar priezasties nieko nesigincysiu, nes nezinau kas kaip buvo. Ar igulos aplaidumas, ar tecniniu reikalavimu nesilaikymas. Ta nustatys ekspertai. Tavo mados viska zinoti neturiu :) As tik kalbu apie gelbejimo procedura, ji atlikta gerai. Zmoniu auku ar rimtu suzeidimu nera, taskas.


As su tavim nesigincysiu,nes tai tas pats kaip gincytis su siena. As jam pateikiu faktus: 1.keleiviai nebuvo informuoti,kad reikia evakuotis,o bego is kajuciu patys,pajute dumus. 2. Ne visi laiku suzinojo apie gaisra ir buvo atkirsti ar aplamai uzmirsti kaip tas keleivis ir todel nebuvo evakuoti valtimis. Juos paskui reikejo nukelineti malunsparniu.
O tu i faktus neziuri,tau i juos nusispjauti tu tik giedi toliau savo giesme: gelbejimo procedura buvo atlikta gerai:-))) Na ir giedok toliau sau,nes cia jau atvejis sunkus,kai zmogus mato faktus,mato,kad is tikro tai yra juoda,bet vis tiek sako balta....

praeivis
2010.10.11, 12:10
Na va cia diskusija ir baigiam, nes praeivis zino kur tie keleiviai buvo, kuriam aukste, kur buvo zidinys gaisro, kaip greit plito ugnis, kurias patalpas pasieke pirma ir pan. Zodziu kartu ten lakste :) Over and out.


Vaikiska tavo ironija. Spaudoje aiskiai juk parasyta,kad komanda buvo uzdelsusi iki tiek ,kad jau net sproginejo masinu bakai ir liejosi degantis dyzelis. Taigi tau tikriausiai imanoma isivaizduoti kokiu greiciu pasklinda is kibiro ispiltas vanduo ant grindu? Isivaizduoji? Tai va lygiai tokiu paciu greiciu liejosi ir dyzelis trukus bakams (kiekvienoje furoje telpa iki 1200 litru kuro+saldytuvo bakas 260 litru talpos). O dar priminsiu tau is mokyklos laiku,jei blogai mokeisi,tai ir neatsimeni ,kad ispiltame benzine liepsna plinta 30 m/s greiciu. Taigi kaip plito visas gaisras dabar gali isivaizduoti ir dideliu ekspertu cia buti nereikia. Pasiziurek kaip sudeges keltas.

taspac
2010.10.11, 12:13
1.keleiviai nebuvo informuoti,kad reikia evakuotis,o bego is kajuciu patys,pajute dumus.


Is kur zinai? Ar faktas kad visi sekmingai pasieke valtis ir buvo isgelbeti nieko nesako? Ar faktas kad visi zinojo KUR begti linktu valciu nieko nesako? Ar faktas kad is 200 zmoniu smalkemis apsinuodijo tik kelios desimtys nieko nesako?


2. Ne visi laiku suzinojo apie gaisra ir buvo atkirsti ar aplamai uzmirsti kaip tas keleivis ir todel nebuvo evakuoti valtimis. Juos paskui reikejo nukelineti malunsparniu.


Is kur zinai? Pats zinai kur jie buvo? Pats zinai kaip greit plito ugnis? Pats zinai kurias vietas uzgnis prima pasieke, kurias veliau?

artexs
2010.10.11, 12:22
/\ Nebemaitinkit trolio.

praeivis
2010.10.11, 12:32
Is kur zinai? Ar faktas kad visi sekmingai pasieke valtis ir buvo isgelbeti nieko nesako? Ar faktas kad visi zinojo KUR begti linktu valciu nieko nesako? Ar faktas kad is 200 zmoniu smalkemis apsinuodijo tik kelios desimtys nieko nesako?



Is kur zinai? Pats zinai kur jie buvo? Pats zinai kaip greit plito ugnis? Pats zinai kurias vietas uzgnis prima pasieke, kurias veliau?


O kaip tu pakomentuosi tuos faktus ,kad konstruktoriai kure gesinimo sistemas (kurios yra kiekviename kelte), sukure keleiviu informavimo sistema (radijo pranesejai yra kiekvienoje kajuteje,kai kuriuose keltuose net telefonai ir tv) ,yra laivo sirenos, bet komandos kapitonas nesugebejo pasinaudoti nei viena sia sistema nei keleiviu perspejimui ,nei gaisro gesinimui?
Zmones aisku automatiskai bego i virsu ant denio,bet tame nematau jokio komandos nuopelno. Kiekvienoje kajuteje yra iskabintos evakuacijos schemos, bet komanda turejo perbegti visas kajutes ir patikrinti ar neliko keleiviu, nes jie turi korteles su kuriomis atidaromos visos kajuciu durys. Bet niekur spaudoje neminima,kad kas nors butu mates begancius komandos narius koridoriumi,atidarinejancius kajutes ir liepiancius zmonems staigiai evakuotis.
Keleiviu sektoriai yra atskirti nuo krovininiu,todel aisku,kad gaisras pirmiausia isplito krovininiuose deniuose ,o ne keleiviu.
Taigi kazkokiu ypatingu komandos nuopelnu as cia visiskai nematau. Gerai,dar bent ,kad valtis sugebejo nuleisti,o nereikejo to daryti patiems keleiviams:-)

praeivis
2010.10.11, 12:34
/\ Nebemaitinkit trolio.

Nebemaitinkit visi tie ,kurie isitikine,kad komanda dirbo puikiai : nepastebejo gaisro pradzios ,neperspejo keleiviu,keleta ju uzmirso ir visiskai sudegino kelta. Visa tai smulkmenos,komanda puiki ir suteikite jiems medalius. Ypac dideli medali duokite kapitonui,gal net koki ordina uz tai,kad visiskai neperspejo keleiviu,kas yra jo pagrindine pareiga.

LBP
2010.10.11, 14:06
O kada buvo pastatyta Gloria?

HSV
2010.10.11, 14:18
Išgirdau tokią žinią, kad šiame kelte supleškėjo apie 20 furų, kurios priklausė vienai vežėjų firmai, berods A.Griciaus ATĮ, o UAB "Vlantana" prarado per 30 transporto priemonių su kroviniais... Jie refais vežioja krovinius. Jei informacija tiksli - nemenki vežėjų nuostoliai

praeivis
2010.10.11, 14:18
Igula nepastebejo gaisro pradzios, nesieme priemoniu is karto uzgesinti keltui,o leido jam visiskai sudegti. Todel gali buti labai dideles problemos su draudimu,jei bus irodyta kad komanda nesieme savalaikiu gesinimo veiksmu. Todel oficiali versija visa laika bus persama tokia,kad komanda atseit padare viska laiku ir viska ka galejo.

spirit
2010.10.11, 14:21
/\ Nebemaitinkit trolio.

Jei tau nepatinka tai, ką jis rašo, tai ir neskaityk jo komentarų. Pas jį tikrai nemažai tiesos būna.

artexs
2010.10.11, 15:03
Jei tau nepatinka tai, ką jis rašo, tai ir neskaityk jo komentarų. Pas jį tikrai nemažai tiesos būna.

Tarp visų jo pliurpalų, parašytų nerišlia lietuvių kalba su klaidomis, gal ir pasitaiko kokia viena kita mintis teisingesnė, nesakau, kad jis visiškas beprotis. Bet tai nereiškia, kad reikia prirašinėti temų savo išsigalvotomis nesąmonėmis, teigiant, kad "tu gal neplaukei keltu ir nežinai kaip jisai plaukia, o aš tai viską žinau". Jei esi trolio kūrybos gerbėjas, gali eiti pasiskaityti jo kūrinių į Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos temą.

r08n
2010.10.11, 15:22
O kada buvo pastatyta Gloria?

2001 (2002?)
http://en.wikipedia.org/wiki/Lisco_Gloria
http://lt.wikipedia.org/wiki/MV_Lisco_Gloria
http://www.dfdslisco.lt/lt/keltai/lisco-gloria/

spirit
2010.10.11, 15:38
Tarp visų jo pliurpalų, parašytų nerišlia lietuvių kalba su klaidomis, gal ir pasitaiko kokia viena kita mintis teisingesnė, nesakau, kad jis visiškas beprotis. Bet tai nereiškia, kad reikia prirašinėti temų savo išsigalvotomis nesąmonėmis, teigiant, kad "tu gal neplaukei keltu ir nežinai kaip jisai plaukia, o aš tai viską žinau". Jei esi trolio kūrybos gerbėjas, gali eiti pasiskaityti jo kūrinių į Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos temą.

O tu man parodyk bent vieną logišką faktinį įrodyma, dėl ko neturėčiau juo tikėti.

artexs
2010.10.11, 15:54
O tu man parodyk bent vieną logišką faktinį įrodyma, dėl ko neturėčiau juo tikėti.

Kodėl turėčiau tau rodyti?:) Ką tau dar įrodyti, gal kad žemė apvali? Jei tu juo tiki, tai tikėk, dėl manęs gali jam ir pasimelsti. Jau minėjau temą, kurią jis pavertė jovalu, ir tai ne vienintelė.

spirit
2010.10.11, 16:03
Kodėl turėčiau tau rodyti?:) Ką tau dar įrodyti, gal kad žemė apvali? Jei tu juo tiki, tai tikėk, dėl manęs gali jam ir pasimelsti. Jau minėjau temą, kurią jis pavertė jovalu, ir tai ne vienintelė.

O todėl kad aš noriu žinot visą tiesą, nesvarbu kas jos sako daugiau, tu ar praeivis.

sleader
2010.10.11, 16:10
Šios diskusijos bėda, kad visi faktai tėra tokie, kurie paskelbti spaudoje ir pasakyti keltu plaukusių žmonių. Taigi tie žmonių pasakojimai gali ne visiškai atitikti tikrovę. Kaip pvz pateiksiu citatas iš 15min straipsnio.

"Žmonės, leidęsi į vandenį pirmoje valtyje, labai išsigando, kad ji gali lūžti, nes svirduliavo, tris kartus atsidaužė į bortą. Grandinės buvo ne atleistos, kad išsivyniotų, bet nukapotos“, – prisiminė V.Korsakas.

"Šis įvykis galėjo išvis blogai baigtis“, – nepasitikėjimo kelto technine būkle neslėpė kretingiškis. Pasak jo, gelbėjimosi valčių lynai buvo uždažyti, tarsi nebandyti daugelį metų."

Taigi vieniem ten buvo grandinės, kitiem lynai, kurie uždažyti ir daug metų nenaudoti. Tačiau iš dr. įkeltų nuotraukų šioje temoje, matyti jog ten lynai ir jie neuždažyti, kaip teigiama vieno asmens. Taigi kai kuriais teiginiais verta abejoti, nes jie girdimi ne "iš pirmų lūpų".

Eimantas
2010.10.11, 16:22
Man tie keleivių pasisakymai apie valčių leidimus irgi užkliuvo. Stebisi kaip su tokiais ar anokiais lynais dar sugebėjo nuleisti, nors visus nuleido ir visi sveiki gyvi, tai kam apskritai bumbėti dar. Tikrai tikiu, kad tas nuleidimas nėra toks komfortiškas, kaip leidimasis liftu. Bet juk esmė ne tame.

Sula
2010.10.11, 16:45
Tačiau iš dr. įkeltų nuotraukų šioje temoje, matyti jog ten lynai ir jie neuždažyti, kaip teigiama vieno asmens.

Aš tai ten grandines matau. Lynai prilaiko valtis - juos tikrai galima nukapoti ekstra atveju. Kaip nukapoti nykščio storio grandines, nelabai įsivaizduoju. Keleiviai yra prasti liūdininkai, nes nežino aplinkybių. Gal ekipažas ir mėgino kaip nors lokalizuoti gaisrą, bet buvo jau sunku tai padaryti. Manau, kad bus atliekamas nuodugnus tyrimas. Ačiū Dievui, nepasikartojo "Estonia" likimas.

artexs
2010.10.11, 17:14
Gal ekipažas ir mėgino kaip nors lokalizuoti gaisrą, bet buvo jau sunku tai padaryti.

Pabandykim įsivaizduoti. Lisco Gloria ekipažas - 32 žmonės. Tarp jų virėjai, baro darbuotojai, administratoriai, valytojos ir panašiai. Kelto ilgis 200m, plotis 23m, apie 9 deniai. Kiek žmonių galėjo gesinti gaisrą, kai reikia rūpintis 200 keleivių? Turbūt kai pastebėjo degančią fūrą, jau buvo atvira liepsna. Žemėje degančią fūrą gaisrininkų ekipažas nespėtų išsaugoti atvažiavęs po 15min. O kelte fūros stovi viena prie kitos, nėra nei 2m atstumo tarp jų. Tai užsiliepsnojo ten kaip degtukų dėžutė, ekipažui svarbiau buvo gelbėti žmones, o ne stengtis gesinti.

praeivis
2010.10.11, 17:31
Šios diskusijos bėda, kad visi faktai tėra tokie, kurie paskelbti spaudoje ir pasakyti keltu plaukusių žmonių. Taigi tie žmonių pasakojimai gali ne visiškai atitikti tikrovę. Kaip pvz pateiksiu citatas iš 15min straipsnio.

"Žmonės, leidęsi į vandenį pirmoje valtyje, labai išsigando, kad ji gali lūžti, nes svirduliavo, tris kartus atsidaužė į bortą. Grandinės buvo ne atleistos, kad išsivyniotų, bet nukapotos“, – prisiminė V.Korsakas.

"Šis įvykis galėjo išvis blogai baigtis“, – nepasitikėjimo kelto technine būkle neslėpė kretingiškis. Pasak jo, gelbėjimosi valčių lynai buvo uždažyti, tarsi nebandyti daugelį metų."

Taigi vieniem ten buvo grandinės, kitiem lynai, kurie uždažyti ir daug metų nenaudoti. Tačiau iš dr. įkeltų nuotraukų šioje temoje, matyti jog ten lynai ir jie neuždažyti, kaip teigiama vieno asmens. Taigi kai kuriais teiginiais verta abejoti, nes jie girdimi ne "iš pirmų lūpų".

kad manes vel nekaltintu tersimu,iterpsiu tik 1 pastebejima:kas ten bebutu,grandines ar trosai,bet jei juos reikejo tikrai nukapoti...tai visi puikiai juk suprantate,kad taip neturetu buti ir kad tai netvarkingi tuomet nuleidimo irenginiai. Nors greiciausiai(logiskai galvojant) ten buvo nukapojami ne trosai,kas praktiskai butu labai sunku padaryti,o tiesiog atidauzomi uzrudije mechanizmai,kurie atpalaiduoja valti nuo tu trosu. O dabar sumaisykite mane su zememis uz nuomones pareiskima:-) beje lietuviskai as rasau be klaidu,jei tai kam nors idomu.

artexs
2010.10.11, 17:36
beje lietuviskai as rasau be klaidu,jei tai kam nors idomu.

Mėnesio bajeris :haha:

Eimantas
2010.10.14, 23:10
2010-10-14, 15:52
Sudegusį keltą „Lisco Gloria“ pakeis "Baltic Amber"
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/sudegusi-kelta-lisco-gloria-pakeis-baltic-amber-304950

praeivis
2010.10.15, 20:37
Liudininkai: gaisras „Lisco Gloria" kilo nuo vilkiko

http://www.delfi.lt/news/daily/crime/liudininkai-gaisras-lisco-gloria-kilo-nuo-vilkiko.d?id=37537047

Sula
2010.10.16, 09:59
Liudininkai: gaisras „Lisco Gloria" kilo nuo vilkiko


Tai buvo žinoma nuo pat pradžių. Netgi žinoma kuris vilkikas užsidegė. Klausimas, ar nebus imtasi veiksmų prieš jo savininką?

praeivis
2010.10.16, 20:27
Tai buvo žinoma nuo pat pradžių. Netgi žinoma kuris vilkikas užsidegė. Klausimas, ar nebus imtasi veiksmų prieš jo savininką?




Cia pradinis straipsnis apie preliminarius nuostolius

http://www.cargonews.lt/aktualijos/kelte-gloria-sudege-technikos-uz-50-mln-litu/ni8159.aspx

O cia apie tai kaip jie dabar myzcioja i kelnes,nes nebuvo apdraude savo vilkiku. Beje tai rodo ir musu darbdaviu poziuri i savo darbuotojus: varineja zmogelius po visa europa,o jei kas atsitiks,avarijos atveju uz ''savo'' sunkvezimio remonta turesi susimoketi pats,nes darbdaviai taupo ir nedraudzia masinu. O stai siuo atveju tas ju ''taupumas'' ir kuo didesnio pelno siekimas,bet kokia kaina,atsisuko pries juos pacius.

http://www.cargonews.lt/kriminalai-avarijos-ivykiai/vezejai-prarado-ne-tik-turta-bet-ir-pajamas/ni8163.aspx

Eimantas
2010.10.17, 16:18
2010-10-16, 08:00
Jūrininkai apie nelaimes laivuose: ugnis baisesnė už vandenį
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/jurininkai-apie-nelaimes-laivuose-ugnis-baisesne-uz-vandeni-305338

Eimantas
2010.10.18, 20:01
0GxGM3NeeUk

Geriau matomi kelto pažeidimai.

Eimantas
2010.10.18, 20:05
2010-10-18, 08:51

Pasaulyje nyksta refrežeratorių laivynas, o Lietuvoje?
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/pasaulyje-nyksta-refrezeratoriu-laivynas-o-lietuvoje-305474

dr.
2010.10.18, 23:08
Kaip matyti, Gloria tikrai keliaus į metalo laužą, konstrukcija ne tik deformavosi, ji tiesiog gerokai aptirpo...

Gaila laivo.

praeivis
2010.10.19, 19:40
Dėl gaisro kelte nuostolių vežėjai prašo politinio įsikišimo


http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/del-gaisro-kelte-nuostoliu-vezejai-praso-politinio-isikisimo.d?id=37675693

praeivis
2010.10.20, 11:49
Keltas „Lisco Gloria“ bus tempiamas į Danijos Odensės uostą


http://www.lrytas.lt/-12875598631285667659-keltas-lisco-gloria-bus-tempiamas-%C4%AF-danijos-odens%C4%97s-uost%C4%85.htm


Vežėjai gali nebeatgauti iš kelto krovinių


http://www.lrytas.lt/?data=20101020&id=eko20_a4101020&sk_id=99&view=2

Mørtã
2010.10.20, 11:53
Keista kad niekas nesako, kad cia Rusijos spectarnybu juodas darbas. :ai:

groundzer
2010.10.24, 00:36
„Lisco Gloria“ jau Danijos uoste, laukiama draudikų vizito

http://g.diena.lt/02/09/7285eb.jpg
© AFP nuotr.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/-lisco-gloria-jau-danijos-uoste-laukiama-draudiku-vizito-306811

Wycka
2010.11.01, 01:30
„Lisco Gloria“ jau Danijos uoste, laukiama draudikų vizito
Atvaizdas
(http://g.diena.lt/02/09/7285eb.jpg)


Dėl gaisro kilimo vietos ekspertai neabejoja (http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/66727/del-gaisro-kilimo-vietos-ekspertai-neabejoja)
Ekspertams, atliekantiems AB "DFDS lisco" ro-ro keleivinio laivo "Lisco Gloria" gaisro tyrimą, buvo sudaryta pirma galimybė patekti į keltą. Gaisro vieta jau nustatyta.
http://ekonomika.atn.lt/image/view/465x1000/24400/crop/1087780.jpg
Danija oficialiai nusprendė laivo "Lisco Gloria" avarijos tyrime saugos požiūriu kaip šalis nedalyvauti, tad jos atstovai apžiūroje nedalyvavo. Tačiau danai pažadėjo ir toliau teikti visą būtiną pagalbą.
Lietuvos saugios laivybos administracija tęsia tyrimą kartu su Vokietijos kompetentingomis institucijomis. Tyrimo tikslas — nustatyti avarijos aplinkybes, priežastis ir padarinius, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl prevencinių veiksmų taikymo, kad ateityje jūroje būtų išvengta tokių incidentų. Atlikto tyrimo išvados bus skelbiamos viešai, kol kas dar tik renkama informacija.
Laivo savininko samdyta kompanija, užsiimanti gelbėjimo darbais, leido ekspertams apžiūrėti "Lisco Gloria" Danijos uoste spalio 25d. Apžiūroje dalyvavo 6 ekspertai iš Vokietijos ir LSLA avarijai tirti sudarytos komisijos narys. Tyrėjai laive galėjo patekti ne visur. Pavyzdžiui, viename iš krovininių denių dar buvo dūmų. Priminsime, jog gaisras kilo spalio 9-osios naktį, tačiau degimo procesas dar tebevyksta iki šiol - patekus deguoniui vėl pradeda smilkti tai vienoje, tai kitoje vietoje.
Vaikščioti po laivą dar pavojinga. Laive pūpso metalo laužo krūvos, iškepusios maisto produktų liekanos - vaizdai šiurpūs. Laivus buvo plukdomos ir gyvos kiaulės, iš jų nieko neliko.
Laivo nosis, kairysis bortas ir apatiniai deniai nukentėjo mažiausiai. Yra išlikęs ir vienas liepsnos nepaliestas krovininis denis, tačiau ar krovinys nesugadintas, nežinoma, nes prie jo dar nebuvo prieita.
Gaisro židinį ekspertams jau pavyko nustatyti, tačiau, norint išsiaiškinti priežastį, dar reikia surinkti daugybę informacijos. Šiuo metu tikrinamos kelios gaisro kilimo priežasties versijos. Kadangi laivas smarkiai apdegęs, jeigu nepavyks surasti pakankamai įrodymų, netgi atlikus tyrimą gali būti paskelbtos tik labiausiai įtikimos versijos. Be to, dar bus atliekamas žmonių gelbėjimo operacijos ir evakavimo vertinimas, analizuojami ir kiti dalykai.
LSLA komisijos avarijai tirti pirmininko Lino Kasparavičiaus teigimu, tai ne vienintelis kartas, kai ekspertai vyksta į laivą. Po to, kai laivas bus išvalytas, ekspertai vėl apžiūrės "Lisco Gloria". Valymo darbai derinami su tyrėjais. Vieta, kurioje kilo gaisras, kol kas nebus liečiama. Ar keltą dar bus galima remontuoti, ekspertai nesiima prognozuoti.

Eimantas
2011.02.17, 20:57
Sudegusį "Lisco Gloria" keičia "Liverpool Seaways"
"Planuojama, kad naujasis keltas kursuos Klaipėdos-Karlshamno (Švedija) maršrutu ir savo darbą pradės vasario 21 dieną. Keltas "Liverpool Seaways" yra to paties tipo kaip "LISCO Optima" ir plaukios su Lietuvos vėliava, jame dirbs Lietuvos įgulos", - sakė "DFDS Lisco" Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys.
http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/sudegusi-lisco-gloria-keicia-liverpool-seaways-333033

Laivo nuotraukos:
http://www.shipspotting.com/gallery/photo_search.php?imo=9136034

O čia dar kelios sudegusio kelto nuotraukos:
http://www.shipspotting.com/gallery/photo.php?lid=1255239

sleader
2011.02.17, 21:00
Visai įdomiai turėtu žiūrėtis keltas vardu Liverpool su Lietuvos vėliava :)

Eimantas
2011.02.23, 00:58
Keltas jau Klaipėdoje.

Fotoreportažas:
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/verslas-politika/sudeges-keltas-lisco-gloria-parplukdytas-i-klaipeda-334167#picture-gallery

Video ir foto:
http://www.ve.lt/naujienos/jura/sudeges-lisco-gloria---jau-klaipedoje-552503/

Eimantas
2011.02.23, 02:31
Nuotraukos iš Malkų įlankos:
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12888

Keltą iš Danijos partempė vokiečių vilkikas "Claus"
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12889

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12890

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12891

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12892

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12893

Eimantas
2011.02.23, 02:33
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12894

Klaipėdos uoste dirbantis vilkikas TAK-9
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12895

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12896

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12897

TAK-6 ir TAK-9
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12899

Eimantas
2011.02.23, 02:34
Tą ant ledo bando patiesti :D
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12900

Apsukamas
http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12901

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12902

http://www.miestai.net/forumas/picture.php?albumid=466&pictureid=12903

Pabaiga.

Silber418
2012.01.20, 16:56
Sudegusį "Lisco Gloria" keičia "Liverpool Seaways"

http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/sudegusi-lisco-gloria-keicia-liverpool-seaways-333033

Laivo nuotraukos:
http://www.shipspotting.com/gallery/photo_search.php?imo=9136034

O čia dar kelios sudegusio kelto nuotraukos:
http://www.shipspotting.com/gallery/photo.php?lid=1255239

Bėdos ir su "Liverpool Seaways".

2012 sausio 20 d. 08:33
Vidmantas Matutis,
"Klaipėda"

Švedijoje sulaikytas Lietuvos keltas „Liverpool Seaways“ (http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=54430599)

Iš Švedijos į Lietuvą norėję grįžti lietuviai patyrė šoką – iš Karlshamno uosto nebuvo leista išplaukti keltui „Liverpool Seaways“.
Šis Danijos kompanijai „DFDS Seaways“ priklausantis keltas, statytas 1997 metais, plaukioja su Lietuvos vėliava. Jis pakeitė 2009 metais sudegusį „Lisco Gloria“. „Liverpool Seaways“ gali plukdyti iki 320 keleivių ir 2250 linijinius metrus krovinių.
Švedijos radijas pranešė, kad laivą tikrinusi transporto agentūra užfiksavo ne mažiau kaip 25 pažeidimus. Neįprastai didelis pažeidimų skaičius nustebino Švedijos pareigūnus. Pažeidimai apibūdinti kaip sunkūs. Minimi užblokuoti išėjimai prie gelbėjimo valčių, per trumpi keleivių gelbėjimosi trapai, esą pažeista pavojingų prekių saugojimo tvarka, įgulos nariai nežinojo, kokias funkcijas turi atlikti avarijos atveju.
Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vadovas Linas Kasparavičius teigė, kad pranešimą apie Karlshamno uoste sulaikytą laivą Lietuvos pareigūnai gavo sausio 19-osios rytą. Keltas sulaikytas sausio 18-osios vakare. Iš Karlshamno į Klaipėdą jis turėjo išplaukti 18 val.
Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivybos kontrolės skyriaus vadovas Linas Kasparavičius teigė, kad pranešimą apie Karlshamno uoste sulaikytą laivą Lietuvos pareigūnai gavo sausio 19-osios rytą. Keltas sulaikytas sausio 18-osios vakare. Iš Karlshamno į Klaipėdą jis turėjo išplaukti 18 val.
L.Kasparavičiaus nuomone, po kruizinio lainerio „Costa Concordia“ avarijos sugriežtintos keleivius plukdančių laivų patikros. „Liverpool Seaways“ pakliuvo ant tikrinimų bangos. Iki šiol nebuvo atvejų, kad dėl saugios laivybos pažeidimų būtų buvę sulaikyti į Klaipėdos uostą plaukioję linijiniai keltai.
Preliminariai Lietuvos saugios laivybos administracijai pranešta apie 15 pažeidimų. Švedijos Karlshamno uosto administracija įpareigota kelto neišleisti į reisą, kol nebus pašalinti pažeidimai.
„Nors negavome detalaus sąrašo, kas pažeista laive, bet iš to, ką žinome, negalima teigti, kad pažeidimai yra formalūs. Žmonių saugumas jūroje yra svarbus. Todėl laivo savininkai skubiai turi pašalinti rastus pažeidimus“, – tikino L.Kasparavičius.
Vakar keltui dar nebuvo leista išplaukti.
Dėl sulaikyto kelto labiausiai nukentėjo keleiviai ir krovinių gabentojai. Jie turėjo parą laukti kito laivo. Keltai iš Karlshamno į Klaipėdą plaukia kasdien 18 valandą.

Šaltinis (http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=54430599)

Rimantas
2012.02.09, 15:08
LISCO GLORIA nelaimės išvados anglų kalba: http://www.bsu-bund.de/cln_030/nn_91228/SharedDocs/pdf/EN/Investigation__Report/2012/Investigation__Report__445__10,templateId=raw,prop erty=publicationFile.pdf/Investigation_Report_445_10.pdf

Yra daug įdomių nuotraukų iš sudegusio laivo.

daktaras
2012.02.09, 16:01
šiurpokos nuotraukos...

Silber418
2012.06.16, 23:41
Gana neseniai antrajame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge buvo atidarytas antrasis (be miesto centre esančio Firhamnen) kruisinių laivų terminalas Arendal, kuris skirtas aptarnauti dideliems ir itin dideliems laivams, kurie aukštesni už Älvsborg tiltą.
Terminalo komplekse yra laukimo salė bei suvenyrų parduotuvės, kavinės. Arendal rajone yra "Volvo" muziejus, kavinės, promenada, viešbučiai bei transporto infrastruktūra, leidžianti lengvai pasiekti miesto centrą.
Pastarąjį dešimtmetį savo pramone garsėjantis miestas sparčiai keičia veidą ir traukia vis daugiau turistų. Kruizinė laivyba yra viena labiausiai plėtojamų turizmo sektoriaus atšakų mieste.

http://i.imgur.com/txoJw.jpg?1

Šiemet Geteborgo uostą taip pat aplankys Queen Marry II, Seabourn Sojourn, Ocean Dream, AIDAcara (nuotraukoje, Geteborgo uoste) ir kt.

Šaltinis (http://www.portofgothenburg.com/News-desk/News-articles/New-cruise-terminal-at-Arendal/)

Silber418
2012.10.11, 00:21
Į Geteborgo uostą papildomai bus investuojama 5 mlrd. kronų. Per artimiausius penkerius metus numatytos didžiausio Skandinavijos uosto plėtros darbai, infrastruktūros gerinimo darbai, o taip pat pozicijų kaip tinkamiausio universalaus krovinių uosto pozicijų stiprinimas. Be to, bus stiprinami ryšiai su dižiausiu Europoje Roterdamo uostu bei pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo aplinkai draugiškos laivybos srityje bei planuojamos naujo suskystintų dujų terminalo statybos.

Šaltiniai: GP (http://www.gp.se/ekonomi/1.1089420-fem-miljarder-satsas-i-hamnen), Port of Gothenburg (portofgothenburg.com), Rotterdam and Gothenburg form LNG alliance (http://www.portstrategy.com/news101/news-extra/rotterdam-and-gothenburg-form-lng-alliance).

Silber418
2013.01.26, 00:34
Neseniai į pirmąjį reisą/kruizą iš Suomijos miesto Turku (šv. Åbo) į Švedijos sostinę Stokholmą buvo išvykęs naujas kruizinis laivas M/S Grace, priklausantis kruizus po Baltijos jūrą organizuojančiai kompanijai 'Viking Line'.

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://i.imgur.com/B3uFHPV.png?1
http://www.vikinggrace.com/about

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://i.imgur.com/GlvQJFA.png?1
http://www.vikinggrace.com/about

Matmenys, svoris, grimzlė, greitis

Ilgis, bendras: 218 m.,
Plotis: 31.8 m.,
Grimzlė: 6.8 m.,
Tonažas, bendras: 57 000 t.,
Greitis: 21.8 KN

Kajutės

Viso: 1080
Keleiviams: 880
Aptarnaujančiam personalui: 200

M/S Grace yra naujos kartos kruizinis laivas, kurio variklis varomas tik suskystontomis gamtinėmis dujomis (Liquified Natural Gas (LNG)).
LNG technologija įdiegta suomių kompanijos 'Wärtsilä'.
Dizainą kūrė suomiai 'dSign Vertti Kivi & co'.
Laivas pastatytas: STX Europe, Turku/Åbo, Suomija.
Daugiau techninės informacijos apie laivą: http://www.vikinggrace.com/about.
Interjeras:

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_2.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_3.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_1.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_12.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_11.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_7.jpg

(c) vikinggrace.com (http://www.vikinggrace.com/about)
http://www.vikinggrace.com/images/Pic_9.jpg

Daugiau informacijos: http://www.vikinggrace.com.

4cDKIGCzqwo

IXQkZrQZAZY

FkQNV2uIOL8

kzinas
2013.02.09, 06:17
Rusų ledlaužinis laivynas:
http://sdelanounas.ru/blogs/20529/

Perfect
2013.02.19, 18:49
įdomus straipsnis bbc.co.uk apie mega konteinervežius ir ne tik
How much bigger can container ships get? (http://www.bbc.co.uk/news/magazine-21432226)
http://news.bbcimg.co.uk/media/images/65943000/gif/_65943399_evolution_containerships_624v2.gif

Raptor
2013.02.27, 16:18
Atskleista, kaip atrodys naujasis „Titanikas“ (http://www.delfi.lt/news/daily/world/atskleista-kaip-atrodys-naujasis-titanikas.d?id=60787603)

Australų multimilijonierius ketina statyti laivą „Titanikas II“, kuris plaukios po Atlanto vandenyną, kaip ir jo bendravardis. Jau padaryti laivo brėžiniai.

„Titanikas II“ turėtų išplaukti į pirmąją kelionę 2016 m. iš Sautamptono į Niujorką, informuoja telegraph.co.uk.

Australų multimilijonierius ketina statyti laivą „Titanikas II“, kuris plaukios po Atlanto vandenyną, kaip ir jo bendravardis. Jau padaryti laivo brėžiniai.

„Titanikas II“ turėtų išplaukti į pirmąją kelionę 2016 m. iš Sautamptono į Niujorką, informuoja telegraph.co.uk.

„Įvykdysime kelionę. Nuplauksime į Niujorką pastatytu laivu“, – teigė turtuolis laivo statytojas Clive‘as Palmeris.

Kaip matyti iš C. Palmerio bendrovės „Blue Star Line“ (pirmojo laivo operatorė buvo „White Star Line“) pristatytų brėžinių, laivas stulbinamai panašus į savo pirmtaką. Vienintelis patobulinimas – oro kondicionierius, ligoninės patalpa ir aikštelė sraigtasparniui.

C. Palmerio teigimu, laive nebus nė interneto, nė televizijos. Kajutėse keleiviai ras XX a. stiliaus drabužių, kuriais galės persirengti ir įsivaizduoti, kad plaukia senuoju „Titaniku“.

Kaip ir 1912 m. laive, kajutės bus griežtai suskirstytos į klases. Taip pat bus identiška sporto salė ir baseinas.

Tik gelbėjimo valčių naujajame „Titanike“ bus gerokai daugiau.

1912 m. „Titanikas“ išplaukė į pirmą kelionę su 2 224 keleiviais ir įgulos nariais. Balandžio 15 d. laivas nuskendo atsitrenkęs į ledkalnį. Laive buvo 20 medinių gelbėjimo valčių, į kurias tilpo 1 178 žmonės, išgelbėta 710, o 1 514 žmonės nuskendo.

Naujuoju laivu galės plaukti 2 435 keleiviai ir 900 įgulos narių, tad reikės 2 700 žmonių talpinančių gelbėjimo valčių ir dar 800 žmonių talpinančių pripučiamų gelbėjimo valčių.

C. Palmeris neatskleidžia, kiek kainuos pastatyti laivą. 2012 m. „Forbes“ įvertino jo turtą 795 mln. dolerių (2,1 mlrd. Lt), tačiau pats C. Palmeris vadina save milijardieriumi.

-5vDmXVzZLk

Ko gero mano laukiamiausias laivininkystės projektas dabar, labai tikiuosi, kad Airijoj Kovo miestely (Cobh) jis irgi sustodinės, kaip originalusis, tada fotoreprtažas nuo manes apie jį bus garantuotas ;)

Kavasiakas
2013.02.27, 22:11
gal šį kartą nepagailės valčių? :D

Raptor
2013.02.28, 00:36
gal šį kartą nepagailės valčių? :D

Tikrai ne ;)

Tik gelbėjimo valčių naujajame „Titanike“ bus gerokai daugiau.

Silber418
2013.03.07, 03:22
Daugiau naujojo kruizinio laivo, kursuojančio Baltijos jūroje, M/S Viking Grace (http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=704923&postcount=89) nuotraukų:

http://farm9.staticflickr.com/8372/8534660886_551a20a001_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534660886/)
Grace in Turko 03 (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534660886/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8098/8533583211_88eabce0f2_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533583211/)
DSC04577_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533583211/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://i.imgur.com/7oxz3LG.jpg?1

http://farm9.staticflickr.com/8525/8533586997_6473e77115_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533586997/)
DSC04565_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533586997/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8110/8533587809_da6894869a_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533587809/)
DSC04562_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533587809/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8366/8533589435_671246ef15_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533589435/)
DSC04558_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533589435/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8228/8534697490_50ee61573c_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534697490/)
DSC04557_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534697490/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8392/8534696108_47800af096_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534696108/)
DSC04560_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534696108/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8247/8533607891_8047bd38c0_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533607891/)
DSC04499_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533607891/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8532/8533626227_44c7e5cf5f_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533626227/)
DSC04451_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533626227/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8096/8534743350_1597c01e49_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534743350/)
DSC04441_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534743350/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8522/8533638549_1cfc933bb2_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533638549/)
DSC04439_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533638549/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8249/8534748802_3467c592cc_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534748802/)
DSC04435_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534748802/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8376/8533643427_1f7b596bd4_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533643427/)
DSC04433_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533643427/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8505/8533654003_81cb54efd0_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533654003/)
DSC04420_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533654003/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://i.imgur.com/e4qEhAm.jpg?1

http://i.imgur.com/HklKknX.jpg?1

http://i.imgur.com/BVU9UKU.jpg?1

http://i.imgur.com/LX5BWLs.jpg?1

http://i.imgur.com/HzBvPnx.jpg?1

http://farm9.staticflickr.com/8249/8533617755_f5fc72a370_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533617755/)
DSC04467_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8533617755/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

http://farm9.staticflickr.com/8105/8534765068_62aa980798_b.jpg (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534765068/)
DSC04416_DxO (http://www.flickr.com/photos/93809659@N07/8534765068/) by Rertro (http://www.flickr.com/people/93809659@N07/), on Flickr

Raptor
2013.03.07, 04:28
Wow! :oho: tikėkimes ir šis apsilankys Klaipėdoj kada nors :)

Silber418
2013.03.07, 04:35
Wow! :oho: tikėkimes ir šis apsilankys Klaipėdoj kada nors :)

Nemanau, kad taip bus artimiausiu metu, nes 'Viking Line' kompanijos laivai plaukioja tarp Stokholmo (Švedija), Helsinkio, Turku (Åbo) (Suomija) ir Talino. 'Viking Grace' plaukia maršrutu Stokholmas - Turku - Stokholmas.
Galbūt kada atplauks į Rygą, kaip buvo 'Birka Paradise' (prabangiausias kruizas po Baltijos jūrą) laivas atplaukęs.
O šiaip, tikrai tikiuosi, kad Klaipėdoje bus daugiau keltų ir keleivinių laivų po to, kai bus įrengta infrastruktūra.

Silber418
2013.08.13, 22:22
Nuo šių metų rugpjūčio 20 dienos Švedijos Geteborgo miesto keleivių terminale "Stena Lines Tysklandsterminal" (aptarnauja Vokietijos kryptimi plaukiančius keltus) bus pradėta eksploatuoti automatinių alkotesterių sistema (šv. Alkobommar).
Kadangi keleivinių keltų (o ypač kruizų) keleiviai dažnai mėgsta pramogauti bei išgerti pigiau negu Skandinavijos šalyse kainuojančių alkoholinių gėrimų, tokiu būdu bus siekiama užtikrinti mažesnę riziką, kad automobilių vairotojai bus neblaivūs prieš tęsdami kelionę keliuose.
Vėliau tokie automatai bus įrengti visuose keleivių terminaluose.
Projekto vykdytojai: Kustbevakningen, Polisen, Stena Line, Servotek, Tullverket ir Trafikverket.
Įdomu, kad Švedijoje avarijų skaičius iki šiol vienas mažiausių.

http://www.pavag.nu/images/18.28a7d7e413f0f9d66a7a97/alkobom.jpg

Perfect
2013.09.16, 12:14
Per BBC Costa Concordia iškėlimo operacija gyvai

http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-24104741

http://news.bbcimg.co.uk/media/images/69864000/jpg/_69864191_costaconcordia_464.jpg

Jopapa
2013.09.17, 22:55
Nebeplauks keltai iš Klaipėdos į Zasnicą http://www.15min.lt/naujiena/verslas/transportas/nebeplauks-keltai-is-klaipedos-i-zasnica-667-369893

Tylus
2015.04.20, 16:30
Baltijos jūroje – naujas, įdomus maršrutas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/baltijos-juroje-naujas-idomus-marsrutas-507012)

Kompanija „DFDS Seaways“ kartu su linija „St. Peter Line“ vasarą Baltijos jūroje planuoja įdomų keltų maršrutą.

Būtų pratęstas kelto, kuris iš Sankt Peterburgo plaukioja į Helsinkį ir Stokholmą, maršrutas papildomai įtraukus Kopenhagą ir Oslą. Maršrutas labiau turistinis. Tikimasi, kad juo naudosis turistai iš Rusijos.

Dalį linijos „St. Peter Line“ keltų aptarnauja jūrininkai iš Klaipėdos.

Tylus
2015.04.20, 17:00
Atnaujins „lietuvišką“ pasaulio laivų bazę (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/atnaujins-lietuvi-ka-pasaulio-laivu-baze-507014)

Lietuvos saugios laivybos administracija atnaujins laivų duomenų bazę, kur laivai įtraukiami pagal 12 parametrų. Laivas bus identifikuotas pagal IMO ir MMSI numerius, laivo pavadinimą, šaukinius, vėliavos kodą. Laivo ilgį, plotį, bendrąją talpą (BT), dedveitą, registracijos uostą, pastatymo metus. Taip pat bus pateiktos kiekvieno laivo nuotraukos.

Į bazę įtraukiami visi pasaulio laivai, kurių BT daugiau kaip 100 tonų. Atnaujinta laivų duomenų bazė bus integruota ir naudojama kaip Nacionalinės laivų eismo stebėsenos informacinės sistemos dalis.

Tylus
2015.05.05, 12:00
Teisingas kuro priėmimas taupo pinigus (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/teisingas-kuro-priemimas-taupo-pinigus-689153#.VUh_tfDxTGC)

Danijos keltų kompanijoje „DFDS Seaways“ pradėta įgulų mokymo, kaip teisingai priimti į laivus kurą, programa.

Tai yra viena iš priemonių, kaip brangstant kurui mažinti laivybos kompanijos sąnaudas. Ši problema ypač aktuali tapo šiais metais, kai Baltijos jūroje pradėjo veikti sugriežtinti sudegusio kuro išmetimo į aplinką reikalavimai.

...

Kompanija „DFDS Seaways“, kurios laivai plaukioja iš Klaipėdos uosto, ėmėsi atrodytų paprasto dalyko – mokyti laivų įgulas, kaip elgtis su laivų kuru, kaip teisingai priimti jį bunkeruojant laivus. Ir efektas iš karto pastebėtas.

„DFDS Seaways“ laivuose pradėjus lankytis laivų kuro priėmimo inspektoriams, kurie ir moko įgulas, kaip priimti laivų kurą. Pastebėtas atvejis, kai į laivą neva priimta kuro 35 tonomis daugiau nei realiai įpilta. Pastebėtas ir kitas atvejis dėl 25 tonų netikslumo.

Abiem atvejais „DFDS Seaways“ vadovybė akcentavo, kad tai nėra sąmoningi piktnaudžiavimo atvejai. Tokios klaidos pasitaikančios dėl žinių priimant kurą į laivus stokos. Neįvertinamos techninės kuro priėmimo sąlygos, kuro likučiai laivo bakuose.

„DFDS Seaways“ keltai per metus naudota per 450 tūkst. tonų laivų kuro. Manoma, kad dėl įgulos narių nežinojimo, patirties stokos priimant kurą per metus galintys susidaryti nuo 7 iki 14 tūkst. tonų kuro trūkumai.

Tylus
2015.06.01, 17:30
Keltų laivyba laiko išbandymus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/keltu-laivyba-laiko-isbandymus-507120)

Išankstinės prognozės, kad dėl sugriežtintų kuro reikalavimų Baltijos jūroje dvigubai sumažės laivyba, nepasitvirtino jūrinių keltų srityje.

Dauguma Baltijos jūros keltų kompanijų šių metų pirmąjį ketvirtį dirbo netgi sėkmingiau nei pernai. Ir tai galėjo lemti 2014 metais vykęs kruopštus pasirengimas šiems metams, didelis ir išankstinis kai kurių išlaidų mažinimas.

...

Silber418
2015.06.27, 02:56
Stokholmo Värtahamnen uoste (vienas kelių miesto keleivinių uostų) statomas naujas keleivių terminalo pastatas (su papildoma krantine) "Nya Värtaterminalen (http://www.miestai.net/forumas/showpost.php?p=682133&postcount=492)" (arch.: C. F. Møller/Berg Arkitekter). Naujasis pastatas bus skirtas aptarnauti nuolatinių reisų į/iš Suomijos, Latvijos, Estijos ir Rusijos uostų keleiviams, pasižymės didesnis talpa negu šiomis dienomis eksploatuojamas terminalo pastatas bei atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Nya Värtaterminalen/C. F. Møller-Berg Arkitekter

http://i.imgur.com/i2RNQh8.jpg?1
Šaltinis (http://www.cfmoller.com/p/-en/vartaterminalen-new-ferry-terminal-stockholm-i2705.html)

http://i.imgur.com/dKaRhK9l.jpg?1
Šaltinis (http://www.cfmoller.com/p/-sv/vartaterminalen-stockholm-i2705.html)

http://i.imgur.com/nxDEK0k.jpg?1
Šaltinis (http://www.cfmoller.com/p/-sv/vartaterminalen-stockholm-i2705.html)

https://c1.staticflickr.com/1/406/18982790738_e20691e52a_b.jpg (https://flic.kr/p/uVrLku)Värtahamnen juni 2015 (https://flic.kr/p/uVrLku) by Stockholms Hamnar (https://www.flickr.com/photos/99008635@N02/), on Flickr

https://c2.staticflickr.com/4/3740/19169642825_1fed6bf2bf_b.jpg (https://flic.kr/p/vcXqXc)sthVärtaterminalen juni 2015 (https://flic.kr/p/vcXqXc) by Stockholms Hamnar (https://www.flickr.com/photos/99008635@N02/), on Flickr

https://c1.staticflickr.com/1/516/19163876422_9f4f1bd077_b.jpg (https://flic.kr/p/vcrSNs)Juni 2015 (https://flic.kr/p/vcrSNs) by Stockholms Hamnar (https://www.flickr.com/photos/99008635@N02/), on Flickr

Šis projektas yra stambaus buvusios industrinės teritorijos pertvarkymo projekto "Norra Djurgårdsstaden/Stockholm Royal Seaport" (The Clinton Climate Initiative projektas) dalimi

https://c2.staticflickr.com/6/5508/18886884381_897835ddb1_b.jpg (https://flic.kr/p/uLYdHB)Flygfoto Norra Djurgårdsstaden, juni 2015 (https://flic.kr/p/uLYdHB) by Norra Djurgårdsstaden (https://www.flickr.com/photos/norradjurgardsstaden/), on Flickr

Daugiau informacijos: Värtaterminalen, Stockholm (http://www.cfmoller.com/p/-sv/vartaterminalen-stockholm-i2705.html), Stockholm Royal Seaport (http://bygg.stockholm.se/Alla-projekt/norra-djurgardsstaden/In-English/), Vi bygger om Värtahamnen (http://www.stockholmshamnar.se/stockholm/vi-bygger-om-vartahamnen/)

Tylus
2015.08.08, 18:00
Dujas plukdys švaresni dujovežiai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/dujas-plukdys-varesni-dujoveziai-507319)

Parengta naujos kartos dujovežių koncepcija pavadinta „LNGreen“.

Ji padės mažinti dujovežių teršalų išmetimą į aplinką.

Naujos kartos dujovežiai vietoje 174 tūkst. kubinių metrų dujų priims jų 182,8 tūkst. kubinių metrų. Tuo pat metu jų energetinis efektas bus 8 proc. didesnis.

Naujos kartos dujovežių koncepciją parengė klasifikacinė kompanija DNV GL, Pietų Korėjos korporacija HHI (Hyundai Heavy Industries), Prancūzijos inžinierių kompanija GTT (Gaztransport & Technigaz) ir holdingo kompanija „GasLog“, kuri valdo dujovežius.

Tylus
2015.08.08, 19:00
Oficialiai atidaromas antrasis Sueco kanalas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/oficialiai-atidaromas-antrasis-sueco-kanalas-507322)

Rugpjūčio 6 d. oficialiai atidaroma nauja 72 kilometrų ilgio Sueco kanalo dalis. Ji eina paraleliai senojo kanalo.

Projekto vertė per 8 mlrd. JAV dolerių. Kanalą rausė „Boskalis“, „Van Oord“, „Jan de Nul“ ir NMDC. Naujas kanalas išraustas mažiau nei per metus. Kai kur išraustos naujos kanalos vietos, dalyje vietų gilintos senojo kanalo atkarpos. Naujasis kanalas pritaikytas praleisti didesnius laivus

Naująjį kanalą testavo APL, „Maersk“ ir UASC kompanijų konteinervežiai.

Tylus
2015.08.17, 19:30
Geriausios Baltijos jūros konteinerinės linijos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/geriausios-baltijos-juros-konteinerines-linijos-507367)

Šiemet pagrindinėmis Baltijos jūros linijomis pagal konteinerių gabenimo apyvartas yra „Maersk Line“, MSC, CMA CGM, „Unifeeder“ ir OOCL.

Išlaikyti lyderystę Baltijos jūroje nebuvo lengva, nes visame regione konteinerių krova smuko.

Palyginti su praėjusiais metais į penketuką įsiveržė „Unifeeder“ išstūmęs „Conteinerships“. Šių linijų laivai lankosi ir Klaipėdoje.

Tylus
2015.08.18, 16:00
Panamos kanalas perskirstys konteinerius (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/panamos-kanalas-perskirstys-konteinerius-507346)

2016 metais planuojama baigti 5 mlrd. JAV dolerių vertės Panamos kanalo rekonstrukcija, kai galės praplaukti didesni laivai, pakeis situaciją JAV uostuose.

Manoma, kad iki 2020 metų apie 10 proc. konteinerių iš vakarinės JAV dalies persikels į rytinę.

Tai labiausiai pajus Los Andželo ir Long Bičo uostai, kur bus kasmetis 5-10 proc. augimas.

Lettered
2015.08.18, 16:06
Panamos kanalas perskirstys konteinerius (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/panamos-kanalas-perskirstys-konteinerius-507346)

Prasti reikalai laukia Panamos atidarius Nikaragvos kanalą, keista, kad dar investuoja tokias sumas į pasenusį kanalą.

Tylus
2015.08.18, 16:30
Kinija plečia savo įtaką pasaulinėje prekyboje.

Perfect
2015.08.18, 17:17
Nikaragvos kanalą geriausiu atveju pabaigs tik 2020 metais. Reikia nepamiršti, kad tokio sudėtingumo projektams visada gresia komplikacijos, uždelsimai ir kaštų augimas. Tad dar klausimas kiek Nikaragvos kanalas bus konkurencingas. Juo labiau, kad jis bus ilgesnis už Panamos kanalą ir jį praplaukti užtruks ilgiau. O Panama užbėgdama įvykiams už akių didina kanalo pralaidumą. Tada dar klausimas kuris kanalas bus konkurencingesnis. Vienintelis, bet svarbus, Nikaragvos kanalo pranašumas didesni šliuzai.

Lettered
2015.08.18, 18:56
Nikaragvos kanalą geriausiu atveju pabaigs tik 2020 metais. Reikia nepamiršti, kad tokio sudėtingumo projektams visada gresia komplikacijos, uždelsimai ir kaštų augimas. Tad dar klausimas kiek Nikaragvos kanalas bus konkurencingas. Juo labiau, kad jis bus ilgesnis už Panamos kanalą ir jį praplaukti užtruks ilgiau. O Panama užbėgdama įvykiams už akių didina kanalo pralaidumą. Tada dar klausimas kuris kanalas bus konkurencingesnis. Vienintelis, bet svarbus, Nikaragvos kanalo pranašumas didesni šliuzai.

Nikaragvos kanalu galės plaukti gerokai didesni laivai ir jūros maršrutas gerokai trumpesnis, gana dideli privalumai, Panama gali likti be darbo.

Naujasis kanalas bus gerokai pralaidesnis už 99-erių metų senumo Panamos kanalą. Juo galės plaukioti megakonteinervežiai, kurie gali plukdyti iki 250 tūkst. tonų krovinius. Tai – daugiau nei dvigubai didesni laivai nei tie, kurie po rekonstrukcijos galės keliauti pro Panamos kanalą.

Tylus
2015.08.18, 20:00
Užmečiau akį į senus straipsnius Nikaragvos kanalo tema. Štai toks pastebėjimas:

'Vieno laivo praplaukimas per Panamos kanalą kainuoja vidutiniškai 50 tūkst. dolerių. Jeigu Nikaragvos kanalo statyba kainuotų keliasdešimt kartų daugiau, vargu ar laivai suktų į jį.'

Perfect
2015.08.19, 11:55
Nikaragvos kanalu galės plaukti gerokai didesni laivai ir jūros maršrutas gerokai trumpesnis, gana dideli privalumai, Panama gali likti be darbo.

Esmė ta, kad yra didelė tikimybė, kad Nikaragvos kanalo išviso nebus. Nes kol kas vyksta tik kalbos. Nors statybos darbai oficialiai buvo pradėti dar 2014 m. kol kas internete nėra nei vienos fotografijos, kurioje būtų užfiksuotos Nikaragvos kanalo statybos.

Dėl maršruto. Jeigu laivai plaukia iš Kinijos atstumas nėra labai didesnis iki Panamos, bet kanalas tai būtų daugiau nei 3 kartus ilgesnis:

Panamos kanalo ilgis - 77 km
Nikaragvos - 259 km

O tai reiškia, kad laivas tris kartus ilgiau plauks per kanalą. Panamos kanalas, jeigu nėra jokių nenumatytų kliūčių, perplaukiamas per 8-12 val. Nikaragvos kanalą įveikti reikės nuo 24 iki 36 val.

Šiuolaikiniai konteinervežiai plaukioja apie 40 km/h greičiu. Tad plaukimas iki Panamos ir nuo jos yra labai nesunkiai kompensuojamas greičiau plaukiant atviruose vandenyse.

Ir esminis dalykas yra kaina. Nikaragvos kanalo preliminari kaina yra 40 mlrd. dolerių, Panamos kanalas rekonstruotas už 5 mlrd. dolerių. Kinai siūlo Panamai pastatyti ir ketvirtą porą šliuzų, kurie būtų tokio paties dydžio kaip ir Nikaragvos kanalo, bet tai kainuotų tik 10 mlrd. USD.

Tylus
2015.08.24, 21:45
Dujos į laivus ateina per lėtai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/dujos-i-laivus-ateina-per-letai-507397)

Dujų naudojimas laivuose iki 90 proc. mažina azoto oksidų ir iki 100 proc. sieros oksidų išmetimus.

Tačiau dujos į laivus kaip kuras eina per lėtai. Problema yra laivų užpildymo dujomis įrangos trūkumas uostuose. Kitas lazdos galas – per mažai laivų, kad statyti dujų pildymo stotis. Todėl esantys vos vienas kitas dujas naudojantys laivai uostuose dažniausiai užpildomi dujų pervežimo autocisternomis. Toks laivų pildymo būdas yra primityvokas.

Kaip sparčiai vystysis dujinis laivynas bus sprendžiama ir pagal Baltijos jūros, kur nuo šių metų įdiegti itin griežti išmetalų reikalavimai, pavyzdį. Kol kas ir čia staigaus sujudimo statyti dujomis varomus laivus nėra. Problema ta, kad laivą su vien dujomis varomu varikliu statyti rizikinga, o laivas su dujiniu ir dyzeliniu varikliais gerokai pabrangsta.

Kol kas yra tokia tendencijas, kad laivybos kompanijos mieliau deda išmetalų valymo filtrus ir naudoja laivuose pigiausią kurą – jūrinį mazutą.

Tylus
2015.08.24, 22:00
Kinija siekia išjudinti sąstingį uostuose (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/kinija-siekia-i-judinti-sastingi-uostuose-507395)

Ekonomikos sąstingis privertė Kinijos valdžia imtis ryžtingų žingsnių koreguojant uostų rinkliavas.

Jos uostuose mažinamos nuo 10 iki 20 proc., o vilkikų rinkliava net iki 45 proc. taip tikintis pritraukti į Kinijos uostus daugiau laivų. Rinkliavos labiau mažinamos didesniems nei 80 tūkst. tonų talpos laivams. Žymiai sumažinti ir vadinamosios „saugumo užtikrinimo“ rinkliavos, kurios būdavo skaičiuojamos nuo kiekvieno Kinijos uoste kraunamo konteinerio.

Kinijos transporto ministerijos nacionalinė vystymo ir reformų komisija nurodė mažinti tarifus ir privačioms kompanijoms.

Pastaraisiais metais Kinija ypač sparčiai vystėsi, bet dabar prasidėjo ir staigus kritimas. Kai kuriais šių metų mėnesiais Kinijos eksporto kritimas siekia net iki 10 proc. Kinijos valiuta - juanis kasdien vis labiau nuvertėja.

Tylus
2015.08.30, 21:00
Žvejų laivų statybos keliasi prie Juodosios jūros (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/zveju-laivu-statybos-keliasi-prie-juodosios-juros-507393)

Prieš 5-10 m. statyti žvejybos laivus norvegai užsakydavo Lietuvos, Latvijos ar Estijos laivų statyklose.

Dabar žvejybos įmonės žvalgosi į Bulgariją ir Rumuniją, kur pigiau. To pavyzdys Norvegijos žvejybos kompanija „Breivik AS“, kuri 60 mln. Norvegijos kronų (apie 6,5 mln. eurų) žvejybinį laivą „Gill Netterl“ užsakė statyti Rumunijoje „.Vard Baila“ laivų statykloje.

Aiškėja, kad šios statyklos akcijas įsigijo Norvegijos verslo grupė „Vard Holdings Limited“ (VARD). Ji turi per 11 tūkst. darbuotojų penkiose laivų statyklose Norvegijoje, taip pat dviejose Rumunijoje, dviejose Brazilijoje ir vienoje Vietname.

Tylus
2015.08.31, 19:00
Jūrų keltų kompanijų pajamos augo (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/juru-keltu-kompaniju-pajamos-augo-507416)

Iš Klaipėdos keltų laivybos linijas turinti Danijos kompanija „DFDS“ šiemet gavo 4 proc. didesnes pajamas (508 mln. JAV dolerių) ir net 38 proc. didesnį pelną (47 mln. JAV dolerių). Didžiausias pajamas ir pelną atnešė Lamanšo linijos ypač tos, kur laivai plaukia į Didžiosios Britanijos uostus.

Tylus
2015.09.02, 20:40
Hamburgo konteineriai stringa Baltijoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/hamburgo-konteineriai-stringa-baltijoje-507422)

Iš visų Šiaurės Europos konteinerinių uostų su Rusijos rinka labiausiai buvo susietas Hamburgas.

Todėl jis labiausiai ir pajuto Rusijos ekonomikos smukimą. Šiemet jo konteinerių krova sumažėjo net 6,8 proc. Rusijos kryptimi gabenamų konteinerių sumažėjo net 35,9 procentais. Hamburgo uosto administracija pripažįsta, kad smukimas yra dėl Rusijos sankcijų, rublio kurso kritimo, naftos kainų mažėjimo.

Ne mažesnius nuostolius uostas patiria ir dėl 10,9 proc. kritusių konteinerių srauto iš Kinijos. Iš 4,5 mln. TEU Hamburgo konteinerių kiekio pirmąjį šių metų pusmetį Kinijos konteineriai sudarė net 1,3 mln. TEU.

Tylus
2015.09.02, 21:00
Dujovežių rinkoje - laivininkysčių vienijimasis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/dujoveziu-rinkoje-laivininkysciu-vienijimasis-507421)

Didžiausios pasaulyje dujovežių kompanijos „Dynagas“, „GasLog“ ir „Golar LNG“ sukūrė jungtinės veiklos darinį „The Cool Pool“ su 14 naujausio tipo dujovežių. Po tris laivus pateikė „Dynagas“, „GasLog“, aštuonis - „Golar LNG“.

„The Cool Pool“ pradės veikti jau nuo šių metų rugsėjo. Susivienijusios dujovežių kompanijos vykdys trumpalaikes iki 12 mėnesių aprūpinimo dujomis sutartis. Ilgesnes sutartis ir toliau kompanijos vykdys atskirai.

Už laivų techninę priežiūrą, įgulų formavimą bus atsakinga kiekviena kompanija pateikusi savo laivą.

Toks susijungimas yra bandymas optimalesniais kaštais gabenti mažesnių klientų dujas. Susijungimą iššaukė pasaulyje blogėjanti bendra laivybos situacija.

Tylus
2015.09.02, 21:30
Laivininkysčių situacija pasaulyje tik prastėja (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/laivininkysciu-situacija-pasaulyje-tik-prasteja-507420)

Pasaulinė recesija toliau mažina laivų frachtus.

20 pėdų konteinerį, kuris sudaro 1 TEU, tarp Azijos ir Šiaurės Europos naudinga gabenti, kai už jį mokama nuo 800 iki 1000 JAV dolerių. Dabar frachtas siekia vos 470 JAV dolerių.

Per pastarąsias tris savaites jis nukrito net 60 proc. Tai susiję su Kinijos ekonomika.

Didžiausia pasaulyje konteinerių laivybos kompanija „Maersk“ jau pareiškė, kad tokioje situacijoje jai tikslingiausia būtų deklaruoti stipriai sumažinti konteinerių gabenimus, deklaravus, kad neplukdys konteinerio pigiau nei už 1000 eurų. Tokia priemonė gal ir būtų efektyvi, jei jos pavyzdžiu pasektų ir kitos laivybos kompanijos

Tokia situacija gali smarkiai pakenkti pasaulinei ekonomikai, sunaikinti nusistovėjusius konteinerių transportavimo jūromis koridorius.

Tylus
2015.09.03, 11:00
Robotai iš uostų išstumia dokininkus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/robotai-i-uostu-i-stumia-dokininkus-507396)

Australijoje vyksta masinės uosto dokininkų riaušės dėl to, kad vienas didžiausių uostų operatorių „Hutchison Port Holdings“ Brisbeno ir Sidnėjaus uostuose automatizuoja terminalus ir atleidžia darbuotojus.

Kompanija jau įteikė atleidimo lapelius daugiau nei pusei savo dokininkų.

Australijoje yra palyginti stiprios dokininkų profsąjungos. Jų lyderiai tikina, kad uostuose pažeidžiamas susitarimas prieš pradedant vykdyti automatizaciją vesti derybas dėl dokininkų likimo.

Tylus
2015.09.09, 17:00
Smukus pasaulinei prekybai atšaukiami reisai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/smukus-pasaulinei-prekybai-at-aukiami-reisai-507444)

Konteinerių laivybos kompanijos viena po kitos atšaukia reisus tarp Azijos ir Europos.

Tai yra susiję su sparčiai mažėjančia apyvarta tarp Kinijos gamintojų ir kitų pasaulio regionų. Šešias laivybos kompanijas jungiantis aljansas „G6“ atšaukė iš karto net kelis spalio ir lapkričio laivų reisus.

Europoje šių reisų iškrovimo uostai buvo numatyti Roterdamas, Hamburgas, Antverpenas ir Southemptonas.

Pasaulinį konteinerių gabenimo mažėjimą pajuto ir Baltijos uostai. Iki tol sparčiai augęs pirmasis Baltijos jūroje krovinių paskirstymo centras - Lenkijos Gdansko uostas šiemet konteinerių krovą sumažino net 16,7 proc.

Tylus
2015.09.09, 18:00
Roterdamas tampa Europos jūrų centru (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/roterdamas-tampa-europos-juru-centru-507446)

Įvertinę Europos jūrų uostų reitingus ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius penkis metus Roterdamas taps svarbiausiu Europos jūrų centru.

Jau dabar jame dirba per 440 tūkst. žmonių. Olandijos mokestinės pajamos iš šio uosto siekia 47 mlrd. eurų. Roterdamo vertę ypač pakėlė „Maaslavkte2“ atsiradimas.

Roterdamo uostas yra vienas iš labiausiai daugiafunkcinių uostų pasaulyje. Jame veikia ir uostas, ir logistikos centrai, ir gamyklos, ir jūrinis servisas, ir laivų statyba. Roterdame kuriami ir nauji verslai, kaip suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Baltijos jūros regione bene labiausiai Roterdamo pavyzdžiu tik gerokai mažesniais masteliais seka Klaipėdos uostas. Jis taip pat yra daugiafunkcinis, priima pasaulines jūrinio verslo naujoves, kuriama suskystintųjų gamtinių dujų industrija.

Klaipėdoje labiausiai trūksta logistikos išvystymo uosto zonose. Taip pat jau laikas būtų rimtai užsiimti ir išorinio giliavandenio uosto šalia Klaipėdos reikalais – analogija su Šiaurės jūroje prie Roterdamo suformuota „Maslavkte2“ teritorija.

Tylus
2015.09.09, 19:00
Švedijos jūrų strategijoje – dėmesys laivybai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/svedijos-juru-strategijoje-demesys-laivybai-507445)

Švedijos Vyriausybė parengė šalies jūrų strategiją, kur krovinių gabenimui jūrų laivais teikiamas prioritetas.

Taip siekiama mažinti transporto poveikį aplinkai. Laivyba Švedijoje laikoma pačiu palankiausiu krovinių transportavimo būdu.

Laivybai skatinti švedai ketina siūlyti pakeitimų ir ES mastu.

„Akivaizdu, kad laivyba yra labiausiai efektyvus ir aplinkai draugiškas būdas transportuoti prekes. Krovinių perkėlimo iš sausumos į jūrą sumažinti taršą. Svarbu efektyviai spręsti perkrovos problemas“, - teigė Švedijos infrastruktūros ministrė Anna Johansson Sjofartstidningen.

Tylus
2015.09.14, 17:00
Švedija kvies sugrįžti laivus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/svedija-kvies-sugrizti-laivus-507467)

Neįtikėtina, kad šiuo metu su Švedijos vėliava plaukioja vos apie šimtas įvairiausių prekybinių laivų.

Siekdama pritraukti daugiau laivų Švedija nuo 2016 metų keis laivų savininkų apmokestinimo sistemą. Mokestinė sistema bus siejama su laivų dedveitu. Iki šiol laivų mokesčiai Švedijoje priklausė nuo laivybos kompanijų pelningumo. Į Švedijos vėliavą sugrįžtantiems laivų savininkams numatyta ir papildomų lengvatų.

Manoma, kad nauja sistema skatins laivus grįžti į Švedijos vėliavos registrą. Tai numato priimta Švedijos jūrų strategija.

Tylus
2015.09.21, 19:00
Rusijos įtaka sukėlė streikus Suomijos uostuose (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/rusijos-itaka-sukele-streikus-suomijos-uostuose-507488)

Suomijos uostuose vykę streikai yra Rusijos krovinių netekties rezultatas.

Suomijoje beveik 35 proc. sumažėjo Rusijos importo konteinerių. Dėl to suomių kompanijos jau atleidžia dalį krovėjų. Konkrečiai Hamina-Kotkos uoste krovos kompanija „Steveco“ pranešė atleidžianti net 700 darbuotojų.

Pateikti duomenys, kad ir kituose Baltijos uostuose didesnė dalis konteinerių susieti su Rusija. Sankt Peterburge leidžiamo internetinio portalo „SeaNews.ru“ duomenimis, Rygos uosto konteineriuose 60 proc. produkcijos skirta Rusijai, Klaipėdos uoste – 65 proc. o Talino uoste – net 80 proc.

Tylus
2015.09.21, 19:30
Su Odesos uostu draugaus daugiau baltijiečių (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/su-odesos-uostu-draugaus-daugiau-baltijieciu-507489)

Talino uostas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su Ukrainos Odesos uostu.

Bus bandoma kurti bendrus projektus, panašius į traukinį „Vikingas“. Talino uosto administracija pasisiūlė priimti mokyti Odesos uosto specialistus.

Panašius bendradarbiavimo memorandumus su Odesa kiek anksčiau yra pasirašęs ir Klaipėdos uostas, taip pat Latvijos Ventspilis.

Tylus
2015.09.21, 20:30
Konteinerių terminalų pajėgumai smarkiai didės (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/konteineriu-terminalu-pajegumai-smarkiai-dides-507493)

Šiaurės Europos regione, įskaitant ir Baltijos jūrą, konteineriai kraunami 17 uostų 55 terminaluose.

Bendras jų pajėgumas 86 mln. TEU. 2014 metais krauta 53 mln. TEU.

Šiuo metu papildomai statoma nemažai naujų terminalų. Bendras jų pajėgumas 2024 metais sieks 143 mln. TEU.

Toks staigus pajėgumų didėjimas siejamas su kelių naujų konteinerių terminalų atsiradimu Roterdamo „Maslavkte2“ uosto dalyje.

Tylus
2015.09.21, 21:00
Taline nukeliamos keleivių terminalo įkurtuvės (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/taline-nukeliamos-keleiviu-terminalo-ikurtuves-507492)

Dėl finansinių problemų Talino uoste vėluoja 2-3 mln. keleivių per metus pajėgumo terminalo „D-terminal“ su galerijomis statybos.

Jas buvo planuota baigti 2016 m pradžioje. Tačiau statybos bus nukeltos mažiausiai vienerius metus. Nespėta laiku parengti projektų, nėra aiškūs statybų finansavimo planai.

Talino uoste smarkiai mažėjo krovinių, bet keleivių srautai beveik išliko nepakitę.

Tylus
2015.09.21, 21:30
Nyks civilinis ir didės karinio laivyno įtaka (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/nyks-civilinis-ir-dides-karinio-laivyno-itaka-507490)

„Lloyd“ registro kompanija „QinetiQ“ ir Southemptono universiteto mokslininkai tyrė laivybos vystymosi tendencijas iki 2030 metų.

Padaryta išvada, kad didės karinio jūrų laivyno įtaka ir tuo pat metu blogės civilinio laivyno panaudojimas.

Nepaisant to, į laivyną vis labiau veršis skaitmeninės technologijos. Jos bus diegiamos siekiant gerinti laivybos saugumą, komercines ir krovos operacijas.

Manoma, kad per 15 metų laivyboje įvyks esminių revoliucinių pokyčių dėl laivų valdymo mažinant juose personalo kiekį.

Tylus
2015.09.22, 12:00
Švedija prisijungs prie „Vikingo“ (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/svedija-prisijungs-prie-vikingo-507487)

Po daugybės metų norų ir kalbų skandinavai pagaliau prisijungs prie konteinerinio traukinio „Vikingas“ tinklo.

Apie prisijungimą prie „Vikingo“ pranešė Švedijos nacionalinis geležinkelių vežėjas „Green Cargo“. Iš Švedijos jūrų keliu, greičiausiai jūrų keltais, per Baltijos jūrą, o toliau konteineriniu traukiniu „Vikingas“ bus gabenama mediena ir popierius.

Pagrindiniais Švedijos krovinių gavėjais bus Turkijos kompanijos. Krovinys iš Klaipėdos traukiniu „Vikingas“ bus gabenamas į Odesą, o iš ten laivais į Turkiją.

Tai, kad prie „Vikingo“ projekto prisijungs Švedijos nacionalinis vežėjas yra Lietuvos geležinkelių ir Ukrainos geležinkelių kompanijos „Ukrzalynichi“ nuopelnai. Švedijos prisijungimo prie projekto juridiniai aspektai buvo derinami net kelis metus.

Pagerėjus Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybiniams ryšiams „Vikingo“ projektas tampa dar labiau svarbus. Šiais metais „Vikingu“ gabenama dvigubai daugiau krovinių nei pernai. Ir ne tik nuo Klaipėdos iki Minsko. Neseniai buvo užfiksuotas atvejis, kaip beveik pilnai Klaipėdoje pakrautas „Vikingas“ pilnas riedėjo iki pat Odesos. Rusijoje tuo netgi nusistebėta – ar „Vikingu“ nėra gabenama kokia nors karinė paramą Ukrainai?

Silber418
2015.09.27, 03:39
Netolimoje ateityje Baltijos jūros Botnijos įlankoje, Kvarkeno salyno regione, kursuos nauji keltai linijoje Umeå (Švedija) - Vaasa (Suomija). Skirtingose Botnijos įlankos pusės esantys regionai siekia glaudesnio bendradarbiavimo bei ruošiasi klientams pateikti patrauklesnį ir greitesnį susisiekimo būdą Baltijos jūra. Bus atnaujinamas keleivinių keltų parkas.
Dalis naujų bendrovės "Wasaline" keltų dalių konstruojamos žymioje Suomijos "Wärtsilä" gamykloje. Tikimasi, kad nauji keltai bus pristatyti 2017/18 m. Projektą remiama ES aplinkai saugios laivybos programa.

http://i.imgur.com/paPso10.jpg?1
Šaltinis (http://midwayalignment.eu/sv/#green-ferry)

http://i.imgur.com/VX771uX.jpg?1
Šaltinis (http://www.vk.se/1426000/forsta-bilderna-pa-nya-vasafarjan)

Šaltinis: Midway Alignment (http://midwayalignment.eu/sv/#green-ferry)

Tylus
2015.09.28, 16:30
Rusija nuolaidomis ketina susigrąžinti jachtas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/rusija-nuolaidomis-ketina-susigrazinti-jachtas-507518)

Rusijos jachtų savininkai laikydami savo jachtas užsienio uostuose per metus sumoka apie 200 mln. eurų.

Rusijoje priimtas sprendimas atleisti jachtas ir kitas plaukiojančias poilsio priemones nuo muitų ir mokesčių. Taip tikimasi, kad rusų valdomos jachtos bus laikomos, remontuojamos ir aptarnaujamos Rusijoje, kur dabar beveik nėra jokios infrastruktūros.

Toks sprendimas siejamas ir su Krymo aprūpinimu turistiniais laiveliais. Sprendimas gimė po to kai Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas apsilankė Kryme ir pamatė, kad ten nėra jachtų ir joms priimti tinkamų marinų. Po šios išvykos buvo skubiai sukurta komisija, kuri sprendė, kaip Rusijoje pakeisti situaciją.

Iki šiol atplukdyti jachtą į Rusiją kainuodavo labai brangiai. Sudėjus visus mokesčius jachtos pabrangdavo iki 40 proc. Rusijoje buvo priimta tvarka labiau brangesnes jachtas, todėl tokių Rusijoje visai neliko.

Tylus
2015.09.28, 17:00
Naujas „Klaipėdos Smeltės“ savininkų pirkinys (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/naujas-klaipedos-smeltes-savininku-pirkinys-507515)

„Klaipėdos Smeltę“ valdanti italų kapitalo MSC grupė Italijoje už 20 mln. eurų įsigijo dalį (apie 45 proc.) Triesto konteinerių terminalo „Trieste Marine Terminal“ akcijų.

Terminale yra 18 metrų gyliai. Jis gali priimti 18 tūkst. TEU gabenančius laivus. Jis per metus krauna beveik pusę mln. TEU konteinerių.

Įsigydama terminalą MSC įsipareigojo į jį investuoti keliasdešimt milijonų eurų ir padidinti bendrą terminalo vertę iki 188 mln. eurų.

MSC grupė Šiaurės Adrijos pusiasalio dalyje dar valdo ir netoliese esantį Koper uosto konteinerių terminalą. Italijoje Šiaurinė dalis yra ekonomiškai labiausiai išvystytas regionas.

Tylus
2015.09.28, 18:00
Trimaranas Šiaurėje fiksavo greičio rekordus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/trimaranas-siaureje-fiksavo-greicio-rekordus-507520)

Būrinis trimaranas „Cingdao-China“ įveikė šešių tūkst. kilometrų Šiaurės jūros kelią pagal Rusijos krantus.

Jie plaukė 13 parų. Tai naujas tokio plaukimo buriniais laivais Šiaurės lediniuotame vandenyne rekordas.

Juo plaukė įgula kurioje buvo kinietis, rusas, du vokiečiai ir prancūzai.

Tylus
2015.09.28, 20:00
Didžiausiu burlaiviu tapo milijardieriaus jachta (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/didziausiu-burlaiviu-tapo-milijardieriaus-jachta-507511)

Rusijos milijardieriai sugeba stebinti pasaulį net ir tada, kai jų motininėje tėvynėje siautėja krizė jie sugeba pasistatyti 400 mln. eurų vertės laivus.

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenko užsakė pastatyti tokį burinį laivą, kuris perspjautų visus kitus burlaivius pasaulyje.

Jo užsakymu Vokietijos Kylio „Nobiskrug“ laivų statykloje į vandenį nuleistas 142 metrų ilgio, 24,8 metrų pločio trijų stiebų prabangus burlaivis „Sailing Yacht A“. Jo aukštis su stiebais net 90 metrų. Jos tonažas siekia 12700 BRT, gramzda net 8 metrus. Todėl šis laivas labiau primena kruizinė laivą su stiebais nei burlaivį. Tačiau jis registruojamas kaip burlaivis.

Galima palyginti, jog dabar plaukiojančio didžiausio pasaulyje burlaivio „Sedov“ tonažas yra 3556 BRT, ilgis - 117,5 metro, burių plotis – 4192 kv.m, stiebo aukštis 54 metrai. Plaukdamas jis gali pasiekti iki 15-os mazgų greitį.

Nors A.Melničenkos burlaivio „Sailing Yacht A“ burių plotas siekia 1767 kv.m, bet jis gali išvystyti net 21 mazgo (apie 38 km/h) greitį. Be papildymo vidutiniu 16 mazgų greičiu laivas gali plaukti 5320 jūros mylių. „Sailing Yacht A“ aprūpintas galingais dviejais dyzeliniais ir dviejais elektros varikliais. Jų bendra galia 4300 kilovatų, kai „Sedov“ galia 1160 AG.

Dabar jau didžiausiu pasaulyje tapusiame burlaivyje „Sailing Yacht A“ yra aštuoni deniai. Jo įgulą sudaro 54 žmonės. Vienu metu laivas gali priimti ir apgyvendinti kelis šimtus svečių.

Prabangaus burlaivio vidus sukurtas pagal pasaulinio lygio laivų dizainerio prancūzo Filipo Starkomo dizainą.

Po bandymų ir baigiamųjų darbų jachtą užsakovui planuojama perduoti 2016 metais.

Tylus
2015.10.05, 19:00
Dujos laivams – Suomijos Pori uoste (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/dujos-laivams-suomijos-pori-uoste-507542)

Europos komisija skyrė Suomijai 23,4 mln. eurų statyti laivų užpildymo suskystintomis dujomis terminalą, kurio talpa 30 tūkst. kubinių metrų.

Jis bus statomas Pori uoste. ES parama sudarys mažiau nei 30 proc. reikalingų lėšų. Bendra projekto vertė per 81 mln. eurų.

Terminalą statyba bus baigta 2016 metų rudenį. Projektą vykdo Suomijos kompanijos „GasumCorporation“ dukterinė bendrovė „Skangas“.

Tylus
2015.10.05, 20:00
„DFDS Seaways“ akcininkai gaus dividendus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/-dfds-seaways-akcininkai-gaus-dividendus-507538)

Danijos kompanija „DFDS Seaways“ sumažino įstatinį kapitalą nuo 193,9 mln. iki 188,5 mln. JAV dolerių.

Tuo pat metu nuspręsta mokėti dividendus – po 9 Danijos kronas nuo kiekvienos 100 kronų vertės akcijos.

„DFDS Seaways“ kompanija tampriai susieta su Klaipėdos uostu. Jos laivai plaukioja iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamno ir Vokietijos Kylio uostus.

Tylus
2015.10.05, 22:00
Jūrinis auditas bus matomas internete (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/jurinis-auditas-bus-matomas-internete-507539)

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos Tarptautinės jūrinės organizacijos (IMO) Laivybos globalioje informacinėje sistemoje (GISIS) įdiegiamas privalomas auditavimo modulis.

Jame bus skelbiama įvairi laivų ir šalių tikrinimo informacija nuo 2006 metų pagal įvairias jūrines konvencijas. Taip pat bus pateikta informacija apie naujausius jūrinių dokumentų pasikeitimus.

Informacija bus prieinama ir matoma naujame GISIS bloke.

Tylus
2015.10.13, 11:30
Ekologiškiausias Baltijos ir Šiaurės regiono uostas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/ekologi-kiausias-baltijos-ir-siaures-regiono-uostas-507567)

Švedijos Geteborgo uostas laikomas ekologiškiausiu Baltijos ir Šiaurės jūros regione.

Nuo šių metų pradžios Švedijos Geteborgo uoste veikia laivų rinkliavų ekologinių nuolaidų sistema.

Rinkliavų nuolaidas Geteborgo uoste gauna kas šeštas atplaukęs laivas. Ekologiškiausiais pasirodė esantys į uostą plaukiojantys linijiniai laivai, tarp jų ir iš „DFDS Seaways“ kompanijos.

Tylus
2015.10.13, 12:00
Rusija dvelkia optimistinėmis uostų prognozėmis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/rusija-dvelkia-optimistinemis-uostu-prognozemis-507566)

Nuo 2007 iki 2014 metų Rusijos uostų krova kilo net 43 proc. iki 276 mln. tonų per metus.

Nepaisant ekonomikos sąstingio 2020 metais Rusijos uostų krova prognozuojama net 413 mln. tonų.

Apie 45 proc. visos Rusijos krovos bus susiję su Vakarų Baltijos regiono uostais. Prognozuojama, kad labiausiai ji augs Ust Lugos uoste.

Tylus
2015.10.13, 15:00
Piratai tampa laivų apsaugininkais (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/piratai-tampa-laivu-apsaugininkais-507543)

Kenijoje pagal amnestiją paleista šimtai somaliečių, kurie buvo nuteisti už piratavimą.

Neabejojama, kad dauguma jų grįš prie senojo savo nelegalaus verslo. Jau dabar dalis buvusių piratų pasisiūlo dirbti ginkluotais apsaugininkais laivuose.

Tai sukėlė jūrinės bendruomenės nerimą, nes jie netiki, kad buvę piratai tapę apsaugininkais nebepalaikys ryšių su savo bendrais. Užslaptinti piratai tapę apsaugininkais dar pavojingesni nei tie, kurie puldinėjo laivus apsimesdami žvejais.

Didžiosios Britanijos laivų apsaugos kompanijos „Mast“ vadovas Džeris Norsvudas pirmasis pastebėjo, kad piratai nesugebės pakeisti jau seniau pradėto pelningo piratavimo verslo.

Tylus
2015.10.19, 18:00
Pokyčiai konteinerinėse linijose siejami ir su Klaipėda (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/pokyciai-konteinerinese-linijose-siejami-ir-su-klaipeda-507585)

Konteinerių gabenimo kompanija „Unifeeder“ įsigijo „Tschudi Logistics“ linijas ir tapo didžiausiu Šiaurės ir Baltijos jūros trumpų konteinerių linijų operatoriumi.

Iš penkių linijų dvi susietos ir su Klaipėdos uostu. Su Klaipėda sujusi linija gabeno konteinerius tokiais maršrutais Hamburgas – Imingemas – Klaipėda – Gdynė – Ščecinas – Imingenmas, Felikstou – Tizportas – Hamburgas bei Dramenas – Klaipėda – Ščecinas - Dremenas.

Naujų linijų verslo ženklas bus „Tschudi Express“.

Tylus
2015.10.19, 19:00
Laivų biodegalus išbandys ir Lietuvos jūrininkai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/laivu-biodegalus-i-bandys-ir-lietuvos-jurininkai-507584)

Konsorciumas, kurį sudaro laivų variklių gamintoja „Wartsila“, naftos produktų gamintoja „GoodFuels Marine“ ir laivybos kompanija „Boskalis“ iš atliekų kurs biodegalus jūriniams laivams.

Juos išbandys žemsiurbių ir kitų hidrotechninių įrenginių kompanija „Boskalis“. Ji žinoma tuo, kad jos laivuose dirba daug laivavedžių iš Lietuvos. Tai reiškia, kad su naujos kartos biodegalais vieni pirmųjų plaukios Lietuvos jūrininkai.

Naujų degalų kūrimo ir bandymo programa tęsis dvejus metus. Naujus laivų biodegalus testuos Suomijoje esanti „Wartsila“ laboratorija.

Tylus
2015.10.19, 19:30
Rusijoje svajojama atnaujinti žvejybos laivyną (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/rusijoje-svajojama-atnaujinti-zvejybos-laivyna-507589)

Rusija paskelbė žvejybos palaikymo programą pagal kurią ketinama pastatyti 19 naujų okeaninės žvejybos laivų su žuvų perdirbimo įranga.

Skelbiama, kad į laivų statybą bus investuota per 1,2 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad žvejybos laivyno atnaujinimas atsipirks per 10 metų.

Impulsą atnaujinti žvejybos laivyną Rusijai davė tai, kad uždrausta iš ES šalių įvežti didelį kiekį žuvų ir jos produktų. Tai gerokai padidino Rusijos žvejybos įmonių pelningumus.

Tylus
2015.10.19, 20:00
Naftos karas Lietuvos pasienyje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/naftos-karas-lietuvos-pasienyje-507588)

Rytinės Baltijos regione pigiausia laikytą rusišką naftą „Ural“ stumia pigi nafta iš Saudo Arabijos.

Ši nafta laivais į rytų Europą pradėta gabenti per Lenkijos Gdansko uostą. Atgabenti mažiausiai trys tanklaiviai pigesnės naftos. Anksčiau rusišką nafta „Ural“ nafta iš Irako pakeitė ir Vengrija.

Nepaisant to rusiškos naftos eksportas šiemet dar augo. Rusija 2015 metais išgavo 531 mln. tonų naftos (2014 metais buvo 527 mln. tonų). Jos eksportas sieks iki 237 mln. tonų, kai 2014 metais buvo 223 mln. tonų.

Šiemet rusiškos „Ural“ naftos barelis kainavo 54,41 JAV dolerį. Tai dvigubai pigiau nei prieš metus.

Prognozuojama, kad žemos naftos kainos dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančio naftos poreikių išsilaikys ir 2016 metais.

Tylus
2015.10.26, 15:30
Metų pabaigos atostogos be krovinių (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/metu-pabaigos-atostogos-be-kroviniu-507609)

Lėtėjant krovinių apyvartai tarp Azijos ir Europos, pasaulinės konteinerinės laivybos linijos nuima dalį prieškalėdinių ir priešnaujametinių reisų.

Konteinerinių laivų reisai pradedami riboti jau juo gruodžio 13-osios. Sumažės reisų į Europos Antverpeno, Roterdamo, Hamburgo ir Genujos uostus.

Šiuo metu jau žinoma, kad atšaukti mažiausiai trys prieškalėdiniai konteinerinių laivų reisai iš Kinijos uostų į Europą. Tačiau tokių reisų gali būti ir daugiau.

Tylus
2015.10.26, 19:00
Lietuvos keltų misija Ukrainoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/lietuvos-keltu-misija-ukrainoje-507601)

Beveik prieš 30 metų statyti keltai „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ su Lietuvos vėliava plaukioja Juodosios jūros linijose ir laukia, ar danų kompanija „DFDS Seaways“ privatizuos juos nuomojančią „Ukrferry“.

Dėl didelių kuro sąnaudų, amžiaus ir griežtų kuro reikalavimų Baltijos jūrai nebetinkantys „lietuviški“ keltai išnuomoti Ukrainos valstybinei „Ukrferry“ keltų kompanijai. Jie Ukrainoje atlieka savotišką misiją. Šie laivai yra tarsi ženklas, kad valstybės įmones besirengiančiai privatizuoti Ukrainai vienas iš pirkėjų galėtų būti danų „DFDS Seaways“ kompanija.

Šios kompanijos rinkodaros koordinatorius Sorenas Petersenas nepatvirtino, kad „DFDS Seaways“ rengiasi privatizuoti „Ukrferry“ keltų kompaniją. Teigta, kad „DFDS Seways“ akcijos yra kotiruojamos akcijų biržose, todėl negalima atskleisti informacijos, kuri galėtų vienaip ar kitaip paveikti akcijų vertę. Tuo pat metu buvo teigiama, kad pakankamai geras pozicijas Baltijos ir Šiaurės jūrose turinti „DFDS Seaways“ turi interesų įžengti ir į Viduržemio bei Juodosios jūros keltų laivybos rinkas.

Pastaruoju metu „DFDS Seaways“ domėjosi galimybėmis įsigyti naujos laivybos kompanijos akcijas. Prieš kurį laiką buvo skelbiama apie lenkų kompanijos „Polferries“ akcijų pardavimą. Tarp galimų pirkėjų Danijos jūrinėje internetinėje žiniasklaidoje buvo minima „DFDS Seaways“. Tačiau lenkai atsisakė ketinimo parduoti „Polferries“ akcijas. Vietoje to jie sujungė dvi lenkiškas keltų laivybos kompanijas ir taip sustiprino keltų laivybos verslą Baltijos jūroje.

...

Tylus
2015.10.26, 22:00
Liepojos uosto krovos šuolis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/liepojos-uosto-krovos-uolis-507611)

Liepojos uosto krova rugsėjį šoktelėjo net 60 proc. Per šį mėnesį krauta 596,54 tūkst tonų krovinių. Tai vienas geriausių visų laikų Liepojos uosto krovos rezultatų.

Pagerėjusi krova siejama su prasidėjusia grūdų antplūdžiu. Liepoja yra pagrindinis Latvijos grūdų krovos uostas.

Kita priežastis – pradėjusi veikti nauja krovos kompanija „Ekers Stividors LP“. Ji jau pasižymėjo išsiuntusi šio uosto istorijoje didžiausią laivą su medienos drožlėmis. Į 199 metrų ilgio „Panamax“ klasės laivą „Jobst Oldendorff“ buvo pakrauta 32,35 tūkst. tonų medienos drožlių. Šis krovinys pirmą kartą išgabentas į Turkiją. Medienos drožlių krovinys Liepojos uoste gali būti dažnas. Turkams medžio drožles iš beržo medienos gamina Latvijos kompanija „Laskana“.

Tylus
2015.11.02, 21:40
Ginčai dėl jūrų keltų linijos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/gincai-del-juru-keltu-linijos-507632)

Jūrų keltų linijos “St.Peter Line” bendrasavininkas, Rusijoje žinomas rašytojas Aleksandras Potiomkinas Kipre pradėjo teismo procesą dėl šią liniją kontroliuojančios bendrovės valdymo.

Jis valdė 30 proc. “Maritime Cruises” akcijų, kuri savo ruoštu valdė 50,02 proc. “St.Peter Line” linijos bendrovės akcijų. “Maritime Cruises” 70 proc. akcijų valdžiusi Kipro (realiai - rusų) kompanija užstatė 70 proc. akcijų bankui. Laiku nesumokėjus, po skolininko kompanijos likvidavimo rašytojas A.Potiomkinas buvo nušalintas nuo “St.Peter Line” linijos valdymo. Jos valdymą perėmė Sankt Peterburgo bankas.

Iš jūrų keltų verslo rašytojas A.Potiomkinas buvo išmestas jam net nežinant apie procesą. A.Potiomkinas taip pat buvo keltų linijos “St.Peter Line” parduotuvių tinkle savininkas. Iškilus ginčams teisme, žinomą Rusijos rašytoją A.Potiomkiną stengiamasi išstumpti ir iš keltų parduotuvių prekybos verslo.

Tylus
2015.11.02, 21:50
Estijos jūrininkams rengiamasi mažinti mokesčius (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/estijos-jurininkams-rengiamasi-mazinti-mokescius-507629)

Estijoje vyksta diskusija, kokius mokesčius turėtų mokėti jūrininkai. Pasiūlymams teikti sukurta speciali laivybos sektoriaus konkurencingumo stiprinimo grupė.

Manoma, kad jūrininkai neturėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat siūloma mažinti socialinius mokesčius. Laivybos kompanijų pelno mokestį siūloma keisti į laivų tonažo mokestį. Panašiai yra Lietuvoje. Tik pas mus mokesčiai diferencijuoti. Vienokius juos moka su Lietuvos ir ES laivais plaukiojantys jūrininkai, kitokius – dirbantys trečiosiose šalyse.

Dabar visi Estijoje jūrininkai tiek dirbantys laivuose su šios šalies vėliava, tiek užsienio laivuose, moka vienodus pajamų ir socialinius mokesčius. Mokesčiu sureguliavimu siekiama, kad kuo daugiau laivų grįžtų ir plaukiotų su Estijos vėliava.

Estijos Finansų ministerija priešinasi siūlymams mažinti jūrininkams mokesčius. Manoma, kad jūrininkai nepriklausomai nuo to su kokios vėliavos laivais plaukioja, turi mokėti vienodus mokesčius. Taip pat manoma, kad jūrininkai yra daugiau nei vidutines pajamas Estijoje gaunantys žmonės ir neturėtų būti nušalinti nuo mokesčių mokėjimo.

Tylus
2015.11.02, 22:00
Jūrų piratai vis labiau įžūlėja (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/juru-piratai-vis-labiau-izuleja-507624)

Įvairios pasaulinės laivybos analitinės kompanijos savo ataskaitose pastebi, kad po 2-3 metus tapusios sąlyginės tylos vėl suaktyvėjo jūrų piratai.

Toks piratų suaktyvėjimas turi keletą paaiškinimų. Tam tikro chaoso įnešė karai ir ekonominės suirutės Artimųjų Rytų regione. Kita priežastis tai, kad po įvairių amnestijų iš kalėjimų Afrikos šalyse paleidžiama nemažai jaunuolių, kurie buvo nuteisti už piratavimą.

Nors būta vilčių, kad jie nebegrįš prie ankstesnio nusikalstamo gyvenimo, tačiau piratavimas kai kuriose Afrikos šalyse yra ypač patrauklus verslas, kuris įtraukia jaunus ir neturtingus afrikiečius.

Jei Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne prie Somalio piratavimas yra aprimęs, tai nauji jo židiniai atsiranda Vakarų Afrikos regione ir Azijos regionuose prie Singapūro ir Malakos įlankų.

Nigerija, kur spalio 19-ąją iš laivo „Solarte“ buvo pagrobti keturi jūrininkai, tarp jų ir du iš Lietuvos, yra viena iš aktyvėjančių piratų veiklos zonų. Šis laivas šiemet jau yra devintasis užgrobtas prie Nigerijos krantų, kai įkaitais paimami jūrininkai.

Įkaitų, o ne laivų, kaip anksčiau, grobimas tampa vienu iš naujausių piratų veiklos metodų.

Piratavimo tyrimo centro (ReCAAP) duomenimis, šiemet yra užfiksuota 25 proc. daugiau pranešimų apie laivų užpuolimus nei pernai. Vien Azijos regione šiemet užfiksuotas 161 incidentas. Iš jų 11 atveju buvo stengiamasi užgrobti laivus. Didžiausia dalis užpuolimų, kai ginkluoti arba netgi be ginklų piratai nedidelėmis grupėmis iki trijų žmonių tamsoje įsėlina į laivus pagrobia kelis įkaitus, kartais turto, ir pasišalina. Tokie užpuolimai dažnai vyksta uostuose, rečiau jūroje.

Tylus
2015.11.09, 18:30
JAV dėl terorizmo planuoja skanuoti visus konteinerius (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/jav-del-terorizmo-planuoja-skanuoti-visus-konteinerius-507656)

Dėl galimos radioaktyvių medžiagų, sprogmenų, kitų teroristams reikalingų medžiagų kontrabandos JAV siekia, kad visuose jos jūrų uostuose 100 proc. būtų skanuojami konteineriai.

Šiandien rengeno įranga ir specialios mašinos gali skanuoti tik 4,1 proc. į JAV atplukdytų konteinerių.

Pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose yra nemažai abejojančių, kad pavyks skanuoti visus konteinerius. Toks konteinerių skanavimas stabdytų prekių įvežimus konteineriuose į JAV.

Ekspertai tikina, kad nėra prasmės skanuoti visus konteinerius, o reikia stiprinti konteinerių judėjimo analitinius veiksmus. Iš visų konteinerių tik nedidelė dalis laikoma galimai pavojingais, kur gali būti gabenami teroristus dominantys kroviniai.

Tylus
2015.11.09, 20:00
Moterys kviečiamos į laivus dirbti laivavedėmis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/moterys-kvieciamos-i-laivus-dirbti-laivavedemis-507658)

Pasauliniame laivyne tik apie du procentus laivų įgulų narių sudaro moterys. Jos dažniausiai dirba kruiziniuose ir keleiviniuose laivuose.

Tik 6 proc. moterų nuo bendro jų kiekio dirba krovininiuose laivuose. Itin retai moteris galima pamatyti tanklaiviuose ir dujų gabenimo laivuose.

Norėdamos patekti dirbti į laivus realybėje moterys susiduria su didelėmis problemomis. Laivų savininkai dažnai vengia imti į laivus moteris. Baiminamasi, kad tai nesukeltų laivuose, kur vyrauja vyrai tam tikro erzėlio.

Kai kurios kompanijos jau praktikuoja visą laivų įgulą formuoti vien iš moterų.

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) ir Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) ragina laivų savininkus kviesti į laivus laivavedėmis dirbti moteris.

Tylus
2015.11.09, 21:30
Jūrininkams padėjo atgauti milijonus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/jurininkams-padejo-atgauti-milijonus-507657)

Tarptautinė Transporto darbuotojų federacija (ITF) paskelbė, kad 2014 metais iš darbdavių atgavo 60 mln. JAV dolerių jūrininkų skolų.

Iš jų Europos šalyse – 48 mln. JAV dolerių. Taip yra todėl, kad Europos šalyse veikia daugiau ITF inspektorių.

Skolų jūrininkams padaugėjo dėl Graikijos problemų. Šios šalies vėliavos laivynas yra didžiausias pasaulyje.

Daugiau nei 75 proc. pinigų iš atgautos 60 mln. JAV dolerių sumos buvo tokios, kur jūrininkai nebuvo pasirašę kolektyvinių sutarčių.

Tylus
2015.11.16, 19:30
Norvegijoje - baimė dėl Rusijos reaktorių (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/norvegijoje-baime-del-rusijos-reaktoriu-507681)

Rusijos norai šiaurės regionuose pastatyti apie 30 atominių minireaktorių elektrinių, kelia baimę Norvegijoje.

Šios šalies ekologai mano, kad jų saugumas bus sunkiai užtikrinamas – avarijos ir reaktorių kuro nutekėjimas neišvengiami. Ir dabar Rusijoje yra nemažų problemų dėl senų karinių atominių laivų reaktorių utilizavimo. Norvegija nuo 1995 metų remia tokių reaktorių utilizavimo Rusijos šiaurėje projektus.

Pirmą reaktorių – elektrinę Rusija planuoja įrengti jau 2020 metais. Atominiai reaktoriai daugiausiai būtų naudojami aprūpinti karinėms bazėms, kurių kiekį Artikoje Rusija planuoja smarkiai plėsti. Tokios elektrinės būtų įrengtos visoje Rusijos šiaurės pakrantėje ir šiauriniuose archipelaguose.

Tylus
2015.11.16, 20:00
Vyksta istorinis „Maersk“ grupės kritimas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/vyksta-istorinis-maersk-grupes-kritimas-507680)

„Maersk“ grupės pelnas šiemet smuko 1,45 karto, pajamos 13 proc. Šios grupės masteliais jos pajamos šiemet siekia 31 milijardą JAV dolerių.

„Maersk“ grupę sudaro naftos ir dujų gavybos, logistikos ir įvairios laivybos kompanijos, kaip „Maersk Oil“, „Maersk Line“, „APM Terminals“, „Maersk Driling“, „APM Shipping Services“.

Iš jų didžiausio pasaulyje konteinerių vežėjo „Maersk Line“ pajamos siekė 18,53 mlrd. JAV dolerių. Jos mažesnės 9,4 proc. nei pernai.

„Maersk“ grupės įmonės dirba 130 pasaulio šalių, kur turi 374 savo atstovybes. Po istorinio šios grupės verslo kritimo nuspręsta iš 89 tūkst. kompanijos darbuotojų atleisti apie 4 tūkst. 2016 metais planuojama net 150 mln. JAV dolerių sumažinti valdymo išlaidas, bus atsisakyta statyti dalies numatytų naujų laivų statybos.

Šiuo metu „Maersk Line“ naudoja 608 konteinerinius laivus. Iš jų 273 nuosavi, kiti – fraktuojami.

Tylus
2015.11.23, 18:00
Rygos uoste atidarytas Krivu terminalas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/rygos-uoste-atidarytas-krivu-terminalas-507704)

Rygos uoste kompanija „BMGS“ baigė statyti 133 mln. eurų vertės Krievų salos giliavandenio uosto krantines. 77 mln. eurų skirta iš ES fondo, 56 mln. eurų imti kreditai iš dviejų bankų.

Įrengtos keturios bendro 1180 metrų ilgio krantinės su 15,5 metrų gyliu ir automobilių bei geležinkelio privažiavimo keliais.

Į sąlą bus perkelti 35 proc. dabartinio uosto veiklos iš senamiesčio, kur veikė „Rygas central terminals“ ir „Strek“.

Krievu salos terminalas per metus galės krauti iki 20 mln. tonų krovinių.

Tylus
2015.11.23, 19:00
Jūrinių konteinerių kompanijų susiliejimas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/juriniu-konteineriu-kompaniju-susiliejimas-507703)

Planuoja susilieti pagal valdomus jūrinius konteinerių antroje ir trečioje vietoje pasaulyje esančios kompanijos „Triton Container International“ ir „TAL international group“.

Jos valdys 4,8 mln. TEU jūrinių konteinerių ir turės didžiausią jų kiekį. Po susijungimo bus įkurta nauja kompanija „Triton International Limited“ ir užregistruota Bermudų salose.

Planuojama, kad susijungimo efektas sieks 40 mln. JAV dolerių kasmet, pradedant nuo 2016 metų. Susiliejus kompanijoms bus pertvarkoma jų administravimo tvarka. Dabar viena kompanija turėjo 19 atstovybių 13 šalių, kita 17 atstovybių 11 šalių. Atstovybės kai kuriose šalyse kartojosi.

Tylus
2015.11.23, 22:00
Prie „Vikingo“ jungiasi naujos šalys (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/prie-vikingo-jungiasi-naujos-alys-507700)

Azerbaidžano geležinkeliai prisijungs prie projekto „Vikingas“, kuris jungia Klaipėdos uostą su Minsku ir Ukrainos uostais Odesa ir Iljičovsku.
Tikimasi, kad per šią šalį ir jos uostus Kaspijos jūroje „Vikingu“ gabenami kroviniai galės pasiekti Kazachstaną ir Kiniją. Kroviniams gabenti bus panaudota nauja geležinkelio magistralė Baku–Tbilisis–Kars, kuria konteineriai būtų gabenami iš Turkijos į Ukrainos uostus.

Pastaraisiais metais „Vikingo“ projektą vis papildo nauji dalyviai. 2012 m. prie projekto prisijungė Bulgarija, 2013 m. Turkija ir Rumunija, 2015 m. Gruzija. Taip pat greitu metu prie projekto gali prisijunti ir Švedija bei Suomija. Į šias šalis organizuojami bandomieji „Vikingo“ projektai.

2014 metais „Vikingu“ iš viso gabenta 29752 TEU. „Vikingas“ veikia nuo 2003 metų.

Tylus
2015.11.25, 14:00
Rekomendacijos – ir iš Lietuvos vėliavos laivų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/rekomendacijos-ir-i-lietuvos-veliavos-laivu-507697)

Tylus
2015.11.27, 23:00
„DFDS Seaways“ trijų ketvirčių pajamos – 129,4 mln. eurų (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/verslas/imoniu-pulsas/dfds-seaways-triju-ketvirciu-pajamos-1294-mln-euru-721952)

Laivybos bendrovę "DFDS Seaways" valdančios Danijos kompanijos "DFDS A/S" paskelbta trijų šių metų ketvirčių finansinė ataskaita rodo, kad jūrų keltų verslas šiemet plėtojamas sėkmingiau, nei buvo prognozuota - bendros DFDS grupės pajamos per tris šių metų ketvirčius augo 11 proc. ir siekė 505 mln. eurų, o EBITDA didėjo 35 proc. ir sudarė 113,2 mln. eurų, rašo "Verslo žinios".

"DFDS Seaways" veikla Baltijos jūros regione per tris šių metų ketvirčius į bendrą DFDS katilą generavo 129,4 mln. eurų pajamų, apie 3 proc. mažiau nei pernai. Tačiau veiklos pelnas (EBIT) išaugo ir siekė 23,9 mln. eurų, pernai buvo 16,9 mln. eurų.

Įmonės vykdomasis direktorius Jonas Nazarovas teigė, kad būtent per Klaipėdą generuojami krovinių ir keleivių srautai sudaro liūto dalį visoje DFDS veikloje Baltijos regione.

Tylus
2015.11.30, 20:30
Jūrininkų SOS per interneto linijas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/jurininku-sos-per-interneto-linijas-507727)

Ukrainoje tarp jūrininkų plinta sukurta speciali telefoninė pagalbos reise programėlė „MayDay“.

Jūrininkas gali tiesiogiai kreiptis į Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) specialistus ir gauti konsultacijas probleminėse situacijose laive. Problema tik ta, kad programėlė veikia esant interneto ryšiui, o toks ryšys laivuose – retenybė.

„MayDay“ programėlės būtų veiksmingos tik iš reiso grįžusiems nuskriaustiems jūrininkams.

Tylus
2015.11.30, 21:00
„Baltix Dry“ indekso žemumos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/-baltix-dry-indekso-zemumos-507725)

Krovinių gabenimo laivais lygį nusakantis „Baltix Dry Index“, pagal kurį formuojami laivų samdymo įkainiai (frachtai) nukrito net iki 504 punktų.

Tai žemiausias lygis nuo 1985 metų, kai jis pradėtas skaičiuoti. Šių metų vasarį šis indeksas buvo nukritęs iki 509 punktų.

Kritimą lėmė Kinijos ekonomikos sąstingis, sumenkęs šios šalies bendrasis vidaus produktas, mažėjanti rūdų ir anglių paklausą. Ne veltui sakoma, kad kai Kinija kosėja, visas jūrinių pervežimų sektorius suserga gripu.

Rekordines aukštumas (1144 punktai) indeksas buvo pasiekęs 2008 m. rugpjūtį. Po to sekė pasaulinė recesija, kuri itin žemą „Baltix Dry Index“ išlaiko jau penkerius metus.

Šis indeksas lėmė, kad nepakeldamos pernelyg mažų įkainių jau bankrutavo ne viena laivybos kompanija. Dėl šio indekso įtakos labai prastoje padėtyje atsidūrė ir Lietuvos jūrų laivininkystė.

Ekspertai neprognozuoja, kad „Baltix Dry Index“ artimiausiu metu pradėtų kilti. Mat gamyba ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje mažina apsukas.

Tylus
2015.11.30, 21:30
Kaliningrado kroviniai stringa dėl tarifų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/kaliningrado-kroviniai-stringa-del-tarifu-507724)

Į Rusijos Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenamų krovinių tarifai per šiuos metus smarkiai brango, įvairiais vertinimais net apie 100 proc.

Dėl to Rusija labiausiai kaltina Lietuvą. Neva, ji didinanti tarifus, todėl, kad kroviniai aplenktų Kaliningrado uostą ir riedėtų į Klaipėdą. Dėl Kaliningrado uosto krovinių mažėjimo šiemet per 10 mėnesių „Lietuvos geležinkeliai“ patyrė 10,7 mln. eurų nuostolių, palyginti su 2014 metais.

Ne vien per Lietuvą, bet ir per Baltarusiją Kaliningrado uosto kroviniai rieda gerokai brangiau. Rusijos Kaliningrado srities atstovais siekia iš Baltarusijos gauti palankesnius krovinių gabenimo tarifus. Manoma, kad jie galėtų mažėti dėl to, kad per šiuos metus krito naftos produktų kainos.

Tylus
2015.11.30, 22:00
Jungiasi Kinijos laivybos kompanijos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/jungiasi-kinijos-laivybos-kompanijos-507726)

2016 m. pradžioje planuoja susijungti didžiausios Kinijos valstybinės laivybos kompanijos „Cosco Group“ ir „China Shipping Group“. Jų vertė sieks apie 20 mlrd. JAV dolerių.

Jos su 330 laivų taps ketvirtąja konteinerinės laivybos kompanija pasaulyje po „Maersk Line“, MSC ir CMA CGM.

Pastaruoju metu konteinerinės laivybos linijų susiliejimai ar aljansų kūrimai tapo ypač populiarūs. Manoma, kad pasaulyje mažėjant pervežimų apimtims, taip pavyks geriau konkuruoti rinkoje.

Kinijos valstybinės laivybos kompanijos „Cosco Group“ ir „China Shipping Group“ dėl mažėjančių gabenimų per pastaruosius penkis metus patyrė net 911 mln. JAV dolerių nuostolių.

Tylus
2015.12.07, 21:20
Skandalas Taline skandina ir lenkus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/skandalas-taline-skandina-ir-lenkus-507749)

Estijos generalinė prokuratūra pateikė kaltinimus dviem Lenkijos piliečiams, Gdansko laivų statyklos atstovams.

Jie įtariami didelio masto (daugiau kaip 1 mln. eurų) kyšio davimu Talino uosto valdybos nariams. Įtariama, kad tai buvo vykdomas didelio masto pinigų plovimas.

Kyšiai buvę siūlomi už išskirtinį sandorį statyti keltus, kurie plaukiotų tarp Estijos Saremo salų. Šiuo metu Talino uosto direkcijos užsakymu statomi 4 keltai – Lenkijos Gdansko ir Turkijos Altynovos uostuose.

Šiuo metu kaltinimai dėl neteisėtai įforminto laivų statybos sandėrio Estijoje yra iškelti 8 Estijos piliečiams ir dviem lenkams. Lenkams įtarimai buvo pateikti po to, kai jų veiksmus Estijos prokuratūros prašymu ištyrė Lenkijos teisėsaugininkai.

Tarp įtariamųjų yra ir Talino uosto direkcijos valdybos nariai.

Tylus
2015.12.09, 21:20
Naftos platformose – masiniai darbuotojų atleidimai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/naftos-platformose-masiniai-darbuotoju-atleidimai-507747)

Krentant naftos kainoms ypač nukentėjo vadinamasis ofšorinis sektorius. Pasaulyje sustabdyta maždaug 1000 naftos platformų veikla.

Šiemet iš vadinamojo ofšorinio sektoriaus atleista per 250 tūkst. darbuotojų, 2016 metais atleidimų laukia dar apie 50 tūkst. darbuotojų.

Preliminarios netektys vertinamos maždaug 100 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai nukentėjo tokios naftos gavybos jūroje kompanijos, kaip „Maersk Oil“, „British Petrolium“, „Shell“, „Total“.

Šios kompanijos pranešė apie didesnės dalies naftos platformų Šiaurės jūroje uždarymus.

Mažėjant naftos gavybai jūrose tuo pat metu stabdoma ir naftos platformas aptarnaujančių įvairių didesnių ar mažesnių laivybos kompanijų veikla.

Tylus
2015.12.14, 21:20
Vokietijoje – vien vėjo jėgainėms skirtas terminalas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/vokietijoje-vien-vejo-jegainems-skirtas-terminalas-507771)

Vokietijos Bremerhaveno uoste už 180 mln. eurų iki 2018 metų planuojama pastatyti „Offshore Terminal Bremerhaven“. 25 hektarų plote įkurtas terminalas bus skirtas gabenti vėjo jėgainėms.

Terminalo operatorius bus Vokietijoje žinoma kompanija „BLG Logistics“.

Vėjo jėgainių populiarumas regione nuolat augo, bet dabar dėl pasaulinės ekonomikos lėtėjimo kiek stabtelėjo. Vis tiek tikimasi, kad vėjo jėgainių jūroje statybos bumas ateityje bus didelis. Atlikti tyrimai pagal kuriuos vien Šiaurės jūroje iki 2040 metų kasmet planuojama pastatyti po 600 vėjo jėgainių.

Tylus
2015.12.14, 23:00
Metų pirkinys – konteinerinių laivų kompanija (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/metu-pirkinys-konteineriniu-laivu-kompanija-507769)

Konteinerinės laivybos kompanija CMA CGM (valdo 8,8 proc. pasaulinės konteinerių gabenimo rinkos) perka APL, kurios dalis pasaulio rinkoje 2,7 proc.

Abiejų kompanijų apyvarta per metus siekia 22 mlrd. JAV dolerių, laivyną sudarys 563 laivai. Jų bendra talpa 2,4 mln. TEU.

Po šio sandėrio CMA CGM planuoja atidaryti regioninį biurą Singapūre. Sandėrio dėka CMA CGM konteinerinio verslo dalys atskiruose regionuose išaugs iki 19 proc. pasaulinės rinkos dalies. CMA CGM svarbiausios laivybos linijos buvo tarp Azijos ir Europos, ypač Viduržemio jūros regiono. Taip pat gerokai stiprės bendrovės pozicijos JAV, Azijos vidaus rinkose.

Tylus
2015.12.15, 12:00
Laivų ekologija vertinama pagal atnaujintą indeksą (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/laivu-ekologija-vertinama-pagal-atnaujinta-indeksa-507770)

(International Association for Ports and Harbors – IAPH) patvirtino naują laivo ekologijos indeksą (Environmental Ship Index – ESI). Jis parengtas pagal Roterdamo, Amsterdamo, Antverpeno, Havro, Hamburgo ir Bremenhaveno uostų aprobuotą pasiūlymą.

Indeksas atspindi laivų ekologinį lygį atsižvelgiant į laivo taršos laipsnį vertinant jo išmetimus į atmosferą pagal anglies dvideginio, azoto oksidų ir sieros junginius. Laivo ekologinis indeksas skaičiuojamas pagal balus nuo 1 iki 100.

Šiandien pasaulyje šį ekologinį indeksą turi 3610 laivų. Iš jų 175 laivų indeksas yra per 50. Keturi laivai turi aukščiausią 100 balų indeksą.

Pasaulyje jau yra apie 40 uostų, kurie laivams su ESI taiko rinkliavų nuolaidas. Nuolaidų taikymas yra savarankiškas kiekvieno uosto sprendimas. Įprasta, kad rinkliavų nuolaidos taikomos laivams, kurių ESI prasideda nuo 40.

Tylus
2015.12.21, 21:20
Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/skandinavu-tunelis-po-keliu-de-imtmeciu-507791)

Stokholmo karališkasis technikos institutas pateikė siūlymą tuneliu sujungti Švediją ir Suomijos Alandų salas, o vėliau ir Suomijos žemyninę dalį.

Manoma, kad tuneliu po Botnijos įlanka iš Švedijos į Alandų salų sostinę Mariehamną apie 30 kilometrų būtų galima nuvažiuoti per 15-20 minučių. Kaip ir Prancūziją bei Angliją jungiančiame tunelyje po Lamanšu, siūloma, kad skandinavų tuneliu kursuotų tik traukiniai.

Tunelį siūloma kasti iš Norteljė miesto Švedijoje į Mariehamną.

Kitame etape tunelis iš Mariehamno būtų tiesiamas į Suomijos Turku. Manoma, kad didžiulio tunelio tarp Švedijos ir Suomijos idėjas bus galima pradėti įgyvendinti po 20-25 metų.

Dabar tarp šių miestų plaukioja „Viking Line“ ir „Silja Line“ jūrų keltai. Vasarą šie maršrutai pakankamai patrauklūs. Jai plaukia daug turistų. Žiemą kėlimasis keltais yra apsunkintas dėl ledų.

Tylus
2015.12.21, 22:00
ES parama – Rusijos „Jūrų fasadui“ (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/es-parama-rusijos-juru-fasadui-507792)

ES ketina skirti apie 2,5 mln. eurų paramą Rusijos Sankt Peterburgo keleiviniam uostui „Jūrų fasadas“. Už juos būtų rekonstruota keleivių sodinimo į jūrų keltus infrastruktūra.

Perspektyva gauti ES paramą Rusijos uostui atsirado po to, kai jis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Suomijos Hamina-Kotkos uosto administracija. Nuo 2017 metų planuojama paleisti nuolatinę keltų liniją iš Sankt Peterburgo į Suomijos Hamina-Kotkos uostą. Vienas iš pagrindinių pretendentų aptarnauti šią liniją yra Sankt Peterburgo laivybos kompanija „St Peterline“.

ES parama Rusijos uostui būtų skirta pagal pasienio bendradarbiavimo programas. Sprendimą turi priimti ES Komisija Briuselyje.

Bendra projekto vertė 5 mln. eurų. Likusi 2,5 mln. eurų suma būtų skirta Suomijos Hamina – Kotkos uosto keleivių terminalui statyti. Kol kas Hamina – Kotkos uostas neaptarnauja keleivių. Jis apdoroja tik krovinius.

Iki ES ir Rusijos santykių pablogėjimo vien Kotkos mieste, kur galima susikalbėti netgi rusiškai, per metus lankydavosi apie 3 mln. turistų iš Rusijos. Dabar šis skaičius sumažėjo apie 40 proc.

Kotkos meras Henris Lindelefas tikisi, kad pradėjus kursuoti keltams turistų srautas iš Rusijos gali išaugti iki 10 mln. keleivių per metus. Pritraukti Rusijos turistams į Kotką čia žadama statyti kazino, kitus pramogų centrus.

Tylus
2015.12.22, 00:00
Konteinerinis laivynas lieka be darbo (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/konteinerinis-laivynas-lieka-be-darbo-507793)

Pasaulyje daugėja be darbo stovinčių konteinerinių laivų.

Analitinė agentūra „Alphaliner“ paskelbė, kad lapkričio pabaigoje stovėjo 329 laivai. Jų bendras tonažas 1,4 mln. TEU. Per mėnesį į „atostogaujančių“ laivų gretas stoja po keliasdešimt konteinerinių laivų su maždaug 400 tūkst. TEU bendru tonažu.

Manoma, dar šiais metais bus pasiektas 1,5 mln. TEU be darbo stovinčių laivų kiekis. Tai būtų konteinerinių laivų prastovų rekordas koks buvo užfiksuotas 2009 m.

Labiausiai darbo netenka vidutinės klasės 3-5 tūkst. TEU konteinerių gabenantys laivai. Prognozuojama, kad 2016 metų pirmoje pusėje konteinerinių laivų nedarbo lygis tik didės.

Tylus
2015.12.22, 13:00
Uostai pinigus pritraukia ir obligacijomis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/uostai-pinigus-pritraukia-ir-obligacijomis-507789)

Talino uostas ėmėsi įdomios finansinės praktikos – norėdamas pastatyti keturis naujus keltus jis išleido 60 mln. eurų vertės obligacijas.

Keltai „Toll“, „Piret“, „Leiger“ ir „Tiiu“ statomi Lenkijos „Remontowa Shipbuilding“ ir turkų „Sefine“ statyklose. Jie pradės plaukioti 2016 metų pabaigoje tarp Estijos Saremos ir Hiuimos salų.

Talino uosto pavyzdys kaip pritraukti pinigus gali būti užkrečiamas. Uosto obligacijų išleidimo variantą galėtų apsvarstyti ir Klaipėdos uostas, kuriam jau kitais metais prireiks didesnio kiekio pinigų uosto infrastruktūros vystymui.

Silber418
2015.12.25, 19:32
Skandinavų tunelis – po kelių dešimtmečių (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/skandinavu-tunelis-po-keliu-de-imtmeciu-507791)

Šiame ruože siūloma taikyti Elon Musk siūlomą hyperloop (https://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop) transporto modelį.

http://i.imgur.com/hpW1vwU.png?1
Šaltinis (http://hbl.fi/nyheter/2015-11-23/779559/vision-tag-finland-aland-sverige)

Tylus
2015.12.28, 18:00
Jūrininkai laivuose nesijaučia laimingi (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/jurininkai-laivuose-nesijaucia-laimingi-507811)

Jūrininkų socialinių tinklų organizacija „Crewtoo“ ir bendrovė „KVH Industries“ vertino jūrininkų laimę pagal 10 balų sistemą. Apibendrinus rezultatus gautas 6,37 balų koeficientas.

Jūrininkai ypač nepatenkinti interneto ryšio laivuose trūkumu. Aiškėja, kad dalyje laivų visi jūrininkai nuolat gali naudotis internetu. Kituose laivuose nuolat susiduriama su techninėmis kliūtimis arba interneto iš viso nėra.

Dalis jūrininkų pripažino, kad mažėjant įguloms, laivams sustojus uostuose jiems yra pernelyg daug darbo. Jis atliekamas netgi tuo laiku, kai jūrininkai turėtų ilsėtis.

Pastebėta, kad krante pernelyg priekabiai laivus tikrina įvairios uosto tarnybos.

Išaiškinti netgi korupciniai faktai, kad norint jūrininkams išeiti į krantą laivo vadovybei reikia sumokėti 100 JAV dolerių.

Tylus
2015.12.28, 20:00
Estijoje – naujas konteinerių terminalas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/estijoje-naujas-konteineriu-terminalas-507810)

Pasienyje su Rusija esančiame Estijos Silamejos uoste atidarytas naujas 300 tūkst. TEU per metus pajėgumo konteinerių terminalas.

Jis turi 4 krantines, kurių bendras ilgis 850 metrų. Prie jų yra 15,5 metrų gylis.

Nuo 2016 metų pradžios terminale pradės veikti reguliari didžiausios pasaulyje „Maerks Line“ linija.

Planuojama, kad iš Silamejos į Rusijos Ust Lugą ir Suomijos Kotką bus atidarytos keltų linijos, kuriomis ketinama gabenti ir vieną kitą konteinerį į tas šalis.

Tylus
2015.12.28, 20:30
Baltijsko perkėloje – šimtatūkstantasis vagonas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/baltijsko-perkeloje-imtatukstantasis-vagonas-507809)

Tarp Rusijos Kaliningrado srities Baltijsko uosto ir Ust Lugos kursuojantys jūrų keltai baigiantis 2015 m. pervežė šimtatūkstantąjį geležinkelio vagoną. Šis vagonas buvo pakrautas į jūrų keltą „Baltijsk“.

Keltais gabenama palyginti nedaug vagonų – vienu reisu apie 60. Kad būtų plukdoma 100 tūkst. vagonų prireikė 9 metų. Pirmieji keltai tarp Baltijsko ir Ust Lugos pradėjo plaukioti 2006 metais. Tarp jų buvo ir keltas „Klaipėda“.

Per 9 metus Baltijsko perkėloje jūrų keltai lankėsi 1209 kartus. Iš viso per tą laiką gabenta 8,2 mln. t krovinių.

Tylus
2015.12.28, 21:00
Vokietijoje nuolat mažėja laivų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/vokietijoje-nuolat-mazeja-laivu-507812)

Trečius metus iš eilės Vokietija praranda laivyną. Nuo 2012 m. Vokietija neteko net 17 proc. savo laivų.

Per 2015 m. Vokietijos laivynas sumažėjo 117 laivų. Dėl sunkios ekonominės situacijos atšaukta net 13 planuotų naujų laivų statybos.

Šiuo metu su Vokietijos vėliava iš viso plaukioja 3122 laivai.

„Daugiau kaip pusė Vokietijos laivybos kompanijų turi mažiau nei po 5 laivus, todėl aivų netektys joms ypač skaudžiausios“, - komentavo Vokietijos laivų asociacijos prezidentas Alfredas Hartmanas.

Vokietijos laivų savininkai labai dažnai savo laivus parduoda užsienio kompanijoms. Sunkmečio sąlygomis laivų pardavimų kainos yra labai mažos.

Vokietijos kompanijų laivus dažniausiai perka Norvegijos laivų savininkai.

Tylus
2015.12.28, 21:30
Moterys laivuose patiria diskriminaciją (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/moterys-laivuose-patiria-diskriminacija-507813)

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) pakvietė laivyboje kovoti su moterų diskriminacija.

Jūrininkės specialiu elektroniniu paštu women@itf.org.uk gali pranešti apie diskriminacijos ar priekabiavimo atvejus laivuose.

Pasauliniame jūrų laivyne moterys sudaro apie 2 proc. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. moterų dirba keleiviniuose ir kruiziniuose laivuose. Likusi dalis moterų dirba krovininiuose laivuose.

Siekiant išvengti moterų diskriminacijos, dalis kompanijų formuoja įgulas vien iš moterų ir jos pakankamai sėkmingai dirba.

Tylus
2015.12.28, 22:30
Laivai tampa mažiau saugūs (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/laivai-tampa-maziau-saugus-507806)

Pasaulyje daugėja atvejų, kai laivai patenka į nemalonius incidentus. Tokius duomenis paskelbė Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) analizavusi trijų paskutiniųjų metų laivybos avarijas.

Vidutiniškai per metus įvyksta apie du tūkstančius didesnių ar mažesnių incidentų, kurie yra susieti su laivais. Didžiausias kiekis laivų incidentų jūroje buvo registruotas 2014 metais – net 3025, mažiausias 2011 metais – 1271. 2015 metų rezultatai dar nėra įvertinti, bet ekspertai mano, kad laivų incidentų bus ne ką mažiau nei pernai.

Didžiausia dalis avarijų būna smulkios, bet yra ir itin skaudžių avarijų. Vidutiniškai per metus laivybos sektoriuje būna apie 100 sunkių avarijų, o įvairiuose incidentuose laivuose žūva apie 100 žmonių, dar apie 1100 gauna įvairias traumas. Įdomus vertinimas tai, kad du trečdaliai jūrininkų žūčių ir traumų įvyksta dėl laivų techninių sąlygų, o maždaug vienas trečdalis dėl pačių jūrininkų kaltės. Laivų techninės sąlygos priklauso ir nuo įgulos narių. Tai įvertinus išeitų, kad apie 60 proc. laivų avarijų iššaukia vadinamasis „žmogiškasis faktorius“.

...

Įvertinę turimus duomenis EMSA ekspertai nustatė, kad labiausiai paplitusi laivų avarijų pasekmė yra laivo kontrolės praradimas (24 proc.) laivo kontaktas su krantinėmis ir kitais techniniais įrenginiais (18 proc.), laivų susidūrimai (17 proc.), laivo užplaukimas ant seklumos (17 proc.), laivo techniniai gedimai (12 proc.), gaisras laive (8 proc.).

...

Tylus
2015.12.28, 23:00
Metų vežėjas laivybos srityje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/metu-vezejas-laivybos-srityje-507814)

Vokietijos laivybos kompanija „Hamburg Sued“ pripažinta besibaigiančių 2015 metų vežėju. Jos veikla įvertinta už aukšto lygio ir konkurencingą servisą.

1871 metais įkurta kompanija, kurios centrinė būstinė yra Vokietijoje, Hamburge, valdo laivus, vilkikus, turi įvairaus tipo konteinerius.

Tylus
2016.01.04, 16:00
Terorizmo grėsmės įtaka keltuose (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/terorizmo-gresmes-itaka-keltuose-507830)

Švedijos laivybos kompanija „Stena Line“ pirmoji Baltijos jūroje keltuose įvedą keleivių tapatybės tikrinimo sistemą.

Tai siejama su Europą vis labiau krečiančiomis terorizmo grėsmėmis. Taip pat siekiama nustatyti iš kitų šalių po Europą migruojančių asmenų tapatybes.

Keleivių tapatybės patikrinimo sistema „Stena Line“ jūrų keltuose pradedama įgyvendinti nuo šiandien, tai yra sausio 4 dienos. Tokia tikrinimo sistema nuo lapkričio jau buvo bandoma tarp Danijos ir Švedijos kursuojančiame kelte. Pranešama, kad per tą laiką geranoriškai tikrintis tapatybę atsisakė apie 30 keleivių.

Nuo šiandien tapatybės tikrinimas jūrų keltuose bus privalomas. Papildomas išlaidas už keleivių tapatybės nustatymus „Stena Line“ keltuose apmoka Švedijos vyriausybė.

Tylus
2016.01.04, 17:00
Jūrų kelte - bėglių viešbutis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/juru-kelte-begliu-vie-butis-507838)

Australijoje kaip viešbutis naudotas estų kompanijos „Tallink“ laivas „Silja Europe“ šį mėnesį grįžta į Baltijos jūrą.

Suomijoje jį ketinama naudoti kaip bėglių iš Sirijos viešbutį. Jis gali priimti net 3000 žmonių.

1993 metais statytas 201,8 metrų ilgio ir 32,5 metrų pločio keltas kurį laiką buvo didžiausias savo klasėje. „Tallink“ kompanija norėjo šį laivą parduoti, bet taip ir neatsirado pirkėjas.

Australijoje kaip viešbutis keltas „Silja Europe“ buvo naudojamas nuo 2014 metų. Pasibaigus nuomos sutarčiai Australijos kompanija „Bridgemans Services“ jos pratęsti nebenorėjo, nors buvo numatyta 4 metų sutarties pratęsimo galimybė.

Tylus
2016.01.04, 18:00
Pagal laivyno nykimą Ukraina panaši į Lietuvą (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/pagal-laivyno-nykima-ukraina-pana-i-i-lietuva-507835)

Prieš 20 metų turėjusi apie 230 okeaninės žvejybos laivų, šiandien Ukraina jų turi vos 11.

Dalis Ukrainos laivų žvejoja Mauritanijos zonoje. Toje pačioje zonoje išsilaiko ir dauguma likusių Lietuvos okeaninės žvejybos laivų.

Situacija Ukrainoje primena Lietuvos okeaninės žvejybos laivyno žlugimą po 1991 metų. Ir žlugimo priežastys panašios. Laivai ilgai stovėjo be darbo ir parduoti į metalo laužą ar perparduoti.

Tiesa, Ukrainoje yra ir vienas esminis skirtumas. Dalis žvejybos laivų liko Rusijos užimtame Krymo pusiasalyje.

Tylus
2016.01.04, 19:00
Baltijos dujotiekis trukdys laivybai Lenkijoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/baltijos-dujotiekis-trukdys-laivybai-lenkijoje-507837)

Lenkijos Ščecino ir Svinoustjės uosto kapitonų tarnybos pareiškė, kad Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestas dujotiekis trukdys laivams plaukti į šiuos uostus.

Šalia šio uosto praeinantis dujotiekio vamzdis yra 16 metrų gylyje. Kol kas jis netrukto uosto veiklai, bet ateityje uostą planuojama gilinti ir dėl to kils problemų.

Lenkijos uostų administracija yra padavusi dujotiekio savininkus į teismą, prašydama priteisti, kad jis būtų įkastas giliau. Ieškinys yra pateiktas Vokietijos administraciniam teismui Hamburge.

Tylus
2016.01.04, 20:00
Laivybos pokyčiai nuo 2016-ųjų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/laivybos-pokyciai-nuo-2016-uju-507827)

...

Pasaulinės laivybos srityje nuo sausio 1 dienos pradeda veikti keletas svarbių pokyčių, kuriuos pateikė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO).

Tiesa, tokių radikalių pokyčių, kaip buvo 2015 metų pradžioje, kai Šiaurės ir Baltijos jūrose pakeistos sudegusio kuro sieros junginių išmetimo normos, šiemet nuo sausio 1 dienos nenumatoma.

Šiemet pradeda veikti kiek pakoreguota 1974 metų tarptautinė žmonių gyvybės gelbėjimo jūroje konvencija. Jos pokyčiai susieti su keleivine laivyba. Koreguota ir jūrininkų rengimo bei diplomavimo tvarka.

Kiti pokyčiai susieti su laivų techniniais pokyčiais. Įvestos papildomos sąlygos dėl laivų teršimo, pakoreguota 1966 metų tarptautinė konvencija dėl krovinių markės, 1969 metų konvencija dėl laivų matavimų, 1972 metų tarptautinės taisyklės dėl laivų susidūrimo.

Nuo 2016 m. sausio 1 dienos ypač griežtinamos saugos sąlygos apimančios priešgaisrinę saugą ir ventiliacines sistemas didesniuose kaip 8000 tonų dedveito naftos ir cheminiuose tanklaiviuose.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos naujos papildomos saugos sąlygos numatomos ir jūrų keltų automobilių laikymo patalpose. Tai siejama su dažnais gaisrais, kai užsidega automobiliai, o po to gaisras išplinta po visą laivą. Geriausias pavyzdys 2010 metų spalį užsidegus vilkikui laive „Lisco Gloria“ išplitęs gaisras.

...

Nuo šių metų, greičiausiai spalio mėnesio, gali įsigalioti ir diskusijų sukėlusi Tarptautinė balastinių vandenų konvencija.

Ji įsigaliotų nuo spalio 24 dienos, jei paaiškėtų, kad iki 2015 metų pabaigos konvenciją pasirašė pakankamas kiekis šalių, kurių laivynas sudaro ne mažiau kaip 35 proc. pasaulinio laivyno tonažo.

Baigiantis 2015 metams konvenciją buvo pasirašiusios 47 šalys (reikia ne mažiau 30). Bet ar tų šalių laivynas sudaro 35 proc. pasaulinio tonažo dar buvo abejojame. Tikslus pasirašiusių šalių laivyno tonažas paaiškės šį mėnesį. Mat 2015 metais dėl prastos situacijos pasaulinėje laivyboje vyko intensyvūs atskirų šalių laivų tonažo pokyčiai. Kai kurios šalys neteko savo laivynų.

2004 metais priimtos Balastinių vandenų konvencijos nuostatos sugriežtins balastinių vandenų išpylimą iš laivų. Į uostą plaukiantis laivas balastinius vandenis galės pasikeiti ne arčiau kaip 200 jūrmylių nuo kranto ir esant ne mažesniam kaip 200 metrų gyliui. Taip pat numatytos papildomos priemonės, kurios turėtų neleisti su balastiniais vandenimis plisti įvairiems vandens organizmams ir jūrinėms ligoms.

...

Tylus
2016.01.04, 21:00
Pertvarkoma Vokietijos vežėjų logistika (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/pertvarkoma-vokietijos-vezeju-logistika-507833)

Nuo sausio 1 d. Vokietijos logistikos kompanija „DB Schenker“ reorganizuoja veiklą Europoje.

Vietoje Europos centrinio, Vakarų, Pietų ir Šiaurės regionų atsiras dešimt atskirų padalinių. Tarp jų ir Rytų regiono padalinys, kuris apims Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

Baltijos jūroje taip pat veiks atskiras Šiaurės padalinys, kuris apims Švediją, Suomiją, Daniją ir Norvegiją. Atskirą padalinį sudarys su Rusija susieta logistika.

Tylus
2016.01.04, 22:00
Įtakingiausiųjų sąsajos su Klaipėda (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/itakingiausiuju-sasajos-su-klaipeda-507826)

Jūrinis leidinys „Lloyds List“ paskelbė 2015 metų įtakingiausius jūrinės industrijos asmenis. Tarp 100 išskirtinių jūrinio verslo figūrų nieko nėra tiesiogiai iš Lietuvos, bet yra žmonių susietų su Klaipėdos uostu.

Aukščiausiai įvertintas danų kompanijos „Maersk Group“ savininkų trejetukas – Nilsas Andersenas, Sorenas Skou ir Kimas Feiferis. Antras Saudo Arabijos naftos pramonės ministras Ali Al Naimis. Trečia vieta atiteko dviejų Kinijos kompanijų „China Shipping Group“ ir „Cosco Group“ valdybos pirmininkams Hu Li Rongui ir Ma Zehua.

Įtakingiausių pasaulio jūrinio verslo asmenybių sąraše šeštoje vietoje yra italų verslininkų Aponte šeimos valdomos kompanijos „Mediterranen Shipping Company“ (MSC) valdybos pirmininkas Diego Aponte. MSC dukterinė kompanija – tarptautinė uostų terminalų operatorė „Terminal Investment Limited“ (TIL) kaip tik ir valdo „Klaipėdos Smeltę“.

...

Tarp geriausių pasaulio uostų operatorių yra „China Merchants Group“ holdingo „China Merchants Holdings“ vadovas Li Jianhongas. Ji tarp pasaulio operatorių užima penktąją vietą po „PAS International“, „Hutchison port holding“, „APM terminals“ ir „DP World“.

Su „China Merchants Group“ siejama ir geresnė Klaipėdos uosto ateitis. Ši grupė Klaipėdos uostą kol kas įvardija kaip svarbiausią savo partnerį rytinės Baltijos regione. Klaipėdos uostas su ja yra pasirašęs galimos veiklos memorandumus logistikos, geležinkelių, netgi Klaipėdos išorinio uosto vystymo srityse.

...

Pasaulinio lyderių sąrašuose iš Baltijos jūros šalių minimų asmenų beveik nėra.

Vertinant įvairių šalių laivų savininkų valdomą laivų tonažą tarp geriausių šalių 4 vietoje yra Vokietija (4464 laivai; 132 mln. tonų dedveito), 13-oje Danija (1829 laivai, 44 mln. tonų dedveito), 18-oje Rusija (4926 laivai, 25 mln. tonų dedveito), 39-oje – Švedija (646 laivai 7,5 mln. tonų dedveito), 48-oje – Lenkija (347 laivai, 3,3 mln. tonų dedveito).

Pagal laivų tonažą pasaulyje ir toliau pirmauja Graikija (334 mln. tonų dedveito, 5226 laivai), antra Japonija (276 mln. tonų dedveito, 7220 laivai), trečia Kinija (178 mln. tonų dedveito, 5963 laivai). Vertinant vien laivus jų daugiausiai yra JAV – 10255, bet bendras jų tonažas siekia 83 mln. tonų ir JAV yra šešta. Ją dar lenkia ir Hong Kongas (104 mln. tonų dedveito ir 2453 laivai).

Tačiau pagal laivų vėliavos šalis pirmauja Panama, Liberija ir Maršalų salos – visos pigių vėliavų šalys. Graikija, kurios savininkai turi daugiausiai laivų šiame sąraše yra tik 8 vietoje. Iš Baltijos jūros šalių regiono į penkiasdešimtuką patenka Danija – 18 vieta (su jos vėliava registruoti 622 laivai, dedveitas 17 mln. t), Vokietija – 22 vieta (su jos vėliava registruoti 1275 laivai, dedveitas – 11,8 mln. t) ir Rusija (5065 laivai, dedveitas – 10,7 mln. t).

Tylus
2016.01.05, 12:00
Pirmasis pasaulyje dujinis krovininis laivas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/pirmasis-pasaulyje-dujinis-krovininis-laivas-507836)

Olandijoje, „Ferus Smit“ laivų statykloje pastatytas pirmasis pasaulyje vien dujomis varomas krovininis laivas, cementovežis, kuris pavadintas „Greenland“.

Jis gabens cementą iš Norvegijos į Vakarų Europos šalis.

Laivas palyginti nedidelis 110 metrų ilgio. Jame įrengtos naujoviškos uždaro tipo cemento pakrovimo linijos.

Tylus
2016.01.07, 16:00
Laiku padarytos investicijos stabdo kainų augimą (http://www.ve.lt/naujienos/jura/laiku-padarytos-investicijos-stabdo-kainu-augima-1425378/)

AB "DFDS Seaways" Rinkodaros skyriaus vadovas Vaidas Klumbys teigia, kad šiemet bilietų kainos keltų keleiviams neturėtų didėti, netgi kai kuriais atvejais bus linkusios mažėti. Tokią situaciją, ko gero, lėmė tai, kad danų kompanija laiku investavo apie 100 mln. eurų.

Be abejo, "DFDS Seaways" kainodara yra dinaminė, tačiau bendra tendencija - keleiviams lieka 2015-ųjų lygio kainos.

Pasak "DFDS Seaways" Baltijos regiono vadovo Anderso Refsgardo, bendrovė patiria klientų spaudimą, kurie nori, kad kainos būtų mažinamos. Jo teigimu, lemiamą įtaką paslaugų kainoms daro pasaulinės naftos kainos. Anot jo, kol kas sunku pasakyti, kokie poslinkiai bus ateityje, tačiau kol kas DFDS nemato padangėje tamsių debesų ir tikisi, kad kainų lygis paslaugų rinkoje smarkiai nesikeis.

"DFDS Seaways" vykdomojo viceprezidento Pedero Gelerto Pederseno teigimu, siekiant išvengti negatyvios įtakos paslaugų kainai prieš kelerius metus buvo priimtas sprendimas investuoti 100 mln. eurų į sieros plautuvių, vadinamųjų skruberių, sistemą laivuose, kad nereikėtų naudoti brangaus kuro. Žinia, 2014-aisiais nuo sausio 1 d. pradėjo galioti reikalavimas Baltijos jūroje dirbantiems laivams naudoti mažesnio sieringumo kurą, tad kompanija DFDS, bandydama spręsti šią problemą, savo laivuose ėmė diegti sieros plautuvių sistemą.

DFDS kompanija įkurta 1866 metais, šiuo metu yra viena didžiausių Europoje kombinuotų pervežimų ir logistikos kompanijų. Jos biuras įsikūręs Kopenhagoje. Metinės pajamos - 12 milijardų Danijos kronų. Joje dirba daugiau kaip 6 tūkst. darbuotojų, kompanija valdo 50 laivų. Pagrindinis verslas - jūrinis, sausumos autotransportas ir geležinkelio transportas. Stipriausioji dalis ir pagrindinė rinka - Baltijos jūros regione. AB "DFDS Seaways" keltai iš Klaipėdos kursuoja į Švediją ir Vokietiją.

...

Tylus
2016.01.11, 16:00
Prekyba uostų verslais – tik Latvijoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/prekyba-uostu-verslais-tik-latvijoje-507852)

Tylus
2016.01.11, 17:00
Girti Rytų Europos jūrininkai siutina danus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/girti-rytu-europos-jurininkai-siutina-danus-507861)

Ko gero Danijos uostų tarnybos daugiausiai sugauna girtų jūrininkų mat per Danijos sąsiaurius plaukia laivai į Baltijos jūrą.

Šių metų pradžioje Danijoje Helsingioro uoste sulaikyta gira laivo įgulą, pradedant nuo kapitono, kurią sudarė rusai. Laivas plaukė į Rygos uostą.

Tokie atvejai, kai per Danijos sąsiaurius plaukiančių laivų kapitonai ir įgulų nariai būna girti fiksuojama nuolat. Dažniausiai girti sugaunami rusų jūrininkų tačiau praeityje yra buvę atvejų, kai danams pakliuvo ir girti lietuviai, latviai, lenkai.

Danai su girtais jūrininkais nesiceremonija. Jie uždaromi į kalėjimą ir laivų savininkams tenka keisti įgulas arba atskirus jūrininkus.

Tylus
2016.01.11, 20:00
Verslo žlugimas Danijoje palietė ir Klaipėdą (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/verslo-zlugimas-danijoje-paliete-ir-klaipeda-507858)

Danijos prokuratūra pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl laivų užpildymo kuru kompanijos „OW Bunker“ žlugimo.

Vienos didžiausių Europoje laivų aprūpinimo kuru kompanijos žlugimas prasidėjo 2014 m. Įtariama, kad ją prie žlugimo atvedė jos bendrovės akcininkų sukčiavimas.

„OW Bunker“ turėjo padalinį ir Klaipėdos uoste. 2012 metais jame dirbo apie 40 žmonių. Nuo 2015 metų vidurio Sodros draudimo sistemoje šios bendrovės žmonų nebeliko – jie visi atleisti.

Savo gyvavimo dienas „OW Bunker“ padalinys Klaipėdoje baigė be skolų Sodrai.

Tylus
2016.01.11, 21:00
Ledai Baltijoje jau kelia rūpesčių uostams (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/ledai-baltijoje-jau-kelia-rupesciu-uostams-507857)

Su Klaipėda konkuruojantys aplinkiniai uostai jau patiria sunkumų dėl ledų.

Įvedami apribojimai plaukioti laivams be ledlaužių, išskyrus laivus, kurie turi ledo klasę.

Nuo sausio 12 dienos apribojimai įvedami Suomių įlankos Suomijos, Estijos ir Rusijos uostuose. Ledai kausto ir Rygos įlanką.

Rusija pasiskelbė, kad šiemet jos uostuose Baltijos jūroje ledus laužyti jau pasirengę 9 ledlaužiai. Šalta žiema apsunkina laivybą visuose Rusijos Baltijos jūros uostuose, įskaitant ir Kaliningrado, nors rusai skelbiasi, kad jis esantis neužšalantis.

Vienintelis realiai neužšalantis uostas rytinės Baltijos regione yra Klaipėda.

Silber418
2016.01.13, 02:45
Šiame ruože siūloma taikyti Elon Musk siūlomą hyperloop (https://en.wikipedia.org/wiki/Hyperloop) transporto modelį.

Atvaizdas
(http://i.imgur.com/hpW1vwU.png?1)
Šaltinis (http://hbl.fi/nyheter/2015-11-23/779559/vision-tag-finland-aland-sverige)

Neseniai vyko Švedijos ir Suomijos ministrų bei "Hyperloop Technologies" atstovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos galimybės realizuoti šį projektą. Tai viena iš triejų potencialių Hyperloop traukinio jungčių pasaulyje.

Šaltinis: Framtida fast förbindelse mellan Finland och Sverige? (http://www.jarnvagsnyheter.se/2016/01/framtida-fast-f-rbindelse-mellan-finland-och-sverige)

Tylus
2016.01.18, 20:00
Indija nuteisė Estijos apsaugininkus nuo piratų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/indija-nuteise-estijos-apsaugininkus-nuo-piratu-507880)

Indijos Tutikorini miesto teismas 14 Estijos apsaugininkų iš laivo „Seaman Guard Ohio“ nuteisė po penkis metus.

Šis laivas su Estijos apsaugininkais buvo areštuotas Indijoje dar 2013 metų spalį. Jo įgula kaltinta neteisėtu Indijos sienos kirtimu, ginklų įvežimu ir kuro užpildymu.

Estijos apsaugininkų advokatai mano, kad dar yra viltis po trijų mėnesių apkusti Indijos teismo sprendimą. Gynėjai tikina, kad visi argumentai, kuriais kaltinami Estijos apsaugininkai yra lengvai paneigiami.

Tačiau pats faktas toks, kad laivus nuo piratų gynę Estijos apsaugininkai jau daugiau nei dvejus metus yra tąsomi po Indijos kalėjimus.

Tylus
2016.01.18, 22:00
„Boskalio“ pirkinys – verslas Vokietijos rinkoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/-boskalio-pirkinys-verslas-vokietijos-rinkoje-507881)

Hidrotechninių darbų laivų kompanija „Boskalis Westminster N.V.“ už 70 mln. eurų įsigijo gilinimo laivų kompanijos „Strabag Wasserbau“ aktyvus ir rinką.

„Strabag Wasserbau“ metinė apyvarta siekė apie 50 mln. eurų. Hamburge registruota kompanija yra gilinimo lyderė Vokietijos rinkoje.

Kompanija „Boskalis Westminster N.V.“ galės naudoti ne tik „Strabag Wasserbau“ rinką Vokietijoje, bet ir jos turimus laivus, įrangą, personalą, techninio aprūpinimo bazę.

„Boskalis Westminster N.V.“ perduotų „Strabag Wasserbau“ aktyvų dalį sudaro ir naujai pastatytos žemsiurbės, savaeigės baržos. Jos dėl banko paskolų ir apsunkino „Strabag Wasserbau“ veiklą.

Gavus naujas žemsiurbes, „Boskalis Westminster N.V.“ ketina mažinti savo senesniųjų žemsiurbių parką.

„Boskalis Westminster N.V.“ yra viena iš lyderiaujančių pasaulio hidrotechninių darbų kompanijų papildomai teikianti ir laivų vilkikų, terminalų aptarnavimo, jūros vėjo jėgainių eksploatavimo paslaugas. „Boskalis Westminster N.V.“ laivyną sudaro per 1000 laivų.

Tylus
2016.01.18, 23:00
Didėja jūrininkų atlyginimai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/dideja-jurininku-atlyginimai-507882)

Nuo šių metų pradžios didėja jūrininkų atlyginimai.

Nuo sausio 1 dienos bazinis mažiausias jūreivio atlyginimas negali būti mažesnis nei 614 JAV dolerių per mėnesį. Į šią sumą neįskaityti viršvalandžiai ir atostoginiai.

Pagal galiojančią praktiką jūrininkams kiekvieną mėnesį skaičiuojamos 2,5 dienos atostogų laiko, 104 valandos viršvalandžių ir 8 valandos už darbą vieną sekmadienį per mėnesį. Taip pat taikomas ir viršvalandžių skaičiavimo 1,25 koeficientas.
Pagal bazinį jūreivio atlyginimą pritaikant koeficientus bus didinami ir kitų jūrininkų, įskaitant ir laivų kapitonus atlyginimai. Mažiausias jūrų kapitono atlyginimas yra 7–8 kartus didesnis nei jūreivio.
Tokį atlyginimų didinimą Tarptautinė laivybos federacija (ISF) ir Tarptautinė jūrininkų darbo organizacija (ITF) buvo suderinusi dar 2014 metais.

Tylus
2016.01.25, 14:00
„Lietuviškų“ laivininkysčių pasaulyje – šimtai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/-lietuvi-ku-laivininkysciu-pasaulyje-imtai-507894)

Tylus
2016.01.25, 19:00
Jūrų keltų kompanijos logistika Estijoje (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/juru-keltu-kompanijos-logistika-estijoje-507903)

Estijos keltų kompanija „Tallink“ atidarė didžiulį Maardu logistikos centrą.

Per jį bus koordinuojamas sunkvežimių judėjimas į „Tallink“ keltus. Naujame logistikos centre, kur dirbs iki 60 žmonių, įrengtos sunkvežimių, konteinerių aikštelės.

Įdiegtos naujausios krovinių sekimo sistemos. Naujovė yra tai, kad logistikos centre paliekamų automobilių vairuotojai gali būti apgyvendinami „Tallink“ viešbučiuose.

Ši laivybos kompanija turi ir savo viešbučių tinklą. Jis iki šiol plačiau taikytas keltų keleiviams. Atvykę iš toliau į Taliną galėdavo permiegoti viešbutyje, o ryte išplaukti į Helsinkį.

Tylus
2016.01.25, 22:00
Skandalas iš postų išvertė Talino uosto vadovus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/skandalas-i-postu-i-verte-talino-uosto-vadovus-507898)

Didžiausią krovos kritimą tarp rytinės Baltijos uostų 2015 metais pasiekęs Talino uostas dar buvo krečiamas ir kyšininkavimo skandalo į kurį įtraukti jo vadovai.

Šių metų pradžioje Talino valstybinio jungtinio uosto vadovams Alanui Kijliu ir Ainui Kaljurandui pateikti kaltinimai. Estijos žiniasklaidoje viešai pateiktas faktas, kad vienam iš uosto vadovų buvo duotas vieno milijono eurų kyšis, kitas gavo 367 tūkst. eurų. Kyšio ėmimo kaltinimus jie teisme neigė.

Estijos prokuratūra bando įtikinti, kad tiek Alanas Kijliu, tiek Ainas Kaljurandas ne kartą ėmė kyšius.

Pagrindinis epizodas išvertęs Talino uosto vadovus iš posto buvo kaltinimas kyšių ėmimu iš laivų statybos kompanijų, kurios Talino uosto užsakymu stato naujus keltus, kurie plukdys keleivius ir automobilius tarp Estijos salų.

Kyšio davimo epizodai susieti su viena iš Lenkijos laivų statybos kompanijų.

Po šio skandalo nauju Talino uosto valdybos vadovu paskirtas Valdo Kalma, buvęs Estijos telekomo valdybos pirmininkas. Į šias pareigas norėjo pakliūti net 105 pretendentai.

Svarbiausiu tikslu jis išsikėlė gerinti Talino uosto jūrų keltų, o taip pat vietinių keltų, kurie pastatyti plaukios tarp Estijos salų, laivybą.

Tylus
2016.01.26, 13:00
Saugumas uostuose vis sunkiau pasiekiamas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/saugumas-uostuose-vis-sunkiau-pasiekiamas-507904)

Didėjant į uostus atplaukiantiems laivams, daugėja ir nelaimingų atvejų jų iškrovimų metu. Taip yra todėl, kad didelius laivus vienu metu krauna keli mechanizmai, ištisos brigados ir ne visada pavyksta saugi krova.

Teko matyti vaizdelį Roterdamo uoste, kaip atvykus didžiuliam konteineriniam laivui, krovėjai su įvairiausiais mechanizmais zuja lyg skruzdėlės „išnešiodami“ konteinerius.

Kai kurie uostai jau pradeda skelbti „Ypatingo saugumo uostuose“ akcijas (Safety Day). Vienas pirmųjų tokios akcijos ėmėsi didžiausio JAV Los Andželo uosto konteinerių terminalas „APM Terminals“, kuris turi savo filialus ir Europoje.

Tylus
2016.01.26, 14:00
Užsieniečiai domisi regiono uostais (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/uzsienieciai-domisi-regiono-uostais-507902)

Rytinės Baltijos uostai, o ypač sparčiausiai besivystantys Ryga ir Klaipėda kasmet sulaukia įvairaus lygio svečių iš kitų Europos, netgi pasaulio uostų.

Per 2015 metus Rygos uoste lankėsi per 50 įvairaus lygio užsienio svečių delegacijų, pradedant jūrinių akademijų studentais ir baigiant kitų uostų verslo delegacijomis.

Ne mažesnis susidomėjimas 2015 metais buvo ir Klaipėdos uostu.

Dažniausiai šiais uostais domisi kitų Europos uostų delegacijos. Bet būna ir svečių iš tolimesnių regionų.

Rygos uostas paskelbė duomenis, kad 2015 metais jame lankėsi daugiau kaip 50 delegacijų, kuriose buvo per 600 žmonių.

Rytinės Baltijos uostais ypač domisi ukrainiečiai, kurie tuo pačiu ir semiasi patirties, kaip tvarkytis savuose uostuose. Besidominčiųjų plūsmas į Rygos uostą yra didesnis ir todėl, kad su juo yra geresnis susisiekimas oro linijomis.

Tylus
2016.01.26, 18:01
Klaipėdos pašonėje - agresyvus konkurentas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/klaipedos-pa-oneje-agresyvus-konkurentas-507900)

Netoli Klaipėdos uosto sparčiai auga naujas konkuruojantis uostas – Lenkijos Gdanskas. 2015 metais per jį krauta 35,9 mln. tonų krovinių. Tai net 11,3 proc. daugiau nei 2014 metais. Gdanskas yra didžiausias Lenkijos uostas. Jame veikia didžiuliai naftos, konteinerių, anglių, grūdų terminalai.

Naftos produktai sudarė 14,7 mln. tonų (+14,8 proc. daugiau nei 2014 metais), generaliniai kroviniai 11,8 mln. tonų (+5,2 proc.), anglys 4,49 mln. tonų (+35 proc.), grūdai 1,45 mln. tonų (-11,3 proc.).

Gdansko uoste veikia pirmasis Baltijos jūroje konteinerių paskirstymo centras (HUB-as). Į jį konteinerius didžiausiais laivais gabena „Maersk Line“, o jai sudarius jungtinės veiklos susitarimą „2M“ su MSC ir ši kompanija.

Tai ir sudaro didžiausią konkurenciją Klaipėdos uostui, nes dalis MSC konteinerių, kurie galbūt būtų iškrauti Klaipėdoje nukreipiami į Gdanską.

Tylus
2016.02.01, 18:00
Bendri žvejybos kontrolės reidai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/bendri-zvejybos-kontroles-reidai-507925)

Baltijos jūros žvejyboje praktikuojama keistis žvejybos kontrolės pareigūnais.

Taip 2015 metais Lietuvoje lankėsi Danijos ir Lenkijos žvejybos pareigūnai, o lietuviai vyko į Lenkijos ir Latvijos uostus.

Apsikeitimas kitų šalių pareigūnais yra ir tarsi savotiška pramoga ir pažintis su kaimyninėmis šalimis. Klaipėdoje apsilankiusius užsienio kolegas Lietuvos specialistai žvejybos kontrolės laivu „Vakaris“ lydėjo į jūrą, tikrino žvejybos laivus Klaipėdos uoste, žuvų iškrovimo vietas priekrantėje. Bendrų patikrinimų metu buvo nustatyti du pažeidimai – priekrantės vandenyse žvejojantys žvejai į krantą atplukdė neverslinio dydžio otų ir šlakį. Pažeidėjams skirtos baudos. Jie turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Taip pat patikrinimų jūroje metu nustatytas pažeidimas viename Latvijos žvejybos laive – medžiaga perduota tirti Latvijos kolegoms.

Pernai lietuviai mažiausiai du kartus apsilankė Liepojos uoste, kur nuolat stovi Lietuvos laivai.

Tylus
2016.02.01, 19:00
Jūrose kyla vis daugiau pavojų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/jurose-kyla-vis-daugiau-pavoju-507921)

Nusikalstamumo lygos įvairiose jūrose per 2015 metus padidėjo. Tokią išvadą padarė analizę atlikusi tarptautinė ekspertų kompanija „Dryad Maritime“.

Ekspertų vertinimu, ne tik dėl piratavimo, bet ir įvairių kitų nusižengimų, kaip nelegalus žmonių gabenimas, situacija pasaulio jūrose nuolat blogėja.

Pernai buvo užfiksuoti 353 įvairūs incidentai jūrose. 2014 metais jų buvo 345. Taip pat pernai užfiksuoti 96 atvejai, kai buvo pagrobti jūrininkai. Tarp jų ir tas atvejis, kai 2015 metų spalio viduryje Nigerijos Port Harkorte uosto prieigose iš laivo „Solarte“ buvo pagrobti du Lietuvos ir du Ukrainos jūrininkai.

Šie jūrininkai buvo sėkmingai išvaduoti. Tačiau pernai pasaulyje ne visi atvejai buvo sėkmingi. Per metus per įvairius incidentus žuvo 9 jūrininkai.

Ne visi pernai užfiksuoti incidentai jūroje yra susieti su piratavimu. Dalis incidentų jūroje siejami ir su nelegaliais žmonių gabenimais.

Tylus
2016.02.01, 20:00
Jūrų dienos tema – laivyba (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/juru-dienos-tema-laivyba-507927)

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Tarybos sprendimu Pasaulinė jūrų diena švenčiama paskutinį rugsėjo savaitgalį.

Šiemet šios dienos tema bus „Laivyba – nepakeičiama transporto rūšis“. Tokia tema pasiūlyta siekiant atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į laivybos problemas, kurios susidarė dėl mažų laivybos įkainių.

Pasaulyje yra per 50 tūkst. laivų, registruotų 150 šalių. Laivuose dirba daugiau kaip 1 mln. jūrininkų.

Tylus
2016.02.01, 21:00
Ekologiški keltai Norvegijos fiordams (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/ekologi-ki-keltai-norvegijos-fiordams-507926)

Kompanija „Wartsila“ parengė naujos kartos keltus su nuliniu atmosferos teršimu.

Nedideli keltai, kurie skirti plaukioti po Norvegijos fiordus, bus varomi pakrautų baterijų sukuriama energija.

Kaip atsarginis variantas numatyti ir suskystintomis dujomis arba biodegalais varomi varikliai. Tai reiškia, kad keltas galės plaukti varomas vien baterijomis arba vien dujomis arba pagal kombinuotą variantą.

Naujos kartos keltai per metus galės atlikti iki 20 tūkst. reisų ir plukdyti vienu reisu iki 120 automobilių.

Dar viena naujovė tai, kad kelto baterijos bus pildomos naudojant belaides indukcines sistemas. Tai reiškia, kad vos tik sustojus keltui krantinėje jo baterijos be jokio papildomo pajungimo bus pradedamos krauti.

Tokių ekologiškų keltų statybą parėmė Norvegijos Vyriausybė.

Tylus
2016.02.01, 22:00
Rusijos keleivių terminalas mes iššūkį Klaipėdai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/rusijos-keleiviu-terminalas-mes-i-uki-klaipedai-507923)

Kaliningrado srityje, Pionerske, maždaug už 100 kilometrų nuo Klaipėdos, šių metų rudenį planuojama pradėti statyti naują keleivių terminalą.

Kaip tik šiomis dienomis pradėtas rengti jo techninis projektas. Numatyta, kad Pionersko keleivių terminalas per sezoną priims iki 230 tūkst. keleivių.

Rusai iškėlė tikslą pastačius Pionersko terminalą perimti keleivius iš Klaipėdos uosto.

„Mums būtina sukurti sąlygas, įskaitant muitinės procedūras, elektroninio deklaravimo sistemas, krovinių gabenimo tarifus, kad galėtume konkuruoti su Klaipėdos uostu“, - teigė Kaliningrade apsilankęs Rusijos transporto viceministras Viktoras Olerskis.

Tylus
2016.02.01, 23:00
Švedai įsigyja naujoviškus tanklaivius (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/svedai-isigyja-naujovi-kus-tanklaivius-507928)

Švedijos kompanijos „Stena Bulk“ užsakymu Kinijoje statomi naujos kartos „Imoiimax“ klasės 50 tūkst. tonų talpos tanklaiviai su 18 skirtingų talpų.

Jie vienu metu gali priimti ir skystus naftos ar chemijos produktus, ir maisto produktus kaip aliejus.

Laivas „Stena Imperative“ perduotas kaip tik šiomis dienomis. Tai jau penktasis Kinijoje pastatytas naujos kartos tanklaivis. Šie laivai pasižymi ir iki 20 proc. sumažintomis laivų kuro sąnaudomis. Jie skirti dirbti Baltijos ir Šiaurės jūros rinkose, kur yra griežtesni reikalavimai išmetamiems sieros junginiams.

Iš viso iki 2017 metų bus pastatyta 10 tanklaivių.

Šiuo metu Švedijos kompanija „Stena Bulk“ turi tanklaivių laivyną, kuriame yra net 115 laivų.

Jopapa
2016.02.04, 22:12
Didžiausias Prancūzijos oro vežėjas „Air France“ šiais metais gali pradėti naudoti rusiškos gamybos lainerius „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ – 100). Įmonė planuoja nuomotis rusiškus lėktuvus iš Airijos oro bendrovės „CityJet“, kuri šiais metais jau planuoja pradėti naudoti iš Rusijos gamintojo įsigytą produkciją.http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/air-france-jau-siais-metais-savo-keleivius-skraidins-rusiskais-lektuvais-667-576741

Perfect
2016.02.05, 01:01
Didžiausias Prancūzijos oro vežėjas „Air France“ šiais metais gali pradėti naudoti rusiškos gamybos lainerius „Sukhoi Superjet 100“ (SSJ – 100). Įmonė planuoja nuomotis rusiškus lėktuvus iš Airijos oro bendrovės „CityJet“, kuri šiais metais jau planuoja pradėti naudoti iš Rusijos gamintojo įsigytą produkciją.http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/air-france-jau-siais-metais-savo-keleivius-skraidins-rusiskais-lektuvais-667-576741

Ir kur Air France plaukios su Superjetais? :)

tomoxas
2016.02.05, 06:14
Ir kur Air France plaukios su Superjetais? :)

Jei kalba eina tik apie Air France, Cityjet už Air France pagal wetlease kontraktą skraido į Airiją, Vokietiją, Prancuziją, Italiją ir Angliją.

Tačiau patys turi dar 2 bazes (Dublina ir London City) iš kuriu vykdo skrydžius į Prancuziją, Belgiją, Italiją ir Olandiją.

Taipat Cityjet skraido po SAS 'vėliava' tačiau kiek žinau SSJ-100 nebus tiem skrydžiam naudojami. Jiems atiteks Kanadiečių gaminti CRJ900.

Perfect
2016.02.05, 10:34
Jei kalba eina tik apie Air France, Cityjet už Air France pagal wetlease kontraktą skraido į Airiją, Vokietiją, Prancuziją, Italiją ir Angliją.

Tačiau patys turi dar 2 bazes (Dublina ir London City) iš kuriu vykdo skrydžius į Prancuziją, Belgiją, Italiją ir Olandiją.

Taipat Cityjet skraido po SAS 'vėliava' tačiau kiek žinau SSJ-100 nebus tiem skrydžiam naudojami. Jiems atiteks Kanadiečių gaminti CRJ900.
Dėkui už atsakymą, bet aš tik norėjau parodyti, kad supainiotos laivybos ir aviacijos temos

tomoxas
2016.02.05, 19:14
Dėkui už atsakymą, bet aš tik norėjau parodyti, kad supainiotos laivybos ir aviacijos temos

Antra karta perskaičius pagaliau dašilo... :juokas:

Tylus
2016.02.09, 14:00
Tarptautinės bendruomenės dėmesys jūrininkėms (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/tarptautines-bendruomenes-demesys-jurininkems-507948)

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) paskelbė kompaniją skirtą transporto sektoriaus moterims.

Jos kviečiamos pasidalinti istorijomis, kaip sekasi dirbti transporto srityje, kuri tradiciškai laikoma vyriška. Pasauliniame laivyne dirbančios moterys sudaro vos du procentus visų darbuotojų.

Tačiau vis daugiau moterų susidomi ne tik buriavimu, bet ir didesniais jūriniais laivais.

Į „ITFWomen“ tinklapio dalį istorijas apie moterų darbą transporto sektoriuje galima siųstu iki kovo 8 d.

Tylus
2016.02.09, 15:00
Didžiausios burės – Peru kariniame laive (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/didziausios-bures-peru-kariniame-laive-507950)

Peru karinės jūrų pajėgos gavo burinį laivą „Union“, kurio burių plotas siekia 4,3 tūkst. kv. metrų. Tai yra pasaulio burių ploto rekordas.

116 metrų ilgio „Union“ pagal dydį pasaulyje tapo antruoju laivu po rusų „Sedov“.

Burlaivis „Union“, kuris talpina 257 žmones, iš jų 120 kursantų, bus naudojamas mokymams.

Tylus
2016.02.09, 15:30
Kylio uostas nepajuto krovinių stygiaus iš Klaipėdos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/kylio-uostas-nepajuto-kroviniu-stygiaus-i-klaipedos-507949)

Vokietijos Kylio uoste pernai krauta 6,2 mln. t krovinių – 4,2 proc. mažiau nei 2014 m.

Pagrindiniai Kylio uosto kroviniai yra gabenami jūrų keltais. 2015 m. Kylio krovinių dalis, iš Klaipėdos išliko stabili – apie 2 mln. tonų. Bet gerokai – apie 25 proc. sumažėjo krovinių kiekis iš Rusijos Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostų.

Priminsime, kad dėl krovinių stygiaus į Rusijos uostus nuo 2015 metų rudens „DFDS Seaways“ atsisakė linijų į Rusijos uostus savais laivais. Kroviniai buvo perkelti „Finnlines“ keltus.

Per 2015 metus Kylio uostas priėmė 2,1 mln. keleivių. Tai 2 proc. daugiau nei 2014 metais.

Tylus
2016.02.09, 16:00
Dėl amžiaus avarijos apkaltino kapitoną (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/del-amziaus-avarijos-apkaltino-kapitona-507951)

Po 13 metų baigėsi teismas dėl tanklaivio „Prestige“ avarijos.

Ispanijos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad 2 metams nuteistas kapitonas Apostolas Mangūras yra kaltas. Jis apkaltintas dviem tūkst. tonų perkrovęs laivą ir žinojęs, kad pagal laivo konstrukciją toks perkrovimas yra pavojingas. Vieno korpuso laivas „Prestige“ buvo 23 metų.

Kapitonas, laivo savininkai ir draudėjai turės atlyginti net 4 mlrd. eurų žalą, kurią patyrė gamta po avarijos išsiliejus mazutui.

Teismo procesas labai ilgai užsitęsė todėl, kad buvo bandoma įžvelgti ir Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos uostų tarnybų kaltę. Lūžtantis laivas kelias dienas dreifavo atviroje jūroje maždaug už 208 jūros mylių nuo kranto ir nė vieno uosto tarnybos nesutiko jo įsileisti.

Kai laivas perlūžo per pusę į jūrą išsiliejo 63 tūkst. tonų mazuto, kurie užteršė Galisijos pakrančių pramoninės žvejybos rajonus. Išnyko žuvys, žuvo pakrantės vandens paukščiai.

Tylus
2016.02.09, 17:30
Sukurtas išmanusis laikrodis jūrininkams (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/sukurtas-i-manusis-laikrodis-jurininkams-507952)

Kompanija „Garmin“ sukūrė rankinį laikrodį „Quatix 3“.

Jis skirtas jūrininkams ir buriuotojams. Protingas laikrodis turi kompasą, navigatorių, barometrą, temperatūros matuoklį, teikia duomenis apie potvynius ir atoslūgius, nebijo vandens. Taip pat yra įmontuota atgalinio laiko skaičiavimo sistema. Ji reikalinga buriuotojams, kurie dalyvauja buriavimo varžybose. Taip jie sužino, kiek laiko lieka iki starto.

Taip pat laikrodžiai nebijo vandens ir atlaiko slėgį. Tokius laikrodžius gali naudoti ir narai.

Laikrodžiai prekyboje pasirodys šiais metais.

Tylus
2016.02.09, 18:00
Ventspilio uosto rekonstrukcijos už ES lėšas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/ventspilio-uosto-rekonstrukcijos-uz-es-le-as-507953)

Pasinaudojus ES parama sutvarkyti Ventspilio uosto privažiavimo keliai.

Atnaujinti 28 kilometrai senų kelių į uostą. ES lėšomis taip pat buvo tvarkomi paties Ventspilio miesto keliai, gatvės.

Įrengti nauji keliai į 14,6 ha įsisavinamas uosto rezervines teritorijas.

Pertvarkymai vyko nuo 2010 iki 2015 metų pabaigos.

Iš viso Ventspilio uosto privažiavimo keliams tvarkyti iš ES skirta 36 mln. eurų.

Tylus
2016.02.15, 14:30
Kapitonų atsakomybė – per grotų prizmę (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uostas/kapitonu-atsakomybe-per-grotu-prizme-507967)

Tylus
2016.02.15, 15:00
„Vikingas“ tapo politine korta (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/-vikingas-tapo-politine-korta-507969)

Tylus
2016.02.15, 18:30
Tarp Talino ir Helsinkio daugėja keltų reisų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/tarp-talino-ir-helsinkio-daugeja-keltu-reisu-507970)

Laivybos linija Talinas – Helsinkis tampa viena intensyviausių Baltijos jūroje.

Čia keleivių srautai nuolat auga jau 8 metus. Nuo kovo šioje linijoje pradės kursuoti dar trys nauji „Tallink Grupp“ keltai „Baltic Queen“, „Star“ ir „Superstar“.

Iš viso „Tallink“ per sezoną kasdien atliks po 16 reisų. „Tallink Grupp“ yra pagrindinis keltų linijos tarp Helsinkio ir Talino operatorius.

Aleksio
2016.02.15, 18:57
Tarp Talino ir Helsinkio daugėja keltų reisų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/tarp-talino-ir-helsinkio-daugeja-keltu-reisu-507970)
Nuo kovo šioje linijoje pradės kursuoti dar trys nauji „Tallink Grupp“ keltai „Baltic Queen“, „Star“ ir „Superstar“Šitie laivai jau seniai dirba maršrutu Talinas-Helsinkis.

Iš viso „Tallink“ per sezoną kasdien atliks po 16 reisų.Tik jeigu skaičiuoti "ten-atgal" ir ne visomis savaitės dienomis.

Tylus
2016.02.15, 19:00
Keičiasi Klaipėdos uosto partnerio pavadinimas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/keiciasi-klaipedos-uosto-partnerio-pavadinimas-507975)

Ukrainos Iljičovsko miestas, kur iš Klaipėdos kursuoja traukinys „Vikingas“, oficialiai tapo Černomorsku.

Tokį sprendimą priėmė Ukrainos Aukščiausioji Rada. Iljičovskas pernelyg siejosi su Vladimiru Uljanovu (Leninu). Šiame mieste prieš kelis metus, kai teko lankytis priešais Jūrų akademiją dar stovėjo ranką ištiesusio Lenino paminklas.

Bus keičiamas ir Iljičovsko uosto, laivybos linijų pavadinimai.

Tylus
2016.02.15, 19:30
„Konteineriniai“ nuostoliai užvaldo pasaulį (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/-konteineriniai-nuostoliai-uzvaldo-pasauli-507974)

Bendri pasaulio konteinerių vežėjų nuostoliai už 2015 m. sieks per 5 mlrd. JAV dolerių.

Per metus konteinerinių laivų frachtai nukrito 9 proc.

Tai didžiausi konteinerių vežėjų nuostoliai nuo 2009 m. Tuomet dėl prasidėjusios pasaulinės finansų krizės konteinerių vežėjai per metus neteko 19,4 mlrd. JAV dolerių.

2009 metais dėl krizės buvo supjaustyti senesni konteineriniai laivai, kurių bendras tonažas 1,3 mln. TEU.

Per 2015 metus supjaustyta konteinerinių laivų, kurių tonažas per 1 mln. TEU. Tai sudaro apie 5 proc. viso pasaulinio konteinerinių laivų tonažo. Bet toks laivų pjaustymas nepadidino rinkoje likusių laivų rentabilumo. Todėl laukiama, kad 2016 metais į metalo laužą supjaustomų laivų kiekis dar didės.

Tarp 2009 ir 2015 metų yra vienas esminis skirtumas. Tuomet didžiausiu rentabilumu pasižymėjo didesni per 10 tūkst. TEU talpos konteineriniai laivai. Dabar jau neberentabilūs ir didesni laivai.

Tylus
2016.02.23, 15:00
Pervargę jūrininkai – dažniausia avarijų priežastis (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/pervarge-jurininkai-dazniausia-avariju-priezastis-507996)

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) įvertino, kad situacija dėl darbo laiko laivuose yra pavojinga, jūrininkai pervargsta.

Šiais metais planuojama parengti rekomendacijas, kaip išvengti jūrininkų nuovargio. Pernelyg ilgas darbo laiko, nuovargis dažniausiai tampa laivų avarijų priežastimis.

Ketinama griežtai reikalauti, kad jūrininkai griežtai laikytųsi tarptautiniais dokumentais nustatytų darbo ir poilsio laiko normų.

Bus parengtas naujas jūrininkų vachtos (HTW) dokumentas. Jūrų avarijų tyrimo biuro vyriausiasis inspektorius Stivas Klinčas pateikė duomenis, kad jūrininkų nuovargis yra dažniausiai pasitaikanti priežastis, kai tiriamos laivų avarijos.

Jis pateikė argumentus, kad dabar laivuose dažniausiai taikomas budėjimo kas šešias valandas režimas yra pavojingas, nes jūrininkai nesugeba tinkamai pailsėti, tampa mieguisti, neatidūs.

Tylus
2016.02.23, 15:30
Baltijos tyrimai – Estijos ir Švedijos vandenyse (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/baltijos-tyrimai-estijos-ir-svedijos-vandenyse-507997)

Vokietijos mokslinių tyrimų laivas „Elizabeth Mann Borgese“ Baltijos jūroje tyrinėjo Estijos vandenis.

Buvo analizuojami vandens ir dugno pokyčiai. Tyrimai atlikti pagal visos Baltijos jūros tyrimo GODESS projektą. Juos rėmė HELCOM

Po Estijos vandenų tyrimo tolesni tyrimai vyks Gotlando įduboje šalia Švedijos.

Tylus
2016.02.23, 16:00
Britanijos laivyne nyksta britai (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/britanijos-laivyne-nyksta-britai-507998)

Pernai Didžiosios Britanijos vėliavos laivuose dirbo 12,64 tūkst. britų ir 11,23 tūkst. užsienio šalių jūrininkų. Britų laivyne 16 proc. jūrininkų sudaro lenkai, 12 proc. – indai ir 11 proc. – rusai.

Britų kiekis laivyne nuolat mažėja ir tai kelia nerimą. Britai labiausiai nenori būti laivų mechanikais ir eiliniais jūrininkais. Pernai laivuose dirbančių britų mechanikų sumažėjo net 13 proc.

Laivuose britų daugėja tik jūrų keltų ir kruizinių laivų aptarnavimo sferose. Pernai prieaugis siekė 5 proc. Iš viso aptarnaujančioje sferoje dirba 1710 britų.

Britanijos laivyno profsąjungoms tokios tendencijos kelia nerimą.

„Jei tokiais tempais, kaip dabar Britanijos laivyne mažės jūreivių ir motoristų, tai šio dešimtmečio pabaigoje laivuose iš viso gali nebelikti britų jūreivių ir motoristų“, - teigiama Didžiosios Britanijos jūrininkų profsąjungų išplatintame pranešime.

Tylus
2016.02.23, 18:00
Italai tapo pilnateisiais „Finnline“ savininkais (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/italai-tapo-pilnateisiais-finnline-savininkais-507999)

Vieninteliu Suomijos keltų laivybos kompanijos „Finnline“ akcininku tapo Italijos verslo kompanija „Grimaldi Group“.

2005 metais įsigijusi 11 proc. „Finnline“ akcijų, dabar ji jau valdo 98,03 visų kompanijos akcijų dalį. Paskutinį akcijų paketą „Grimaldi Group“ įsigijo iš pensijinio fondo „Ilmarinen“.

„Finnline“ plukdo keleivius tarp Suomijos, Švedijos, Estijos.

Tylus
2016.02.29, 16:00
Tarp Talino ir Helsinkio kursuos amfibijos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/tarp-talino-ir-helsinkio-kursuos-amfibijos-508019)

Nuo šių metų rugsėjo tarp Talino ir Helsinkio pradės kursuoti Rusijos firmoje „RDC Aqualines“ pagamintos amfibijos.

Jos priims po 12 keleivių ir per Suomijos įlanką perplukdys per pusę valandos. Linijoje, kurią aptarnaus Estijos kompanija „Sea Wolf Express“ iš viso plaukios 5 amfibijos.

Estijos kompanija „Sea Wolf Express“ Rusijos kompanijoje „RDC Aqualines“ yra užsakiusi pastatyti 15 katerių amfibijų. Vieno katerio statybos kaina 750 tūkst. eurų.

Tylus
2016.02.29, 18:00
Pasaulyje daugėja konteinerinių aljansų (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/pasaulyje-daugeja-konteineriniu-aljansu-508018)

Šiuo metu pasaulyje veikia du konteinerinių linijų aljansai – 2M, kuris jungia „Maersk“ ir MSC, ir G6 (APL, Hapag-Lloyd, HMM, MOL, NYK ir OOCL).

Kuriamas ir trečias aljansas. Jį kuria konteinerinės laivybos kompanijos „Evergryn“, OOCL, CMA CGM ir susijungusios COSCO ir CSCL.

Konteineriniai aljansai pradėti kurti po to, kai konteinerių gabenimo įkainiai nukrito iki rekordinių žemumų. Susijungus į aljansus ir kooperuojantis tikimasi konteinerius gabenti labiau pakraunant laivus.

Šiuo metu didžiausias aljansas yra 2M. Jo laivų bendras konteinerių gabenimo pajėgumas siekia 5,7 mln. TEU. Šio aljanso sudėtyje yra 193 laivai iš 1070, kuriuos bendrai valdo „Maersk“ ir MSC. Antras pagal dydį G6 aljansas. Jo laivų bendras pajėgumas 5,4 mln. TEU konteinerių. Naujojo aljanso konteinerių gabenimo laivais bendras pajėgumas sieks 4,9 mln. TEU.

Tylus
2016.02.29, 19:00
Kinijos paklodę tampo Lietuva ir Latvija (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/kinijos-paklode-tampo-lietuva-ir-latvija-508016)

Pamačiusi, kad Klaipėdos uostas sėkmingai ėmėsi žingsnių pritraukti Kinijos verslą, atsakomuosius veiksmus vykdo ir Latvija.

Ji skatina Kiniją vystyti konteinerines linijas per jos uostus. Neseniai Latvijoje lankėsi Kinijos nacionalinės vystymo ir reformų komisijos delegacija. Latvija kinams pristatė naujas ir jau veikiančias teritorijas Rygos ir Ventspilio uostuose. Vyko susitikimas su Latvijos transporto ministru.

Laikoma, kad tai yra savotiškas Latvijos atsakas į Kinijos valstybinės kompanijos „China Merchants Group“ norą vystyti savo verslą Lietuvos ir Klaipėdos uoste.

Tylus
2016.02.29, 20:00
Jūros naftos platformos ant išnykimo ribos (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/juros-naftos-platformos-ant-i-nykimo-ribos-508020)

Nukritus naftos kainoms, kompanijos jūroje vos išsilaiko.

2014 m. viduryje žalios naftos kainos nukrito net 70 proc. Tai ypač atsiliepė Norvegijos ir Danijos naftininkams.

Kai kurios kompanijos pateikė duomenis, kad 2015 m. patyrė per 300 mln. JAV dolerių nuostolių. Tarp Europos kompanijų bene didžiausius nuostolius patyrė Norvegijos operatorius „Fred Olsen Energy“ ir Danijos „Maersk“ naftos gavybos padalinys.

Pagerėjimo jūros naftos versle laukiama ne anksčiau kaip 2018 metais.

Tylus
2016.03.11, 21:00
Plaukti aplinkui Afriką – vėl populiaru (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/plaukti-aplinkui-afrika-vel-populiaru-738304)

Egiptas ką tik atnaujino Sueco kanalą, bet vis daugiau laivų kažkodėl renkasi apiplaukti Afriką, nei plaukti per egiptiečių valdomą kanalą. Kodėl?

Iki šių dienų Sueco kanalas tebėra laikomas viena iš pagrindinių arterijų, būtinų pasaulinei prekybai. Egiptui – tai ir aukso gysla. Laivybos bendrovės kasmet sumoka po kelis milijardus JAV dolerių, kad galėtų naudotis kanalu.

Pavyzdžiui, kelias iš Singapūro į Roterdamo uostą Nyderlanduose dėl Sueco kanalo sutrumpėja net 6,4 tūkst. km. Tai sutaupo laivybos įmonei nemažai laiko ir pinigų, kuriuos reikėtų skirti įgulai išlaikyti ir, žinoma, degalams.

Nors vis daugiau laivų renkasi plaukti aplinkui Afriką.

Skaičiuojama, kad nuo 2015 m. spalio iki praėjusių metų pabaigos net 100 laivų plaukė pro piečiausią Afrikos tašką – vadinamąjį Gerosios Vilties kyšulį.

"Stebiu ir analizuoju pasaulinę laivybą jau aštuonerius metus, – sakė Michelle Wiese Bockmann, naftos pramonės analizės bendrovės "OPIS Tanker Tracker" analitikė. – Galiu pasakyti, kad labai neįprasta matyti tiek daug laivų per tokį trumpą laiką, plaukiančių aplinkui Gerosios Vilties kyšulį"

Pasak jos, tą galima paaiškinti tuo, kad pastaruoju metu kelionių jūromis kaina reikšmingai sumažėjo. Pagrindinis veiksnys – pinganti nafta ir degalai.

Bet kodėl laivybos bendrovės neskaičiuoja laiko, sugaišto plaukiant aplinkui Afriką?

Štai viena iš didžiausių pasaulio laivybos bendrovių "Maersk" paskaičiavo, kad laivas, plaukiantis maždaug 13,5 mazgų greičiu, iš Europos į Aziją Sueco kanalu nuplaukia vienuolika dienų greičiau nei plaukdamas aplinkui Afriką.

Tai kodėl atsisakoma plaukti per Sueco kanalą?

Anot "Maersk", vieną laivą per kanalą egiptiečiai praleidžia už maždaug 350 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, tuo išlaidos nesibaigia.

Štai Rose George, kelionių jūromis ekspertė, plaukė per kanalą prieš kelerius metus. Pasak jos, laivai turi įsileisti egiptiečių įgulą tranzito metu, už kurios darbą, žinoma, imamas atitinkamas mokestis. "Tikrovėje ta vadinamoji Sueco įgula nieko neveikia, tik klauso radijo ir pardavinėja suvenyrus..." – pastebėjo R.George.

Be to, laivai turi susimokėti vadinamąjį cigarečių mokestį.

"Kiekvieną kartą, kai plaukiama per Sueco kanalą, vienam laivui tenka sumokėti apie 560 JAV dolerių už jame esančias cigaretes ir netgi už tai, kad laive yra šokoladukų", – dėstė ji. Taigi, suma, kurią tenka pakloti, dar išauga.

Tiesa, nors įvairios rinkliavos, kurių prisigalvoja egiptiečiai, ir pykdo laivybos bendroves, yra ir reikšmingesnė priežastis, dėl ko laivai suka ratus aplinkui Afriką.

Ekspertai mano, kad plaukiant aplinkui Afriką, tiesiog deginamas laikas – laukiama, kol pakils naftos kaina, o tada juodąjį auksą bus galima parduoti už didesnę kainą.

Šiuo metu naftos paklausa pasaulinėje rinkoje nėra didelė, tad ir nėra reikalo skubėti jos parduoti. Anot M.W.Bockmann, dėl to laivas paverčiamas plaukiojančia naftos saugykla ir netgi gali būti prišvartuotas kokiame nors Afrikos uoste, kur lauks geresnio meto parplaukti.

"Niekas niekur neskuba. Laivybos bendrovės dabar gali rinktis ir ilgas keliones, tikėdamosi, kad sugrįžus jų krovinys atsipirks. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tačiau kartais geriau rinktis ilgesnį kelią", – sakė ekspertė.

Tylus
2016.03.15, 18:00
Amerikiečiai kursis Ukrainos Černomorsko uoste (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/amerikieciai-kursis-ukrainos-ernomorsko-uoste-508039)

JAV kompanija „Archer Daniels Midland Company” (ADM) planuoja įsigyti Ukrainos Černomorsko (buvęs Iljičovskas) uostą.

Ji norėtų modernizuoti jo akvatoriją, statyti naujus krovos kompleksus, sandėlius. Taip pat ji paskelbė, kad norėtų išsinuomoti mažiausiai kelis sandėlius ir terminalus.

„Mes esame pasirengę vertinti įvairius investicinius pasiūlymus tiek dėl uosto žemės nuomos, tiek dėl efektyvesnio terminalų ir sandėlių naudojimo“, - teigė valstybės įmonės „Iljočovskij morsjoj torgovij port“ direktorius Sergejus Križanovskis.

ADM, kuri turi uostų infratruktūros objektų 37 pasaulio šalyse, Ukrainoje veikia nuo 2005 metų. Ji Odesoje valdo grūdų terminalą.

Tylus
2016.03.15, 19:00
Rekordiniai pelnai aplankė ir „Tallink“ keltus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/rekordiniai-pelnai-aplanke-ir-tallink-keltus-508038)

Baltijos jūros keltų laivybos kompanija „Tallink Grupp“ 2015 m. gavo rekordinį 59 mln. eurų pelną.

2014 m. jis siekė 27 mln. eurų. Bendra „Tallink Grupp“ apyvarta 2015 m. siekė net 954,2 mln. eurų. Ji buvo 2,6 proc. didesnė nei 2014 metais.

Kompanijos laivai plukdė 9 mln. keleivių, pagrinde linijoje tarp Talino ir Helsinkio. Šioje linijoje plukdyta 5 proc. daugiau keleivių ir net 17,9 proc. daugiau krovinių.

Kituose maršrutuose „Tallink Grupp“ veikla pernai nebuvo tokia efektyvi. „Tallink Grupp“ linijose tarp Suomijos ir Švedijos keleivių plukdyta 4,1 proc. daugiau, tačiau krovinių sumažėjo net 26,2 proc. dar didesni kritimai linijoje tarp Latvijos ir Švedijos. Keleivių mažėjo 32,2 proc., krovinių – net 46,5 proc. Tokį mažėjimą lėmė tai, kad buvo atsisakyta vieno kelto.

Šiemet Baltijos jūros regione yra ir daugiau kompanijų, kurios gavo didesnius pelnus. Juos iš dalies lėmė sumažėjusios naftos produktų kainos.

Tylus
2016.03.22, 20:30
Danija pažabos bangų energiją (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/danija-pazabos-bangu-energija-508056)

Danija savo pakrantėse ketina įsirengti didelį kiekį bangų energijos elektrinių.

Iškeltas tikslas iki 2030 metų 5 proc. Danijai reikalingos elektros energijos gauti iš bangų elektrinių.

Tačiau susiduriama su investuotojų į šias elektrines stygiumi, nes technologija yra pakankamai brangi.

Tylus
2016.03.22, 21:00
Kinijos gigantai užsako naujus laivus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/kinijos-gigantai-uzsako-naujus-laivus-508057)

Kinijos kompanijų konsorciumas „Cosco Group“, “China Merchants group“ ir „ICBC Financial Leasing Co“ užsakė pastatyti 30 ginantiškų „Valemax“ klasės rūdovežių.

Šie laivai bus skirti gabenti rūdai iš Brazilijos rūdynų.

Kiekvienas laivas, kurio ilgis 360-390 metrų, galės paimti iki 400 tūkst. tonų krovinio. Laivai už 2,5 mlrd. JAV dolerių bus statomi Kinijoje. Pirmasis laivas gigantas bus pastatytas 2018 metais.

Tylus
2016.04.04, 18:00
Šalia Klaipėdos bus modernus keleivių terminalas (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/jurinis-verslas/salia-klaipedos-bus-modernus-keleiviu-terminalas-508069)

Iki 2018 metų šalia Klaipėdos esančiame Kaliningrado srities Pionersko mieste iš esmės planuojama perstatyti žvejų uosto krantines keleivių terminalą su nauju 1,1 km ilgio molu ir maždaug dviejų kilometrų ilgio krantinėmis.

Kaip tik šiomis dienomis buvęs žvejų uostas perduotas Rusijos valstybinei įmonei „Rosmorport“. Iki šių metų pabaigos planuojama parengti šio uosto projektą, o 2017 metais pradėti statyti naujo tarptautinio keleivių terminalo krantines.

Pionersko uostui iškeltas tikslas konkuruoti su Klaipėda dėl kruizinių laivų.

Tylus
2016.04.13, 19:00
Istorinis laivas išplukdytas renovuoti (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/istorinis-laivas-i-plukdytas-renovuoti-508090)

Specialiu CMA CGM laivu renovuoti išgabentas 42 metrų ilgio garsaus vandenynų tyrinėtojo Žako Kusto laivas „Calipso“, kurio korpuso svoris 111 tonų.

Jis buvo pastatytas ant minų tralerio korpuso. Garsųjį laivą atstatys viena Turkijos laivų statykla. Korpusas iš Europos pristatytas į Izmitą.

Žakas Kusto laivą „Calipso“ tyrinėjimams naudojo nuo 1954 metų.

Tylus
2016.04.13, 20:30
Nusikaltimai jūrose persikelia į Aziją (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/nusikaltimai-jurose-persikelia-i-azija-508092)

Analitinė kompanija „Maritime Asset Security & Training“ 2015 metais įvairiose jūrose užfiksavo 386 nusikaltimus.

Dominuoja piratiniai laivų užpuolimai. Net 66 proc. nusikaltimų vyko Azijos zonoje.

16 proc. nusikaltimų teko Somalio zonai, 17 proc. – Vakarų Afrikos pakrantei.

Didžiausias nusikalstamumo protrūkis prie Somalio krantų buvo 2008-2009 metais. Per tuos di metus pasaulinė laivyba patyrė 6 mlrd. JAV dolerių nuostolių.

Tylus
2016.04.13, 21:00
Plaukimas Sueco kanalu atpigs (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/plaukimas-sueco-kanalu-atpigs-508091)

Sumažėjus laivų kuro kainoms vis daugiau konteinervežių aplenkia Sueco kanalą ir plaukia pro Gerosios vilties iškyšulį.

2015 metais Sueco kanalu naudojosi 5941 laivas – 3 proc. mažiau nei 2014 metais.

Sueco kanalo administracija paskelbė, kad net 30 proc. mažins laivų plaukimo kanalu įkainius. Taip siekiama išvengti, kad laivai plauktų aplink Gerosios Vilties iškyšulį.

Labiausiai siekiama išsaugoti konteinerius gabenančius laivus, nes rizika, kad jie gali atsisakyti Sueco kanalo yra pati didžiausia.

Tylus
2016.04.19, 15:05
Kinijos pirkinys Graikijoje piktina politikus (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/kinijos-pirkinys-graikijoje-piktina-politikus-508108)

Kinijos laivybos kompanija COSCO už 368,5 mln. eurų įsigijo Graikijos Pirėjo uosto akcijų paketą (67 proc.).

Pirėjo uoste COSCO jau nuo 2008 metų valdo du konteinerių terminalus ir jų apkrovimą padidino tris kartus. Pirėjo uosto pardavimas tapo Graikijos ekonomikos gelbėjimo dalimi.

Tačiau pačioje Graikijoje šis procesas sukėlė politinę audrą.

Susitarimą dėl uosto pardavimo pasirašė Graikijos premjeras. Tačiau pačioje Vyriausybėje tai sukėlė dviprasmę reakciją. Prieš tokį pardavimą pasisakė Graikijos laivybos ministras. Prieš Pirėjo uosto pardavimą Kinijos kompanijai jau kelis kartus streikus rengė ir šio uosto dokininkai.

Tylus
2016.04.19, 15:15
Keleivių srautai sparčiai auga (http://www.jura24.lt/lt/naujienos/uzjuris/keleiviu-srautai-sparciai-auga-508107)

Šiaurės Baltijos linijose, kurias aptarnauja „Tallink Grupp“, keleivių plūsmas.

Per mėnesį plukdyta net 763 tūkst. keleivių arba 18 proc. daugiau nei pernai kovą.

Tarp Talino ir Helsinkio augimas 14 proc., Helsinkio ir Stokholmo – net 27,7 proc.. Stokholmo ir Talino - 12,5 proc.

Netgi linijoje tarp Rygos ir Stokholmo, kur pernai buvo kritimas, keleivių daugėjo 24 proc.

Taip pat daugėja keleivių, kurie keldamiesi keltais gabenasi ir lengvąjį automobilį. Augimas – 6,9 proc.

Tuo pat metu linijose nežymiai (-1,9 proc.) mažėjo keltais gabenamų krovinių.